Jie kalbėsis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu apie tolesnę paramą šaliai ir Ukrainos norą būti priimtai į Europos Sąjungą.

Trijų vadovų kelionė traukiniu su nakvyne buvo planuojama keletą dienų. Tačiau, nepaisant žiniasklaidos pranešimų, saugumo sumetimais ji buvo oficialiai patvirtinta tik prieš pat atvykimą į Ukrainos sostinę. Netrukus po to, kai šių trijų šalių lyderiai atvyko į Kyjivą, Ukrainos sostinėje sugaudė oro pavojaus signalas. Tai patvirtino vietoje esantis agentūros dpa reporteris.

Trečiadienį vakare O. Scholzas išskrido į pietų Lenkiją. Iš pasienio miesto Peremislio devynių vagonų traukinys, kuriame buvo ES šalių vadovai, prieš pat vidurnaktį išvyko į Kyjivą.

Planuojama, kad prie grupės Kyjive prisijungs Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas, tačiau jis pasirinko kitą kelionės maršrutą.

Mario Draghi, Olafas Scholzas, Emmanuelis Macronas
Foto: Zuma Press / Scanpix

AFP nuotraukose matyti, kaip lyderiai Kyjivo geležinkelio stoties perone išlipa iš traukinio. Žurnalisto paklaustas, kodėl atvyko į Ukrainą, E. Macronas atsakė: „Tai svarbi akimirka. Siunčiame žinią apie Europos vienybę.“

Tai pirmasis E. Macrono, O. Scholzo ir M. Draghi apsilankymas Ukrainoje nuo vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė kaimyninę šalį.

Emmanuelis Macronas

E. Macronas sakė, kad jie taip pat nuvyks į „vieną karo vietą, kur buvo įvykdytos žudynės“, ir brutalius rusų pajėgų veiksmus miesteliuose netoli Kyjivo pavadino karo nusikaltimais.

„Tai Europos vienybės, paramos žinia Ukrainos vyrams ir moterims“, – išlipdamas iš traukinio sakė E. Macronas.

Pasak jo, jis atvyko „pasikalbėti apie dabartį ir ateitį, nes ateinančios savaitės, žinome, bus labai sunkios“.

Macronas: Ukraina privalo priešintis ir laimėti

E. Macronas lankydamasis Irpinėje netoli Kyjivo sakė, kad Ukraina privalo laimėti karą su Rusija.

„Prancūzija kartu su Ukraina yra nuo pirmosios dienos. Nedviprasmiškai palaikome ukrainiečius. Ukraina privalo priešintis ir laimėti“, – Irpinėje žurnalistams sakė E. Macronas, atsakydamas į klausimą dėl savo ankstesnių pastabų, kad Rusija neturėtų būti pažeminta.

Prancūzų prezidentas taip pat gyrė ukrainiečių didvyriškumą susidūrus su Rusijos agresija.

„Čia, kaip ir kitose vietose, ukrainiečiai sustabdė Rusijos kariuomenės [vykdytą] Kyjivo puolimą, – kalbėjo E. Macronas. – Tai parodo kariuomenės, taip pat Ukrainos gyventojų didvyriškumą. Drauge matomi [rusų] barbariškumo pėdsakai.“

Savo vizito Ukrainos sostinės Kyjivo priemiestyje Irpinėje metu Prancūzijos prezidentas metė kaltinimus Rusijai, kad čia jos kariai įvykdė karo nusikaltimų, praneša „Sky News“.

E. Macronas pridūrė, kad Ukraina turi laimėti karą su Rusija ir gebėti priešintis.

Draghi: viską atstatysime

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi, lankydamasis Kyjivo priemiestyje, sakė, kad įsiveržusių Rusijos pajėgų suniokota ir sugriauta Ukrainos infrastruktūra bus atkurta.

„Viską atstatysime. Jie sugriovė vaikų darželius, sunaikino žaidimų aikšteles. Viskas bus atstatyta“, – pasak atstovo žiniasklaidai, sakė jis žurnalistams, dalyvaudamas kelionėje su savo kolegomis iš Prancūzijos ir Vokietijos.

Vizitas surengtas Europos Sąjungos lyderiams rengiantis birželio 23–24 dienomis priimti sprendimą dėl Ukrainos prašymo suteikti jai kandidatės į ES statusą ir prieš svarbų NATO viršūnių susitikimą, birželio 29–30 dienomis vyksiantį Madride.

Be to, ketvirtadienį Briuselyje susitinka NATO gynybos ministrai, svarstysiantys tolesnę karinę pagalbą Ukrainai. Trečiadienį apie naujus pagalbos paketus paskelbė JAV ir Vokietija.

Amerika ir jos sąjungininkės tiekia ilgesnio nuotolio ginklus, galinčius paveikti kovų eigą. Šiuo metu ukrainiečių pajėgos yra mažesnės ir turi mažiau ginklų nei įsiveržusi rusų kariuomenė.

Olafas Scholzas

Antradienį lankydamasis Ukrainos kaimynėse Rumunijoje ir Moldovoje E. Macronas sakė, kad Ukrainai reikia nusiųsti „paramos žinią“ prieš ES lyderių „svarbius sprendimus“ susitikime Briuselyje.

„Mums, Europos Sąjungai, reikia pasiųsti aiškių politinių signalų Ukrainai ir Ukrainos žmonėms, didvyriškai besipriešinantiems jau kelis mėnesius“, – sakė jis.

Vokietijos kancleris O. Scholzas, ketvirtadienį atvykęs į Kyjivą pirmojo vizito nuo Rusijos invazijos pradžios, patikino Ukrainą, kad Berlynas ir toliau ją rems.

O. Scholzas sakė, kad jie nori „parodyti savo paramą Ukrainai ir Ukrainos piliečiams“.

„Mes norime ne tik parodyti solidarumą, bet ir užtikrinti, kad mūsų organizuojama pagalba – finansinė ir humanitarinė, taip pat ginklais – bus tęsiama“, – sakė jis.

Pasak jo, parama bus teikiama tiek, kiek reikės.

Vokietijos kancleris sakė, kad ES įvestos sankcijos Maskvai „prisideda prie tikimybės, kad Rusija atsisakys savo plano ir išves karius, nes toks yra tikslas“.

ES pareigūnas: Zelenskis atsidūrė sudėtingoje situacijoje

Kaip rašo „Reuters“, tikimasi, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bandys spausti svečius suteikti jo šaliai daugiau ginklų ir taip padėti šalies armijai kovoje su Rusijos pajėgomis.

Kyjivas kaltina Prancūziją, Vokietiją ir kiek mažiau Italiją vilkinant paramą Ukrainai ir tikina, kad jie pernelyg lėtai tiekia reikiamą ginkluotę ir savo ekonominę gerovę iškelia virš Ukrainos laisvės ir saugumo.

Aukšto rango pareigūnas iš Europos Sąjungos valstybės narės teigia, kad V. Zelenskis atsidūrė „tikrai sudėtingoje situacijoje: Ukrainos armijai trūksta ne tik ginklų, bet ir pradeda stigti kovotojų“.

V. Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius šią savaitę Vokietijos leidiniui „Bild“ sakė nerimaujantis, kad trys lyderiai spaus Kyjivą pritarti taikos susitarimui, kuris palankus tik vienam asmeniui – Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

„Jie sakys norintys užbaigti karą, keliantį maisto ir ekonomikos problemų, ir kad reikia išsaugoti Putino veidą“, – sakė O. Arestovičius, kliaudamasis šį mėnesį Prancūzijos prezidento E. Macrono pasakytais žodžiais, esą gyvybiškai svarbu nepažeminti Rusijos lyderio.

Reaguodamas į tokius teiginius M. Draghi antradienį pareiškė, kad svarbu kuo greičiau pradėti taikos derybas, ir pridūrė, kad jų sąlygos „turi būti visų pirma priimtinos Ukrainai“.

Ukraina itin kritiškai vertina Vokietijos karinę paramą, o šalies ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas Vokietijos transliuotojui NTV sakė besitikintis, kad Vokietijos kancleris kuo greičiau perduos sunkiosios ginkluotės, kurią jau seniai žada, bet pažadų kol kas netesi.