„Sprendimas priimtas 170 narių balsavus už, 37 buvo prieš ir 21 susilaikė“, – po balsavimo sakė parlamento pirmininko pavaduotojas Atanasas Atanasovas.
Šis pasiūlymas sudaro sąlygas vyriausybei atblokuoti derybų pradžią mainais į ES garantijas, kad Šiaurės Makedonija patenkins Bulgarijos reikalavimus dėl ilgalaikių istorinių ir kalbinių ginčų.
Sprendime sakoma, kad Šiaurės Makedonija privalo įtraukti bulgarus į savo Konstituciją „lygiai su kitomis tautomis“, pasirašyti dvišalį protokolą ir „veiksmingai įgyvendinti“ 2017 m. draugystės, geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartį, kad būtų nutraukta neapykantą kurstanti kalba.
„Galų gale, mes suinteresuoti, kad Vakarų Balkanai, Šiaurės Makedonija ir Albanija, turėtų galimybę įstoti į ES“, – per debatus sakė Hristo Ivanovas, pasiūlymą inicijavusios Bulgarijos dešiniosios Demokratinės partijos vienas iš pirmininkų. „Šiandienos sprendimas leidžia mums susieti savo reikalavimus su pagrindinėmis Europos vertybėmis ir standartais“, – pridūrė jis, ragindamas partijas „nepraleisti geros progos“ išspręsti šią problemą iki Prancūzijos pirmininkavimo ES pabaigos birželio 30 dieną. „Žinokite, kad elgiamės teisingai (...) Stipriausias spaudimo įrankis yra pats derybų procesas“, – sakė H. Ivanovas ir pridūrė, kad per derybas Bulgarija galės geriau ginti savo interesus.
Bulgarija pirmoji pripažino savo kaimynės nepriklausomybę, kai 1991 m. Šiaurės Makedonija atsiskyrė nuo buvusios Jugoslavijos. Tačiau nuo 2020 m. Sofija trukdė Skopjės siekiui pradėti derybas dėl narystės. Prancūzija mėgino tarpininkauti abiem šalims ir pateikė pasiūlymą, nes Briuselis nerimavo, kad pažangos stoka dėl Balkanų gali priartinti regioną prie Rusijos ir Kinijos.
Susidūręs su didėjančiu ES partnerių spaudimu ir visuomenės palaikymo stoką namuose, Bulgarijos ministras pirmininkas Kirilas Petkovas pareiškė pritariantis kompromisui, tačiau pareikalavo, kad žalią šviesą jo vyriausybei uždegtų parlamentas, pritaręs veto panaikinimui.
Penktadienio parlamento sprendime ypač pabrėžiama, kad „niekas Šiaurės Makedonijos stojimo į ES procese negali būti interpretuojama kaip Bulgarijos pripažinimas, jog egzistuoja „makedonų kalba“, kurią Sofija laiko kilusia iš bulgarų dialekto.
