Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje.

2020 metais šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.

Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.

Armėnijoje susitarimas buvo įvertintas kaip nacionalinis pažeminimas ir išprovokavo savaites trukusius antivyriausybinius protestus.

Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho tęsiasi nuo 10-ojo dešimtmečio. Vietos armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.

Tarptautiniu lygiu Kalnų Karabachas pripažįstamas Azerbaidžano teritorija.

Pastarosiomis savaitėmis Armėnijos sostinėje Jerevane vyko demonstracijos dėl prezidento Nikolo Pašiniano, kuris praėjusį mėnesį pradėjo taikos derybas su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu, veiksmų sprendžiant teritorinį ginčą su Baku.

EVT pirmininkas Charles'is Michelis sekmadienį pranešė, kad Briuselyje įvyko „atvira ir produktyvi“ ES tarpininkaujama N. Pašiniano ir I. Aliyevo diskusija.

„Vadovai sutarė paspartinti diskusijas dėl būsimos taikos sutarties, kuria bus reguliuojami Armėnijos ir Azerbaidžano tarpvalstybiniai santykiai“, – sakoma Ch. Michelio pareiškime.

Procesas prasidės „artimiausiomis savaitėmis“, sakė jis ir pridūrė, kad abiem lyderiams pabrėžė, jog „būtina spręsti etninių armėnų Karabache teisių ir saugumo klausimus“.

Ateinančiomis dienomis taip pat įvyks „pasienio komisijų posėdis“, kuriame bus sprendžiami sienos delimitacijos klausimai, taip pat svarstoma, „kaip geriausiai užtikrinti stabilią padėtį“.

Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiai taip pat sutarė, kad reikia atblokuoti transporto jungtis.

N. Pašinianas, kuris šiuo metu patiria spaudimą atsistatydinti, kalbėjo apie „pasirengimą derybų procesui dėl abiejų šalių santykių normalizavimo, humanitarinius klausimus ir Kalnų Karabacho konflikto sprendimą“, sakoma jo biuro pranešime.

I. Aliyevo biuras pranešė, kad prezidentas „išreiškė viltį, jog abiejų šalių taikos susitarimo rengimo procesas bus paspartintas“.

Kitas ES tarpininkaujamas I. Aliyevo ir N. Pašiniano susitikimas įvyks liepos arba rugpjūčio mėnesį, sakė Ch. Michelis.