Be to, kad planuojama suteikti ES kandidatės statusą Ukrainai, ketvirtadienį prasidėsiančiame viršūnių susitikime taip pat turėtų būti aptariamos Vakarų Balkanų valstybių stojimo galimybės. Priežastis, dėl kurios trys šalys gali nedalyvauti, – ES narės Bulgarijos, daugiau nei dvejus metus blokuojančios stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžią, veto grėsmė.
Sofija kelia išankstinę sąlygą pradėti stojimo derybas su Šiaurės Makedonija, reikalaudama, kad per jas būtų aptariami ir „bendros istorijos“, kalbos ir tautinio tapatumo klausimai. Šiaurės Makedonijos prezidentas Stevo Pendarovskis antradienio vakarą sakė Skopjėje įsikūrusiai televizijai „TV24 Casa“ rekomendavęs ministrui pirmininkui Dimitarui Kovačevskiui nevykti į Briuselio viršūnių susitikimą. „Nepriimtina, kad į derybas su ES įtraukiamos istorinės problemos ir ginčai dėl kalbos“, – sakė jis.
Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama buvo dar atviresnis. „Bulgarija laiko visą Europos Sąjungą įkaite ir tai nėra geras reginys! – antradienį parašė jis tviteryje. – Ką ten veikti?!“
Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius taip pat svarsto galimybę prisijungti prie Šiaurės Makedonijos ir Albanijos atsisakymo dalyvauti. D. Kovačevskis, E. Rama ir A. Vučičius planuoja paskelbti savo sprendimą šiuo klausimu vėliau trečiadienį, parašė A. Vučičius tviteryje.
Be kita ko, ES viršūnių susitikime bus nuspręsta dėl galimo ES kandidatės statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai. Vakarų Balkanų šalys, tarp kurių yra ir Bosnija ir Hercegovina, Kosovas bei Juodkalnija, yra skirtinguose paraiškų stoti į ES etapuose.
