Prie tokios išvados priėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) esančio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Ekspertai pažymėjo, kad Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė Pietų karinės apygardos vadui generolui Sergejui Surovikinui ir Centro karinės apygardos vadui generolui pulkininkui Aleksandrui Lapinui sustiprinti puolimą visomis kryptimis.
S. Šoigu taip pat nurodė, kad S. Surovikinas ir A. Lapinas toliau vadovaus pajėgoms rytinėje ašyje. Analitikams tai pasirodė keista.
„Tokio masto pajėgų ir pastangų sutelkimui reikia tik vieno aukšto rango vyriausiojo vado. Iš pricipo turėtų vadovauti S. Surovikinas, nes jo rangas yra aukštesnis už A. Lapino. Kremliaus negebėjimas išnaudoti operatyvinės pauzės Rusijos karinės vadovybės Ukrainoje struktūrai reorganizuoti ir vietoje to priimtas sprendimas išsaugoti laikinąją struktūrą atrodo labai keistai“, – akcentavo specialistai.
ISW darbuotojai mano, kad galiausiai Rusijai tai taps problema: „Akivaizdus dviejų itin aukšto rango generolų vadovavimas operacijoms, atliekamoms ne itin didelėje teritorijoje, gali pakenkti Rusijos operacijoms ateityje.“
S. Šoigu pirmadienį įsakė savo šalies kariuomenei teikti pirmenybę Ukrainos ilgojo nuotolio raketų ir artilerijos naikinimui, praneša agentūra „Reuters“.
Kyjivas teigia pastaruoju metu įvykdęs daugybę sėkmingų smūgių prieš Rusijos logistikos ir amunicijos centrus. Ukrainos kariai pasitelkia reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, kurias jiems tiekia Vakarai.
Įsiveržusios Rusijos pajėgos sekmadienį smogė raketomis pramoniniams objektams strategiškai svarbiame Ukrainos pietiniame Mykolajivo uostamiestyje, Maskvai siekiant užimti daugiau teritorijos šalies rytuose.
Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius pranešė, kad raketos pataikė į pramonės ir infrastruktūros objektą šiame svarbiame laivų statybos centre Pietinio Bugo upės žiotyse. Iškart nebuvo paskelbta, ar kas nors nukentėjo.
Rusija pastarosiomis savaitėmis dažnai apšaudo Mykolajivą, siekdama susilpninti ukrainiečių gynybą.
Rusų kariuomenė yra užsibrėžusi tikslą atkirsti visą Ukrainos Juodosios jūros pakrantę iki pat Rumunijos sienos. Jei ši kampanija bus sėkminga, būtų suduotas triuškinantis smūgis Ukrainos ekonomikai ir prekybai, o Maskva galėtų sukurti sausumos tiltą į Moldovos separatistinį Padniestrės regioną, kur yra Rusijos karinė bazė.
Invazijos pradžioje ukrainiečių pajėgos atrėmė priešo bandymus užimti Mykolajivą, esantį netoli Juodosios jūros pakrantės tarp Rusijos aneksuoto Krymo ir pagrindinio Ukrainos uosto Odesos.
Nuo to laiko Rusijos pajėgos nebebando įžengti į miestą, bet ir toliau apšaudo jį raketomis.
Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas sekmadienį pranešė, kad Ukrainos kariai užkirto kelią Rusijos pastangoms priartėti prie svarbiausios Ukrainos tvirtovės Donecko srityje Slovjansko, taip pat kitiems išpuoliams regione.
Tokie pranešimai pasirodė, išvakarėse fronto linijoje besilankiusiam Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu įsakius „toliau intensyvinti dalinių veiksmus visomis operatyvinėmis kryptimis“.
„Didelė kaina“
Karui Ukrainoje tęsiantis ir vis labiau skatinant apsirūpinimo energijos ištekliais ir maisto produktais pasaulines krizes, ES užsienio reikalų ministrai svarstys siūlymą uždrausti aukso importą iš Rusijos.
Be to, Rusijos veikėjų, kuriems taikomos Bendrijos sankcijos, ratas gali būti dar labiau išplėstas.
„Maskva privalo toliau mokėti didelę kainą už savo agresiją“, – pateikusi siūlymus dėl tolesnių priemonių sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Prognozuojama, kad pirmadienį bus surengtas pirminis sankcijų aptarimas, bet tą pačią dieną sprendimas dėl jų nebus priimtas, sakė vienas aukšto rango Briuselio pareigūnas.
Tuo metu Ukrainos rytuose tęsėsi įnirtingiausios kautynės. Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sekmadienį apkaltino Maskvą bombarduojant „civilę infrastruktūrą, ypač švietimo institucijas“.
Netoli Juodosios jūros pakrantės esantis pietinis Mykolajivo miestas sekmadienį taip pat buvo „smarkiai bombarduojamas“, nurodė srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas.
V. Kimas pridūrė, kad ankstesnę dieną šiame regione irgi buvo apšaudytos kelios gyvenamosios teritorijos. Trys žmonės žuvo Ševčenkovės gyvenvietėje, o Šyrokive, kur buvo „sugriautas gyvenamasis pastatas“, žuvo moteris.
Sekmadienį britų visuomeninio transliuotojo BBC parodytame interviu Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas sakė, kad nuo invazijos pradžios Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista apie 50 tūkst. Rusijos karių. Taip pat buvo sunaikinta beveik 1,7 tūkst. rusų tankų ir apie 4 000 pėstininkų kovos mašinų.
T. Radakinas kėlė prielaidą, kad Rusijos sausumos pajėgos dabar kelia mažesnę grėsmę negu prieš 20 savaičių, kai prasidėjo invazija. Tačiau Maskva šeštadienį pareiškė savo karines operacijas suintensyvinsianti.
Gynybos ministras S. Šoigu „davė reikalingus nurodymus toliau didinti“ karinį spaudimą Ukrainai, nurodė jo ministerija.
Tuo metu Ukrainos atominės energetikos agentūra apkaltino Rusiją dislokavus raketų leidimo įrenginius Zaporižios atominėje elektrinėje ir iš jos bombarduojant teritorijas Dnipro srityje.
Rusijos gynybos ministerija savo kasdieniame pranešime teigė Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje sunaikinusi „sandėlį, kur buvo laikomos NATO Ukrainai perduotos priešlaivinės raketos „Harpoon“.
Ukraina šį pareiškimą paneigė ir sakė, kad Rusija sunaikino jokių ryšių su kariuomene nepalaikančios bendrovės sandėlį.
