Apie tokį sprendimą rašo autoritetingas žurnalas „Spiegel“, cituodamas Vokietijos vyriausybei artimus šaltinius.

Jų teigimu, Berlynas nerimauja, kad Ukraina „gali pasidaryti pernelyg pasitikinti savimi“, jeigu mūšio lauke iškovos keletą didelių pergalių, ir „apimta euforijos“ įsiveržti į šalies agresorės teritoriją.

Dar viena priežastis – „tam tikras Berlyno nepasitikėjimas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atžvilgiu“.

Kaip teigia šaltiniai, Vokietija nesvarsto net hipotetinės galimybės tiekti tankus. Jie sako, kad „tankų embargo klausimuׅ“ Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos nuomonė neoficialiai irgi yra „visiškai vienoda“.

Remiantis laikraščio „Bild“ informacija, Vokietija nedaro visko, ką gali, kad padėtų Ukrainai, nes nenori išprovokuoti trečiojo pasaulinio karo. Ministro manymu, maksimali Vokietijos pagalba Ukrainai reikštų įsitraukimą į šį karą su RF ir sukeltų eskalacijos grėsmę, įskaitant trečiąjį pasaulinį karą.

Delfi primena, kad penktadienį Rusija užsipuolė Vokietiją ir pakaltino ją „persiginkluojant“.

Maskvai užpuolus Ukrainą, Vokietijos vyriausybė ir konservatorių opozicija susitarė skirti 100 milijardų eurų savo armijai sustiprinti.

„Priimame tai kaip dar vieną patvirtinimą, jog Berlynas žengia į naują persiginklavimą“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Mes labai gerai žinome, kuo tai gali baigtis“, – pridūrė ji. Tai buvo nuoroda į nacistinės Vokietijos persiginklavimo programą praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį, vadovaujant Adolfui Hitleriui, įstūmusiam pasaulį į karą.

Berlyno susitarimas susijęs su biudžeto taisyklių keitimu Konstitucijoje ir yra didelis pasikeitimas Vokietijai, ilgus metus vilkinusiai vykdyti išlaidų gynybai įsipareigojimus NATO ir dėl to sulaukusiai kritikos, ypač Vašingtono.

Šaltajam karui pasibaigus, Vokietija smarkiai sumažino savo kariuomenę – nuo ​​500 tūkst. karių 1990 m. iki 200 tūkst. šiandien. Tačiau konfliktas Ukrainoje sukrėtė po Antrojo pasaulinio karo pacifizmo apimtą šalį ir paskatino imtis veiksmų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)