„Referendumas gali būti laikomas patvirtintu“, – sakė rinkimų komisijos pirmininkas Nurlanas Abdirovas – preliminarūs rezultatai rodo, kad Konstitucijos pataisoms pritarė 77 proc. rinkėjų. Komisija pranešė, kad sekmadienį per referendumą jų balsavo daugiau nei 68 procentai.
Sausio mėnesį taikūs protestai dėl automobilių degalų kainų šuolio peraugo į smurtą, žuvo daugiau nei 230 žmonių, tai paskatino valdžios institucijas pasitelkti karius iš Rusijos vadovaujamo saugumo bloko.
Po smurto troškimą sukurti „Naują Kazachstaną“ paskatino žmogus, kurį N. Nazarbajevas 2019 m. pasirinko įpėdiniu – prezidentas Kassymas Žomartas Tokajevas. 69 metų K. Ž. Tokajevas skubų referendumą apibūdino kaip perėjimą nuo „superprezidentinio“ valdymo. Tačiau tai, kad Konstitucijos pakeitimai nenumato jokių ypatingų privilegijų 81 metų N. Nazarbajevui, labiausiai krenta į akis.
Iki sausio mėnesio krizės K. Ž. Tokajevas buvo plačiai vertinamas kaip valdantis N. Nazarbajevo ir jo itin turtingų giminaičių šešėlyje. Net ir atsistatydinęs iš prezidento pareigų, N. Nazarbajevas išlaikė konstitucinį „Elbasy“, arba „tautos lyderio“, titulą – šis vaidmuo leido jam išlaikyti įtaką formuojant politiką, nepaisant oficialių pareigų. Naujoji Konstitucija panaikina šį statusą.
Kita pataisa neleidžia prezidento artimiesiems užimti pareigų vyriausybėje – akivaizdi nuoroda į N. Nazarbajevo šeimos ir kitų jo artimųjų, po smurto praradusių stiprias pozicijas, įtaką.
Po Naujųjų metų Kazachstane kilusi krizė tebėra menkai suprantama, per neramumų įkarštį daugelį dienų buvo išjungtas internetas ir tai dar labiau užtemdė įvykius. Protestai kilo naftą išgaunančioje vakarinėje šalies dalyje nuo naujųjų metų pabrangus degalams, tačiau būtent Almata, esanti už 2000 kilometrų, tapo ginkluotų susirėmimų, plėšimų ir padegimų epicentru. Nur Sultanas, iki 2019 m. vadintas Astana, liko beveik nepaliestas.
