Iki šeštadienio imtinai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gavo informacijos apie iš viso 92 patvirtintus beždžionių raupų atvejus ir 12 įtartinų atvejų tose šalyse, kuriose virusas paprastai nepasireiškia. Tarp jų yra kelios Europos valstybės, taip pat JAV, Kanada ir Australija. Beždžionių raupai daugiausiai plinta Vakarų ir Centrinėje Afrikoje.
Vis dėlto A. Ammon pabrėžė, kad tam tikroms gyventojų grupėms rizika užsikrėsti yra visai „didelė“. Tai, pavyzdžiui, asmenys, „turintys kelis seksualinius partnerius“. Anot PSO ekspertės Marijos Van Kerkhovės, virusas perduodamas „nuo odos ant odos“ per artimą kūno kontaktą.
ES sveikatos komisarė Stella Kyriakides teigė esanti „sunerimusi“ dėl išaugusio beždžionių raupų atvejų skaičiaus Europoje. Nors išplitimo tarp gyventojų tikimybė yra maža, padėtį esą reikia „įdėmiai“ stebėti. Tam reikalingas kontaktų atsekimas ir pakankami diagnostikos resursai.
M. Van Kerkhovė per tiesioginę transliaciją internetu sakė, kad ypač tose šalyse, kur beždžionių raupų virusas nėra „vietinis“, plitimą galima sustabdyti. Tam reikia naudoti ankstyvo infekcijos atpažinimo instrumentus ir užsikrėtusius asmenis izoliuoti. „Mes galime sustabdyti ligos perdavimą nuo žmogaus žmogui“, – neabejojo S. Van Kerkhoven.
Specifinio gydymo nuo beždžionių raupų nėra. Tačiau įprasti skiepai nuo raupų veiksmingi 85 proc.
