„Situacija Ukrainos frontuose yra sudėtinga, bet ne neišsprendžiama, jei Vakarai toliau vykdys savo lendlizo įsipareigojimus. Mane labiau neramina ne tiek plataus masto Rusijos puolimas Donbase, kiek neįtikėtina, visame pasaulyje vykdoma Rusijos slaptųjų tarnybų operacija, kurios šūkis – „Nepažeminkite Rusijos“.
Garbė įgarsinti šią memą primenančią mintį buvo patikėta senam Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino draugui, Prancūzijos vadovui Emmanueliui Macronui. Jis tai padarė dar gegužės 9 d. Ir šis šūksnis – nežeminkite Rusijos, nesprauskite jos į kampą, būkime objektyvūs, padėkime sustabdyti kraujo praliejimą – skamba jau ne vieną savaitę“, – sakė A. Piontkovskis.
Pasak jo, ši kampanija Europoje sulaukė didžiulės sėkmės.
„Ji tapo Italijos planu. [Tiesą sakant,] tai net ne Italijos planas, o E. Macrono, Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Italijos ministro pirmininko Mario Draghi planas. Tiesiog E. Macronas ir O. Scholzas, kaip pagrindiniai veikėjai, šiek tiek vengia parodyti savo asmeninę autorystę. Tai yra Ukrainos kapituliacijos planas“, – pabrėžė pašnekovas.
Taip pat A. Piontkovskis priminė, kad panašūs Vakarų valstybių, „pirmiausia, Prancūzijos, sukurpti scenarijai, įteisinantys V. Putino užgrobimus", buvo įgyvendinti ir anksčiau.
„Tai prasidėjo nuo Gruzijos. Kai įvyko teritorijų užgrobimas, [Nicolas] Sarkozy atėjo su popieriaus lapu ir taip viskas buvo įteisinta tarptautiniu teisiniu požiūriu, bent jau Rusijos ir Prancūzijos požiūriu. Ta pati istorija pasikartojo ir 2014–2015 metais, tačiau į Kyjivą kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel tąkart atvyko jau kitas Prancūzijos prezidentas – François Hollande'as. Dabar jie nori tai pakartoti trečią kartą, garantuodami V. Putinui dar vieną didžiulį Ukrainos teritorijos kąsnį: t.y., atiduoti ne tik Donbasą ir Krymą, bet ir Chersono sritį bei, galimai, Zaporižės sritį“, – sakė A. Piontkovskis.
Ekspertas atkreipė dėmesį į plano detales, kurios yra ypač naudingos Maskvai.
„Esminis šio „Italijos plano“ punktas suformuluotas įdomiai: paliaubos, ugnies nutraukimas ir išsaugotos žmonių gyvybės, o tai yra puiku. Štai antrasis punktas kalba apie dvišales Rusijos ir Ukrainos derybas dėl ginčijamų teritorijų. Vadinasi, Ukrainos teritorija paskelbiama ginčytina, tad galima tęsti derybas. O kai vyksta tokios jautrios derybos, argi gali eiti kalba apie sankcijas ir ginklų tiekimą? Tai reiškia, kad visi Kremliui reikalingi dalykai išsprendžiami kompleksiškai“, – tvirtino A. Piontkovskis.
Panašios nuomonės laikosi ir Rusijos politikos veikėjas, teisininkas ir žurnalistas Markas Feiginas.
Duodamas interviu „Ukraina 24“ jis sakė, kad Paryžius, Roma ir Berlynas susitarė dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio. Jie esą nori šantažo keliu pasiekti, kad Ukrainos vadovas sutiktų su taikos derybomis. Tai galima įvardyti kaip galios svertą ir spaudimo priemonę.
„Vakarų Europos koalicija, kurią sudaro Paryžius, Roma ir Berlynas, pasiekusi tam tikrą susitarimą, kaip, pasitelkus šantažą, esą, mes jums neduosime ginklų, sieks, kad V. Zelenskis sutiktų su taikos derybomis. Kitų argumentų neįžvelgiu, nes akivaizdžiai daromas spaudimas, naudojamas galios svertas“, – tikino M. Feiginas.
M. Feiginas sako nesuprantantis, kaip kariauti neturint ginklų. Kol kas trūkumą kompensuoja parama iš kitų valstybių – Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir kitų.
„Tik kiek ilgam to pakaks?“ – retoriškai klausė žurnalistas.
Tuo metu garsus Ukrainos karybos ekspertas Olegas Ždanovas „Freedom.UA“ TV eteryje sakė, kad Rusija pradeda politinį karą prieš Ukrainą. Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi dėti visas įmanomas pastangas, kad pasodintų Ukrainą prie derybų stalo.
„Reiktų tikėtis strateginės pauzės ir politinio karo su Rusija pradžios. Kartu su jumis jau pradedame skinti pirmuosius vaisius. V. Putinas įjungs visus svertus, pasinaudos visa turima kompromituojančia medžiaga, kad pabandytų mus pasodinti prie derybų stalo,“ – pažymėjo jis.
„Ir mes jau matome, kaip Vakaruose pradeda kilti tokia banga: kad esą reikia ieškoti kompromisų, kad spręsti reikia diplomatiniu keliu. Tai rodo, kad Rusija pavargo ir jai reikia atsikvėpti, kad galėtų pergrupuoti visas savo ginkluotąsias pajėgas ir suburti naujas grupes, kurios galėtų atnaujinti puolimą“, – pridūrė ekspertas.
V. Ždanovo nuomone, Rusija ir toliau tęs puolimą Donecko ir Luhansko sričių kryptimis: „Manau, kad dar [mūšiai] nesibaigs ir truks ilgai. Bus prieita iki to, kad [rusų kariai] į mūšius atsivarys rezervininkus.“
O. Ždanovo teigimu, Vokietijos kancleris O. Scholzas tęs savo pirmtakės A. Merkel politiką ir nesiųs Ukrainai žadėtos ginkluotės kovai su okupantais rusais.
Jo nuomone, O. Scholzas darys visa, kad Ukraina negautų vokiškos ginkluotės.
„Manau, kad mes vargu ar gausime ginkluotės iš Vokietijos. Tai veikiausiai paties O. Scholzo politika. Galbūt jis negali viešai to pripažinti, bet slapta tęsia A. Merkel politiką. Neseniai leidinys „Bild“ iš esmės apkaltino A. Merkel ir O. Scholzą Rusijos pinigų plovimu. Todėl manau, jog jis dės visas pastangas, kad ginkluotė nepatektų į Ukrainą. Mums tai nebus mirtina, bet skausminga. Turėsime tai kompensuoti tiekimu iš kitų šalių“, – pareiškė O. Ždanovas.
Pasak jo, šiuo metu Vokietija teikia Ukrainai tik finansinę pagalbą.
„Be pinigų, dabar nieko daugiau negauname. Dar šiek tiek humanitarinės pagalbos... Išeitų, kad Vokietija atsiperka pinigais. Tiesa, sumos didelės, bet vis dėlto kartais mums labiau reikėtų ginkluotės. Nei „Gepardai“, nei „Leopardai“ iš Vokietijos „zoologijos sodo“ mūsų taip ir nepasiekė“, – konstatavo ekspertas.
Delfi primena, kad gegužę Italijos žiniasklaida pranešė, kad šalis parengė planą karui Ukrainoje užbaigti.
Dokumentą parengė Italijos vyriausybė ir išsiuntė JT generaliniam sekretoriui bei Didžiojo septyneto šalims.
Ukrainos valdžia taip pat pranešė, kad susipažins su pasiūlymu.
Kaip rašė „La Repubblica“, planą sudaro keturi punktai. Pirmajame siūloma nutraukti ugnį ir demilitarizuoti fronto liniją stebint JT, tada turi prasidėti derybos dėl Ukrainos statuso – Italijos valdžia siūlo įtvirtinti neutralų šalies statusą, tačiau leisti jai įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Kad toks planas egzistuoja, Italijos žiniasklaida paskelbė praėjusią savaitę. Dokumentą parengė Italijos vyriausybė ir išsiuntė JT generaliniam sekretoriui bei Didžiojo septyneto šalims.
Kaip rašė „La Repubblica“, planą sudaro keturi punktai. Pirmajame siūloma nutraukti ugnį ir demilitarizuoti fronto liniją stebint JT, tada turi prasidėti derybos dėl Ukrainos statuso – Italijos valdžia siūlo įtvirtinti neutralų šalies statusą, tačiau leisti jai įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Paskui turi būti sudarytas susitarimas dėl „ginčytinų teritorijų statuso“. Jame numatoma plati Krymo ir Donbaso autonomija. Šie regionai galėtų patys spręsti kalbos ir saugumo klausimus, tačiau liks suverenia Ukrainos teritorija.
Galiausiai turi būti sudarytas daugiašalis susitarimas dėl taikos ir saugumo Europoje.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis perspėjo, kad Rusijos karą prieš jo šalį gali užbaigti tik diplomatinis proveržis, ne tiek tiesioginė karinė pergalė.
Jis kalbėjo apie Ukrainos narystę Europos Sąjungoje (ES) ir taip pat prašė daugiau karinės pagalbos.
V. Zelenskis taip pat tvirtino, kad jo karo nusiaubta šalis turėtų tapti visateise kandidate į ES, ir atmetė Prancūzijos prezidento E. Macrono ir kai kurių kitų ES lyderių siūlymą sukurti tam tikrą asocijuotą politinę bendriją, kuri būtų tarsi laukiamasis narystės siekiančioms šalims.
„Mums nereikia tokių kompromisų, – per konferenciją su apsilankiusiu Portugalijos ministru pirmininku Antonio Costa sakė V. Zelenskis, – nes, patikėkite manimi, tai nebus Europos kompromisas su Ukraina, tai bus dar vienas Europos ir Rusijos kompromisas.“
