Pareiškimai, paskelbti po Liuksemburge vykusio susitikimo, buvo nuosaikesnio tono, palyginti su praėjusios savaitės retorika, kai Kinijos gynybos ministras perspėjo, kad jo šalis „nedvejodama pradės karą“ dėl Taivano, o JAV gynybos sekretorius apkaltino Pekiną „destabilizuojančia“ karine veikla.

Visgi JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas ir kinų aukšto rango diplomatas Yang Jiechi pirmadienį neužsiminė apie jokius kompromisus opiausiais klausimais, ypač dėl Taivano. Kinija šią autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir žada kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

„Taivano klausimas yra tiesiogiai susijęs su Kinijos ir JAV santykių politiniu pagrindu. Jei jis nebus tinkamai sprendžiamas, tai turės ardomąjį poveikį“, – Yang Jiechi citavo Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

„Jungtinės Valstijos nereikėtų turėti jokių klaidingų nuomonių ar iliuzijų [dėl Taivano]“, – pabrėžė jis.

Vienas Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas pranešė, kad J. Sullivanas per derybas pakartojo, jog Vašingtonas tebepripažįsta Kinijos suverenitetą, bet yra susirūpinęs „dėl Pekino prievartinių ir agresyvių veiksmų Taivano sąsiauryje“.

Pastaraisiais mėnesiais įtampa dėl Taivano pastebimai išaugo. Ją didina dažni Kinijos karinių orlaivių įskridimai į Taivano oro erdvės gynybos zoną.

JAV prezidentas Joe Bidenas per gegužę vykusį vizitą Japonijoje, regis, nukrypo nuo ilgametės Vašingtono politikos, kai atsakė žurnalistams, kad Amerika gintų Taivaną karinėmis priemonėmis Kinijos invazijos atveju.

Tačiau vėliau Baltieji rūmai patikino, kad JAV „strateginio dviprasmiškumo“ politika dėl šalies pasirengimo įsikišti į tokį konfliktą nepasikeitė.

J. Sullivano ir Yang Jiechi susitikimas, surengtas po gegužės 18-ąją įvykusio pokalbio telefonu, truko maždaug puspenktos valandos, žurnalistams sakė minėtas JAV pareigūnas.

„Xinhua“ pabrėžė, kad derybos buvo „atviros, išsamios ir konstruktyvios“, o Baltųjų rūmų pareiškime jos apibūdinamos kaip „atviros, esminės ir produktyvios“.

Raudonos linijos

Pastaraisiais metais Vašingtono ir Pekino santykiai pablogėjo: abi galybės smarkiai nesutaria dėl virtinės klausimų, įskaitant tarptautinę prekybą, saugumą ir žmogaus teises Kinijoje. Pastaruoju metu įtampą tarp abiejų šalių kelia ir Rusijos invazija į Ukrainą.

Pirmadienį J. Sullivanas „pabrėžė, kad svarbu išlaikyti atvirus bendravimo kanalus, kad konkurencija tarp mūsų dviejų šalių būtų valdoma“, pranešė Baltieji rūmai.

Yang Jiechi savo ruožtu sutiko palaikyti dialogą, tačiau leido suprasti, jog Pekinas neketina keisti savo nustatytų raudonų linijų, nurodė „Xinhua“.

„Jau kurį laiką... JAV pusė atkakliai siekia toliau visokeriopai varžyti ir tramdyti Kiniją“, – diplomatą citavo naujienų agentūra.

Tačiau jis pridūrė, kad „Kinija griežtai nesutinka, kad dvišaliai ryšiai būtų vertinami per konkurencijos prizmę“.

Remiantis „Xinhua“ pranešimu, Yang Jiechi „taip pat išdėstė oficialią Kinijos poziciją klausimais, susijusiais su Sindziangu, Honkongu, Tibetu, Pietų Kinijos jūra bei žmogaus teisėmis ir religija“.

Tarptautinė bendruomenė vis griežčiau kritikuoja Kinijos valdžią dėl elgesio su tibetiečiais ir uigūrais Sindziango regione, taip pat dėl besitęsiančio susidorojimo su disidentais Honkonge.

Pekinas į bet kokią kritiką šiai klausimais reaguoja aštriai ir sako, kad netoleruos kišimosi į savo vidaus reikalus.

Kinų vyriausybė taip pat sulaukia vis daugiau JAV ir jų sąjungininkių įspėjimų dėl savo ambicijų Pietų Kinijos jūroje.

Pekinas pretenduoja į kone visas šios jūros akvatorijas, nors panašių pretenzijų turi ir Filipinai, Brunėjus, Malaizija, Taivanas bei Vietnamas.

Įtampa JAV ir Kinijos santykiuose atsirado valdant ankstesniam amerikiečių prezidentui Donaldui Trumpui. Jis pradėjo prekybą karą su Azijos milžine, kaltindamas ją vykdant nesąžiningą prekybos politiką.

D. Trumpo įpėdinis J. Bidenas yra sakęs, kad svarsto galimybę panaikinti kai kuriuos muitus kiniškoms prekėms.