Susitarimas buvo pasiektas užsitikrinus vienos nepriklausomos įstatymų leidėjos paramą. Ta parlamentarė siekia, kad Stokholmas nesutiktų su Turkijos keliamomis sąlygomis dėl Ankaros paramos Švedijos siekiui prisijungti prie NATO.
Potencialios politinės krizės grėsmė iškilo likus vos trims mėnesiams iki visuotinių rinkimų ir nepraėjus nė metams po to, kai buvo nuversta socialdemokratų vyriausybė, kuri po kelių savaičių vėl grįžo į valdžią.
Balsavimas dėl nepasitikėjimo teisingumo ministru buvo numatytas 12 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku, bet įvyko apie valanda vėliau. Jį inicijavo kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partija (SD), kaltinanti teisingumo ministrą Morganą Johanssoną negebėjimu suvaldyti augančio gaujų smurto.
Švedijai sunkiai sekasi pažaboti šaudynes ir sprogdinimus, kurių pastaraisiais metais pastebimai padaugėjo. Šis smurtas siejamas su konkuruojančiomis gaujomis, kovojančiomis dėl prekybos narkotikais ir prostitucijos kontrolės.
„Pasiekėme tokią ribą, kai svarbiausia nusikalstamumo [prevencijos] politikos priemonė yra išleisti Morganą Johanssoną į ankstyvą pensiją“, – praėjusią savaitę parlamente sakė SD priklausantis deputatas Henrikas Vinge.
Tačiau balsuojant M. Johanssoną palaikė konservatyvi Nuosaikiųjų partija kartu su Liberalų partija ir Krikščionių demokratų partija, parlamente turinčios 174 balsus. Balsavime dalyvavo iš viso 349 įstatymų leidėjai, bet vieno balso pritrūko iki absoliučios daugumos, kad būtų pareikštas nepasitikėjimas ministru.
Likę 97 deputatai balsavo prieš nepasitikėjimą, 70 susilaikė, o dar aštuoni nedalyvavo.
Jei M. Johanssonas būtų pralaimėjęs balsavimą, jam būtų tekę palikti postą.
Praėjusią savaitę ministrė pirmininkė Magdalena Andersson, lapkritį tapusi pirmąja prie Švedijos kabineto vairo stojusia moterimi, leido aiškiai suprasti, kad tokiu atveju atsistatydintų ir ji pati, nes visi sprendimai vyriausybėje priimami kolektyviai.
Garantijos dėl Turkijos
Kadangi opozicijai trūko tik vieno balso, balsavimo baigtis iš esmės priklausė nuo įstatymų leidėjos Amineh Kakabaveh – buvusios Kairiųjų partijos narės, kuri nuo 2019 metų parlamente nepriklauso jokiai frakcijai.
Irano kurdų kilmės A. Kakabaveh atsidūrė Švedijos politikos dėmesio centre, Turkijai pareiškus, kad Ankara nepritars šalies prisijungimui prie NATO.
Ankara kaltina Stokholmą teikiant prieglobstį uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK). Turkija ir jos sąjungininkės Vakaruose šią organizaciją laiko teroristine. Turkija reikalauja, kad Švedija išduotų asmenis, kuriuos Ankara laiko ekstremistais, ir atšauktų ginklų embargą.
A. Kakabaveh, neturinti tiesioginių politinių ryšių su PKK, siekė garantijų, kad valdantieji socialdemokratai nenusileis Turkijos reikalavimams. Priešingu atveju parlamentarė žadėjo balsuoti prieš M. Johanssoną.
Antradienį anksti ryte A. Kakabaveh švedų žiniasklaidai sakė, kad gavo norimas garantijas.
Pernai lapkritį A. Kakabaveh ir vyriausybė pasiekė susitarimą, pagal kurį parlamentarė pažadėjo atiduoti lemiamą balsą skiriant ministrų kabinetą mainais už glaudesnį bendradarbiavimą su Demokratinės sąjungos partija (PYD) – Sirijoje veikiančių kurdų Liaudies apsaugos dalinių (YPG) politiniu sparnu.
Turkija YPG taip pat laiko „teroristais“.
Socialdemokratų vyriausybė antradienį patvirtino, kad tas susitarimas tebegalioja, leisdama suprasti, kad yra pasirengusi nenusileisti Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano reikalavimams.
„Esu patenkinta“, – sakė A. Kakabaveh ir balsuojant susilaikė.
Antradienį kalbėdama parlamente A. Kakabaveh sakė, kad jai labiausiai rūpi apginti Švedijos suverenitetą nuo R. T. Erdogano įtakos. Turkijos lyderį ji kaltino autoritarizmu ir „vykdant rasistinę politiką prieš kurdus“.
„Ar turėtume priderinti savo žodžio ir susirinkimų laisvę prie Erdogano reikalavimų?“ – ji klausė parlamento narių.
Tuo metu Švedijos demokratų partija reiškė nepasitenkinimą, kad Turkijai skiriama pernelyg daug dėmesio.
„Pastarosiomis dienomis Turkijos užsienio politikai buvo leista diktuoti Švedijos vidaus reikalus. Tai liūdnas spektaklis, kurį buvome priversti stebėti“, – parlamente sakė H. Vinge.