„Norėčiau pažymėti, kad šiuolaikinė tarptautinė teisė – tai JT Įstatai. Bet du pagrindiniai Įstatų principai prieštarauja vienas kitam. Turiu omenyje šalių teritorijos vientisumą ir tautų apsisprendimo teisę. JT įkūrėjai kadaise į tai neatsižvelgė, o gal specialiai įtraukė, kaip kompromisą“, – teigė Kazachstano valstybės vadovas. Pasak jo, jeigu bus vadovaujamasi tautų apsisprendimo teise, tai pasaulyje vietoje 193 atsiras daugiau kaip 500–600 šalių-JT narių.
„Žinoma, tai būtų chaosas. Dėl šios priežasties mes nepripažįstame nei Taivano, nei Kosovo, nei Pietų Osetijos, nei Abchazijos. Ir tikriausiai šį principą taikysime ir teritoriniams kvazidariniams, kokie, mūsų manymu, yra Luhansko ir Donecko liaudies respublikos“, – pridūrė K. Ž. Tokajevas.
Rusų publicistas Andrejus Piontkovskis ir buvęs Rusijos vicepremjeras Alfredas Kochas įsitikinę, kad už šių K. Ž. Tokajevo pareiškimų stovi Kinija. O forume dalyvavęs verslininkas sakė matęs tikrąją V. Putino reakciją.
Antrasis frontas?
A. Piontkovskis po Kazachstano prezidento pasirodymo Sankt Peterburgo ekonomikos forume 24-ajam kanalui sakė, kad veikiausiai neturėtume neįvertinti antrojo fronto tikimybės.
Jo teigimu, visi yra susižavėję Kazachstano prezidento pasirodymu per Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą, mat K. Ž. Tokajevas buvo vienintelis žmogus, kuris puikiai kalbėjo rusiškai, o tai „putiniško nusikaltėlių žargono“ fone skambėjo tarsi „gyvasis vanduo“.
„Stebėjau didžiąją dalį šio reginio. K. Ž. Tokajevas sėdėjo akmeniniu veidu ir buvo šaltakraujiškai pakraupęs nuo imperinio V. Putino viduriavimo apie didžiąją Rusiją ir apie tai, kaip ji susigrąžina savo žemes“, – pažymėjo publicistas.
Kaip pažymėjo A. Piontkovskis, K. Ž. Tokajevas, žinoma, suprato, jog V. Putinas kalbėjo ir apie Šiaurės Kazachstano teritorijas. Tačiau savo kalboje ir daugelyje papildomų interviu, kuriuos davė po forumo, jis puikiai pastatė V. Putiną į savo vietą.
„Yra siužetas, kuriame K. Ž. Tokajevas kažkokiuose Kremliaus užkulisiuose rusų žurnalistui aiškina, jog Kazachstanas neprivalo niekam dėkoti. Ir teigia nesuprantantis, kodėl rusai mano, kad jie turėtų būti jiems dėkingi“, – sakė publicistas.
Be to, kaip pabrėžė A. Piontkovskis, K. Ž. Tokajevas kiekvienoje savo kalbos pastraipoje minėjo savo bičiulį, Kinijos lyderį Xi Jinpingą, ir paaiškino bendrą Kinijos bei Kazachstano viziją dėl daugelio šiuo metu svarbių dalykų.
„K. Ž. Tokajevas net nenusileido iki to, kad pavartotų niekingus pavadinimus, kuriuos dėl savo neišprusimo sugalvojo okupantai. Jis paminėjo tik Luhansko ir Donecko sričių kvazirespublikas“, – pažymėjo publicistas.
A. Piontkovskio nuomone, Kazachstanas – tai antrasis frontas, už kurio stovi didžioji Kinija. Kartu jis pažymėjo, kad daugelis nepakankamai įvertina šį frontą.
Tikroji Putino reakcija
Verslininkas Dmitrijus Potapenka, dalyvavęs forume Sankt Peterburge, sakė, kad tikroji V. Putino reakcija matyti ne oficialiuose kadruose.
Jis pabrėžė, kad diskusiją moderavusi propagandistė padarė esminę klaidą.
„Manau, kad Margarita Simonjan ypač netinkamai vadovavo diskusijai. Ji – akivaizdi V. Putino („viršininko“, kaip pati sako) gerbėja. Gvildenti tokio pobūdžio diskursus, suprantant, koks gali būti respondento atsakymas, reikia sugebėti. Ji visiškai susikirto. Dabar Rusija atsidūrė labai nemalonioje situacijoje, kadangi pareiškimas buvo viešas ir jo paneigti neįmanoma. Jeigu to klausimo būtų nebuvę ir būtų nebuvę tokio atsakymo, dar būtų galima kažką maskuoti. Dabar gi visi liko be kaukių. Visi suprato, kad atsakymas greičiausiai bus būtent toks. Jeigu V. Putinas nuoširdžiai mano, kad į diskusijas reikia kviesti lojalius, bet ne protingus žmones, turiu nuliūdinti Vidaus politikos valdybą: pradėkite pagaliau dirbti su tais, kurie protingi, o ne lojalūs; tikras specialistas yra lojalus tikslui, o ne žmogui. Tai buvo esminė tos diskusijos klaida“, – svoboda.org sakė D. Potapenka.
Paklaustas, kaip iš tikrųjų V. Putinas sureagavo į Kazachstano prezidento pasisakymus, jis sakė: „Viskas buvo labai akivaizdu. Neoficialiuose kadruose matyti, kad pasikeitė jo poza, galvos pakreipimas. Suprantama, kad jis, kaip normalus politikas, gebantis kontroliuoti, ką kalba, nesuriko: „Ko tu, bjaurybe, čia prišnekėjai?“ Tačiau nuo V. Putino veido nukrito kaukė, žandikaulio raumenys įsitempė, jis pasisuko į kitą pusę. Kitaip sakant, jis akivaizdžiai išsidavė. Ir jo kalba pakrypo visiškai kita linkme“.
Asmeninė Xi Jinpingo žinia
Tuo metu visuomenės ir politikos veikėjas ir buvęs Rusijos vicepremjeras Alfredas Kochas yra įsitikinęs, kad K. Ž. Tokajevas V. Putinui perdavė Xi Jinpingo žinią.
„Jau rašiau apie tai, ką Xi Jinpingas norėjo pasakyti, cituodamas kinų išmintį. Pakartosiu, kad jis praktiškai atvirai pasakė štai ką: Kinija šiame kare Rusijai nepadės. Tačiau po karo, kad ir kaip jis pasibaigtų, Kinija Rusijai pagelbės. Kadangi karas greičiausiai baigsis, kaip dabar sakoma, Rusijos „nelaimėjimu“, tai Kinija padės tuo, jog neleis Vakarams visiškai ją suryti ir palaikys tiek politiškai, tiek ekonomiškai. Kokia bus tokio palaikymo kaina, nuspėti nesunku...“ – savo feisbuko paskyroje svarstė A. Kochas.
Tačiau tai, pasak jo, dar ne viskas.
Per Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą įvyko dar vienas svarbus dalykas. Ir jis buvo susijęs su tuo, ką ir kaip kalbėjo Kazachstano prezidentas K. Ž. Tokajevas.
Anot A. Kocho, visų pirma, K. Ž. Tokajevas yra labai patyręs diplomatas. Jis daugelį metų ėjo ne tik Kazachstano ministro pirmininko, bet ir užsienio reikalų ministro pareigas. Tačiau be šito buvęs Rusijos vicepremjeras vardija dar kelias svarbias aplinkybes:
1. Jis keletą metų dirbo Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus pavaduotoju ir vadovavo JT biurui Ženevoje. Taigi jis buvo aukščiausio lygio tarptautinis pareigūnas.
2. Tačiau svarbiausia, kad dar sovietmečiu jis baigė Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą bei Diplomatijos akademiją ir stažavosi Pekino lingvistikos institute, o vėliau ilgą laiką dirbo Sovietų Sąjungos ambasadoje Kinijoje.
3. Be kazachų ir rusų kalbų, jis laisvai kalba angliškai, prancūziškai ir – svarbiausia – kiniškai. Kitaip tariant, su Kinijos lyderiais jis gali kalbėtis be vertėjo, o ši aplinkybė Kinijoje yra labai vertinama.
Kazachstaną su Kinija sieja ypatingi santykiai. Jie yra ne mažiau glaudūs, negu su Rusija. Pakanka pasakyti, kad Kinijos investicijos Kazachstane yra tris kartus didesnės negu Rusijoje.
Anot A. Kocho, dauguma ekspertų mano, kad būtent Kinija yra atsakinga už neįprastai greitą Rusijos kariuomenės pasitraukimą iš Kazachstano po garsiųjų šių metų sausio įvykių.
„Turbūt pamenate, kaip visi komentatoriai vienbalsiai kalbėjo, jog dabar V. Putinas Kazachstane pasiliks ilgam, kad K. Ž. Tokajevas – jo marionetė ir pan.
Tačiau ne: penkios dienos ir išlėkė kaip kamštis. Žmonės sako: Xi Jinpingas paskambino... ir Vova akimirksniu susirinko savo mantą... Ir štai K. Ž. Tokajevas atvyko į Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą. Pastaba: dauguma valstybių vadovų dalyvavo per vaizdo ryšį, bet K. Ž. Tokajevas atvyko asmeniškai. Faktiškai jis buvo vienintelis savo lygio lyderis. Netgi Kirgizija atsiuntė ministrą pirmininką, o ne prezidentą. Kas paskatino jį atvykti į šį gana marginalų suvažiavimą?
Mano versija: jis atvežė asmeninę Xi Jinpingo žinią V. Putinui. Ir pagrindines šios žinios tezes jis išsakė viešai. Jų yra dvi:
1. Mes nepripažįstame DLR ir LLR kaip suverenių valstybių, todėl atitinkamai nepripažįstame ir visos V. Putino „logikos“, jog „specialioji operacija“ Ukrainoje atitinka tarptautinę teisę.
2. Laikysimės sankcijų Rusijai režimo, kurį nustatė Vakarai. Nenorime, kad dėl Rusijos kiltų kokia nors konfrontacija su Vakarais, ir nesame pasirengę rizikuoti antrinėmis sankcijomis“, – rašė Kochas.
Būtent tai, kad jis kalbėjo ne tik savo, bet dar ir Kinijos vardu, pasak buvusio Rusijos vicepremjero, gali paaiškinti, kodėl jis ryžosi aiškiai išdėstyti V. Putinui gana nemalonius dalykus.
Būdamas aukštos klasės diplomatu, K. Ž. Tokajevas kitomis aplinkybėmis būtų sugebėjęs išsisukti nuo atsakymų į opius klausimus arba būtų radęs aptakesnes ir atsargesnes jų formuluotes.
Tačiau jis kalbėjo sąžiningai ir tiesiai.
Ir V. Putinas, pasak A. Kocho, puikiai suprato tokio tiesmukiškumo priežastį, todėl nepuolė komentuoti (kaip paprastai tokiais atvejais elgiasi) ir apskritai nesistengė kaip nors pasaldinti karčios piliulės.
„V. Putinui buvo atsiųsta „juodoji dėmė“, todėl kvaila buvo pykti ant aklojo pirato Pju, kad jam buvo pavesta ją perduoti.
Kad neliktų kokių nors abejonių, K. Ž. Tokajevas, vardydamas separatistinius režimus, pradėjo nuo Taivano. Nors jis puikiai žinojo, kad „Taivano problemos“ pobūdis yra visiškai kitoks, negu LLR, DLR, Pietų Osetijos ar Abchazijos. Ir Taivaną vargu ar galima vadinti grynąja separatizmo apraiška.
Tačiau jam buvo svarbu šiame kontekste pirmiausia paminėti Taivaną, ir jis tai padarė. Šia prasme tai jau buvo Xi Jinpingo žinia ne pačiam V. Putinui, o JAV. „Matai, J. Bidenai, aš nesikišu ir nepadedu V. Putinui, kaip tu ir prašei. Turėk tai galvoje, kai su tavimi svarstysime Taivano klausimą“, – rašė buvęs Rusijos vicepremjeras.
Jis sako pastebėjęs, kad K. Ž. Tokajevui ši misija akivaizdžiai patiko.
„Ir nenuostabu: sakyti tiesą yra lengva ir malonu. O už nugaros turint tokią paramą, galima drąsiai atsisakyti dalyvauti V. Putino avantiūroje. Juo labiau, kad toks atsisakymas yra itin naudingas tavo paties šaliai. Ir ateityje gali smarkiai atsipirkti: įsidėmėkite mano žodžius – Kazachstanas taps pagrindiniu iš Rusijos pabėgusių ir į ateitį žvelgiančių rusų naudos gavėju.
Trumpai tariant, manau, kad visa ši istorija yra ne mažiau svarbi, negu pastarieji Europos lyderių vizitai Kijeve. Nes dabar mes žinome, kad V. Putino ištekliai šiam karui yra baigtiniai ir apsiriboja tik pačia Rusija, ir jie aiškiai yra mažesni už tuos išteklius, kuriuos turi Ukraina ir jos sąjungininkės“, – įsitikinęs A. Kochas.
Kinija nelinkusi padėti
Birželio pradžioje JAV leidinys „The Washington Post“, remdamasis dviem anoniminiais JAV ir Kinijos pareigūnais, skelbė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija ne kartą prašė Kinijos ekonominės paramos, tačiau Pekinas, baimindamasis JAV sankcijų, nelinkęs to daryti.
Pekinas palaiko Maskvą retoriškai: dėl to, kas įvyko, kaltina NATO, JT Saugumo Taryboje susilaiko balsuojant už rezoliucijas, kurioms prieštarauja Rusija, valstybinėje žiniasklaidoje, skirtoje tiek vidaus, tiek ir užsienio auditorijai, pasakoja apie vadinamąją „specialiąją operaciją“, vadovaudamasis prorusiškomis pozicijoms, įskaitant nepagrįstas sąmokslo teorijas apie JAV biologines laboratorijas Ukrainoje.
Rusija diplomatiniais kanalais mažiausiais du kartus prašė Kinijos ekonominės paramos „naujomis formomis“ ir baksnojo į „prekybos įsipareigojimus“, kuriuos Pekinas prisiėmė iki karo Ukrainoje, rašo „The Washington Post“.
„Kinija aiškiai išreiškė savo poziciją dėl padėties Ukrainoje ir neteisėtų sankcijų Rusijai. Mes suprantame [Maskvos] padėtį. Tačiau šiame dialoge negalime nepaisyti savo interesų. Visada veiksime vadovaudamiesi Kinijos žmonių interesais“, – leidinys cituoja gerai informuotą šaltinį Pekine.
Tiek Kinijos, tiek JAV šaltiniai teigia, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pavedė savo padėjėjams rasti būdų, kaip padėti Rusijai, tačiau taip, kad nebūtų pritaikytos JAV sankcijos. Tai pasirodė esanti sudėtinga užduotis, o tikslai – prieštaringi.
„Kinija ir Rusija ilgą laiką puoselėjo normalius santykius ekonomikos, prekybos ir energetikos srityse. Problemos esmė ne tai, kas padės Rusijai apeiti sankcijas, o tai, kad be reikalo nukentėjo normali prekyba ir ekonominiai mainai tarp Rusijos ir Kinijos“, – leidiniui sakė Kinijos ambasados Vašingtone spaudos atašė Liu Pengyu.
