Balsavimas įvyko po to, kai Rusija kovo mėnesį buvo pašalinta iš Europos Tarybos (ET) dėl prezidento Vladimiro Putino vasario 24 dieną pradėtos invazijos į Ukrainą.
Šis žingsnis atėmė iš rusų tai, ką daugelis aktyvistų laikė paskutine teisingumo viltimi, ir sužlugdė pastangas integruoti šalį į tarptautinę žmogaus teisių sistemą, teigia apžvalgininkai.
„Europos Žmogaus Teisių Teismas tapo politinės kovos prieš mūsų šalį priemone Vakarų politikų rankose“, – po balsavimo sakė žemųjų parlamento rūmų, Valstybės Dūmos, pirmininkas Viačeslavas Volodinas.
„Kai kurie jo sprendimai tiesiogiai prieštaravo Rusijos konstitucijai, mūsų vertybėms ir tradicijoms“, – pareiškė jis.
Daugiau kaip 20 metų Rusija buvo Europos Žmogaus Teisių Teismo, kurio paskirtis – nagrinėti ET valstybių piliečių skundus dėl jų teisių ir laisvių pažeidimų, jurisdikcijoje, ir tapo didžiausia bylų teikėja.
Teisės aktuose numatoma, kad Rusija, be kita ko, nevykdys EŽTT sprendimų, priimtų po kovo 15 dienos, kai Maskva pareiškė, kad pasitrauks iš ET, kilus spaudimui, kad Maskva turėtų būti pašalinta.
V. Volodinas pridūrė, kad visos būsimos išmokos, kurios buvo priteistos iki kovo 15 dienos, bus išmokamos tik rubliais ir tik į Rusijos bankų sąskaitas.
Teisės aktuose taip pat numatoma, kad Rusijos teismai turi teisę panaikinti EŽTT sprendimus.
Vadinamasis „Ruxit“ iš ET turės toli siekiančių pasekmių. Aktyvistai perspėjo, kad Maskvos karinės invazijos Ukrainoje metu gali sustiprėti susidorojimas su Rusijos pilietine visuomene, dar pablogėti elgesys su kaliniais, taip pat gali būti sugrąžinta mirties bausmė.
