„Vokietijos vyriausybės nariai sistemingai kursto rusofobinę isteriją kone kasdieniais viešais išpuoliais prieš mūsų šalį“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Pareiškime sakoma, kad Berlyno valdžia „pastaruoju metu pakerta istorinio susitaikymo procesą tarp rusų ir vokiečių“ po Antrojo pasaulinio karo. Berlynas „kelia pavojų Rusijos ir Vokietijos dešimtmečių pastangoms įveikti pokario nesantaiką, priešiškumą ir nepasitikėjimą tarp mūsų šalių tautų“, nurodė ministerija. Jos teigimu, „antirusiška propagandos kampanija“ provokuoja „nemotyvuotą agresiją, kone prilygstančią masinei psichozei“ prieš rusus ir rusakalbius Vokietijoje.
Ministerija taip pat apkaltino NATO narę Vokietiją stiprinant savo karinius pajėgumus prie vakarinių Rusijos sienų, „tai mūsų žmonėms primena karčiausius Rusijos ir Vokietijos santykių laikotarpius, įskaitant įvykius prieš 1945 m. gegužę“.
Anksčiau trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padėjo gėlių ant Nežinomo kareivio kapo prie Kremliaus sienos Maskvoje, pažymėdamas dieną, kai Rusijai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.
Įtampa tarp Maskvos ir Berlyno išaugo Vokietijai pasmerkus Rusijos karinę kampaniją Ukrainoje, prisidėjus prie tarptautinių sankcijų Maskvai ir pradėjus tiekti ginklus Kyjivui. Praėjusią savaitę Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ sumažino dujų tiekimą Vokietijai dujotiekiu „Nord Stream“, motyvuodama atidėtais remonto darbais, Berlynas šį žingsnį pavadino „ekonominiu puolimu“.
