Vizitas į Serbiją turėjo įvykti birželio 6–7 d.
„Tiktai dabar, prieš valandą, Serbiją supančios šalys uždarė ryšio kanalą neleisdamos praskristi į Serbiją vykti ketinusio S. Lavrovo lėktuvui. Rusijos delegacija Belgrade turėjo dalyvauti derybose. ES ir NATO valstybės narės uždarė oro erdvę – nukirto dar vieną ryšio kanalą“, – sekmadienį vakare Italijos televizijos kanalui „La7“ nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Remiantis Serbijos vyriausybės vadovės Anos Brnabič žodžiais, dėl susiklosčiusios situacijos su kaimyninėmis Balkanų šalimis kalbasi pats šalies prezidentas Aleksandras Vučičius.
„Išties neįtikėtina, kad Europoje ir pasaulyje susiklostė tokia situacija, kai vienos iš šalių prezidentas turi užsiimti tokiais dalykais kaip kitos šalies užsienio reikalų ministro skrydžio logistika, nuo kurios priklauso, ar jis atvyks, ar ne“, – Serbijos televizijos eteryje susidariusią padėtį pakomentavo A. Brnabič.
Netrukus po to, kai vasario 24 d. Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, beveik visos Europos Sąjungos šalys ir Didžioji Britanija uždarė savo oro erdvę Rusijos laineriams.
„Gebėjimo teleportuotis diplomatai dar neišsiugdė“, – atsakydamas į „Interfax“ klausimą dėl S. Lavrovo vizito atšaukimo sakė šaltinis iš Rusijos užsienio reikalų ministerijos.
Rusų parlamento aukštųjų rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, kad NATO spaudė tas tris šalis.
„Kalbame apie NATO demaršą, o be Jungtinių Valstijų to nebūtų buvę“, – platformoje „Telegram“ paskelbė K. Kosačiovas.
Jis apkaltino Aljansą „tiesioginiu kišimusi“ į dvišalius Rusijos ir Serbijos ryšius, taip pat „bandymu užgrobti ir pavergti likusią Europą“.
Atanasas Atanasovas, vienas iš valdančiajai koalicijai priklausančios dešiniosios partijos „Demokratinė Bulgarija“ pirmininkų, anksti pirmadienį pareiškė visuomeninei televizijai BNT: „Tai yra dalis priemonių, kurias laisvasis pasaulis taiko Rusijai, ir jos turėtų būti tęsiamos.“
„Šie dalykai atspindi Rusijos valstybės veiklą, ir toks yra taikomų priemonių tikslas“, – pabrėžė jis.
A. Vučičius laikomas Balkanų šalies vadovu, palaikančiu glaudžiausius ryšius su V. Putinu.
Nors Serbija jau daugelį metų yra kandidatė į ES, vyriausybė atsisakė paremti sankcijas Rusijai dėl šios šalies invazijos į Ukrainą. Iki šiol Serbija balsavo tik už JT rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją.
Pastarosiomis savaitėmis JAV ir ES vis dažniau ragino šią Rytų Europos valstybę keisti savo politiką Rusijos atžvilgiu. Kalbėdamas apie didėjantį Vakarų spaudimą, A. Vučičius sakė, kad „nelengva pasakyti, kiek ilgai Serbija galės vykdyti nepriklausomą, suverenią politiką“.
