A. Merkel pavadino tai, kas vyksta, barbarišku karu, kurį būtina kuo greičiau užbaigti. Ji pabrėžė, kad solidarizuojasi su Ukraina, kurią užpuolė Rusija, ir palaiko ukrainiečių teisę ginti savo šalį.
A. Merkel taip pat akcentavo, kad per puolimus nukentėjo taikūs gyventojai.
„Šito siaubo pavyzdys – Buča“, – sakė ji.
Buvusi Vokietijos kanclerė pabrėžė, kad per karą Europos Sąjungos narėms ypač svarbu būti vieningoms, ir sakė, kad palaiko Vokietijos valdžios pastangas, kurios dedamos, siekiant sustabdyti karą.
Kaip rašo vokiečių žiniasklaida, apie politiką Rusijos atžvilgiu, kurią A. Merkel vykdė, būdama kanclerės poste, nebuvo pasakyta nė žodžio.
„Aš solidarizuojuosi su Ukraina“, – citavo A. Merkel vienas iš dalyvavusiųjų atsisveikinimo ceremonijoje su kadenciją baigiančiu Vokietijos profesinių sąjungų konfederacijos DGB prezidentu.
Užaugusi buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje ir puikiai mokanti rusų kalbą A. Merkel sulaukdavo kritikos iš JAV ir kitų šalių už tai, kad palaikė dujotiekio „Nord Stream 2“, kuriuo dujos būtų buvusios tiekiamos iš Rusijos tiesiai į Vokietiją, tiesimą, rašo „Reuters“.
A. Merkel įpėdinis Olafas Scholzas sustabdė projektą.
Tuometinė Vokietijos kanclerė taip pat akcentuodavo, kad reikia kalbėtis su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu net ir po Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje, į ką Vakarai reagavo sankcijomis.
Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario 24 d. A. Merkel padarė trumpą pranešimą – teigė, kad siaubingam tarptautinės teisės pažeidimui nėra pateisinimo, o vėliau tylėjo, ir tai daugeliui kėlė nuostabą.
A. Merkel draugas aktorius Ulrichas Matthesas užstojo ją; šią savaitę leidiniui „Stern“ jis sakė, kad A. Merkel jaudinasi dėl karo, tačiau nenori kištis.
„Manau, ji nenori būti tarsi kokia šalutinė kanclerė“, – teigė jis.
Buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis ir dalis kitų vokiečių politikų pripažino, kad susitaikymo su Rusija politika veikiausiai buvo pernelyg optimistiška.
Trečiadienį Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmetė kaltinimus, kad jo vyriausybė delsia apginkluoti Kyjivą ir pareiškė, kad Vokietija perduos Ukrainai oro gynybos sistemą, pajėgią apsaugoti „didelį miestą nuo Rusijos antskrydžių“.
Berlynas „siųs Ukrainai daugiau ginklų“, parlamentui sakė O. Scholzas.
„Vyriausybė nusprendė, kad mes nusiųsime IRIS-T sistemą – moderniausią sistemą, kurią šiuo metu turi Vokietija“, – pridūrė kancleris.
Pasak jo, ši ginkluotė „leistų Ukrainai apsaugoti visą didelį miestą nuo Rusijos antskrydžių“.
Vokietija taip pat pristatys radiolokatorių sistemą, galinčią aptikti priešo raketinę artileriją, pranešė O. Scholzas.
Jo vyriausybė, pastarosiomis savaitėmis susidurianti su didžiuliu spaudimu, sutiko siųsti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, įskaitant savaeiges haubicas ir tankus „Leopard“.
Antradienį Briuselyje O. Scholzas pareiškė, jog sutarė su Graikija, kad Atėnai nusiųs Ukrainai sovietinių laikų karinės technikos mainais į modernesnę ginkluotę iš Berlyno.
Vokietija jau yra pasirašiusi su Čekija panašią sutartį, skirtą padėti tiekti ginkluotę Ukrainai, o šiuo metu derasi dėl susitarimo su Lenkija.
Šiomis pastangomis siekiama aprūpinti Ukrainą gyvybiškai reikalingais ginklais iš senų sovietmečio atsargų, kuriuos su Rusijos invazija kovojanti šalis galėtų greitai panaudoti mūšyje.
Vokietija ketina pristatyti 14 kovinių tankų „Leopard“ ir vieną šarvuotį „Leopard“, o Prahą prašo mainais nusiųsti Ukrainai tankų T-72.
Tačiau pristatymo data dar nenustatyta. Kaip parlamentui sakė O. Scholzas, derybos šiuo klausimu tebevyksta.
