Ukrainos ginkluotosios pajėgos peržiūri visus įmanomus karo su Rusija eskalacijos scenarijus, įskaitant ir galimą puolimą iš Baltarusijos pusės.

Maksimas Džigunas paaiškino, kad dabartinė padėtis Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje toliau aštrėja, o tai vyksta ne šiaip sau. Prie sienos toliau vykdomos įvairiausios „pratybos“, kaip tai įvardija rusai ir baltarusiai, bei telkiama technika.

Ukrainos gynybos ministerija pateikė įdomų faktą: baltarusiai, norėdami padaryti įspūdį ukrainiečių ginkluotosioms pajėgoms, prie Ukrainos sienos išrikiavo tankus – tiesa, tik medinius jų muliažus.

„Visa tai liudija, kad „įpurškiamas“ informacinis fonas, mobilizuojamos Baltarusijos pajėgos. Baltarusija, kuri yra visiškai kontroliuojama rusų, bando vykdyti tokį informacinį ir politinį šantažą. Jo tikslas aiškus – neleisti mobilizuoti Ukrainos karių ten, kur jų dabar labiausiai reikia ir kur kyla didžiausia grėsmė iš Rusijos“, – pažymi Maksimas Džigunas.

Politologas pridūrė, kad Ukrainos siena su Rusija ir Baltarusija siekia kelis tūkstančius kilometrų, todėl Vladimiro Putino tikslas yra „pririšti“ Ukrainos pajėgas palei šias sienas, neleidžiant joms susitelkti ir išstumti rusų iš Zaporižės, Chersono, Charkivo, Donecko, Luhansko ir Nikolajevo sričių.

Baltarusijos kariuomenė – praktiškai neveiksni

Eksperto nuomone, visų pirma, tai tik eilinis bandymas išsklaidyti Ukrainos karius.

Antra, pasak jo, taip pat bandoma tokiu būdu įbauginti ukrainiečius. Gavę tokios informacijos, šiaurės vakarinių Ukrainos regionų gyventojai paprastai patiria stresą, jaučia nerimą ir atsiduria mobilizacijos būsenoje. Anot jo, neigiamą poveikį patiria visi.

Trečia, Baltarusija ribojasi su ne viena Europos Sąjungos šalimi ir NATO nare. Todėl Baltarusijos puolimo grėsmė ties Ukrainos vakarais yra pavojingas veiksnys Lenkijai, Lietuvai ir kitoms valstybėms, su kuriomis Baltarusija turi bendrą sieną.

„Todėl vyksta žaidimas vadinamąja Europos kryptimi. Baltarusijos mobilizacijos priežasčių yra daug, ypač turint omenyje, kad šalies kariuomenės galimybės ir pajėgumai vis dar yra menki. Rusai ir toliau apmoko Baltarusijos kariuomenę, kaip teisingai kariauti, todėl artimiausiu metu tikrai neverta tikėtis puolimo. Apie tai kalba visi karo ekspertai ir Generalinio štabo atstovai“, – pabrėžia M. Džigunas.

Be abejo, grėsmė niekur nedingsta, tačiau neverta tikėtis, kad jau artimiausiomis savaitėmis įvyks puolimas. Bet, žinoma, Baltarusijos kariuomenė apmokoma ne dėl akių ar norint tiesiog užsidėti varnelę. Rusai tikrai turi planą į šį karą įtraukti ir baltarusių karius.

Pavojingi signalai

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, esą jo šalies kariuomenė numušė raketas, paleistas iš Ukrainos teritorijos, o Liepos 3-iosios kalboje jis teigė, kad kare tarp Rusijos ir Ukrainos tiesa yra „broliškos Rusijos“ pusėje.

„Esame vienintelė šalis, kuri palaiko rusus šioje kovoje. O kiek šalių yra kitoje pusėje? Beveik penkiasdešimt, faktiškai kariaujančių prieš Rusiją Ukrainoje“, – sakė A. Lukašenka.

Jis teigė, esą dėl Baltarusijos dalyvavimo „specialiojoje operacijoje“, kaip Rusija ir Baltarusija vadina karą Ukrainoje, „nusprendė jau seniai“.

Šie pareiškimai nuskambėjo didėjant nuogąstavimams, kad Minskas gali įsitraukti į Rusijos konfliktą su Ukraina. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis komentavo, kad A. Lukašenkos žodžiai kelia grėsmę ir pavojų pirmiausia Baltarusijos žmonėms.

„Kad raketos į mūsų valstybę buvo leistos iš Baltarusijos teritorijos, niekam ne paslaptis. Kiek žinau, A. Lukašenka aiškiai davė signalus vienu ar kitu formatu [...], kad kai kurios raketos buvo paleistos be jo valios. Jis neturėtų įtraukti Baltarusijos į Rusijos karą prieš Ukrainą“, – teigė V. Zelenskis.

„Kalbant apie Baltarusijos puolimą, tai pavojinga pirmiausia Baltarusijos žmonėms. Mūsų draugiškiems baltarusiams. Paskutiniai signalai yra labai pavojingi. Pažiūrėsime, prie ko jie prives“, – sekmadienį sakė jis.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją