Maskvai užpuolus Ukrainą, Vokietijos vyriausybė ir konservatorių opozicija sekmadienį susitarė skirti 100 milijardų eurų savo armijai sustiprinti.
„Priimame tai kaip dar vieną patvirtinimą, jog Berlynas žengia į naują persiginklavimą“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Mes labai gerai žinome, kuo tai gali baigtis“, – pridūrė ji. Tai buvo nuoroda į nacistinės Vokietijos persiginklavimo programą praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį, vadovaujant Adolfui Hitleriui, įstūmusiam pasaulį į karą.
Berlyno susitarimas susijęs su biudžeto taisyklių keitimu Konstitucijoje ir yra didelis pasikeitimas Vokietijai, ilgus metus vilkinusiai vykdyti išlaidų gynybai įsipareigojimus NATO ir dėl to sulaukusiai kritikos, ypač Vašingtono.
Šaltajam karui pasibaigus, Vokietija smarkiai sumažino savo kariuomenę – nuo 500 tūkst. karių 1990 m. iki 200 tūkst. šiandien. Tačiau konfliktas Ukrainoje sukrėtė po Antrojo pasaulinio karo pacifizmo apimtą šalį ir paskatino imtis veiksmų.
