Centrinės žvalgybos agentūros direktorius Billas Burnsas Aspeno saugumo forume sakė, kad stebėdama karą Ukrainoje Kinija greičiausiai pamatė, jog „su nepakankama jėga nepavyks pasiekti greitų ir lemiamų pergalių“. Jis atmetė spėliones, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas po svarbaus komunistų partijos susitikimo vėliau šiais metais galėtų imtis Taivano, tačiau pareiškė, kad rizika „didės, mums atrodo, vėliau šį dešimtmetį“. „Nenuvertinčiau prezidento Xi Jinpingo ryžto įtvirtinti Kinijos kontrolę“ savarankiškai valdomame Taivane, sakė jis.

B. Burnsas teigė, kad Kinija jaučiasi „sutrikusi“, stebėdama penkis mėnesius trunkantį Rusijos karą Ukrainoje, kurį jis apibūdino kaip prezidento Vladimiro Putino „strateginę nesėkmę“, nes jis tikėjosi per savaitę nuversti Kyjivo vyriausybę. „Mūsų manymu, tai tikriausiai mažiau veikia Kinijos vadovybę, ar ji po kelerių metų nuspręs panaudoti jėgą, kad perimtų Taivano kontrolę, bet labiau tai, kaip ir kada ji tai padarys“, – kalbėjo B. Burnsas. „Spėju, kad pamoka, kurią išmoko Kinijos vadovybė ir kariuomenė, yra ta, jog reikia sutelkti didžiulę jėgą, jei ketini ateityje tai padaryti“, – sakė jis.

Kinija taip pat tikriausiai sužinojo, kad turi „kontroliuoti informacinę erdvę“ ir „daryti viską, ką gali, kad sustiprintų ekonomiką galimų sankcijų akivaizdoje“, – sakė jis per tiesiogiai "NBC News" transliuotą interviu.

B. Burnso teigimu, o tai atitinka ankstesnius JAV vertinimus, JAV netiki, kad Pekinas siūlo Rusijai karinę pagalbą, nepaisant retorinės paramos. Jis sakė, kad Kinija padidino Rusijos energijos pirkimus, bet atrodo elgiasi atsargiai, kad neužsitrauktų Vakarų sankcijų.

Nugalėti Kinijos nacionalistai pabėgo į Taivaną 1949 m., pralaimėję pilietinį karą žemyninėje dalyje. Nuo to laiko sala išaugo į gyvybingą demokratiją ir pirmaujančią technologinę galią, tačiau Kinija teigia, kad tai jos teritorija.

Kalbėdamas prieš B. Burnsą per forumą Uoliniuose kalnuose, Kinijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Qin Gangas sakė, kad Pekinas vis dar teikia pirmenybę „taikiam susijungimui“. Tačiau jis apkaltino Jungtines Valstijas remiant „nepriklausomybės“ jėgas Taivane, kurio prezidentė Tsai Ing-wen įtvirtina atskirą salos tapatybę. „Jokio konflikto ir jokio karo - didžiausias Kinijos ir JAV konsensas“, – sakė Qin Gangas. „Tik griežtai laikydamiesi vienos Kinijos politikos, tik išvien stabdydami ir prieštaraudami Taivano nepriklausomybei, galime pasiekti taikaus susijungimo“, – sakė jis.

Pagal Kongreso priimtą įstatymą, kai 1979 m. Vašingtonas pripažino ne Taipėjų, o Pekiną, JAV privalo tiekti ginklus Taivano savigynai. Prezidentas Joe Bidenas gegužę pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasirengusios panaudoti jėgą, kad apgintų Taivaną nuo Kinijos puolimo, o tai, regis, panaikino ilgai trukusį neaiškumą, ar JAV imsis karinių veiksmų. Tiesa, Baltieji rūmai suskubo atšaukti šias pastabas. Trečiadienį J. Bidenas žurnalistams sakė, kad tikisi pasikalbėti su Xi Jinpingu „per artimiausias 10 dienų“. Taivane lankėsi kelios JAV delegacijos, daugiausia buvusių pareigūnų, tačiau neseniai Pekinas perspėjo dėl planuojamos Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi kelionės.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)