Tačiau sraigtasparniams pakilus į orą, vyresnieji karininkai atsisuko į vyrus ir jiems pranešė, jog jie iš tikrųjų vyksta į karą su Ukraina, rašo „The Moscow Times“.
Užuot pasukę Gardino link, jie įskrido į Ukrainos oro erdvę ir pasuko į Hostomelio oro uostą netoli sostinės Kijivo.
„Kariai buvo su*****ai šokiruoti, žmonės pražilo, ypač turint galvoje, kad buvome apšaudomi iš oro“, – pasakojo vėliau į ukrainiečių nelaisvę patekęs desantininkas Nikita Ponomariovas.
Per 100 dienų nuo netikėto Hostomelio puolimo Rusijos karas prieš Ukrainą nuo greito manevravimo stiliaus perėjo prie įnirtingų artilerijos dvikovų šalies rytuose, kur Rusija daro labai lėtą pažangą.
Lygiai taip pat 31-osios gvardijos oro desantininkų brigadai – elitiniam oro desantininkų daliniui, įsikūrusiam pietiniame Rusijos mieste Uljanovske – teko skersai išilgai perskristi Ukrainą, kai su ukrainiečių pasipriešinimu susidūrusi Maskva pakeitė savo tikslus.
Norėdama papasakoti apie ligšiolinį karą, „The Moscow Times“ rekonstravo 31-osios brigados veiksmus, kurių ji ėmėsi per 100 brutalaus karo dienų Ukrainoje, kur jau žuvo tūkstančiai žmonių, o dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
31-oji brigada, anksčiau kovojusi Antrajame Čečėnijos kare ir 2008 metų Rusijos bei Gruzijos konflikte, Ukrainoje patyrė didelių nuostolių ir susidūrė su daugybe platesnio masto logistikos bei motyvacijos problemų, kurios iliustruoja dažnai nekompetentingą Rusijos kampaniją.
Šios brigados desantininkai buvo vieni pirmųjų Rusijos karių, įsitraukusių į karo veiksmus Ukrainoje, kai vasario 24 dieną jie virvėmis iš sraigtasparnių nusileido Hostomelio oro uoste ir pasklido po kilimo bei tūpimo takus, angarus ir oro uosto pastatus.
Nepaisant Rusijos puolimo masto, Ukraina atkakliai gynė Hostomelį ir galiausiai užkirto kelią Maskvos pajėgoms užimti aerodromą.
Gilus įsiveržimas už priešo linijų yra tipiška oro desanto pajėgų taktika pirmosiomis karo dienomis, teigė karo analitikas Robas Lee. „Jomis bandoma užimti aerodromus ir tikrai svarbius vietovės objektus bei taikinius“, – „The Moscow Times“ sakė R. Lee.
Jei šis puolimas būtų buvęs sėkmingas, Rusija greičiausiai būtų pasinaudojusi ilgu Hostomelio kilimo ir tūpimo taku, kad didžiuliais transportiniais lėktuvais Il-76 atskraidintų papildomus dalinius bei išteklius.
Tačiau paaiškėjo, kad ji klaidingai apsiskaičiavo.
Kol Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos neleido rusų transportiniam lėktuvui atskristi į Hostomelį, rusų sausumos pajėgos įsitvirtino aplink aerodromą ir laukė pastiprinimo, kuris, jų manymu, turėjo atvykti sausuma iš Baltarusijos.
Viename CNN reportaže pirmąją invazijos dieną buvo matyti, kaip 31-osios brigados kariai, nešini amunicijos dėžėmis ir ant rankų ryšintys baltas juosteles, stiprina oro uosto perimetrą.
Tačiau didelė dalis to, ką žinome apie rusų puolimo prieš Hostomelį dinamiką, yra gauta iš pokalbių su į nelaisvę paimtu 31-osios brigados desantininku N. Ponomariovu, kurį apklausė žymus Ukrainos tinklaraštininkas, skelbiantis vaizdo įrašus su rusų belaisviais.
Pasak N. Ponomariovo, papildoma technika ir pastiprinimas turėjo atvykti per 24 valandas, tačiau užtruko gerokai ilgiau.
„Prabėgus tris dienoms, mes tebebuvome vieni“, – sakė jis.
Nors oro uostas liko nesaugus, Rusijos tankai ir šarvuočiai plūstelėjo į šiaurės Ukrainą ir pradėjo judėti Kijevo link. Vasario 25 dieną per dramatišką kalbą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad Rusija netrukus „bandys šturmuoti sostinę“.
Kitą rytą Hostomelyje visus apėmė negera nuojauta, prisiminė N. Ponomariovas. Staiga į pastatus smogė Ukrainos artilerija. Ugnies baražas tęsėsi dvi valandas, per jį žuvo dešimtys karių ir buvo sunaikinta daug įrangos. „Neliko nieko – net bokštelio, – teigė N. Ponomariovas. – Tą dieną beveik niekas neišgyveno“.
Rusija nuo pat karo pradžios slepia oficialius duomenis apie žuvusiuosius ir vengia patvirtinti karių žūtis artimiesiems, todėl neįmanoma sužinoti, kiek tiksliai 31-osios brigados vyrų žuvo per mūšį Hostomelio oro uoste.
Paties N. Ponomariovo vertinimu, čia gyvybės neteko mažiausiai 60 karių.
Nuo vasario 25 iki kovo 7 dienos žuvo iš viso 34 desantininkai iš 31-osios brigados, nurodoma trečiadienį paskelbtame nepriklausomo žiniasklaidos šaltinio „Mediazona“ pranešime.
Manoma, kad tarp žuvusiųjų Hostomelyje yra ir 31 metų seržantas Ilnuras Sibgatulinas iš nedidelio Nižnekamsko miesto Totorijos respublikoje. Per I. Sibgatulino laidotuves, kurios jo gimtajame mieste įvyko po šešių dienų nuo invazijos pradžios, jo buvęs mokytojas apibūdino jį kaip „malonų berniuką, kuris džiugino sielą“.
Galiausiai rusų vadai nusprendė pasitraukti iš aerodromo.
Vasario 27 dieną filmuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip rusų kariai evakuodamiesi lipa į sunkvežimius.
Nuo 1993 metų Uljanovsko mieste prie Volgos upės dislokuota 31-oji brigada yra viena iš nedaugelio Rusijos kariuomenės elitinių specialiųjų pajėgų. Remiantis analitiko R. Lee atliktais Rusijos karinių dalinių pajėgumų skaičiavimais, 31-oji brigada į kovas Ukrainoje greičiausiai buvo surinkusi apie 2 000 vyrų.
Nepaisant pirminių nuostolių, 31-oji brigada greitai buvo mesta į rusų sausumos puolimą, kai kovo pradžioje Rusija pamėgino apsupti Kijevą.
Anot Karo studijų instituto, JAV įsikūrusio analitinių tyrimų centro, ji atsidūrė tarp dalinių, kuriems buvo pavesta užimti netoliese esantį Hostomelio miestą.
„Rusijos elitinės pajėgos patyrė didelių nuostolių“, – sakė Londone įsikūrusio analitinio centro RUSI karo analitikas Nickas Reynoldsas, kalbėjęs apie mieste vykusius mūšius, kol Ukraina desperatiškai bandė sustabdyti Rusijos puolimą.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, Hostomelyje žuvo iki 50-ies 31-osios brigados desantininkų. Nuotraukose matyti 31-osios brigados karių kūnai, dryksantys ant šaligatvių ir apkasuose, taip pat ant degančių tankų.
Pranešama, kad tarp 31-osios brigados netekčių Hostomelyje buvo ir vyresniųjų karininkų – pulkininkas Sergejus Karasevas ir majoras Aleksejus Osokinas.
„Osokinas buvo „vienas iš geriausių“, – socialinėje žiniasklaidoje per susirašinėjimus su „The Moscow Times“ sakė 31-osios brigados karys Radikas Zalalovas, kuris dėl sužeidimų buvo gydomas vienoje Baltarusijos ligoninėje.
Oficialiai Rusija skelbia, jog Ukrainoje žuvo 1 351 jos karys, t. y. mažiau nei pusė to, ką skelbia nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, besiremiančios atvirų šaltinių duomenimis. Karo analitiko Michaelio Kofmano teigimu, Ukrainoje žuvo mažiausiai 10 tūkst. Rusijos karių.
Iš šių kariuomenės nuostolių apie 19 proc. žuvusiųjų yra iš desantinių dalinių, praneša BBC.
Remdamasi vietos žiniasklaidos pranešimais ir pokalbiais su žuvusiųjų artimaisiais, leidinys „The Moscow Times“ identifikavo mažiausiai 38 Ukrainoje žuvusius 31-osios brigados karius, nors tikrasis jų skaičius greičiausiai yra gerokai didesnis.
Kovo mėnesį ukrainiečiams sėkmingai užblokavus Rusijos puolimą Kijevo link, Kremlius priėmė taktinį sprendimą atsitraukti, ir balandžio 1 dieną Rusijos pajėgos, įskaitant 31-ąją brigadą, paliko Šiaurės Ukrainą.
Šis atsitraukimas leido Rusijai sutelkti savo dėmesį į Rytų Ukrainą, kur rusų pajėgos, puldamos iš šiaurės nuo separatistų kontroliuojamo Donecko ir iš pietų nuo šiaurės rytinio Iziumo miesto, bando apsupti ukrainiečių kontroliuojamus Donbaso regiono rajonus.
Dalis 31-osios brigados karių buvo perdislokuoti Iziumo apylinkėse, už 120 km į pietus nuo Charkivo, nurodė vienas šios brigados kario draugas.
Pasak analitiko R. Lee, 31-osios brigados dviejų bataliono taktinių grupių (BTG), dalyvavusių kovose aplink Kijevą, likučiai greičiausiai buvo sujungti į vieną BTG rytuose.
Nustatyti išsamesnes detales apie 31-osios brigados veiksmus trečiąjį karo mėnesį yra sunkiau, tačiau vieno 31-osios brigados kario draugas teigė, jog kai kurie 31-osios brigados kariai gegužės pabaigoje dalyvavo puolant strateginį Sjeverodonecko miestą.
Dabar daugiau kaip 80 proc. Severodonecko kontroliuoja Rusija, šią savaitę miestui atsidūrus ties griuvimo riba, pranešė Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus.
Kiti pranešimai iš fronto linijos rodo, kad 31-oji brigada, perkelta į Rytų Ukrainą, nukentėjo nuo žemos motyvacijos ir prasto maisto bei karinių reikmenų tiekimo.
„Atlyginimai neišmokami. Stovykloje nėra geriamojo vandens, tualetų ar elektros. Jie (kariai) turėjo susimesti pinigų, kad nusipirktų dujinį generatorių, – „The Moscow Times“ pasakojo buvęs 31-osios brigados karys Denisas Tokariovas, palaikantis ryšius su Ukrainoje likusiais bendražygiais. – Kaimyninės Rusijos Belgorodo srities gyventojai atvežė jiems maisto, vandens ir kitų būtiniausių daiktų“.
Pažymima, kad Uljanovsko bokso federacija kreipėsi į vietos gyventojus, prašydama paaukoti daiktų, kuriuos būtų galima nusiųsti 31-ajai brigadai. Balandžio mėnesį viename iš federacijos įrašų socialiniuose tinkluose buvo žadama, kad kitą pagalbos siuntą šiems kariams „sudarys ekipuotė“.
Ukrainos kariuomenės duomenimis, 25 kariai iš 31-osios brigados atsisakė persidislokuoti į Rytų Ukrainą. „The Moscow Times“ patikrinti šio teiginio nepavyko.
Grįžus atgal į Uljanovską, 31-osios brigados nuostolius ryškiausiai primena miesto kapinės. Gegužės mėnesį Rusijos karių motinų komiteto pasidalytose nuotraukose buvo matyti mažiausiai 42 nauji kapai, nukloti rožėmis ir gvazdikais.
Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad Rusijos gyventojų palaikymas Vladimiro Putino karui Ukrainoje išlieka aukštas, jaunų 31-osios brigados karių žūtys jų draugams ir giminaičiams sukėlė sielvartą, o kai kuriems iš jų – ir pasipiktinimą.
Po vienu įrašu apie neseniai žuvusį 31-osios brigados kapitoną Adamą Chamchojevą vienas vartotojas parašė: „Kodėl Ukrainoje turi žūti buriatai, dagestaniečiai ar rusai iš šalies gilumos? Kur yra tie iš Maskvos ir Sankt Peterburgo? Pasirodo, jog paprasti žmonės vyksta į skerdynes, o turtingieji – į kavines“.
Kai neseniai buvo pranešta apie kapralo Artiomo Fedorovo žūtį, Olga Burmistrova, kurios sūnėnas taip pat žuvo Ukrainoje, kovodamas 31-osios brigados gretose, socialiniame tinkle VK paliko komentarą, kuriame apverkė jauno vyro netektį.
„Dar vienas iš 31-osios, – tarp verkiančių veidukų eilučių parašė O. Burmistrova. – Ar jų ten apskritai dar kažkiek liko?“
