Chuntos lyderis pulkininkas Assimi Goita pasirašė per valstybinę televiziją perskaitytą dekretą. Jame sakoma, kad nuo „2022 metų kovo 26 dienos nustatomas 24 mėnesių trukmės pereinamasis laikotarpis“.
Malyje pastaraisiais metais buvo įvykdyti du kariniai perversmai. 2020-ųjų rugpjūtį kariuomenė nušalino demokratiškai išrinktą prezidentą Ibrahimą Boubacarą Keitą.
Valdžią užgrobę karininkai buvo įsipareigoję ją grąžinti civiliams pareigūnams iki 2022 metų vasario, bet išplėtė pereinamąjį laikotarpį ir dėl to sulaukė regioninių sankcijų.
Šios priemonės, įvestos kitų Vakarų Afrikos šalių dėl numanomo delsimo atkurti civilinį valdymą, sudavė skaudų smūgį Malio ekonomikai.
Pasipiktinimas dėl augusio aukų skaičiaus džihadistų sukilimo apimtame Malyje išprovokavo protestus prieš I. B. Keitą. Tos demonstracijos paskatino nepatenkintus karininkus 2020 metų rugpjūtį įvykdyti perversmą.
Antrasis faktinis perversmas įvyko 2021 metų gegužę, kai autokratas A. Goita išstūmė laikinąją civilinę vyriausybę ir perėmė prezidento postą.
Malyje nuo 2012-ųjų liejasi kraujas: išpuolius rengia su teroristų tinklu „al Qaeda“ siejami kovotojai ir džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“. Prie smurto šalyje prisideda ir įvairios sukarintos organizacijos bei nusikalstamos gaujos.