Trečiadienį kalbėdamasi su žurnalistais Taline K. Kallas pabrėžė, kad NATO taikoma trijų Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – „sprogdiklio“ gynybos strategija, pagal kurią sąjungininkai atvyktų su pastiprinimu ir padėtų atsiimti teritoriją tik po Rusijos invazijos, karo Ukrainoje kontekste yra pasenusi.
Estijos ministrė pirmininkė interviu „Financial times“ teigė, jog dabartiniai gynybos planai leistų nušluoti Estiją ir jos žmones nuo žemėlapio, nes numato galimybę leisti užimti Baltijos šalis ir tuomet jas išvaduoti per 180 dienų.
Primindama apie Rusijos karių žudynes Ukrainos Bučos mieste, Estijos premjerė teigė, jog NATO planas „prarasti ir vėliau išvaduoti“ yra netinkamas.
„Jei palygintume Ukrainos ir Baltijos šalių dydį, invazija reikštų visišką mūsų šalių, mūsų kultūros sunaikinimą, – sakė K. Kallas. – Tie iš jūsų, kurie lankėtės Taline ir pažįstate mūsų senamiestį bei šimtmetinę istoriją ir kultūrą, turite suprasti, jog visa tai būtų nušluota nuo žemėlapio, įskaitant mūsų žmones, mūsų tautą.“
Estijos ministrė pirmininkė kalbėjo prieš kitą savaitę vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Madride, kur rytinio flango stiprinimas Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje bus pagrindinė diskusijų tema. NATO pareigūnai yra pripažinę, kad Baltijos šalyse taikomas modelis nebėra pakankama gynybos forma.
Pagal tuos planus maždaug 1500 užsienio karių, dislokuotų Baltijos šalyse, pasitarnautų kaip tiesioginė gynybos linija, jei ataka kada nors įvyktų, padedant išsipirkti šiek tiek laiko, kad galėtų prisijungti papildomas NATO pastiprinimas.
Šių kovinių grupių daugianacionalinis matmuo turėtų pridėti papildomą atgrasymo elementą, atsižvelgiant į tai, kad jei kuri nors kovinė grupė būtų užpulta, nukentėtų iš karto kelios šalys.
K. Kallas komentarai pasigirsta didėjant įtampai tarp Baltijos šalių ir Rusijos. Estijos gynybos ministerija pranešė, kad Rusija per karines pratybas imituoja raketų atakas prieš šią Baltijos šalį, be to, pastarosiomis dienomis buvo užfiksuota sraigtasparnių įsibrovimų į Baltijos oro erdvę.
„Sprogdiklio“ koncepcija iš tikrųjų neveikia, – kalbėjo K. Kallas. – Reikia parengti tinkamus planus, kad nuo pat pirmos dienos kartu su sąjungininkais galėtume apsiginti, o agresorius nė negalvotų judėti mūsų kryptimi.“
Estija trečiadienį apkaltino Rusiją, kad prieš kitą savaitę vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą ši imasi eskalacinių veiksmų, įskaitant įtariamus imitacinius raketų skrydžius ir oro erdvės pažeidimus.
Taip pat buvo užsiminta apie Rusijos grasinimą Lietuvai dėl geležinkelių eismo į Rusijos Kaliningrado eksklavą apribojimo.
„Šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės Estijai nėra. Tačiau matome, kad Rusijos Federacija prieš Madrido aukščiausiojo lygio susitikimą intensyvina savo retoriką ir veiksmus“, – agentūrai AFP sakė Estijos gynybos ministerijos atstovas Thomas Mellis.
„Rusija grasina Lietuvai dėl prieš kelis mėnesius paskelbtų Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimo, imituoja raketų atakas prieš taikinius Baltijos šalyse, Rusijos Federacijos sraigtasparniai pažeidžia Baltijos šalių sienas – visa tai sutampa laike ir erdvėje, – pridūrė jis. – Toks eskalacinis elgesys dar kartą patvirtina, kad artėjantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas Madride iš tiesų rengiamas pačiu laiku“.
Jis nepateikė jokių detalių apie minėtus imitacinius skrydžius ar oro erdvės pažeidimus.
Tačiau Estijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad antradienį išsikvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl „visiškai nepriimtino“ Estijos oro erdvės pažeidimo birželio 18 dieną.
„Pažeidimas įvyko pietryčių Estijoje netoli Koidulos kontrolės punkto, kur Rusijos sraigtasparnis be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę“, – sakoma ministerijos pranešime.
