Šalyje šiuo prieštaringai vertinamu įstatymu naudojamasi siekiant pažaboti prezidento Vladimiro Putino oponentus. Rusijos įstatymų leidėjai 2020 m. jį dar labiau išplėtė.
Rusija dar prieš kurį laiką buvo pasirašiusi minėtą konvenciją, tačiau kadangi šalis kovą dėl savo invazijos į Ukrainą buvo pašalinta iš Europos Tarybos, Maskva nuo rugsėjo nebebus laikoma atitinkamo dokumento susitariančiąja šalimi. Tai reiškia, kad Rusijos piliečiai nebegalės kreiptis į EŽTT dėl galimų šalies valdžios institucijų žmogaus teisių pažeidimų.
EŽTT savo antradienio nuosprendį paskelbė byloje, kurią inicijavo 73 Rusijoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, nagrinėjančios žmogaus teisių, aplinkosaugos, švietimo ir kitus klausimus. Jos savo skundus EŽTT pateikė 2013–2018 m. Jos šalyje buvo pripažintos „užsienio agentėmis“ ir dėl to joms tapo itin sudėtinga tęsti savo veiklą, joms taip pat buvo skirtos didžiulės baudos.
Šios organizacijos kreipėsi į EŽTT, kaltindamos Rusijos valdžios institucijas jų atžvilgiu vykdžius diskriminaciją ir pažeidus jų teisę į saviraišką ir susibūrimus, kurią užtikrina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
EŽTT teisėjai patenkino organizacijų skundus ir nurodė, kad „ieškovų teisių pažeidimų nenumato įstatymai, to taip pat nereikia demokratinėje visuomenėje“. Teismas nurodė Rusijai atlyginti ieškovams iš viso 1,02 mln. eurų žalą ir sumokėti papildomą 119 tūkst. eurų sumą už ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
