„Gyvenimas su koronavirusu reiškia, kad pateiksime išsamų priemonių paketą, o šiandien tai reiškia privalomo skiepijimo panaikinimą“, – per spaudos konferenciją sakė sveikatos ministras Johannesas Rauchas.

Ši priemonė – pirma tokia Europos Sąjungoje – teisiškai įsigaliojo vasario pradžioje, o pirmieji patikrinimai buvo suplanuoti kovo viduryje, atsisakiusiems skiepytis grėsė baudos iki 3600 eurų. Tačiau kovo mėnesį priemonė buvo sustabdyta dar prieš pradedant bet kokius patikrinimus, vyriausybė teigė, kad tokios plataus masto priemonės nebegalima pateisinti koronaviruso keliamu pavojumi.

J. Rauchas sakė, kad ši priemonė sukėlė gilų susiskaldymą devynių milijonų gyventojų šalyje, prievartos elementas kai kuriuos žmones netgi atgrasė nuo skiepijimosi. Omikron atmaina taip pat „pakeitė taisykles“, pridūrė jis, nes ji linkusi pasireikšti švelnesniais simptomais.

Pagal privalomos vakcinacijos įstatymą skiepytis turėjo visi vyresni nei 18 metų asmenys, išskyrus nėščias moteris, tuos, kurie užsikrėtė mažiau nei prieš 180 dienų, ir tuos, kuriems taikoma medicininė išimtis. Valdančiosios Liaudies partijos (OeVP) parlamentinės frakcijos vadovas Augustas Woegingeris toje pačioje spaudos konferencijoje sakė tikintis, kad artimiausiomis savaitėmis privalomos vakcinacijos įstatymas bus panaikintas.

Pernai paskelbus apie jį pirmą kartą, kad būtų pagerintas Austrijos skiepijimo rodiklis, privalomo skiepijimo perspektyva paskatino gatvės protestus, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių. Dabartiniai oficialūs duomenys rodo, kad šiuo metu galiojančius skiepų pažymėjimus turi vos 62 proc. gyventojų, šiuo požiūriu Austrija atsilieka nuo daugelio kitų Vakarų Europos valstybių.

Užsikrėtę virusu Austrijoje mirė daugiau nei 18 700 žmonių.