„Mūsų kariuomenė neatakuoja jokių civilinės infrastruktūros objektų. Turime visus pajėgumus žinoti, kas kur yra“, – sakė V. Putinas spaudos konferencijoje Turkmėnijos sostinėje Ašchabade.
„Niekas iš mūsų tiesiog taip sau, bet kaip, nešaudo. Paprastai tai daroma remiantis žvalgybos duomenimis apie taikinius... tikslaus nutaikymo ginklais“, – teigė jis.
„Esu įsitikinęs, kad [ir] šį kartą viskas buvo daroma kaip tik taip“, – pridūrė V. Putinas.
V. Putinas kaltino Ukrainą, kad jos kariuomenė neva laiko techniką „gyvenamuose rajonuose, kažkur kitur“, taip pat „slepia“ ją „visokiuose angaruose, turguose“, o Rusijos kariškiai esą atakuoja šiuos, o ne civilinius objektus.
Ukraina pranešė, kad Rusija pirmadienį smogė prekybos centrui Kremenčuke, esančiame 330 km į pietryčius nuo Kyjivo.
Rusija tai neigia ir anksčiau sakė, kad jos raketų salvė buvo nukreipta į ginklų sandėlį, o prekybos centras tuo metu nedirbo.
Praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą Kremliaus vadovas dar kartą pareiškė, kad kariniai veiksmai vyksta pagal planą.
„Darbas vyksta ramiai, ritmiškai, daliniai juda ir pasiekia linijas, kurios jiems nurodytos kaip etapo tikslai“, – pareiškė V. Putinas. „Viskas vyksta pagal planą“, – citavo jį Rusijos naujienų agentūra TASS.
V. Putinas pakartojo „specialiosios operacijos“ – taip Rusijos vadovybė vadina karą Ukrainoje – tikslus. Esą būtina „išlaisvinti“ Donbasą, „apsaugoti“ tenykščius gyventojus ir „sukurti sąlygas, kurios garantuotų Rusijos saugumą“. NATO norėjo paversti Ukrainą „antirusišku placdarmu“, – patvirtino jis jau anksčiau išsakytą karo argumentą.
V. Putinas nenorėjo komentuoti, kiek dar laiko tęsis kariniai veiksmai. „Būtų neteisinga nustatyti kokius nors terminus“, – sakė jis. Intensyvesni veiksmai esą reikštų didesnius nuostolius, ir „mes pirmiausiai turime pagalvoti apie tai, kaip išsaugoti savo vaikinų gyvybes“. Rusų karius V. Putinas pavadino „didvyriais“. Apie juos esą turėtų būti kuriamos dainos ir eilėraščiai, jiems turėtų būti statomi paminklai.
Putinas: Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO „nebus problema“ Rusijai
Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO Rusijai „nebus problema“, trečiadienį pareiškė rusų prezidentas Vladimiras Putinas.
„Su Švedija ir Suomija neturime tokių problemų kaip su Ukraina“, – per spaudos konferenciją Turkmėnijos sostinėje Ašchabade sakė V. Putinas.
„Neturime teritorinių nesutarimų“, – pridūrė Rusijos lyderis. – Nėra nieko, kas mus neramintų dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO. Jeigu Suomija ir Švedija nori, jos gali įstoti. Jos gali įstoti, kur tik nori.“
Tačiau „jeigu ten bus dislokuojami kariniai kontingentai ir karinė infrastruktūra, privalėsime simetriškai atsakyti ir padidinti grėsmę toms teritorijoms, iš kurių kyla grėsmė mums“, tęsė V. Putinas.
Švedija ir Suomija nusprendė pateikti prašymus priimti jas į NATO, Rusijai vasario 24-ąją pradėjus karinį puolimą prieš provakarietišką Ukrainą.
Oficialus stojimo procesas buvo pradėtas trečiadienį per NATO viršūnių susitikimą Madride.
Iki šiol Rusija griežtai kritikuodavo abiejų Šiaurės šalių stojimo į Aljansą galimybę, sakydama, jog tai taptų „destabilizuojančiu veiksniu“ tarptautiniam saugumui.
Tačiau V. Putinas trečiadienį pasmerkė NATO „imperines ambicijas“ ir kaltino Aljansą siekiant pabrėžti savo „pranašumą“ per karą Ukrainoje.
„Ukraina ir Ukrainos žmonių gerovė yra ne kolektyvinių Vakarų ir NATO siekis, o priemonė saviems interesams ginti“, – kalbėjo Kremliaus vadovas.
„NATO šalių lyderiai trokšta... parodyti savo pranašumą, imperines ambicijas“, – pridūrė jis.
Transatlantinis aljansas ir „visų labiausiai Jungtinėms Valstijoms jau seniai reikėjo išorinio priešo, kurio atžvilgiu jie galėtų suvienyti savo sąjungininkus“, teigė V. Putinas.
„Iranas tam netiko. Mes suteikėme jiems šią galimybę... sutelkti visą pasaulį aplink juos“, – pridūrė jis.
