J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sąjungininkės suteikė pagrindines garantijas, kad apsaugotų Švediją pereinamuoju laikotarpiu, kol ji taps visateise nare ir galės pasinaudoti Aljanso tarpusavio gynybos susitarimo 5 straipsniu. „Žvelgiant iš saugumo perspektyvos, Švedija dabar yra geresnėje vietoje nei prieš tai, kai pateikė prašymą“, – sakė jis ir pridūrė: „NATO sąjungininkės reagavo (...) suteikdamos Švedijai saugumo garantijas“, ypač JAV ir Didžioji Britanija.
Jis sakė, kad jei Skandinavijos šalis būtų užpulta, "neįsivaizduojama, kad NATO sąjungininkės nereaguotų. Tai yra žinia, kurią NATO sąjungininkės labai aiškiai perdavė bet kokiam potencialiam priešui".
Kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją su Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson premjerės vasaros rezidencijoje Harpsunde, J. Stoltenbergas taip pat sakė, kad NATO „sunkiai ir aktyviai“ dirba kartu su Stokholmu ir Ankara, kad „kuo greičiau“ išsklaidytų Turkijos susirūpinimą.
Ankara kaltina Švediją ir tam tikru mastu Suomiją, kartu pateikusias prašymus įstoti į NATO, suteikiant saugų prieglobstį uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės įtraukė į „teroristinių“ grupuočių sąrašą. Ankarą taip pat piktina nuo 2019 m. Švedijos taikomas ginklų pardavimo Turkijai embargas dėl Ankaros karinio puolimo Sirijoje.
Bet kokiam susitarimui dėl narystės NATO turi pritarti visos 30 Aljanso narių.
„Labai rimtai žiūrime į Turkijos susirūpinimą, ypač į saugumo susirūpinimą, kai kalbama apie kovą su terorizmu“, – sakė Švedijos ministrė pirmininkė M. Andersson. Ji pažymėjo, kad sugriežtinti kovos su terorizmu teisės aktai turėtų įsigalioti Švedijoje liepos 1 d., ir sakė, kad nepriklausoma Švedijos ginklų eksporto agentūra bus pasirengusi peržiūrėti savo politiką, kai šalis taps NATO nare.
Anksčiau J. Stoltenbergas sakė, kad Švedija ir Suomija laukiamos NATO „išskėstomis rankomis“, ir tikimasi, jog Turkijos problema bus išspręsta iki NATO viršūnių susitikimo, birželio 28 d. prasidėsiančio Madride. Tačiau sekmadienį kalbėdamas Suomijoje jis užsiminė, kad ginčas gali užtrukti, bet „viršūnių susitikimas Madride nėra koks nors galutinis terminas“.
