„Dabar geografija yra kitokia. Kalbame ne tik apie DNR ir LNR, bet ir apie Chersono regioną, Zaporižios regioną ir daugelį kitų teritorijų, – interviu valstybinei žiniasklaidai sakė S. Lavrovas. – Šis procesas tęsiasi, nuosekliai ir atkakliai“.
Kas konkrečiai vadinama „geografija“, iš „RIA Novosti“ publikacijos neaišku. S. Lavrovo teigimu, Rusijos ir Ukrainos derybų Stambule kovo pabaigoje metu „buvo viena geografija“, o „dabar geografija yra kita“, rašo meduza.io.
Tačiau ministro minėtus Ukrainos pietų regionus Rusija užgrobė pirmomis karo dienomis, jie buvo kontroliuojami Rusijos jau kovo pabaigoje.
Sprendžiant iš S. Lavrovo teiginio, atrodytų, kad operacijos „geografija“ keičiasi, remiantis „karinėmis grėsmėmis iš Ukrainos teritorijos“.
Jis pareiškė, kad „geografinės užduotys bus keliamos dar toliau, jei Kijevas gaus „vis daugiau tolimojo nuotolio ginklų“.
Ministras dar kartą pagrasino Vakarams dėl ginklų, ypač HIMARS, Ukrainai tiekimo.
„Mes negalime leisti, kad Ukrainos dalis, kurią valdys Zelenskis arba kažkas, kas kas jį pakeis, turėtų ginklų, kurie keltų tiesioginę grėsmę mūsų teritorijai“, – pabrėžė S. Lavrovas.
S. Lavrovas pakartojo ankstesnius Maskvos pareiškimus neva JAV ir Britanija yra suinteresuotos plėsti kovos veiksmus.
S. Lavrovo teigimu, „jie nori paversti tai tikru karu ir išprovokuoti Rusijos ir Europos šalių susidūrimą“.
Jis tvirtino, kad JAV neleidžia Ukrainai pradėti derybų dėl galimo susitarimo su Rusija.
„Jie sulaiko juos nuo bet kokių konstruktyvių žingsnių ir ne tik pumpuoja ginklus, bet ir verčia juos vis rizikingiau naudoti šiuos ginklus“, – sakė S. Lavrovas.
Rusijos pajėgų antžeminį puolimą pristabdė ukrainiečių naudojama pažangesnė JAV ginkluotė ir prezidento Vladimiro Putino paskelbta „operatyvinė pauzė“. Rusija daugiau dėmesio skiria bombardavimui iš oro, naudodama tolimojo nuotolio raketas.
Kyjivas išreiškė viltį, kad kovodama dėl Donbaso Rusijos kariuomenė išeikvos savo išteklius, ir tada ukrainiečių pajėgos galės pradėti kontrpuolimą, kad susigrąžintų Chersono srities ir Zaporižios teritorijų, kurias rusai užėmė karo pradžioje, kontrolę.
Rusija trečiadienį pareiškė, kad taikos derybos su Ukraina „dabartinėje situacijoje“ neturi prasmės, Maskvai kartu tęsiant puolimą šioje provakarietiškoje šalyje.
„Dabartinėje situacijoje tai neturi jokios prasmės“, – sakė užsienio reikalų ministras S. Lavrovas interviu valstybinei žiniasklaidai, kalbėdamas apie taikos derybas su Kyjivu.
S. Lavrovas sakė, kad pirmieji derybų su Ukraina raundai parodė, jog Kyjivas neturi „noro ką nors rimtai aptarti“.
„Jie paprasčiausiai niekada nesugebės suformuluoti nieko, kas būtų verta rimto rimtų žmonių dėmesio, – pridūrė jis. – Mes tai jau supratome“.
Rusijos ir Ukrainos derybos iš esmės sustojo balandžio viduryje, sakė S. Lavrovas.
Ukrainos generalinis štabas antradienio vakarą pranešė, kad Rusijos pajėgos toliau plečia teritorinius laimėjimus Rytų Ukrainos Donbaso regione.
„Priešas įvykdė puolimą Pokrovskės rajone, jis iš dalies buvo sėkmingas, ir įsitvirtina pietiniame vietovės pakraštyje“, – rašoma Ukrainos kasdienėje ataskaitoje apie padėtį. Pokrovskė yra gyvenvietė už 10 kilometrų į rytus nuo Bachmuto, svarbaus transporto mazgo Donecko srityje. Siversko, Soledaro ir Bachmuto linija yra paskutinė gynybos linija, apsauganti Ukrainos kontroliuojamus Donbaso miestus Slovjanską ir Kramatorską.
Slovjanskas antradienį taip pat buvo apšaudytas, anksčiau pranešė šaltiniai Ukrainoje. Ukrainos generalinio štabo teigimu, kariai atmušė Rusijos atakas kitose Donbaso fronto dalyse, įskaitant į šiaurę nuo Slovjansko ir į rytus nuo Siversko, Rusijos armija patyrė reikšmingų nuostolių. Štabas prnešė apie artilerijos ir tankų mūšius Ukrainos pietuose esančiame Chersono regione, bet teigė, kad fronto linijoje pokyčių nebuvo.
Pasak Ukrainos gynybos viceministro Volodymyro Havrylovo, Ukraina rengiasi pradėti Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio ir jame dislokuoto Rusijos Juodosios jūros laivyno puolimą. „Gauname priešlaivinius pajėgumus ir anksčiau ar vėliau nusitaikysime į laivyną (...) Rusija turės palikti Krymą, jei norės egzistuoti kaip šalis“, – interviu Londono laikraščiui „The Times“ sakė V. Havrylovas. Pasak jo, tai, kad Ukraina atsiėmė Gyvačių salą, kurią Maskva buvo okupavusi invazijos pradžioje, yra tik pirmas žingsnis. „Esame pasirengę taikytis į juos visoje Juodojoje jūroje, jei turėsime tokių pajėgumų“, – sakė jis.
Į tai sureagavo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas – jis sakė, kad V. Havrylovo pasisakymas patvirtina Maskvos „specialios karinės operacijos“ būtinybę. Rusijos vyriausybė naudoja šį terminą savo invazijai į Ukrainą apibūdinti. Maskva tvirtina vykdanti Ukrainos „denacifikavimo“ ir „demilitarizavimo“ operaciją. „Tik tokiomis priemonėmis Ukraina gali būti išlaisvinta nuo tokių vadovybės atstovų“, – Rusijos naujienų agentūrai TASS sakė D. Peskovas.
Nepaisant besitęsiančių kovų ir retorikos, Kyjivas ir Maskva antradienį sugebėjo apsikeisti mūšyje žuvusių karių kūnais. „Ukraina susigrąžino 45 savo gynėjus“, – paskelbė Kyjivo valdžia, o Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ patvirtino, kad perduota tiek pat Rusijos karių palaikų.
JAV vyriausybė pranešė, kad vėliau šią savaitę paskelbs apie dar vieną ginklų ir įrangos paketą Ukrainai. Į jį bus įtraukta daugiau HIMARS daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, ukrainiečiai jau sėkmingai juos naudoja, taip pat labai reikalingų raketų ir amunicijos, sakė Nacionalinio saugumo tarybos komunikacijos direktorius Johnas Kirby.
Jis sakė, kad JAV ir „toliau viešins Rusijos planus, kad pasaulis žinotų, jog bet kokia tariama aneksija yra iš anksto apgalvota ir neteisėta“, bei taikys sankcijas „rusų primestoms marionetėms ir įgaliotiniams Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose“.
Ukraina turi iki žiemos laimėti karą su Rusija, kad neleistų jai ilgam įsitvirtinti, antradienį pareiškė prezidento personalo vadovas Andrijus Jermakas.
„Mums labai svarbu neįžengti į žiemą. Po žiemos, kai rusai turės daugiau laiko įsitvirtinti, tikrai bus sunkiau. Labai svarbu nesuteikti jiems tokios galimybės“, – sakė A. Jermakas Ukrainos savaitraščiui „Novoye Vremya“.
Jis pakartojo Kyjivo požiūrį, kad Ukrainos Vakarų sąjungininkės turėtų tiekti daugiau ginklų, ir teigė, kad kliaujasi JAV pažadėta kelių milijardų dolerių pagalba ginklais ir ekonomine parama. Ukrainos demokratijos gynymo lendliso įstatymo paketas, kurį gegužę pasirašė JAV prezidentas Joe Bidenas, kad paspartintų šią paramą, turi įsigalioti nuo kito mėnesio.
„Mūsų tikslas yra pergalė“, – sakė A. Jermakas.
Jo teigimu, bet kokie vykstantys pokalbiai su Rusija sukasi tik apie Ukrainos grūdų eksportą iš blokuojamų uostų, o ne kaip užbaigti konfliktą po Rusijos įsiveržimo vasarį. „Šios derybos vyksta kariniu ir užsienio reikalų ministerijų lygiu (...) tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms“, – sakė A. Jermakas.
„Palaikau ryšį su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, su rusais nebendrauju“, – pabrėžė jis.
