Ukrainos prezidentas apsilankė priešakinėse fronto linijose, kur vyksta mūšiaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį susitiko su kariais Donbaso fronto linijoje, sunkioms kovoms vykstant rytiniame pramonės regione, kur Maskva sutelkė savo pajėgas, siekdama jį užimti.V. Zelenskis aplankė vadavietes ir fronto pozicijas Lysyčianske, esančiame kitoje Siverski Doneco upės pusėje nuo Sjeverodonecko, kuriame Ukrainos kariai atstumia Rusijos pajėgas, prieš tai jau beveik užėmusias strateginį miestą. Jis taip pat lankėsi Donecko srities pietvakariuose esančiame Bachmute ir kalbėjosi su kariais, pranešė prezidentūra.„Noriu padėkoti už jūsų puikų darbą, už jūsų tarnybą, už tai, kad ginate mus visus, mūsų valstybę. Esu dėkingas visiems, – sakė jis kariams. – Saugokite save!“Per darbo vizitą V. Zelenskis „susipažino su operacine situacija gynybos fronte“, nurodė prezidentūra. „Didžiuojuosi visais, kuriuos sutikau, kuriems paspaudžiau ranką, su kuriais bendravau, kuriuos palaikau“, – kasdieniame vakariniame kreipimesi po vizito sakė V. Zelenskis.Prezidentas sakė taip pat nuvykęs į Zaporižią pietryčiuose susitikti su Mariupolio gyventojais, sugebėjusiais išvykti iš uostamiesčio, sunaikinto per mėnesius trukusį Rusijos bombardavimą. „Kiekviena šeima turi savo istoriją. Dauguma jų liko be vyrų“, – sakė jis. „Kažkieno vyras išėjo į karą, kažkas nelaisvėje, kažkas, deja, žuvo. Tragedija. Nėra namų, nėra mylimo žmogaus. Bet mes turime gyventi dėl vaikų. Tikri didvyriai – jie yra tarp mūsų.“V. Zelenskio kelionė į mūšio lauką suteikė jam svarbią galimybę tiesiogiai pamatyti karines operacijas ir pakelti priešakinių pajėgų moralę, sakė buvęs Australijos armijos generolas Mickas Ryanas. Tai taip pat parodė, kad „jis visiškai pasitiki savo armija“ ir išryškino jo ir Rusijos oponento Vladimiro Putino vadovavimo stiliaus kontrastą.„Svarbi V. Zelenskio savybė yra jo ryžtas asmeniškai rizikuoti aplankant karius karo lauke ir suvokti, kaip vyksta karinės operacijos“, – pirmadienį tviteryje parašė M. Ryanas. „Tuo V. Zelenskis reikšmingai skiriasi nuo savo priešo. Esu tikras, kad V. Putinas artimiausiu metu nepriims kvietimų aplankyti prastai maitinamus ir vadovaujamus, bet gerai ginkluotus, Rusijos karius Ukrainoje“.Anksčiau V. Zelenskis lankėsi fronto linijose gegužės pabaigoje, tačiau nėra jokių požymių, kad V. Putinas būtų pasirodęs netoli mūšio lauko nuo tada, kai pradėjo invaziją.

Kyjivas patvirtino dar vieno Rusijos generolo žūtį per kautynes DonbaseUkrainos kariuomenė pirmadienį patvirtino Rusijos generolo majoro Romano Kutuzovo žūtį per kautynes rytiniame Donbaso regione.R. Kutuzovas, vadovavęs prorusiškų separatistų apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) 1-ajam armijos korpusui, „oficialiai denacifikuotas ir demilitarizuotas“, sakoma Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo „Facebook“ žinutėje.Ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“ sekmadienį pranešė, kad generolas R. Kutuzovas žuvo per kautynes Mykolajivkos gyvenvietėje į šiaurę nuo Popasnos miesto Luhansko srityje.Gegužės pradžioje JAV žvalgyba pranešė, kad nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną jau žuvo 8–10 rusų generolų.

Cichanouskaja: Ukrainos pusėje kovoja apie 1,5 tūkst. baltarusiųUkrainos pusėje kare su Rusija kovoja apie 1,5 tūkst. baltarusių. Tai interviu Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ pranešė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.Pasak jos, prasidėjus Rusijos plataus masto įsiveržimui į Ukrainą, daug baltarusių panoro padėti kaimyninei šaliai, buvo sudarytas batalionas.„Šiuo metu kovoja 1,5 tūkst. žmonių. Iš tikrųjų yra keli batalionai įvairiuose miestuose, juos kuruoja Ukrainos armija“, - sakė S. Cichanouskaja.Ji teigė, kad norinčių kovoti Ukrainos pusėje baltarusių gretos vis pasipildo.„Daug Baltarusijos žmonių nori padėti Ukrainai, šiuo metu jie rengiami kitose šalyse. Kiek jų ir kur jie yra, aš negaliu sakyti. Daugelis jų neturi karo patirties, todėl juos reikia parengti. Bet Ukrainos pusėje kovojančių baltarusių skaičius tikrai didės“, - pabrėžė Baltarusijos opozicijos lyderė.

Švedija perduos Ukrainai prieštankinių ginklų ir snaiperių šautuvųŠvedija perduos Ukrainai snaiperių šautuvų AG 90 ir jų šaudmenų, taip pat papildomai 5 tūkst. švediškų beatošliaužių prieštankinių patrankų AT4. Tai pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „Army Recognition“.Švedija taip pat ketina pervesti 60 mln. kronų (5,73 mln. eurų) į NATO įsteigtą fondą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti.Anksčiau Švedija jau pervedė apie 48 mln. eurų į specialią Ukrainos nacionalinio banko sąskaitą, atidarytą šalies ginkluotosioms pajėgoms.Nuo karo pradžios Švedija jau perdavė Ukrainai 10 tūkst. prieštankinių patrankų AT4, kurias gamina švedų bendrovė „Saab Bofors Dynamics“. Jų šaudymo nuotolis – nuo 200 iki 600 metrų.AG 90 – švediškas amerikietiško 12,7 mm snaiperių šautuvo Barrett M82 variantas. Maksimalus jo efektyvaus šaudymo nuotolis – 1,8 km.

JK perduos Ukrainai toliau smogti galinčių raketų sistemųJungtinės Karalystė pirmadienį pranešė seksianti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir perduosianti Ukrainai ilgo nuotolio salvinių raketų ugnies sistemų, nepaisydama Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimų nesiųsti Kyjivui pažangios ginkluotės.JK Gynybos ministerija nurodė, kad Londonas glaudžiai koordinavo veiksmus su Vašingtonu ir priėmė sprendimą perduoti sistemų M270 MLRS, turinčių padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos.M270, galinčios smogti tiksliai nutaikomomis raketomis iki 80 km atstumu esantiems taikiniams, „reikšmingai sustiprins Ukrainos pajėgų pajėgumus“, pridūrė ministerija.Jungtinės Valstijos praeitą savaitę informavo, kad pasiųs Kyjivui salvinės raketų ugnies sistemų M142 HIMARS. Jų veikimo nuotolis ir tikslumas yra didesnis negu šiuo metu naudojamų Ukrainos.Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas atmetė galimybę perduoti ginklų, pajėgių smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, nors Kyjivas ne kartą jų prašė.Tuo metu V. Putinas sekmadienį perspėjo, kad Maskva smogs neįvardytiems „taikiniams“, jeigu Vakarai perduos minėtų raketų Ukrainai, taip pat pareiškė, kad naujos ginkluotės tiekimas Kyjivui „ilgina konfliktą“.Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as savo ruožtu teigė, kad Ukrainos sąjungininkai Vakaruose privalo nesiliauti aprūpinti Kyjivo ginkluote, kad šis galėtų laimėti karą prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas.„JK remia šią Ukrainos kovą ir atlieka vadovaujamą vaidmenį aprūpinant jos didvyriškus karius gyvybiškais svarbiais ginklais, kurių jiems reikia ginti savo šaliai nuo neišprovokuotos invazijos“, – sakoma B. Wallace'o  pranešime.„Kintant Rusijos taktikai turi keistis ir mūsų parama Ukrainai. Šios itin pajėgios salvinės raketų ugnies sistemos leis mūsų draugams ukrainiečiams geriau apsisaugoti nuo brutalaus toliašaudės artilerijos naudojimo, kurį Putino pajėgos pasitelkdavo beatodairiškai griauti miestams“, – pridūrė jis.Ukrainiečių kariai naująsias sistemas valdyti bus apmokyti Britanijoje, kad galėtų „maksimaliai išnaudoti šių sistemų veiksmingumą“, informavo Gynybos ministerija.Londonas iki šiol skyrė daugiau kaip 750 mln. svarų (874 mln. eurų) vertės karinės paramos Ukrainai, įskaitant oro erdvės gynybos sistemas, tūkstančius prieštankinių raketų ir įvairių kitų tipų ginklų, šimtus šarvuotųjų mašinų ir kitokios technikos.

Ukrainos žiniasklaida: Donecko regione nužudyti trys civiliaiNuo šios dienos pradžios Donecko srityje dėl Rusijos okupantų apšaudymo žuvo trys civiliai gyventojai ir dar du buvo sužeisti, skelbia UNIAN.Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko sakė, kad neįmanoma nustatyti tikslaus Mariupolio ir Volnovachos aukų skaičiaus.Kaip pranešė UNIAN, Donecinoje AFU oro desanto pajėgų Sičeslavo brigados kovotojai likvidavo priešo atakos sraigtasparnį Ka-52.

Rusijos kariai užėmė beveik 60 proc. Zaporižios srities teritorijos Šią žinią skelbia UNIAN. Tai buvo aptarta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio darbo vizito Zaporižios srityje metu. Jis išklausė Zaporižios srities karinės administracijos vadovo Aleksandro Starucho, taip pat karinės vadovybės ir Nacionalinės policijos administracijos regione informaciją.Pasak A. Starucho, Rusijos kariai laikinai užėmė beveik 60 proc. regiono teritorijos, o kai kur vis dar vyksta kovos, praneša UNIAN. Pažymima, kad dėl karo veiksmų 77 regiono gyvenvietės yra be elektros energijos.

Ukraina sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos kontroliuoja pusę SjeverodoneckoKyjivo pajėgoms stabdant Rusijos mėginimus užimti svarbų Rytų Ukrainos miestą, atsidūrusį mūšio dėl Donbaso regiono epicentre.„Mūsų ginkluotosios pajėgos išvalė pusę“ pramoninio miesto nuo Rusijos kariuomenės, pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus duotame interviu, kurį paskelbė savo oficialiuose socialinės žiniasklaidos kanaluose“.„Pusę miesto faktiškai kontroliuoja mūsų pajėgos“, – teigė S. Haidajus.

Mero pavaduotojas: geriamojo vandens trūkumas Mariupolyje pasiekė kritinį lygįGeriamojo vandens trūkumas Mariupolyje pasiekė kritinį lygį, sako Mariupolio mero pavaduotojas Petro Andriuščenka. Žmonės norėdami gauti geriamojo vandens turi užsiregistruoti. Jo gauti gali tik kas dvi dienas. P. Andriuščenka pakartojo perspėjimus dėl epidemijų, kylančių dėl didelio šiukšlių kiekio ir visame mieste negiliuose kapuose palaidotų kūnų. 

JAV Kongreso narė Victoria Spartz dvi dienas viešėjo Černihive https://twitter.com/EuromaidanPress/status/1533470040162541569?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukrainos žiniasklaida paskelbė, kad buvo nukautas aukšto rango Rusijos generolas Romanas KutuzovasRusijos Federacijos gynybos ministerija oficialaus pareiškimo dar nepateikė, tačiau prorusiškuose „Telegram“ kanaluose jau reiškiama užuojauta, praneša „Nexta“.„Insider“ praneša, kad jis buvo nukautas Luhansko srities Nikolaevkos kaime.https://t.me/nexta_live/29977

Vakarai turi suprasti, jog sunkiosios ginkluotės perdavimas Ukrainai „nėra vienkartinė pagalba“, sakmadienį CNN sakė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar. „Ginklai jau pradėti tiekti, tačiau to nepakanka, kad būtų duotas stiprus atkirtis Rusijos kariuomenei“, – sakė Maliar.  

Austrijos kancleris paragino nustatyti pereinamąjį etapą Ukrainos pasirengimui narystei ESAustrijos kancleris Karlas Nehammeris paragino tokioms šalims, kaip Ukraina ir Moldova, nustatyti pereinamąjį etapą tarp bendradarbiavimo su jomis ir jų visateisės narystės Europos Sąjungoje, skelbia agentūra „Reuters“.Pasak jo, vadinamoji „parengiamoji erdvė“ leistų šalims pasiekti ES standartus, panašius į Europos ekonominės erdvės ar Europos laisvosios prekybos susitarimo normas.„Mūsų visų tikslas tas pats – mes visi norime stiprios, nepriklausomos ir ekonomiškai sėkmingos Ukrainos. (...). Šiuo metu Ukraina kovoja dėl savo politinio ir teritorinio išlikimo. Visos mūsų pastangos visų pirma nukreiptos į Rusijos agresyvaus karo sustabdymą. Tokiame etape skubus visiškas prisijungimas prie Bendrijos vis tiek negali būti aktualus klausimas“, – pažymėjo Austrijos kancleris.K. Nehammeris pareiškė, kad dabartinėse diskusijose dėl Ukrainos narystės ES negalima vadovautis emocijomis, ir pridūrė, kad greitas Ukrainos įstojimas yra „nerealus“.„Turime sukurti europinę parengiamąją erdvę, kuri leistų [šioms valstybėms] žingsnis po žingsnio stiprinti bendradarbiavimą su ES ir geriau prisitaikyti prie europinių standartų“, – teigė Austrijos kancleris.

Pietų Ukrainos AE stebėjimo kameros užfiksavo, kaip sekmadienio rytą pavojingai arti atominės elektrinės praskriejo rusų raketa.  Manoma, kad tai viena iš raketų, kurios šiandien ryte atakavo Kyjivą.  https://t.me/energoatom_ua/6877

Nuo karo pradžios rusai apgadino mažiausiai 43 religinius pastatus Donecko srityje„Beveik visi jie priklausė Maskvos patriarchatui“, – „Telegram“ kanale rašė Donecko srities vadovas Pavelas Kirilenko.https://t.me/pavlokyrylenko_donoda/3611

Iš viso iš Lisičansko evakuoti 98 žmonės, praneša Luhansko srities gubernatorius S. Haidai „Situacija su apšaudymu yra sunki, todėl Lisičansko gyventojai pagaliau suprato, kad laukti tikrai nepavyks. Apsaugą pasirinko 98 žmonės“, – „Telegram“ kanale rašė jis. Išvykimu pasirūpino policija, SES pareigūnai, kariškiai ir savanoriai.https://t.me/luhanskaVTSA/3186

Popiežius ragina surengti „tikras derybas“ dėl karo UkrainojePopiežius Pranciškus sekmadienį dar kartą paragino pradėti „tikras derybas“, kad būtų nutrauktas, jo žodžiais tariant, „vis pavojingesnis“ konflikto Ukrainoje eskalavimas.„Siautėjant naikinimo ir mirties įniršiui, įsiplieskiant susirėmimams, kurie skatina eskalaciją, keliančią vis didesnį pavojų visiems, dar kartą kreipiuosi į valstybių vadovus: prašau nevesti žmonijos į pražūtį“, – kalbėjo pontifikas iš apaštališkųjų rūmų Šventojo Petro aikštėje lango.Praėjus jau daugiau nei 100 dienų nuo karo pradžios, popiežius paragino pradėti „tikras derybas dėl paliaubų ir sprendimo“, kad karas būtų nutrauktas.Šeštadienį 85 metų popiežius patvirtino savo norą apsilankyti Ukrainoje, tačiau sakė norįs palaukti „tinkamo momento“.Nuo vasario 24 dienos, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pradėti totalinį puolimą prieš savo provakarietišką kaimynę, žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, milijonai buvo priversti bėgti, o miestai virto griuvėsiais.

Maskva teigia per smūgius Kyjivui sunaikinusi Rytų Europos šalių atsiųstus tankusRusija sekmadienį pranešė, kad per smūgius Kyjivui sunaikino tankus, kuriuos Ukrainai tiekė Rytų Europos šalys.„Rusijos oro ir kosmoso pajėgų paleistos didelio tikslumo tolimojo nuotolio raketos Kyjivo apylinkėse sunaikino Rytų Europos šalių tiekiamus tankus T-72 ir kitas angaruose buvusias šarvuotas transporto priemones“, – sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.

Ispanija perduos Ukrainai modernius vokiškus sunkiuosius tankusIspanija planuoja tiekti Ukrainai Vokietijoje pagamintus modernius pagrindinius kovinius tankus ir taip pirmą kartą aprūpinti kariaujančią šalį naujausiais vakarietiškais tankais, rašoma nacionalinio dienraščio „El Pais“ pranešime.Tankai „Leopard 2 A4“ šiuo metu yra sandėliuojami ir prieš dislokavimą turės būti paruošti naudojimui, praneša laikraštis, remdamasis Gynybos ministerijos Madride informacija.Remiantis šia informacija, Ukrainos tankų įgulos iš pradžių bus apmokytos Lietuvoje, o vėliau – Ispanijoje.Madridas taip pat ruošiasi tiekti Italijoje pagamintų priešlėktuvinių raketų „Aspide“ bateriją, sakoma pranešime. Ši sistema Ispanijos kariuomenėje nebenaudojama.

Putinas: Maskva smogs naujiems taikiniams, jei ilgojo nuotolio raketos bus tiekiamos UkrainaiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį perspėjo, kad Maskva smogs naujiems taikiniams, jei Vakarai tieks Ukrainai ilgojo nuotolio raketas, ir pareiškė, kad naujų ginklų tiekimas Kyjivui tik „pratęs konfliktą“.Jei Kyjivui bus tiekiamos ilgojo nuotolio raketos, „mes padarysime atitinkamas išvadas ir panaudosime savo ginkluotę... smogti taikiniams, į kuriuos anksčiau nesame smogę“, – Rusijos naujienų agentūros citavo V. Putiną, nenurodydamos, kokius taikinius jis turėjo galvoje.

Rusai prarado pozicijas Sjjeverodonecke, teigia regiono gubernatoriusRusijos pajėgos prarado pozicijas Severodonecke – svarbiame rytų Ukrainos mieste, kuriame vyko įnirtingos kovos, Maskvai siekiant perimti Donbaso kontrolę, sekmadienį pranešė regiono gubernatorius.„Rusai kontroliavo apie 70 proc. miesto, bet per pastarąsias dvi dienas buvo priversti atsitraukti, – „Telegram“ rašė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus. – Miestas padalytas į dvi dalis. Jie bijo laisvai judėti po miestą“.Luhansko regioną nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja prorusiški separatistai. Severodoneckas yra Ukrainos dalies administracinė sostinė.S. Gaidajus sakė, kad Ukrainos pajėgos paėmė į nelaisvę aštuonis rusų karius.Jis spėjo, kad Rusijos generolas Aleksandras Dvornikovas „užsibrėžė tikslą iki birželio 10 dienos visiškai užimti Severodonecką arba perimti kelio Lysyčanskas-Bachmutas kontrolę", o tai atvertų kelią į Donecko regiono sostinę Kramatorską.„Visos pajėgos, visi rezervai yra sutelkti į šias dvi užduotis“, – sakė S. Gaidajus.Šeštadienį Rusijos kariuomenė teigė, kad kai kurie Ukrainos kariniai daliniai traukiasi iš Sieverodonecko, tačiau meras Oleksandras Striukas sakė, kad Ukrainos pajėgos kovoja, kad atsiimtų miestą.„Mūsų kariams pavyko persidislokuoti, pastatyti gynybos liniją, – sakė jis šeštadienį per „Telegram“ transliuotame interviu. – Šiuo metu darome viską, kas būtina, kad atkurtume visišką miesto kontrolę".

Karo pabėgėliai grįžta į Ukrainą: specialūs autobusų reisai užpildyti mėnesiui į priekįNuo karo Ukrainoje pabėgę ir Lietuvoje apsigyvenę šios šalies piliečiai jau vyksta namo: jiems organizuojami specialūs reisai šiuo metu užpildyti maždaug mėnesiui į priekį.Daliai ukrainiečių išvykstant, o atvykstančiųjų srautams slopstant, nevyriausybinės organizacijos pabrėžia, kad pagalba pabėgėliams tebėra labai reikalinga.Pabėgėliams padedanti organizacija „Stiprūs kartu“ jau mėnesį su privačia keleivių vežimo bendrove „Kautra“ organizuoja reisus į gimtinę norintiems grįžti ukrainiečiams.Per mėnesį, kai tris kartus per savaitę vykdomos kelionės į Lvivą, taip iškeliavo jau apie 600 žmonių.„Turime didžiulį srautą registracijos formoje – vienam mėnesiui į priekį užpildytus autobusus. Taip pat svarstoma apie didesnį reisų per savaitę skaičių“, – BNS sakė bendrovės „Kautra“ atstovas Justinas Vadluga.Kol kas ukrainiečių grįžimas organizuojamas „Stiprūs kartu“ iniciatyva. Vis dėlto Susisiekimo ministerija BNS teigė, jog tokių paslaugų poreikis žinomas, ir „klausimas dėl galimos pagalbos į savo šalį grįžtantiems ukrainiečiams yra svarstomas“.Migracijos departamentas turi duomenų apie 900 ukrainiečių išvykimą, tačiau jų, tikėtina, yra daugiau. Bendras Ukrainos karo pabėgėlių skaičius Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, siekia per 55 tūkstančius.

Kijyve – smarkiausios raketų atakos per keletą savaičiųSekmadienio rytą Rusija vėl paleido raketas į Kyjivą ir Ukrainos sostinės priemiestį, pranešė Ukrainos generalinis štabas.Buvo smogta karinei ir civilinei infrastruktūrai, pranešė Kyjivo karinė vadovybė. Tai buvo smarkiausias regiono puolimas per kelias savaites.Kijevo meras Vitalijus Klyčko savo „Telegram“ kanale taip pat pranešė apie raketų smūgius. Jis sakė, kad nukentėjo pietrytinis Darnickio ir vakarinis Dniprovskio rajonas.V. Klyčko sakė, kad kol kas apie žuvusius žmones nepranešta, tačiau vienas žmogus dėl sužalojimų gydomas ligoninėje. Jis sakė, kad įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos.Valdžios institucijos pranešė, kad raketomis taip pat buvo apšaudytas Brovarų priemiestis, kuris per karą buvo ne kartą apšaudytas. Žalos mastas kol kas buvo nežinomas.Socialinėje žiniasklaidoje buvo dalijamasi gaisrų ir dūmų debesų nuotraukomis ir vaizdo įrašais. Daugelyje jų buvo girdimas smūgių garsas. Ryte pasigirdo oro pavojaus sirenos. Gyventojų nuolat prašoma tokiose situacijose eiti į slėptuves.

Rusija sparnuotąją raketą nuskraidino „kritiškai žemai“ virš Ukrainos atominės elektrinėsRusija sekmadienį „kritiškai žemai“ nuskraidino sparnuotąją raketą virš Pietų Ukrainos atominės elektrinės, pranešė Ukrainos valstybinė atominės elektrinės operatorė „Energoatom“.„Rusija ir toliau kelia grėsmę Ukrainos atominių elektrinių branduolinei saugai ir grasina pasauliui nauja branduoline katastrofa“, – sakoma pranešime.„Rusija įvykdė dar vieną branduolinio terorizmo aktą – 5 valandą 30 minučių ryto Rusijos sparnuotoji raketa, panaši į „Caliber“, kritiškai žemai praskriejo virš Pietų Ukrainos atominės elektrinės. Tikriausiai ši raketa buvo paleista Kijevo kryptimi, kur šį rytą pasigirdo sprogimai“, – pranešė „Energoatom“.„Energoatom“ teigė, kad Rusijos pajėgos „vis dar nesupranta, kad net ir mažiausias raketos fragmentas, galintis pataikyti į veikiantį jėgos bloką, gali sukelti branduolinę katastrofą ir radiacijos nutekėjimą“.

Rusijos pajėgos šturmuoja Sjeverodonecką: jie kontroliuoja rytinę miesto dalįUkrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad įsibrovėliai šturmuoja Sjeverodonecko miestą Lugansko srityje."Sjeverodonecko kryptimi įsibrovėliai, remiami artilerijos, vykdo puolimo operacijas, kontroliuoja rytinę miesto dalį. Be to, siekdamas užfiksuoti dominuojančias aukštumas, priešas bando pradėti puolimą Počečnėjos – Nikolajevkos kryptimi“, – rašoma pranešime.

Klyčko: Kyjive įvyko keletas sprogimųUkrainos sostinėje Kyjive ankstyvą sekmadienio rytą nugriaudėjo keli sprogimai, pranešė meras Vitalijus Klyčko.„Keli sprogimai Darnyckio ir Dniprovskio rajonuose. Gelbijimo tarnybos dirba vietoje“, – pranešė jis per „Telegram“.Kiek anksčiau suveikė oro pavojaus sirenos didžiojoje dalyje Ukrainos, įskaitant Kyjivo regioną.

Nuo karo pradžios rusai Ukrainoje sunaikino 113 bažnyčiųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos artilerija sunaikino 113 bažnyčių.Šeštadienį savo naktiniame kreipimesi V. Zelenskis kalbėjo: „Tarp jų yra ir senovinių – tų, kurios atlaikė Antrąjį pasaulinį karą, tačiau neatlaikė Rusijos okupacijos“.

Šeštadienio vakare per rusų apšaudymą Donecke žuvo 5 žmonės ir 20 buvo sužeisti, pranešama „Telegram“ kanale „Insaider UA“.

Zelenskis paskelbė Rusijos raketų, paleistų į Ukrainą nuo vasario 24 d., skaičiųMūsų herojai užima pozicijas ir daro viską, kad priešui atneštų kuo daugiau nuostolių.Rusija sąmoningai naikina ukrainiečių kultūrą ir istorinį paveldą, socialinę infrastruktūrą, gyvenamuosius pastatus.Apie tai pranešta vakarinėje prezidento Volodymyro Zelenskio vaizdo žinutėje, rašo „Unian“.„Rusijos kariuomenė vėl apšaudė Sumų srities pasienio rajonus, Mykolajivą, Zaporožės srities miestus ir bendruomenes, Charkivą. Situacija Severodonecke tebėra itin sunki. Čia tęsiasi gatvių mūšiai. Labai sunku ir Lysyčanske, Marjinkoje, Kurachovėje ir kituose Donbaso miestuose bei bendruomenėse. Nuolatiniai oro antskrydžiai, artilerijos, raketų atakos. Šiandien ryte bendras įvairių Rusijos raketų, panaudotų prieš Ukrainą, skaičius jau siekia 2503. Mūsų herojai laikosi savo pozicijų ir daro viską, kad padarytų maksimalius nuostolius priešui“, – sakė V. Zelenskis.Komentuodamas Donecko srities Sviatogorsko lauros Visų Šventųjų sketės sunaikinimą, jis pabrėžė, kad rusai naikina viską, kas reikalinga normaliam ukrainiečių gyvenimui.„Rusija sąmoningai naikina Ukrainos kultūrą ir istorinį paveldą, taip pat socialinę infrastruktūrą, gyvenamuosius pastatus – viską, kas reikalinga normaliam gyvenimui. Valstybė, kuri tai daro, negali būti UNESCO nare, likti Jungtinių Tautų organizacijoje lyg nieko nebūtų įvykę“, – pabrėžė jis.https://t.me/uniannet/58678

Ukrainos gynėjai atrėmė penkias atakas, sunaikino rusų sraigtasparnį ir tris tankusUkrainos gynėjai ir Jungtinių pajėgų grupuotės gynėjai šiandien atrėmė penkias priešo atakas, o trijose srityse tebevyksta kovos.Jungtinių pajėgų grupuotė apie tai paskelbė feisbuke, praneša „Ukrinform“.Per praėjusią parą Jungtinių pajėgų grupės kariai sunaikino tris tankus, keturias artilerijos sistemas, 11 šarvuotų kovos mašinų, 26 vienetus automobilinės technikos.Oro gynybos daliniai Ukrainos Donbaso padangėje numušė kovinį sraigtasparnį K-52 ir du nepilotuojamus „Orlan-10“ tipo orlaivius.„Priešas naudoja kovinius lėktuvus, daugkartines raketų sistemas, didelio kalibro pabūklų artileriją, tankus, įvairių sistemų minosvaidžius visoje gynybos zonoje, suduoda smūgius raketomis ir bombomis į civilinės infrastruktūros objektus ir taikius gyvenamuosius rajonus.Okupantai apšaudė apie 30 gyvenviečių Donecko ir Luhansko srityse, sunaikino ir apgadino 27 civilius objektus, tarp jų: ​​24 gyvenamuosius pastatus, vaikų stovyklą, įmonę „Azot“ ir žemės ūkio įmonę“, – rašoma pranešime.Kaip pranešama, Ukrainos pietuose raketų ir artilerijos daliniai sunaikino priešo savaeigę haubicą „Msta-S“ ir modernizuotą BTR-82A.Per apšaudymą žuvo du civiliai, dar aštuoni buvo sužeisti įvairaus sunkumo laipsnio.

Zaporožės srityje Rusija ir Ukraina apsimainė žuvusių karių kūnais pagal formulę „160–160“, rašoma „Telegram“ kanale „Novosti Ukrainy“.

Rusai keturis kartus raketomis apšaudė civilinį Charkivo srities aerodromąBirželio 4 dieną Charkivo srityje Rusijos kariai surengė keturias raketų atakas civiliniame aerodrome. Buvo apgadinti orlaiviai ir angarai.Charkivo apygardos prokuratūra apie tai pranešė „Telegram“ kanale, skelbia portalas „Ukrinform“.„Tyrimo duomenimis, 2022 metų birželio 4-osios naktį Rusijos kariuomenė surengė keturias raketų atakas civiliniame aerodrome Charkivo srityje. Dėl to buvo apgadinti keli angarai ir civilinės aviacijos lėktuvai“, – rašoma pranešime.Prokuratūra pažymėjo, kad pagal prioritetinių tyrimo veiksmų rezultatus buvo rastos ir paimtos sviedinių skeveldros.Pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl karo įstatymų pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminį tyrimą atlieka Ukrainos saugumo tarnybos departamentas Charkivo srityje.Kaip pranešė „Ukrinform“, teisėsaugininkai pradėjo 18 baudžiamųjų procesų dėl birželio mėnesį Rusijos karių įvykdyto Donecko srities apšaudymo, kuomet žuvo trys civiliai.

Donecko centre vyksta didžiuliai apšaudymaiSmarkiai apšaudomas Donecko centras. Kaip skelbia Ukrainiečių „Telegram“ kanalas „Insaider UA“, Rusija rengia baisias provokacijas, kad vėliau apkaltintų Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.https://t.me/insiderUKR/34133

Rusai atakavo kelis Ukrainos miestus iš oroOkupantai pradėjo oro atakas prieš Bachmutą, Kramatorską, Konstantinovką ir Lysyčanską, rašoma „Telegram“ kanale.Apšaudymas buvo vykdomas iš taktinių raketų sistemos „Tochka-U“. Be to, jie pradėjo raketų ir oro antskrydžius Slavianske ir Soledare.Generalinio štabo teigimu, priešas ir toliau telkia atsargas prie Slobožanskio, kad galėtų atakuoti Iziumą prie Barvenkovo ​​ir Slaviansko kryptimis.

Ukrainoje žuvo keturi Kyjivo pusėje kovoję savanoriai iš užsienioPer mūšius su Rusijos daliniais Ukrainoje, Kyjivo duomenimis, žuvo keturi užsienio savanoriai, kovoję Ukrainos pusėje. Tai šeštadienį pranešė savanorių brigada pavadinimu Tarptautinis Ukrainos gynybos legionas. Žuvusieji yra vokietis, olandas, prancūzas ir australas.Keturių užsienio kovotojų žūties aplinkybės ar vieta pranešime nenurodoma. Jame tik teigiama: „Mes kovoje netekome savo brolių, tačiau jų drąsa, jų atminimas ir jų palikimas įkvėps mus amžiams“. Prie pareiškimo pridėtos nuotraukos, kuriose vyrai vilki kovines uniformas ir laiko lengvuosius ginklus.Organizacijos duomenimis, Ukrainos pusėje kovoja daugelio šalių piliečiai, tarp jų – iš Danijos, Izraelio, Lenkijos, Kroatijos ir Didžiosios Britanijos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis netrukus po karo pradžios vasario pabaigoje paskelbė apie tarptautinės savanorių brigados sukūrimą. Ukrainos duomenimis, tada atsiliepė 20 000 savanorių iš viso pasaulio. Rusija šią savaitę pareiškė Ukrainoje nukovusi „šimtus“ užsieniečių kovotojų.Charkivo mieste Ukrainos šiaurės rytuose agentūros AFP žurnalistai praėjusį mėnesį dalyvavo olandų savanorio, kuris minimas šeštadienio pranešime, laidotuvėse. Australas žuvo gegužę, jo žūtį patvirtino Užsienio reikalų ministerija. Paryžius penktadienį patvirtino, kad Ukrainoje žuvo prancūzų savanoris – anot žiniasklaidos, nuo artilerijos ugnies Charkivo regione.

CNN skelbia, kad ketvirtąjį Rusijos karinės invazijos į Ukrainos teritoriją mėnesį JAV, ES ir JK atstovai pradėjo reguliariai susitikdami aptarti planą užbaigti karą Ukrainoje derybomis. Teigiama, kad šiose derybose Ukraina tiesiogiai nedalyvauja. Kaip raportuoja CNN, susitikimų tikslas yra nustatyti apytikslius taikos plano parametrus, kuriuos būtų galima pasiūlyti Ukrainai tolimesniam aptarimui.

Donecko srityje per rusų vykdytą apšaudymą nukentėjo cerkvė: ji užsiliepsnojo. Medinė Sviatohirsko Visų Šventųjų vienuolyno cerkvė buvo pastatyta 1526 metais. https://twitter.com/Hromadske/status/1533049676924166145?ref_src=twsrc%5Etfw

Zelenskis ragina JAV merus nutraukti ryšius su Rusijos miestais ir padėti atstatyti Ukrainą po karoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kreipimesi į 90-ąją JAV merų metinę konferenciją paragino JAV merus nutraukti „brolystės“ ryšius su Rusijos miestais ir dalyvauti „didžiausio mūsų laikų ekonominiame projekte“, padedant atstatyti Ukrainą po karo.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lenkijos pasienio apsauga registravo 3,82 mln. pabėgėlių iš kaimyninės šalies. Penktadienį į Lenkiją atvyko 22 300 žmonių, tviteryje pranešė pasieniečiai. Priešinga kryptimi – iš Lenkijos į Ukrainą – sieną kirto 25 100 žmonių. Jau kelias savaite kasdien sugrįžtančiųjų į Ukrainą registruojama daugiau nei išvykstančiųjų. Nuo karo pradžios vasario 24-ąją iš Lenkijos į Ukrainą įvažiavo 1,8 mln. žmonių. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai, grįžtantys į Ukrainos pajėgų atsikovotas teritorijas.

Metalas iš Mariupolio toliau laivais gabenamas į RusijąĮ Ukrainos Mariupolio uostamiestį atplaukė dar vienas laivas, kuris čia bus pakrautas metalo ir gabens jį į Rusiją. Laivas prisišvartavo uoste, naujienų agentūra TASS citavo uosto tarnybos atstovą.Jau savaitės pradžioje viena metalą gabenantis laivas iš Mariupolio pajudėjo Rusijos kryptimi. Ukraina pareiškė, kad tai prilygsta plėšikavimui.Rusija praėjusį mėnesį po nuožmių kovų visiškai užėmė uostamiestį.

Gubernatorius: rusai Severodonecke sprogdina tiltusRusijos kariai, pasak Luhansko regiono gubernatoriaus, Severodonecko mieste sprogdina tiltus. Taip siekiama, kad miesto nepasiektų karinė įranga ir pagalba civiliams, per televiziją sakė gubernatorius Serhijus Gaidajus, kurį cituoja agentūra „Reuters“.Ukrainiečių kariai toliau išlaiko pozicijas mieste ir keliose vietose atstūmė rusų karius, teigė S. Gaidajus.Pramoninis Severodonecko miestas yra prie Doneco upės. Kitame krante yra jo miestas dvynys Lysyčanskas.

Ukraina paskelbė apie Rusijos nuostoliusUkrainos ginkluotųjų pajėgų štabas savo „Telegram“ kanale pasidalino naujausia Rusijos patirtų nuostolių statistika. Teigiama, kad laikotarpyje nuo vasario 24 dienos (karo pradžios) iki birželio 4 dienos, Rusija jau prarado:apie 31050 žmonių;1376 tankus;95 priešlėktuvines kovos sistemas;540 bepiločių orlaivių;680 artilerijos sistemų;13 laivų.Primename, kad nėra galimybės nepriklausomai patikrinti šios informacijos. Ukrainos teigimu, per pastarąją parą didžiausius nuostolius Rusija patyrė Zaporižios sektoriuje.https://t.me/DPSUkr/4560

Ukrainos derybininkas Davidas Arakhamia sakė, kad Kyjivas nori sustiprinti savo pozicijas, gabendamas naujus ginklus iš Vakarų, prieš atnaujindamas taikos derybas su Rusija. Vakar kalbėdamas per nacionalinę televiziją, D. Arakhamia sakė: „Mūsų ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios naudoti (naujuosius ginklus)... ir tada, manau, galėsime pradėti naują derybų raundą iš sustiprintų pozicijų“.

Įvykiai OdesojePasak vietos pareigūno, Rusijos raketa šį rytą pataikė į žemės ūkio pastatą Odesoje ir sužeidė du žmones.Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad Odesos numušė Ukrainos karinį transporto lėktuvą, gabenusį ginklus ir amuniciją.Rusijos raketos taip pat pataikė į artilerijos mokymo centrą Ukrainos Sumų regione, kuriame dirbo užsienio instruktoriai, pranešė ministerija.Ji taip pat teigė, kad dar vienas raketų smūgis sunaikino „užsienio samdinių“ forpostą Odesos regione.Nepriklausomiems šaltiniams kol kas neįmanoma patikrinti šių teiginių.

Rusija, Ukrainos duomenimis, tęsia Severodonecko miesto Luhansko srityje puolimą pasitelkdama naują rezervą. „Priešas, remiamas artilerijos, vykdo puolimą Severodonecke, sustiprino savo pajėgas 2-ojo armijos korpuso mobiliuoju rezervu, mūšiai mieste tęsiasi“, šeštadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas. Jo duomenimis, Rusijos puolimas Ustynovkos priemiestyje nebuvo sėkmingas, kaip ir mėginimas surengti sausumos puolimą Bachmuto regione. Rusų atakų tikslas yra atkirsti nuo teikimo maršrutų Ukrainos dalinius Severodonecke ir juos apsupti. Severodonecko-Lysyčansko regionas yra aglomeracija, kurioje prieš karą gyveno 380 000 žmonių. Ji yra paskutinioji teritorija Luhansko srityje, kurią savo rankose vis dar laiko ukrainiečių pajėgos. Praėjusią savaitę Rusijos daliniai pirmą kartą įsiveržė į miestą, tačiau visiškai jo užimti kol kas nepavyko.

Rusija „patyrė didžiulius nuostolius“ Ukrainai atkovojus dalį SeverodoneckoPasak Luhansko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus , Ukraina dabar kontroliuoja maždaug pusę svarbiausio rytinio Sjeverodonecko miesto, atkovojusi 20 proc. teritorijos.Jis sakė, kad Rusija „anksčiau sugebėjo užimti didžiąją miesto dalį, bet dabar mūsų kariuomenė juos atstūmė atgal. Jie tikrai patiria didžiulius nuostolius“.Kalbėdamas per nacionalinę televiziją, Haidajus sakė: „jie žingsnis po žingsnio juda į priekį. Jie tiesiog viską naikina artilerija, lėktuvais, minosvaidžiais, tankais.Bet kai tik turėsime pakankamai vakarietiškų tolimojo nuotolio ginklų, mes nustumsime jų artileriją nuo savo pozicijų. Ir tada, patikėkite, rusų pėstininkai, tiesiog bėgs“.Padėtis visame regione išlieka „sudėtinga“. Anot Haidajaus, Rusijos armija „meta visas savo atsargas šia kryptimi“.Nepriklausomi šaltiniai kol kas šių teiginių nepatvirtino.

Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba šeštadienį pranešė, kad apie 4 val. ryto Rusija paleido 6 raketas, kurios nukrito Sumų srities pasienio gyvenviečių pakraščiuose. Parnešama, kad nenukentėjo žmonės, taip pat raketos nesugriovė jokių gyvenamųjų ar infrastruktūros pastatų.https://www.facebook.com/photo.php?fbid=352469260325284&set=a.256113479960863&type=3&show_text=true&width=500

Kyjive piliečiai gali apžiūrėti suvežtas rusų karinės technikos liekanas: šarvuočių, raketų ir kitos sunaikintos įrangos likučius. Kaip iš Kyjivo raportuoja „The Guardian“ žurnalistas, dabar šis karinės technikos laužas yra nepavojingas, tad ant jo gali lipti net vaikai. https://twitter.com/dansabbagh/status/1532990444921044992?ref_src=twsrc%5Etfw

Rusijos pajėgos kartu naudoja oro antskrydžius ir masinius artilerijos šūvius, kad Donbase pasiektų „didžiulę“ ugnies jėgą, sakoma JK Gynybos ministerijos naujausioje šį rytą paskelbtoje žvalgybos ataskaitoje. Šis bendras oro ir artilerijos smūgių panaudojimas buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs Rusijos pastarojo meto taktinę sėkmę regione, rašoma pranešime.

Savo naujausioje analizėje JAV įsikūręs Karo studijų institutas praneša, kad Rusijos okupacinė valdžia pradėjo išduoti Rusijos pasus Chersono mieste ir Melitopolyje. Tačiau, analizėje teigiama, kad „jie ir toliau bandydami kontroliuoti visuomenę okupuotose teritorijose susiduria su iššūkiais“. Kaip vienas iš iššūkių yra nurodomi Ukrainos partizanai.Institutas taip pat pateikia šiuos komentarus:- Rusijos pajėgos surengė nesėkmingus puolimus į pietryčius ir pietvakarius nuo Iziumo ir į vakarus nuo Lymano, bet mažai tikėtina, kad užsitikrins didelę pažangą link Sloviansko.- Rusijos pajėgoms šiek tiek sekasi rytinėje Sjeverodonecko dalyje, tačiau Ukrainos pajėgos ir toliau vykdo lokalizuotas kontratakas Sjeverodonecke ir jo pakraščiuose.- Rusijos pajėgos nebandė pradėti šturmų prieš Avdiivką.- Rusijos pajėgoms nepavyko atgauti prarastų pozicijų šiaurės rytų Chersono srityje ir toliau gynė anksčiau užimtas pozicijas.https://twitter.com/TheStudyofWar/status/1532826541561978880?ref_src=twsrc%5Etfw

Zelenskio patarėjas: karas dar gali trukti šešis mėnesius Ukrainos prezidento administracija prognozuoja, kad Rusijos karas dar gali trukti iki pusmečio. „Tai dar gali užtrukti 2-6 mėnesius“, - interviu rusų opoziciniam portalui „Meduza“ sakė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas. Galiausiai, anot jo, daug priklausys nuo to, kaip keisi nuotaika Europos, Ukrainos ir Rusijos visuomenėse. Derybos galimos tik tada, kai pasikeis situacija mūšio lauke ir Rusija nesijaus galinti diktuoti sąlygas, sakė M. Podoliakas. Jis dar kartą įspėjo dėl teritorinių nuolaidų Rusijai. Tai esą neužbaigs karo. „Nes Rusijos Federacijos principas yra – ir tai ponas Putinas ne kartą sakė – kad jau vien tik Ukrainos valstybingumo egzistavimas yra žalingas“, – pažymėjo M. Podoliakas.

Ukrainos ambasadorius: Rusija „vogtus“ ukrainietiškus grūdus eksportuoja į TurkijąUkrainos ambasadorius Ankaroje apkaltino Rusiją „vagiant“ ukrainietiškus grūdus ir juos eksportuojant, ypač – į Turkiją. „Rusija begėdiškai vagia grūdus iš Ukrainos ir eksportuoja juos iš Krymo į užsienį, ypač – į Turkiją, – penktadienį tviteryje rašė ambasadorius Vasylis Bodnaras. – Mes paprašėme Turkijos pagalbos, kad problema būtų išspręsta“.NATO narė Turkija mėgina kare užimti neutralią poziciją. Viena vertus, Ankara perdavė Ukrainai kovinių dronų ir mėgina tarpininkauti konflikte. Antra vertus, Turkija neįvedė sankcijų Rusijai, nuo kuruos grūdų ir energijos išteklių yra priklausoma.

Ukrainos žvalgyba bendrauja su į nelaisvę paimtais Azovo pulko kovotojaisKiap skelbia „The Guardian“, Ukrainos žvalgybos tarnybos palaiko ryšį su paimtais „Azovstal“ plieno gamykloje kovojusiais kariais, o Kyjivas daro viską, kad užtikrintų jų paleidimą, penktadienio vakarą sakė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis.Savo ruožtu „Reuters“ paskelbė daugiau informacijos apie vykstančią komunikaciją tarp nelaisvėje esančių gynėjų ir Kyjivo valdžios.„Per juos (žvalgybos tarnybas) mes sužinome apie sulaikymo sąlygas, maitinimą ir galimybę išlaisvinti juos“, – per Ukrainos televiziją sakė D. Monastyrskis.Jis pabrėžė, kad žinoma, jog Azovo kariai sugrįš į Kyjivą. „Darome viską, kad tai padarytume“, – sakė ministras.Rusija gegužę paskelbė, kad beveik 2 000 ukrainiečių pasidavė po to, kai paskutinį kartą pasitraukė Mariupolio griuvėsiuose, kur jie kelias savaites išsilaikė bunkeriuose ir tuneliuose po didžiule „Azovstal“ plieno gamykla.Kyjivas nori, kad kovotojai būtų grąžinti apsikeitus kaliniais. Kai kurie aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjai pareikalavo, kad kai kurie Azovo kariai būtų teisiami. Kremlius pareiškė, kad su pasidavusiais kovotojais bus elgiamasi pagal tarptautinius standartus.

Savo „Telegram“ kanale Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pranešė, kad per Rusijos apšaudymą Hirskės žuvo keli žmonės. Tarp žuvusiųjų yra motina su vaiku. Jis teigia, kad nors rusai patiria nuostolių, jie toliau šturmuoja Sjeverodonecko miestą. S. Haidajus teigia, kad čia rusai dar kartą pabandė izoliuoti miestą apšaudydami tiltą. Penktadienį vienas iš sviedinių pataiką į vieną iš mieste likusių daugiaaukščių. Bute buvę žmonės liko sveiki. https://t.me/luhanskaVTSA/3152

Karas – mirtinas ne tik žmonėmsUkrainos mokslininkai teigia, kad sužeisti ir negyvi delfinai yra randami Juodosios jūros pakrantėje po to, kai juos sužeidžia ar nužudo galingi kariniai sonarai. Keletas praeityje atliktų tyrimų patvirtino, kad šių tipų sonarai kenkia jūros gyvūnams.

Anot Ukrainos pajėgų, priešas, dengiamas stiprios artilerijos ugnies, Sjeverodonecke toliau juda gilyn į gyvenamuosius kvartalus, tačiau tik iš dalies sėkmingai. Rusijos pusė skelbia, kad beveik visiškai kontroliuoja miestą. Ukrainos srities administracija tuo tarpu teigia, kad Ukrainos kariuomenė kontratakomis atsikovojo penktadalį Sjeverodonecko. Šių karinių duomenų kol kas nėra galimybės nepriklausomai patikrinti.

Kaip rašo „The Guardian“, Ukrainos piliečiams jau yra iškelta daugiau nei 1400 bylų dėl tėvynės išdavimo ir bendradarbiavimo su Rusijos kariuomene. Teigiama, kad Ukrainos valdžiai yra svarbu parodyti piliečiams, kad bausmės tiems, kurie padėjo Rusijos kariams, bus greitos ir griežtos. Visgi teisinis procesas kol kas nėra aiškus ir kelia daug sudėtingų klausimų.

Kaip teigia Ukrainos pareigūnai, Ukrainos pajėgos atkovojo apie 20 proc. teritorijos, kurią prarado Sjeverodonecke po Rusijos invazijos.

Cichanouskaja: Baltarusijos kariuomenė buvo gavusi įsakymą pulti UkrainąBaltarusijos kariuomenė buvo gavusi įsakymą pulti Ukrainą, tačiau kariuomenės vadovybė pristabdė jo vykdymą, pokalbyje su Marku Feiginu kalbėjo Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.Pasak jos, karinė vadovybė aiškiai suprato, kad kariuomenė yra demoralizuota ir nenorėjo prisijungti prie rusų į šį kruviną karą, rašo UNIAN.„Režimas (diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos – UNIAN) davė tokį įsakymą (apie Baltarusijos puolimą prieš Ukrainą – UNIAN). Bet aukštesni karininkai suprato, kad baltarusių kariai yra demoralizuoti, jie neturėjo noro pulti ir prisijungti prie Rusijos karių“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.

Skelbiama, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš rusų atkovojo 20 proc. Sjeverodonecko teritorijos Luhansko srities vadovas netiki, kad per artimiausias kelias savaites Rusijos armijai pavyks užgrobti Sjeverodonecką.Serhijus Gaidajus pranešė, kad Ukrainos kariuomenė iš užpuolikų atkovojo 20 proc. Sjeverodonecko teritorijos, rašo UNIAN.Jis pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos deda didvyriškas pastangas, kad priešas nepraeitų.„Jau daug kartų girdėjau, kad Rusijos kariuomenė visiškai užėmė Sjeverodonecką. Taigi noriu pasakyti, kad ne, jie to nepadarė. Be to, jei anksčiau buvo sudėtinga situacija – užgrobtos teritorijos buvo kažkur apie 70 proc., tai jau kažkur 20 proc. atkovota atgal“, – teigia S. Gaidajus.

Afrikos Sąjungos vadovas po derybų su Putinu: jaučiuosi nuramintasAfrikos Sąjungos vadovas Macky Sallas penktadienį pareiškė jaučiasi „nuramintas“ po derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl maisto stygiaus, sukelto Maskvos karinės invazijos į Ukrainą.V. Putinas priėmė Senegalo prezidentą M. Sallą, kuris šiuo metu pirmininkauja Afrikos Sąjungai, savo rezidencijoje Juodosios jūros kurorte Sočyje per Rusijos karo Ukrainoje 100 dienų sukaktį. Viena svarbiausių jų derybų temų buvo maisto stygius ir grūdų atsargos, dėl karo įstrigusios užblokuotuose Ukrainos uostuose.„Laikau Vladimirą Putiną įsipareigojusiu ir suvokiančiu, kad ši krizė ir sankcijos kelia rimtų problemų silpnoms ekonomikoms, pavyzdžiui, Afrikos ekonomikoms“, – M. Sallas sakė žurnalistams po tris valandas trukusių derybų.Jis pridūrė išvykstąs iš Rusijos „labai nuramintas ir labai laimingas dėl mūsų pokalbių“.V. Putinas, „kalbėdamas apie Ukrainą, sakė mums, kad yra keli būdai eksportui paskatinti“, sakė AS vadovas. Pasak jo, grūdai galėtų būti eksportuojami per per Juodosios jūros Odesos uostą – „kas yra sudėtinga, nes ukrainiečiai turi pašalinti minas“ – arba per Rusijos kontroliuojamą Azovo jūros uostą Mariupolyje.Vašingtonas ir Briuselis dėl karo Ukrainoje įvedė Maskvai beprecedenčių sankcijų, todėl V. Putinas buvo priverstas ieškoti naujų rinkų ir stiprinti ryšius su Afrikos bei Azijos šalimis.V. Putinas sakė, kad Maskva pasiruošusi ieškoti būdų išgabenti grūdams, įstrigusiems Ukrainos uostuose, bet reikalavo, kad Vakarų šalys atšauktų sankcijas.Maskvos karinė kampanija Ukrainoje ir tarptautinių sankcijų Rusijai kruša sutrikdė trąšų, kviečių ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių, todėl maisto ir degalų kainos šovė aukštyn, ypač besivystančiose valstybėse.Jungtinės Tautos sako, kad dėl šio konflikto padarinių Afrikai gresia „beprecedentės“ krizės.

Vokietija išskyrė lėšų kariuomenės stiprinimui, reaguodama į Rusijos grėsmęVokietijos parlamentas, reaguodamas į Rusijos grėsmę, penktadienį balsavimu priėmė konstitucinę pataisą, leisiančią įsteigti 100 mlrd. eurų vertės fondą šalies gynybai sustiprinti.Bundestago, parlamento žemųjų rūmų, deputatai tokiai priemonei pritarė 567 balsais prieš 96, o 20 įstatymų leidėjų susilaikė. Balsavimas buvo surengtas centro kairiųjų vadovaujamai vyriausybei ir konservatyviajai opozicijai sekmadienį pasiekus susitarimą.Šis istorinis žingsnis yra atsakas į daugelį metų skambančią glaudžių sąjungininkų kritiką, kad Berlynas nesugeba pasiekti NATO tikslo skirti gynybai 2 proc. BVP.Priemonei dar turi pritarti parlamento aukštieji rūmai – Bundesratas.„Tai momentas, kai Vokietija sako, kad esame šalia, kai mūsų reikia Europai“, – parlamentarams pareiškė Žaliųjų partijos deleguota užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.Praėjus trims dienoms nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje vokiečių kancleris Olafas Scholzas pažadėjo suformuoti specialų 100 mlrd. eurų biudžetą, siekiant artimiausiais metais perginkluoti Vokietijos kariuomenę ir modernizuoti pasenusią gynybos įrangą.Tačiau kritikai nuo to laiko tvirtina, kad O. Scholzas neryžtingai remia Kyjivą, taip pat nesiima konkrečių veiksmų, susijusių su ginklų tiekimu.Penktadienį pasiektas susitarimas leis Berlynui pasiekti NATO tikslą – „vidutiniškai kelerius metus“ gynybai skirti 2 proc. nuo BVP.Maskva penktadienį pasmerkė šį žingsnį, kaltindama Vokietiją „remilitarizacija“, pavartodama terminą, primenantį apie šalies nacistinę praeitį.„Laikome tai dar vienu patvirtinimu, kad Berlynas eina naujos remilitarizacijos keliu“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.Panašu, kad ji turėjo omenyje Adolfo Hitlerio valdytos nacistinės Vokietijos ginklavimosi programą praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, įstūmusią pasaulį į karą.„Didžiausia kariuomenė Europoje“Didžioji dalis Vokietijos investicijų – 40,9 mlrd. eurų – bus skirta karinėms oro pajėgoms: bus įsigyti 35 JAV gaminami naikintuvai F-35, 15 naikintuvų „Eurofighter“ ir 60 transporto sraigtasparnių „Chinook“.Beveik 20 mlrd. eurų suma bus rezervuota kariniam jūrų laivynui, daugiausia naujoms korvetėms ir fregatoms, taip pat 212-ojo modelio povandeniniam laivui.Daugiau kaip 16 mlrd. eurų bus skirta sausumos pajėgoms stiprinti – pėstininkų kovos mašinoms „Marder“ ir šarvuotiems transporteriams „Fuchs“.Anksčiau šią savaitę O. Scholzas pareiškė, kad susitarimas „gerokai sustiprins“ Vokietijos ir jos NATO sąjungininkių saugumą.„Vokietija netrukus turės didžiausią Europoje NATO įprastinę kariuomenę“, – vietos žiniasklaidai sakė kancleris.Steigiamas išskirtinis fondas bus finansuojamas iš papildomos skolos.Šiam tikslui reikėjo apeiti Konstitucijoje įtvirtintą „skolos stabdžio“ taisyklę, ribojančią vyriausybės galimybes skolintis.Vyriausybei prireikė konservatyvios opozicijos paramos, kad pasiektų parlamente dviejų trečdalių balsų daugumą, būtiną konstitucijos pataisai priimti.Nuo Šaltojo karo pabaigos Vokietija gerokai sumažino savo kariuomenę: anksčiau joje tarnavo 500 tūkst., o dabar – 200 tūkst. karių.Remiantis gruodį paskelbta ataskaita apie kariuomenės būklę, tik mažiau nei 30 proc. Vokietijos karinių laivų yra „tinkamai veikiantys“. Be to, daugelis šalies naikintuvų nėra tinkami skraidyti.

Ukrainoje sužeisti du „Reuters“ žurnalistai, jų vairuotojas žuvoDu tarptautinės naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistai penktadienį buvo lengvai sužeisti, o jų vairuotojas žuvo per apšaudymą Rytų Ukrainoje, pranešė bendrovės atstovė.„Du „Reuters“ žurnalistai patyrė lengvų sužeidimų, kai buvo apšaudyti pakeliui į Sjevjerodonecką“, – sakoma agentūros pranešime.„Jie važiavo transporto priemone, parūpinta Rusijos remiamų separatistų, vairuota separatistų paskirto asmens, – pridūrė „Reuters“. – Transporto priemonės vairuotojas žuvo.“

Prancūzija patvirtino savanorio žūtį UkrainojeParyžius penktadienį patvirtino vieno prancūzo savanorio kovotojo žūtį per kautynes Ukrainoje, pasirodžius pranešimų, kad šis vyras žuvo per Rusijos artilerijos apšaudymą šiaurės rytinėje Charkivo srityje.„Mums žinoma liūdna naujiena, kad vienas Prancūzijos pilietis buvo mirtinai sužeistas per kovos veiksmus Ukrainoje, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė. – Primename visiems, kad Ukraina yra karo zona. Dėl šios priežasties vykti į Ukrainą oficialiai nerekomenduojama, kad ir kokia būtų priežastis.“

Ispanija pasirengusi priimti 2 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių iš MoldovosIspanijos vyriausybės vadovas Pedras Sánchezas informavo, kad jo šalis pasirengusi priimti 2 tūkst. Moldovoje esančių pabėgėlių ukrainiečių.Jis tai pareiškė penktadienį Kišiniove per bendrą spaudos konferenciją su Moldovos prezidente Maia Sandu, praneša portalas „20minutos.es“.Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios į Moldovą atvyko daugiau kaip 425 tūkst. pabėgėlių – tai didelis skaičius mažai šaliai.Pasak P. Sánchezo, Madridas perdavė Kišiniovui 30 tonų humanitarinės pagalbos. Be to, Ispanijos vyriausybė planuoja suteikti 8 mln. eurų paramą su Ukraina besiribojančioms valstybėms.Premjeras taip pat pranešė, kad Kišiniove bus atidaryta Ispanijos diplomatinė atstovybė.

Ministerija: Maskva įtraukė į juodąjį sąrašą dar 41 Kanados pilietįRusija penktadienį paskelbė kelionių draudimą 41-am Kanados piliečiui, įskaitant kelis Kanados kongreso narius, keršydama už „antirusiškas“ sankcijas Maskvai dėl Ukrainos.Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad „(šiems) Kanados piliečiams, įskaitant ultranacionalistines pajėgas Ukrainoje remiančių organizacijų vadovus, taip pat aukščiausius karinius pareigūnus, įvažiuoti į Rusiją uždrausta“.

ES šeštasis sankcijų Rusijai paketas dėl karo Ukrainoje oficialiai įsigaliojoEuropos Sąjungos sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje šeštasis paketas penktadienį oficialiai įsigaliojo, paskelbus jį Bendrijos oficialiajame leidinyje.Vienos griežčiausių sankcijų Maskvai už jau 100 dienų besitęsiančią karinę invaziją Ukrainoje, įskaitant didžiosios dalies rusiškos naftos importo embargą, buvo galutinai patvirtintos anksčiau penktadienį, po kelias savaites trukusių nesutarimų su Vengrija.Sankcijų paketas apima tanklaiviais gabenamos rusiškos naftos importo draudimą ir išimtį šalims, dėl geografinės padėties ir infrastruktūros negalinčioms greitai nutraukti naftos importo naftotiekiu. Šalys sutarė, kad tęs pastangas šiam tikslui pasiekti.Rusiškos naftos ketinama palaipsniui atsisakyti per pusmetį, o naftos produktų – per aštuonis mėnesius.

Apklausa: didžioji dauguma Vidurio ir Rytų Europos gyventojų – prieš NATO kariuomenės siuntimą į UkrainąDidžioji dauguma Vidurio ir Rytų Europos šalių gyventojų nenorėtų, kad NATO kariuomenė įsijungtų į karo veiksmus prieš Rusiją Ukrainoje. Prieš tai pasisako apie 63 proc. apklaustųjų, o griežčiausios pozicijos šiuo klausimu laikosi vengrai.Tai penktadienį pranešė portalas „eurointegration.com.ua“, remdamasis Bratislavoje įsikūrusio analitinio centro GLOBSEC tyrimo rezultatais.GLOBSEC reguliariai rengia viešosios nuomonės apklausas devyniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse.Šįmet sociologai daugiausia dėmesio skyrė Ukrainai. Tyrimas buvo atliktas kovo pabaigoje – balandį, praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo Rusijos įsiveržimo pradžios.Nepritarimas NATO pajėgų siuntimui į Ukrainą ypač akivaizdus Vengrijoje (86 proc.), Bulgarijoje (75 proc.), Slovakijoje (71 proc.), Čekijoje (68 proc.), Rumunijoje (64 proc.) ir Latvijoje (63 proc.).Griežta Vengrijos gyventojų pozicija šiuo klausimu atitinka jos ministro pirmininko Viktoro Orbano požiūrį į karą kaimyninėje šalyje. Premjeras atmetė karinės pagalbos Ukrainai idėją, teigdamas, jog tai sukeltų Vengrijos įtraukimo į konfliktą grėsmę.Lenkijoje ir Estijoje NATO kariškių siuntimui į Ukrainą nepritaria po 49 proc. apklaustųjų, Lietuvoje – 42 proc.

Lukašenka su JT vadovu aptarė grūdų tranzitą iš Ukrainos į Baltijos šalių uostusBaltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas penktadienį telefonu aptarė Ukrainos grūdų tranzitą link Baltijos valstybių uostų, pranešė su Baltarusijos prezidentūros spaudos tarnyba siejamas „Telegram“ kanalas „Pul Pervogo“.„Per pokalbį aptartos labiausiai aktualios šio laikotarpio temos, ypatingą dėmesį skiriant grūdų eksportui iš Ukrainos teritorijos. Valstybės vadovas aiškiai išdėstė savo poziciją dėl to: Baltarusija pasirengusi ukrainietiškų grūdų tiekimui link Baltijos šalių uostų per savo teritoriją. Baltarusija taip pat yra pasirengusi teikti visokeriopą pagalbą juos gabenant Baltarusijos geležinkelių transportu, suteikiant tam reikalingus pajėgumus“, – teigiama pranešime.Skelbiama, jog A. Lukašenka pasiūlė JT generaliniam sekretoriui dėl tokio tiekimo surengti derybas, kuriose dalyvautų Baltarusijos, Ukrainos ir Baltijos valstybių atstovai.„Tuo tarpu svarbiausia, kaip buvo pasakyta pokalbio metu, kad šie uostai (Vokietijoje, Lenkijoje, Baltijos šalyse, Rusijoje) turėtų būti atviri ir baltarusiškoms prekėms. Kitaip sakant, sukuriant sąlygas ukrainietiškų grūdų tranzitui, uostuose, kuriuose jie būtų kraunami, turėtų būti galimybė krauti ir prekes iš Baltarusijos“, – sakoma pranešime.Anot jo, A. Guterresas paprašė kelių dienų pertraukos, kad galėtų aptarti tokį pasiūlymą su suinteresuotų valstybių vadovais.

Rusų kariai Ukrainoje vagia net magnetus nuo šaldytuvųRusų okupantai visą pasaulį pribloškė savo marodieriavimu Ukrainoje. Regis, jų plėšikavimas jau neturėtų stebinti. Bet įsibrovėliai sugebėjo dar kartą nustebinti, kai nuo ukrainiečių šaldytuvų ėmė vogti magnetukus, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Tai liudija dar vienas Ukrainos saugumo tarnybos perimtas pokalbio tarp okupanto ir jo brolio garso įrašas. Broliai pavydi, kad iki karo ukrainiečiai galėjo keliauti po pasaulį, mat daugumai rusų – tai nepasiekiama prabanga.„Susirinkau visus magnetukus. Kai apsigyvenome tame name, pamatėme, kokie baisūs keliauninkai jame gyveno: buvo Kinijoje, Italijoje, Paryžiuje. Sočiai prisikeliavo. Jiems magnetukų nereikėjo, jų nenorėjo, tai pasiėmiau juos sau“, – broliui sako rusas marodierius, pasakojimą pagražindamas keliais necenzūriniais žodžiais. Rusijos Federacijos karys pridūrė, kad jo bendražygiai Ukrainoje vagia viską, ką akys užmato: „Ko tik nevagia vaikinai – ir mopedus, ir šlifuoklius, ir kitokį šūdą. Viską tempia namo.“ Pats okupantas sako, kad gailisi prisikrovęs tik kosmetinių kremų, nors visas prisiplėštas „gėris“ galiausiai sudegė kartu su 10 kavos virimo aparatų, kuriuos įsibrovėlis ketino parsivežti namo ir parduoti.Kiek anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip rusų kariai plėšia kaimo parduotuvę.https://t.me/uniannet/58464

Kremlius: per karinės kampanijos Ukrainoje 100 dienų pasiekta tam tikrų rezultatųKremlius penktadienį paskelbė, kad Rusija per savo karinę kampaniją Ukrainoje pasiekė „tam tikrų rezultatų“, minint 100 dienų sukaktį nuo karinių veiksmų pradžios.„Buvo pasiekta tam tikrų rezultatų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kai buvo paklaustas apie pasiekimus per „specialiosios karinės operacijos“, kaip Maskva oficialiai vadina šį karą, pirmąsias 100 dienų.Rusija skelbė įvairių naratyvų, kodėl vasario 24-ąją nusprendė pasiųsti kariuomenę į provakarietišką kaimynę. Vienas iš jų – kad Rusija siekia apginti gyventojus nuo Kyjivo pajėgų atakų promaskvietiškų separatistų kontroliuojamose rytinio Donbaso regiono teritorijose, kur 2014 metais buvo įkurtos apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko „liaudies respublikos“.„Kalbant apie jų apsaugos užtikrinimą, imamasi priemonių, ir buvo pasiekta kai kurių rezultatų, – aiškino D. Peskovas. – Daug gyvenviečių buvo išvaduota nuo Ukainos pronacistinių pajėgų ir tiesiogiai – nuo nacionalistinių elementų.“Rusija dažnai vadina Ukrainos valdžią neonacistine ir nacionalistine. Kyjivas savo ruožtu pabrėžia, kad šios propagandinės etiketės Maskvos vartojamos siekiant pateisinti konfliktą Rusijos gyventojams.„Žmonėms buvo suteikta galimybė pradėti kurti taikų gyvenimą, – teigė D. Peskovas. – Šis darbas bus tęsiamas, kol bus pasiekti visi karinės operacijos uždaviniai.“

Rusija kartoja, kad tęs karą, kol pasieks visus tikslusPraėjus 100 dienų nuo karo pradžios Rusija patvirtino, kad tęs savo karinę operaciją Ukrainoje, kol pasieks visus tikslus, praneša agentūra „Reuters“.Vienas pagrindinių tikslų yra žmonių Donecko ir Luhansko regionuose Rytų Ukrainoje apsauga, pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, paminėdamas teritorijas Donbase, kurias jau nuo 2014 metų iš dalies kontroliuoja prorusiški separatistai. „Buvo imtasi priemonių jų saugumui garantuoti ir pasiekta tam tikrų rezultatų“, - pabrėžė jis.Rusija vasario 24 dieną pradėtą karą Ukrainoje vadina „karine specialiąja operacija“.

Ministras: NATO turi apsvarstyti galimą Ukrainos de facto narystę AljanseNATO turi apsvarstyti galimybę suteikti Ukrainai ne de jure, o de facto narystę Aljanse, kai jam priklausančios šalys birželį vyksiančiame susitikime aptars ateinančio dešimtmečio strategiją, penktadienį pareiškė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.„Manau, jog jei kalbame apie Ukrainos de facto, ne de jure narystę NATO, tai būtų gera mintis šiai strategijai“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Bratislavoje vykstantį „GLOBSEC 2022“ forumą, teigė O. Reznikovas.„Ukraina taip pat bus šios strategijos dalis, nes mes taip pat priklausome Europos, NATO ir Europos Sąjungos (ES) rytiniam flangui. Manau, kad tokia situacija būtų naudinga abiem pusėms“, – pridūrė gynybos ministras.

Ukrainos parlamento pirmininkas atvyko į VokietijąUkrainos parlamento pirmininkas penktadienį susitiko su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, kad paspaustų Berlyną tiekti daugiau ginklų jo šaliai kare su Rusija.Ruslanas Stefančiukas atvyko vilkėdamas karinę aprangą, o O. Scholzas jį pasitiko vilkėdamas įprastą dalykinį kostiumą.Po susitikimo su Vokietijos parlamento nariais R. Stefančiukas pakartojo raginimą Vokietijai perduoti senesnę sunkiąją ginkluotę, laikomą sandėliuose, pavyzdžiui, pagrindinius kovos tankus „Leopard“ ir pėstininkų kovos mašinas „Marder“.Ketvirtadienio vakarą pradėdamas vizitą R. Stefančiukas sakė: „Žinoma, mums labiausiai reikia modernių ginklų. Mes galime kovoti ir priešintis senais ginklais iš senų atsargų, tačiau nauji ginklai yra efektyvesni“.R. Stefančiukas palankiai įvertino trečiadienį paskelbtą O. Scholzo pranešimą, kad bus tiekiama sunkioji ginkluotė, tačiau pabrėžė, kad tai turi būti padaryta greitai, nes Ukraina kasdien netenka 100 karių, o 500 – būna sužeista.O. Scholzas sakė, kad Ukraina iš Vokietijos kariuomenės atsargų gaus Vokietijoje pagamintą priešlėktuvinę sistemą „Iris-T“, priešo artilerijai sekti skirtą radiolokacinę sistemą COBRA ir keturias daugkartinio paleidimo raketų sistemas „Mars II“ (MLRS), kurių veikimo nuotolis siekia 40 kilometrų.Vokietija anksčiau įsipareigojo tiekti 50 priešlėktuvinių tankų „Gepard“ ir septynias dideles savaeiges šarvuotas haubicas „Panzerhaubitze 2000“.Bundestago pirmininkė Bärbel Bas užtikrino R. Stefančiukui paramą. „Vokietijos Bundestagas palaiko Ukrainą. Mes ir toliau pagal galimybes teiksime jūsų šaliai humanitarinę, karinę, finansinę ir diplomatinę pagalbą“, – sakė B. Bas.B. Bas pažymėjo, kad pirmoji V. Stefančiuko kelionė į užsienį po Rusijos invazijos pradžios atvedė jį į Vokietiją. „Suvereni Ukraina yra taikios ir demokratinės Europos dalis. Jūsų šalis turi teisę pati pasirinkti savo kelią į laisvę ir taiką“, – sakė ji.Bundestago gynybos komiteto vadovė Marie-Agnes Strack-Zimmermann paragino Ukrainą aprūpinti šaudmenimis bendromis NATO pastangomis. „Ukrainiečiams baigiasi šaudmenys. Tai sena sovietinė amunicija“, – sakė M. Strack-Zimmermann agentūrai dpa.„Mums reikia sutelktų NATO pastangų aprūpinimui šaudmenimis“, – sakė ji. Vokietija taip pat galėtų svariai prisidėti plačiu mastu tiekdama naktinio matymo prietaisus.

Kyjivas: Ukrainos ateitis – Europoje, o Rusijos laukia izoliacijaUkrainos premjeras Denysas Šmyhalis penktadienį, 100-ąją Rusijos invazijos dieną, sakė, kad jo šalies laukia demokratinė ateitis Europoje, o Rusija vis labiau izoliuojama.„Jau 100 dienų Ukraina pasitikinčiai juda tikslo gyventi kaip laisvai demokratinei šaliai Europos šeimoje link“, – socialiniuose tinkluose rašė D. Šmyhalis.„Rusija aiškiai juda gyvenimo už Geležinės uždangos ir atskyrimo nuo išsivysčiusio pasaulio link“, – pridūrė jis.Rusijos invazija Ukrainoje penktadienį vyksta jau 100-ąją dieną, kovos tęsiasi rytuose, kur Maskvos pajėgos stiprina savo pozicijas Donbaso regione.Kyjivas anksčiau paskelbė, kad Maskva dabar kontroliuoja penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais užimtus Krymą bei Donbaso dalis. „Ukraina neabejotinai laimės. Visi ukrainiečiai – kiekvienas kasdien savo vietoje, bet drauge – artėja prie šios dienos“, – sakė D. Šmyhalis.

Zelenskio kreipimasis: mes čia, pergalė mūsų!Rusijos karui Ukrainoje peržengus 100 dienų ribą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įrašė naują vaizdo įrašą, kuriame sakė, kad pergalė bus Ukrainos.Vaizdo įraše nusifilmavo ir Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, šalies premjeras Denysas Šmyhalis, Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, parlamentinės frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas ir Ukrainos delegacijos vadovas derybose su Rusija Davidas Arachamija.„Frakcijos lyderis čia, prezidento administracijos vadovas čia, Ukrainos premjeras čia, Podoliakas čia, prezidentas čia. Mūsų komanda daug didesnė. Ginkluotosios pajėgos čia. Svarbiausia, kad Ukrainos žmonės čia. Mes giname Ukrainą jau 100 dienų! Pergalė mūsų! Šlovė Ukrainai!“ – sakė V. Zelenskis.https://t.me/insiderUKR/34041

Kadyrovas skelbia susitikęs su ŠoiguČečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas penktadienį paskelbė susitikęs su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu. Neva jie abu aptarė vadinamosios „specialiosios operacijos“ Ukrainoje eigą„Sergejus Kužugetovičius iškėlė naujas užduotis, kurios reiškia, kad bus pagerinta tolesnė taktika. Priimtos priemonės suteiks galimybę kelis kartus padidinti puolamųjų manevrų aktyvumą, todėl specialiąją operaciją bus galima atlikti sparčiau. Ministras paprašė perduoti nuoširdžią padėką mūsų kariams už jų svarų indėlį, kovojant su nacionalistų ir banderovcų dariniais“, – parašė R. Kadyrovas savo kanale „Telegram“ socialiniame tinkle.

Ukraina: nuo karo pradžios Rusija jau neteko beveik 31 tūkst. kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 30 950 karių, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki birželio 3-iosios Rusija taip pat neteko 1 367 tankų, 3 366 šarvuočių, 661 artilerijos sistemos, 207 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 95 oro gynybos sistemų, 210 lėktuvų, 175 sraigtasparnių, 2 329 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 535 dronų, 51 specialiosios technikos vieneto ir 121 sparnuotosios raketos.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

JT apie 100 invazijos dienų: Ukrainos kare nebus nugalėtojoJungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad Rusijos kare prieš Ukrainą nugalėtojo nebus, o jam pasiekus jau 100 dienų, Maskvos pajėgos stumiasi vis toliau į rytinį Donbaso regioną.„Šis karas neturi ir neturės nugalėtojo. Priešingai, jau 100 dienų matome, kas prarasta: gyvybės, namai, darbo vietos ir perspektyvos“, – pareiškė JT generalinio sekretoriaus padėjėjas ir JT krizių koordinatorius Ukrainai Aminas Awadas.100-ąją invazijos dieną Kyjivas paskelbė, kad Maskva kontroliuoja penktadalį Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais užgrobtą Krymą ir Donbaso dalis.Pradėjusios puolimą vasario 24 dieną Maskvos pajėgos iš pradžių bandė pulti Kyjivą, tačiau vėliau atsisakė minties bandyti užimti teritoriją aplink sostinę ir antrąjį Ukrainos miestą Charkivą šiaurės rytuose.Vis dėlto šalies pietuose ir rytuose Rusijos užimamos teritorijos vis didėja.„Šis karas nusinešė nepriimtiną skaičių žmonių gyvybių ir palietė iš esmės visus civilių gyvenimo aspektus“, – sakė A. Awadas.„Vos per tris mėnesius beveik 14 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, dauguma jų – moterys ir vaikai“, – sakoma pareiškime.JT teigė bandanti sušvelninti „pražūtingą karo poveikį apsirūpinimui maistu, siekdama atblokuoti gyvybiškai svarbią prekybą grūdais ir kitomis prekėmis“.Grūdų kainos šoktelėjo dėl sumažėjusio eksporto iš Ukrainos, o tai dar labiau sustiprino konflikto ir klimato kaitos poveikį ir sukėlė socialinių neramumų baimę.„Mums reikia taikos. Karas turi baigtis tuoj pat“, – sakoma JT pareiškime.

Iš Kremliaus – nauji nurodymai propagandistams dėl karo UkrainojeKremlius uždraudė Rusijos valstybinei žiniasklaidai „pabrėžti“ karo su Ukraina trukmę. Toks sprendimas priimtas 99-ąją dieną nuo įsiveržimo pradžios.Apie tai praneša „Meduza“. Rusijos valdžia bijo, kad rusai pastebės, kaip „užsitęsė“ „specialioji operacija“.„Šaltiniai tvirtina, kad apvalios datos išvakarėse Kremlius „paprašė“ valstybinių žiniasklaidos įmonių darbuotojų „neakcentuoti“ įsiveržimo trukmės. Norima, kad rusai mažiau galvotų apie tai, kad per tris mėnesius Rusijos pajėgoms nepavyko padaryti reikšmingos pažangos“, – rašoma pranešime.Rusijos prezidento administracija „paprašė“ valstybinių ir prokremliškų žiniasklaidos įmonių redakcijų „neužsiminti, kad specialioji karinė operacija tęsiasi jau 100 dienų“, ir skaitytojams bei žiūrovams „neakcentuoti“ karo trukmės.Tokius reikalavimus redakcijos gavo birželio 3 d. išvakarėse. Būtent birželio 3-iąją sueina 100 invazijos dienų. Apie pateiktus reikalavimus papasakojo iš karto keturi šaltiniai: valstybinės žiniasklaidos įmonės, Maskvos merijos, prokremliškos naujienų agentūros ir Prezidento administracijos darbuotojai.Prokremliškų bulvarinių skaitalų „Komsomolskaja pravda“ ir „Moskovskij komsomolec“ „specialiajai operacijai“ skirtose internetinėse transliacijose iš tikrųjų nurodyta tik dabartinė data. Ji nesureikšminama ir propagandinių Rusijos televizijos kanalų naujienų transliacijose.„Su karu susijusių datų akcentavimas gali priversti rusus susimąstyti apie įsivežimo tikslus ir sėkmingumą“, – sakė Prezidento administracijos atstovas.„Kalbant apie apvalią datą, visada atsiranda klausimų: o ką per tą laiką pavyko pasiekti? Toks įprotis atėjo dar iš sovietmečio, kai būdavo rengiami penkmečio planai ir t. t. Taip išeina, kad dabar praktiškai nėra ką parodyti. Galima paskelbti, kad buvo užimta gyvenviečių, bet žmonėms jų pavadinimai nieko nesako. Tai daug ar mažai? „Operacijos“ tikslai jau beveik pasiekti ar dar ne?“ – samprotavo portalo „Meduza“ šaltinis.

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje: jau praėjo 100 karo dienų, o sunkiosios ginkluotės dar nėraUkrainos ambasadorius Vokietijoje paragino skubiai tiekti sunkiąją ginkluotę į karo nuniokotą šalį, teigdamas, kad praėjus 100 dienų nuo Rusijos invazijos pradžios Vokietijos vyriausybės pažadėti ginklai dar nepristatyti.„Būkime atviri, praėjo 100 karo dienų, o iki šiol iš Vokietijos į Ukrainą nebuvo pristatytas nė vienas sunkiosios ginkluotės vienetas“, – Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ARD sakė Andrijus Melnykas.Nors jis palankiai įvertino neseniai paskelbtą kanclerio Olafo Scholzo pranešimą, kad Vokietija Ukrainai atsiųs tokių ginklų, kaip oro gynybos sistema „Iris-T“, A. Melnykas sakė, kad pirmieji ginklai tikriausiai nebus pristatyti iki birželio pabaigos.Kancleris trečiadienį parlamente paskelbė apie „Iris-T“ pristatymą, taip pat apie sekimo radarą artilerijos pozicijoms aptikti. Vokietija taip pat nori pristatyti keturis daugkartinius raketų paleidimo įrenginius iš Bundesvero atsargų.Šiam įsipareigojimui pritaria kiek daugiau nei pusė Vokietijos gyventojų, rodo reprezentatyvi tyrimų instituto „YouGov“ atlikta apklausa. Apie 52 proc. respondentų teigė visiškai arba iš dalies palaikantys šį pranešimą, o 33 proc. teigė visiškai arba iš dalies nepritariantys jam.

Lenkijos premjeras kritikuoja Europos abejingumą genocidui UkrainojeŠimtąją Rusijos invazijos į Ukrainą dieną Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis apkaltino Europą „abejingumu genocidui“ Ukrainoje. Beveik visos pasaulio televizijos stotys rodė ukrainiečių civilių žudynes, „tačiau Ukrainos kančios yra tarsi apjuostos abejingumo siena“, rašė jis straipsnyje vokiečių laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.M. Morawieckis kritikavo ir buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henry‘io Kissingerio žodžius – šis Davose pareiškė, kad Ukraina turi atiduoti Rusijai dalį savo teritorijos ir kad Europa turi siekti sutarimo su Rusija. Lenkijos premjeras teigė patyręs Déjà-vu jausmą. „Didysis Amerikos politikos realistas pakartojo būtent tas tezes, kurias girdėjo Lenkija aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose“, - rašė jis.Ir tada daug politikų buvo linkę manyti, kad Sovietų Sąjunga kaip sistema yra teisėta. Nors ji buvo vadinama „blogio imperija“, atsirasdavo politikų, „kurie sakė, kad jos egzistavimas reikalingas dėl jėgų pusiausvyros“.Per pirmąsias šimtą karo dienų Ukraina pasauliui įrodė du dalykus. „Pirma: kad senoji Rusijos galia šiandien yra daug mažiau įspūdinga nei daugelis manė. Antra: kad ir mažesnė tauta gali smarkiau priešintis, jei turi nepalaužiamą charakterį“, - teigė M. Morawieckis.Tačiau ukrainiečiai turi paklausti savęs, ar tikrai gali pasikliauti Europa. „Ar ginklai pristatomi laiku. Ar kas nors nepradeda derybų su Putinu už jų nugaros“, - rašoma straipsnyje. Ir ar ES galiausiai priims sankcijas, kurios realiai apribos Rusijos veikimo galimybes.Per šias šimtą dienų netruko simbolinių gestų. Daug Europos politikų apsilankė Kyjive, tačiau karas tęsiasi toliau. Nors Ukrainai išlaikė Kyjivą ir Charkivą ir neleido Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pasiekti savo strateginių tikslų: „Į Rusiją, vargu, ar galima žiūrėti kaip į pralaimėtoją. Dar daugiau: tai, kad Rusija iki šiol nepralaimėjo, yra jos dalinė pergalė“.

JK: Rusija Ukrainos rytuose pasiekė taktinių laimėjimųRusija, pasak Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos, Ukrainos rytuose pasiekė taktinių laimėjimų, praneša BBC.Tačiau ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pridūrė, kad jie Maskvai atsieina brangiai. Apžvelgdama 100 karo dienų, ministerija taip pat priminė, kad Rusijos kariuomenė iki šiol neįvykdė jokių savo pirminiame invazijos plane numatytų strateginių tikslų, įskaitant ketinimus užimti Ukrainos sostinę Kyjivą ir nuversti šalies vyriausybę.Nepaisant to, ministerijos teigimu, Rusija šiuo metu kontroliuoja 90 proc. Luhansko srities. Esama tikimybės, kad visiška šios srities kontrolė Rusijai atiteks per artimiausias dvi savaites.

Ukrainos pajėgos toliau gina SjeverodoneckąUkrainos karinės pajėgos skelbia toliau tebelaikančios pozicijas nuožmių mūšių apimtame Severodonecke, Luhansko regiono administraciniame centre Rytų Ukrainoje. „Sjeverodonecko centre mūšiai tęsiasi“, - penktadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas. Priešas apšaudo Ukrainos pozicijas mieste, Borivsko ir Ustynivkos priemiesčiuose bei Lysyčanske, kuris su Sjeverodonecku sudaro aglomeraciją.Generalinis štabas, be to, pranešė apie oro smūgius prieš Myrna Dolynos vietovę ir nesėkmingus mėginimus šturmuoti Netiolkinę ir Bilohorivką prie Sjeverodonecko. Kyjivo duomenimis, kol kas nepavyko ir mėginimas atakomis Bachmuto regione atkirsti aglomeraciją nuo tiekimo linijų toliau į vakarus.Rusų pajėgos tik lėtai juda ir Sloviansko kryptimi. Iš Lymano vyksta bandymai šturmuoti, mūšiai tęsiasi, teigia generalinis štabas. Atakos iš šiaurės atremtos rusams patyrus didelių nuostolių.Kituose fronto ruožuose dėl rusų pajėgų susitelkimo į Sjeverodonecką aktyvios sausumos puolamosios operacijos nevyksta. Tačiau daug kur naudojama rusų artilerija, taip pat karinė aviacija.Ukrainos daliniai per 24 valandas atrėmė penkias atakas ir sunaikino penkis kovinius tankus, tris artilerijos sistemas ir dvi pėstininkų kovos mašinas.Skelbiamų duomenų nepriklausomai patikrinti galimybės nėra.

Ukrainos saugumo tarnyba penktadienį, kai praėjo jau 100 dienų nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, socialiniuose tinkluose išplatino savo karių nuotrauką su prierašu: „Praėjo 100 dienų, kai be baimės giname savo žemę. Ir mes kovosime toliau – iki pergalės! Tai mūsų pagrindinė svajonė, kurią žingsnis po žingsnio paverčiame realybe. Šlovė Ukrainai!“

Lysyčanske sunaikinta apie 60 proc. infrastruktūros ir gyvenamųjų pastatųLysyčanske – viename iš dviejų Ukrainos iš dalies tebekontroliuojamų rytinių miestų – per rusų pajėgų atakas sunaikinta apie 60 proc. infrastruktūros ir gyvenamųjų pastatų, ketvirtadienį pranešė vietos administracijos vadovas.Lysyčansko karinės ir civilinės administracijos vadovas Oleksandras Zaika per „informacinį telemaratoną“ sakė, kad dėl nepaliaujamo apšaudymo nutrūko elektros ir dujų tiekimas, telefono ryšys, interneto paslaugos. Jį citavo naujienų agentūra „Unian“.Vienas svarbiausių kelių tiekimui ir evakuacijai – magistralė Bachmutas–Lysyčanskas – yra atidarytas, bet nuolat bombarduojamas.Humanitarinė pagalba dar pasiekia miestą, kur yra daug minų, sakė O. Zaika.Pasak jo, Lysyčanske, kur prieš karą gyveno 97 tūkst. gyventojų, yra likę 20 tūkst. žmonių.Lysyčanską upė skiria nuo Sjevjerodonecko – kito ukrainiečių iš dalies kontroliuojamo miesto Luhansko srityje. Sjevjerodonecką taip pat yra apsiautusios Rusijos pajėgos.

JAV: Rusija atsakys už karo nusikaltimus UkrainojeJAV pažadėjo, kad kartu su savo sąjungininkais privers Rusiją atsakyti už jos kariuomenės nusikaltimus Ukrainoje, praneša agentūra AP.Ketvirtadienį vykusiame Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdyje JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Uzra Zeya teigė, kad per 100 karo dienų visas pasaulis matė, kaip Rusija bombarduoja gimdymo namus, geležinkelio stotis, gyvenamuosius namus ir žudo gatve važiuojančius dviratininkus.Pasak U. Zeya, JAV bendradarbiauja su savo sąjungininkais, kad galėtų prisidėti prie daugybės šiuo metu vykdomų tarptautinių tyrimų dėl Rusijos kariuomenės įvykdytų žiaurumų Ukrainoje.JT Saugumo Tarybos posėdyje Airijos generalinis prokuroras Paulas Gallagheris palankiai įvertino tarptautinės bendruomenės pastangas siekti teisingumo Ukrainoje ir nurodė, kad Airija buvo viena pirmųjų šalių, kuri dėl situacijos šioje šalyje kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT).Pasak P. Gallagherio, TBT Rusijos nusikaltimams tirti subūrė 42 ekspertų komandą.Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia savo ruožtu ėmėsi kaltinti Vakarų šalis „dviveidiškumu“, neva jos „staiga“ pradėjo siekti tarptautinės baudžiamosios atsakomybės dėl Maskvos vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“.

Generalinis štabas: Baltarusija pasienyje su Ukraina dislokavo specialiąsias pajėgasUkrainai išlieka raketų smūgių grėsmė iš Baltarusijos teritorijos. Apie tai penktadienio ryte socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.„Voluinės ir Polesės kryptimis pagrindinės Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų pastangos yra sutelktos į valstybės sienos apsaugos stiprinimą. Tuo pačiu metu pasienio zonose su Ukraina vyksta specialiųjų pajėgų vienetų rotacija. Tikrinant Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų kovinę parengtį, buvo surengtas ryšių specialistų, inžinieriaus ir techninio personalo susitikimas“, – rašoma pranešime.

V. Zelenskis dėkoja už ginklų siuntas iš užsienioUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms už naujausius pažadus perduoti jo šaliai modernių ginklų. Savo vaizdo įraše jis pirmiausiai paminėjo raketų paleidimo sistemas iš JAV. „Šie ginklai iš tiesų padės gelbėti mūsų žmonių gyvybes ir ginit mūsų šalį“, - sakė V. Zelenskis. Jis padėkojo ir Švedijai, kuri, be kita ko, pažadėjo priešlaivinių raketų.Parama yra ir naujas – šeštasis ES sankcijų Rusijai paketas, numatantis platų naftos embargą. „Pagaliau pasaulis atsisako rusiškos naftos“, - kalbėjo Ukrainos prezidentas.Ukraina, JAV duomenimis, pažadėjo amerikietiškomis „Himars“ raketų sistemomis nepulti Rusijos teritorijos. Ukraina pati reguliuos sistemos veikimo nuotolį, ketvirtadienį Kyjive sake naujoji JAV ambasadorė Bridget Brink. Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, anot rusų žiniasklaidos, pagrasino smogti Ukrainos įsakymų priėmimo centrams, jei Rusija būtų apšaudyta šiomis raketomis.

Prorusiški pareigūnai siekia „nacionalizuoti“ valstybės nuosavybę UkrainojePromaskvietiški pareigūnai Ukrainoje pranešė, kad buvo išleistas įsakas, numatantis valstybės turto „nacionalizaciją“ pietrytinėje Zaporižios srityje.Įsaką pasirašė Maskvos paskirti pareigūnai srityje, iš dalies kontroliuojamoje Rusijos pajėgų.„Išvaduota Zaporižios sritis nacionalizuos Ukrainos valstybės turtą, – per platformą „Telegram“ parašė promaskvietiškos karinės ir civilinės administracijos narys Vladimiras Rogovas. – Atitinkamą įsaką pasitarė srities karinės ir civilinės administracijos vadovas.“Zaporižios srityje yra didžiausia Europoje atominė jėgainė.Kovą Rusijos kariai užėmė šią jėgainę, esančią Enerhodaro mieste. Srities administracinis centras Zaporižia tebėra kontroliuojama Kyjivo.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė pajėgas į Ukrainą vasario 24 dieną, bet Maskva ne kartą tvirtino nesiekianti okupuoti Ukrainos teritorijų.Vis dėlto gegužę V. Putinas pasirašė įsaką, leidžiantį supaprastinta tvarka įgyti Rusijos pilietybę Zaporižios ir Chersonos sričių gyventojams.Maskvos pareigūnai sakė, kad abi šios sritys gali būti įtrauktos į Rusijos sudėtį.

Zelenskis: Kijeve darbą atnaujino 50 ambasadųUkrainos prezidento Volodymyro Zelenskis įsitikinimu, tai, jog darbą Kijeve jau atnaujino 50 užsienio šalių ambasadų, yra tikėjimo Ukrainos pergale įrodymas.„Vis daugiau ambasadų atnaujina savo veiklą Kijeve. Šiuo metu jų jau yra 50. Tai labai svarbu ne tik diplomatų darbui, bet ir simboliškai“, – sakė šalies vadovas.Pasak jo, ambasadų sostinėje darbo atnaujinimas yra tikėjimo Ukrainos valstybės pergale įrodymas.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, prasidėjus plataus masto Rusijos karių invazijai, tarptautinių organizacijų ambasados ir atstovybės perkėlė savo darbą į Vakarų Ukrainos miestus.Po sėkmingos Kijevo gynybos ir Kijevo regiono išlaisvinimo iš Rusijos įsibrovėlių užsienio šalių ambasados pradėjo atkurti savo darbą sostinėje.

Zelenskis teigia, kad Rusija kontroliuoja penktadalį Ukrainos teritorijosUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusijos pajėgos užgrobė 20 proc. šalies teritorijos.Jis pridūrė, kad fronto linija tęsiasi daugiau nei 1000 km.„Visos kovoti pasirengusios Rusijos karinės pajėgos yra įtrauktos į šią agresiją“, –  sakė jis.Rusijos pajėgos intensyvina atakas Sjevjerodonecko mieste, rytiniame Donbaso regione.

NATO vadovas: Vakarai turi ruoštis „ilgai kovai" UkrainojeVakarų šalys turi ruoštis ilgam „sekinamam karui“ Ukrainoje, ketvirtadienį po derybų Baltuosiuose rūmuose su prezidentu Joe Bidenu perspėjo NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.„Tiesiog turime būti pasirengę ilgai kovai“, – žurnalistams sakė generalinis sekretorius. „Nes matome, jog šis karas tampa sekinimo karu“.

Moldova uždraudė rusiškas žinių laidasMoldovos parlamentas ketvirtadienį uždraudė Rusijos žinių laidų transliavimą. Atitinkamos laidos šalyje nerodomos dar nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios, tačiau parlamentas tik dabar oficialiai pritarė draudimą įtvirtinančiam teisės aktui. Nuo šiol Moldovos televizijos kanalai galės rodyti tik rusiškas pramogines, tačiau ne politinio ar analitinio pobūdžio laidas.Naujajame teisės akte numatytos baudos už dezinformacijos sklaidą.Moldovoje daugiausiai kalbama rumuniškai, tačiau šalyje taip pat gyvena nemažai rusakalbių.Kišiniovas išreiškė savo tvirtą paramą Kyjivui, kai vasario 24 dieną V. Putinas į Ukrainą įvedė savo kariuomenę.

Ukrainos kariuomenė pasiryžusi neprarasti SjeverodoneckoUkrainos kariuomenė pasiryžusi neprarasti Sjeverodonecko administracinio centro, nepaisant to, kad jau kelios dienos ten vyksta įnirtingos kovos su Rusijos kariuomene."Padėtis sunki, bet geresnė nei vakar. Ir ji kontroliuojama", – žurnalistams Kyjive sakė generalinio štabo viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.Jo komentarai pasirodė po to, kai Ukrainos valdžia pareiškė, kad Rusijos kariuomenė perėmė pagrindines apgulto Luhansko miesto dalis. O. Hromovas sakė, kad kruvinos gatvių kautynės vyksta mieste, laikomame paskutine didele Ukrainos tvirtove regione. Maskvai lojalūs Rusijos kariškiai ir separatistų pajėgos teigia jau beveik užėmusios Sjeverodonecką."Mūsų pasipriešinimas po visų šių mėnesių nepalaužtas. Priešas nepasiekė užsibrėžtų tikslų", – sakė gynybos viceministrė Hanna Maljar. "Mes pasirengę ilgam karui. Mes pasiruošėme ilgam karui."Ji pasidžiaugė, kad pagaliau spartėja ginklų tiekimo iš Vakarų tempai, tačiau saugumo sumetimais detalesnės informacijos apie laiką ir vietą nepateikė. Paklausta, ar nauji ginklai gali būti panaudoti atakuojant Rusiją, ji atsakė: „Kalba eina apie tai, kad mes ginamės“.

Mariupolio apylinkėse aptikta dar viena vadinamoji filtravimo stovyklaUkrainos Mariupolio uostamiesčio apylinkėse esančiame Olenivkos kaime aptikta dar viena, jau antroji, vadinamoji filtravimo stovykla, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Mariupolio mero patarėju Petro Andriuščenka.Pasak P. Andriuščenkos, turimi duomenys rodo, kad pirmojoje „filtravimo stovykloje“ laikomi buvę teisėsaugos pareigūnai, proukrainietiški aktyvistai ir žurnalistai, o antrojoje – minėtų kategorijų neatitinkantys ir Rusijos kariuomenės atžvilgiu skeptiški asmenys. Pastarojoje taip pat yra 20 savanorių, padėjusių organizuoti Mariupolio gyventojų evakuaciją.„Tai reiškia, kad Olenivkos kaime yra ne viena, o dvi filtravimo stovyklos“, – teigė P. Andriuščenka.„Ukrinform“ primena, kad Rusijos agresija Mariupolyje sukėlė milžiniško masto humanitarinę katastrofą. Miestas yra praktiškai sugriautas, čia iki šiol žuvo mažiausiai 22 tūkst. žmonių. Mieste nėra stabilaus elektros, vandens ar dujų tiekimo. Jame vis dar yra daugiau kaip 150 tūkst. civilių. Oficialiais duomenimis, į Rusiją priverstinai išvežta apie 130 tūkst. mariupoliečių.Evakuacijos iš Mariupolio metu Rusijos kariai vadinamąjį filtravimo protokolą taiko visiems žmonėms ir tardo net vaikus.

Rusija sureagavo į naujas sankcijas: grasina, kad nukentės europiečiaiRusija ketvirtadienį perspėjo, kad Briuseliui dėl Ukrainos pritaikius dalinį rusiškos naftos embargą pirmieji nukentės Europos vartotojai.„Dėl šių sprendimų pirmiausia nukentės Europos vartotojai“, – sakė Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas, jo pasisakymą transliavo televizija.Jis pridūrė, kad Europos Sąjungoje gali būti „didelis naftos produktų deficitas“.Europos Sąjunga (ES) susitarė dėl šeštojo sankcijų paketo Maskvai, pagal kurį bus sustabdyta didžioji dalis Rusijos naftos tiekimo, tačiau padarius nuolaidą Vengrijai tai netaikoma naftos tiekimui vamzdynais.ES pareigūnai teigia, kad dėl naujų sankcijų iki metų pabaigos bus sustabdyta apie 90 proc. Rusijos naftos eksporto į ES. A. Novakas sumenkino embargo poveikį, teigdamas, kad rinka prisitaikys maždaug per šešis ar aštuonis mėnesius. Jis sakė, kad Rusija planuoja padidinti naftos gavybą po jos sumažėjimo kovo ir balandžio mėnesiais.„Gegužę jau iš dalies atkūrėme gamybą, - sakė jis. - Birželį pamatysime dar didesnį atsigavimą“.Šis sankcijų paketas Maskvai laikomas iki šiol stipriausiu po ankstesnių penkių baudžiamųjų bangų, sukrėtusių Rusijos ekonomiką, bet nesustabdžiusių Kremliaus puolimo Ukrainoje.

Macronas raginamas pagaliau surengti kelionę į UkrainąIštisus mėnesius Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atsakinėja į klausimus, kodėl jis dar neapsilankė Ukrainoje nuo tada, kai joje prasidėjo karas.„Visada sakiau tą patį“, – antradienį žurnalistams Šiaurės Prancūzijoje sakė jis. „Keliausiu, kai laikas ir aplinkybės bus naudingos“.Nuo vasario pabaigos stebėjęs, kaip Vakarų lyderiai vienas po kito vyksta į Kyjivą asmeniškai pasisveikinti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, dabar E. Macronas patiria vis didesnį spaudimą pasekti jų pavyzdžiu, kad parodytų savo paramą Ukrainai. Kovo ir balandžio mėnesį per rinkimų kampaniją jis minėjo įtemptą savo tvarkaraštį ir atmetė galimybę ciniškai pasinaudoti subombarduotų gatvių Ukrainos sostinėje nuotraukomis. Tačiau jo nenoras pasekti Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono, Kanados premjero Justino Trudeau ar Europos Sąjungos vadovės Ursulos von der Leyen pėdomis, kai balandžio 24 d. užsitikrino antrąją kadenciją, kelia vis daugiau klausimų.Keliones į Ukrainą, žinoma, apsunkina keleivių eismui uždaryta oro erdvė, tačiau tai nesutrukdė kitiems lyderiams atvykti į Ukrainą traukiniais iš Lenkijos. Kodėl neatlikus kelionės iš Paryžiaus? Ir kada 44-erių prezidentas, mėgstantis pasipuikuoti užsienio kelionėmis, nuspręs, kad jo buvimas „naudingas“?Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį aiškiai perdavė Kyjivo norą, sakydamas, kad „būtų gerai, jog E. Macronas atvyktų Prancūzijos pirmininkavimo ES metu. Paryžius pirmininkauja Europos Sąjungai šešis mėnesius rotacijos tvarka iki birželio pabaigos. Jis galėjo tai padaryti kitą dieną po išrinkimo. Atėjo laikas tai padaryti dabar", - trečiadienį televizijos kanalui BFM sakė dažnas kritikas buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.

Ukraina svarstys galimybę išjungti Zaporižės atominę elektrinę, jei praras jos valdymąUkraina svarstys galimybę išjungti Zaporižės atominę elektrinę, jei praras jos valdymą, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“, kuria remiasi „Reuters“.Šis objektas įsikūręs teritorijoje, kurią šiuo metu okupavusi Rusijos kariuomenė. Nors elektrinėje galimai esama rusų karių, jos sistemas valdo čia prieš invaziją dirbęs ukrainiečių personalas.„Kol vykdomi visi su valdymu susiję nurodymai, elektrinės neišjungsime. Tačiau taip pat svarstome scenarijų, kuriame galimas visiškas elektrinės kontrolės netekimas ir tuomet elektrinė yra išjungiama“, –„Interfax“ cituoja Ukrainos premjero patarėją.

Patvirtinta garsaus rusų generolo žūtisKaračajevske įvyko atsisveikinimo su Rusijos Federacijos (RF) ginkluotųjų pajėgų atsargos generolu majoru Kanamatu Botaševu ceremonija, skelbia „RIA Novosti“. Vietos administracijos pranešime teigiama, kad jis „didvyriškai žuvo atlikdamas savo pareigą“. K. Botaševo mirties aplinkybės oficialiuose pareiškimuose neatskleidžiamos. Cituodama šaltinius, gegužės 24 d. BBC Rusijos tarnyba pranešė, kad K. Botaševas žuvo sudužus lėktuvui „Su-25“, kurį danguje virš Luhansko srities numušė Ukrainos kariai.K. Botaševas – kol kas pats garsiausias rusų pilotas, kurio žūties faktas paaiškėjo Ukrainoje vykstant vadinamajai „specialiajai operacijai“.Kodėl į atsargą išėjęs pilotas dalyvavo koviniuose veiksmuose Ukrainoje, neaišku.https://t.me/rian_ru/165720

Airija Rusijos veiksmus Ukrainoje pripažino genociduAirijos Senatas priėmė rezoliuciją, kurioje Rusijos veiksmai Ukrainoje pripažįstami genocidu, praneša agentūra „Ukrinform“.Dokumente taip pat reikalaujama Rusijos valdžios atsakomybės už rusų karių nusikaltimus Ukrainoje, griežtesnių sankcijų Maskvai ir tolesnių pastangų siekiant nutraukti rusiškų energetikos išteklių importą.Rusijos veiksmus Ukrainoje genocidu jau pripažino Estijos, Latvijos, Kanados, Lenkijos, Lietuvos ir Čekijos parlamentai.

Ukraina: bus staigmenųUkraina nurodė Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV), ko jai dar reikia, kad laimėtų karą su Rusijos Federacija (RF).Kaip savo „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas, šiandien jis kartu su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Valerijumi Zalužnu telefonu bendravo su JAV prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jacobu Sullivanu ir Jungtinio štabų viršininkų komiteto pirmininku generolu Marku Milley.„Aptarėme naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kuris apima didelio mobilumo artilerijos raketų sistemas (angl. HIMARS) ir šaudmenis, sraigtasparnius „Mi-17“, raketas „Javelin“, taktines transporto priemones, radarus ir kitą amuniciją“, – teigė A. Jermakas.Jis pažymėjo, kad tai ne paskutinis JAV pagalbos paketas: „Pasakėme, ko reikia mūsų kariuomenei, kad laimėtų prieš Rusiją“, – pabrėžė Ukrainos prezidento administracijos vadovas.„Taip pat aptarėme ir būsimas staigmenas, kurios tikrai nepatiks priešui“, – pridūrė jis.

Švedija didina karinę ir ekonominę paramą UkrainaiŠvedija padidins karinę ir ekonominę paramą Ukrainai, ketvirtadienį bendroje spaudos konferencijoje pranešė šios šalies gynybos ir finansų ministrai, kuriais remiasi agentūra „Reuters“.Pasak gynybos ministro Peterio Hulqvisto, nauja karinė parama apims priešlaivines raketas, šautuvus ir papildomus prieštankinius ginklus.Švedija vasarį paskelbė siunčianti šaliai 5 tūkst. prieštankinių ginklų, šalmų ir neperšaunamų liemenių, o kovą pranešė pristatysianti dar 5 tūkst. prieštankinių ginklų.

Britanija perduos Ukrainai JAV gamybos raketų sistemųJungtinė Karalystė nusiųs Ukrainai pažangių vidutinio nuotolio raketų sistemų, koordinuodama veiksmus su Jungtinėmis Valstijomis, ketvirtadienį pranešė Londonas.Britų gynybos sekretorius Benas Wallace'as nurodė, kad JK perduos sistemų M270 MLRS, iš kurių galima leisti tiksliai nutaikomas raketas, nuskriejančias iki 80 kilometrų. Sekretorius nepatikslino, kiek šios ginkluotės vienetų bus pristatyta Kyjivui.Pasak Londono, šis žingsnis glaudžiai derinamas su JAV,  nusprendusioms nusiųsti Ukrainai didelio judrumo artilerijos raketų sistemas (M142 HIMARS). Šios dvi raketų sistemos yra panašios, nors HIMARS yra ratinė, o M270 - vikšrinė. Abi jos yra gaminamos Jungtinėse Valstijose.Pasak britų vyriausybės, ukrainiečių kariai bus apmokomi naudotis šia įranga Didžiojoje Britanijoje.Kyjivas prašo savo sąjungininkų Vakaruose atsiųsti ilgesnio nuotolio raketų, kurios padėtų atremti Rusijos artilerijos puolimą rytiniame Donbaso regione – Maskvos puolimo židinyje.Pasak JAV administracijos, Ukraina žada neatakuoti taikinių Rusijos teritorijoje. Tačiau Maskva trečiadienį apkaltino Vašingtoną „pilant alyvos į [konflikto] ugnį“.

Karas Ukrainoje jau pražudė 261 vaikąNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 261 vaikas, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeista dar daugiau nei 460 vaikų.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

V. Zelenskis: Rusija kontroliuoja 20 proc. Ukrainos teritorijosRusija, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, šiuo metu kontroliuoja apie 20 proc. šalies teritorijos. Fronto linija driekiasi daugiau kaip 1 000 km, sakė jis ketvirtadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Liuksemburgo parlamentą, praneša agentūra „Reuters“.„Mes priversti gintis beveik nuo visos Rusijos kariuomenės. Šiame puolime dalyvauja visos kovinės parengties Rusijos pajėgos“, - sakė V. Zelenskis.

Rusija: Ukrainos pajėgų gretose sumažėjo užsienio samdinių skaičiusRusijos karinės pajėgos konstatuoja sumažėjusį užsienio samdinių skaičių Ukrainos kariuomenės gretose. „Nuo gegužės pradžios užsienio samdinių, vykstančių dalyvauti koviniuose veiksmuose prieš rusų pajėgas, srautas sumažėjo“, - sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.Jo duomenimis, bendras užsienio kovotojų skaičius Ukrainos pajėgose sumažėjo nuo 6 600 iki 3 500.Generolas majoras įspėjo, kad užsieniečiai nėra traktuojami kaip kariai ir paėmimo į nelaisvę atveju geriausiu atveju gali tikėtis ilgos kalėjimo bausmės. Jau prieš tai prorusiški separatistai grasino keliems į nelaisvę paimtiems užsieniečiams skirti mirties bausmę.Tokie pareiškimai gali būti skirti atgrasyti, nes būtent per pirmąją karo fazę daug savanorių iš užsienio registravosi kariauti Ukrainoje prieš rusų karius.

Zelenskis: Ukraina de facto jau yra ES narėUkraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, jau dabar laiko save ES dalimi. „Ukraina de facto jau yra ES narė, - sakė jis ketvirtadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Liuksemburgo parlamentą. – Manau, kad Ukraina jau savo veiksmais parodo, kad atitinka europietiškus kriterijus“.V. Zelenskis teigė esąs įsitikinęs, jog Liuksemburgas sieks, kad Ukraina birželį gautų oficialų ES kandidatės statusą ir „pagreitinta tvarka taptų ES nare“. „Europos laukia didelis išbandymas. Ar Europa gebės apginti savo vertybes?“ – klausė Ukrainos prezidentas.Neįvardydamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino, jis teigė: „Negalima leisti vienam žmogui sunaikinti Europos vertybes. Jei mums drauge nepavyks sustabdyti šio žmogaus, tai bus tamsios valandos. Tamsios valandos, kurias jau išgyvenome Antrajame pasauliniame kare“.V. Zelenskis reikalavo tolesnių ES sankcijų Rusijai ir „daugiau ginklų, modernių ginklų“. Rusijos invazija į Ukrainą yra „neįtikėtino masto katastrofa, kuri primena mums Antrąjį pasaulinį karą, kai nacių grėsmė slėgė visą Europą“, - sakė prezidentas.

Slovakija parduos Ukrainai aštuonias haubicasSlovakija ketvirtadienį pasirašė sutartį dėl aštuonių slovakų gamybos haubicų „Zuzana“ pardavimo Ukrainai.Pasak Slovakijos gynybos ministerijos, šį dokumentą su Kyjivu pasirašė valstybinė bendrovė „Konstrukta Defense“.Skirtingai nuo ankstesnių atvejų, kai Ukrainai buvo tiekiama slovakiška ginkluotė, naujausias sandoris yra komercinis. Jo vertė viršija 40 mln. eurų, nurodė gynybos ministras Jaroslavas Nadis.Slovakija Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymu anksčiau perdavė Kyjivui ir kitos ginkluotės, įskaitant sovietinių laikų oro erdvės gynybos sistemą S-300.

Rusijos raketos smogė geležinkelių infrastruktūrai Lvivo regioneKeturios Rusijos sparnuotosios raketos, paleistos iš Juodosios jūros, smogė į geležinkelio infrastruktūrą netoli vakarinio Ukrainos Lvivo miesto, pranešė regiono gubernatorius Maksimas Kozyckis.Naktį raketos pataikė į Staryj ir Sambiro vietoves, esančias į pietvakarius nuo Lvivo ir netoli Lenkijos sienos, rašė jis „Telegram“, pridurdamas, kad yra pranešimų apie penkis sužeistus žmones.Šalies pietuose ankstyvą rytą sprogimai taip pat buvo girdimi Odesos uostamiestyje, tačiau regiono valdžia kol kas nepateikė informacijos, į ką buvo taikytasi.Odesos regiono karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčiukas tik patvirtino, kad buvo paskelbtas oro pavojus. Jis įspėjo vietos žiniasklaidą neskelbti informacijos apie padarytą žalą, kol apie tai nėra viešų pranešimų.Šiaurės Ukrainoje Sumų regiono gubernatorius Dmytro Žyvickis „Telegram“ pranešė, kad raketos smūgis Krasnopilio rajone visiškai sunaikino gyvenamąjį namą ir sužeidė tris žmones.Kaimyniniame Charkivo regione, pasak gubernatoriaus Olego Synegubovo, žuvo moteris ir dar vienas žmogus buvo sužeistas. Naktį per apšaudymą nukentėjo mokykla Charkivo Saltivkos rajone.

Afrikos Sąjungos vadovas Sočyje susitiks su V. PutinuAfrikos Sąjungos vadovas, Senegalo prezidentas Macky Sallas, penktadienį Rusijos mieste Sočyje susitiks su prezidentu Vladimiru Putinu, pranešė prezidento biuras.Vizito tikslas – „išlaisvinti grūdų ir trąšų atsargas, dėl kurių blokados ypač kenčia Afrikos šalys“, taip pat sušvelninti konfliktą Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė M. Sallo biuras.Vizitas buvo surengtas gavus V. Putino kvietimą, o M. Sallas vyks kartu su Afrikos Sąjungos Komisijos pirmininku, pridūrė jo biuras.Afrikos Sąjungą vaizdo ryšiu kreipsis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, tačiau kreipimosi data dar nenumatyta.Dėl karo Ukrainoje visame pasaulyje smarkiai išaugo degalų, grūdų ir trąšų kainos, o tai labai jaučia Afrikos šalys.Tiek Ukraina, tiek Rusija yra pagrindinės kviečių ir kitų grūdų tiekėjos Afrikai, o Rusija – pagrindinė trąšų gamintoja.Praėjusį mėnesį JT pareiškė, kad Afrika susiduria su „beprecedente“ karo sukelta krize, kuri dar labiau padidina žemyno patiriamus sunkumus – nuo klimato kaitos iki koronaviruso pandemijos.Šios savaitės pradžioje M. Sallas kreipėsi į ES vadovus su prašymu padėti sušvelninti svarbiausių prekių krizę.Jis teigė, kad ES sprendimas pašalinti Rusijos bankus iš SWIFT finansinių pranešimų sistemos gali pakenkti maisto produktų tiekimui į žemyną.„Kai SWIFT sistema sutrikdoma, tai reiškia, kad net jei produktų yra, mokėjimas tampa sudėtingas arba išvis neįmanomas“, – per vaizdo ryšį sakė M. Sallas.„Primygtinai prašau, kad šį klausimą kuo greičiau išnagrinėtų mūsų kompetentingi ministrai ir rastų tinkamus sprendimus‘, – pridūrė jis.M. Sallas pripažino, kad Rusijos vykdoma Odesos uosto blokada pakenkė Ukrainos maisto produktų eksportui, ir pritarė JT vadovaujamoms pastangoms išlaisvinti uostą.

Futbolo legenda Pelé reikalauja V. Putino nutraukti karąBrazilijos futbolo legenda Pelé paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti savo pajėgų invaziją į Ukrainą. „Sustabdykite invaziją. Nėra visiškai jokio pateisinimo šiam besitęsiančiam smurtui, - rašė jis atvirame laiške V. Putinui instagrame. – Šis konfliktas yra blogis, niekuo nepateisinamas ir nešantis tik skausmą, baimę, siaubą ir kančias“.Buvęs futbolininkas pridūrė: „Karai vyksta tik tam, kad išskirtų tautas. Nėra ideologijos, kuri pateisintų tai, kad raketos laidoja vaikų svajones, griauna šeimas ir žudo nekaltus žmones“.Pelé prisiminė, kad praeityje susitiko su V. Putinu ir pasikeitė su juo „šypsena ir ilgu rankos paspaudimu“. „Galia užbaigti šį konfliktą yra jūsų rankose. Tose pačiose, kurias aš spaudžiau per mūsų paskutinį susitikimą 2017 metais“.

Sjeverodoneckas 80 proc. kontroliuojamas rusų pajėgųRusijos daliniai pastatas po pastato užima strategiškai svarbų pramoninį Sjeverodonecko miestą Rytų Ukrainoje. Jie jau kontroliuoja „80 proc. miesto“, - naktį į ketvirtadienį sakė regiono gubernatorius Serhijus Gaidajus.Pasak Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno, jo kariai šiuo metu Luhanske susiduria su „sunkiausia situacija“. „Priešas turi operatyvinį pranašumą, kalbant apie artileriją“, - pripažino jis trečiadienį per pokalbį telefonu su kolega iš Prancūzijos Thierry‘iu Burkhardu. V. Zalužinas pasisakė už tai, kad jo daliniai „kuo greičiau“ pereitų prie NATO ginkluotės tipų. „Tai gelbėtų gyvybes“, - pabrėžė jis. Ukraina tikisi neseniai JAV prezidento Joe Bideno pažadėtų raketų paleidimo įtaisų, žadančių didesnį veikimo nuotolį ir tikslumą.„Situacija rytuose tikrai sudėtinga, - sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu amerikiečių stočiai „Newsmax“. – Mes kasdien netenkame 60-100 karių, kurie žūsta mūšiuose, o apie 500 patiria sužalojimų“.Jau trečiadienį rusų pajėgos užėmė Severodonecko centrą. Tačiau mūšiai Bobrovės ir Ustynivkos priemiesčiuose rusams nebuvo pergalingi, pranešė Ukrainos generalinis štabas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad Rusijos puolimas „iš dalies yra sėkmingas“.

Arestovičius: likviduotas aukšto rango Rusijos pareigūnasPer sėkmingą ukrainiečių artilerijos ataką okupantų laikinai užgrobtame Limano mieste Donecko srityje likviduotas aukšto rango Rusijos pareigūnas.Apie tai pranešė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius interviu žinių kanalui „Ukraina 24“.Trečiadienį socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, kad sužeistas vadinamosios Donecko „liaudies respublikos“ separatistų lyderis Denisas Pušilinas. Pasak O. Arestovičiaus, ši informacija dar turi būti patikslinta.Jo teigimu, D. Pušilinas atvyko į Limaną su pasižvalgyti „pergalės“ vietoje. O. Arestovičius ne itin aiškiai pakomentavo informaciją apie D. Pušilino sužeidimą. Jis nežino, kokia jo būklė, tik teigė, kad žuvo apie dešimt jį lydėjusių asmenų.„Jį apšaudė mūsų artilerija. Ten žuvo ir dešimt žmonių, kurie jį lydėjo. Visko pasitaiko“, – komentavo jis.Be to, likviduotas RF aukšto rango asmuo. O. Arestovičius pranešė, kad detalės tikslinamos.„Kažkas iš nukautųjų buvo iš RF viršūnių. Kas konkrečiai – tiksliname“, – teigė O. Arestovičius.Informacija apie tai, kad D. Pušilinas sužeistas žiniasklaidoje pasirodė trečadienį. Žurnalistų duomenimis, jį sužeidė Limane, o dabar kariai transliuoja seną videoreportažą, kuriame dalyvauja jų vadeiva.

Žiniasklaida: dingo ką tik Putino vadovauti paskirtas generolasPietinės karinės apygardos vado generolo Aleksandro Dvornikovo, kurį, užsienio žvalgybos duomenimis, paskyrė vadovauti rusų karinėms pajėgoms Ukrainoje, nematė jau dvi savaites, rašo „The New York Times“ (NYT), remdamasis apie tai informuotais šaltiniais.Po paskyrimo A. Dvornikovas mėgino suderinti sąveiką tarp oro ir sausumos padalinių, pabrėžė leidinio šaltiniai. Generolui pavyko užtikrinti griežtesnę tvarką Rusijos karinėse pajėgose, rusų padaliniai pradėjo vieni su kitais koordinuoti bendrus tikslus.Stebėtojai laikė generolo paskyrimą vadovauti rusų karinėms pajėgoms Ukrainoje pripažinimu, kad pirminis Rusijos planas žlugo, rašo NYT. O aukšto rango amerikiečių valdininkų duomenimis, Rusija toliau daro tokias pačias klaidas, kaip ir karo pradžioje.Daugiau – čia.

Gaidajus: slėptuvėse po Sjeverodonecko chemijos gamykla slepiasi nemažai gyventojųUkrainos Sjeverodonecko mieste po chemijos gamykla nuo Rusijos apšaudymo slepiasi daug civilių gyventojų, o valdžios institucijos baiminasi, kad joje vis dar gali būti pavojingų medžiagų atsargų, trečiadienį agentūrai „Reuters“ sakė regiono gubernatorius.Praėjusios savaitės pabaigoje Rusijos pajėgos įžengė į šį miestą, kuris yra didžiausias Ukrainos vis dar kontroliuojamas miestas rytiniame Luhansko regione, po kelias savaites trukusio apšaudymo ir bandymų visiškai perimti pramoninio Donbaso regiono kontrolę.Ukraina antradienį pranešė, kad Rusija smogė į azoto rūgšties rezervuarą ir iš ten iškilo didelis rausvos spalvos debesis.„Ten priešlėktuvinėse slėptuvėse yra civilių gyventojų, ir nemažai“, – sakė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus apie chemijos gamyklą „Azot“ ir pridūrė, kad po gamykla yra „stiprios sovietinių laikų“ priešlėktuvinės slėptuvės.„Tai privati gamykla, negalime 100 proc. žinoti, ar ten yra likę kokių nors cheminių medžiagų“, – sakė jis.Tačiau S. Gaidajus sakė, kad gamykla greičiausiai netaps savaites trunkančios apgulties vieta, kaip „Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolio mieste. Pasak jo, Ukrainos kariai neįrengė įtvirtinimų gamykloje dėl cheminio pavojaus.„Tai nebus antrasis „Azovstal“, nes ten buvo didžiulis požeminis miestas... kurio nėra „Azot“ gamykloje, – sakė jis.S. Gaidajus sakė, kad 70 proc. Sjeverodonecko teritorijos yra Rusijos pajėgų rankose, 10–15 proc. yra „pilkoji zona“, o likusią dalį kontroliuoja Ukraina.„Mes ginsime regioną iki paskutinio miesto, kaimo ar Luhansko regiono gyventojo. Padarysime viską, kas įmanoma ir kas neįmanoma, kad neleistume priešui žengti toliau“, – sakė jis.

Zelenskis priminė vaikų likimus kare Per beveik 100 dienų trunkantį Rusijos karą Ukrainoje, prezidento Volodymyro Zelenskio duomenimis, žuvo 234 vaikai. Dar mažiausiai 446 nepilnamečiai buvo sužeisti, 139 laikomi dingusiais, sakė jis trečiadienio vakarą savo vaizdo kreipimesi. „Ir tai tik tie, apie kuriuos mes žinome“, – pridūrė V. Zelenskis. Informacijos iš rusų pajėgų okupuotų teritorijų nėra.„Amžinai prisiminsime tuos, kurių gyvybes atėmė rusų karas prieš Ukrainą“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis, paminėdamas vardus, priminė keleto nužudytų vaikų likimus. Trečiadienis buvo 98-oji Rusijos invazijos į Ukrainą diena.V. Zelenskis priminė ir tai, kad daugiau kaip 200 000 vaikų iš Ukrainos buvo išvežti į Rusiją. Jis kalbėjo apie deportaciją ir „niekšišką karo nusikaltimą“.Trečiadienį paskelbtais Rusijos kariniais duomenimis, nuo vasario iš mūšių apimtų Ukrainos teritorijų ir prorusiškų separatistinių respublikų į Rusiją išvežta beveik 1,6 mln. žmonių. Beveik 260 000 jų yra vaikai.

Skelbiama, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos Juodojoje jūroje nuskandino du Rusijos desantinius laivusBirželio 1 dieną Ukrainos kariuomenė šalies pietuose nukovė 21 įsibrovėlį, užpuolė tris priešo lauko šaudmenų sandėlius ir nuskandino du greitaeigius desantinius laivus, rašo UNIAN.Tai teigiama „Facebook“ „Pivden“ operatyvinės komandos santraukoje.Teigiama, jog Rusijos kariuomenė paslėpė laivus Dnipro-Bugo žiotyse, kad galėtų vykdyti sabotažo ir žvalgybos veiksmus.Be to, ukrainiečiai taip pat sunaikino 1 priešlėktuvinės ir 1 savaeigės artilerijos įrenginį, 4 tankus T-72, 4 šarvuočius ir automobilius, 3 bepiločius.

Zelenskis: Ukraina netenka iki 100 karių per dienąPer Rusijos invaziją, trunkančią jau 100 dienų, mūšio lauke žūsta po 60–100 ukrainiečių karių per dieną, o dar 500 karių yra sužeidžiami, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JAV televizijai „Newsmax“.„Padėtis [Ukrainos] rytuose labai sunki“, – sakė V. Zelenskis trečiadienį paskelbtame interviu.„Prarandame nuo 60 iki 100 karių per dieną, žūstančių per kovos veiksmus, o [dar] maždaug 500 žmonių per kovos veiksmus sužeidžiami“, – per vertėją sakė 44 metų prezidentas.Dideli nuostoliai patiriami Ukrainos pajėgoms stengiantis blokuoti rusų pajėgų, siekiančių užimti visą Luhansko sritį, koncentraciją.Rusijos kariuomenė, kaip pranešama, netrukus gali užimti Sjevjerodonecko miestą.Pranešimai iš mūšio lauko rodytų, kad rusai taip pat patiria reikšmingų nuostolių.Ukrainos vyriausybė praėjusią savaitę apskaičiavo, kad Rusija nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją neteko daugiau kaip 30 tūkst. karių.

Lvovo srityje griaudėjo sprogimaiBirželio 1-osios vakarą Lvovo srities Stryi rajone po Rusijos pajėgų oro antskrydžio pasigirdo sprogimai. Apie tai „Telegram“ kanale paskelbė Lvovo srities vadovas Maksimas Kozitskis, praneša „Ukrinform“.„Lvovo regione tikrai girdėjosi sprogimai. Stryi rajone. Būkite slėptuvėse Kiek įmanoma greičiau, pranešiu daugiau“, – rašė jis.Apie sprogimų garsus Lvovo regione buvo pranešta apie 22.30 val. Žiniasklaida pranešė, kad vietos gyventojai išgirdo kelis sprogimus, viename kaime drebėjo langai.Apie 21 val. Lvovo regione ir beveik visoje Ukrainos teritorijoje kaukė pavojaus sirenos – buvo skelbiama apie oro pavojų ir raketų smūgio grėsmę.

Donecko srityje – keturios aukosBirželio 1 dieną Donecko srityje žuvo keturi civiliai, dar devyni buvo sužeisti, sakė regiono administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko. Pasak jo, trečiadienį taip pat buvo galima patvirtinti informaciją apie tris žuvusiuosius Svyatogorsko Lavroje.Be to, P. Kyrylenko pranešė apie vieną auką Kostiantynivkos kaime, Luhansko srityje.

Rusijos kariai užėmė apie 80 proc. SjeverodonetskoLuhansko regiono vadovas Serhijus Haidajus patvirtino, kad Rusijos kariai užėmė apie 80 proc. Sjeverodonetsko. Pasak jo, gatvės mūšiai mieste tęsiasi. S. Haidajus patikino, jog ukrainiečiaia už Sjeverodonetską kovos iki galo. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo vakariniame pranešime taip pat pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė pradėjo kontroliuoti rytinę Sjeverodonetsko dalį.Anksčiau trečiadienį miesto meras Aleksandras Striukas interviu „Reuters“ sakė, kad apie 60 proc. Sjeverodonetsko kontroliuoja Rusijos kariuomenė. Dar 20 proc. kontroliuoja Ukraina, o likusias teritorijas meras pavadino niekieno žeme.„Turime vilties, kad ir kas nutiktų, išlaisvinsime miestą ir neleisime, kad jis būtų visiškai užimtas“, – žurnalistams sakė A. Striukas.

Italija pasirengusi padėti išminuoti Juodąją jūrąItalijos užsienio reikalų ministras Luigis Di Maio trečiadienį parlamente pareiškė, jog jo šalis tikisi Jungtinių Tautų lyderystės atveriant kelią grūdų eksportui iš Ukrainos ir yra pasirengusi prisidėti prie Juodosios jūros išminavimo, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.Pasak ministro, Italija ragina sudaryti jūros koridorius maisto produktų, pirmiausia – kviečių, eksportui iš Ukrainos per šios šalies uostus. „Italija jau pareiškė esanti pasirengusi dalyvauti išminavimo darbuose ir tikisi esminio JT, taip pat kitų partnerių, pavyzdžiui, Turkijos, vaidmens efektyviai organizuojant ir koordinuojant operaciją“, - pažymėjo Italijos URM vadovas.Gegužės pradžios duomenimis, Ukrainos uostuose buvo užblokuota beveik 25 mln. tonų grūdų.Pasak Ukrainos žiniasklaidos, Rusija nuo pat agresijos pradžios planavo užblokuoti šalies uostus, kad sukeltų maisto krizę pasaulyje ir taip darytų spaudimą Vakarams.

Vakarų pareigūnas: Ukrainos konfliktas tęsis bent iki metų pabaigos„Mes žiūrime į konfliktą, kuris gali tęstis bent iki šių metų pabaigos“, – žurnalistams apie karą Ukrainoje sakė Vakarų pareigūnas, rašo BBC. Pareigūnas, norėjęs likti anonimiškas, sakė, kad artimiausiu metu sunku įžvelgti kokį nors kelią derybomis, o jei jo nebus, konfliktas tęsis bent iki metų pabaigos ir galbūt ilgiau.„Operacija truks ilgą laiką, o tai reiškia, kad tada ji priklauso nuo įsipareigojimo ir užtikrinimo, kad esame įsipareigoję remti ukrainiečius per tą labai ilgą kovą“, – sakė pareigūnas.

Ukrainos kariai Chersono srityje išvadavo daugiau kaip 20 gyvenviečiųUkrainos kariai Chersono srityje išvadavo daugiau kaip 20 gyvenviečių. Tai trečiadienį pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Henadijus Laguta, kurį cituoja „Ukrinform“.„Iš Dnipropetrovsko srities pusės mūsų regione išvaduota daugiau kaip 20 gyvenviečių“, – sakė pareigūnas.Jis pabrėžė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos veržiasi į priekį, vaduodamos Chersono sritį.H. Laguta taip pat informavo, kad regioną paliko apie 50 proc. gyventojų.Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad okupantai, mėgindami sustabdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą Chersono srityje, susprogdino tiltus per Inhuleco upę.

Blinkenas: Ukraina pažadėjo nesmogti taikiniams Rusijos teritorijojeUkraina pažadėjo Jungtinėms Valstijoms nenaudoti naujų ilgo nuotolio ginklų taikiniams Rusijos teritorijoje atakuoti, trečiadienį sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.„Ukrainiečiai patikino mus, kad šių sistemų nenaudos prieš taikinius Rusijos teritorijoje“, – A. Blinkenas sakė per bendrą spaudos konferenciją su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.„Ukrainą ir Jungtines Valstijas sieja tvirtas pasitikėjimo ryšys, taip pat su mūsų sąjungininkais ir partneriais“, – pridūrė jis.Jungtinės Valstijos antradienį pranešė perduosiančios Ukrainai pažangių raketų sistemų, įskaitant salvinės raketų ugnies sistemas HIMARS, galinčias vienu metu paleisti kelias tiksliai nutaikomas raketas.JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad Vašingtonas nerems atakų Rusijos teritorijoje. Rusija savo ruožtu pareiškė, kad tokie smūgiai kelia platesnio konflikto tarp Vašingtono ir Maskvos grėsmę.A. Blinkenas atmetė pareiškimus, kad JAV rizikuoja eskaluoti įtampą su Rusija, kuri vasarį įsiveržė į Ukrainą nepaisydama pakartotinių Vakarų perspėjimų.„Tai Rusija puola Ukrainą, o ne atvirkščiai“, – pažymėjo JAV diplomatijos vadovas.„Paprastai tariant, geriausias būdas išvengti eskalavimo – kad Rusija sustabdytų agresiją ir savo pradėtą karą. Ji visiškai pajėgi tai padaryti“, – pridūrė A. Blinkenas.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas: mainais į uostų atblokavimą Rusija reikalauja panaikinti sankcijas, bet tai – šantažasRusijos išprovokuota pasaulinė maisto krizė turi būti išspręsta kiek galima greičiau, pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.„Rusijos planas yra pakirsti pasaulinį maisto saugumą blokuojant Ukrainos uostus ir cisternas su grūdais. Dėl to labiausiai gali nukentėti Afrikos šalys“, – savo „Telegram“ puslapyje paskelbė A. Jermakas.„Padėtis gali destabilizuotis, ypač naujoms pabėgėlių bangoms plūstelėjus į Europos Sąjungą. Mainais į uostų atblokavimą Rusija reikalauja panaikinti sankcijas, bet tai šantažas“, – parašė A. Jermakas.Pasak jo, veiksmingiausias būdas yra karinės šalių partnerių vilkstinės, kurios galėtų lydėti Ukrainos grūdų konteinervežius.

Vakarų vertinimu, Ukrainoje jau žuvo 15 tūkst. Rusijos kareiviųVakarų pareigūnų vertinimu, Rusijos nuostoliai kare su Ukraina jau sudaro daugiau kaip 15 tūkst. žuvusiųjų ir per 40 tūkst. sužeistųjų, praneša „Evening Standard“.Didelius Rusijos armijos nuostolius jie pirmiausia aiškina vadovybės, įsakančios kareiviams atlikti pavojingas puolamąsias operacijas, strategija, taip pat atkakliu ukrainiečių pasipriešinimu ir Vakarų karine pagalba.Be to, Rusijos kariuomenei trūksta medikamentų, kadangi Putinas tikėjosi, jog ji Ukrainoje bus sutikta kaip „išvaduotoja“, todėl medicininiam aprūpinimui nebuvo skirta reikiamo dėmesio.Vakarų ekspertų nuomone, Ukraina kasdien netenka 60–100 karių.Pažymima, kad pastarosiomis dienomis Rusijos kariuomenė Ukrainos rytuose stumiasi iki 500 metrų per dieną greičiu, nors jos vadovybė tikėjosi kelių dešimčių kilometrų per dieną spartos.

JAV pirmą kartą pripažino padedančios Ukrainai kibernetinėmis atakomisJAV kibernetinės vadovybės viršininkas generolas Paulas Nakasonė interviu televizijos kanalui „Sky News“ pareiškė, kad Amerikos kariškiai rengia „puolamąsias programišių operacijas“, remdami Ukrainą.„Mes atlikome visų rūšių operacijų: puolamųjų, gynybinių, informacinių“, – sakė JAV kibernetinės kariuomenės vadas.Jis nepanoro atskleisti kibernetinių atakų detalių, bet pabrėžė, kad jos vyko teisėtai, atitiko Pentagono politiką ir buvo prižiūrimos civilių.  „Mano darbas - pateikti gynybos sekretoriui ir prezidentui daug veiksmų variantų, ką aš ir darau“, – sakė keturių žvaigždučių generolas, nedetalizuodamas šių variantų.Paklaustas apie Rusijos atakų prieš JAV riziką, P. Nakasonė atsakė: „Mes išliekame budrūs kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną. Aš visą laiką apie tai galvoju.“

Ukrainos diplomatas: kompromisai su agresoriumi yra neleistiniUkrainos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Serhijus Kislica interviu britų radijo stočiai „Times Radio“ pareiškė, kad kompromisai su agresoriumi jo šalies interesų sąskaita yra neleistini.Vedėjas paklausė diplomato, ar Ukraina suvokia riziką, kad sąjungininkai Vakaruose laikui bėgant gali „pavargti“ nuo karo, ir jų parama ims mažėti.„Manau, jog Didžiosios Britanijos visuomenė pakankamai protinga ir išsilavinusi, kad prisimintų istoriją. Noriu priminti susitarimą, kurį 1938 metais pasirašė Neville`as Chamberlainas ir Adolfas Hitleris. Nepraėjo ir metai, kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Tad jei nors šio to išmokome iš netolimos Europos istorijos, mes turime žūtbūt išvengti tokių susitarimų“, – pabrėžė S. Kislica.Anot jo, jeigu kuris nors iš Europos politikų pradės piršti visuomenei idėją, kad reikia nutraukti karą Ukrainos nuolaidų agresoriui sąskaita, tai bus pavojingi ir neatsakingi veiksmai.  „Jeigu bus leista, kad taip atsitiktų, tai Putinas reformuos ir modernizuos armiją, atleis savo generolus, padidins pajėgas ir vėl puls. Ir tada Europa, ir Didžioji Britanija taip pat, turės mokėti trigubą kainą. Tada jau galime pamatyti ir NATO šalies užpuolimą“, – įspėjo S. Kislica.Paklaustas, ką darys Ukraina, jeigu Rusijai pavyks okupuoti visą Donbasą ir ilgai išsaugoti okupuotų teritorijų kontrolę, jis pareiškė, kad Ukraina niekada su tuo nesusitaikys.

Rusijos įstatymų leidėjas: kai kurios Ukrainos dalys vasarą gali balsuoti už prisijungimą prie Rusijos Maskvos kontroliuojamos Pietų Ukrainos sritys jau liepos mėnesį gali surengti referendumą, kad taptų Rusijos dalimi, trečiadienį pareiškė aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjas. Ukraina kaltina Maskvą planuojant surengti fiktyvius nepriklausomybės referendumus pietiniuose Chersono ir Zaporižios regionuose.„Neatmetu, kad tai gali įvykti jau liepos mėnesį“, – sakė parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas ir Maskvos derybininkų su Ukraina komandos vyresnysis narys Leonidas Sluckis. „Neprognozuosiu, kur tai įvyks, bet manau, kad išlaisvintose teritorijose referendumas vyks daugmaž vienu metu“, – sakė L. Sluckis, jo žodžius perdavė Rusijos naujienų agentūros.Jis „logišku“ vadino siekį surengti balsavimą Ukrainoje.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 d. pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiekia okupuoti Ukrainos teritorijų. Tačiau vis daugiau Rusijos ir promaskvietiškų pareigūnų užsimena, kad Maskva ketina likti jos kontroliuojamose teritorijose Pietų Ukrainoje, pavyzdžiui, Chersono regione ir didelėse Zaporižios dalyse. Rytų Ukrainos atsiskyrusių Donecko ir Luhansko regionų separatistinė  valdžia sakė, kad taip pat norėtų tapti Rusijos dalimi.L. Sluckio komentarai pasigirdo po kito aukšto rango įstatymų leidėjo Andrejaus Turčako pastabų – jis teigė, kad „nėra jokių abejonių“, jog keturi regionai prisijungs prie Rusijos. Kremlius trečiadienį pareiškė, kad tų teritorijų žmonės turi „pasirinkti savo ateitį“. „Neabejojame, kad jie priims geriausią sprendimą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.Maskva pasiuntė kariuomenę į Ukrainą dingstimi apsaugoti rusakalbius šalies rytų gyventojus. 2014 m. Maskva atplėšė nuo Ukrainos Krymo pusiasalį ir jį aneksavo, surengusi referendumą, kurį Vakarai pasmerkė kaip neteisėtą.

Okupantai verčia Mariupolio gyventojus atidirbti už vandenįOkupantai verčia Mariupolio gyventojus atidirbti už vandenį, kurio šiame Ukrainos mieste katastrofiškai trūksta.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Mariupolio meru Vadimu Boičenka.„Mieste likę gyventojai skundžiasi, kad labai trūksta vandens ir maisto. Keliose Mariupolio vietose stovi cisternos su geriamuoju vandeniu. Bet gauti jo galima tik atlikus darbo prievolę“, – sakė miesto vadovas.Anot jo, žmonės daugiausia siunčiami valyti gatvių, šalinti griuvėsių ir surinkti lavonų.Portalas primena, kad Mariupolyje centralizuotas vandens tiekimas nutrūko kovo mėnesį, miestas gyvena be elektros ir dujų.

Ukrainos pareigūnė: jauniausioms Rusijos agresijos aukoms buvo 23 dienos, pusantro ir trys mėnesiai Jauniausioms Rusijos sukelto karo Ukrainoje aukoms buvo 23 dienos, pusantro ir trys mėnesiai. Tai trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova.„Šie ukrainiečių kūdikiai žuvo dėl Rusijos diktatoriaus užgaidos sunaikinti mūsų ateitį. Yra viena diena, kai visas pasaulis prabyla apie vaikų gynimą, bet jau 98 dienas mūsų vaikus plėšo sviediniai, žudo kulkos ir skeveldros, o tarptautinė bendrija negali to sustabdyti“, - pabrėžė pareigūnė.Pasak I. Venediktovos, „243 žuvę vaikai jau niekada neįgyvendins savo svajonių, 446 sužeistiesiems karas visiems laikams paliks randus ant kūnų ir sielose“.„Rusija negailestingai žudo ir griauna likimus, luošina ir žagina, paverčia našlaičiais mūsų jauniausią kartą. Vaikai skausmingai akimirksniu tampa suaugusiais – tai nusikaltimas, kurio nėra jokiuose kodeksuose, bet mes padarysime visa, kad kaltininkai atsakytų už pavogtą vaikystę ir kančias“, –pabrėžė Ukrainos generalinė prokurorė.

Aukščiausias JAV generolas: bet koks bandymas nutraukti Juodosios jūros blokadą būtų labai rizikingasBet koks bandymas nutraukti Rusijos vykdomą Ukrainos Odesos uosto blokadą būtų „didelės rizikos karinė operacija“, pareiškė aukščiausias JAV generolas Markas Milley, pradėdamas kelionę po Europą.M. Milley, antradienį kalbėdamas Londone prieš sustojant Suomijoje ir Švedijoje šioms šalims siekiant įstoti į NATO, pažymėjo, kad Juodosios jūros laivybos kelius blokuoja minos ir Rusijos laivynas. Dėl to dešimtys konteinervežių negali įplaukti į Ukrainos uostus, įskaitant pagrindinį Odesos uostą, o tai neleidžia pristatyti pasaulinių grūdų tiekimų ir kursto baimes dėl pasaulinės maisto krizės.„Norint atverti šiuos jūrų kelius, reikėtų labai didelių kurios nors valstybės arba valstybių grupės karinių pastangų“, – sakė M. Milley žurnalistams, keliaujantiems su juo po Europą. „Variantai visada svarstomi (...) Niekada nieko neatmesčiau, bet sakyčiau, kad tai būtų didelės rizikos karinė operacija, kuri pareikalautų didelių pastangų“.M. Milley, praėjusį mėnesį kalbėjęs telefonu su Rusijos kolega generolu Valerijumi Gerasimovu, ir tai buvo pirmoji jų diskusija nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį, pridūrė, kad bet koks sprendimas dėl blokados būtų „politika ir politiniai pasirinkimai“.Trečiadienį Londone Jungtinio štabo vadų pirmininkas M. Milley dalyvaus žvalgybos aljanso „Penkios akys“, kurį sudaro JAV, Didžioji Britanija, Australija, Kanada ir Naujoji Zelandija, susitikime. Jis dalyvauja „norėdamas toliau įtikinti mūsų sąjungininkus ir partnerius, kad Jungtinės Valstijos yra čia ir kad mes esame geras draugas, geras sąjungininkas, geras partneris“, sakė jis.Ketvirtadienį JAV generolas kartu su kitais Amerikos pareigūnais taip pat atstovaus Vašingtonui per keturias dienas švenčiamą karalienės Elžbietos II platininį jubiliejų. Penktadienį jis vyks į Helsinkį derybų su prezidentu Sauli Niinisto ir gynybos ministru Antti Kaikkonenu, ilgą sieną su Rusija turinčiai Suomijai kartu su Švedija pateikus paraišką įstoti į NATO. Kitą dieną M. Milley kartu su Švedijos gynybos ministru Peteriu Hultqvistu stebės bendrus Vakarų Aljanso ir Švedijos laivyno karinius manevrus. Jis taip pat turės audienciją pas Švedijos karalių Karlą XVI Gustavą.Paskutinė kelionės dalis nuves M. Milley į Prancūziją, kur jis dalyvaus keliose Normandijos išsilaipinimo per Antrąjį pasaulinį karą ceremonijose, o po to birželio 8 d. vyks į NATO narių štabo viršininkų susitikimą, skirtą Ukrainai.

Ukrainos prorusiški separatistai teigia artėjantys prie Avdijivkos miestoUkrainos prokremliški separatistai trečiadienį pareiškė, kad jau beveik visiškai apsupo rytinį Avdijivkos miestą, atkirtę vieną iš dviejų į jį vedančių pagrindinių kelių.Rusijos kariuomenė, padedama separatistų pajėgų, intensyvina atakas Ukrainos rytiniame Donbaso regione, kur nuo pat Rusijos invazijos pradžios vyksta įnirtingos kautynės.Avdijivkos pakraštyje esantis 2-osios Novoselivkos kaimas „yra išvaduotas“, o separatistai „perėmė dalį“ netoliese esančio greitkelio kontrolę, platformoje „Telegram“ paskelbė apsisaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ (DLR) sukarintos pajėgos.Jos pareiškė „galutinai atkirtusios Avdijivkos karinę įgulą nuo vieno iš dviejų naudojamų aprūpinimo maršrutų“.Naujienų agentūrai AFP nepavyko nepriklausomai patikrinti šių teiginių.Avdijivka yra pramonės miestas, esantis šiauriau separatistų kontroliuojamo Donecko miesto, faktinės DLR sostinės.Avdijivkos užėmimas reikštų simbolinę Rusijos pergalę ir atvertų kelią į Ukrainos kontroliuojamą Kramatorsko miestą, esantį maždaug už 100 kilometrų.

Ukrainoje nukautas Kadyrovo bendražygisUkrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo Ramzano Kadyrovo bendražygį – papulkininkį Zaurą Dimajevą, kai jo būrį artilerijos sviediniais apšaudė Ukrainos gynėjai.Apie papulkininkio žūtį savo „Telegram“ kanale paskelbė Rusijos naujienų portalas „Baza“.Pranešama, kad Z. Dimajevas žuvo antradienį, gegužės 31 d. Tądien popietę jo šešių karių būrys važiavo „UAZ Patriot“ visureigiu netoli Kamyševachos kaimo. Greičiausiai omenyje turima gyvenvietė Luhansko srityje.Ukrainos ginkluotosios pajėgos važiuojančiam automobiliui apšaudyti panaudojo artilerijos sviedinius. Žuvo du R. Kadyrovo bendražygiai, dar keturi buvo sužeisti. Tarp nukautų – R. Kadyrovo vardu pavadinto 4–ojo specialiojo pulko vado pavaduotojas papulkininkis Zauras Dimajevas. Oficialūs Rusijos šaltiniai pareigūno mirties kol kas nepatvirtino.Pasak Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjo Oleksijaus Arestovičiaus, Vladimiras Putinas nėra patenkintas R. Kadyrovo pasekėjų veiksmais Ukrainoje. Šiuo klausimu esą Rusijos vadovas jau turėjo nemalonų pokalbį su R. Kadyrovu. Pokalbio metu esą aptartas realios sėkmės kare trūkumas. „Kadyrovcai“ iš esmės sugebėjo išgarsėti tik dėl savo surežisuotų vaizdo įrašų, kurių naujausią porciją neseniai parodė pati Ukrainos saugumo tarnyba. 

Kremlius neatmeta galimybės surengti Putino ir Zelenskio susitikimąKremlius trečiadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės surengti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą, tačiau tokio tipo pokalbiams esą reikia pasiruošti iš anksto, praneša agentūra „Reuters“.Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas taip pat sakė žurnalistams, kad bendri su Kyjivu darbai sudarant taikos sutartį sustojo dar prieš kurį laiką ir nebuvo atnaujinti.D. Peskovas kartu nurodė, kad Rusijos jau okupuotų ir vis dar puolamų Ukrainos Chersono, Zaporižės ir Donbaso sričių gyventojai turės patys nuspręsti dėl savo ateities, o Kremlius esą neabejoja, kad jie priims „geriausią įmanomą sprendimą“. Ukraina yra pabrėžusi, kad, įvykus šių teritorijų aneksijai, dvišalės taikos derybos visiškai nutrūktų.

Okupantai rusai prievarta išvežė daugiau kaip 234 tūkst. ukrainiečių vaikųNuo plataus masto karo pradžios į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas, Rusiją ir Baltarusiją prievarta išvežta daugiau kaip 234 tūkst. ukrainiečių vaikų.Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos prezidento patarėja, vaikų teisių įgaliotinė Darja Gerasimčuk, praneša „Ukrinform“.„Atvirų šaltinių duomenimis, iki šiol į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas, Rusiją ir Baltarusiją prievarta deportuota, prievarta perkelta daugiau kaip 234 tūkst. vaikų“, - pabrėžė D. Gerasimčuk.Pasak pareigūnės, tokie Rusijos veiksmai yra neteisėti, juos draudžia Ženevos konvencija, tarptautinė teisė, ir Ukraina kovos dėl kiekvieno vaiko.Ji taip pat pažymėjo, kad veiksmai, kurių Rusijos Federacija griebiasi prieš ukrainiečių vaikus, turi visus genocido požymius.Kaip jau buvo pranešta, iki birželio 1 d. ryto Ukrainoje Rusijos agresijos aukomis tapo 243 vaikai, dar 446 buvo sužeisti. Šie skaičiai nėra galutiniai.

Popiežius: „Ne kviečiams kaip karo ginklui"Popiežius Pranciškus trečiadienį prašė nenaudoti grūdų kaip karo ginklo, didėjant baimei dėl pasaulinės maisto krizės, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.„Didelį susirūpinimą kelia grūdų eksporto iš Ukrainos blokada, nuo kurios priklauso milijonų žmonių gyvybės, ypač skurdžiausiose šalyse“, – baigdamas savaitinę bendrąją audienciją sakė Pranciškus.„Prašau, nenaudokite kviečių, pagrindinio maisto, kaip karo ginklo!“, – sakė jis.Pontifikas ragino „dėti visas pastangas“, kad būtų „garantuota visuotinė teisė į maistą“.Rusijos puolimas Ukrainoje ir Vakarų sankcijos sutrikdė kviečių ir kitų žaliavų tiekimą iš abiejų šalių ir pakurstė susirūpinimą dėl bado pavojaus pasaulyje. Rusija ir Ukraina pagamina apie 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.

Rusija teigia Ukrainoje sunaikinusi vakarietiškų ginklų sistemųRusų karinės pajėgos skelbia per oro ir artilerijos smūgius, be kita ko, sunaikinusios Ukrainai perduotų vakarietiškų ginklų sistemų. „Sunaikinta iki 200 nacionalistų ir 24 ginklų sistemos, įskaitant 155 mm haubicų M777 bateriją, 203 mm pabūklą 2S7 „Pion“, „Grad“ raketų paleidimo įrangą ir du amunicijos sandėlius“, - trečiadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Ukraina, anot žiniasklaidos, M777 haubicų gavo iš Australijos ir JAV.Anot I. Konašenkovo, smūgiai suduoti  raketomis ir iš artilerijos. Jis taip pat vardijo, kad buvo apšaudytos vadavietės, karių susitelkimo vietos ir karinės vilkstinės. Rusų oro gynyba Charkivo regione taip pat numušė S-25 tipo naikintuvą ir Mi-8 karinį sraigtasparnį. Į daugumą kitų taikinių pataikyta Donbaso regione Ukrainos rytuose. Ten rusų pajėgos šiuo metu yra sutelkusios didžiausią dėmesį.Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų nėra galimybės.

Dėl pažangios ginkluotės Ukrainai – Rusijos reakcijaRusija trečiadienį pareiškė, kad „labai neigiamai“ vertina JAV sprendimą pristatyti Ukrainai pažangių ginklų, ir pridūrė, esą tai padidina tiesioginės konfrontacijos riziką, praneša agentūra „Reuters“.Tai valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. Jis konkrečiai išskyrė Vašingtono ketinimus nusiųsti Kyjivui pažangių raketų sistemų HIMARS.

Scholzas sutiko perduoti Ukrainai modernią oro gynybos sistemąVokietija perduos Ukrainai modernią oro gynybos sistemą, taip pat radarą, kuriuo galima aptikti artileriją, trečiadienį Bundestagui pranešė kancleris Olafas Scholzas.Vokietijos vyriausybės tikslas – užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nelaimėtų“ karo, kurį pradėjo Ukrainoje, sakė O. Scholzas per biudžeto debatus: „Mūsų tikslas – kad Ukraina galėtų apsiginti ir kad jai pasisektų tai padaryti“.Berlynas siunčia priešraketinę sistemą ir ankstyvojo perspėjimo radarų sistemą po to, kai O. Scholzas sulaukė daug kritikos šalyje ir užsienyje dėl to, kad nesuteikė Ukrainai sunkiosios ginkluotės, reikalingos besitęsiančioms Rusijos atakoms atremti.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 30 700 kariųRusija nuo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 30 700 karių, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki birželio 1-osios Rusija taip pat neteko 1 361 tanko, 3 343 šarvuočių, 659 artilerijos sistemų, 207 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 94 oro gynybos sistemų, 208 lėktuvų, 175 sraigtasparnių, 2 290 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 519 dronų, 49 specialiosios technikos vienetų ir 120 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Šveicarija vetavo Danijos prašymą perduoti Ukrainai šarvuočiųŠveicarijos vyriausybė vetavo Danijos prašymą siųsti Ukrainai Šveicarijoje pagamintus šarvuotas kovos mašinas, motyvuodama savo neutralumo politika, pagal kurią neleidžiama tiekti ginklų konfliktų zonoms, trečiadienį pranešė Šveicarijos transliuotojas SRF.Valstybinis ekonomikos reikalų sekretoriatas (SECO) atmetė Danijos pasiūlymą perduoti Ukrainai apie 20 pėstininkų kovos mašinų „Piranha III“, pranešė SRF, remdamasis agentūros pateiktu patvirtinimu.Neutralioji Šveicarija reikalauja, kad šveicariškus ginklus perkančios užsienio šalys prašytų leidimo juos reeksportuoti.Balandį Šveicarija vetavo šaudmenų, naudojamų priešlėktuviniuose tankuose, kuriuos Vokietija siunčia į Ukrainą, reeksportą. Taip pat atmetė Lenkijos prašymą dėl ginklų, skirtų padėti kaimyninei Ukrainai.Šveicarija atsisakė neutralumo prisijungdama prie Europos Sąjungos sankcijų Rusijai taikymo.Šalies neutralumo politikai tenka didžiausias išbandymas per pastaruosius dešimtmečius, o jos viduje vyksta diskusijos dėl to, kaip interpretuoti politiką, dėl kurios Šveicarija nedalyvavo abiejuose praėjusio amžiaus pasauliniuose karuose.

Rusų pajėgos įsitvirtina Sjeverodonecko centrePuolimą vykdančios Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, įsitvirtina Sjeverodonecko centre. „Agresorius vykdė atakas šiaurinėse, pietinėse ir rytinėse Sjeverodonecko miesto teritorijose. Kai kurie daliniai pasiekė pergalių ir dabar įsitvirtina miesto centre“, - trečiadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas.Į vakarus nuo miesto, Bachmuto regione, rusai mėgina išstumti Ukrainos gynėjus iš jų pozicijų prie Bilohorivkos ir Vrubivkos. Atakų būta ir prie Komyšuvachos, Berestovės ir Nyrkovės. Rusų pajėgos tikriausiai siekia neleisti ukrainiečiams tvarkingai pasitraukti iš buvusio didmiesčio. Šis nuo 2014 metų yra Luhansko regiono Rytų Ukrainoje administracinis centras.Čečėnų smogikai antradienį paviešino vaizdo įrašą iš Sjeverodonecko. Jie tikina neva miestas yra „išlaisvintas“.https://twitter.com/Levi_godman/status/1531363740871966721

Ukrainos generalinis štabas praneša apie tolesnius rusų mėginimus prasiveržti Sloviansko kryptimi.Kitas atakas, vykdomas iš Iziumo, esančio į šiaurės vakarus nuo Sloviansko, krypties pavyko atremti prie Dovgenkės kaimo. Čia didelių nuostolių patyrę rusų kariai turėjo iš dalies pasitraukti.Ukrainos duomenimis, Donbase pavyko atremti devynias rusų atakas, iš rikiuotės išvesta daugiau kaip 20 karinių automobilių. Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų nėra galimybės.

OHCHR: karas Ukrainoje jau pražudė 4 113 civiliųJungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 4 113 civilių, praneša agentūra „Ukrinform“.Pasak OHCHR, tarp žuvusiųjų – 1 550 vyrų, 1 023 moterys, 95 mergaitės ir 100 berniukų bei dar 69 vaikai ir 1 276 suaugusieji, kurių lytis nenustatyta. Biuro skaičiavimais, sužeista dar 4 916 civilių.Organizacija mano, kad dėl stringančio informacijos perdavimo tikrieji skaičiai gali būti kur kas didesni.

UNICEF: penki milijonai Ukrainos vaikų - priklausomi nuo humanitarinės pagalbosDaugiau nei penki milijonai Ukrainos vaikų dėl karo savo šalyje yra priklausomi nuo humanitarinės pagalbos, trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų vaikų fondas UNICEF.Fondo teigimu, pačioje Ukrainoje, tęsiantis Rusijos invazijai, pagalbos reikia maždaug trims milijonams vaikų, taip pat jos reikia ir maždaug 2,2 mln. vaikų, pabėgusių nuo konflikto į kitas šalis.Pert karą, prasidėjusį vasario 24 dieną, žuvo mažiausiai 262 vaikai, o šimtai mokyklų buvo sugriauta, teigė UNICEF.Birželio 1 dieną minima Tarptautinė vaikų gynimo diena.„Užuot šventę, iškilmingai artėjame prie birželio 3 dienos, t. y. 100-osios karo, sugriovusio milijonų vaikų gyvenimus, dienos. Jei nebus skubiai nutraukta ugnis ir nesusitarta dėl taikos, vaikai ir toliau kentės, o karo padariniai darys žalą pažeidžiamiems vaikams visame pasaulyje“, – sakė UNICEF direktorė Catherine Russell.

JAV siunčia Ukrainai pažangius ginklusJAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos siųs Ukrainai daugiau pažangių raketų sistemų, Rusijos kariams įnirtingai siekiant užimti svarbų rytinį miestą.Mūšis dėl Severodonecko pastarosiomis dienomis tapo vis intensyvesnis, ir Ukrainos, ir Rusijos pusės patyrė daug aukų. Antradienį Rusijos pajėgos smogė į azoto rūgšties cisterną miesto chemijos gamykloje ir tai paskatino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį apkaltinti Maskvą „beprotybe“.Severodoneckas, vienas iš pramonės centrų Rusijos pajėgų kelyje į rytinį Luhansko regioną, po nesėkmingo bandymo užimti Kyjivą tapo masyvios rusų ugnies taikiniu.Regiono valdžios institucijų teigimu, dabar rusai kontroliuoja didžiąją dalį sugriauto miesto.Tačiau, siekdamas sustiprinti mažiau nei rusai ginklų turinčią Ukrainos kariuomenę, J. Bidenas patvirtino, kad nauja JAV ginkluotė jau pakeliui.„Suteiksime ukrainiečiams pažangesnių raketų sistemų ir amunicijos, kad jie galėtų tiksliau smogti į pagrindinius taikinius mūšio lauke“, – rašė J. Bidenas laikraštyje „The New York Times“.JAV pareigūnas žurnalistams sakė, kad siunčiami ginklai yra „Himars“, arba didelio judrumo artilerijos raketų sistemos, turinčios tiksliai valdomą amuniciją ir ilgesnį nuotolį nei šiuo metu Ukrainoje naudojami ginklai.„Himars“ sistemos yra svarbiausias elementas iš trečiadienį pristatomo 700 mln. dolerių vertės paketo, į kurį įeina oro erdvės stebėjimo radarai, daugiau trumpojo nuotolio prieštankinių raketų „Javelin“, artilerijos šaudmenų, sraigtasparnių, transporto priemonių ir atsarginių dalių, sakė pareigūnas.JAV stengiasi padėti Kyjivui kariauti, tačiau nelaiko savęs tiesiogine kariaujančia šalimi, o pareigūnas pabrėžė, kad nors ginklai bus naudojami „atremti Rusijos puolimą Ukrainos teritorijoje“, jie nebus „naudojami prieš Rusiją“.Nors kai kurie analitikai teigė, kad „Himars“ gali „pakeisti žaidimo taisykles“, kiti sako, kad nereikėtų tikėtis, jog jie staiga pagerins Ukrainos pajėgų, kovojančių su Rusijos artilerijos ugnimi, padėtį.

Zelenskis dėkoja ES už sankcijas Rusijai – ir reikalauja daugiauUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Europos Sąjungai (ES) už šeštąjį sankcijų Rusijai paketą ir kartu pareikalavo naujų baudžiamųjų priemonių.Kai bus įgyvendinti šeštojo paketo sprendimai, bus reikalingas septintasis paketas, sakė jis antradienio vakarą paskelbtame vaizdo kreipimesi. „Galiausiai neturi likti jokių svarbių ekonominių ryšių tarp laisvojo pasaulio ir teroristinės valstybės, - pabrėžė V. Zelenskis. – Mes sieksime naujų ribojimų Rusijai už šitą karą“.Dėl planuojamo ES naftos embargo Rusija praras „dešimtis milijardų eurų“, kurių ji nebegalės naudoti teroro finansavimui. Rusiškos naftos atsisakymas, be to, anot V. Zelenskio, padės ES pereiti prie atsinaujinančios energijos. Rusija tuo tarpu apskritai ekonomiškai pralaimės ir bus dar labiau izoliuota.ES šalys po kelias savaites trukusių diskusijų viršūnių susitikime Briuselyje susitarė dėl plataus rusiškos naftos embargo. Tai dalis šeštojo sankcijų paketo, kurio detalės trečiadienį Briuselyje bus derinamos toliau. Tada paketas galės būti formaliai priimtas. Numatyta iš „Swift“ mokėjimų sistemos pašalinti didžiausią Rusijos banką „Sberbank“. Be to, ES bus uždrausta valstybinė TV žinių stotis „Rossija 24“ bei valstybinės stotys „RTR Planeta“ ir „TV Centre“.Kas vakarą skelbiamame savo kreipimesi V. Zelenskis sveikino priemones Rusijai. Be to, jis atkreipė dėmesį į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laimėjimus Charkivo srityje šalies rytuose ir Zaporižėje pietuose. „Tam tikrų laimėjimų“ yra ir Chersono srityje, kurią laiko užėmę rusų daliniai.

Ukraina ragina Macroną atvykti vizito, kol Prancūzija pirmininkauja ESUkrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį paragino prancūzų prezidentą Emmanuelį Macroną apsilankyti karo draskomoje Ukrainoje, kol nesibaigė Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungai pusmetis.„Būtų gerai, kad Macronas atvyktų Prancūzijai pirmininkaujanti ES, o geriausia būtų, kad jis atvyktų su tolesnėmis ginklų siuntomis Ukrainai. Tai vertingiausia pagalba, kokią tik galime gauti iš Prancūzijos“, – sakė D. Kuleba prancūzų naujienų televizijai LCI.Prancūzijos pirmininkavimas ES baigsis birželio 30-ąją.

Bidenas: JAV siųs Ukrainai pažangių raketų sistemųJAV prezidentas Joe Bidenas antradienį patvirtino, jog Vašingtonas siųs Ukrainai daugiau pažangių raketų sistemų, galinčių smogti Rusijos invazinių pajėgų „svarbiausiems taikiniams“.„Tieksime ukrainiečiams daugiau pažangių raketų sistemų ir ginkluotės, suteiksiančių jiems galimybes tiksliau smogti svarbiausiems taikiniams mūšio lauke Ukrainoje“, – laikraštyje „The New York Times“ rašė J. Bidenas.Vienas JAV pareigūnas reporteriams sakė, kad bus siunčiamos mobilios raketų sistemos HIMARS.HIMARS – tikslaus nutaikymo ir tolimesnio nuotolio, nei šiuo metu ukrainiečių turimų ginklų, sistemos – reiškia svarbų pagerinimą ukrainiečiams kovojant su rusų artilerija Ukrainos rytuose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukrainos karinės pajėgos pasiekė tam tikrų laimėjimų netoli Chersono miesto ir žengia į priekį kai kuriose Charkovo srities dalyse, praneša „Reuters“.V. Zelenskis taip pat pridūrė, kad nors Ukrainos gynėjai „demonstruoja didžiausią drąsą ir išlieka padėties fronte šeimininkai“, Rusijos armija vis dar turi didelį pranašumą įrangos ir personalo atžvilgiu.

Donecko srities vadovas paskelbė apie keturių civilių žūtį per dienąPasak Pavelo Kirilenkos, vienas žmogus žuvo Raygorodoke, o dar trys Slavjanske. „Vidurį nakties rusai gudriai paleido raketą į Slavjansko gyvenamąjį kvartalą. Tai jų eilinis karo nusikaltimas mūsų žemėje“, – sakė P. Kirilenka.Jis pridūrė, kad neįmanoma nustatyti žuvusiųjų skaičiaus užgrobtuose Mariupolyje ir Volnovachoje.

Vakarų sankcijų sulaukęs Abramovičius kreipėsi į ES teismąRusijos oligarchas Romanas Abramovičius pateikė skundą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui prieš ES Tarybą, įvedusią sankcijų buvusiam britų futbolo klubo „Chelsea“ savininkui, taikantis į Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną ir jo artimiausios aplinkos narius dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą, antradienį pranešė naujienų agentūra „The Assotiated Press“ (AP).ES kovą įtraukė į asmenų, kurių turtas yra įšaldomas ir kuriems yra uždrausta atvykti į Bendriją, sąrašą dėl jų vaidmens Rusijos invazijoje į Ukrainą.ES Tarybos ir Bendrojo Teismo pareigūnai antradienį negalėjo pakomentuoti R. Abramovičiaus skundo detalių, kai AP su jais susisiekė antradienį.R. Abramovičius buvo priverstas parduoti „Chelsea“, kai jam sankcijas įvedė Jungtinės Karalystės vyriausybė dėl oligarcho indėlio V. Putinui surengiant „brutalią ir barbarišką invaziją“ į Ukrainą.Šio „Premier“ lygos klubo pardavimas už 2,5 mlrd. svarų (2,9 mlrd. eurų) – didžiausią kada nors už sporto komandą sumokėtą kainą – buvo užbaigtas pirmadienį konsorciumo, vadovaujamo amerikiečių verslininko Toddo Boehly, vieno iš Los Andželo „Dodgers“ beisbolo klubo savininkų. „Chelsea“ priklausė R. Abramovičiui 19 metų.Europos Komisija nurodė, kad Portugalijos, kurios pilietybę turi R. Abramovičius, tarnybos patvirtino, jog rusų verslininkas arba jo kontroliuojami subjektai negavo naudos iš „Chelsea“ pardavimo ir kad visos gautos pajamos bus skirtos humanitarinei veiklai Ukrainoje.„Tai įvyko po Europos Komisijos, Portugalijos ir Jungtinės Karalystės glaudžios sąveikos, siekiant užtikrinti, kad pardavimas visiškai atitiktų ES sankcijų įstatymus“, – sakoma Europos Komisijos pranešime, gautame „The Associated Press“. – ES sankcijų veiksmingas įgyvendinimas ir reikalavimas jas vykdyti yra Komisijos prioritetas.“Kai R. Abramovičius kovą buvo įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, ES nurodė, kad jis yra „Rusijos oligarchas, turintis ilgalaikių ir glaudžių ryšių su Vladimiru Putinu. Jis turėjo privilegijuotą galimybę susisiekti su prezidentu ir palaikė labai gerus santykius su juo. Šie ryšiai su Rusijos vadovu padėjo jam išlaikyti didelį turtą.“

Ukraina: Rusijos pajėgos kontroliuoja didžiąją dalį SjeverodoneckoRusijos pajėgos dabar kontroliuoja „didžiąją dalį“ Ukrainos rytinio Sjevjerodonecko miesto, kur pastarosiomis dienomis vyko įnirtingos kautynes, antradienį pranešė vietos administracijos vadovas.„Deja, šiandien Rusijos pajėgos kontroliuoja didžiąją dalį miesto“, – savo vaizdo pranešime sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus. Jis pridūrė, kad „90 proc.“ miesto yra sugriauta.Pareigūnas pažymėjo, kad dabar nebėra „jokios galimybės išvykti iš Sjevjerodonecko“.Maskvos pajėgos atrodo artėjančios prie savo tikslo užimti šį svarbų miestą. S. Haidajus keliomis valandomis anksčiau sakė, kad priešininkai kontroliuoja „pusę“ Sjevjerodonecko.Vis dėlto jis pabrėžė, kad Kyjivo kariuomenė „tęsia gynybą savo dabartinėse pozicijose“.Pasak S. Haidajaus, ukrainiečių kariams negresia būti apsuptiems.„Nuogąstavimai, kad mūsų kariuomenė bus kažkur apsupta... to nenutiks“, – sakė jis ir ir pridūrė, kad kariai „nuolat palaiko ryšį“ su Ukrainos valdžios tarnybomis.Pirmadienį vienas evakuacijos autobusas nebegalėjo paimti žmonių iš Sjevjerodonecko, kai transporto priemonė buvo apšaudyta Rusijos artilerijos ir žuvo vienas ja važiavęs prancūzų žurnalistas.

Ukrainos pareigūnas teigia, kad daugumą kaimo gyvenviečių aplink Sjeverodonecką užėmė Rusijos pajėgosUkrainos pareigūnas Luhansko srityje pripažino, kad dauguma kaimo gyvenviečių aplink Sjeverodonecką dabar atiteko rusams, rašo CNN.„Šiuo metu situacija yra tokia, kad mes nekontroliuojame beveik visų kaimo gyvenviečių aplink Sjeverodonecką. Namų frontas lieka tik Lysyčansko miestas“, – Ukrainos televizijai sakė Sjeverodonecko rajono administracijos vadovas Romanas Vlasenka.

Rusija smogė azoto rūgšties cisternai Ukrainos SjeverodoneckeRusijos pajėgos smogė azoto rūgšties cisternai vienoje chemijos įmonėje Ukrainos rytiniame Sjevjerodonecko mieste, kurį jos šiuo metu bando užimti, antradienį pranešė vietos administracijos vadovas ir paragino gyventojus imtis apsaugos priemonių.Per Maskvos pajėgų aviacijos smūgį buvo „pataikyta į azoto rūgšties cisterną chemijos įmonėje“, per platformą „Telegram“ parašė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergijus Haidajus.„Azoto rūgštis pavojinga įkvėpta, praryta arba patekusi ant odos ar gleivinės“, – pridūrė pareigūnas ir perspėjo žmones neišeiti iš slėptuvių, taip pat pasiruošti apsaugines kaukes, suvilgytas sodos tirpalu.Tuo metu prorusiški separatistai, kontroliuojantys dalį Luhansko srities, pranešė, kad Ukrainos pajėgų kontroliuojamoje teritorijoje „sprogo“ cheminių medžiagų rezervuaras.„Chemijos gamykloje „Azot“ sprogo rezervuaras su cheminėmis medžiagomis. Preliminariais duomenimis, tai azoto rūgštis“, – per „Telegram“ parašė apsišaukėliškos Luhansko „liaudies respublikos“ atstovas Rodionas Mirončikas.Pasak jo, įmonės teritorija tebėra kontroliuojama Ukrainos pajėgų.https://t.me/luhanskaVTSA/3062

Slovakijos prezidentė perspėjo, kad ES susidomėjimas Ukraina mažėjaTai, kad karo vaizdai iš Ukrainos nebedominuoja pagrindinėse naujienose ir antraštėse, neturėtų paskatinti Europos pamiršti karo, perspėjo Slovakijos prezidentė Zuzana Caputová per iš anksto nepraneštą vizitą į Ukrainą.„Borodiankoje ir Irpine savo akimis mačiau naikinimo pėdsakus, kuriuos Rusijos kareiviai atnešė į Ukrainą“, – sakė prezidentė, paraginusi toliau remti Ukrainą. Ji pridūrė, kad tūkstančiai civilių Rytų Ukrainoje ir toliau patiria panašų destruktyvų smurtą.Z. Caputová taip pat susitiko su kolega Volodymyru Zelenskiu ir pasakė kalbą Ukrainos parlamente.\

Vokietija paskelbė apie mainų susitarimą su Graikija už tankus UkrainaiVokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė sudaręs susitarimą su Graikija, pagal kurį Atėnai siųs į Ukrainą sovietinių laikų karines mašinas mainais į modernesnius šarvuočius iš Berlyno.„Mes suteiksime Vokietijos šarvuočius“, – po Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje sakė O. Scholzas.Vokietija jau yra sudariusi panašius susitarimus su Čekija ir šiuo metu derasi su Lenkija, kad padėtų tiekti ginkluotę Ukrainai. Tikslas – aprūpinti Ukrainą gyvybiškai reikalingais ginklais iš senų sovietmečio atsargų, kurias ji gali greitai panaudoti mūšyje, mėgindama sustabdyti Rusijos invaziją.Vokietija nori pristatyti Prahai 14 kovinių tankų „Leopard“ ir vieną šarvuotą mašiną „Leopard“ mainais į tai, kad čekai pasiųstų į Ukrainą tankus T-72.Tačiau pristatymo data dar nenustatyta.Taip pat dar neįgyvendintas planuotas apsikeitimas su Lenkija, skirtas tam, kad Varšuva gautų modernius pakaitalus už Ukrainai siunčiamą techniką. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kaltina Berlyną nesilaikant savo pažadų dėl karinės įrangos. Vokietijos vyriausybė sulaukė Kyjivo ir vietos oponentų kritikos, kad per lėtai siunčia ginklus Ukrainai.

Macronas siūlo Putinui JT rezoliuciją, kad būtų nutraukta Odesos blokadaPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad jis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino Vladimirą Putiną nutraukti Rusijos vykdomą Ukrainos Odesos uosto blokadą pagal Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos sąlygas.„Aš pasiūliau, per diskusiją, kurią turėjome su Olafu Scholzu šeštadienį, prezidentui Putinui, kad imtumėmės iniciatyvos dėl Jungtinių Tautų rezoliucijos, kad būtų labai aiškios sąlygos šiai operacijai, paskelbė jis po Europos viršūnių susitikimo Briuselyje.

Ukraina nustatė „kelis tūkstančius“ įtariamų karo nusikaltimų DonbaseUkraina nustatė kelis tūkstančius įtariamų karo nusikaltimų atvejų rytiniame Donbaso regione, kur intensyviai atakuoja Rusijos pajėgos, antradienį pranešė ukrainiečių generalinė prokurorė Iryna Venediktova.„Žinoma, iškėlėme keletą tūkstančių bylų dėl to, ką matome Donbase“, – I. Venediktova sakė per spaudos konferenciją Hagoje, susitikusi su tarptautiniais kolegomis.

Čekija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl diplomatinės nuosavybėsČekija iškvietė Rusijos ambasadorių Prahoje dėl ginčytino diplomatinės nuosavybės naudojimo, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.Rusija turi apie 50 nekilnojamojo turto objektų šioje Europos Sąjungos ir NATO valstybėje narėje, daugelį jų nuo tų laikų, kai buvusi Čekoslovakija priklausė sovietiniam blokui. Praha abejoja, ar visi šie pastatai iš tikrųjų naudojami konsulinei ar diplomatinei veiklai. Remiantis žiniasklaidos pranešimais, keli butai išnuomoti privatiems Rusijos asmenims.Maskva nesilaiko nė Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių, nei priimančiosios šalies taisyklių, kritikavo užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis. „Ji negerbia teisinės valstybės principų“, - sakė jis.Abiejų šalių santykiai buvo įtempti dar prieš karą Ukrainoje. Pernai Praha apkaltino Rusijos žvalgybos agentus esant atsakingus už sprogimus šaudmenų sandėlyje 2014 m., kai žuvo du žmonės. Kremlius tai neigė. Abi šalys išsiuntė iš šalies daugybę diplomatų.

Ukrainos prokuratūra iškėlė daugiau nei 15 tūkst. karo nusikaltimų bylųUkrainos prokuratūra teigia jau pradėjusi tirti daugiau nei 15 tūkst. karo nusikaltimų bylų.Iš viso 80 įtariamųjų yra sulaikyti, antradienį Hagoje pranešė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova. Prokurorai nusitaikę į daugiau nei 600 įtariamųjų, įskaitant aukšto rango Rusijos politikus ir karininkus, sakė ji ir pridūrė: „Kasdien pridedama nuo 200 iki 300 naujų karo nusikaltimų atvejų“.Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos ir Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokurorai Hagoje aptarė įtariamų karo nusikaltimų tyrimų statusą Ukrainoje. Prokurorai yra jungtinės tyrimo grupės nariai. Prie šios institucijos prisijungė dar trys šalys: Latvija, Estija ir Slovakija.Darbą koordinuoja Europos Sąjungos teisminė institucija Eurojustas. Dabar įrodymai ir liudytojų parodymai saugomi Eurojusto centrinėje duomenų bazėje ir bus prieinami visiems grupės nariams.Ukraina, Lenkija ir Lietuva sukūrė bendrą tyrimo grupę netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą vasarį, o po gero mėnesio prisijungė ir TBT.

Turkijos URM vadovas: pagalba Ukrainai ginklais nepadeda pakeisti karo eigosTurkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu antradienį pareiškė, kad ginklų tiekimas Ukrainai nepadeda jai nugalėti Rusijos ir pakeisti karo veiksmų eigos, praneša Anatolijos naujienų agentūra.Pasak Turkijos URM vadovo, kai kurios šalys manė, kad ginklų tiekimas Ukrainai leis jai pasiekti persilaužimą kare su Rusija.„To nėra. Nė viena iš šalių nepasiekia reikšmingų laimėjimų mūšio lauke“, - pabrėžė ministras.Anot M. Çavuşoğlu, Ukraina ir Rusija „pradeda suvokti“, kad jėga greitos pergalės nepavyks pasiekti.„Pastaruoju metu vėl ryškėja dialogo tendencija. Mes taip pat esame už dialogą. Karo daroma žala, ypač Ukrainai, labai didelė. Turkija deda pastangas atnaujinti tiesiogines Rusijos ir Ukrainos derybas, taip pat ir valstybių vadovų lygiu“, - pridūrė jis.

Rytų Ukrainoje sunaikintas didelis „Vagner“ samdinių dalinysRytų Ukrainoje, pasak šalies saugumo tarnybos, sunaikintas didelis Rusijos karinės bendrovės „Vagner“ samdinių dalinys, praneša agentūra „Ukrinform“.Saugumo tarnybos teigimu, tai pavyko išsiaiškinti viename perimtame Rusijos kario ir jo žmonos telefoniniame pokalbyje. Jo metu rusų karys skundėsi, kad savo užduočių negali įvykdyti nė gerai ištreniruoti samdiniai. Pasak jo, iš tam tikrai užduočiai Ukrainos rytuose dislokuoto „Vagner“ dalinio teliko „apgailėtini likučiai“.Ukrainos saugumo tarnyba pridūrė, kad dabar „paprasti“ Rusijos kariai bijo kautis.

Tyrimo grupę dėl karo nusikaltimų Ukrainoje papildė Estija, Latvija, SlovakijaJungtinę tyrimo grupę dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje papildė Estija, Latvija, Slovakija, antradienį pranešė Lietuvos prokuratūra.Speciali tyrimo grupė buvo sudaryta kovo 25-ąją tarp Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos, Eurojusto ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo. Ji inicijuota reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje. Dokumentą pasirašė šalių generaliniai prokurorai.„Dėkoju kolegoms už šį sprendimą. Tikiu, kad šių valstybių dalyvavimas jungtinėje tyrimo grupėje bus naudingas tiek kiekvienoje valstybėje atliekamiems nacionaliniams tyrimams, tiek pasitarnaus bendros jungtinės tyrimo grupės efektyvumui. Neabejoju, kad ir toliau dirbsime kolegiškai ir efektyviai, nes mus vienija bendras tikslas“, – pranešime sakė Lietuvos generalinė prokurorė N. Grunskienė.Eurojusto koordinaciniame pasitarime Hagoje N. Grunskienė pristatė Lietuvoje atliekamo karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir agresijos nusikaltimo Ukrainoje ikiteisminio tyrimo eigą bei prokurorų ir pareigūnų atliktus darbus.Lietuvoje šį tyrimą atlieka bendra Generalinės prokuratūros prokurorų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ikiteisminio tyrimo pareigūnų tyrimo grupė.Suderinus ir bendradarbiaujant su Ukrainos generaline prokuratūra, į Ukrainą gegužės mėnesį buvo išvykusios dvi prokurorų ir pareigūnų bei ekspertų grupės dalyvauti Kyjivo ir Charkivo srityje atliekamuose tyrimo veiksmuose, įvykio vietų apžiūrose.Kartu su Ukrainos kolegomis, Lietuvos prokurorai ir pareigūnai dalyvavo atliekant sunaikintų civilinių objektų, sprogimo vietų, sugadintos karinės technikos apžiūras, apklausiant nukentėjusius ir liudytojus.

Pagalbos grupė perspėja, kad Sjeverodonecke į kryžminę ugnį yra patekę 12 tūkst. civiliųViena svarbiausių tarptautinės pagalbos agentūrų perspėja, kad humanitarinė padėtis Rytų Ukrainos Sjeverodonecko mieste darosi vis katastrofiškesnė.„Mes baiminamės, kad iki 12 tūkst. civilių vis dar lieka mieste kryžminėje ugnyje ir neturi pakankamos prieigos prie vandens, maisto, vaistų ar elektros“, – sakoma Norvegijos pabėgėlių tarybos (NRC) generalinio sekretoriaus Jano Egelando pranešime.Miestuose dvyniuose Sjeverodonecke ir Lysyčianske prieš karą gyveno 380 tūkst. žmonių. Rusijos aviacijos ir artilerijos bombardavimas ypač nuniokojo Sjeverodonecką. Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, apgriauta maždaug 90 proc. namų, daugiau nei du trečdaliai – visiškai sunaikinti.Bendradarbiaudama su vietos partneriais praėjusią savaitę NRC išdalino maisto ir higienos reikmenis rajone likusiems civiliams, sakoma pranešime. Tačiau dėl intensyvėjančios kovos tokie pristatymai tapo neįmanomi. Nuolatinis apšaudymas verčia civilius ieškoti prieglobsčio bombų slėptuvėse ir rūsiuose, o iš miesto liko nedaug pabėgimo kelių, sakė J. Egelandas.„Negalime išgelbėti gyvybių po granatų kruša“, – sakė jis.

Ukrainos VRM atstovas: kolaborantų skaičius teisėsaugos institucijose kažin ar siekia 1 proc.Kolaborantų skaičius tarp Ukrainos teisėsaugos institucijų darbuotojų kažin ar siekia 1 proc. Šiuo metu šešiems policijos pareigūnams pareikšti įtarimai valstybės išdavimu ir kolaboravimu.Tai antradienį interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas.„Nacionalinės policijos tyrėjai pradėjo 500 baudžiamųjų procesų dėl kolaboracinės veiklos faktų. Žinoma, mes fiksuojame atvejų, kai ir policijos darbuotojai perbėga pas priešą, nors tai labai nemalonu matyti, bet šitaip, galima sakyti, vyksta apsivalymas“, - teigė jis.Anot ministro pavaduotojo, masinis teisėsaugininkų perėjimas buvo užfiksuotas Donecko srities teritorijoje.„Ten išaiškinta apie 80 policijos darbuotojų, kurie, nepaisydami vadovybės reikalavimų laikinai pakeisti buvimo vietą, neįvykdė įsakymo. Vėliau jie pradėjo bendradarbiauti su neteisėtų ginkluotų formuočių atstovais šioje teritorijoje“, - papasakojo J. Jesinas.Jis pabrėžė, kad, palyginti su 2014 metais, Ukrainos VRM sistemoje yra labai mažai žmonių, kurie pasirengę pereiti į priešo pusę.„Tada į priešo pusę pereidavo ištisos įgulos. Per šiuos metus įvyko permainų. Žmonės nesudėjo ginklų, nepaliko savo postų ir darė kur kas daugiau negu turėjo daryti pagal savo pareigas. Jie lydėjo humanitarines vilkstines, traukė žmones iš ugnies per artilerijos apšaudymus. Šios struktūros sustiprėjo ir tapo valstybės stuburu“, - pareiškė ministro pavaduotojas.

Lavrovas: Ukraina ir Vakarai turi imtis veiksmų, kad išspręstų maisto krizęRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad tai Vakarai ir Kyjivas turi išspręsti didėjančią pasaulinę maisto krizę, kurią išprovokavo konfliktas Ukrainoje.Rusijos puolimas Ukrainoje ir Vakarų sankcijos sutrikdė kviečių ir kitų žaliavų tiekimą iš abiejų šalių bei pakurstė susirūpinimą dėl bado pavojaus visame pasaulyje.Vakarų šalys „sukūrė daug dirbtinių problemų, uždarydamos savo uostus Rusijos laivams, suardydamos logistikos ir finansines grandines“, – per vizitą Bahreine žurnalistams sakė S. Lavrovas. „Jos turi rimtai apsvarstyti, kas jiems svarbiau: daryti viešuosius ryšius maisto saugumo klausimu ar imtis konkrečių žingsnių šiai problemai išspręsti“, – pridūrė jis.S. Lavrovas taip pat paragino Ukrainą išminuoti savo teritorinius vandenis, kad laivai galėtų saugiai plaukti per Juodąją ir Azovo jūras. „Jei išminavimo problema bus išspręsta (...) Rusijos karinės jūrų pajėgos garantuos netrukdomą šių laivų judėjimą į Viduržemio jūrą ir toliau į (jų) paskirties vietas“, – sakė S. Lavrovas.Rusija ir Ukraina pagamina apie 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos. Prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė Turkijos kolegai Recepui Tayyipui Erdoganui, jog Maskva pasirengusi bendradarbiauti su Ankara, kad laivyba iš Ukrainos būtų išlaisvinta ir kaltino dėl pasaulinio maisto trūkumo „trumparegišką“ Vakarų politiką.

Lenkijos ministras pirmininkas nori, kad Putinas būtų pašalintas nuo valdžiosLenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis norėtų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų visiškai pašalintas iš Kremliaus.„Jei Europa ir laisvasis pasaulis pralaimės šį mūšį, pralaimės šį karą, mes nebebusime saugūs, nes mums visada grės pavojus ir šantažas iš Putino“, – sakė M. Morawieckis „Sky News“ per Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Briuselyje dėl karo Ukrainoje.„Žinoma, norėtume, kad jis būtų visiškai pašalintas“, – sakė jis ir pridūrė, kad V. Putinas atstovauja „brutalią jėgą“.

Kyjivas: fronto linija dalija Sjeverodonecką pusiau Rusijos pajėgos kontroliuoja pusę Ukrainos rytinio Sjeverodonecko miesto, antradienį pranešė vienas ukrainiečių kariuomenės pareigūnas, Maskvos kariuomenei nesiliaujamai veržiantis gilyn į Donbaso regioną.„Deja, fronto linija dalija miestą pusiau. Bet miestas tebesigina, miestas vis dar ukrainietiškas, jį gina mūsų kariai“, – tiesioginėje transliacijoje kalbėjo miesto karinės ir civilinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas.Karo pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo, Rusija sutelkė dėmesį į rytinį Donbaso regioną ir bando įsitvirtinti savo kontroliuojamose Ukrainos teritorijose.Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus anksčiau padėtį Sjeverodonecke apibūdino kaip „itin sudėtingą“ ir pripažino, kad dalį miesto kontroliuoja Rusijos pajėgos.Pasak jo, Ukrainos pajėgos tebekontroliuoja kai kurias Rytų Ukrainos pramoninio miesto teritorijas ir neleidžia Maskvos kariams „laisvai judėti per miestą“.S. Haidajus taip pat pareiškė, kad „priešas planuoja operaciją aplinkiniams kaimams išvalyti“.Sjeverodoneckas, kur prieš karą gyveno apie 100 tūkst. žmonių, yra vienas iš kelių svarbių didesnių miestų, esančių Rusijos kelyje, Maskvai siekiant užimti visą Luhansko sritį ir Rytų Ukrainos faktinį administracinį centrą Kramatorską.

Lukašenka apdovanojo KGB darbuotojus, dalyvavusius „specialiojoje operacijoje“ UkrainojeVakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka Baltarusijos KGB darbuotojams, dalyvavusiems „specialiojoje operacijoje“ Ukrainoje, įteikė valstybinių apdovanojimų, skelbia valstybinė naujienų agentūra BELTA.„Dar vienas Pirmojo valstybės asmens dienotvarkės renginys – su prierašu „visiškai slaptai“. Šiandien prezidentas apdovanojo Nacionalinio saugumo komiteto darbuotojus, dalyvavusius specialiojoje KGB operacijoje Ukrainos teritorijoje“, – rašo prezidentui artimas „Telegram“ kanalas „Pul pervovo“.Kaip rašo „Meduza“, sprendžiant iš pranešimo, lieka neaišku, apie kokią tiksliai „specialiąją operaciją“ Ukrainoje kalbama – ar tai Rusijos įsiveržimas į šalį, ar savarankiška Baltarusijos specialiųjų tarnybų operacija.Daugiau detalių žadama pateikti gegužės 31 dieną pasirodysiančiame filme „Dorogi domoi“ kanale ONT.

Žiniasklaida: rusų kariams – naujas Putino įsakymasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas rusų kariams liepė prasiveržti iki Luhansko ir Donecko sričių administracinių sienų. Vadovaujantis Kremliaus planais, pirmiausia turi būti užimta Luhansko sritis.Rusijos karinė vadovybė iškėlė tikslą iki liepos 1 d. okupuoti Donbasą. Specialiosiose tarnybose dirbantys 24 kanalo šaltiniai pranešė, kad Rusijos aukščiausia karinė vadovybė iškėlė tikslą iki birželio 1 d. užimti visą Luhansko srities teritoriją. Gegužės 25 d. paaiškėjo, kad rusų kariams pavyko okupuoti 95 proc. Luhansko srities teritorijos. Šį faktą patvirtinančią informaciją paskelbė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.Rusija sutelkė visas pastangas, kad užimtų Sjeverodonecką, kuris laikinai tapo Luhansko srities centru. Miesto gatvės tebevyksta kovos. Gegužės 30 d. agresorės pajėgoms pavyko iš dalies pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą ir pasistūmėti arčiau Sjeverodonecko.Rusų pajėgų situacija Donecko srityje yra gerokai sudėtingesnė nei Luhansko. Specialiosiose tarnybose dirbantys 24 kanalo šaltiniai nurodė, kad Rusijos karinė vadovybė iškėlė tikslą iki liepos 1 d. okupuoti visą Donecko sritį. Rusija atsisakė planų vienu metu užimti visą Donbaso teritoriją. 

Rusija žada perduoti gamykloje „Azovstal“ žuvusių ukrainiečių karių palaikusRusija antradienį paskelbė, kad perduos 152 ukrainiečių karių, rastų tuneliuose po rusų kontroliuojamo Mariupolio metalurgijos gamykla „Azovstal“, palaikus.Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad rusų kariai rado „152 žuvusių kovotojų ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių palaikus“ vienoje šaldymo patalpoje ir kad po lavonais esą buvo „keturios minos“.„Rusija planuoja atstovams Ukrainoje perduoti ukrainiečių kovotojų ir karių palaikus, rastus gamyklos „Azovstal“ teritorijoje“, – nurodė ministerija.Rusams balandžio pabaigoje užrėmus Mariupolį, likę miesto gynėjai ištisas savaites slėpėsi tuneliuose po didžiule metalurgijos gamykla.Anksčiau gegužę šimtai „Azovstal“ buvusių ukrainiečių karių sudėjo ginklus, o Rusija nurodė, kad šie kariai bus teisiami.

Paviešinti slaptų Ukrainos operacijų kadraiAntradienį paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip Ukrainos pajėgos sraigtasparniais skrido į „Azovstal“ plieno gamyklą. Apie slaptas atsargų papildymo misijas, kurias vykdė Ukrainos sraigtasparnių komandos, nepabijojusios skristi į patį kovų dėl okupuoto Mariupolio uosto epicentrą, rašė „The War Zone“. Vienu metu skrendantys du ar net keturi Ukrainos „Mi-8“ sraigtasparniai nepabūgo Rusijos priešlėktuvinės gynybos ir priešo lėktuvų koncentracijos aplink Mariupolį ir virš jo, ir vis tiek skraidino gyvybiškai svarbias atsargas „Azovstal“ plieno gamyklos ir miesto gynėjams.Daugiau – čia.https://t.me/insiderUKR/33863

Ukraina dėl karo nusikaltimų nuteisė kalėti dar du Rusijos kariusAntradienį Ukrainos teismas dėl karo nusikaltimų nuteisė kalėti dar du Rusijos karius, pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „Interfax“.Kaip pranešama, kariams Aleksandrui Bobykinui ir Aleksandrui Ivanovui skirtos 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės už „karo įstatymų ir papročių pažeidimus“. Jie pačioje Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje apšaudė du pastarosios šalies kaimus.

Rusų pajėgos kontroliuoja dalį Sjeverodonecko Rytų Ukrainoje Rusijos pajėgos perėmė dalinę Rytų Ukrainoje esančio Sjevjerodonecko miesto kontrolę, antradienį sakė ukrainiečių aukšto rango pareigūnas, Maskvos kariuomenei stumiantis gilyn į Donbaso regioną.„Padėtis itin sudėtinga. Dalį Sjeverodonecko kontroliuoja rusai“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.Pasak jo, Ukrainos pajėgos dar išlaiko kai kuriuos šio pramoninio miesto rajonus, o rusų kariai „negali laisvai judėti po miestą“.S. Haidajus taip pat sakė, kad „priešas planuoja operaciją aplinkiniams kaimams išvalyti“.Karo pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo, Rusija sutelkė dėmesį į rytinį Donbaso regioną ir bando įsitvirtinti savo kontroliuojamose Ukrainos teritorijose.Sjeverodoneckas, kur prieš karą gyveno maždaug 100 tūkst. žmonių, yra vienas iš kelių svarbių urbanistinių centrų Rusijos kelyje, jai siekiant užimti visą Luhansko sritį ir Kramatorską – Ukrainos kontroliuojamos Donecko srities dalies administracinį centrą. 

Prieš atostogų pradžią Bulgarija iškraustys Ukrainos pabėgėlius iš pajūrio viešbučiųBulgarijoje esantys karo pabėgėliai iš Ukrainos dar prieš atostogų sezoną iš viešbučių prie Juodosios jūros bus perkelti į priėmimo centrus. „Bulgarija nebegali sau leisti išlaikyti Ukrainos pabėgėlių viešbučiuose prie jūros“, - vaizdo įraše sakė vicepremjerė Kalina Konstantinova. Žmonių perkėlimas bus pradėtas ateinančiomis dienomis.Institucijų duomenimis, Bulgarijoje yra apie 90 000 žmonių iš Ukrainos. Turistinis sezonas prie Juodosios jūros prasideda pirmąją birželio pusę.Prieš tai daugelis pabėgėlių nesutiko iš tenykščių viešbučių persikelti į valstybinius poilsio namus šalies gilumoje. Specialiai tam suorganizuotos kelionės traukiniais ar autobusais didelio dėmesio nesulaukė. Daugelis pabėgėlių baiminasi, kad nuošaliuose kurortuose gali nebūti medicininės priežiūros ar apsipirkimo galimybių. Anot bulgarų žiniasklaidos, minėta galimybe pasinaudojo tik 500 pabėgėlių.Bulgarija pabėgėliams iš Ukrainos pirmiausiai yra tranzitinė šalis, jie dažniausiai vyksta toliau į Vidurio Europą. Nuo karo pradžios vasario pabaigoje į šalį atvyko apie 300 000 žmonių. Oficialiais pirmadienio duomenimis, Bulgarijoje liko 90 365 pabėgėliai. Jie apgyvendinti viešbučiuose, taip pat apsistoję pas draugus, giminaičius ar savanorius.

Lavrovas vyks į Turkiją derybų dėl grūdų eksporto iš UkrainosRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę vyks į Turkiją derybų dėl grūdų eksporto iš Ukrainos atblokavimo, antradienį pranešė Turkijos diplomatijos vadovas Mevlutas Cavusoglu.Televizijos transliuotame interviu M. Cavusoglu nurodė, kad S. Lavrovas į Turkiją atvyks birželio 8 dieną ir čia „dalyvaus derybose dėl saugaus koridoriaus, galinčio apimti grūdų plukdymą Juodojoje jūroje“.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 30 500 kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 30 500 karių, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki gegužės 31-osios Rusija taip pat neteko 1 358 tankų, 3 302 šarvuočių, 649 artilerijos sistemų, 207 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 93 oro gynybos sistemų, 208 lėktuvų, 174 sraigtasparnių, 2 275 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 515 dronų, 48 specialiosios technikos vienetų ir 120 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Mariupolio uoste „nacionalizuoti“ užsienio laivai, pradėtas išvežti metalasApsišaukėliška Donecko liaudies respublika (DNR) „nacionalizavo“ kelis Mariupolio uoste stovėjusius užsienio laivus, taip sukurdama „nuosavą prekybos laivyną“. Apie tai, pasak portalo „Meduza“, antradienį žurnalistams sakė DNR vadovas Denisas Pušilinas.„Dalis laivų bus perduota DNR jurisdikcijai. Atitinkami sprendimai jau priimti. Šie laivai bus pervadinti. Jau aiškios ir vėliavos, kurios bus ant jų“, – sakė jis.Rusijos nacionalinio gynybos valdymo centro vadovas Michailas Mizincevas anksčiau sakė, kad prasidėjus Rusijos „specialiajai operacijai“ Mariupolio uoste liko šeši užsienio šalių laivai, plaukioję su Bulgarijos, Dominikos Respublikos, Liberijos, Panamos, Turkijos ir Jamaikos vėliavomis.Rusijos gynybos ministerijos atstovas pareiškė, kad šalys, kuriose registruotos laivus valdančios bendrovės, nesiėmė priemonių išvesti šiuos laivus iš uosto.D. Pušilino teigimu, Mariupolio uosto darbas bus visiškai atnaujintas iki birželio pabaigos. Pasak jo, uostas taps svarbiu transporto mazgu, per kurį bus gabenamos statybinės medžiagos ir įranga DNR miestams atstatyti, sakė jis.Pasak AFP, antradienį D. Pušilinas pranešė, kad iš Mariupolio į Rusiją išplaukė krovininis laivas, gabenantis metalą; tai pirmas kartas, kai laivas išplaukė iš šio Ukrainos uosto nuo tada, kai jį užėmė Rusijos pajėgos.„Šiandien iš Mariupolio uosto išplaukė 2 500 tonų lakštinio metalo ritinių, laivas plaukia į Rostovą“, – rašė jis „Telegram“.

Kyjivas: kova dėl Sjeverodonecko kontrolės įžengė į lemiamą etapąKova dėl Sjeverodonecko miesto Rytų Ukrainoje kontrolės įžengė į lemiamą etapą, antradienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Remiantis naujausia štabo įvykių suvestine, Rusijos pajėgos šį miestą supančiose teritorijose vykdo atakas. Apie puolimą taip pat pranešta Bachmuto apylinkėse, čia rusų kariai atakavo Zolotės, Komyšuvachos, Berestovės, Pokrovsko ir Dolomitnės kaimus. Suvestinėje teigiama, kad šios atakos nebuvo sėkmingos, jų metu veikiausiai buvo siekiama visiškai apsupti Severodonecką, kuris yra paskutinis Ukrainos karių kontroliuojamas miestas Luhansko srityje.Generalinio štabo teigimu, naktį į antradienį situacija kitose fronto dalyse buvo ramesnė, apie pavienes kovas buvo pranešta tik teritorijose aplink Slovianską. Pasak Donecko karinės administracijos vadovo Pavlo Kyrylenkos, pernakt šiame mieste surengtas raketų smūgis, kurio metu nukentėjo mokykla ir septyni gyvenamieji pastatai. P. Kyrylenka nurodė, kad atakos metu žuvo trys žmonės ir dar šeši sužeisti.

Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios jau žuvo 32 žurnalistaiUkrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją jau žuvo 32 žiniasklaidos darbuotojai, pirmadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja agentūra „Euronews“.V. Zelenskis savo kasdieniame naktiniame vaizdo kreipimesi nurodė, kad šis skaičius apima prancūzų žurnalistą Fredericą Leclercą-Imhoffą.Pasak šio žurnalisto darbdavio Prancūzijos transliuotojo BFM TV, F. Leclercas-Imhoffas buvo mirtinai sužalotas skeveldrų.„Kiek daugiau nei prieš mėnesį daviau interviu būtent šiam kanalui. Tai buvo mano pirmasis interviu prancūzų žiniasklaidai nuo visapusiško karo pradžios. Reiškiu nuoširdžią užuojautą Frederico kolegoms ir šeimai“, – teigė V. Zelenskis.

J. Bidenas: Ukrainos kova su Rusija yra kova už demokratijąJAV prezidentas Joe Bidenas Ukrainos kovą su Rusija pavadino kova už demokratiją. „Besitęsiančioje kovoje už demokratiją ir laisvę Ukraina ir jos žmonės šiandien stovi priešakiniame fronte, kad išgelbėtų savo šalį. Tačiau jų kova yra visus žmones vienijančios didesnės kovos dalis“, - pareiškė J. Bidenas pirmadienį renginyje Arlingtono nacionalinėse kapinėse, skirtame žuvusiems amerikiečių kariams pagerbti. Tai esą kova tarp demokratijos ir autokratijos, tarp laisvės ir priespaudos, kova už esminius demokratijos principus, kurie būtini laisvai visuomenei.Ir daug amerikiečių kareivių, kuriuos šiandien prisimena šalis, dalyvavo kovoje už demokratiją, kalbėjo J. Bidenas. Paskutinįjį gegužės pirmadienį JAV tradiciškai prisimenami karo veteranai ir kritę kariai.Dėl laisvės verta aukotis, pažymėjo prezidentas. Demokratija nėra tobula ir tokia niekada nebuvo. „Tačiau ji verta kovos. Jei reikia, dėl jos verta mirti“, - sakė prezidentas.

Naktį raketomis apšaudytas Slovjanskas, pranešama apie aukas Rusijos įsibrovėliai antradienio naktį surengė raketų ataką prieš Slovjansko miestą Donecko srityje, per kurią žuvo mažiausiai trys žmonės, o dar šeši buvo sužeisti. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Donecko regioninės karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko. „Mažiausiai trys žmonės žuvo, šeši buvo sužeisti per raketų smūgį, kurį rusai naktį surengė  Slovjanske. Buvo apgadinta mokykla ir mažiausiai septyni aukštybiniai pastatai“, – sakoma pranešime. P. Kyrylenko teigė, jog šiuo metu vis dar vyksta gelbėjimo operacijos, tad tikslus aukų ir sužeistųjų skaičius dar nustatinėjamas. Anot P. Kyrylenko, „šis antskrydis yra dar vienas Rusijos okupacinės kariuomenės nusikaltimas mūsų žemėje, kurio aukos yra civiliai“. „Dar kartą kartoju, kad Donecko srityje nėra saugių vietų, todėl dar kartą raginu jus evakuotis – gelbėti savo gyvybes. Putinas kariauja, kad sunaikintų ukrainiečius“, – sakė jis. Kaip pranešė „Ukrinform“, gegužės 30 dieną Rusijos įsibrovėliai apšaudė 46 gyvenvietes Donecko ir Luhansko regionuose, apgadindami 39 civilius objektus. Per apšaudymą žuvo mažiausiai trys žmonės, o dar septyni buvo sužeisti.

Sjeverodonecko puolimas „trunka ilgiau, nei tikėjosi Rusijos pajėgos“Rusijos kariuomenės puolimas Sjeverodonecke užtrunka ilgiau, nei jie tikėjosi, sakė naujienų agentūros TASS pranešime cituojamas Maskvos remiamas separatistų lyderis.„Jau galime pasakyti, kad trečdalis Sjeverodonecko yra mūsų valdomas“, – sakė pasiskelbusios Luhansko liaudies respublikos vadovas Leonidas Pasečnikas.„Visų pirma norime išlaikyti miesto infrastruktūrą“, – pridūrė jis.Prieš dvi dienas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad visa svarbi miesto infrastruktūra buvo sunaikinta Rusijos apšaudymo metu.Rusijos karių veržimąsi į priekį apsunkino kelios didelės chemijos gamyklos, esančios rajone, pranešė TASS.Sjeverodoneckas yra viena iš paskutinių vietovių rytinėje Luhansko srityje, kurią vis dar kontroliuoja Ukraina.

Prie Ukrainos sienos – Baltarusijos karinės pratybos Baltarusija birželį ir liepą surengs karinės mobilizacijos pratybas prie Ukrainos sienos, pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA.Pratybos vyks pietuose esančiame Gomelio regione, kuris vietomis ribojasi su išskirtine zona aplink Černobylio atominio reaktoriaus katastrofos vietą. Rytuose ši teritorija ribojasi su Rusija.Baltarusija kovą pareiškė, kad jos ginkluotosios pajėgos nedalyvauja Ukrainos kare, tačiau ji tarnavo kaip paleidimo aikštelė Rusijai, kuri per Baltarusijos sieną į Ukrainą išsiuntė tūkstančius karių.

ES skirs Ukrainai dar iki 9 mlrd. eurųEuropos Sąjunga (ES) šiais metais skirs Ukrainai dar iki 9 mlrd. eurų finansinę paramą. Tai sakoma ES šalių lyderių pareiškime, kuris paskelbtas naktį į antradienį. Šioms lėšomis Ukraina galės padengti einamąsias sąskaitas, pavyzdžiui, išmokėti pensijas ir užtikrinti ligoninių darbą. Kol kas neaišku, kiek pinigų bus skirta kaip dotacija ir kiek kaip kreditas.Pareiškime sakoma: „Europos Sąjunga pasirengusi 2022 metais suteikti Ukrainai naują išskirtinę iki 9 mlrd. eurų makrofinansinę pagalbą“.Remiantis tekstu, ES su G7 partnerėmis toliau rems Ukrainos vyriausybę, kad šalis nebankrutuotų.Europos Komisija neseniai paskelbė, kad siūlys atitinkamas priemones. Tada ES ekonomikos komisaras Valdos Dombrovskis sakė, kad paramą pirmiausiai sudarys paskolos, tačiau dalis bus ir dotacijos. Ukrainos duomenimis, šalis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko kas mėnesį gauna beveik 4,7 mlrd. eurų. Tai lėšos, kurių Ukrainos biudžetui reikia socialinėms išlaidoms dėl karo.TVF mano, kad Ukrainai per mėnesį reikia apie 5 mlrd. dolerių, kad būtų užtikrintas vyriausybės ir svarbių valstybinių institucijų funkcionavimas. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, ekonominiams nuostoliams padengti šaliai reikia apie 6,5 mlrd. eurų per mėnesį. Dar šimtai milijardų reikalingi šalies atstatymui.

V. Zelenskis: Rusija siekia sukelti badąUkrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad dėl Rusijos vykdomos Ukrainos jūrų uostų blokados Kyjivas negali eksportuoti 22 mln. t grūdų.Vėlai pirmadienį paskelbtame vaizdo pareiškime V. Zelenskis sakė, kad rezultatas yra bado grėsmė nuo šių grūdų priklausomose šalyse, galinti sukelti dar vieną migracijos krizę.„To Rusijos vadovybė aiškiai siekia“, – pareiškė jis.V. Zelenskis apkaltino Maskvą „tyčia kuriant šią problemą, kad būtų sunku visai Europai ir kad Ukraina neuždirbtų milijardų dolerių iš savo eksporto“.Rusijos tvirtinimus, kad sankcijos neleidžia jai eksportuoti daugiau savo maisto produktų, Ukrainos prezidentas pavadino cinišku melu.

Zelenskis: artėjame prie momento, kai Rusija turės nuleisti ginklusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo tradiciniame vaizdo įraše antradienio naktį pabrėžė, kad artėjama prie taško, kai Rusija turės sudėti ginklus ir pereiti prie diplomatijos.„Padėtis Donbase iš esmės tebėra labai sudėtinga. Rusijos kariuomenė bando sutelkti aukštesnes pajėgas, kad mūsų gynėjams būtų daromas vis didesnis spaudimas. Ten, Donbase, dabar buvo surinkta didžiausia Rusijos kariuomenės kovinė galia. Sjeverodoneckas, Lisičianskas, Bachmutas, Avdijivka, Kurachovo, Slovjanskas ir kai kurios kitos gyvenvietės išlieka pagrindiniais okupantų taikiniais šia kryptimi“, – sakė prezidentas.Jis padėkojo Ukrainos gynėjams, kurie, nepaisant okupantų techninio ir kartais kiekybinio pranašumo, didvyriškai ginasi.„Šiandien [pirmadienį] Rusijos kariai vėl apšaudė Charkivą. Per Ukrainos ir Rusijos sieną taip pat buvo apšaudyta mūsų Sumų regiono teritorija. Kova dėl Chersono regiono tęsiasi. Žingsnis po žingsnio mes išlaisviname savo žemę ir palaipsniui artėjame prie taško, kuriame Rusijai vis tiek teks sudėti ginklus, suskaičiuoti visus savo mirusiuosius ir pereiti prie diplomatijos. Tikrai reikės“, – pabrėžė jis.Kaip anksčiau pranešė UNIAN, pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, gegužės 30-osios vakarą per Ukrainos karių puolimą, įsibrovėliai patyrė nuostolių ir pasitraukė iš Mykolajivkos kaimo Chersono regione. Tai sukėlė paniką tarp kitų Rusijos kariuomenės vienetų karių.Ukrainos skaičiavimais, bendri Rusijos pajėgų nuostoliai nuo vasario 24 d. iki gegužės 30 d. sudarė apie 30,4 tūkst. žmonių, 1349 tankus, 3282 šarvuotas kovines transporto priemone, 643 artilerijos sistemas 207 orlaivius, 174 sraigtasparnius, 507 operatyvinio ir taktinio lygio bepiločius orlaivius.

ES paskelbė apie naują Rusijos naftos importo draudimąEuropos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis antradienio naktį pareiškė, kad buvo pasiektas susitarimas uždrausti Rusijos naftą ES.Jis sakė: „Tai iš karto apima daugiau nei 2/3 naftos importo iš Rusijos, sumažinant didžiulį jos karo mašinos finansavimo šaltinį. Maksimalus spaudimas Rusijai užbaigti karą“.Pranešama, kad ES taip pat susitarė iki 2022 m. pabaigos uždrausti 90 proc. Rusijos naftos importo.Vadovai taip pat susitarė atjungti didžiausią Rusijos banką „Sberbank“ nuo finansinių pranešimų sistemos SWIFT.

Rusija smogė azoto rūgšties cisternai Ukrainos Sjeverodonecke Rusijos pajėgos smogė azoto rūgšties cisternai vienoje chemijos įmonėje Ukrainos rytiniame Sjeverodonecko mieste, kurį jos šiuo metu bando užimti, antradienį pranešė vietos administracijos vadovas ir paragino gyventojus imtis apsaugos priemonių. Per Maskvos pajėgų aviacijos smūgį buvo „pataikyta į azoto rūgšties cisterną chemijos įmonėje“, per platformą „Telegram“ parašė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergijus Haidajus. „Azoto rūgštis pavojinga įkvėpta, praryta arba patekusi ant odos ar gleivinės“, – pridūrė pareigūnas ir perspėjo žmones neišeiti iš slėptuvių, taip pat pasiruošti apsaugines kaukes, suvilgytas sodos tirpalu. https://t.me/luhanskaVTSA/3062

Į Sjeverodonecką pavyko įsiveržti okupantams„Į Sjeverodonecką įsiveržė okupantai, kovos tęsiasi gatvėse. Gyventojams primygtinai rekomenduojama likti slėptuvėse. Tikimės, kad dingę gydytojai gyvi, nes sugadintame greitosios pagalbos automobilyje kūnų nerasta. Okupantams pavyko prasibrauti per teritoriją iš pakraščio, kur yra „Mir“ viešbutis, ir pajudėti šiek tiek giliau į miestą“, –  sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Ukraina: Mariupolyje žuvo mažiausiai 22 tūkst. žmoniųUkrainos duomenimis, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Mariupolio mieste žuvo mažiausiai 22 tūkst. žmonių, rašo „Sky News“.Mariupolio miesto tarybos duomenimis, nuo gegužės pradžios senosiose Krymo kapinėse buvo aptiktos 25 naujos masinės kapavietės.Iš viso nuo balandžio vidurio masinėse kapavietėse netoli Senojo Krymo, Mangušo ir Vynohradnės kaimų buvo palaidota mažiausiai 16 000 mariupoliečių.Dar 5000 žmonių buvo palaidoti iki kovo vidurio.Mariupolio meras Vadymas Boičenka sakė: „Mariupolyje žuvo 22 000 žmonių. Tačiau vis daugiau faktų rodo, kad rasistinio nusikaltimo pasekmės yra daug sunkesnės“.

Ukraina ragina nepasiduoti Rusijos šantažui maisto krizeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paprašė Prancūzijos nepasiduoti Rusijos „šantažui“ dėl pasaulio aprūpinimo maistu saugumo.Po derybų su Kyjive apsilankiusia Prancūzijos naująja užsienio reikalų ministre Catherine Colonna (Katrin Kolona) Ukrainos prezidentūra savo pranešime nurodė, kad Rusija naudojasi aprūpinimo maisto produktais saugumo klausimais kaip priemone įtikinti sušvelnint tarptautines sankcijas, taikomas Maskvai dėl jos invazijos Ukrainoje.Ukraina kaltina Rusiją, kad jos pajėgos okupuotose teritorijose grobia grūdus ir žemės ūkio techniką, taip pat bando paralyžiuoti Ukrainos grūdų eksportą.V. Zelenskio biuras nurodė, kad prezidentas ir C. Colonna taip pat aptarė sankcijas, ginklų tiekimą Ukrainai ir Kyjivo siekius įstoti į Europos Sąjungą.Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba atkreipė dėmesį į C. Colonnos apsilankymą netoli Kyjivo esančiame Bučos mieste, tapusiame įtariamų Rusijos žiaurumų Ukrainoje simboliu.Maskva spaudė Vakarus atšaukti sankcijas ir siekė nusikratyti kaltės dėl besivystančios maisto krizės, apsunkintos smarkiai sumažėjusių Kyjivo galimybių karo sąlygomis eksportuoti kviečius.Jungtinė Karalystė savo ruožtu kaltino Rusiją „mėginant gauti išpirką iš pasaulio“ ir teigė, jokio sankcijų sušvelninimo nebus.Ukraina sakė esanti dėkinga Prancūzijai už palaikymą griežtoms sankcijoms Maskvai.

Zelenskis ragina ES nutraukti tarpusavio kivirčus ir priimti sankcijas RusijaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos Sąjungą (ES) nutraukti tarpusavio kivirčus, kurie, pasak jo, tik pasitarnauja Maskvai.„Visi ginčai Europoje turi liautis, tokie tarpusavio nesutarimai tik skatina Rusiją daryti jums vis daugiau spaudimo“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į ES viršūnių susitikimą Briuselyje, teigė V. Zelenskis, ir paragino Europą būti vieningą.

Scholzas sako nesileisiantis Putino įbauginamas – ginklai vyks į UkrainąVokietijos kancleris Olafas Scholzas sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimai dėl tolesnių Vakarų ginklų tiekimų Ukrainai nepadarė jam įspūdžio.Nereikėtų leistis įbauginamiems, interviu visuomeninio transliuotojo ARD naujienų programai „Tagesthemen“ sakė Vokietijos vadovas. „Štai kodėl mes tęsime tai, ką pradėjome“.Be tolesnių ginklų tiekimų Ukrainai, tai taip pat apima geresnį Bundesvero aprūpinimą, tam planuojama 100 mlrd. eurų programa. Vokietija „palaikys Ukrainą tol, kol to reikės“, pabrėžė O. Scholzas.Savaitgalį telefonu kalbėdamasis su O. Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu V. Putinas perspėjo dėl sunkiosios ginkluotės pristatymo Ukrainai. Anot Kremliaus, tai gali dar labiau destabilizuoti padėtį ir paaštrinti humanitarinę krizę, sakė V. Putinas.Iki šiol Vokietijos vyriausybė sutiko tiekti dviejų tipų sunkiąją ginkluotę: 50 priešlėktuvinių šarvuočių „Gepard“ („Cheetah“) ir septynias šarvuotas haubicas 2000. Pastarosios yra sunkiosios artilerijos dalys. Tačiau Ukraina taip pat reikalauja kovinių tankų ir pėstininkų kovos mašinų, daugkartinių raketų paleidimo įrenginių ar priešlaivinių raketų.

Kuleba: Ukrainai įgriso „specialūs sprendimai“ jos integracijai į ESUkrainai įgriso „specialūs sprendimai“ ir specialūs modeliai jos integracijai į Europos Sąjungą (ES), pirmadienį pareiškė šios šalies užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kurį cituoja agentūra „Reuters“.„Mums reikia aiškaus teisinio patvirtinimo, kad Ukraina yra Europos integracijos projekto dalis, o tai būtų galima padaryti suteikiant kandidatės statusą“, – teigė D. Kuleba po susitikimo su savo kolege iš Prancūzijos Catherine Colonna.

Ukrainos pietuose – sėkminga kontratakaSėkmingo Ukrainos karių puolimo metu Rusijos kariai pasitraukė iš Mykolaivkos Chersono regione. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, skelbia UNIAN.„Per sėkmingą Gynybos pajėgų dalinių puolimą priešas patyrė nuostolių ir pasitraukė iš Mykolaivkos kaimo Chersono srityje, o tai sukėlė paniką tarp kitų Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų dalinių karių“, – sakoma ataskaitoje.Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsia sėkmingą kontrpuolimą Zaporožės ir Chersono regionuose.

Prieš Sumų sritį panaudoti kasetiniai šaudmenysPirmadienį Rusijos kariai prieš Ukrainos Sumų sritį panaudojo draudžiamus kasetinius šaudmenis, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi šios srities karinės administracijos vadovu Dmytro Žyvytskiu.„Šiandien Chotino gyvenvietė buvo apšaudyta kasetiniais šaudmenimis. Jie ypač pavojingi, nes ne visi sprogsta vienu metu. Jie paveikia dideles teritorijas ir kelia pavojų civiliams“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė jis.Vėliau D. Žyvytskis pridūrė, kad pirmadienio rytą rusai tokiais pat šaudmenimis apšaudė ir tos pačios srities Seredyna-Buda miestą. Pasak jo, užfiksuota maždaug 11 tokių atakų.

Turkija siūlo surengti Rusijos, Ukrainos ir JT derybasTurkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pasisiūlė surengti Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų derybas, skelbia CNN.R.T.Erdoganas pabrėžė V. Putinui, kad „reikia imtis veiksmų, kurie sumažintų neigiamus karo padarinius“ ir kaip įmanoma greičiau atkurtų taiką tarp Rusijos ir Ukrainos.Rusijos ir Ukrainos delegacijos paskutinį kartą susitiko deryboms Stambule kovo 29 d.

E. Macronas: Ukrainoje žuvo prancūzų žurnalistas Dirbdamas Ukrainoje žuvo prancūzų žurnalistas, pirmadienį tviteryje pranešė prezidentas Emmanuelis Macronas. Tai naujausias atvejis, kai per Rusijos invaziją į šalį žuvo arba buvo sužeisti keli reporteriai. „Fredericas Leclercas-Imhoffas buvo Ukrainoje, kad parodytų karo tikrovę. Humanitarinės pagalbos autobuse su civiliais, priverstais bėgti nuo Rusijos bombardavimų, jis buvo mirtinai sužeistas“, – parašė E. Macronas. F. Leclerco-Imhoffo darbdavys Prancūzijos televizijos kanalas BFM-TV taip pat patvirtino, kad jis žuvo. F. Leclercas-Imhoffas dirbo BFM televizijos naujienų kanale, kuris teigė, kad jam buvo 32 metai ir jis jau antrą kartą nuo karo pradžios vasario 24 d. rengė reportažus Ukrainoje. Jis buvo netoli Severodonecko – miesto Rytų Ukrainoje, kurį pastarosiomis savaitėmis puola besiveržianti Rusijos kariuomenė, sakoma atskiruose Prancūzijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministerijų pareiškimuose. Užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna, pirmadienį viešėjusi Kyjive, savo pareiškime nurodė, kad „Prancūzija reikalauja kuo greičiau pradėti skaidrų tyrimą, kad būtų atskleistos visos šios tragedijos aplinkybės“. „Sielvartauju kartu su jo šeima, artimaisiais ir kolegomis“, – parašė E. Macronas ir pridūrė, kad „tiems, kurie užtikrina sunkią reportažų misiją kovinėse zonose, noriu pakartoti besąlygišką Prancūzijos paramą“.

Ministrė: Prancūzija padidins ginklų tiekimą UkrainaiNaujoji Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pirmadienį vizito Kyjive metu pranešė, kad jos šalis yra pasirengusi padidinti karinės paramos teikimą Rusijos invaziją šiuo metu mėginančiai atremti Ukrainai.„Prancūzija nekariauja su Rusija“, tačiau „toliau didins ginklų tiekimą“ Ukrainai, teigė C. Colonna per bendrą spaudos konferenciją su savo ukrainiečių kolega Dmytro Kuleba. Pasak jos, ginklai šalį pasieks „artimiausiomis savaitėmis“.Prancūzijos užsienio reikalų ministrė taip pat stojo ginti savo šalies prezidento Emmanuelio Macrono, kuris Ukrainoje ir kai kuriose Vakarų šalyse sulaukia kritikos dėl dažnų pokalbių su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu. „Respublikos prezidento ir Vladimiro Putino pokalbiai yra tiesmuki ir atviri“, – teigė ministrė. Ji pridūrė, kad „derybų valanda, regis, dar neatėjo, tačiau, kaip sakė (Ukrainos) prezidentas (Volodymyras) Zelenskis, kada nors išauš dialogo diena“.Kalbėdama apie Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą (ES), C. Colonna nurodė, kad Prancūzija „palaiko paspartintą suartėjimą su Ukraina. Atitinkamas šalies prašymas yra teisėtas“, tvirtino ministrė.C. Colonna tapo aukščiausio rango Prancūzijos pareigūne, apsilankiusia Ukrainoje po Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną. Čia ji dar turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir su juo aptarti Maskvos vykdomą Ukrainos uostų blokadą bei to poveikį pasauliniam aprūpinimui maistu.

Separatistai: pasidavę „Azovstal“ gynėjai gali sulaukti mirties bausmėsUkrainos kariams, pasidavusiems Rusijos pajėgoms „Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolio mieste, gali grėsti mirties bausmė, pirmadienį pranešė vienas promaskvietiškas separatistų pareigūnas.„Dėl jų sprendimą priims teismas“, – naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo apsiskelbusios vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) Rytų Ukrainoje teisingumo ministrą Jurijų Sirovatko. - „Už tokius nusikaltimus DNR turime aukščiausią bausmės formą – mirties bausmę“.„Visi karo belaisviai yra DLR teritorijoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad tarp jų yra apie 2300 karių iš „Azovostal“ gamyklos.Šimtai Ukrainos strateginio Mariupolio uosto, esančio Azovo jūros pakrantėje šalies pietryčiuose, gynėjų šį mėnesį pasidavė, ištisas savaites prasilaikę „Azovstal“ metalurgijos gamyklos požeminiuose tuneliuose.Kyjivas pareiškė norįs iškeisti karius per apsikeitimą belaisviais, tačiau Maskva nurodė, kad pirmiausia jie stos prieš teismą. Tarp pasidavusių Ukrainos kovotojų yra „Azovo“ pulko, buvusio sukarinto dalinio, kuris integravosi į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, nariai. Rusija šį padalinį, anksčiau turėjusį ryšių su kraštutinių dešiniųjų grupuotėmis, apibūdina kaip neonacistinę organizaciją.Šeštadienį per pokalbį telefonu su Vladimiru Putinu Prancūzijos ir Vokietijos vadovai ragino Rusijos prezidentą paleisti Ukrainos kovotojus iš „Azovostal“.

J. Bidenas: JAV Ukrainai nesiųs raketų, galinčių smogti RusijaiJAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad nesiųs į Ukrainą raketų sistemų, kurios galėtų smogti taikiniams Rusijos teritorijoje, nepaisant skubių Kyjivo prašymų suteikti tokius ginklus.„Mes nesiųsime į Ukrainą raketų sistemų, kurios gali smogti Rusijai“, – žurnalistams sakė J. Bidenas.

Ukrainos gynybos ministerija: Rusijos smūgiai yra maksimaliai intensyvūsUkrainos gynybos ministerija teigia, kad Rusijos pajėgos vykdo artilerijos smūgius palei didžiąją dalį fronto linijos, einančios per Luhansko ir Donecko sritis, bandydamos prasiveržti pro Ukrainos gynybines pozicijas.Gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas pirmadienį sakė, kad Rusijos pajėgos „bando apsupti mūsų karius Donecko ir Luhansko srityse“.„Mūšiai pasiekė maksimalų intensyvumą. Rusijos okupacinės pajėgos dalyvauja per visą fronto liniją ir artilerija bando apšaudyti mūsų užnugario pozicijas“, – sakė jis.Apie situaciją Severodonetske O. Motuzianykas sakė: „Vyksta gatvės mūšiai, [Ukrainos] kariuomenė toliau kovoja. Mes žinome viską apie priešo planus. Esu optimistiškai nusiteikęs dėl situacijos, bet ji įtempta. Mes stengiamės užkirsti kelią priešui apsupti mūsų dalinius netoli Lysichansko ir Severodonetsko ir blokuoti pagrindinį logistikos kelią, kuris eina į vakarus iki Bakhmuto“.Jis sakė, kad Rusijos pajėgos persigrupuoja „siekdamos vėl pradėti puolimą Iziumo-Barvinkovės ir Iziumo-Slovyansko [kryptimis]“. Rusai jau užėmė Lymano miestelį į šiaurės rytus nuo Slovyansko.

Kijevas kasdien jaučia grėsmė: tikimasi antro puolimoKijevo karinės administracijos vadovas tvirtino, jog Kijevas tebėra prioritetinis Rusijos okupantų taikinys, bet Ukrainos sostinė yra pasirengusi atstumti priešą. Tai pareiškė Kijevo miesto karinės administracijos vadovas Mykolas Žirnovas, kurį cituoja UNIAN.„Jei pažvelgsime į Briansko ir Kursko regionus, nestebime realių karių formavimosi ženklų. Tačiau mes žinome, kad Rusijos Federacija taip pat gali naudoti Baltarusijos teritoriją. Rusija neatsisakė savo agresyvaus tikslo užgrobti visą Ukrainos teritoriją. Kijevas, kaip sostinė, yra prioritetinis Rusijos karių užgrobimo taikinys. Atsižvelgiant į didelį žmogiškųjų, materialinių ir techninių išteklių kiekį, antrojo puolimo pavojus išlieka“, – sakė M. Žirnovas.Tačiau jis tvirtino, kad Rusija per trumpą laiką negalės sukurti didelės karių grupės naujam Kijevo puolimui.„Mes kasdien stebime priešo veiksmus. Ir mes ruošiamės jo susitikimui: ruošiame linijas ir pozicijas inžineriniu požiūriu, statomos gynybinės struktūros, ruošiama tam tikra sritis kasybai, o kariai mokomi atsižvelgiant į įgytą patirtį. Grėsmė egzistuoja ir egzistuos tol, kol mes laimėsime, bet Kijevas ruošiasi duoti tinkamą atkirtį priešui!“ – apibendrino M. Žirnovas.

V. Orbanas: kompromiso dėl rusiškos naftos embargo dar nepasiektaVengrijos premjeras Viktoras Orbanas, pirmadienį atvykęs į Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, pareiškė, kad blokas dar nepasiūlė kompromiso, kuris leistų jo šaliai palaikyti rusiškos naftos embargą.Europos diplomatai yra parengę pareiškimą, kuriame siūloma, kad Vengrijai būtų taikoma laikina embargo išimtis. Jie kiek anksčiau pareiškė viltis, kad atitinkamą dokumentą pavyks priimti per dvi dienas Briuselyje vyksiantį viršūnių susitikimą.Tačiau V. Orbanas pareiškė žurnalistams, kad „jokio susitarimo nėra“.

Prie Sjeverodonecko žuvo prancūzų žurnalistasRusijos pajėgoms Ukrainos rytuose pirmadienį apšaudžius automobilį, kuriuo buvo evakuojami žmonės, žuvo žurnalistas iš Prancūzijos, pranešė vienas aukšto rango ukrainiečių pareigūnas.Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus platformoje „Telegram“ parašė, kad incidentas įvyko netoli Sjeverodonecko miesto, pastaruoju metu tapusio Rusijos pajėgų puolimo epicentru.„Šiandien mūsų šarvuota evakuacinė transporto priemonė važiavo paimti iš srities 10 žmonių ir pateko į priešo apšaudymą. Sviedinių skeveldros pramušė mašinos šarvus, į kaklą buvo mirtinai sužalotas akredituotas prancūzų žurnalistas, rinkęs medžiagą apie evakuaciją. Policijos patrulį išgelbėjo šalmas“, – sakoma S. Haidajaus žinutėje.Pareigūnas pridūrė, kad evakuacijos operacija buvo oficialiai sustabdyta.Naujienų agentūra „Unian“ pranešė, kad per šį incidentą žuvo televizijos BFMTV žurnalistas Fredericas Leclercas.

Mariupolyje aptikta naujų masinių kapaviečiųOkupuotame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje Rusijos kariai galimai pražudė gerokai daugiau civilių, nei šiuo metu numanomus 22 tūkst., praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi šio miesto meru Vadymu Boičenka.„Anksčiau skaičiavome, kad Mariupolyje aukų skaičius siekia 22 tūkst. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau faktų rodo, kad rašistų nusikaltimų padariniai yra kur kas didesni, nei manyta. Tam ir itin sudėtingai vietos gyventojų padėčiai reikalingas pasaulio dėmesys“, – Mariupolio miesto tarybos pranešime teigė V. Boičenka.Pranešime pažymima, kad per pastarąjį mėnesį Staryj Krymo kapinėse atsirado 25 nauji grioviai. Į juos žmonės buvo suguldyti keliais sluoksniais, o kapai tuomet buvo pažymėti kaip individualios laidojimo vietos. Manoma, kad masinėse kapavietėse netoli Staryj Krymo, Mangušo ir Vynogradnės kaimų iki šiol palaidota iš viso bent 16 tūkst. mariupoliečių.Iki kovo pabaigos miesto tarnybos palaidojo dar 5 tūkst. čia žuvusių žmonių. Dar tūkstančių žmonių kūnai yra po pastatų griuvėsiais, natūraliose kapinėse arba laikinuose morguose.Rusijos agresija Mariupolyje sukėlė milžinišką humanitarinę katastrofą. Miestas yra praktiškai sugriautas, čia nėra elektros, vandens ar dujų tiekimo. Jame vis dar yra daugiau kaip 100 tūkst. civilių. Rusai čia paskyrė savo „merą“ ir ėmė kurti vaizdą apie neva į įprastas vėžes grįžtantį miestą.

Ispanijos premjeras: NATO parama Ukrainai – nepalaužiamaNATO parama Ukrainai yra nepalaužiama, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasieks savo invazijos į šią šalį tikslų, pirmadienį pareiškė Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas, kurį cituoja agentūros „Reuters“ ir CNN.Jis kalbėjo Madride vykusiame renginyje 40-osioms Ispanijos įstojimo į NATO metinėms paminėti. Jame taip pat dalyvavo paties Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.„Ryžtinga pagalba Ukrainai yra vienintelis būdas užtikrinti, kad Europa ir mūsų sukurtas pasaulis turėtų ateitį, – teigė P. Sanchezas. – Putinas nepasieks savo tikslų, nes NATO sąjungininkų parama Ukrainai yra nepalaužiama.“Savo ruožtu J. Stoltenbergas pasveikino ilgametį Ispanijos indėlį į NATO ir kalbėjo apie artėjantį Aljanso viršūnių susitikimą, kuris birželio 28–30 dienomis taip pat bus rengiamas Madride. Pasak NATO vadovo, Aljansas „pagilins bendradarbiavimą su panašaus mąstymo šalimis ir organizacijomis, be kita ko, Europos Sąjungoje (ES) bei Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Prie mūsų taip pat prisijungs Suomija ir Švedija, kurios neseniai pateikė istorines paraiškas dėl stojimo į mūsų Aljansą.“Suomija ir Švedija neseniai atsisakė savo ilgametės karinio neutraliteto pozicijos. Abi šalys nusprendė siekti narystės Aljanse būtent po Rusijos invazijos į Ukrainą.Pirmadienio renginyje Ispanijos prisijungimui prie NATO paminėti taip pat dalyvavo šalies karalius Felipė. Negana to, renginyje buvo trys kadenciją baigę Ispanijos premjerai ir keturi buvę NATO generaliniai sekretoriai.

Vokietijoje iki šiol įšaldyta 143 mln. eurų vertės Rusijos turtoNuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Vokietijoje jau įšaldyta 143 mln. eurų vertės Rusijos oligarchų ir kitų į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašus įtrauktų asmenų turto.Finansų ministerijos Berlyne duomenimis, tai gerokai didesnis skaičius, palyginti su 342 tūkst. eurų vertės įšaldyto turto vasario pabaigoje.Pasak ministerijos, gegužės 23 dieną buvo įšaldyta iš viso 142 990 409 eurų vertės Rusijos turto. Tai padaryta pagal ES direktyvą, kuri buvo priimta dar 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą.

Bučos žudynės „niekada neturi pasikartoti“, Ukrainoje sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministrėNaujoji Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pirmadienį per vizitą Ukrainoje pasmerkė civilių žudynes prie Kyjivo, parodydama paramą Ukrainai tuo metu, kai Rusijos pajėgos skverbiasi tolyn šalies rytuose.„Tai niekada neturėjo įvykti. Tai niekada neturi pasikartoti“, – sakė C. Colonna žurnalistams po apsilankymo stačiatikių bažnyčioje Bučos mieste prie sostinės Kyjivo, kur Rusijos pajėgos kaltinamos civilių žudymu. Ji sakė, kad Prancūzija palaiko tariamų Rusijos žiaurumų aukas ir kad jos šalis „padarys viską, ką gali, kad atkurtų taiką“.Šimtai ukrainiečių žuvo Rusijai okupavus miestelį ankstyvosiomis Maskvos invazijos dienomis, Kyjivas ir Europos sostinės apkaltino Rusijos pajėgas karo nusikaltimais.Per vizitą Bučoje C. Colonna sakė, kad Prancūzija „buvo pirmoji, kuri reagavo“, turėdama omenyje tai, kad į Bučą buvo pasiųsti prancūzų žandarai kartu su Ukrainos tyrėjais tirti galimus karo nusikaltimus. Užsienio reikalų ministrė pridūrė tikinti, kad „teisiniai procesai bus baigti kuo greičiau, kad šeimos galėtų deramai palaidoti savo artimuosius“.C. Colonna yra aukščiausio rango Prancūzijos pareigūnė, apsilankiusi Ukrainoje po vasario 24 d. Rusijos pradėtos invazijos. Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ministrė susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kolega Dmytro Kuleba aptarti Rusijos vykdomą Ukrainos uostų blokadą ir poveikį pasauliniam maisto saugumui.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 30 350 kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 30 350 karių, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki gegužės 30-osios Rusija taip pat neteko 1 349 tankų, 3 282 šarvuočių, 643 artilerijos sistemų, 205 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 93 oro gynybos sistemų, 207 lėktuvų, 174 sraigtasparnių, 2 258 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 507 dronų, 48 specialiosios technikos vienetų ir 118 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Sjeverodonecko gatvėse vyksta įnirtingos kovosRusijos puolimo epicentre atsidūrusio Ukrainos rytinio Sjeverodonecko miesto gatvėse vyksta įnirtingos kovos, pirmadienį pranešė meras Oleksandras Striukas.O. Striukas pirmadienį telefonu naujienų agentūrai AP sakė, kad „Rusijos kariai įžengė į miestą ir vyksta gatvių mūšiai“. Anot jo, ukrainiečių gynėjai bando išstumti puolančias Maskvos pajėgas.Meras nurodė, jog „rusų kariai pasistūmėjo kelis kvartalus miesto centro link“.„Neturime elektros ir ryšių; miestas visiškai nuniokotas“, – pridūrė jis.Pasak mero, Sjeverodonecke likę 12–13 tūkst. civilių gyventojų nuo nesiliaujančio Rusijos bombardavimo slepiasi rūsiuose ir bunkeriuose.O. Striuko teigimu, „aukų skaičius auga kas valandą, tačiau negalime suskaičiuoti žuvusiųjų ir sužeistųjų gatvėse vykstant kautynėms“.Mero duomenimis, nuo karo pradžios žuvo 1,5 tūkst. miesto gyventojų.

Rusija skelbia apšaudžiusi laivų statyklą MykolajiveRusijos karinės pajėgos skelbia Pietų Ukrainoje apšaudžiusios Mykolajive esančią laivų statyklą. „Per artilerijos smūgį prieš angarą laivų statyklos „Ozean“ teritorijoje Mykolajivo mieste sunaikinta daugiau kaip 15 Ukrainos kovinių tankų ir pėstininkų kovos mašinų, taip pat penkios didelės artilerijos sistemos“, - pirmadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.Per oro, raketų ir artilerijos atakas, be to, per praėjusias 24 valandas Rytų Ukrainos Donbaso regione esą sunaikinta dešimtys vadaviečių ir valdymo punktų, ryšių centrų ir daug dalinių susitelkimo vietų. I. Konašenkovas kalbėjo apie daugiau kaip 320 nukautų ukrainiečių karių ir 47 iš rikiuotės išvestus karinės technikos vienetus.Nepriklausomai šių duomenų patikrinti nėra galimybės.

Karo žala Ukrainos infrastruktūrai viršijo 100 mlrd. JAV doleriųBendra tiesioginė žala Ukrainos ekonomikai dėl gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų bei infrastruktūros sugadinimo ir sunaikinimo gegužės 25-ąją siekė apytikriai 105,5 mlrd. JAV dolerių, per savaitę išaugusi daugiau kaip 8 mlrd. dolerių, rodo Kyjivo ekonomikos mokyklos karo žalos tyrimų „Rusija sumokės“ naujausi duomenys.Bendrieji Ukrainos ekonomikos nuostoliai dėl Rusijos invazijos, paskaičiuoti Ekonomikos ministerijos ir Kyjivo ekonomikos mokyklos – tiesioginiai ir netiesioginiai (bendrojo vidaus produkto mažėjimas, sustoję investicijos, darbo jėgos netekimas, papildomos išlaidos gynybai, socialinei paramai ir panašūs)  – svyruoja nuo 564 mlrd. iki 600 mlrd. dolerių.Tuo tarpu analitikai apskaičiavo, kad vien tik per savaitę iki gegužės 25-osios būsto fondui buvo padaryta žalos už 5,5 mlrd. dolerių, ir ji išaugo iki 39,3 mlrd. dolerių. Daugiausiai gyvenamųjų namų sunaikinta Mariupolyje, Charkivas, Černihive, Severodonecke ir Lysyčanske. Iš viso dėl karo sugadinta, sunaikinta ar prarasta daugiau kaip 44 mln. kvadratinių metrų būsto.„Bendra dokumentais įrodyta tiesioginė žala Ukrainos įmonėms jau siekia 11,3 mlrd. dolerių. Per savaitę ši suma padidėjo 591 mln. dolerių. Nuo tada, kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, buvo apgadintos arba sunaikintos mažiausiai 227 įmonės, gamyklos ir fabrikai“, – pažymima ataskaitoje.Joje taip pat pateikiami duomenys apie lengvųjų automobilių nuostolius – jie siekia beveik 1,6 mlrd. dolerių arba apie 105 tūkst. automobilių, o didžiausi jų – Donecko, Charkivo, Luhansko, Černihivo ir Kyjivo srityse.Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios padaryta žala infrastruktūrai: sugriauta mažiausiai 23,8 tūkst. kilometrų kelių, 6,3 tūkst. geležinkelio bėgių ir 41 geležinkelio tiltas, 643 sveikatos priežiūros įstaigos, 1123 švietimo įstaigos, 621 vaikų darželis, 192 kultūros ir 115 religinių pastatų, 178 sandėliai, 99 administraciniai pastatai, 28 naftos bazės ir 19 prekybos centrų.

Lenkijos pasienio apsauga suskaičiavo per 3,7 mln. karo pabėgėlių iš UkrainosNuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lenkijos pasieniečiai registravo 3,7 mln. karo pabėgėlių iš kaimyninės šalies. Sekmadienį atvyko 21 700 žmonių, pirmadienį tviteryje pranešė pasienio apsauga.Ukrainos kryptimi sieną sekmadienį kirto 28 600 žmonių. Iš viso nuo karo pradžios vasario 24-ąją iš Lenkijos į Ukrainą įvažiavo beveik 1,7 mln. žmonių. Institucijų duomenimis, tai daugiausiai Ukrainos piliečiai. Jie dažniausiai vyksta į teritorijas, kurias atsikovojo ukrainiečių pajėgos.Nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek išvyko toliau į ES šalis.Pasak Lenkijos švietimo ministerijos, naujais mokslo metais rugsėjo 1-ąją šalies mokyklose laukiama iki 400 000 mergaičių ir berniukų iš Ukrainos. Šiuo metu Lenkijos mokyklose mokosi 195 000 moksleivių iš kaimyninės šalies.Ukraina prieš Rusijos invaziją turėjo daugiau kaip 44 mln. gyventojų. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio siena.

Okupuotame Melitopolyje sprogo bomba, sužeisti mažiausiai 3 žmonėsPer sprogimą pietiniame Ukrainos Melitopolio mieste buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės, pranešė Rusijos okupacinė administracija.„Šiandien 7.40 val. ryto miesto centre nugriaudėjo galingas sprogimas“, – „Telegram“ programėlėje parašė Rusijos karinės administracijos vadovas Vladimiras Rogovas. Pasak jo, tai buvo teroristinis išpuolis.Pasak pranešimų, Pergalės aikštėje, kurioje yra Rusijos okupuotas administracijos pastatas, sprogo po stovinčiu automobiliu padėta bomba. Sprogstamasis užtaisas sužeidė savanorius, kurie krovė gyventojams skirtą Rusijos pagalbą, pranešė Rusijos žiniasklaida.Melitopolis yra Ukrainos pietiniame Zaporižios regione. Šį miestą Rusijos pajėgos naudoja kaip administracinę bazę, nes regiono sostinę Zaporižią kontroliuoja Kyjivas.Pastarosiomis savaitėmis regione jau buvo pranešta apie suaktyvėjusią ukrainiečių partizaninę veiklą – išpuolius prieš infrastruktūrą, Rusijos karius, taip pat su Rusijos okupantais bendradarbiaujančius kolaborantus.

Ukraina: rusų generolas gėdingai spruko iš frontoDonbase Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų savanoriai vos nesušaudė atvykusio generolo, kuris liepė pulti. Apie incidentą liudija okupantų telefoninis pokalbis, kurį perėmė Ukrainos saugumo tarnyba ir paviešino savo „Telegram“ kanale, praneša UNIAN.„Rusijos kariai pasirengę žudyti savo generolus, kurie verčia pradėti puolimą. Donecko srityje RF ginkluotųjų pajėgų savanoriai vos nesušaudė generolo Valerijaus Solodčuko ir jo sargybinių, kurie atvyko norėdami numalšinti maištą ir priversti nepaklusnius kareivius toliau kariauti. Todėl rusų generolas gėdingai spruko iš fronto“, – teigiama pranešime. Perimtame telefoniniame pokalbyje okupantas skundžiasi, kad iš jų brigados (daugiau nei 600 žmonių) liko tik trečdalis – kiti žuvo arba buvo sužeisti.

Haidajus: padėtis labai sunkiRusijos pajėgos, nepaisydamos įnirtingo ukrainiečių priešinimosi, artėja prie Ukrainos rytuose esančio Sjeverodonecko centro, pirmadienį paskelbė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.„Rusai puola Sjeverodonecko centrą. Kovos tęsiasi. Padėtis labai sunki“, – sakoma socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame S. Haidajaus pareiškime.Karo pradžioje nesugebėjusi užimti Kyjivo, Rusija sutelkė dėmesį į rytinį Donbaso regioną ir bando įsitvirtinti savo kontroliuojamose Ukrainos teritorijose.„Svarbi Sjeverodonecko infrastruktūra sunaikinta, o 60 proc. apgriautų gyvenamųjų pastatų negalima atstatyti“, – per platformą „Telegram“ paskelbė S. Haidajus.Jis nurodė, kad pranešta apie tame rajone dingusius tris gydytojus. Jų transporto priemonė buvo rasta smarkiai apgadinta. Taip pat pranešta, kad buvo taikytasi į du ten važiavusius savanorius.Sjeverodoneckas, kur prieš karą gyveno maždaug 100 tūkst. žmonių, yra vienas iš kelių svarbių urbanistinių centrų Rusijos kelyje, jai siekiant užimti visą Luhansko sritį.Anksčiau Rusijos kariuomenė paskelbė užėmusi Lymaną – mažesnį miestą rytinės Donecko srities šiaurėje, buvusį geležinkelio mazgą. Dabar rusai didina spaudimą Sjeverodoneckui ir Lysyčanskui.

Rusijos pajėgos veržiasi į SjeverodoneckąLuhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus praneša, kad Rusijos pajėgos veržiasi į Sjeverodonecką. Pasak jo, miesto gatvėse vyksta įnirtingos kautynės, iš miesto išvyksta medikai.Svarbiausia miesto infrastruktūra, pasak S. Haidajaus, visiškai sugriauta.Gubernatorius praneša, kad mieste daug nukautų rusų karių, šylantys orai gali sukelti infekcijų protrūkį.Maskvos pajėgos Ukrainos rytiniame Donbaso regione vis labiau spaudžia miestus dvynius Sjeverodonecką ir Lysyčanską.Praėjus dienai po Rusijos pareiškimo, kad jos pajėgos užėmė Lymano miestą, padėtis Lysyčanske „gerokai pablogėjo“, platformoje „Telegram“ parašė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.„Rusijos sviediniui pataikius į gyvenamąjį namą žuvo mergaitė, o dar keturi žmonės buvo hospitalizuoti“, – pranešė jis.Tuo metu kitame Doneco upės krante Rusijos pajėgos „vykdė puolamąsias operacijas Sjeverodonecko miesto apylinkėse“, informavo Ukrainos generalinis štabas.S. Haidajus savo ruožtu nurodė, kad kautynės pasiekė miesto gatves ir artėja prie jo centro.V. Zelenskis savo kasdieniame kreipimesi taip apibūdino padėtį Sjeverodonecke: „Visa kritinė infrastruktūra jau sunaikinta... Daugiau kaip du trečdaliai būstų mieste visiškai sugriauti.“Pasak vieno vietos pareigūno, dėl „nuolatinio apšaudymo“ vis sunkiau patekti į miestą ar jį palikti, taip pat vis dažnesni vandens tiekimo sutrikimai. Manoma, kad Sjevjerodonecke liko apie 15 tūkst. civilių gyventojų.

Ukraina: Rusija ruošiasi dideliam Slovjansko puolimuiRusijos ginkluotosios pajėgos, Kyjivo duomenimis, ruošiasi plataus masto Slovjansko – Ukrainos gynybinių pajėgų centro Donbase – puolimui. Rusų kariuomenė permeta naujus dalinius į teritoriją, kad galėtų pulti Slovjanską ir iš Iziumo, ir iš neseniai užimto Lymano miestelio, pirmadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas.Slovjansko-Kramatorsko regionas yra didžiausia aglomeracija Donbase, kuri vis dar kontroliuojama Kyjivo. Čia įsikūrusi ir šalies rytuose veikianti vadavietė.„Slovjansko regione priešiški daliniai pergrupavo savo pajėgas, kad atnaujintų puolimą Iziumo-Barvenkovės ir Iziumo-Slovjansko kryptimi“, - pranešė Generalinis štabas. Pasirengimui Iziumo regione sutelkta 250 karinių transporto priemonių, suremontuotas geležinkelio tiltas, kad būtų paspartintas atsargų tiekimas. Į šiaurę nuo Iziumo dislokuota Ka-52 sraigtasparnių eskadrilė. Ka-52 laikomi moderniausiais Rusijos sunkiaisiais sraigtasparniais. Rusų pajėgos, be to, persigrupuoja ir Lymane į šiaurės rytus nuo Slovjansko.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė pirmadienį vyksta į KyjivąPrancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna pirmadienį vyksta į Kyjivą susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.„Ministrė nori parodyti Prancūzijos solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir visišką pasiryžimą stiprinti paramą... humanitariniu ir finansiniu požiūriu, taip pat teikiant gynybinę įrangą“, – sakoma jame.

Ukraina skelbia atsikovojusi teritorijų netoli ChersonoUkrainos ginkluotosios pajėgos pietinėje Chersono srityje perėjo į kontrpuolimą. Ukrainos generalinis štabas naktį į pirmadienį pranešė, kad rusų pajėgos išstumtos netoli Adrijivkos, Lozovės ir Bilohirkos kaimų“. „Chersonai, laikykis, mes esame netoli“, – feisbuke pareiškė Generalinis štabas.„Padėtis pietuose yra dinamiška ir įtempta“, – sakoma toliau pranešime. Rusija telkia rezervą ir mėgina stiprinti fronto linijas Chersono srityje. „Tuo pat metu mūsų daliniai tęsia savo puolimą, kad sulaikytų priešą ir neleistų persigrupuoti rezervui“, – rašė Generalinis štabas. Jo duomenimis, Ukrainos pajėgos per mūšius nukovė 67 rusų karius ir sunaikino 27 karinius automobilius, tiesa, tarp jų – šešis labai senus T-62 tipo tankus. Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų nėra galimybės.Rusai kol kas informacijos nepateikė. Chersonas yra vienintelis Ukrainos regionas, kurį nuo pat karo pradžios kontroliuoja Rusijos daliniai. Jei Ukrainos pajėgoms pavyktų atsikovoti Chersoną, tai turėtų didelę simbolinę reikšmę, nes regionas vasario 24 dieną pradėjus karą iš karto buvo užimtas Rusijos kariuomenės. Šio Pietų Ukrainos miesto padėtis prie Dnepro žiočių ir prie pat  Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio turi strateginę reikšmę.

„Eurovizijos“ laimėtojai ukrainiečiai pardavė gautą prizą, o pinigus paaukojo kariuomenei „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtojai iš Ukrainos teigia, kad gautą prizą pardavė aukcione, kad paremtų savo šalies karines pajėgas, kovojančias su Rusijos invazija.„Ypatingai dėkojame „Whitebit“ komandai, kuri įsigijo trofėjų už 900 000 JAV dolerių ir dabar yra teisėti mūsų trofėjaus savininkai“, – sekmadienį sakė grupė „Kalush Orchestra“.„Whitebit“ yra Ukrainos bendrovė, valdanti kriptovaliutų biržą – internetinę prekybos platformą, kurioje galima pirkti, parduoti ir keisti kriptovaliutas.Sekmadienį Berlyne vykusiame labdaros koncerte grupės lyderis Olehas Psiukas taip pat surengė loteriją savo firminei rožinės spalvos kepurei laimėti, o visas gautas lėšas irgi paaukojo Ukrainos kariuomenei.Gegužės viduryje Turine vykusioje 66-ojoje „Eurovizijoje“ grupė „Kalush Orchestra“ laimėjo su daina „Stefania“, tapusi aiškia žiūrovų balsavimo nugalėtoja visoje Europoje.Tokia ryški pergalė tarp dešimčių šalių žiūrovų buvo solidarumo Ukrainai pademonstravimas Rusijos invazijos fone. Rusijai dėl pradėto karo nebuvo leista dalyvauti konkurse.Nuo 2008 metų „Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtojams kaip prizas įteikiama švedų dizainerio Kjellio Engmano sukurta stiklinio mikrofono statulėlė.Originalią statulėlę saugo „Eurovizijos“ organizatorė – Europos transliuotojų sąjunga (EBU), ji paprastai eksponuojama EBU būstinėje Ženevoje. O konkurse laimėjusios dainos autoriai gauna mažesnę jos kopiją.

Zelenskis: Severodoneckas beveik visiškai sugriautasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją sugriovus Severodonecko miestą Donbase. Sunaikinta visa infrastruktūra, sakė jis sekmadienį vaizdo įraše. „Apgadinta 90 proc. namų. Visiškai sunaikinta daugiau kaip trečdalis miesto gyvenamųjų pastatų“. Miestas esą nuolat apšaudomas.Rusijos pajėgos nori žūtbūt užimti Severodonecką. „Ir jiems nesvarbu, kiek gyvybių pareikalaus šis mėginimas“, – kalbėjo prezidentas. Užpuolikai nori ant Severodonecko administracijos pastato Tautų draugystės bulvare iškelti savo vėliavą. „Kaip graudžiai dabar skamba šis pavadinimas“, – pridūrė V. Zelenskis.Ukraina esą daro viską, kad atremtų puolimą. „Nebuvo nė dienos, jog nebūtume mėginę rasti daugiau ginklų, daugiau modernių ginklų, kad galėtume gint savo šalį, savo tautą“, – kalbėjo prezidentas.Severodoneckas yra paskutinysis punktas Luhansko regione, kurią vis dar kontroliuoja ukrainiečių daliniai. Ukrainos generalinis štabas sekmadienio vakarą pranešė, kad rusų kariuomenė mėgina „įsitvirtinti šiaurės rytiniame Severodonecsko pakraštyje“ ir vykdo atakas miesto centro link. Puolimą sausumoje remia artilerija ir karinė aviacija.

Lavrovas neigia spėliones apie Putino sveikatąRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paneigė spėliones, kad šalies prezidentas Vladimiras Putinas serga. „Nemanau, kad sveiko proto žmonės šiame asmenyje mato kokios nors ligos ar negalavimo požymių“, – sakė S. Lavrovas sekmadienį atsakydamas į atitinkamą Prancūzijos televizijos stoties TF1 klausimą.V. Putinas, kuriam spalį sukaks 70 metų, anot ministro, „kasdien“ rodosi viešumoje. „Galima jį matyti ekranuose, skaityti ir klausytis jo kalbų“, – teigė S. Lavrovas.V. Putino sveikata ir asmeninis gyvenimas Rusijoje yra tabu tema ir beveik niekada viešai nediskutuojami.

Zelenskis atleido Charkivo saugumo tarnybos vadovąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė atleidęs Charkivo saugumo tarnybos vadovą, nuo Rusijos invazijos pradžios „nedirbusį dėl miesto gynybos“.„Atvykau, išsiaiškinau ir atleidau Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovą [Charkivo] sričiai, dėl fakto, kad jis nuo pirmųjų visapusiško karo dienų nedirbo dėl miesto gynybos ir galvojo tik apie save“, – per vakarinį kreipimąsi į šalies gyventojus sakė V. Zelenskis.Jis kalbėjo po pirmo nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios apsilankymo karo apimtuose šalies rytuose.Pasak V. Zelenskio, kiti pareigūnai sunkiai ir „labai veiksmingai“ dirbo, o atleistasis pareigūnas – ne.Prezidentas šio pareigūno pavardės nenurodė, bet Ukrainos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad tai Romanas Dudinas, dabar jau buvęs Charkivo srities SBU vadovas.Anksčiau prezidentūra socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti neperšaunamą liemenę dėvintis V. Zelenskis, apžiūrintis smarkiai apgriautus pastatus Charkive ir jo apylinkėse.V. Zelenskis taip pat susitiko su vietos pareigūnais – Charkivo srities gubernatoriumi ir miesto meru – aptarti regiono atkūrimo programų.Ukrainos prezidentas pirmadienį vaizdo ryšiu turi kalbėtis su Europos Sąjungos lyderiais per jų viršūnių susitikimą, jiems ieškant sprendimo dėl embargo rusiškai naftai.

Ekspertai: Ukrainos kontrataka prie Chersono pastūmėjo Rusiją į gynybąSėkminga Ukrainos kariuomenės kontrataka Chersono srityje privertė Rusijos kariuomenę pereiti į gynybą, teigia Amerikos karo studijų instituto (ISW) analitikai.Institutas teigia, kad tokiais Ukrainos gynėjų veiksmais greičiausiai siekiama sužlugdyti Rusijos planus sukurti stiprias gynybines pozicijas pietuose.„Nors neatrodo, kad dėl Ukrainos kontratakos artimiausiu metu būtų atkovota didelė teritorija, tikėtina, kad tai sutrikdys Rusijos operacijas ir galbūt privers Rusiją perkelti pastiprinimą į Chersono regioną, kurį daugiausia laiko nestandartiniai daliniai. Kontratakos gali dar labiau pristabdyti Rusijos pastangas įtvirtinti administracinę kontrolę okupuotame Ukrainos pietuose“, – rašoma pranešime.Ekspertų teigimu, Rusijos kampanija Rytų Ukrainoje, kuri anksčiau buvo nukreipta į visišką Luhansko ir Donecko sričių užgrobimą, dabar beveik visiškai nukreipta į Severodonecką.Mažai tikėtina, kad Rusijos kariai galės atlikti kelias operacijas vienu metu. Todėl artimiausiomis dienomis puolimas į pietryčius nuo Iziumo ir į vakarus nuo Lymano taps mažesniu Rusijos pajėgų prioritetu, o turimų pajėgų sutelkimas Severodonecke bus didesnis prioritetas, sakoma pranešime.

Žiniasklaida: ES diplomatams nepavyko susitarti dėl Rusijos naftos embargoSekmadienį Europos Sąjungos diplomatams nepavyko susitarti dėl Rusijos naftos embargo, kuris būtų įtrauktas į šeštąjį Rusijai taikomų sankcijų paketą, ir rytoj, likus paskutinėms valandoms iki neeilinio Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo, jie vėl bandys susitarti, rašo „BBC Russian“.Dabar, kaip pranešama, ES šalys svarsto kompromisinį Prancūzijos pasiūlymą uždrausti importuoti rusišką naftą jūra ir kol kas nekeisti importo naftotiekiu „Družba“.Kaip rašo „BBC Russian“, dėl embargo nepavyko susitarti dėl Vengrijos, kuri 65 proc. naftos gauna iš naftotiekio „Družba“ ir nenori jo atsisakyti.

Ukrainos vis dar kontroliuojamame rytinio Donbaso regiono mieste, sunaikinta visa svarbiausia infrastruktūraUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Sevjerodonecke, didžiausiame Ukrainos vis dar kontroliuojamame rytinio Donbaso regiono mieste, yra sunaikinta visa svarbiausia infrastruktūra, praneša „Reuters“, kurį cituoja „The Guardian“.

Lavrovas: Donbaso „išlaisvinimas“ Maskvai yra „besąlygiškas prioritetas“Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Prancūzijos televizijai TF1 sekmadienį pareiškė, kad Donbaso „išlaisvinimas“ Maskvai yra „besąlygiškas prioritetas“, o kitos Ukrainos teritorijos savo ateitį turėtų spręsti pačios. Tai praneša „Reuters“, kurį cituoja „The Guardian“.„Donecko ir Luhansko sričių, kurias Rusijos Federacija pripažino nepriklausomomis valstybėmis, išlaisvinimas yra besąlygiškas prioritetas“, – tvirtino S. Lavrovas.Kalbant apie kitas Ukrainos teritorijas, „žmonės turėtų nuspręsti savo ateitį šiose teritorijose“, – sakė S. Lavrovas.

Rusija paleido naujausią daugkartinių raketų sistemą į Ukrainos taikinius Charkivo srityjePranešama, kad Rusija paleido naujausią daugkartinių raketų sistemą į Ukrainos taikinius Charkivo srityje – ginklą, apibūdinamą kaip milžinišką liepsnosvaidį, rašo BBC.Taip valstybinei naujienų agentūrai „Tass“ sakė Rusijos saugumo pareigūnas. Oficialiai tai dar nebuvo patvirtinta.Pranešama apie ginklą, kuris sukelia didžiulius sprogimus, smūgio metu uždegdamas dujų debesis ir atimdamas deguonį iš visų, esančių toje teritorijoje.

Viktorija Čmilytė-Nielsen: ES privalo patvirtinti, kad durys į Bendriją Ukrainai yra atvirosEuropos Sąjunga (ES) privalo patvirtinti, kad durys į Bendriją Ukrainai yra atviros, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.Ji tai sakė po sekmadienį vykusio susitikimo su Ukrainos delegacija, dalyvaujančia NATO Parlamentinėje asamblėjoje Vilniuje.„Šiandien dar sykį patikinau, kad Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos narystės ES siekius. Suprantame, jog tai yra ilgas procesas. Tačiau nepakanka, kad pasaulis žavisi ukrainiečių didvyriškumu ir ryžtu barbariškame Rusijos kare. Nepakanka ir teikiamos politinės, humanitarinės, karinės paramos Ukrainai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.„Negali būti jokios kalbos apie prekybą Ukrainos teritoriniu vientisumu ir suverenitetu dėl Kremliaus malonės, todėl ES turi pasiųsti aiškų politinį paramos Ukrainai signalą ir dar kartą patvirtinti, kad ES durys Ukrainai yra atviros“, – teigė ji.Jos teigimu, tenka pripažinti, kad priemonės, kurių ES ėmėsi iki šiol ir kurios jau veikia, nesustabdė Rusijos vadovo Vladimiro Putino.Pasak parlamento vadovės, Rusijos elgesį gali pakeisti tik toliau teikiama karinė pagalba Ukrainai ir dar didesnės sankcijos, iš kurių svarbiausia – energetinė ES nepriklausomybė.„Pažymėjau, kad svarbus žingsnis yra „REPowerEU“ planas, kuris pertvarkys ES energetikos sistemą ir stabdys Rusijos karinės mašinos finansavimą per jos energijos importą. Lietuva pirmoji ES jau sustabdė Rusijos energijos importą. Nemažai problemų išspręs ruošiamas šeštasis sankcijų paketas. Tačiau turime galvoti ir apie septintąjį“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.Susitikime su Ukrainos delegacija taip pat kalbėta apie planus greitai atstatyti Ukrainą ir tam reikalingus resursus, karo nusikaltimų baudžiamumo mechanizmus ir nuo karo bėgančius Ukrainos žmones.

Zelenskiui palikus Charkivą, mieste girdimi sprogimaiPo to, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko iš Charkivo, mieste girdėti garsūs sprogimai, skelbia BBC.„Tai žinia, kad įsiveržusių pajėgų keliama grėsmė gal ir atslūgo, bet dar ne visiškai išnyko“, – rašoma BBC.

Ukrainos premjeras: Rusijos kariai Ukrainoje civilių nužudė kartais daugiau nei kariškiųUkrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis pareiškė, jog civilių aukų per Rusijos sukeltą karą – dešimtis kartų daugiau nei Ukrainos kariškių.„Mūsų atveju civilių aukų skaičius dešimtis kartų viršija karių aukų skaičių. Tai rodo, kad Rusijos kariuomenė kariauja ne su mūsų ginkluotosiomis pajėgomis, o su civiliais gyventojais“, – interviu britų visuomeninei transliuotojai BBC sakė D. Šmyhalis.Jo žodžiais, Rusijos kariai Ukrainoje sąmoningai vykdo karo nusikaltimus, sąmoningai žudo civilius.„Tai labai lengva įrodyti, nes kai rusai tai vadina „karine operacija“, per karinę operaciją vyksta naikinimas. Paprastai, jei elgiamasi pagal karo taisykles ir tradicijas, karinė infrastruktūra sunaikinama, kariuomenė kariauja su kariuomene“, – pabrėžė Ukrainos ministras pirmininkas.

ES ambasadoriai apsvarstys kompromisą, kuris leistų susitarti dėl rusiškos naftos embargoDvidešimt septynių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ambasadoriai sekmadienį apsvarstys kompromisą, kuris leistų išeiti iš aklavietės, susijusios su šeštuoju ekonominių sankcijų Rusijai paketu, įskaitant svarbų rusiškos naftos importo sustabdymą, naujienų agentūrai AFP pranešė ES šaltiniai.Pastarąjį siūlomų sankcijų etapą blokavo Vengrija, neturinti prieigos prie jūros ir jūrinių naftos krovininių laivų ir kuri 65 proc. jai reikalingos naftos gauna iš Rusijos, tiekiamos vamzdynu „Družba“.Budapeštas atmetė kaip netinkamą pasiūlymą suteikti jam papildomus dvejus metus, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, atsisakyti rusiškos naftos.Vengrija pageidauja susitarti dėl bent ketverių metų laikotarpio ir mažiausiai 800 mln. eurų (860 mln. JAV dolerių) ES lėšų, kad pritaikytų savo naftos perdirbimo gamyklas perdirbti naftą iš kitų šalių ir padidintų naftotiekio pajėgumus į kaimyninę Kroatiją.Pasak šaltinių, kompromisinis sprendimas, kuris sekmadienį bus pateiktas nacionaliniams derybininkams, numato sąlygą neįtraukti vamzdyno „Družba“ į būsimą naftos embargą ir taikyti sankcijas tik tanklaiviais į ES gabenamai naftai.Vamzdynu „Družba“ tiekiama trečdalis visos ES iš Rusijos gaunamos naftos. Likę du trečdaliai gabenami jūra.Kompromisą pateikė šiuo metu ES pirmininkaujanti Prancūzija ir ES šalių vyriausybėms atstovaujanti Europos Vadovų Taryba.Jo tikslas – išeiti iš aklavietės, kuri nuo gegužės pradžios neleidžia ES įvesti šeštojo sankcijų Maskvai paketo dėl Ukrainoje pradėto karo.Pagal jį numatoma per šešis mėnesius nutraukti rusiškos naftos pirkimą, o iki metų pabaigos – rusiškų naftos produktų pirkimą. Taip pat būtų įvestos papildomos sankcijos Rusijos bankams ir išplėstas Rusijos asmenų juodasis sąrašas.Kitas svarstomas variantas būtų atidėti visą naujų sankcijų paketą, kol bus rastas sprendimas Vengrijai apsirūpinti alternatyviomis naftos atsargomis, nurodė šaltiniai.Pastarosiomis dienomis paspartėjo kompromiso paieškos, siekiant išvengti nesutarimų dėl Rusijos, galinčių užtemdyti pirmadienį ir antradienį Briuselyje įvyksiantį ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į viršūnių susitikimą vaizdo ryšio priemonėmis pirmadienio popietę.Jei ES ambasadoriams sekmadienį pavyks pasiekti kompromisą dėl naftos embargo, jį vis tiek turės patvirtinti jų vyriausybės, kad būtų galima pateikti svarstymui viršūnių susitikimui.

Ukrainos kariuomenė sako pradėjusi kontrpuolimą šalies pietuoseUkrainos kariuomenė teigia pradėjusi kontrpuolimą prieš Rusijos pajėgas šalies pietuose ir sako gerokai pasistūmėjusi į priekį Chersono kryptimi, rašo CNN.Dputatas Serhii Hlan, priklausantis Chersono srities tarybai, šeštadienį sakė, kad Ukrainos pajėgos „tęsė puolamąsias operacijas ir Beryslavo rajone nustūmė priešą 9 km atgal".

NATO PA nariams iš fronto kalbėjusi Ukrainos parlamento narė turėjo nutraukti savo kalbą ir bėgti į slėptuvęSekmadienį Ukrainos gynybos ministro Oleksejaus Reznikovo pranešimo pertraukoje tiesiogiai iš fronto prie NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) Gynybos ir saugumo komiteto posėdžio prisijungė Ukrainos Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo komiteto narė Mariana Bezūgla.Parlamentarė, kaip pažymima Seimo pranešime, NATO PA nariams gyvai pasakojo apie situaciją fronte, įvardijo, kaip konkrečiose Ukrainos vietovėse sekasi atsilaikyti Ukrainos kariams. Kaip ir O. Reznikovas, ji akcentavo, kad Rusijos agresija nukreipta ne vien prieš Ukrainą, bet prieš visą demokratinį pasaulį.Dabar, sakė M. Bezūgla, yra itin svarbus momentas šimtmetį besitęsiančiai laisvos Europos istorijai. „Mes per šiuos istorinius metus patyrėme kelis karus ir dabar sukeltas karas yra prieš visą tarptautinę tvarką. Išpuolis prieš Ukrainą tėra tik vienas tikslas, išpuolis prieš kitas valstybes yra tik laiko klausimas“, – kalbėjo ji.Politikė ir kariūnė taip pat pabrėžė sankcijų Rusijai svarbą ir sakė, kad „vien todėl, kad nebuvo imtasi sankcijų laiku, dabar Ukraina turi gausybę aukų, ir dėl to yra toks didelis iššūkis visos Europos saugumui...“ Šioje vietoje M. Bezūgla staiga turėjo nutraukti savo kalbą, nes pasigirdus pavojaus sirenai, turėjo bėgti į slėptuvę. Tai – šios dienos Ukrainos realijos.

Zelenskis apsilankė Charkivo regioneUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis semadienį nuvyko į Charkivo regioną, aplankė karius priešakinėse pozicijose, padėkojo jiems už tarmybą ir įteikė valstybinius apdovanojimus, pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.„Jaučiu begalinį pasididžiavimą mūsų gynėjais. Kiekvieną dieną, rizikuodami savo gyvybėmis, jie kovoja už Ukrainos laisvę“, – „Telegram“ rašė V. Zelenskis.Prezidento biuras „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis dėvi neperšaunamą liemenę ir jam rodomi smarkiai sugriauti Charkivo ir jo apylinkių pastatai.„Charkive ir regione sugriauti 2 229 pastatai. Mes atkursime, atstatysime ir sugrąžinsime gyvybę. Charkive ir visuose kituose miestuose ir kaimuose, į kuriuos buvo atėjęs blogis“, – sakoma pranešime.Pasak prezidento kanceliarijos, V. Zelenskis susipažino su padėtimi dalinių atsakomybės zonoje.Kaip pranešama, gegužės 28 dieną per Rusijos kariuomenės apšaudymą buvo sužeisti šeši Charkivo srities civiliai gyventojai. Per praėjusią parą  Charkivo gelbėtojai užgesino devynis gaisrus, kilusius dėl priešo apšaudymo Charkivo, Čugujevo ir Bogoduchovo rajonuose.

Serbija gaus dujas iš Rusijos „itin gera kaina“, teigia A. VučičiusRusija ir toliau tieks dujas Serbijai palankia kaina, dėl to sekmadienį telefonu susitarė Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.Kremlius patvirtino, kad dujų tiekimas bus tęsiamas, o A. Vučičius sakė, kad abu vadovai susitarė dėl naujos trejų metų sutarties.Serbija yra labai priklausoma nuo Rusijos tiekiamų dujų. Gegužės 31 dieną baigiasi nuo 2021 metų gruodžio galiojusi dvišalė dujų tiekimo sutartis, pagal kurią Serbijai iki šiol buvo taikoma antra mažiausia dujų kaina Europoje po Baltarusijos.Pasak Serbijos žiniasklaidos, naujoji sutartis, kuri bus pasirašyta per kelias dienas su Rusijos valstybine energetikos milžine „Gazprom“, užtikrino „itin gerą“ dujų kainą, sakė A. Vučičius.A. Vučičius laikomas Balkanų šalies vadovu, palaikančiu glaudžiausius ryšius su V. Putinu. Nors Serbija jau daugelį metų yra kandidatė į ES, vyriausybė atsisakė paremti sankcijas Rusijai dėl šios šalies invazijos į Ukrainą.Iki šiol Serbija balsavo tik už JT rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją.Pastarosiomis savaitėmis JAV ir ES vis dažniau ragino šią Rytų Europos valstybę keisti savo politiką Rusijos atžvilgiu.Kalbėdamas apie didėjantį Vakarų spaudimą, A. Vučičius sakė, kad „nelengva pasakyti, kiek ilgai Serbija galės vykdyti nepriklausomą, suverenią politiką“.Serbijos prezidentas pabrėžė, kad per savo „gerą pokalbį“ su V. Putinu jis taip pat perdavė Serbijos pageidavimą kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje.

Patriarchas Kirilas pareiškė „suprantąs“ Ukrainos stačiatikių sprendimą nutraukti ryšiusPatriarchas Kirilas sekmadienį sakė, kad Rusijos stačiatikių bažnyčia „supranta“ savo atšakos Ukrainoje sprendimą nutraukti ryšius Maskvai užpuolus kaimyninę šalį.„Mes visiškai suprantame, kaip šiandien kenčia Ukrainos stačiatikių bažnyčia“, – sakė Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas Kristaus Išganytojo katedroje Maskvos centre.„Mes suprantame, kad jo šviesybė metropolitas Onufrijus ir episkopato atstovai šiandien turėtų elgtis kuo išmintingiau, kad neapsunkintų savo tikinčiųjų gyvenimo“, – sakė patriarchas Kirilas savo pirmuosiuose komentaruose po pranešimo apie ryšių nutraukimą.Jis pridūrė, kad „piktosios dvasios“ nori suskaldyti Rusijos ir Ukrainos stačiatikius, tačiau joms nepavyks.Penktadienį Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčia paskelbė nutraukianti ryšius su Rusija dėl jos pradėto karo Ukrainoje ir paskelbė visišką nepriklausomybę, t. y. žengė istorinį žingsnį, nukreiptą prieš Rusijos dvasinę valdžią.Promaskvietiška Ukrainos stačiatikių bažnyčios atšaka anksčiau buvo prisiekusi ištikimybę Rusijos patriarchui Kirilui, o šis visiškai palaikė prezidento Vladimiro Putino sprendimą vasario 24 dieną pasiųsti kariuomenę į Ukrainą.Dėl Kremliaus karo Ukrainoje Maskvos patriarchato Bažnyčia Ukrainoje atsidūrė vis keblesnėje padėtyje. Pastarosiomis savaitėmis šimtai jos dvasininkų pasirašė atvirą laišką su raginimu atiduoti patriarchą Kirilą religiniam teismui.Rusija neteko daug Ukrainos parapijų 2019 metais, kai dėl istorinio skilimo, kurį pakurstė Kremliaus įvykdyta Krymo okupacija ir separatistų sukilimo rytų Ukrainoje rėmimas, buvo įkurtas Stačiatikių bažnyčios Kyjivo patriarchatas.

Luhansko gubernatorius: kita savaitė bus labai sunkiSekmadienį vyko mūšiai dėl rytinio Ukrainos Donbaso regiono kontrolės, Rusijos pajėgoms sustiprinus savo pozicijas aplink pagrindinius Severodonecko ir Lysyčansko miestus.Padėtis Lysyčanske „gerokai pablogėjo“, „Telegram“ programėlėje pranešė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus.„Rusų sviedinys pataikė į gyvenamąjį namą, žuvo mergaitė, keturi žmonės paguldyti į ligoninę“, – sakė jis.Tuo tarpu rytiniame Doneco upės krante Rusijos pajėgos „vykdė puolamąsias operacijas Severodonecko miesto rajone“, pranešė Ukrainos generalinis štabas.Mieste vyksta kovos gatvė po gatvės, sakė S. Gaidajaus pavaduotojas.Nuo tada, kai karo pradžioje nepavyko užimti sostinės Kyjivo, Rusija sutelkė dėmesį į rytinį Donbaso regioną, bandydama sujungti savo kontroliuojamas teritorijas.„Padėtis labai sunki, ypač tose Donbaso ir Charkivo regionų teritorijose, kur Rusijos kariuomenė bando išspausti sau kokį nors rezultatą“, – sakė V. Zelenskis savo kasdieniniame kreipimesi į tautą šeštadienį vėlai vakare.Anksčiau Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad „Krasnyj Limano (rusų naudojamas Lymano pavadinimas) miestas visiškai išlaisvintas iš ukrainiečių nacionalistų“.Lymanas yra pakeliui į Kramatorską ir Severodonecką, kuris „dabar yra apsuptas“, teigė Luhansko regiono policijos pareigūnas, kurį citavo Rusijos valstybinė žiniasklaida.Tačiau gubernatorius S. Gaidajus tvirtino, kad „Severodoneckas nėra atkirstas. Vis dar yra galimybė pristatyti humanitarinę pagalbą“, – sakė jis Ukrainos televizijai.

Ukrainos gynybos ministras: Ukraina nepritars jokiam jos interesų neatitinkančiam sprendimui, nesvarbu, kokia didelė būtų kaina Į darbą Vilniuje tęsiančios NATO Parlamentinės Asamblėjos dalyvius sekmadienį kreipėsi Ukrainos gynybos ministras Oleksejus Reznikovas. Gynybos ir saugumo komiteto nariams posėdyje išsamiai pristatęs sudėtingą padėtį savo šalyje, Ukrainos sėkmes ir praradimus, ministras, kaip pažymima Seimo pranešime, dar kartą akcentavo didžiulį ginklų poreikį.„Mums reikia gynybos kompleksų, dronų, šarvuočių, prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų, mums reikia jų greitai, mums reikia jų dabar“, – teigė jis.Pasak kalbėtojo, kolegos gynybos ministrai parėmė įvairias iniciatyvas, tačiau jas turėjo koordinuoti su finansų ministrais ar kitomis institucijomis. Dėl to sprendimai buvo priimami lėtai.„Būtina supaprastinti ir pagreitinti tas procedūras, – sakė O. Reznikovas. – Mes taip pat siūlome, kad priemonės, kurių imasi mūsų partneriai, būtų skirtos trumpalaikiam, vidutiniam ir ilgalaikiam laikotarpiui. Tai turėtų būti <...> programos, skirtos Ukrainai, kurios padėtų ne tik sustiprinti jūsų ir mūsų ginkluotųjų pajėgų sąveikumą, bet ir užtikrintų geresnį techninį mūsų pajėgų aprūpinimą“.Ukrainos gynybos ministras pabrėžė, kad nors Ukraina susiduria su didžiuliais iššūkiais, deja, ne visi suvokia agresijos mastą. „Turime suprasti, kad tai nėra karas prieš Ukrainos valstybę, tai yra karas prieš gyvenimo būdą. Rusija siekia sunaikinti taiką ir kelia grėsmę tiek Europos Sąjungai, tiek NATO. Dabartinis Rusijos prezidentas mano ir visada manė, kad Sovietų Sąjungos griuvimas buvo pati didžiausia XX a. katastrofa. Tačiau ne visi tuo metu suprato Rusijos tikslų esmę. Rusija yra įsitikinusi, kad pralaimėjusi šaltajame kare, turi nugalėti laisvąjį pasaulį“, – kalbėjo ministras.Savo tikslams pasiekti, kalbėjo pranešėjas, Rusija imasi šantažo priemonių ir bet kokias nuolaidas laiko silpnumo ženklu. Rusija ėmėsi energetikos, kaip šantažo, priemonės, „Rusija išmoko pirkti Europos politikus ir buvusius valstybės tarnautojus.“ Rusija blokuoja Ukrainos uostus ir laivybą Juodojoje jūroje, o tai gali sukelti milžinišką maisto krizę visame pasaulyje. Todėl, akcentavo ministras, viso civilizuoto pasaulio interesas – nugalėti agresorių.O. Reznikovas paminėjo vis pasigirstančias kalbas, kad Ukraina galėtų atsisakyti dalies savo teritorijos tam, jog nuramintų Kremlių.„Tai yra visiška nesąmonė. Priešingai – nėra geresnio būdo kaip eskaluoti konfliktą, tai pasiduoti jo (Kremliaus) reikalavimams. Pastarųjų 20 metų patirtis rodo, kad mes neišmokome pamokų. Kiekvieną kartą mūsų nuolaidžiavimas Kremliaus bus pateiktas mūsų visuomenėms visiškai kitaip. Aš raginu jus kovoti su tokia propaganda. Taip pat turite pripažinti, kad Ukraina nepritars jokiam sprendimui, kuris neatitinka mūsų interesų, nesvarbu, kokia didelė būtų kaina. Manome, kad vienintelis būdas sustabdyti karą – pasiųsti aiškų signalą Maskvai, kad laisvasis pasaulis pritars tik vienam scenarijui: pirmiausia, atstatyti Ukrainos teritorijos vientisumą su jos tarptautinės bendruomenės pripažintomis sienomis ir kad turėtų vykti derybos, pagrįstos teisės viršenybe, o ne grasinimais“, – pareiškė Ukrainos gynybos ministras.Gynybos ir saugumo komitetas toliau tęsia darbą.

Rusijai intensyvinant puolimą Donbase V. Zelenskis pripažįsta, kad padėtis „labai sunki“Rusijos pajėgos šeštadienį tęsė intensyvų puolimą Rytų Ukrainoje, paskelbė užėmusios strategiškai svarbų Lymano miestą ir apsupusios Sjevjerodonecko miesto centrą.„Padėtis labai sunki, ypač Donbaso ir Charkivo srities vietose, kur Rusijos kariuomenė bando išspausti bent kokį rezultatą savo naudai“, – vėlai vakare paskelbtame įprastame vaizdo pranešime sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.Rusija, susidūrusi su įnirtingu Ukrainos pajėgų pasipriešinimu per vasario 24-ąją pradėtą invaziją į kaimyninę provakarietišką šalį, taip pat paskelbė Arktyje sėkmingai išbandžiusi hipergarsinę raketą.Vienas Ukrainos pareigūnas neigė Maskvos pareiškimus, kad Sjevjerodoneckas yra apsuptas. Pasak jo, vyriausybės pajėgos išstūmė rusų karius iš šio svarbaus miesto pakraščių.Patyrusi nesėkmes mėgindama užimti sostinę Kyjivą ir antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą Charkivą, Rusija dabar intensyviausiai atakuoja rytiniame Donbaso regione. V. Zelenskis kaltino Maskvą vykdant „genocidą“, o kitas ukrainiečių pareigūnas smerkė Rusijos „išdegintos žemės taktiką“.„Krasnyj Lymano miestas visiškai išvaduotas nuo Ukrainos nacionalistų“, – šeštadienį paskelbė Rusijos gynybos ministerija, pavartojusi ankstesnį šio miesto pavadinimą ir patvirtinusi ankstesnę dieną promaskvietiškų separatistų paskelbtą žinią apie Lymano užėmimą.Lymanas yra prie svarbaus kelio, jungiančio Sjevjerodonecko ir Kramatorsko miestus.Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad Rusija toliau apšaudo Sjevjerodonecką, kuriame, kaip manoma, tebėra likę apie 15 tūkst. civilių gyventojų, bet Ukrainos kariai stengiasi išstumti rusų pajėgas iš vieno viešbučio miesto pakraštyje.Vienas Luhansko separatistų teisėsaugos pareigūnas, kurį citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, vėlai penktadienį teigė, kad Sjevjerodoneckas „dabar jau apsuptas“.Tačiau S. Haidajus ukrainiečių televizijai tvirtino, kad „Sjeverodoneckas nebuvo atkirstas... išlieka galimybė atgabenti humanitarinės pagalbos“.Vis dėlto pastangos evakuoti žmones yra „labai nesaugios“; pirmenybė teikiama sužeistiesiems ir asmenims, kuriems reikalinga kvalifikuota medicinos pagalba, sakė Sjevjerodonecko karinės ir civilinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas.Pasak jo, padėtis mieste darosi vis sunkesnė. Nutrūkus elektros tiekimui nebeveikia vandentiekio siurbliai; gyventojai jau ilgiau kaip dvi savaites negali naudotis mobiliuoju ryšiu.Regiono pareigūnai šeštadienį pranešė apie trijų civilių žūtį dėl Rusijos kariuomenės veiksmų rytiniuose Bachmuto ir Avdijivkos bei pietiniame Mykolajivo mieste.„Ukraina neabejotinai šį karą laimės, – Nyderlandų visuomeniniam transliuotojui NOS sakė V. Zelenskis. – Tik klausimas, kokia kaina.“Rusijos puolimas Ukrainoje nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių, o apie 6,6 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo šalį.Maskva perėmė kontrolę dalyje Ukrainos rytinių ir pietinių teritorijų, įskaitant Chersono ir Mariupolio uostamiesčius.Kiti Ukrainos uostai yra atkirsti nuo pasaulio Rusijos karinių laivų, todėl per juos negalima išgabenti eksportuojamų grūdų.Rusijos ir Ukrainos eksportuojami grūdai sudaro apie 30 proc. pasaulinės rinkos.Maskva sumažino savo pačios eksportą, o didžioji dalis Ukrainos kviečių derliaus yra įstrigusi sandėliuose, todėl pasaulyje sparčiai auga grūdų kainos ir mažėja prieinamumas.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą atmetė bet kokią Maskvos atsakomybę už bręstančią pasaulinę maisto krizę ir tvirtino, kad priežastis yra jo šaliai taikomos Vakarų sankcijos.Vakarai kaltina V. Putiną panaudojus badą kaip ginklą Maskvos puolime prieš Ukrainą.Ukrainos rėmėjams Vakaruose svarstant, ar siųsti daugiau ginklų atsargų į Kijevą, V. Putinas pareiškė, kad tebesitęsiantis ginklų tiekimas Ukrainai yra „pavojingas“ ir perspėjo „dėl tolesnės padėties destabilizavimo ir humanitarinės krizės paaštrėjimo“.Po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos vyko tiek asmeniškai, tiek vaizdo ryšio priemonėmis, tačiau pastaruoju metu jos nutrūko.

Ukraina praneša nuo karo pradžios sunaikinusi apie 30 150 rusų kariųRusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 iki gegužės 29 dienos jau neteko apie 30 150 karių. Tai sekmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.Pranešama, kad per šį laikotarpį rusai neteko 1 338 tankų, 3 270 šarvuotųjų kovos mašinų, 631 artilerijos sistemos, 203 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 93 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 207 lėktuvų, 174 sraigtasparnių, 2 240 automobilių, 13 laivų, 504 dronų, 116 sparnuotųjų raketų.Štabo duomenimis, didžiausius nuostolius per pastarąją parą rusų kariuomenė patyrė pakeliui į Bachmuto miestą.

JK žvalgyba: Rusijos pasakojimai apie karą skirti publikai suklaidintiRusija kuria išgalvotus pasakojimus apie karą Ukrainoje, kad sudrumstų protą visuomenei ir neleistų jai teisingai suvokti, kas vyksta, aiškina britų žvalgyba.Maskva „pademonstravo, kad yra pasirengusi pasinaudoti pasauline aprūpinimo maistu problema, kad pasiektų savo politinių tikslų, o tada pateikti save kaip racionalią veikėją ir kaltinti Vakarus dėl bet kokios nesėkmės“, – kasdien atnaujinamoje žvalgybos ataskaitoje apie Ukrainą sekmadienį teigė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.Ministerija kaip pavyzdį pateikė incidentą, kai Rusija prieš kelias dienas paragino Ukrainą išminuoti Odesos uostą Juodojoje jūroje, kad galėtų saugiai praplaukti maistą gabenantys laivai. Tačiau grūdų eksportą iš Ukrainos uostų blokuoja pati Rusija.Pasak Londono, šis incidentas vyko pagal „kertinį šiuolaikinės Rusijos informacinės strategijos principą: pateikti alternatyvius pasakojimus, kad ir neįtikinamus, siekiant apsunkinti auditorijos supratimą“.Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, JK gynybos ministerija reguliariai skelbia naujausią žvalgybos informaciją apie padėtį. Maskva kaltina Londoną vykdant tikslinę dezinformacijos kampaniją.

Ukrainos ombudsmenė: rusai žiauriai kankina ukrainiečius karo belaisviusRusija toliau pažeidinėja Ženevos konvenciją dėl elgesio su karo belaisviais žiauriai kankindama paimtus į nelaisvę ukrainiečių karius, „Telegram“ pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denysova.„Per stebėjimo vizitą į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje laikomi iš nelaisvės paleisti  Ukrainos kariai, šie papasakojo apie kankinimus ir žiaurų elgesį“, – rašė L. Denysova, kurią citavo naujienų agentūra „Ukrinform“.Pasak jos, daugumą ukrainiečių karių okupantai paėmė į nelaisvę Mariupolyje. Iš pradžių belaisviai buvo laikomi rūsiuose ir ūkiniuose pastatuose. Paskui jie buvo išvežti į areštinę, sulaikymo centrą Donecke ir pataisos koloniją okupuotoje teritorijoje.Vėliau ukrainiečių kariai buvo perkelti į Taganrogo ir Voronežo sulaikymo centrus. Pervežimo metu jų akys būdavo užklijuojamos lipnia juosta, ant galvų uždedamas maišas, o rankos surištos virvėmis. Ukrainiečių kariai buvo kankinami, jiems buvo grasinama mirtimi, jie buvo mušami ir žeminami“, – sakė Ukrainos parlamento įgaliotinė.Ji teigė, kad ypač žiauriai kankinami ginkluotųjų pajėgų karininkai ir specialiosios paskirties dalinio „Azov“ kovotojai.„Tardymų metu ukrainiečių karo belaisviai buvo klupdomi ant kelių, automato buože mušami per kojų pirštus ir atviras žaizdas, naudojami replės, jiems ant kaklo užmaunama kilpa ir jie dusinami. Taip pat jie buvo kankinami elektros srove, mušami plaktuku ir spardomi kojomis. Ukrainos kariai pasakojo, kad jiems buvo suleista nežinomų preparatų iš M raidės, po kurių jie prarasdavo atmintį“, – sakė L. Denysova.Be to, pasak jos, okupantai vertė ukrainiečių karius išmokti eilėraštį „Atleiskit mums, brangūs rusai“, Rusijos himną ir Rusijos herbo bei vėliavos istoriją, priešingu atveju juos vėl kankino.Donecko kardomojo kalinimo centre laikomos ukrainiečių karo belaisvės pasakojo, kad kamerose, skirtose 2-3 žmonėms, buvo laikoma mažiausiai po 17-20. Vietoj tualeto buvo kibiras. Iš moterų buvo atimtos higienos priemonės ir galimybė praustis. Joms buvo daromas psichologinis spaudimas – ukrainiečiai belaisviai vyrai buvo žiauriai mušami jų akyse. Belaisvės taip pat buvo seksualiai prievartaujamos“, – sakė ombudsmenė.Ji taip pat teigė, kad sužeistiems ukrainiečių kariams nebuvo teikiama gyvybiškai svarbi medicininė pagalba. Gydytojas juos apžiūrėjo tik prieš perkeliant į karo belaisvių stovyklą Sevastopolyje, kur pagalbą teikė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovai.Taip pat „ukrainiečiai negavo vandens, tik 1,5 litro 30-40 žmonių, maisto taip pat labai mažai – gabalėlis duonos ir lašinių per dieną. Kartais, kai jiems duodavo mėsos, rusai tyčiodavosi iš jų sakydami, kad tai „žmogiena“, – sakoma pranešime.Pažymima, kad iš Ukrainos karių buvo atimta galimybė susisiekti su giminaičiais, o Ženevos konvencijoje numatytos kortelės su belaisvių tapatybės duomenimis, skirtos informuoti jų šeimas iškart po paėmimo į nelaisvę, buvo užpildytos tik prieš pat apsikeitimą“, – sakė L. Denysova.

Ukraina pasmerkė Rusijos laivo atvykimą į Mariupolio uostą išvežti metaloUkraina šeštadienį pasmerkė Rusiją už tai, kad ji pasiuntė laivą į okupuotą Mariupolio miestą pasikrauti metalo ir išvežti jį į Rusiją, pranešė CNN.Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinė Liudmyla Denisova pareiškė, kad rusai „pirmuoju laivu iš Mariupolio į Rostovą prie Dono (Rusijoje) siunčia 3 000 tonų metalo gaminių. Be to, kad būtų patogiau išvežti grobį, okupantai pradėjo atkurti geležinkelio susisiekimą Mariupolyje ir Volnovachoje“.Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS šeštadienį pranešė, kad Rusijos laivas įplaukė į Mariupolio jūrų uostą. Ji citavo uosto administracijos atstovą, kuris sakė, kad laivas pakraus 2 700 tonų metalo ir pirmadienį išplauks į Rostovą prie Dono.L. Denisova teigė, kad Mariupolio uoste iki Rusijos invazijos į Ukrainą buvo laikoma apie 200 tūkst. tonų metalo ir ketaus, kurių vertė – 170 mln. dolerių.

Rusija Donbase stumiasi tolyn Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį įspėjo Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną neteikti Ukrainai sunkiosios ginkluotės, o Kyjivas teigia, kad be jos negali veiksmingai kovoti.Galingesnės ginkluotės tiekimas kelia pavojų dar labiau destabilizuoti padėtį ir pagilinti humanitarinę krizę, sakė V. Putinas, sakoma Kremliaus pranešime, paskelbtame po 80 minučių trukusio pokalbio telefonu.V. Putinas pabrėžė Maskvos norą atnaujinti taikos derybas, kurios, pasak jo, atsidūrė aklavietėje, ir dėl susidariusios padėties apkaltino Kyjivą.Taip pat šeštadienį Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas tviteryje parašė: „Jei Vakarai iš tikrųjų nori Ukrainos pergalės, galbūt jau laikas mums duoti ilgojo nuotolio daugkartinio paleidimo raketų sistemas?“„Sunku kovoti, kai tave puola iš 70 km atstumo ir tu neturi kuo atsakyti. Ukraina gali sugrąžinti Rusiją už geležinės uždangos, bet tam reikia veiksmingų ginklų“, – rašė jis.Apie sunkiąją ginkluotę šeštadienį interviu kalbėjo ir tremtyje gyvenantis Kremliaus kritikas, buvęs naftos magnatas Michailas Chodorkovskis.„Jei ukrainiečiai negaus ginklų, kurių prašo, netrukus aplink Kyjivą vėl prasidės mūšiai“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Bild“.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad karo baigtis priklausys nuo sąjungininkų „pasirengimo suteikti Ukrainai viską, ko reikia laisvei apginti“.Jis taip pat paragino tarptautinę bendruomenę klasifikuoti Rusiją kaip „valstybę, remiančią terorizmą“.Diskusijos dėl sunkiosios ginkluotės suaktyvėjo tuo metu, kai Rusijos kariuomenė pareiškė visiškai kontroliuojanti Lymaną – nedidelį, bet strategiškai svarbų miestą Donbaso regione Ukrainos rytuose.Maskvos palaikomi separatistai jau penktadienį pranešė apie miesto užėmimą, o šeštadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas beveik pripažino, kad miestas krito.Lymane yra svarbus geležinkelio mazgas ir kelių jungtys su Severodonecku ir Lysyčansku rytuose bei Kramatorsku pietvakariuose.Britų karinė žvalgyba pranešė, kad Rusija užėmė „didžiąją dalį“ Lymano ir kad „tikėtina, jog tai yra parengiamoji operacija kitam Rusijos puolimo Donbase etapui“.„Artimiausiomis dienomis Rusijos daliniai šiame rajone tikriausiai teiks pirmenybę forsuotam [netoliese esančios Severskio Doneco] upės kirtimui“, – šeštadienį rašė agentūra savo reguliariai atnaujinamoje karo apžvalgoje tviteryje.Šeštadienį Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad rusai šiuo metu raketomis ir iš granatsvaidžių apšaudo du kaimus, esančius į pietus nuo Lymano – Ozernę ir Dibrovą, o tai rodo, kad fronto linija plečiama iš šiaurės.Lymanas yra į vakarus nuo Severodonecko, labiausiai į rytus nutolusio Ukrainos miesto, kurį vis dar kontroliuoja ukrainiečiai ir kuriame vyksta įnirtingi mūšiai, Rusijai siekiant apsupti ir galutinai atkirsti šią teritoriją.

Rusija suintensyvino puolimą prieš Severodonecko miestą, kuris yra viena iš paskutiniųjų Luhansko srities dalių, vis dar kontroliuojamų Ukrainos.Rusija jau pareiškė užėmusi netoliese esantį Lymano geležinkelio mazgą, tačiau Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Malyar teigia, kad mūšis dėl Lymano tęsiasi.Severodoneckas yra maždaug už 40 mylių nuo Lymano, rytinėje svarbios upės pusėje.„Severodoneckas yra nuolat apšaudomas priešo“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Ukrainos policija. 

Zelenskis tikisi „gerų naujienų“ iš Vakarų partnerių dėl paramos gynybaiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, prieš kelias valandas sakydamas naktinį pranešimą, teigė, kad „pagrindinės kovos sritys“, be kita ko, yra Severodoneckas, Lysičanskas, Bachmutas ir Popasna.„Kasdien dirbame, kad sustiprintume savo gynybą. Pirmiausia tai yra ginklų tiekimas.„Kiekvieną dieną artėjame prie to laiko, kai mūsų kariuomenė technologiškai ir ugnies galia pranoks okupantus. „Žinoma, daug kas priklauso nuo partnerių, nuo jų pasirengimo aprūpinti Ukrainą viskuo, ko reikia laisvei ginti. Ir aš tikiuosi gerų naujienų šiuo klausimu jau kitą savaitę“.Jis sakė, kad šeštadienį buvo apšaudytas Mykolajivo miestas, vienas žmogus žuvo ir septyni buvo sužeisti.„Šaudmenys pataikė į gyvenamąjį rajoną, už dvidešimties metrų nuo vaikų darželio – tokius priešus pasirinko Rusijos Federacija. Dar ir dar kartą priminsiu pasauliui, kad Rusija pagaliau turi būti oficialiai pripažinta teroristine valstybe, valstybe – terorizmo rėmėja. Tai paprasčiausiai tiesa. Tai teisinga ir atspindi kasdienę tikrovę, kurią okupantai sukūrė Ukrainoje ir nori toliau perkelti į Europą. Ir tai turi būti teisiškai įtvirtinta“.

Prancūzijos ir Vokietijos vadovai paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną surengti „tiesiogines ir rimtas derybas“ su Ukrainos prezidentu, pranešė Vokietijos kanclerės biuras.Emmanuelis Macronas ir Olafas Scholzas su V. Putinu telefonu kalbėjosi 80 minučių.Jie „primygtinai reikalavo nedelsiant nutraukti ugnį ir išvesti Rusijos karius“, nurodė kanclerės biuras.Rusijos vadovas pareiškė, kad Maskva yra atvira atnaujinti dialogą su Kijevu, pranešė Kremlius.

Podoliakas: derybos su Rusija įmanomos po Rusijos armijos išvedimoUkrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas tviteryje rašo, kad tikros derybos su Rusija įmanomos, jei „Rusija atsisakys veidmainystės (sakome viena, darome kita), paliks šalies pietus ir išves savo kariuomenę“.„Iki tol derybas veda atskira „delegacija“ fronto linijoje“, – teigia jis.Kaip rašo BBC, panašu, kad šis įrašas yra atsakas į Kremliaus pareiškimą apie anksčiau šeštadienį vykusį Vladimiro Putino pokalbį su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais. Jame paminėtas derybų kelias, kuris neva yra „įšaldytas dėl Kyjivo kaltės“.

Kryvyj Rihe – raketų ataka Miesto meras Aleksandras Vilkulas praneša apie raketų ataką Dnipropetrovsko srityje, Kryvyj Rihe, rašo BBC.Jis nepaaiškino, kur tiksliai pataikė raketa. Meras, kaip įprasta, perspėjo gyventojus nekelti apšaudymo pasekmių nuotraukų į socialinius tinklus (karo metu Ukrainoje tai yra baudžiamasis nusikaltimas).

Ukraina pradėjo gauti raketų „Harpoon“ Ukraina pradėjo gauti priešlaivinių raketų „Harpoon“ iš Danijos ir savaeigių haubicų iš JAV, pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.„Mūsų šalies pakrančių gynybą ne tik stiprins raketos „Harpoon“ – jas naudos apmokytos Ukrainos komandos“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė O. Reznikovas.Jis teigė, kad raketų „Harpoon“ tiekimas buvo kelių šalių bendradarbiavimo rezultatas.Ukraina prašė sudėtingesnių ginklų, tačiau iki šiol daugiausia pagalbos buvo teikiama trumpojo nuotolio sistemoms, tokioms kaip prieštankiniai ginklai.Kaip rašo BBC, JAV svarsto Ukrainos prašymą tiekti Kyjivui sunkesnius ilgesnio nuotolio ginklus, tačiau galutinio sprendimo dar nepriėmė.

Ukraina 15-ai metų kalėjimo nuteisė vyrą už kolaboravimą su Rusijos kariuomeneUkrainos teismas 15-ai metų kalėjimo nuteisė vyrą, talkinusį Rusijos kariuomenei Donecko srityje, praneša BBC.40-metis buvo pripažintas kaltu suteikus rusų kariams informacijos apie Ukrainos karinius objektus Charkivo mieste. Šie objektai vėliau buvo apšaudyti.Nuteistasis buvo sulaikytas Užhorode, netoli Slovakijos sienos. Pasak prokurorų, ten jis planavo tolesnę ardomąją veiklą.

Į Sumų sritį paleistos šešios nevaldomo kurso raketosŠeštadienį Rusijos pajėgos į Ukrainos Sumų srities pasienio zoną paleido šešias nevaldomo kurso raketas, pranešė agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos sienos apsaugos tarnyba.„Šiandien po 16 val. priešo lėktuvas į Sumų srities pasienio teritorijas paleido šešias nevaldomo kurso raketas. Jos nusileido vietovėse už gyvenviečių ribų“, – sakoma sienos apsaugos tarnybos pranešime.Negana to, šeštadienį po vidurdienio į šią Ukrainos sritį iš Rusijos teritorijos buvo paleistos penkios minosvaidžio minos.

Pirmasis rusų laivas įplaukė į Mariupolio uostą ir pradėjo krauti metaląKaip šeštadienį pranešė Rusijos užimto ​​Mariupolio uosto administracijos atstovas, į uostą įplaukė pirmasis Rusijos laivas, kuris yra paruoštas pakrovimui ir priims metalo krovinį, o po to pirmadienį išvyks į Rostovą prie Dono. Kyjivas patvirtino, kad Mariupolio uoste kraunasi Rusijos laivas, vadindamas tai plėšimu.„Įsibrovėliai pirmuoju laivu iš Mariupolio į Rostovą prie Dono siunčia 3000 tonų metalo gaminių“, – savo „Telegram“ kanale rašė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denisova.Ji pažymėjo, kad iki okupacijos Mariupolio uoste buvo sukaupta apie 200 000 tonų metalo už 170 mln.

Ukraina skelbia, kad Rusija per karą neteko jau apie 30 tūkst. karių.https://twitter.com/MFA_Ukraine/status/1530514784508166144?ref_src=twsrc%5Etfw

Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai paragino Putiną paleisti „Azovstal“ gynėjusPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną paleisti 2,5 tūkst. ukrainiečių kovotojų, kurie daug savaičių praleido metalurgijos gamykloje „Azovstal“, įnirtingai atakuojami rusų karių ir galiausiai pateko į Rusijos nelaisvę.„Respublikos prezidentas ir Vokietijos kancleris paprašė išlaisvinti apie 2,5 tūkst. „Azovostal“ gynėjų, Rusijos karinių pajėgų paimtų į nelaisvę“, – pranešė Prancūzijos prezidentūra po trijų lyderių pokalbio telefonu, trukusio 80 minučių.

O. Scholzas ir E. Macronas paragino V. Putiną pradėti „rimtas tiesiogines derybas“ su V. ZelenskiuVokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pradėti „rimtas tiesiogines derybas“ su savo kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu.Pasak Vokietijos kanclerio biuro, O. Scholzas ir E. Macronas per 80 minučių trukmės pokalbį su V. Putinu metu taip pat „paragino paskelbti neatidėliotinas paliaubas ir išvesti Rusijos karius“. Negana to, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai paragino V. Putiną pradėti „rimtas tiesiogines derybas su Ukrainos prezidentu ir rasti diplomatinį sprendimą konfliktui“.

Ukrainos gynybos ministerija: mūšiai dėl Lymano tebevyksta, Rusijos kariuomenė jo neužėmė Ukrainos gynybos viceministrė neigia Rusijos pareiškimus dėl Lymano miesto Donecko srityje užėmimo. „Dar per anksti daryti galutines išvadas. Tačiau galime teigti, kad padėtis tikrai sunki. Priešas stiprus, bet Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat stiprios“, – sakė ji. Pasak viceministrės, mieste tęsiasi mūšiai.

Rusija pareiškė esanti pasirengusi „padėti“ išplukdyti Ukrainos uostuose įstrigusius grūdusRusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams, kad jo šalis yra pasirengusi „padėti“ išplukdyti Ukrainos uostuose įstrigusius grūdus, pranešė Kremlius.„Rusija yra pasirengusi padėti rasti sprendimą netrukdomam grūdų eksportui, įskaitant ukrainietiškų grūdų eksportą iš Juodosios jūros uostų“, – V. Putinas pareiškė Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui.„Spaudimą pasaulinei maisto rinkai taip pat padėtų sumažinti padidintas Rusijos trąšų ir žemės ūkio produktų eksportas, tačiau tam, žinoma, iš pradžių reikalingas atitinkamų sankcijų atšaukimas“, – pridūrė Rusijos prezidentas.

Vyksta intensyvūs mūšiai Donbase, Charkovo srityje ir Ukrainos pietuoseVis dar tęsiasi karštoji karo fazė ir atsipalaiduoti dar anksti, Rusijos įsibrovėlių sunaikintos technikos parodoje sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.Jis pažymėjo, kad ši paroda yra „atlygis už didvyriškumą ir drąsą mūsų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, viso saugumo ir gynybos sektoriaus atstovų, kurie palieka tik priešo technikos likučius“. Anot O. Reznikovo, tai taip pat primena, kad karštasis karo etapas vis dar tęsiasi.

Rusijos prezidentas pasirašė įstatymą, panaikinantį viršutinę karių amžiaus ribąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, panaikinantį viršutinę amžiaus ribą kariams, atliekantiems karinę tarnybą pagal sutartį, pranešė šios šalies valstybinė naujienų agentūra TASS, kuria remiasi CNN.Atitinkamą įstatymą Rusijos parlamentas priėmė dar trečiadienį, tačiau jo įsigaliojimui buvo reikalingas prezidento parašas. Iki šiol tarnauti kariuomenėje pagal sutartį galėjo tik 18–40 metų amžiaus rusai arba 18–30 metų amžiaus užsieniečiai.Apie tai pranešta Rusijai savo kare prieš Ukrainą patiriant didelių nuostolių.

Rusija šeštadienį paskelbė atlikusi sėkmingą hipergarsinės raketos „Zircon“ bandymą.Anot Gynybos ministerijos Maskvoje, raketa buvo paleista iš „Admiral Gorškov“ fregatos Barenco jūroje, ji esą „sėkmingai pataikė“ į už 1 tūkst. kilometrų Baltojoje jūroje buvusį taikinį. Ministerija pridūrė, kad šis paleidimas yra „naujos ginkluotės bandymų“ dalis.Pirmasis oficialus „Zircon“ bandymas įvyko 2020 m. spalį. Nuo tada įvykdyta ir daugiau bandymų, kai kurie jų buvo atlikti naudojant tą pačią fregatą, o kiti – povandeninį laivą. Apie naujausią bandymą pranešta Rusijai bandant pasiekti pažangos savo vasarį pradėtame kare prieš Ukrainą.„Zircon“ raketos gali išvystyti 5–10 kartų didesnį nei garso greitį ir įveikti maždaug 1 tūkst. kilometrų atstumą.Kovą Maskva paskelbė, kad karo lauke pirmą kartą panaudojo hipergarsinę raketą „Kinžal“.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra įvardijęs šias raketas kaip „neįveikiamas“.

Zelenskis pasikalbėjo su Johnsonu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad telefonu pasikalbėjo su Jungtinės Karalystės (JK) premjeru Borisu Johnsonu, informuoja BBC. V. Zelenskis tviteryje parašė, kad pokalbio metu su B. Johnsonu aptarė karinės paramos Ukrainai stiprinimą, darbo siekiant saugumo garantijų Ukrainai intensyvinimą ir degalų tiekimą šaliai. „Turime bendradarbiauti, siekdami užkirsti kelią maisto krizei ir atblokuoti Ukrainos uostus“, – pridūrė V. Zelenskis. https://twitter.com/ZelenskyyUa/status/1530483720607739907?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukraina sako daranti viską, kad apgintų Donbasą nuo Rusijos puolimoUkraina sako daranti „viską“, kad apgintų rytinį Donbaso regioną, kuriame vis intensyvėjantį puolimą vykdanti Rusija šeštadienį patvirtino užėmusi strateginį miestą.Rusija stiprina puolimą Donecko ir Luhansko regionuose, kurie sudaro Donbasą – Ukrainos pramonės centrą, kur, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, Maskvą vykdo „genocidą“.V. Zelenskis vėlai penktadienį pažymėjo, kad rusai „Donbase sutelkė maksimalias artilerijos pajėgas ir maksimalius rezervus“.„Vykdomi raketų smūgiai ir lėktuvų atakos – viskas“, – teigė jis.„Giname savo žemę taip, kaip tai leidžia mūsų dabartiniai gynybos ištekliai“, – pridūrė prezidentas.„Darome viską, kad padidintume šiuos išteklius“, – pažymėjo V. Zelenskis.Maskvos kariuomenė šeštadienį pranešė perėmusi Lymano miesto, įsikūrusio prie kelio į vis dar Kyjivo kontroliuojamus Slovjanską ir Kramatorską, kontrolę, patvirtindama diena anksčiau paskelbtą promaskvietiškų separatistų pareiškimą.Rusijos pajėgos taip pat artėja prie Sjevjerodonecko ir Lysyčansko Luhansko regione, nors pranešimai apie jų padarytą pažangą šiomis kryptimis yra prieštaringi.Luhansko regiono administracijos vadovas Serhijus Haidajus pareiškė, kad Ukrainos pajėgos pajėgs priešintis dar mažiausiai dvi ar tris dienas, tačiau kariams gali tekti pasitraukti iš kai kurių rajonų, kad išvengtų apsupimo.„Greičiausiai jie [Rusijos kariai] neužims [Luhansko], nes yra pakankamai jėgų ir priemonių gynybai išlaikyti“, – parašė jis „Telegram“.„Tačiau galbūt norint išvengti apsupimo mūsų kariams gali būti įsakyta trauktis“, – pridūrė jis.Ukrainos prezidentas V. Zelenskis savo naujausiame naktiniame vaizdo kreipimesi sureagavo į tai, kad rusai užėmė Lymaną, ir bandymą apsupti ir užimti Sjevjerodonecko miestą, vieną iš paskutinių Ukrainos kontroliuojamų rajonų Luhanske.„Jei okupantai mano, kad Lymanas ar Sjevjerodoneckas priklausys jiems, jie klysta“, – sakė Ukrainos prezidentas.„Donbasas bus Ukrainos“, – pabrėžė jis.

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka teigia, kad jam neleidžiama išvykti iš šaliesBuvęs Ukrainos prezidentas P. Porošenka šeštadienį pareiškė, kad jam neleidžiama išvykti iš šalies, ir apkaltino vyriausybę Kyjive, jog ši pažeidė Rusijos invazijos pradžioje paskelbtas vadinamąsias politines paliaubas.Ukrainai 2014–2019 m. vadovavęs P. Porošenka nuo karo pradžios dažnai pasirodo viešumoje ir dalyvauja tarptautinių televizijos kanalų transliacijose. Jo partija „Europos solidarumas“ yra antra pagal dydį Ukrainos parlamente, nusileisdama tik valdančiajai dabartinio prezidento Volodymyro Zelenskio partijai.Prasidėjus Rusijos invazijai, Ukrainos parlamentas uždraudė kelias prorusiškas partijas, o kitoms leido veikti pagal vadinamąsias politines paliaubas – susitarimą, kad visos partijos į šalį atidėtų savo nesutarimus ir susivienytų prieš karą.Tačiau šeštadienį P. Porošenkos biuras pranešė, kad buvusiam valstybės vadovui „nebuvo leista kirsti Ukrainos sienos“, ir apkaltino šalies vyriausybę pažeidus minėtą susitarimą. „Esama rizikos, kad, priimdamos šį sprendimą, valdžios institucijos pažeidė karo metu galiojančias politines paliaubas... kurios yra vienas pagrindinių nacionalinės vienybės simbolių Rusijos agresijos akivaizdoje“, – teigė P. Porošenkos biuras.P. Porošenka turėjo dalyvauti Lietuvoje rengiamoje NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijoje, jis prieš tai buvo gavęs oficialų leidimą keliauti. Vilniuje jis turėjo susitikti su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir europarlamentarų grupe.Po to jis turėjo vykti į Roterdamą (Nyderlandai), kur organizuojamas Europos politinių partijų susitikimas.

Per pastarąją parą Donecko sričiai smūgiuota 21 kartą, yra aukųPer pastarąją parą Rusijos kariai 21 kartą smūgiavo Ukrainos Donecko sričiai, yra aukų, praneša agentūra „Ukrinform“, kuri remiasi Ukrainos nacionaline policija.„Per pastarąją parą rusai srityje surengė 21 smūgį. Policija užfiksavo karo nusikaltimų. Okupantai apšaudė 14 vietovių. Yra aukų ir sužeistųjų. Sunaikinti 32 civiliniai objektai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė policija.Pasak pareigūnų, rusai atidengė ugnį pasitelkdami lėktuvus, raketsvaidžius, sistemas „Uragan“ ir „Grad“, sunkiąją artileriją, tankus ir lengvuosius ginklus.

Rusijos pajėgos tęsia puolimą Ukrainos pietinėje pakrantėjeRusijos ir Maskvos paskirti pareigūnai pietinėje Chersono srityje, kuri šio metu visiškai kontroliuojama Rusijos pajėgų, taip pat pietrytinėje Zaporižios srityje pareiškė, kad abu regionai gali tapti Rusijos dalimi.

Rusijos gynybos ministerija skelbia užėmusi Lymano miestąTai skelbia „The Guardian“.  Tačiau Luhansko regiono karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidai pareiškė, kad svarbiausias Rytų Ukrainos miestas Sjeverodoneckas „nėra atkirstas“, rašo CNN.S. Gaidai sakė, kad intensyvūs Rusijos apšaudymai vyksta Sjeverodonecke – pramonės mieste, kuris yra paskutinis didelis Ukrainos kontrolės tvirtovė Luhansko srityje.

Ukrainos prezidento patarėjas: neįmanoma pasitikėti jokiu susitarimu su RusijaUkrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas teigia, kad neįmanoma pasitikėti jokiu susitarimu su Rusija, o Maskvos invaziją galima sustabdyti tik jėga, praneša „Euronews“.„Bet koks susitarimas su Rusija yra nieko vertas, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė M. Podoliakas. – Ar įmanoma derėtis su valstybe, kuri visada ciniškai ir propagandiškai meluoja?“Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą trikdžiais taikos derybose. Paskutiniai gyvi abiejų šalių pokalbiai vyko kovo 29 d.

Ukrainos kariuomenė pripažįsta patyrusi nesėkmių Lymano miesteUkrainos kariuomenė pripažino patyrusi nesėkmių kovoje dėl strategiškai svarbaus Lymano miesto Donbaso srityje kontrolės.Prorusiški separatistai penktadienį paskelbė, kad visiškai kontroliuoja Lymaną. Tačiau tą pačią dieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo ruožtu pranešė, kad mieste tęsiasi kovos, o Rusijos kariai bando išstumti ten vis dar esančius ukrainiečių gynėjus.Šeštadienį generalinis štabas nurodė, kad rusai „bando įsitvirtinti Lymane“ ir šiuo metu granatomis ir raketsvaidžiais apšaudo į pietus nuo šio miesto esančius Ozernės ir Dibrovos kaimus. Štabo teigimu, tai reiškia, kad iš šiaurės pasislinko fronto linijos.Lymanas yra išsidėstęs į vakarus nuo Severodonecko – labiausiai į rytus nutolusio miesto, kurį vis dar kontroliuoja Ukraina. Čia šiuo metu verda intensyvios kautynės. Pasak generalinio štabo, naktį į šeštadienį Severodonecke surengtos kelios Rusijos atakos, tačiau pavyko atremti rusų bandymus dar labiau priartėti prie miesto.Netoliese esančiame Bachmute Rusijos kariai bandė apsupti ukrainiečių pajėgas ir užblokuoti jų atsargų tiekimą, tačiau ir šie bandymai žlugo, pridūrė generalinis štabas.

„New York Times“: JAV Ukrainai siųs mobiliąsias ilgojo nuotolio raketų paleidimo sistemasJAV prezidento Joe Bideno administracija pritarė mobiliųjų ilgojo nuotolių raketų paleidimo sistemų siuntimui Ukrainai, skelbia „New York Times“. Tai anonimiškai patvirtino JAV pareigūnai.  Apie tai, tikėtina, oficialiai bus pranešta kitą savaitę. Šios sistemos galėtų reikšmingai padėti Ukrainos gynybai.

Rusijos valstybinė žiniasklaida: uždarytos Chersono srities sienos su Ukrainos kontroliuojamomis teritorijomisRusijos kariuomenės okupuota Chersono sritis uždarė savo sienas su aplinkinėmis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamomis teritorijomis, šeštadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida, kuria remiasi CNN.„Siena uždaryta saugumo sumetimais... nerekomenduojame jokių kelionių į Ukrainą“, – Rusijos naujienų agentūra RIA cituoja apsišaukėliško šios srities gubernatoriaus pavaduotoją Kirilą Stremousovą. Pasak jo, nors uždarytos Chersono sienos su Mykolajivo ir Dnipro sritimis, vis dar galimos kelionės į Krymą arba į Rusijos kontroliuojamas Zaporižės srities teritorijas.Rusijos kariai šiuo metu kontroliuoja praktiškai visą Chersono sritį.

TBT prokuroras ragina Rusiją bendradarbiauti tiriant karo nusikaltimus UkrainojeRusija turėtų bendradarbiauti su Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu (TBT) tiriant įtariamus karo nusikaltimus, įvykdytus per Maskvos įsiveržimą į Ukrainą, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė teismo vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas.K. Khanas sakė, kad Rusija, kuri nėra Hagoje įsikūrusio teismo narė, atsisakė bendradarbiauti su TBT dėl Ukrainos, tačiau pridūrė, kad jo „durys atviros“, jei Maskva norėtų padėti.Jis taip pat tvirtino, kad karo nusikaltimų kaltininkai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nors nesutiko pasakyti, ar pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vieną dieną gali tapti įtariamuoju.„Kvietimas yra. Mano durys yra atviros, ir aš taip pat toliau beldžiu į Rusijos Federacijos duris“, – interviu sakė K. Khanas.„Jei Rusijos Federacija turi kaltinimų, jei turi informacijos, jei vykdo savo tyrimus ar baudžiamąjį persekiojimą arba turi svarbios informacijos – pasidalykite ja su mumis“, – ragino vyriausiasis prokuroras.Ukraina, kaip ir Rusija, nėra TBT narė, tačiau ji pripažįsta teismo jurisdikciją ir bendradarbiauja su K. Khano biuru tiriant galimus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.Rusija teigia, kad įtarimai dėl jos pajėgų karo nusikaltimų yra suklastoti, o V. Putinas vasario 24 dieną pradėtą invaziją motyvavo sakydamas, kad Ukraina šalies rytuose vykdo „genocidą“.„Jei pateikiate tokius kaltinimus, bendradarbiaukite, dalinkitės informacija, bendradarbiaukite su mumis, – kalbėjo K. Khanas. – Jei buvo melagienų, mes demaskuosime tas melagienas.“

Ukrainos generalinis štabas skelbia, kad šalies pajėgos nukovė 30 tūkst. rusų karių Taip pat sunaikino 1330 tankus, 3258 šarvuotąsias pėstininkų mašinas, 628 artilerijos sistemas, 203 salvinės ugnies sistemas, 93 priešlėktuvinės gynybos sistemas, 207 lėktuvus, 174 sraigtasparnius, 503 bepiločius orlaivius, 116 sparnuotųjų raketų, 2226 kitas mašinas ir kuro talpyklas, 13 laivų, 48 spec. įrangos vienetus. https://twitter.com/DefenceU/status/1530437452489445376?ref_src=twsrc%5Etfw

Rusijos pajėgos tikriausiai užėmė didžiąją dalį Lymano miestoTai savo žvalgybiniame vertinime nurodo JK gynybos ministerija. Paskutiniame atnaujinime ministerija nurodė, kad Lymanas yra strategiškai svarbus geležinkelio mazgas ir prieigos prie svarbių geležinkelio ir kelių tiltų per Doneco upę taškas.„Artimiausiomis dienomis Rusijos daliniai rajone greičiausiai pirmenybę teiks perplaukimui per upę “, – teigiama pranešime. Rusijos remiamos apsišaukeliškos Donecko liaudies respublikos vadovas Denisas Pushilinas ketvirtadienį pareiškė, kad jei Rusija užims visą Donecką ir Luhanską, bus surengtas referendumas.https://twitter.com/DefenceHQ/status/1530422851127369744?ref_src=twsrc%5Etfw

Gubernatorius: Ukrainos Luhansko regione yra 10 tūkst. rusų kariųUkrainos Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidai apskaičiavo, kad rytiniame regione yra apie 10 000 rusų karių, skelbia „Sky News“. „Tai yra (daliniai), kurie nuolat yra Luhansko regione, kurie bando pulti ir bando prasiveržti bet kuria kryptimi“, – sakė S. Gaidai.

Per Rusijos invaziją Ukrainoje žuvo 242 vaikai, sužeista daugiau nei 682Ukrainos Generalinė prokuratūra savo „Telegram“ paskyroje pranešė, kad per Rusijos invaziją Ukrainoje žuvo 242 vaikai. Sužeista daugiau nei 682 vaikai. Pabrėžiama, kad tai yra negalutiniai duomenys.

Baltarusija apribojo visuomenės prieigą prie trijų rajonų pasienyje su UkrainaBaltarusijos valstybinis pasienio komitetas pranešė, kad iki vasaros pabaigos apriboja visuomenės prieigą prie pasienio zonų trijuose rajonuose su Ukraina besiribojančioje Gomelio srityje, informuoja agentūra „Ukrinform“.Pasak pasienio komiteto, paveikti Bragino, Lojivo ir Choinikų rajonai. Vasarą žmonės negalės pasiekti šių rajonų apimamų pasienio zonų, tačiau ribojimai nebus taikomi oficialias pareigas einantiems ir valstybės sieną saugantiems asmenims.Choinikų rajonas ribojasi su Ukrainos Kyjivo sritimi, Braginas – su Kyjivo ir Černihivo sritimis, o Lojivas – tik su Černihivo sritimi.

Ukrainos pajėgoms gali tekti trauktis iš dalies LuhanskoTai sako regiono gubernatorius Serhijus Gaida, o šią informaciją skelbia "Skynews".Anot jo, Ukrainos pajėgoms gali tekti trauktis iš paskutinės kišenės Luhanske, kad nepakliūtų į nelaisvę.S. Gaidai sako, kad Rusijos kariai įžengė į Severodonetską – didžiausią Donbaso miestą, kuris vis dar buvo kontroliuojamas Ukrainos. Apgadinta apie 90% miesto pastatų, sakė jis ir pridūrė: „Rusai artimiausiomis dienomis negalės užimti Luhansko srities, kaip prognozavo analitikai.„Turėsime pakankamai jėgų ir resursų apsiginti patys. Tačiau gali būti, kad tam, kad nebūtumėme apsupti, turėsime trauktis“.

Zelenskis: Rusija apėjo daugumą tarptautinių sankcijųUkrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Rusija apėjo daugumą tarptautinių sankcijų, nes nėra vieningos pasaulio pozicijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, skelbia „Sky News“. V. Zelenskis tvirtina, kad kai kurios šalys, įvedusios sankcijas Rusijai, tuo pačiu padėjo Maskvai apeiti daugumą jų.„Štai kodėl, deja, nematome, kad sankcijos Rusijai darytų didelį spaudimą“, – vaizdo žinutėje Stanfordo universiteto studentams sakė V. Zelenskis. Ukrainos lyderis paragino pasaulio lyderius įvesti sankcijas Maskvai, sakydamas, kad tai „tinkamas ginklas prieš Rusiją“.

JAV prezidentas dar kartą pasmerkė Rusijos pradėtą karą Ukrainoje Joe Bidenas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atakuodamas mokyklas, vaikų darželius, ligonines ir muziejus bando „išnaikinti“ ukrainiečių kultūrą ir tapatybę. Tai jis sakė „Washington Post“, praneša UNIAN. 

Zelenskis: Donbasas bus ukrainietiškasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naujausiame naktiniame vaizdo kreipimesi sureagavo į tai, kad Rusijos pajėgos Donbase užėmė Lymano miestą ir šiuo metu mėgina perimti Severodonecko kontrolę.„Jei okupantai mano, kad Lymanas ar Severodoneckas bus jų, jie klysta“, – teigė V. Zelenskis, kurį cituoja „Sky News“.„Donbasas bus ukrainietiškas“, – pridūrė prezidentas.

Ukrainai pažadėta naujų ginklųJungtinės Valstijos pasiųs Ukrainai daugkartinių raketų sistemų, kurios, pasak Kijevo, yra būtinos siekiant atremti Rusijos puolimą Donbase. Apie tai „The Wall Street Journal“ pranešė šaltiniai tarp JAV pareigūnų, rašo meduza.io.Pasak laikraščio, JAV prezidento Joe Bideno administracija kitą savaitę paskelbs apie naujų ginklų tiekimą. Tai apima kelis raketų paleidimo įrenginius, kurių nuotolis yra didesnis nei bet kurio kito ginklo, kurį dabar turi Ukraina.Kiek naujų ginklų bus perduota Kijevui, kol kas neaišku. Pasak vieno iš „The Wall Street Journal“ šaltinių, ginklai į Ukrainos teritoriją gali patekti per kelias savaites. Prireiks dar mažiausiai savaitės, kol Ukrainos kariuomenė bus apmokyta jai naudotis.

Ukrainos kariai gali pasitraukti iš LuhanskoRusijos pajėgos artimiausiomis dienomis neužims Luhansko, bet Ukrainai gali tekti perkelti kai kurias savo pajėgas, kad apsisaugotų, „Telegram“ kanale pranešė regiono gubernatorius Serhijus Haidajus. „Gali būti, kad norėdami nebūti apsupti, turėsime trauktis“, – rašė jis. Vakariniame kariniame pranešime jis taip pat aprašė, kokia pavojinga kasdienybė Ukrainos kontroliuojamose Luhansko srityse.Anot S. Haidajaus, likę civiliai nuolat yra slėptuvėse, beveik neįmanoma išeiti į lauką dėl itin dažnų apšaudymų. S. Haidajus pridūrė, kad Rusijos pajėgos ir toliau taikosi į Severodonetsko miestą, kur miesto pakraščiuose prasidėjo mūšiai.

Pranešama apie sėkmingą Ukrainos operaciją DonbaseDonecko srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino Rusijos pajėgų vadavietę, kurioje buvo daugiau nei 20 vyresniųjų karininkų. Apie tai tiesioginės transliacijos su Marku Feiginu metu paskelbė Ukrainos prezidento patarėjas Aleksejus Arestovičius.„Donecko srityje ką tik pasirodė informacija, buvo „uždengtas“ priešakinis vadavietės postas su daugiau kaip 20 Rusijos aukšto rango pareigūnų, pastatas buvo šiek tiek daugiau nei visiškai sunaikintas“, – sakė jis.A. Arestovičius daugiau detalių nepateikė.

Ukrainos stačiatikių bažnyčia paskelbė nutraukianti ryšius su RusijaUkrainos stačiatikių bažnyčia penktadienį pareiškė nutraukianti ryšius su Rusija dėl jos invazijos į Ukrainą ir skelbianti „visišką nepriklausomybę“, taip žengdama istorinį žingsnį prieš Rusijos dvasinę valdžią.„Mes nesutinkame su Maskvos patriarcho Kirilo pozicija... dėl karo“, – sakoma Bažnyčios pareiškime, paskelbtame po susirinkimo, kuris buvo sušauktas aptarti Rusijos „agresijai“ prieš Ukrainą ir kuriame paskelbė „visišką Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios nepriklausomybę ir autonomiją“.

Britų ministrė reikalauja paramos Ukrainai ilguoju laikotarpiuBritų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss nemato greitos Rusijos agresijos Ukrainoje pabaigos. „Turime būti pasirengę remti Ukrainą ilguoju laikotarpiu“, - sakė ji penktadienį Prahoje po susitikimo su savo Čekijos kolega Janu Lipavskiu. L. Truss pabrėžė, jog būtina užtikrinti, kad Ukraina laimėtų karą, o Rusija pasitrauktų. Ji atmetė pokalbius dėl paliaubų ar nuolaidas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.Britų diplomatijos vadovė gyrė Prahos sprendimą tiekti ginklus Kyjivui. Čekija buvo pirmoji šalis, perdavusi Ukrainai tankų. Anot žiniasklaidos, tai buvo sovietų gamybos tankai T-72.L. Truss paneigė, kad NATO viduje yra susitarimų netiekti Ukrainai sunkiosios ginkluotės. Atitinkami pranešimai neatitinka realybės, pabrėžė ir J. Lipavskis. Karinė parama vyriausybei Kyjive esą teikiama atskirų valstybių, ir tai nėra bendra Aljanso programa.Agentūros „dpa“ informacija, NATO valstybės yra neoficialiai susitarusios netiekti Ukrainai tam tikrų ginklų sistemų. Taip esą norima kuo mažesne išlaikyti tiesioginės karinės konfrontacijos tarp NATO valstybių ir Rusijos riziką. Esą baiminamasi, kad Rusija Vakarų kovinių tankų ir kovinių lėktuvų pristatymą gali oficialiai traktuoti kaip įsitraukimą į karą ir tada imtis keršto.

Žiniasklaida: Rusija svarsto antrąjį Kijevo puolimą Pranešama, kad Rusija svarsto antrąjį Ukrainos sostinės Kijevo puolimą. Latvijoje veikianti naujienų svetainė „Meduza“ teigė, kad Maskvoje atsinaujino viltis, kad ji gali laimėti sekinantį karą Ukrainoje, praneša „Skynews“.Putino administracija pradeda manyti, kad iki metų pabaigos gali iškovoti visapusišką pergalę, pranešė „Meduza“ šaltiniai.Teigiama, kad du jos šaltiniai yra „arti Kremliaus“, o kitas – „pačioje Putino administracijoje“.Taip pat yra „minimalus“ ir „maksimalus“ slenksčiai, leidžiantys paskelbti sėkmingą ir baigtą „specialiąją karinę operaciją“, – teigiama „Meduzoje“.Teigiama, kad minimumas yra rytinio Donbaso regiono užėmimas. Maksimalus tikslas – Kijevo užgrobimas, pridūrė „Meduza“.Ankstesnis sostinės puolimas nepavyko, todėl dėmesys buvo sutelktas į Donbasą.Atrodo, kad Maskva supranta, kad antrasis bandymas užimti Kijevą bus didelė operacija.„Meduza“ sakė: „Rusijos kariniai lyderiai, matyt, susitaikė su faktu, kad Ukrainos sostinė negali būti „užimta mažai praliejus kraują“, o tai reiškia, kad bet kokiam antrajam puolimui reikės daugiau karių“.

Karinė administracija: Severodoneckas beveik apsuptasRytų Ukrainos Severodonecko miestas, dėl kurio vyksta ypač nuožmūs mūšiai, tenykštės karinės administracijos duomenimis, beveik apsuptas Rusijos dalinių. Didmiestis Luhansko srityje apsiaustas dviem trečdaliais, tačiau dar ne visiškai apsuptas, penktadienį sakė vietos karinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas. Gynėjai toliau atkakliai priešinasi. Prorusiški separatistai tuo tarpu, valstybinės Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“ teigimu, žiedą aplink miestą visiškai užvėrė.O. Striuko duomenimis, mieste apgadinta 90 proc. pastatų, 60 proc. reikės visiškai atstatyti iš naujo. Jis prieš tai paskelbė, kad nuo karo pradžios Severodonecke žuvo apie 1 500 žmonių. Tarp jų yra ir kariai, ir civiliai, sakė O. Striukas. Daug gyventojų paliko miestą. Iš anksčiau 130 000 gyventojų čia dabar likęs tik dešimtadalis.Praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Severodoneckas yra viena paskutiniųjų Luhansko teritorijų, kurias dar kontroliuoja Ukrainos pajėgos.

Separatistai grasina nužudyti Ukrainoje į nelaisvę paimtus užsieniečiusProrusiški separatistai pagrasino nužudyti tris į nelaisvę paimtus užsieniečius, kovojusius Ukrainos pusėje. Esą „tyrimas“ prieš du britus ir marokietį baigtas. „Atsižvelgiant į karo teisę, kaltinamiesiems gali būti skirta aukščiausia – mirties – bausmė“, - penktadienį sakė separatistų prokuratūros atstovas, kuriuo remiasi agentūra „Interfax“. Byla esą jau perduota teismui.Ir Rusijos vadovybė pagrasino griežtomis bausmėmis užsienio kovotojams, jei jie bus sugauti. Jie nebus laikomi kariais, sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.Rusijoje mirties bausmės nėra. Tačiau ji taikoma prorusiškų separatistų teritorijose. Čia planuojami ir procesai prieš ukrainiečių kovotojus iš plieno gamyklos Mariupolyje. Daugelis jų priklauso „Azov“ pulkui, kuris rusų žiniasklaidoje vadinamas nacių daliniu.

Austrijos kancleris: Putinas pasirengęs derėtis dėl grūdų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs derėtis dėl Ukrainos uostuose įstrigusių grūdų, pareiškė Austrijos kancleris Karlas Nehammeris po abiejų lyderių pokalbio telefonu.V. Putinas taip pat yra pasirengęs derėtis dėl apsikeitimo karo belaisviais ir pažadėjo pasikalbėti su Kyjivu šiuo klausimu, sakė K. Nehammeris po 45 minutes trukusio pokalbio.Dar V. Putinas sakė, kad Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui bus suteikta galimybė patekti pas karo belaisvius, sakė Austrijos kancleris.Maskva taip pat parodė tam tikrą lankstumą sprendžiant Ukrainos grūdų eksporto, kurį blokuoja Rusija, problemą. „Putinas davė suprasti, kad yra pasirengęs leisti eksportą per jūrų uostus“, – sakė jis.Tačiau, pasak K. Nehammerio, atitinkamus uostus tikriausiai reikės išvalyti nuo gynybos tikslais išdėliotų minų.V. Putinas pasakė K. Nehammeriui, kad nėra pagrindo kaltinti Rusiją dėl maisto tiekimo problemų, pranešė Kremlius.Apskritai pokalbis buvo „labai intensyvus ir labai rimtas“. Austrija stengėsi palaikyti dialogą su visomis konflikto šalimis pagal savo „aktyvios neutralumo politikos“ tradicijas.K. Nehammeris sakė, kad jis taip pat kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, kuris artimiausiomis dienomis planuoja kreiptis į kariaujančias šalis, kad būtų atnaujintas derybų procesas.

Putinas: kaltinimai Maskvai dėl sunkumų gabenant grūdus yra nepagrįstiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį Austrijos kancleriui Karlui Nehammeriui pareiškė, kad kaltinimai Maskvai dėl sunkumų gabenant grūdus visame pasaulyje yra nepagrįsti, ir atkreipė dėmesį į Vakarų sankcijas, pranešė Kremlius.„Vladimiras Putinas pabrėžė, kad bandymai versti Rusiją atsakinga už žemės ūkio produktų tiekimo pasaulio rinkoms sunkumus yra nepagrįsti“, – po pokalbio telefonu pranešė Kremlius.„Buvo išsamiai paaiškintos tikrosios šių problemų priežastys, kurios, be kita ko, kilo dėl Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos prieš Rusiją nukreiptų sankcijų“, – tvirtinama jo pranešime.V. Putinas taip pat paragino Ukrainą „kuo greičiau“ išminuoti uostus, kad jais galėtų plaukti grūdus gabenantys laivai, nedetalizuodamas pranešė Kremlius.Jis apkaltino Kyjivą „sabotuojant“ derybas su Maskva, nurodė Kremlius.Austrijos kancleris K. Nehammeris balandį tapo pirmuoju Europos vadovu, apsilankiusiu pas V. Putiną nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje. Po tų derybų jis sakė, kad „gana pesimistiškai“ vertina diplomatijos galimybes.Padėtis Ukrainoje yra „ypač dramatiška“, K. Nehammerio pareiškimą po 45 min. trukusio penktadienio pokalbio su V. Putinu cituoja austrų laikraštis „Kurier“.„Putinas davė teigiamų signalų, kad būtų galima rasti sprendimą dėl Ukrainos prekių eksporto per Juodosios jūros uostus“, – nurodoma pareiškime.Pasak pareiškimo, Austrija kalbasi su visais, įvardija „agresore Rusijos Federaciją“, o Ukrainą – auka.Ketvirtadienį Italijos ministrui pirmininkui Mario Draghi (Marijui Dragiui) Rusijos prezidentas sakė, kad Maskva yra pasirengusi „reikšmingai prisidėti“ užkertant kelią gresiančiai pasaulinei maisto krizei, jei Vakarai atšauks dėl karo Ukrainoje jai įvestas sankcijas, tačiau JAV šį pareiškimą atmetė kaip „melą ir dezinformaciją“.V. Putinui vasario 24 dieną pasiuntus kariuomenę į kaimyninę Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė Rusijai beprecedenčių sankcijų. Karas Ukrainoje ir dėl jo Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių. Iki karo Rusijai ir Ukrainai kartu teko maždaug 30 proc. pasaulinio kviečių eksporto. Italijos premjeras per spaudos konferenciją sakė, kad „šio telefoninio pokalbio tikslas buvo paklausti, ar būtų galima ką nors padaryti, kad būtų atblokuoti šiuo metu Ukrainos sandėliuose laikomi grūdai“. Jis pasiūlė Rusijai ir Ukrainai „bendradarbiauti atblokuojant Juodosios jūros uostus“, kuriuose laikomi grūdai – „viena vertus, kad šie uostai būtų atlaisvinti, kita vertus, jog būtų užtikrinta, kad jų atlaisvinimo metu nekils susirėmimų“.M. Draghi sakė, kad Rusija „pasirengusi toliau veikti šia kryptimi“, ir pridūrė, jog paskambins Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad išsiaiškintų, „ar yra panašus pasirengimas“.Tačiau „paklaustas, ar įžvelgiau kokių nors vilčių dėl taikos, atsakau – ne“, sakė Italijos ministras pirmininkas.

Severodonecko pareigūnas: mums reikia daugiau sunkiųjų ginklų Severodonecko rajono administracijos vadovas Romanas Vlasenko BBC laidai „World At One“ sakė, jog Ukrainos pajėgoms reikia daugiau sunkiosios ginkluotės, kad išstumtų rusus iš miesto.Jis sakė, kad Rusijos pajėgos neturi kiekybinio pranašumo, bet turi daugiau sunkiosios ginkluotės.„Ginklai pasiekia frontą daugelyje Luhansko ir Donecko sričių rajonų. Tačiau, kad kontrpuolimas būtų greitas ir efektyvus, mums jų reikia daugiau“, – teigė jis.Pasak pareigūno, Rusijos pajėgos buvo priemiesčiuose ir bandė užimti miestą iš trijų pusių, tačiau per pastarąsias tris dienas du kartus buvo atmuštos iš centrinių rajonų.

Žiniasklaida: ES įspėja dėl išpuolių panaudojant branduolines, chemines ir biologines medžiagasEuropos Komisija ir kai kurios ES šalys narės Ukrainos karo kontekste įspėja dėl išpuolių panaudojant branduolines, chemines ir biologines medžiagas.Atitinkamos ES valstybių darbo grupės posėdyje neseniai apie tai prabilo pirmiausiai Lenkija ir Vengrija, penktadienį rašo žurnalas „Spiegel“, remdamasis konfidencialiu protokolu. Dėl karo Ukrainoje cheminės ir branduolinės medžiagos esą yra lengviau prieinamos.Ypač ligoninėse radioaktyviosios medžiagos esą nėra pakankamai apsaugotos, tas pats pasakytina apie Černobylio atominę jėgainę. Panašiai kalbėjo ir Europos Komisija: anot jos, iš Ukrainos klinikų, pavyzdžiui, gali būti pavogtas ir vadinamosioms purvinosioms bomboms panaudotas radioaktyvusis cezis-137, kuris naudojamas vėžio terapijai.Vengrija įspėjo dėl biologinių ir cheminių medžiagų, „kurios savo poveikiu prilygsta karinėms kovinėms medžiagoms“, rašo „Spiegel“, remdamasis posėdžio protokolu. Komisija esą neseniai sudarė pavojingų cheminių medžiagų sąrašą, į kurį įtraukti ir cianidai bei fosfidai. Dabar rengiamas pasiūlymas apriboti šių medžiagų platinimą. Tačiau pasiūlymas esą turėtų būti pateiktas tik antrąjį 2023 metų pusmetį.

Zelenskis virtualiai dalyvaus ES viršūnių susitikimeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vaizdo ryšiu kalbėsis su ES vadovais, blokui mėginant susitarti dėl naftos embargo Rusijai, nors tam priešinasi Vengrija.Penktadienį Europos Vadovų Tarybos prezidentas Charles‘as Michelis laiške valstybių vadovams sakė, kad V. Zelenskis virtualiai dalyvaus Briuselyje vykstančio dviejų dienų nepaprastojo aukščiausiojo lygio susitikimo pradžioje.Susitikime bus sprendžiami tokie klausimai, kaip neatidėliotinas pinigų poreikis Ukrainai, dėl karo kilusios energijos bei maisto krizės ir koordinuotos Europos gynybos karinės pramonės kūrimas, sakoma Ch. Michelio laiške.Tačiau daug dėmesio bus skiriama pasipriešinimo sulaukiančioms Briuselio pastangoms įvesti Rusijos naftos importo embargą, kuris būtų griežtesnės bausmės Maskvai už įsiveržimą į Ukrainą dalis.Gegužės 4 dieną Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen paskelbtas planas, kurį ketinama įgyvendinti palaipsniui per šiuos metus, užstrigo Vengrijai ryžtingai atsisakius jam pritarti.

2,9 mln. Ukrainos pabėgėlių išvyko iš kaimyninių šalių tolyn, teigia JTJungtinės Tautos penktadienį pranešė, kad iš daugiau kaip 6,6 mln. ukrainiečių pabėgėlių, kurie atvyko į kaimynines šalis, 2,9 mln. persikėlė į kitas Europos šalis.Pabėgėliai, kurių didžiąją dalį sudaro moterys ir vaikai, plūstelėjo per Ukrainos sienas po Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.„Remiantis naujausiais turimais duomenimis, 2,9 mln. pabėgėlių persikėlė už Ukrainos kaimyninių šalių ribų“, – JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) atstovė Shabia Mantoo sakė Ženevoje surengtame brifinge.UNHCR skaičiai rodo, kad daugiausia Ukrainos pabėgėlių nekaimyninėse šalyse yra Vokietijoje, Čekijoje ir Italijoje.Iš viso nuo invazijos iš šalies pabėgo 6 659 220 ukrainiečių, rodo agentūros duomenys. Iš jų daugiau kaip 3,5 mln. išvyko į Lenkiją.Kovo pradžioje prie Lenkijos sienos kasdien atvykdavo apie 100 tūkst. pabėgėlių, tačiau gegužės mėnesį jų skaičius sumažėjo iki maždaug 20 tūkst.„Naujai atvykstantys pabėgėliai dažnai būna iš vietovių, smarkiai nukentėjusių nuo mūšių, kai kurie iš jų ištisas savaites slėpėsi bombų slėptuvėse ir rūsiuose“, – per vaizdo ryšį iš Varšuvoje esančio pabėgėlių registracijos centro sakė UNHCR atstovė žiniasklaidai Olga Sarrado.„Jie dažnai atvyksta apimti nerimo, patyrę kančias, palikę tėvynėje šeimos narius, neturėdami aiškaus plano, kur keliauti, turėdami mažiau ekonominių išteklių ir ryšių nei tie, kurie išvyko anksčiau“, – pažymėjo ji.Pirmosiomis karo savaitėmis savanoriai plūdo į pagalbą prie sienų arba priimdami atvykėlius į savo namus.O. Sarrado teigė, kad norint išlaikyti tokį dosnumą ir ryžtingą reakciją, reikės stiprios tarptautinės bendruomenės paramos. Ji sakė, kad „karui tęsiantis poreikiai tik didėja“.

Zelenskis: Ukraina turės pažvelgti realybei į akis ir kalbėtis su PutinuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kyjivas nedega noru kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau šaliai veikiausiai teks pažvelgti realybei į akis ir sėsti prie bendro derybų stalo, kad būtų galima nutraukti karą, rašo agentūra „Reuters“.„Yra dalykų, kuriuos reikia aptarti su Rusijos vadovu. Nesakau, kad mūsų žmonės dega noru su juo kalbėtis, tačiau turime pažvelgti dabartinio mūsų gyvenimo realybei į akis“, – teigė V. Zelenskis.„Ko mes norime iš šio susitikimo? Norime susigrąžinti savo gyvenimus... Norime sugrąžinti suverenios valstybės gyvenimą visoje jos teritorijoje“, – nurodė V. Zelenskis ir pridūrė, kad neatrodo, jog Rusija būtų pasirengusi rimtoms taikos deryboms.

Mariupolyje rasta dar 70 žmonių kūnųRusijos užimtame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, vietos politiko duomenimis, rasta dar dešimtys gyventojų kūnų. Gelbėtojai vieno buvusio fabriko teritorijoje rado apie 70 kūnų, penktadienį „Telegram“ kanale rašė Mariupolio  miesto tarybos narys Petro Andriuščenka.Žmonės esą buvo palaidoti po griuvėsiais, kai rusų okupantai apšaudė pastatą. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.Mariupolis, kurį daug savaičių laikė apsupę ir galiausiai užėmė rusų daliniai, tapo Rusijos karo brutalumo simboliu. Ypač didelį pasibaisėjimą sukėlė gimdymo klinikos ir teatro, kuriame glaudėsi civiliai, apšaudymas.

Per Rusijos smūgį karinei bazei Vidurio Ukrainoje žuvo apie 10 žmoniųAnksti penktadienį per Rusijos smūgius kariniam objektui centriniame Ukrainos Dnipro mieste žuvo mažiausiai 10 žmonių, daugiau nei 30 buvo sužeisti, pranešė vietos gynybos pareigūnas.„Šį rytą „Iskander“ raketos pataikė į Krašto apsaugos mokymo centrą. Žuvo žmonės. Deja, žuvo apie 10 žmonių ir nuo 30 iki 35 buvo sužeisti“, - Ukrainos vietos žiniasklaidai sakė srities krašto apsaugos vadovas Genadijus Korbanas.

Ukraina patvirtino, kad didžiąją dalį Lymano miesto kontroliuoja Rusijos pajėgosUkrainos Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavelas Kyrylenko patvirtino, kad didžiąją dalį Lymano miesto kontroliuoja Rusijos pajėgos.Visgi, pasak jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos užėmė naujas pozicijas.Kiek anksčiau penktadienį Maskvos remiamos separatistų pajėgos Ukrainoje pranešė užėmusios Lymaną – strateginį miestą, esantį prie kelio, vedančio į svarbiausius Kyjivo vis dar kontroliuojamus rytinius miestus.Separatistų pajėgos „išlaisvino ir visiškai perėmė 220 gyvenviečių, įskaitant Krasny Limaną, kontrolę“, „Telegram“ kanale savo paskyroje pranešė atsiskyręs Donecko regionas, panaudojęs ankstesnį seną miesto pavadinimą.Rytinės Donecko srities šiaurėje įsikūręs Lymanas yra prie kelio į Slovianską ir Kramatorską – Ukrainos kontroliuojamos Donecko dalies sostinę.Maskva Ukrainoje siekia užsitikrinti ir plėsti savo laimėjimus Donbaso regione, kuris yra prie Rusijos sienos ir kuriame įsitvirtinę prokremliški separatistai, taip pat pietinėje pakrantėje.Rusijos ir Maskvos paskirti pareigūnai pietiniame Chersono regione, visiškai kontroliuojamame Rusijos kariuomenės, ir pietrytiniame Zaporižios regione jau paskelbė, kad abu regionai gali tapti Rusijos dalimi.

Johnsonas: Rusijos pajėgos Donbase daro lėtą, bet aiškią pažangąRusijos pajėgos, pasak Jungtinės Karalystės (JK) premjero Boriso Johnsono, Ukrainos Donbaso srityje daro lėtą, bet aiškią pažangą, rašo „Sky News“.„Deja, Putinas (...) toliau stumiasi Donbase, čia jis daro laipsnišką, lėtą, bet, deja, aiškią pažangą“, – penktadienį agentūrai „Bloomberg“ sakė B. Johnsonas.Premjero teigimu, dėl to gyvybiškai svarbu toliau siųsti Ukrainai karinę paramą.Penktadienį jis parėmė galimybę pristatyti šaliai daugiavamzdes raketų paleidimo sistemas (MLRS). Iki šiol Vakarų šalys siuntė Ukrainai lengvesnę ginkluotę.

Daugiau kaip 85 proc. ukrainiečių laiko Rusijos sukeltą karą grobikiškuNe mažiau kaip 85 proc. ukrainiečių laikosi proukrainietiškos pozicijos įvairiais Rusijos ir Ukrainos karo aspektais ir ne daugiau kaip 8-9 proc. pritaria prorusiškai įvykių interpretacijai.Tai rodo apklausos, kurią gegužės 19-24 dienomis telefonu surengė Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas, rezultatai, praneša „Interfax Ukraina“.Tyrimo duomenimis, 86 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad Ukrainoje rusakalbiai gyventojai nėra persekiojami: taip mano 85 proc. etninių rusų ir 90 proc. rusakalbių.   90 proc. respondentų sutinka su teiginiu, kad Ukraina turi ilgą valstybingumo istoriją ir nėra „dirbtinai“ sukurta sovietų valdžios, 85 proc. pareiškė, kad Vakarų šalys neprovokavo Ukrainos kariauti su Rusija, 89 proc. konstatavo, kad pareiškimai apie „nacistus“ Ukrainos valdžios struktūrose yra prasimanymas.86 proc. apklaustųjų yra įsitikinę, kad karas prasidėjo dėl Rusijos kėslų užgrobti Ukrainą.Apklausoje dalyvavo 2009 respondentai, vyresni kaip 18 metų amžiaus, iš visų Ukrainos regionų, išskyrus okupuotas Krymo ir Donecko bei Luhansko sričių teritorijas.

Gresiant maisto krizei Rusija ketina didinti grūdų eksportąRusija penktadienį pranešė, kad ateinantį sezoną ketina padidinti grūdų gamybą eksportui. Kilusią pasaulinę maisto krizę paaštrino Maskvos karinė kampanija Ukrainoje.Kariniai veiksmai ir sankcijos Rusijai dėl puolimo sutrikdė pasaulinį grūdų, kviečių ir kitų prekių tiekimą. Vien Rusija ir Ukraina pagamina 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.„Per šį sezoną (2021–2022 m.) jau eksportavome per 35 mln. tonų grūdų, iš jų 28,5 mln. tonų kviečių“, – Rusijos grūdų forume sakė žemės ūkio ministras Dmitrijus Patruševas ir pridūrė, kad iki sezono pabaigos birželio 30 d. eksporto apimtis viršys 37 mln. tonų.„Ateinantį sezoną (nuo 2022 m. liepos 1 d.) savo grūdų eksporto potencialą vertiname 50 mln. tonų“, – sakė jis.Vakarai kaltina Kremlių per karinę operaciją Ukrainoje kaip ginklą naudojant maisto prekes ir vagiant Ukrainos grūdus iš Rusijos užimtų teritorijų. Rusija tai neigia sakydama, kad sukurs Ukrainoje eksporto koridorius ir padės išvengti pasaulinės maisto krizės, jei bus panaikintos Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos.

Rusija vėl kaltina Ukrainą nenoru derėtisRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, esą jis nenori sėsti prie bendro su Maskva derybų stalo.S. Lavrovas taip pat apkaltino Vakarus, kad šie remia tokią Kyjivo poziciją.V. Zelenskis prieš tai pareiškė, kad derėsis tik tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau ir šios derybos bus įmanomos tik tada, kai Rusijos pajėgos atsitrauks į pozicijas, kuriose buvo prieš vasario 24 d.„Vakarai remia šį nelankstumą, kuriam stinga intelektinio pagrindo“, – Rusijos valstybinio transliuotojo RT kanalui arabų kalba pareiškė S. Lavrovas.Rusijos ir Ukrainos taikos derybos sustojo, kai išaiškėjo Maskvos pajėgų žiaurumai Kyjivo priemiesčiuose.

Prorusiški separatistai skelbia užėmę Ukrainos rytinį Lymano miestąPenktadienį Maskvos remiamos separatistų pajėgos Ukrainoje pranešė užėmusios Lymaną – strateginį miestą, esantį prie kelio, vedančio į svarbiausius Kyjivo vis dar kontroliuojamus rytinius miestus.Separatistų pajėgos „išlaisvino ir visiškai perėmė 220 gyvenviečių, įskaitant Krasny Limaną, kontrolę“, „Telegram“ kanale savo paskyroje pranešė atsiskyręs Donecko regionas, panaudojęs ankstesnį seną miesto pavadinimą.Rusijos ar Ukrainos tiesioginio patvirtinimo iš karto dar nebuvo.Rytinės Donecko srities šiaurėje įsikūręs Lymanas yra prie kelio į Slovianską ir Kramatorską – Ukrainos kontroliuojamos Donecko dalies sostinę.Maskva Ukrainoje siekia užsitikrinti ir plėsti savo laimėjimus Donbaso regione, kuris yra prie Rusijos sienos ir kuriame įsitvirtinę prokremliški separatistai, taip pat pietinėje pakrantėje.Rusijos ir Maskvos paskirti pareigūnai pietiniame Chersono regione, visiškai kontroliuojamame Rusijos kariuomenės, ir pietrytiniame Zaporižios regione jau paskelbė, kad abu regionai gali tapti Rusijos dalimi.

UNIAN: Rusija „išmėtė“ Juodojoje jūroje šimtus minųOkupantai užminavo Ukrainos išskirtinę ekonominę zoną Juodojoje jūroje, tam panaudodami 400-600 minų. Tai penktadienį savo „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovo spaudos sekretorius Serhijus Bratčukas, kuriuo remiasi UNIAN.Pasak jo, šios minos dažnai atitrūksta nuo inkarų, ypač per audras, ir dreifuoja prie Turkijos, Bulgarijos ir Ukrainos krantų.Gegužės pradžios duomenimis, Ukrainos uostuose buvo užblokuota beveik 25 mln. tonų grūdų.Pasak Ukrainos žiniasklaidos, Rusija nuo pat agresijos pradžios planavo užblokuoti šalies uostus, kad sukeltų maisto krizę pasaulyje ir taip darytų spaudimą Vakarams.

Pareigūnas: Severodonecke iki šiol žuvo mažiausiai 1,5 tūkst. žmoniųSmarkių kautynių apimtame Ukrainos Severodonecko mieste iki šiol žuvo mažiausiai 1,5 tūkst. žmonių, praneša agentūra AP, remdamasi šio miesto karinės administracijos vadovu Oleksandru Striuku.Severodoneckas yra vienintelė Luhansko srities dalis, kurią šiuo metu kontroliuoja Ukrainos pajėgos. Rusijos kariai jau kurį laiką mėgina atkirsti miestą nuo likusios ukrainiečių kontroliuojamos teritorijos.Pasak O. Striuko, Severodonecke šiuo metu lieka apie 12–13 tūkst. žmonių, čia sugriauta maždaug 60 proc. visų gyvenamųjų namų.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 29 750 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 27 d. jau neteko apie 29 750 kareivių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 322 tankų, 3 246 šarvuotųjų kovos mašinų, 623 artilerijos sistemų, 201 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 93 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 206 lėktuvų, 170 sraigtasparnių, 2 226 automobilių, 13 laivų, 503 dronų, 115 sparnuotųjų raketų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija: seni sovietiniai tankai T-62 bus lengvas taikinysRusijos kariuomenės Pietų grupuotei tikriausiai tebekeliamas uždavinys okupuoti pietinę Ukrainos teritorijos dalį. Pastarosiomis dienomis į grupuotės zoną Rusija permetė 50 metų senumo tankų T-62, kurie iki šiol buvo užkonservuoti.Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.„T-62 beveik neabejotinai bus ypač pažeidžiami prieštankinėmis priemonėmis. Jų buvimas mūšio lauke akivaizdžiai rodo, kad Rusijai trūksta šiuolaikinės technikos“, - sakoma žinybos pranešime.„rbc.ua“ primena, kad tankai T-62 buvo gaminami Sovietų Sąjungoje nuo 1962 iki 1975 metų.  

Dnipre nugriaudėjo trys sprogimaiNaktį į penktadienį Pietų Ukrainos Dnipro mieste nugriaudėjo trys sprogimai, praneša BBC. Pasak Dnipro srities karinės administracijos vadovo Valentyno Rezničenko, jų gali būti ir daugiau.V. Rezničenko nurodė, kad mieste šiuo metu dirba gelbėtojai, jie naršo po pastatų griuvėsius, ieškodami žmonių. Karinės administracijos vadovo teigimu, Dnipro sritis išgyveno „neramią naktį ir neramų rytą“.

Nuo karo pradžios Ispanijoje užregistruota daugiau kaip 100 tūkst. pabėgėlių iš UkrainosPer tris pastaruosius mėnesius į Ispaniją atvyko daugiau kaip 100 tūkst. ukrainiečių, pabėgusių nuo Rusijos sukelto karo. Tai rodo Ispanijos vyriausybės paskelbti duomenys, praneša portalas „Euractiv“.Didžiajai daliai iš beveik 109 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių Ispanijoje suteikta laikinoji apsauga.Naujausiais Ispanijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 67 proc. šį statusą gavusių pabėgėlių sudaro moterys, 33 proc. – vyrai.Laikinoji apsauga suteikia atvykėliams galimybę įsidarbinti ir gauti socialinį aprūpinimą.Balandžio 30 d. duomenimis, 47 231 laikinąją apsaugą gavęs pabėgėlis iš Ukrainos buvo darbingo amžiaus, 77 proc. jų – moterys. Bet kol kas rasti darbą pavyko tik 3 019 ukrainiečių.Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios pabėgėliais tapo daugiau kaip 6,5 mln. ukrainiečių.

JT: karas Ukrainoje jau pražudė beveik 4 tūkst. civiliųJungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 3 998 civiliai, praneša „Sky News“.Pasak JT, dauguma jų žuvo per apšaudymus, raketų smūgius ir oro antskrydžius. Organizacijos skaičiavimu, sužeisti dar 4 693 civiliai.JT mano, kad tikrasis žuvusių civilių skaičius yra kur kas didesnis.

Ukraina stebi nerimo ženklus BaltarusijojeUkraina stebi, kad Rusija į Bresto regioną Vakarų Baltarusijoje permeta „Iskander K“ raketų sistemas. Tai esą gali reikšti naujas atakas prieš Vakarų Ukrainą.Nors pastaruoju metu Rusijos kariai daugiausiai dėmesio skiria Ukrainos rytams, Kyjivo meras Vitalijus Klyčko perspėja, kad jie vis dar gali grįžti į šalies sostinę.Kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose, V. Klyčko teigė, kad Maskva vis dar tikisi užimti Kyjivą. Pasak jo, jokia paslaptis, kad Rusijos tikslas yra užimti visą Ukrainą. Visi supranta, kad tai ne „specialioji operacija“, o Ukrainos žmonių genocidas, kalbėjo V. Klyčko.Rusijos kariai iš Kyjivo pasitraukė balandį. Dėl nuožmaus ukrainiečių priešinimosi jiems nepavyko perimti miesto kontrolės.

Scholzo kalba Davose nuvylė Ukrainos ambasadorių BerlyneUkrainos ambasadorius Berlyne Andrijus Melnykas, reaguodamas į Vokietijos kanclerio ketvirtadienį Davose pasakytą kalbą, apkaltino Olafą Scholzą lyderystės stoka ir Ukrainos interesų nepaisymu.„Kariniu požiūriu Berlynas tiesiog nuvilia Ukrainą“, – Vokietijos bulvariniam leidiniui „Bild“ sakė A. Melnykas.Jo teigimu, Pasaulio ekonomikos forume Kyjivas tikėjosi išgirsti, kokių konkrečių žingsnių Vokietijos vyriausybė imsis Ukrainai paremti, kad ji laimėtų karą, bet O. Scholzas nieko apie tai nepasakė.„Deja, tai buvo praleista, ypač kalbant apie neatidėliotiną sunkiosios ginkluotės pristatymą iš Vokietijos, kad būtų nuslopintas didžiulis Rusijos puolimas Donbase“, – sakė A. Melnykas. „Atrodo, nėra drąsos ir lyderystės tai padaryti“, – sakė jis tiesiogiai apie O. Scholzą.

Rusija patvirtino atleidusi per 100 Rosgvardijos narių, atsisakiusių kautis UkrainojeRusijos teismas patvirtino sprendimą atleisti 115 Nacionalinės gvardijos (Rosgvardijos) narių, apskundusių jų pašalinimą iš tarnybos, kai šie gvardiečiai atsisakė dalyvauti Maskvos invazijoje į Ukrainą.Ši byla atrodo esantis pirmasis oficialus patvirtinimas, kad kariai atsisako dalyvauti Rusijos karinėje kampanijoje Ukrainoje, pradėtoje vasario 24 dieną.Karinis teismas Rusijos pietinėje Kabardos-Balkarijos respublikoje trečiadienį nurodė išnagrįnėjęs „reikiamus dokumentus“ ir apklausęs Nacionalinės gvardijos pareigūnus. Ši vidaus saugumo struktūra yra atskira nuo Rusijos kariuomenės.Teismas padarė išvadą, kad ieškovai „nepagrįstai atsisakė vykdyti oficialią užduotį“ ir jų apeliaciją atmetė.Posėdis vyko už uždarų durų, kad nebūtų paviešinta „karinių paslapčių“, pridūrė teismas.Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ ketvirtadienį citavo teismo spaudos tarnybos pranešimą, kad minimi Nacionalinės gvardijos kariai atsisakė vykdyti užduotį per kampaniją Ukrainoje, kurią Maskva oficialiai vadina ne karu, o „specialiąja karine operacija“.

Čekijos ambasadorius Ukrainoje grįžo į KyjivąČekijos ambasadorius Ukrainoje Radekas Matula grįžo į Kyjivą. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Čekijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapiu.Šiuo metu Čekijos diplomatinėje atstovybėje Ukrainos sostinėje dirba penki diplomatai.„Mūsų tikslas – maksimaliai atnaujinti ambasados veiklą iki liepos 1 d., kai Čekija pradės pirmininkauti Europos Sąjungos Taryboje“, - pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Janas Lipavský`is.Čekijos URM tinklalapyje pažymima, kad šalis ir ateityje teiks Ukrainai visokeriopą pagalbą ir rems jos pastangas tapti kandidate į ES nares.„rbc.ua“ primena, kad iki šiol darbą Kyjive atnaujino beveik 40 ambasadų.Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą, Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.

JAV atmeta Putino raginimą panaikinti sankcijas mainais į grūdusJungtinės Valstijos atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino raginimą, kad Vakarai panaikintų ekonomines sankcijas.Anot Kremliaus, Vladimiras Putinas sakė Italijos ministrui pirmininkui Mario Draghi, kad Rusija praleis laivus, vežančius maistą ir trąšas, kad palengvintų visame pasaulyje gresiančią maisto krizę, bet tik „su sąlyga, kad bus panaikinti Vakarų įvesti politiškai motyvuoti apribojimai“.Anksčiau ir Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad grūdų eksportą iš Ukrainos bus leista atnaujinti, jei bus panaikintos sankcijos Rusijai.Tačiau Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre teigė, kad Rusijos laivyno blokada, o ne sankcijos, trukdo išvežti produktus. Šiuo metu apie sankcijų panaikinimą nediskutuojama, sakė K. Jean-Pierre. „Apie tai nekalbama. Tai daro Rusija“, – sakė ji.Rusija turi „nedelsiant nutraukti karą su Ukraina“, kuris paveikė pasaulio aprūpinimą maistu, sakė K. Jean-Pierre. „Tai Rusija aktyviai blokuoja maisto eksportą iš Ukrainos uostų ir didina badą pasaulyje. Dėl to kalta ji“.Rusija ir Ukraina yra svarbios grūdų eksportuotojos, todėl jų vaidmuo aprūpinant pasaulį maistu lemiamas. Pastarąsias kelias savaites tarptautinė bendruomenė ragino Rusiją leisti eksportuoti Ukrainos grūdus. Pasak Kyjivo, Rusijos karinis jūrų laivynas blokuoja Ukrainos Juodosios jūros uostus. Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją šantažu ir paragino Vakarus neatšaukti sankcijų.D. Peskovas kaltino Ukrainą stokojant realizmo ir sakė, kad Rusijos reikalavimai, tarp jų atsisakyti rytinių šalies regionų kontrolės ir susitaikyti su Krymo aneksija, turi būti patenkinti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pabrėžė, kad Ukraina neatiduos jokių teritorijų ir pasiryžusi toliau kovoti.M. Draghi apie pokalbį telefonu sakė iš tiesų jautęs, kad V. Putinas pasirengęs mėginti rasti tarptautinės maisto problemos sprendimą. Per spaudos konferenciją ketvirtadienio vakarą jis sakė, jog kitą kartą kalbėsis su V. Zelenskiu, kad sužinotų jo nuomonę.Paklaustas, ar per pokalbį su V. Putinu jautė vilties prošvaistę dėl taikos derybų, M. Draghi atsakė: „Ne“.

Pentagonas suskaičiavo apie tūkstantį Ukrainoje sunaikintų Rusijos tankųRusija per karą Ukrainoje neteko maždaug tūkstančio tankų ir daugiau kaip 350 artilerijos sistemų, taip pat apie tris dešimtis bombonešių ir daugiau kaip 50 sraigtasparnių.Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis JAV gynybos departamento pareigūnu.Vis dėlto, JAV nuomone, nepaisant visų šių nuostolių, rusai „tebeturi didžiąją dalį savo pajėgumų“, pridūrė Pentagono atstovas. „Jie į šią kovą metė labai daug savo technikos ir personalo. Ir ukrainiečiai patyrė nuostolių, ir rusai patyrė nuostolių“, - sakė jis.„Rusai turi pranašumą, jei kalbėsime apie žmones, techniką ir ginklus, kuriuos jie gali panaudoti šioje kovoje, ir mes tiesiog turime tai turėti omenyje“, – pridūrė pareigūnas.Ukrainos generalinio štabo duomenimis, Rusija iki balandžio 26 d. neteko 1 315 tankų, 617 artilerijos sistemų, 206 lėktuvų ir 170 sraigtasparnių.

Zelenskis kaltina Rusiją genocidu Donbaso regioneUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apkaltino Rusiją vykdant „akivaizdžią genocido politiką“ jo šalies rytiniame Donbaso regione.Maskvos pajėgų puolimas Donbase gali padaryti šį regioną „negyvenamą“, pabrėžė V. Zelenskis ir apkaltino Rusiją trokštant paversti Rytų Ukrainos  miestus pelenais.„Visa tai, įskaitant mūsų žmonių deportaciją ir civilių masinius žudymus akivaizdžiai yra genocidas, vykdomas Rusijos“, – kasdieniame kreipimesi per televiziją kalbėjo prezidentas.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario pabaigoje pasiuntė kariuomenę į Ukrainą teigdamas, kad siekia sustabdyti rusakalbių gyventojų „genocidą“ provakarietiškoje šalyje.Nuo 2014 metų prorusiškų separatistų grupės kontroliavo dalį rytinių Luhansko ir Donecko sričių, sudarančių Donbasą, bet Rusija dabar atrodo ketinanti užimti visą šį regioną.Balandį Ukrainos parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria Rusijos kariuomenės veiksmai šalyje pripažįstami genocidu.JAV prezidentas Joe Bidenas pavartojo tą patį terminą sakydamas, kad V. Putinas atrodo „nusiteikęs nušluoti netgi idėją galėti būti ukrainiečiu“.Apie Rusijos vykdomą genocidą Ukrainoje kalbėjo ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau.

Ukraina pripažįsta nedidelį teritorijos praradimą Donecko srityjeUkrainos ginkluotosios pajėgos pripažino, kad Rusijos pajėgos padarė pažangą Donecko srityje – užėmė vieną gyvenvietę apie 16 kilometrų atstumu nuo svarbaus Bachmuto miesto, skelbia CNN.Ketvirtadienį operatyviniame pranešime ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigė, kad nors kelios Rusijos pastangos žengti į priekį buvo sužlugdytos, „Pokrovskio ir Klynovės kryptimis priešas iš dalies sėkmingai užėmė Midna Rudos kaimą“.Midna Ruda yra maždaug apie 16 kilometrų į pietryčius nuo Bachmuto, kuris pastarąją savaitę buvo smarkiau apšaudomas. „Donecko kryptimi priešas apšaudo mūsų karius, pradeda raketų smūgius, vykdo stebėjimą ir didina oro paramą“, – sakė generalinis štabas.Generalinis štabas taip pat sakė, kad kitos Rusijos pastangos veržtis į vakarus link Donecko srities sienos buvo atremtos. Teigiama, kad rusai toliau bombardavo Ukrainos karius į pietus nuo Limano miesto, kurio didžioji dalis antradienį pateko į rusų rankas..Ukrainiečių teigimu, Rusijos pastangos iš šiaurės veržtis į Donecką ir toliau žlugdomos. Pastarosiomis savaitėmis fronto linijos šioje srityje pasikeitė nedaug. Generalinis štabas teigė, kad „priešas, remiamas artilerijos, įvykdė puolimą Bohorodičnės kaimo kryptimi, bet nesėkmingai ir atsitraukė į ankstesnes pozicijas“.

Per Charkivo apšaudymą žuvo penkių mėnesių kūdikisPranešama, kad Charkivo apšaudymo aukų skaičius išaugo iki aštuonių, tarp aukų – ir penkių mėnesių kūdikis, pranešė Ukrainos nacionalinės policijos vadas Ihoris Klimenka.„Prasidėjus apšaudymui, gatve vaikščiojo jauna šeima: žmona ir vyras, kurių rankose buvo penkių mėnesių kūdikis. Vyras mirė iš karto, moteris kritinės būklės paguldyta į ligoninę. Vėliau policijos pareigūnai rado vaiko kūną“, – sakė jis.

Kuleba: padėtis Rytų Ukrainoje blogesnė, nei žmonės manoKarinė padėtis Rytų Ukrainoje yra dar blogesnė, nei mano žmonės, sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba, rašo „Sky News“.Ministras pabrėžė, jog Ukrainai dabar reikia sunkiosios ginkluotės, kad ji galėtų veiksmingai kovoti su Rusijos armija.D. Kuleba, dalyvaudamas tiesioginėje klausimų ir atsakymų sesijoje su „Twitter“ vartotojais, taip pat sakė, kad taikos derybos su Rusija iš tikrųjų nevyksta.

Rusija perspėja, kad ginklų tiekimas Ukrainai gali sukelti „nepriimtiną eskalaciją“Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad Vakarų tiekimas Ukrainai ginklų, galinčių smogti Rusijos teritorijai, būtų žingsnis link „nepriimtinos eskalacijos“.Jis sakė arabų kanalui RT, kad tikisi, jog „sveiko proto žmonės Vakaruose tai supras“, ir pridūrė, kad „tokių ten dar keletas liko“, rašo „Sky news“.

JAV pareigūnas: Vokietija padeda išvežti grūdus iš Ukrainos geležinkeliuVokietija organizuoja geležinkelių transportą milijonams tonų grūdų, kuriuos šiuo metu Ukrainos jūrų uostuose blokuoja Rusijos kariuomenė, ketvirtadienį pareiškė aukščiausio rango JAV gynybos pareigūnas.Grūdų eksporto srautas iš Ukrainos, vadinamos Europos aruodu, sutriko nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną, o tai kelia grėsmę apsirūpinimo maistu saugumui visame pasaulyje.Ketvirtadienį kreipdamasis į JAV įstatymų leidėjus generolas Christopheris Cavolis, paskirtas naujuoju NATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vadu, sakė, kad dėl Rusijos vykdomos Ukrainos uostų blokados šalyje yra įstrigę iki 22 mln. tonų grūdų.Siekdama spręsti šią problemą, Vokietijos geležinkelių bendrovė neseniai skyrė specialią traukinių paslaugą eksportuojamoms prekėms išvežti.„Vokietijos „Deutsche Bahn“ neseniai suaktyvino savo veiklą, – sakė Ch. Cavolis per savo patvirtinimo svarstymą JAV Senate. – Jie vykdo vadinamąją Berlyno traukinių transporto operaciją, analogišką Berlyno oro transporto operacijai (SSRS surengtos Berlyno blokados metu 1948 metais – red.), ir skiria traukinius kviečiams gabenti tiesiai iš Ukrainos į Vakarų Europą“.Ch. Cavolis teigė, kad Lenkija nustatė supaprastintą sienos su Vokietija kirtimo režimą, kad palengvintų grūdų gabenimą. Iš Lenkijos išvežti grūdai keliauja į šiaurinius Vokietijos uostus, iš kur eksportuojami toliau, sakė jis.Rumunija taip pat atvėrė Ukrainos grūdams savo Juodosios jūros Konstancos uostą, iš kurio per dieną gali būti pervežama apie 90 tūkst. tonų grūdų.„Taigi manau, kad mums teks naudoti įvairių transporto rūšių derinius“, – sakė Ch. Cavolis.Jungtinės Tautos perspėjo, kad didėjanti pasaulinė maisto krizė gali tęstis ilgus metus, jei nebus suvaldyta, ir paragino praleisti Ukrainos grūdus.

Putinas: Rusija padės įveikti maisto krizę, jei Vakarai panaikins sankcijasMaskva yra pasirengusi „svariai prisidėti“ prie mėginimų išvengti gresiančios maisto krizės, jei Vakarai panaikins Rusijai dėl Ukrainos įvestas sankcijas, pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su Italijos ministru pirmininku Mario Draghiu.„Vladimiras Putinas pabrėžė, kad Rusijos Federacija yra pasirengusi svariai prisidėti prie maisto krizės įveikimo eksportuodama grūdus ir trąšas, jeigu Vakarai panaikins politiškai motyvuotus apribojimus“, – sakoma Kremliaus pareiškime po pokalbio.Jame priduriama, kad V. Putinas taip pat kalbėjo apie „veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti laivybos saugumą, įskaitant kasdien atidaromus humanitarinius koridorius civilinių laivų išplaukimui iš Azovo ir Juodosios jūros uostų, kuriems trukdo Ukrainos pusė“.V. Putinas taip pat pavadino „nepagrįstais“ kaltinimus, esą Rusija kalta dėl maisto produktų tiekimo pasaulinėje rinkoje problemų.Italijos vyriausybės pareiškime teigiama, kad „pokalbis buvo skirtas įvykiams Ukrainoje ir pastangoms rasti bendrą sprendimą dėl tebesitęsiančios maisto krizės, taip pat dėl sunkių padarinių skurdžiausioms pasaulio šalims“.Vasario 24 dieną V. Putinui įsakius įvesti kariuomenę į kaimyninę Ukrainą, Rusijai buvo įvestos beprecedentės sankcijos. Dėl jų ir dėl karo veiksmų sutriko trąšų, kviečių ir kitų prekių tiekimas tiek iš Rusijos, tiek iš Ukrainos.Šios dvi šalys pagamina 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.

PSO asamblėja pasmerkė Rusijos atakas prieš Ukrainos sveikatos įstaigas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) valstybės narės ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje didele balsų dauguma griežtai pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje ir atakas prieš sveikatos priežiūros įstaigas.Rezoliucijoje, priimtoje PSO metinėje asamblėjoje 88 balsais prieš 12, nepaskelbta jokių sankcijų Rusijai, tačiau akcentuojama, kad Maskva izoliuojama dar viename pasauliniame forume.Rezoliucijoje „griežčiausiai smerkiama“ Rusijos „karinė agresija prieš Ukrainą, įskaitant atakas prieš sveikatos priežiūros įstaigas“. Joje Rusija raginama „nedelsiant nutraukti bet kokius išpuolius prieš ligonines“ ir kitus sveikatos priežiūros objektus.Ukrainos ambasadorė Jevhenija Filipenko sakė, kad vasario 24 dieną prasidėjusi plati Rusijos invazija sukėlė didžiulę sveikatos ir humanitarinę krizę šalyje ir už jos ribų. Asamblėjai „turi būti visiškai aišku, kam tenka atsakomybė už šią sveikatos krizę: ji tenka Rusijos Federacijai“, – sakė ji.Rezoliuciją pateikė Ukraina, o ją kartu parėmė tokios šalys kaip JAV, Jungtinė karalystė, Japonija, Turkija ir Europos Sąjunga, išskyrus Vengriją.Iš 194 PSO valstybių narių 183 turėjo balsavimo teisę. 88 šalys balsavo už, 12 – prieš, 53 susilaikė ir 30 šalių nedalyvavo.Rezoliucijoje teigiama, kad karas smarkiai apsunkina sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Ukrainoje ir turi platesnį poveikį sveikatai visame regione. Taip pat Rusija raginama gerbti ir apsaugoti visą medicinos ir humanitarinį personalą, ligonius ir sužeistuosius, laikantis tarptautinės teisės.PSO patvirtino 256 atskirus išpuolius prieš sveikatos priežiūros sistemą Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios. PSO teigimu, per atakas 75 žmonės žuvo ir 59 buvo sužeisti. Apie 212 atakų buvo įvykdyta naudojant sunkiąją ginkluotę.Rusijos alternatyvi realybėRusijos ambasadoriaus pavaduotojas Aleksandras Alimovas atmetė „visus kaltinimus“, kuriuos pateikė J. Filipenko, ir teigė, kad rezoliucija yra „aiškiai antirusiška“.Negana to, Rusija ir Sirija pateikė priešpriešinę rezoliuciją, griežtai smerkiančią išpuolius prieš civilius gyventojus ir sveikatos apsaugos infrastruktūrą. Joje buvo nukopijuotos didelės Ukrainos rezoliucijos dalys, tačiau iš jos buvo išbraukta bet kokia nuoroda į Rusiją. Vakarų valstybės tai pavadino cinišku manevru.JK ambasadorius Simonas Manley tai pavadino pokštu ir „alternatyvia realybe, kurioje Putino pajėgos nebombardavo šimtų Ukrainos sveikatos priežiūros įstaigų ir nežudė tūkstančių civilių“.Lenkijos ambasadorius Zbigniewas Czechas Rusijos veiksmus Ukrainoje pavadino genocidu.Kinijos diplomatas teigė, kad „turi būti gerbiamas visų šalių, įskaitant Ukrainą, vientisumas ir suverenitetas... Niekas nėra suinteresuotas tęsti karo veiksmus“.PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas dar kartą paragino Rusiją nutraukti karą.

Rusijoje iš tarnybos atleista 115 Nacionalinės gvardijos karių, atsisakiusių kariauti UkrainojeRusijos teismas patvirtino 115 Nacionalinės gvardijos karių atleidimą iš tarnybos. Kariai, atsisakę dalyvauti Maskvos karo veiksmuose Ukrainoje, už tai buvo atleisti ir atleidimą apskundė teismui.Ši byla, panašu, yra pirmas oficialus patvirtinimas, jog esama karių, atsisakančių dalyvauti vasario 24 dieną prasidėjusioje Rusijos invazijoje į Ukrainą.Rusijos pietinės Kabardos-Balkarijos respublikos karinis teismas ketvirtadienį pranešė, kad išnagrinėjo „reikiamus dokumentus“ ir apklausė Nacionalinės gvardijos, nuo Rusijos kariuomenės atskirtų vidaus saugumo pajėgų, pareigūnus.Teismas padarė išvadą, kad atleistieji kariai „savavališkai atsisakė vykdyti tarnybinę užduotį“, ir atmetė jų skundą.Posėdis vyko už uždarų durų, kad nebūtų atskleistos „karinės paslaptys“, pridūrė teismas.Ketvirtadienį naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi teismo spaudos tarnyba, pranešė, kad kariai atsisakė vykdyti užduotį, susijusią su Maskvos „specialiąja operacija“ Ukrainoje.

Ukrainos generolas: Rusija Luhansko regione turi pranašumąUkrainos generolas pripažįsta, kad Rusija Luhansko regione turi pranašumą. „Rusija turi pranašumą, bet mes darome viską, ką galime“, - sakė Oleksijus Gromovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.Ukraina, be to, stebi, kad Rusija į Bresto regioną Vakarų Baltarusijoje permeta „Iskander K“ raketų sistemas. Tai esą gali reikšti naujas atakas prieš Vakarų Ukrainą.

Pušilinas: į nelaisvę paimti Mariupolio gynėjai vis dar yra Rytų UkrainojeUkrainos kovotojai, kurie neseniai Mariupolyje rusų pajėgų buvo paimti į nelaisvę, ir toliau laikomi prorusiškų separatistų kontroliuojamame Donbase. „Visi laikomi Donecko liaudies respublikos teritorijoje“, - ketvirtadienį agentūrai „Interfax“ sakė separatistų vadovas Denisas Pušilinas.Iki praėjusio savaitgalio pasidavė daugiau kaip 2 400 Mariupolio gynėjų, prieš tai kelias savaites kovojusių apsiaustoje „Azovstal“ gamyklos teritorijoje.Ukraina ir toliau tikisi, kad vyrai ir moterys bus iškeisti į rusų belaisvius. Tačiau Maskva kol kas dėl to sprendimo nėra priėmusi.Rusija svarsto Ukrainos „Azov“ pulką, kurio nariai yra tarp Mariupolyje į nelaisvę paimtų kovotojų, paskelbti „teroristine organizacija“. Atitinkamas teismo procesas turėjo prasidėti ketvirtadienį, tačiau buvo nukeltas į birželio pabaigą. Už narystę teroristinėje organizacijoje Rusijoje gresia iki 20 metų kalėjimo. Kiek tai gali turėti įtakos Mariupolio gynėjams, neaišku.

Keturi žmonės žuvo per naują Rusijos apšaudymą CharkiveKeturi žmonės žuvo per naują Rusijos apšaudymą antrame didžiausiame Ukrainos mieste Charkive, ketvirtadienį pranešė regiono pareigūnas.Kai buvo atremti vasario 24 dieną invaziją į Ukrainą pradėjusios Rusijos bandymai užimti Charkivą, į regioną grįžo daug žmonių.„Okupantai vėl apšaudo srities centrą, – platformoje „Telegram“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas. – Pirminiais duomenimis, sužeisti septyni žmonės. Deja, keturi žuvo.“„Prašome Charkivo ir jo apylinkių gyventojų būti slėptuvėse“, – sakė jis.Jis sakė, kad informacija apie apšaudymą yra „tikslinama“, ir nepateikė jokių detalių apie tai, kur buvo smogta.Invazijos pradžioje Maskvos pajėgos smarkiai apšaudė Charkivą, esantį Ukrainos šiaurės rytuose, netoli Rusijos sienos.Po smarkių mūšių Ukrainos pajėgos išlaikė Charkivo, kuris labai nukentėjo, kontrolę.

Kremlius: Rusija tikisi, kad taikos derybose Ukraina patenkins jos reikalavimusRusija, pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, tikisi, kad taikos derybose Ukraina patenkins jos reikalavimus, praneša agentūra „Reuters“.D. Peskovas pridūrė, kad tam, jog būtų galima rengti taikos derybas, Kyjivas turi visiškai suvokti dabartinę situaciją.Taip Kremliaus atstovas sureagavo į buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henry'io Kissingerio šią savaitę Pasaulio ekonomikos forume Davose išsakytus komentarus, kad Ukraina turėtų leisti Rusijai pasilikti 2014 m. aneksuotą Krymą.Be kita ko, Maskva reikalauja, kad Ukraina pripažintų Krymą Rusijos teritorijos dalimi, o vadinamąsias Luhansko ir Donecko „liaudies respublikas“ – nepriklausomomis teritorijomis. Ukraina kategoriškai atmeta šiuos Rusijos reikalavimus.

R. Kadyrovas grasina LenkijaiČečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas grasina Lenkijai. „Ukraina yra baigtas reikalas. Mane domina Lenkija“, - pareiškė jis viename vaizdo įraše, kuriuo remiasi n-tv.de.„Po Ukrainos, jei gausime komandą, mes per šešias sekundes parodysime jums, ką galime“, - įraše toliau Lenkijai grasina R. Kadyrovas. Lenkai esą turi pasiimti savo ginklus ir atitraukti samdinius. „Ir oficialiai prašykite atleidimo už tai, ką padarėte mūsų ambasadoriui“, - kalbėjo R. Kadyrovas.Rusijos ambasadorius Lenkijoje gegužės 9 dieną, kai rusai švenčia Pergalės dieną, Varšuvoje demonstrantų buvo apipiltas raudonas dažais.Neseniai R. Kadyrovas pripažino „klaidas“ Ukrainoje, padarytas „operacijos“ pradžioje. „Pradžioje buvo klaidų, kai kurių trūkumų, tačiau dabar viskas 100 proc. vyksta pagal planą“, - prieš daugiau nei savaitę viename politikos forume sakė R. Kadyrovas.Britų gynybos ministerijos duomenimis, Ukrainoje yra tūkstančiai kovotojų iš autonominės Čečėnijos respublikos, kurie padeda Rusijai kautis su ukrainiečiais.

Ukraina: kovos šalies rytiniame Donbaso regione pasiekė didžiausią intensyvumąUkraina ketvirtadienį pranešė, kad mūšiai šalies rytiniame Donbase pasiekė didžiausią intensyvumo lygį, Rusijos pajėgoms veržiantis gilyn į pramoninį regioną.„Kovos pasiekė didžiausią intensyvumą“, – spaudos konferencijoje sakė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.„Priešo pajėgos vienu metu keliomis kryptimis šturmuoja mūsų karių pozicijas. Mūsų laukia nepaprastai sunkus ir ilgas kovų etapas“, – pridūrė ji.Nuo tada, kai Maskva išvedė savo pajėgas iš centrinių ir šiaurinių Ukrainos regionų, kad sustiprintų puolimą rytuose, rusai lėtai, bet užtikrintai žengia gilyn į Donbaso regioną.Rusijos pajėgos artėja prie kelių pagrindinių miestų, ypač Sjevjerodonecko ir Lysyčansko, kurie yra įsikūrę pakeliui į Ukrainos rytinį administracinį centrą Kramatorską.„Padėtis tebėra sudėtinga ir rodo tolesnio blogėjimo požymius“, – sakė H. Maliar.„Turime suprasti, kad vyksta karas ir, deja, mūsų nuostoliai neišvengiami“, – pridūrė ji.Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus savo ruožtu sakė, kad „smarkūs“ Rusijos bombardavimai Lysyčanske padarė didelę žalą civilinei infrastruktūrai, įskaitant humanitarinės pagalbos centrą.S. Haidajus nurodė, kad per pastarojo meto Rusijos puolimą regione, kurį Maskva teigia beveik visiškai kontroliuojanti, žuvo trys žmonės.

Suomijos premjerė apsilankė Bučoje Suomijos premjerė Sanna Marin ketvirtadienį apsilankė Ukrainos sostinės Kyjivo priemiestyje Bučoje, praneša „Euronews“.Tai pirmasis jos vizitas Ukrainoje po Rusijos invazijos į šią šalį pradžios vasario 24 d.Anot vietos žiniasklaidos, lankydamasi šiame miestelyje, kuriame Rusijos kariai kovą surengė žiaurias civilių žudynes, S. Marin aptarė Suomijos prisidėjimo prie jo atstatymo galimybes.

Nuo karo pradžios Ispanijoje užregistruota daugiau kaip 100 tūkst. pabėgėlių iš UkrainosPer tris pastaruosius mėnesius į Ispaniją atvyko daugiau kaip 100 tūkst. ukrainiečių, pabėgusių nuo Rusijos sukelto karo. Tai rodo Ispanijos vyriausybės paskelbti duomenys, praneša portalas „Euractiv“.Didžiajai daliai iš beveik 109 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių Ispanijoje suteikta laikinoji apsauga.Naujausiais Ispanijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 67 proc. šį statusą gavusių pabėgėlių sudaro moterys, 33 proc. – vyrai.Laikinoji apsauga suteikia atvykėliams galimybę įsidarbinti ir gauti socialinį aprūpinimą.Balandžio 30 d. duomenimis, 47 231 laikinąją apsaugą gavęs pabėgėlis iš Ukrainos buvo darbingo amžiaus, 77 proc. jų – moterys. Bet kol kas rasti darbą pavyko tik 3 019 ukrainiečių.Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios pabėgėliais tapo daugiau kaip 6,5 mln. ukrainiečių.

Ukrainoje per antrąjį karo nusikaltimų teismą du Rusijos kariai pripažino savo kaltęKetvirtadienį Ukrainoje per antrąjį karo nusikaltimų teismą du Rusijos kariai pripažino savo kaltę apšaudę vieną miestą šalies rytuose, praneša „Reuters“.Kotelevskos apygardos (Vidurio Ukraina) teismo posėdyje prokurorai paprašė kaltinamiesiems skirti po 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Scholzas: Putinas nelaimės karo UkrainojeVladimiras Putinas nelaimės karo Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, įvertinęs, kad Rusijos prezidentui jau nepavyko įgyvendinti visų savo strateginių tikslų.Rusijos planas užimti visą Ukrainą „šiandien yra toliau, nei buvo vasario 24 d. pradėtos invazijos pradžioje“, kai Ukraina surengė įspūdingą gynybą, Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė O. Scholzas."Mūsų tikslas visiškai aiškus – V. Putinas neturi laimėti šio karo. Ir aš esu įsitikinęs, kad jis jo nelaimės", – sakė Vokietijos kancleris.

Vietos pareigūnas: Sjeverodoneckas apšaudomas nuolatApsiaustas Ukrainos Sjeverodonecko miestas pastarąsias pusantros savaitės apšaudomas nuolat, praneša transliuotojas BBC, remdamasis šio miesto karinės administracijos vadovu Oleksandru Striuku.O. Striukas sakė Ukrainos radijo stočiai NV, kad kautynių metu iki šiol apgadinta apie 90 proc. miesto gyvenamųjų namų.O. Striuko duomenimis, Sjeverodonecke šiuo metu galimai vis dar yra apie 12–13 tūkst. žmonių, daugelis jų slepiasi rūsiuose.

Klyčko: Rusija vis dar tikisi užimti KyjivąNors pastaruoju metu Rusijos kariai daugiausiai dėmesio skiria Ukrainos rytams, Kyjivo meras Vitalijus Klyčko perspėja, kad jie vis dar gali grįžti į šalies sostinę, praneša „Sky News“.Kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose, V. Klyčko teigė, kad Maskva vis dar tikisi užimti Kyjivą. Pasak jo, jokia paslaptis, kad Rusijos tikslas yra užimti visą Ukrainą. Visi supranta, kad tai ne „specialioji operacija“, o Ukrainos žmonių genocidas, kalbėjo V. Klyčko.Rusijos kariai iš Kyjivo pasitraukė balandį. Dėl nuožmaus ukrainiečių priešinimosi jiems nepavyko perimti miesto kontrolės.

Apklausa: Rusiją vis dar teigiamai vertina 2 proc. ukrainiečių, neigiamai – 92 proc.Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, ją vis dar teigiamai vertina 2 proc. ukrainiečių, neigiamai – 92 proc.Kaip praneša UNIAN, tai rodo Kyjive įsikūrusio Tarptautinio sociologijos instituto surengtos Ukrainos gyventojų apklausos rezultatai. Tyrimas buvo atliktas gegužės 13-18 dienomis.Sociologai pažymi, kad trejus pastaruosius metus Rusiją teigiamai vertinančių ukrainiečių skaičius laipsniškai mažėjo, bet dar vasario pradžioje jų buvo 34 proc.„Dabar jau tik 2 proc. piliečių yra geros nuomonės apie Rusiją, o 92 proc. – blogos. Beje, 2 proc. – tai apie 500 tūkst. žmonių. Jie vis dar palankiai nusiteikę agresorės atžvilgiu nepaisant akivaizdžių faktų“, - konstatavo instituto atstovai.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 29 600 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 26 d. jau neteko apie 29 600 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 315 tankų, 3 235 šarvuotųjų kovos mašinų, 617 artilerijos sistemų, 201 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 93 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 206 lėktuvų, 170 sraigtasparnių, 2 225 automobilių, 13 laivų, 502 dronų, 114 sparnuotųjų raketų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Vaizdo įraše Rusija pademonstravo, kas liko iš „Azovstal“ gamyklos:https://www.delfi.lt/video/uzsienis/rusija-demonstruoja-kas-liko-is-azovstal-gamyklos.d?id=90320375

Okupantai Mariupolyje pratęsė mokslo metus iki rugsėjo 1-osiosOkupantai Mariupolyje pratęsė mokslo metus iki rugsėjo 1-osios. Tai ketvirtadienį savo „Telegram“ kanale pranešė šio Ukrainos miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka.„Okupantai paskelbė, kad mokslo metai pratęsiami iki rugsėjo 1-osios. Atostogų nebus. Svarbiausias tikslas – deukrainizacija ir pasiruošimas mokslo metams pagal Rusijos programą. Vaikams visą vasarą bus dėstoma rusų kalba ir literatūra, Rusijos istorija ir matematika rusiškai“, - parašė jis.Pasak P. Andriuščenkos, okupantai planuoja atidaryti devynias mokyklas.„Bet jiems kol kas pavyko rasti tik 53 mokytojus. Po šešis mokytojus vienai mokyklai – tai ryški rusiško švietimo okupuotame Mariupolyje iliustracija“, - pridūrė jis.P. Andriuščenkos duomenimis, nuo okupacijos pradžios Mariupolyje žuvo 22 tūkst. žmonių.

Prorusiški separatistai: Luhanske ir Donecke laikoma apie 8 tūkst. Ukrainos karo belaisviųVadinamosiose Luhansko ir Donecko „liaudies respublikose“ šiuo metu laikoma apie 8 tūkst. Ukrainos karo belaisvių, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi Luhansko prorusiškų separatistų atstovu Rodionu Mirošniku.„Yra daug belaisvių. Žinoma, jų daugiau Donecko liaudies respublikos teritorijoje, tačiau ir mes turime užtektinai, šiuo metu bendras jų skaičius siekia maždaug 8 tūkst. Tai yra daug ir kasdien į nelaisvę paimama dar po kelis šimtus žmonių“, – Rusijos naujienų agentūrai TASS pareiškė R. Mirošnikas.„Reuters“ negalėjo patvirtinti šios informacijos.

Karas Ukrainoje jau pražudė 240 vaikųNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 240 vaikų, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 436 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Britų žvalgyba: elitiniai rusų daliniai patyrė milžiniškų nuostoliųDėl Rusijos negebėjimo deramai įvertinti ukrainiečių pasipriešinimo masto ir atsainių vadų veiksmų daugelis Rusijos elitinių dalinių patyrė milžiniškų nuostolių, teigiama naujausiame Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos pranešime apie karą Ukrainoje.Jame nurodoma, kad nuo invazijos pradžios Rusijos elitinės oro desanto pajėgos patyrė keletą ženklių taktinių nesėkmių, pavyzdžiui, neužėmė netoli Kyjivo esančio Gostomelio aerodromo ir palyginti neseniai „nesėkmingai ir nuostolingai bandė kirsti Doneco upę“.Gynybos ministerijos analizėje teigiama, kad oro desanto pajėgos „buvo siunčiamos į misijas, labiau skirtas šarvuotąją techniką naudojantiems pėstininkams, ir invazijos metu patyrė didelių nuostolių. Nevienodas veiksmingumas mūšio lauke tikriausiai atspindi taikomas prastas strategijas ir Rusijos negebėjimą įsitvirtinti oro erdvėje.“Pranešimas užbaigiamas išvada, kad netinkamas oro desanto pajėgų dislokavimas Ukrainoje rodo, kaip didžiulis pastarųjų metų Vladimiro Putino dėmesys ginkluotosioms pajėgoms baigėsi „nesubalansuota kariuomene“.

Arestovičius pratrūko keiksmais: to niekada nebusUkrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius emocingai sureagavo į kai kurių Europos šalių Ukrainai pateiktą pasiūlymą „pasidalyti savo žemėmis“ su Rusija.Savo nuomonę jis išsakė tiesioginio pokalbio su Marku Feiginu metu, skelbia UNIAN.O. Arestovičiaus teigimu, tokios „iniciatyvos“ skamba esant Rusijos Federacijos (RF) spaudimui fronte ir galimų naujų bandymų pulti Kyjivą, Černihivą ir Sumus tikimybei.„Kam skirta ši „šakutė“? Tikriausiai mekenantiems Vakarų sąjungininkams, kurie pasakoja, kad Kremlius siekia taikos ir kad neva Kyjivas jos nenori, todėl jį reikia spausti. Rusijai viso šito reikia, juk reikalų kiek – Zaporožės ir Chersono sritis! O paskui – nauja taikos sutartis Europoje, ukrainiečiai privalo „pažaboti savo apetitą“. Ir tokiu pagrindu mes užtikrinsime visapusę taiką Europoje, nieko naujo“, – pareiškė Volodymyro Zelenskio patarėjas.Paskui jis įspėjo, kad pradės vartoti necenzūrinę leksiką.„Dabar imsiu keiktis... Šiandien esu baisiai piktas, vertindamas šiuos dalykus. O gal eikit jūs na**, dalbajo**, bl*?! <...> Mūsų šalyje liejasi kraujas, žūsta vaikai... To niekada nebus“, – patikino O. Arestovičius.

JAV: Maskvos plano dalyti rusiškus pasus tikslas – pavergti ukrainiečiusJungtinės Valstijos trečiadienį pasmerkė Maskvos planą supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę rusų pajėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose gyvenantiems žmonės, pavadinusios tai naujomis pastangomis pavergti žmones.Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as išreiškė susirūpinimą, kad šis planas yra „Rusijos bandymo pavergti Ukrainos žmones – primesti savo valią jėga“, dalis.„Tai yra dalykas, kurį mes ryžtingai atmestume“, – sakė N. Price'as žurnalistams. Trečiadienį Kremliaus paskelbtame įsake rašoma, kad Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono sričių gyventojai galės įgyti Rusijos pilietybę „supaprastinta“ tvarka.Pietinė Chersono sritis šio metu visiškai kontroliuojama Rusijos pajėgų, taip pat užėmusių dalį pietrytinės Zaporižios srities.Tiek Maskva, tiek prokremliški Ukrainos pareigūnai sako, kad abu regionai gali tapti Rusijos dalimi.Trečiadienį paskelbtas oficialus įsakas buvo priimtas po 2019 metų dekreto, kuriuo tokia pat pagreitintą procedūrą buvo leista taikyti apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ – separatistinių Rytų Ukrainos regionų – gyventojams.

V. Zelenskis palaikė peticiją įvesti vizų režimą Rusijos piliečiamsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis palaikė peticiją, reikalaujančią įvesti vizų režimą į Ukrainą atvykstantiems Rusijos piliečiams.Nuo vasario mėnesio iki trečiadienio vakaro internetinė peticija surinko beveik 27 tūkst. parašų. „Dėl Rusijos agresijos keliama problema yra svarbi ir neatidėliotina“, – parašė V. Zelenskis. Ukrainos vadovas teigė matantis būtinybę sugriežtinti Rusijos piliečių patekimo į Ukrainos teritoriją kontrolę. Tai pavesta ministro pirmininko Denyso Šmyhalo vadovaujamai vyriausybei.Iš esmės tarp Ukrainos ir Rusijos galioja bevizis režimas. Tačiau jau ankstesniais metais buvo taikomi suvaržymai atvykstantiems iš Rusijos, daugeliui asmenų buvo uždrausta atvykti į šalį.

Vokietijos prezidentas Putinui: nutraukite kančias UkrainojeVokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris paragino Vladimirą Putiną nedelsiant išvesti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos ir pradėti tiesiogines derybas su Volodymyru Zelenskiu, praneša DW.„Parodykite pagarbą Ukrainos suverenitetui, nutraukite karo veiksmus“, - pareiškė jis trečiadienį Štutgarte, sakydamas kalbą Vokiečių katalikų dienos proga.„Pone Putinai, nutraukite kančias ir griovimą Ukrainoje! Išveskite savo kariuomenę! Ir neatsisakykite tiesioginių ir rimtų derybų su prezidentu Zelenskiu!“, - kreipėsi jis į Rusijos prezidentą.Steinmeieris taip pat pabrėžė, kad „dėl agresyvaus Putino karo kenčia ne tik Ukrainos žmonės“. Rusijai užblokavus Ukrainos uostuose milijonų tonų grūdų eksportą, jų kainos pasaulyje smarkiai išaugo. „Daugeliui pasaulio regionų, ypač Rytų ir Pietų Afrikoje, artimiausiais mėnesiais gresia badas ir mirtis“, - įspėjo jis.Pasak Vokietijos prezidento, „Putino karo padariniai smogs valstybėms, kurios dar neatsigavo nuo koronaviruso pandemijos, ir regionams, kur žemė dėl klimato krizės darosi nederlinga“.

Ukrainos policija laidoja mirusiuosius masinėje kapavietėjeRytų Ukrainos Lysyčiansko mieste vietos policija masinėje kapavietėje palaidojo mažiausiai 150 žmonių, „Telegram“ kanale pranešė regiono administratorius.Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus pažadėjo, kad po karo jie bus palaidoti tinkamai, ir sakė, kad nepaprasta padėtis verčia policiją imtis daugelio vaidmenų, įskaitant laidojimą.Į kapą amžinojo poilsio atgulė Rusijos apšaudymo aukos ir mirusieji dėl natūralių priežasčių, sakė jis. Vaizdo įraše buvo matyti į duobę dedami lavonai baltuose maišuose, kiekvienas su vardo etikete.S. Haidajus sakė, kad Rusijos kariuomenė užėmė iki 95 proc. Luhansko srities. Padėtis „labai bloga“, teigė jis.Severodonecko ir Lysyčiansko miestai, kuriuose prieš karą gyveno po 100 tūkst. gyventojų, vis dar ukrainiečių rankose, tačiau apšaudomi daugelį dienų. Regione liko tik apie 40 tūkst. civilių, iš jų beveik niekas nenori išvykti, sakė S. Haidajus.

Žiniasklaida: Izraelis neleidžia Vokietijai tiekti Ukrainai prieštankines raketasIzraelis atmetė JAV prašymą leisti Berlynui tiekti Ukrainai prieštankines raketas „Spike“, pagamintas Vokietijoje pagal Izraelio technologiją ir su jo licencija. Kaip rašo leidinys „Axios“, tai pranešė JAV ir Izraelio pareigūnai.Gautomis žiniomis, Izraelio gynybos ministerijos atstovas Amiras Eshelis prieš dvi savaites Vašingtone susitiko su JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoju politikai Colinu Kahlu, kad aptartų dviejų šalių bendradarbiavimą saugumo srityje.Tada A. Eshelis pareiškė, jog jo šalis nesutiks tiekti Kyjivui prieštankinių raketų, kadangi Izraelis perduoda Ukrainai tik nemirtiną karinę įrangą.Aukštas Izraelio pareigūnas taip pat sakė, jog Tel Avivas nerimauja, kad Rusijos kariai žus nuo Izraelio pagamintų ginklų, o tai gali paskatinti Rusiją kenkti Izraelio saugumo interesams Sirijoje.

Aiškinasi dingusių karių likimusHumanitarinė organizacija Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) pareiškė, kad galėjo 300 šeimų Rusijoje ir Ukrainoje atsakyti apie jų artimųjų likimus.TRKK generalinis direktorius Robertas Mardini neatskleidė rusų ir ukrainiečių likimo ir tik pasakė, kad jų šeimos pateikė „labai konkrečių klausimų apie savo artimuosius“.Jis pridūrė, kad organizacijos darbas, bandantis išsiaiškinti dingusių asmenų likimą, „labai vyksta“.TRKK teigė, kad tam tikra pažanga padaryta ir dėl TRKK teisės lankyti karo belaisvius, kuri yra Ženevos konvencijų dalis.Mardini sakė, kad TRKK užregistravo visus Ukrainos kovotojus, kurie iki praėjusios savaitės kovojo „Azovstal“ plieno gamykloje Mariupolyje, kol jie buvo išvežti į Rusijos kontroliuojamą teritoriją.Rusija nurodė, kad buvo 2439 Ukrainos kovotojai.„Karo belaisvių ar suimtųjų registravimas prilygsta gyvybės draudimui“, – pridūrė M. Mardini.

V. Zelenskis prašo daugiau karinės pagalbos iš VakarųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jo armijai gresia aršiausias Rusijos pajėgų, kai kuriose vietose turinčių daug daugiau ginklų ir karių, puolimas. Todėl jis prašė dar didesnės karinės Vakarų pagalbos „be išimties, be apribojimų“, skelbia „Skynews“.

R. Kadyrovas pasigyrė laimėjimasRusijos kariuomenė, taip pat „LLR“ pajėgos įžengė į Lisichanską, trečiadienio vakarą sakė Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas, kurį cituoja rbc.ru. Be to, pasak jo, kariuomenė „beveik įžengė“ į kaimyninį Severodonetską su Lisichansku, kuris yra kitame Severskio Donetso upės krante.Lisichanskas ir Severodonetskas išlieka paskutiniais dideliais miestais, kurios Luhansko regione kontroliuoja Ukraina.

EK nori veiksmingesnių teisės aktų oligarchų turtui konfiskuotiEuropos Komisija trečiadienį pasiūlė teisinius pakeitimus, kuriais siekiama paskatinti valstybes nares veiksmingiau areštuoti Rusijos oligarchų, pažeidinėjančių su karu Ukrainoje susijusias sankcijas, turtą.Siekdama spręsti fragmentiškumo problemą, ES vykdomosios valdžios institucija nori klasifikuoti sankcijų vengimą kaip ypač sunkų nusikaltimą, o tai reiškia, kad visos ES šalys turėtų bendras minimalias apibrėžtis ir bausmes, kad būtų lengviau atlikti tyrimus tarpvalstybiniu mastu.„Daug kartų matėme, kad turtas išieškomas ir konfiskuojamas iš smulkių žuvelių, o didieji rykliai randa būdų, kaip išsisukti“, – spaudos konferencijoje Briuselyje sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas.„Turime užtikrinti, kad asmenys ar įmonės, kurios apeina ES ribojimo priemones, būtų patrauktos atsakomybėn“, – sakė už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas.Komisija taip pat nori atnaujinti taisykles, kad paspartintų išieškojimo procesą ir sustiprintų nacionalinių institucijų įgaliojimus susekti, įšaldyti, konfiskuoti ir tvarkyti iš nusikalstamos veikos gautas pajamas.EK teigimu, oligarchai, bandantys išvengti sankcijų, parduoda ar perleidžia nuosavybės teises į savo turtą, o savo jachtas išplukdo į tarptautinius vandenis.Europos Vadovų Tarybos duomenimis, nuo 2014 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainos Krymo pusiasalį, ES įvedė sankcijas daugiau nei 1 000 fizinių ir 80 juridinių asmenų.Įvedus papildomas sankcijas nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį, buvo įšaldyta Rusijos oligarchams priklausančių prabangių jachtų, nekilnojamojo turto ir kito turto už beveik 10 mlrd. eurų.Komisijos pasiūlymas pateiktas vykstant diskusijoms, kaip finansuoti trumpalaikius Ukrainos finansinius poreikius ir atstatymą po karo.D. Reyndersas sakė, kad valstybėse narėse teismo sprendimu konfiskuotas turtas galėtų būti skirtas nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje ir šalies atstatymui ateityje.Naujasis Komisijos pasiūlymas bus pateiktas 27 ES valstybėms narėms ir Europos Parlamentui, kurie turės jam pritarti prieš priimdami naują teisės aktą.

Turkija vėl pagrasino paralyžiuoti Suomijos ir Švedijos priėmimą į NATOTurkija trečiadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO procesas bus paralyžiuotas, jeigu šios Šiaurės šalys nesiims veiksmų dėl Ankaros išsakytų nuogąstavimų dėl saugumo.„Labai aiškiai perdavėme savo žinią, kad šis procesas nejudės į priekį, kol nebus išspręsti Turkijos nuogąstavimai dėl saugumo – konkrečiais žingsniais ir per aiškų laiko tarpą“, – Turkijos prezidentūros atstovas Ibrahimas Kalinas (Ibrachimas Kalinas) sakė žurnalistams po susitikimo Ankaroje su Švedijos ir Suomijos delegacijomis.NATO narė Turkija prieštarauja Suomijos ir ypač Švedijos stojimo į Aljansą paraiškoms, nes Ankara kaltina Šiaurės šalis atlaidžiu požiūriu į kurdų kovotojų grupuotes.Stokholmas ir Helsinkis praėjusią savaitę pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO. Abi sostinės atsisakė daugelį dešimtmečių vykdytos neutralumo politikos, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.Paraiškos dėl narystės tvirtinamos vienbalsiai. Daugelis iš 30 Aljanso narių jau suskubo pritarti Švedijos ir Suomijos sprendimams, bet Turkijos pretenzijos šį procesą gali paralyžiuoti.Ankara ypač priekaištauja Stokholmui dėl numanomo atlaidumo Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atžvilgiu. Turkija ir jos sąjungininkės Vakaruose laiko PKK teroristine organizacija.„Jie mums sakė suprantantys Turkijos susirūpinimą dėl saugumo, bet žiūrėsime, kokių žingsnių jie imsis“, – sakė I. Kalinas ir pridūrė, kad dialogas bus tęsiamas.Švedija nuo 2019 metų taiko Turkijai ginklų prekybos embargą dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.I. Kalinas trečiadienį sakė įžvelgęs „teigiamą“ požiūrį dėl galimybės panaikinti sankcijas Turkijos gynybos pramonei.„Nemanome, kad sąjungininkams dera taikyti sankcijas vieni kitiems. Tai silpnina aljansą ir džiugina priešus“, – pažymėjo jis.

NATO narės turėjo neoficialų susitarimą netiekti Ukrainai tankų ir lėktuvųNATO narės neoficialiai susitarė netiekti tam tikrų ginklų Ukrainai Rusijos invazijos metu, trečiadienį agentūrai dpa patvirtino NATO šaltiniai.Taip siekiama kuo labiau sumažinti Vakarų gynybos aljanso ir Maskvos konfrontacijos riziką, sakė šaltiniai.Pasak diplomatinių šaltinių, NATO narės iki šiol laikėsi šio neoficialaus susitarimo, nes nerimavo, kad Rusijos atsakomųjų veiksmų atveju kitos aljanso narės nesuteiks visapusiškos paramos.Štai kodėl Lenkija kovo mėnesį susilaikė nuo naikintuvų MiG-29 siuntimo į Ukrainą. NATO narės iki šiol susilaiko nuo vakarietiškų tankų ir naikintuvų tiekimo.NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas generolas Todas D. Woltersas, remdamasis žvalgybos vertinimais, tuo metu sakė, kad „MiG-29 perdavimas Ukrainai gali būti klaidingai suprastas kaip eskalacinis ir gali sukelti Rusijos eskalaciją NATO atžvilgiu... sukuriant didelės rizikos scenarijų“.NATO atstovas žiniasklaidai atsisakė komentuoti tokį susitarimą, sakydamas, kad bet kokie sprendimai dėl ginklų tiekimo priklauso nuo atskirų valstybių narių.Daugelis Rytų Europos šalių nuo pat Rusijos invazijos pradžios kaimyninei Ukrainai tiekė sovietinių laikų techniką ir ginklus.Šis reikalas iškilo po to, kai Vokietijos gynybos valstybės sekretorė Siemtje Moeller sekmadienį transliuotojui ZDF sakė, kad NATO viduje buvo susitarta netiekti Ukrainai jokių vakarietiškų pėstininkų mašinų ar tankų.Vokietijos vyriausybė, vadovaujama kanclerio Olafo Scholzo, patiria opozicijos spaudimą dėl ginklų tiekimo Ukrainai, ji plačiai kritikuojama, kad sunkiosios ginkluotės tiekiama nepakankamai.

Per Rusijos apšaudymą Charkovo srityje žuvo 2 žmonėsUkrainos regiono pareigūnai pranešė, kad rusams apšaudžius Balaklijos miestą, esantį priešakyje Charkovo srityje, žuvo du žmonės.Charkovo regiono tarybos vadovo patarėja Natalija Popova sakė, kad trečiadienį per apšaudymą buvo sužeisti septyni žmonės, tarp jų vienas vaikas, kurio būklė kritinė.Balakliya yra į šiaurės vakarus nuo Iziumo, kurį užima Rusijos pajėgos ir tapo jų atakų platforma toliau į pietus, į Donecko sritį.

Ukrainos URM vadovas Davose ragina Vakarus „užraukti rusišką eksportą“Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį paragino Vakarus „užraukti rusišką eksportą“ dėl Maskvos invazijos į jo šalį, prašydamas pasaulio nefinansuoti Kremliaus karo mašinos.„Mano žinia labai paprasta: užraukite rusišką eksportą“, – Pasaulio ekonomikos forume kalbėjo D. Kuleba.„Nebepirkite iš Rusijos. Neleiskite jai uždirbti pinigų, kuriuos ji gali investuoti į karo mašiną, naikinančią, žudančią, žaginančią ir kankinančią žmones Ukrainoje“, – pridūrė ministras.Vis tik jis pripažino, kad toks eksporto embargas neturėtų apimti „gyvybiškai svarbių prekių, kurių reikia Vakarams“.Rusija dėl prieš tris mėnesius pradėtos invazijos sulaukė tarptautinių sankcijų lavinos, tačiau Kyjivas ragina dar smarkiau spausti Maskvą.Pasak D. Kulebos, Ukrainos ekonomika „labiau kenčia nuo Rusijos niokojimo ir atakų, negu Rusijos ekonomika kenčia nuo sankcijų“.„Kol Rusija uždirba pinigų iš naftos ir dujų pardavimo, jos kišenės yra gana pilnos“, – nurodė ministras.Jis paragino taikyti apribojimus laivybos pramonei, gabenančiai rusišką naftą visame pasaulyje.„Didžioji dauguma pasaulinei rinkai parduodamos Rusijos naftos gabenama jūrų transportu“, – kalbėjo D. Kuleba.„Jei pasakysite laivybos pramonei, kad visi, gabenantys rusišką naftą bet kur pasaulyje, susidurs su problemomis, tai bus didelė kliūtis“, – pabrėžė URM vadovas.Jis taip pat šantažu pavadino ankstesnį Maskvos raginimą panaikinti dėl invazijos įvestas sankcijas Rusijai, kad būtų išvengta pasaulinės maisto krizės.„Tai akivaizdus šantažas“, – pareiškė D. Kuleba, reaguodamas į Rusijos užsienio reikalų viceministro siūlymą atblokuoti Ukrainos uostus mainais į sankcijų panaikinimą.Rusijos įsiveržimas į Ukrainą sutrikdė trąšų, kviečių ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių.

D. Kuleba: NATO nieko nedaro Rusijai sustabdytiUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį apkaltino NATO kaip organizaciją „tiesiogine prasme nieko nedarant“ dėl Rusijos įsiveržimo į jo šalį, bet pagyrė Europos Sąjungą už revoliucingus sprendimus paremti Kyjivą.„NATO aljansas, kaip institucija yra visiškai nusišalinusi ir tiesiogine prasme nieko nedaro. Apgailestauju, kad turiu tai pasakyti“, – D. Kuleba sakė per Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Šveicarijos kalnų kurorte Davose.Tačiau Ukrainos diplomatijos vadovas gyrė Briuselį už „revoliucingus, novatoriškus sprendimus, net jeigu jie patys nesitikėjo jų priimti“.

Belgorodas vėl kaltina Ukrainą surengus apšaudymąRusijos Belgorodo srities gubernatorius apkaltino kaimyninę Ukrainą, kad ši vėl apšaudo Rusijos teritoriją. Žuravliovkos kaime buvo sužeistas jaunuolis, trečiadienį „Telegram“ parašė Viačeslavas Gladkovas.Atsižvelgiant į įtemptą padėtį, visas kaimas prieš kelias savaites buvo evakuotas, todėl neaišku, kodėl vyras pasiliko, sakė V. Gladkovas.Be Belgorodo, kiti Rusijos regionai – įskaitant Kurską ir Brianską – ne kartą kaltino Ukrainos pusę rengiant apšaudymus. Kyjivas šių kaltinimų paprastai nekomentuoja.

Rytų Ukrainoje kautynės pasiekė svarbaus miesto Sjevjerodonecko pakraščiusKautynės tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų pasiekė svarbaus Rytų Ukrainos miesto Sjevjerodonecko ribas, trečiadienį pranešė vietos gubernatorius, apibūdinęs padėtį mūšio lauke kaip labai sudėtingą.„Rusijos pajėgos padarė tiek pažangos, kad jau gali apšaudyti miestą iš minosvaidžių“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus, pridūręs, kad „vakar jau vyko kautynės pakraščiuose“.Maskvos kariuomenė, sustiprinusi savo operacijas rytuose iš centrinių ir šiaurinių Ukrainos dalių permestomis pajėgomis, yra paėmusi lėtą, bet nuolatinį kursą gilyn į rytinį Donbaso regioną.Sjevjerodonecką, kur prieš karą gyveno apie 100 tūkst. žmonių, jau kelias savaites yra nepaliaujamai apšaudo Rusijos kariai. Šis miestas yra vienas pagrindinių pramoninio Donbaso regiono centrų, atsidūrusių Kremliaus karinių tikslų sąraše.„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė S. Haidajus ir pridūrė manąs, jog Rusijos tikslas yra „užimti Luhansko sritį bet kokia kaina“.Maskvos remiamų separatistų kovotojų, nuo 2014 metų kontroliuojančių kai kuriuos Luhansko rajonus, atstovas pareiškė, kad Sjevjerodonecką „operatyviai apsupa“ sukilėlių ir Rusijos pajėgos.„Iš Sjevjerodonecko galima išvažiuoti tik per vieną tiltą, kurį taip pat kontroliuoja mūsų ugnies galia“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė šis separatistų pareigūnas.

Kyjivas: Rusijos planas dalyti pasus ukrainiečiams – Ukrainos suvereniteto pažeidimasMaskvos planas Rusijos pajėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose gyvenantiems žmonės supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę pažeidžia tarptautinę teisę, trečiadienį pareiškė Kyjivas ir apkaltino Kremlių „nusikalstamu“ elgesiu.„Neteisėtas pasų išdavimas... yra Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, taip pat tarptautinės humanitarinės teisės normų ir principų šiurkštus pažeidimas“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime.Anksčiau trečiadienį paskelbtame Kremliaus įsake sakoma, kad Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono sričių gyventojai galės įgyti Rusijos pilietybę „supaprastinta“ tvarka.Pietinė Chersono sritis šio metu visiškai kontroliuojama Rusijos pajėgų, taip pat užėmusių dalį pietrytinės Zaporižios srities.Tiek Maskva, tiek prokremliški Ukrainos pareigūnai sako, kad abu regionai gali tapti Rusijos dalimi.Trečiadienį paskelbtas oficialus įsakas buvo priimtas po 2019 metų dekreto, kuriuo tokia pat pagreitintą procedūrą buvo leista taikyti apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ – separatistinių Rytų Ukrainos regionų – gyventojams.Iš pareiškėjų nereikalaujama, kad jie būtų gyvenę Rusijoje, jiems nereikia pateikti įrodymų, kad turi pakankamai lėšų, ar laikyti rusų kalbos egzamino.Ukrainos URM pažymėjo, kad naujasis įsakas atveria kelią versti Ukrainos piliečius, gyvenančius Rusijos kariuomenės užimtose teritorijose Chersono ir Zaporižios srityse, prašyti Rusijos pilietybės.Keli šimtai tūkstančių Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių gyventojų jau yra gavę Rusijos pasus.Pirmadienį Chersono srities valdžia įvedė rublį kaip oficialią valiutą, jis bus naudojamas lygiagrečiai Ukrainos grivinos. Ketvirtadienį Maskvos paskirti pareigūnai paskelbė apie tokią pačią priemonę jų kontroliuojamoje Zaporižios srities dalyje.

Skelbiama, kad Putinas pirmąkart aplankė sužeistus rusų kariusKremlius skelbia neva Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ligoninėje aplankė per karą (Rusija jį įvardija kaip „specialiąją karinę operaciją“) Ukrainoje sužeistus rusų karius. Vaizdo įrašas iš šio V. Putino apsilankymo paskelbtas „Telegram“ kanale. Kada tiksliai jis darytas, nėra aišku.Įraše matyti, kaip gynybos ministro Sergejaus Šoigu lydimas Rusijos vadovas kalbasi su vienu iš sužeistųjų. Tačiau vyro veido nesimato, jis filmuojamas iš nugaros.Pokalbio metu karys prezidentui pasisakė turintis žmoną ir sūnų. V. Putinas pasitikslino vaiko vardą ir amžių: kūdikiui dabar devyni mėnesiai. „Jis didžiuosis savo tėčiu“, – pareiškė V. Putinas. Apie V. Putino ketinimus gegužės 25 d. rytą vienoje iš Maskvos ligoninių aplankyti sužeistus karius paskelbė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Kremlius nuo karo pradžios iki šiol apie V. Putino vizitus lankyti karių dar nebuvo skelbęs. 

Rusija siekia mobilizuoti daugiau kariųRusijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymo pataisas, kuriomis panaikinama viršutinė amžiaus riba, taikomą į kariuomenę norintiems įstoti asmenims, o toks žingsnis galimai byloja apie Maskvos užmojus mobilizuoti daugiau karių savo kampanijai Ukrainoje.Dabar galiojantys įstatymai numato, kad savo pirmąjį karinės tarnybos kontraktą gali pasirašyti 18–40 metų Rusijos piliečiai arba 18–30 metų užsienio piliečiai.Žemesnieji ir aukštesnieji parlamento rūmai pritarė įstatymo projektui per visus būtinus svarstymus. Dabar teisės aktą turės pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas.Pataisos priimtos Rusijai patvirtinus, kad nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją žuvo daugiau kaip 1 tūkst. karių. Be to, Maskva pažadėjo tęsti karines operacijas kiek reikės.„Turime stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, padėti Gynybos ministerijai. Mūsų vyriausiasis vadas [V. Putinas] daro viską, kad kariuomenė laimėtų ir didintų savo veiksmingumą“, – pareiškė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas; jo žodžiai paskelbti parlamento žemųjų rūmų tinklapyje.Teisės aktas palies asmenis, savanoriškai stojančius į ginkluotąsias pajėgas, o ne jaunuolius, atliekančius privalomąją valstybės tarnybą.„Tiksliai nutaikomiems ginklams naudoti ir valdyti ginkluotei bei karinei technikai reikalingi itin profesionalūs specialistai“, tokie specialistai reikiamų įgūdžių paprastai įgyja tik sulaukę 40–45 metų, sakoma teisės akto aiškinamajame rašte.Remiantis raštu, priimtos pataisos leis pritraukti į kariuomenę civilinių profesijų atstovus, įskaitant medikus, inžinierius ir ryšių specialistus.Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, kad Maskva „tęs specialiąją karinę operaciją, kol bus pasiekti visi tikslai“, turėdamas omenyje karinius veiksmus Ukrainoje.

Lenkijoje šiuo metu yra nuo 1,2 iki 1,5 mln. Ukrainos karo pabėgėliųNaujausiu vertinimu, Lenkijoje šiuo metu yra nuo 1,2 iki 1,5 mln. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Daliai iš daugiau kaip 3,5 mln. čia atvykusių žmonių Lenkija buvo tik tranzitinė šalis jų kelyje į Vakarų Europą, trečiadienį stočiai „Radio Olsztyn“ sakė Blazejus Pobozy‘is iš Vidaus reikalų ministerijos Varšuvoje. Kiti grįžo atgal į tėvynę, nes karo veiksmai dabar sukoncentruoti į Donbasą ir Ukrainos pietus.B. Pobozy‘is savo skaičiavimus, be kita ko, grindė skaičiumi ukrainiečių, kurie Lenkijoje kreipėsi dėl nacionalinio identifikavimo numerio. Jis reikalingas, jei asmuo šalyje yra ilgesniam nei dvejų mėnesių laikotarpiui. B. Pobozy‘is, kuris priklauso valdančiajai Teisės ir teisingumo partijai, kalbėjo apie „didelę, atvirą lenkų širdį“.Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasarį, Lenkijos pasienio apsaugos duomenimis, į šalį atvyko daugiau kaip 3,5 mln. karo pabėgėlių.

Ukrainoje žuvo mažiausiai 238 vaikaiPer Rusijos pradėtą karą nuo vasario Ukrainoje žuvo mažiausiai 238 vaikai ir 433 buvo sužeisti, pranešė Generalinė prokuratūra, kuria remiasi laikraštis „Kyiv Independent“.Tačiau tikrasis aukų skaičius gali būti didesnis, nes į statistiką neįtraukti galimai žuvę vaikai okupuotose teritorijose ir ten, kur tęsiasi mūšiai, laikraštis cituoja prokuratūrą.

ES siekia galios atimti sankcijomis baudžiamų Rusijos oligarchų turtąEuropos Sąjunga (ES) trečiadienį pasiūlė naujas taisykles, kurios neleistų Rusijos oligarchams išvengti sankcijų ir atvertų kelią jų turto konfiskavimui bei padėtų atstatyti Ukrainą.„Kol tęsiasi Rusijos agresija prieš Ukrainą, labai svarbu, kad ES ribojančios priemonės būtų visiškai įgyvendintos ir tų priemonių pažeidimas neturi atsipirkti“, – sakoma Europos Komisijos pranešime. „Šiandienos pasiūlymais siekiama užtikrinti, kad ribojančias priemones pažeidžiančių asmenų ir subjektų turtas ateityje galėtų būti veiksmingai konfiskuotas“.Ekonominės sankcijos 27 bloko valstybėse narėse vykdomos labai skirtingai, o reguliavimo „kratinys“ dažnai leidžia tiems, į kuriuos nusitaikyta, jų išvengti. „ES sankcijų pažeidimas yra rimtas nusikaltimas ir turi turėti rimtų padarinių. Mums reikia visoje ES galiojančių taisyklių, kad tai įgyvendintume“, – sakė ES viceprezidentė Vera Jourova.„Nenuoseklus ribojančių priemonių vykdymas kenkia Europos Sąjungos gebėjimui kalbėti vienu balsu“, – teigiama Europos Komisijos pranešime. Kad tai būtų pasiekta, ES vykdomoji institucija pasiūlė sankcijų pažeidimus įtraukti į ES nusikaltimų sąrašą, atveriant kelią vienodiems jų vykdymo ir bausmių standartams visose valstybėse narėse. Kai dėl to bus susitarta, ES tiksliau apibrėš, kas yra sankcijų pažeidimas, kad būtų lengviau persekioti pažeidėjus visoje Europoje, o valdžios institucijos galėtų veiksmingiau bendradarbiauti.ES paskelbė penkis sankcijų paketus Rusijai dėl invazijos į Ukrainą ir šiuo metu derasi dėl paskutinio šeštojo paketo, kuris apimtų Rusijos naftos importo draudimą.Kalbant apie prieštaringiausią naujųjų pasiūlymų aspektą, komisija tikisi gauti valstybių narių pritarimą, kad iš asmenų, kuriems taikomos sankcijos, turtas būtų atimtas, o ne tik įšaldytas, kaip yra dabar.Atsiliepdamos į Kyjivo raginimą kai kurios valstybės narės nori, kad pajamos iš šio turto padėtų apmokėti astronomines išlaidas atkuriant karo nusiaubtą Ukrainą. Tačiau kitos narės, įskaitant Vokietiją, baiminasi, kad tokia priemonė gali pažeisti tarptautinius ir nacionalinius įstatymus, ribojančius valdžios institucijų galias konfiskuoti privačią nuosavybę.Europos Komisijos pasiūlymus ES lyderiai turėtų aptarti pirmadienį Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime. Trečiadienį AFP pateiktame viršūnių susitikimo išvadų projekte sakoma, kad lyderiai rems „tolesnes su tarptautine teise suderintas galimybes (...) panaudoti įšaldytus Rusijos turtus Ukrainos atstatymui paremti“.

Rusija supaprastino pilietybės suteikimo tvarką Ukrainos pietinių sričių gyventojamsUkrainos pietinių Zaporižios ir Chersono sričių gyventojai galės įgyti Rusijos pilietybę „supaprastinta“ tvarka, sakoma trečiadienį paskelbtame Kremliaus įsake.Pietinė Chersono sritis šio metu visiškai kontroliuojama Rusijos pajėgų, taip pat užėmusių dalį pietryrinės Zaporižios srities.

Rusijos gynybos ministerija: Mariupolio uosto veikimas – atnaujintasRusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas trečiadienį pareiškė, kad buvo atnaujintas Mariupolio uosto veikimas, praneša „Euronews“.Pasak I. Konašenkovo, Rusijos kariuomenė baigė uosto išminavimą ir dabar visiškai atnaujintas jo veikimas.Rusijos pajėgos neseniai perėmė Mariupolio kontrolę. Šis Ukrainos miestas krito, kai ginklus sudėjo ukrainiečių kariai, gynę paskutiniu tenykščio pasipriešinimo bastionu laikytą „Azovstal“ gamyklą.

Austrija priims gydyti 100 sunkiai sužeistų moterų ir vaikų iš UkrainosAustrija priims gydyti ir reabilituoti iki 100 sunkiai nukentėjusių moterų ir vaikų iš Ukrainos. Tai trečiadienį pareiškė Austrijos kancleris Karlas Nehammeris, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.„Vakar aš telefonu kalbėjausi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu. Austrija pasisiūlė priimti, gydyti ir užtikrinti reabilitaciją iki 100 sunkiai sužeistų moterų ir vaikų. Mes ir ateityje padėsime, kuo galime!“ – parašė tviteryje Austrijos kancleris.Pranešama, kad gydymo ir reabilitacijos projektą koordinuos Austrijos vyriausybės atstovas pabėgėlių reikalams. Ketinama pasitelkti ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus darbuotojus.

Rusija teigia subombardavusi Ukrainos variklių gamykląRusijos pajėgos pranešė naktį atakavusios Ukrainos variklių gamyklą ir kelias geležinkelio stotis.„Labai tikslios iš oro ir jūros paleidžiamos raketos buvo panaudotos sunaikinant „Motor Sich“gamyklos, gaminančios orlaivių variklius Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, įskaitant nepilotuojamus bepiločius orlaivius, gamybos cechus“, – trečiadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.Pasak jo, raketų smūgiai taip pat suduoti Dnipropetrovsko srities Pokrovsko gyvenvietės geležinkelio stočiai. Ten taikinys buvo į Donbaso regioną pervežamos rezervistų pajėgos.Netoli fronto atakuotos kelios vadavietės ir ryšių centrai Bachmuto srityje bei logistikos centras Soledaro srityje, sakė I. Konašenkovas. Tuo metu oro pajėgų ir armijos pilotai nukovė daugiau nei 300 Ukrainos karių ir sunaikino 46 karines transporto priemones, sakė jis. Šios informacijos nebuvo įmanoma nepriklausomai patikrinti.Tuo metu JAV karo studijų instituto (ISW) kariniai ekspertai naujausioje savo analizėje teigia, kad Rusijos kariuomenė iš skirtingų krypčių telkia pajėgas Luhansko srityje Ukrainos rytiniame Donbaso rajone, kur vyksta smarkios kovos. Pajėgos, kurių prireiks puolimui, atitraukiamos iš rajonų aplink Charkivą, Iziumą, Donecką ir Zaporižią, sako jie.Analitikų teigimu, Rusijos kariuomenė per pastarąją savaitę įgijo daugiau teritorijos Luhanske nei anksčiau per gegužės mėnesį. Dabar Rusijos kariuomenė ir prorusiški separatistai kontroliuoja daugiau nei 90 proc. Luhansko srities, kuri kartu su Donecku sudaro Donbaso regioną.Ukrainos kariškiai laiko teritoriją tarp Severodonecko ir Lysyčiansko - prieš karą abu buvo dideli miestai. Remiantis ISW analize, Maskva tikriausiai ketina vienu metu apsupti kelias mažas Ukrainos pajėgų kišenes ir palaipsniui tęsti savo užkovojimus.Nepaisant Rusijos pažangos, Maskvai iki šiol nepavyko pasiekti „didžiojo proveržio“, teigia ekspertai.

Kramatorske surengta raketų atakaRusijos kariai Ukrainos Kramatorsko mieste surengė raketų ataką, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis šio miesto meru Oleksandru Gončarenko.„Nerami naktis Kramatorske. Surengtas antskrydis prieš gyvenamuosius rajonus ir privačius namus. Aukų nėra“, – feisbuke parašė meras. Jis paragino į saugesnes vietas išvykusius miestiečius dar negrįžti į Kramatorską.

Maskva sako, kad prieš galimą apsikeitimą belaisviais Ukrainos kovotojai stos prieš teismąMaskva trečiadienį pareiškė, kad dar „anksti“ svarstyti galimybę apsikeisti belaisviais su Kyjivu, kol Rusijos kariuomenei pasidavę Ukrainos kariai nėra nuteisti.Užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka sakė, kad Maskva tik tada svarstys galimybę apsikeisti belaisviais su Kyjivu, kai pasidavę Ukrainos kovotojai „bus deramai teisiami ir sulauks nuosprendžio“. „Iki tol visos kalbos apie mainus yra per ankstyvos“, – žurnalistams sakė A. Rudenka, jį cituoja Rusijos naujienų agentūros.Praėjusią savaitę šimtai Ukrainos strateginio pietrytinio Mariupolio uostamiesčio gynėjų pasidavė, ištisas savaites prasilaikę miesto „Azovostal“ metalurgijos gamykloje. Tarp pasidavusių Ukrainos kovotojų yra ir „Azovo“ pulko, buvusio sukarinto dalinio, kuris integravosi į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, nariai. Rusija šį padalinį, anksčiau turėjusį ryšių su kraštutinių dešiniųjų grupuotėmis, apibūdina kaip neonacių organizaciją.Pirmadienį Kyjivo teismas pripažino Rusijos kareivį Vadimą Šišimariną kaltu dėl karo nusikaltimų nužudžius neginkluotą civilį ir nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

Ukrainoje sukčiai už pinigus siūlo pagalbą „išvaduojant iš nelaisvės“Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškių šeimos pastaruoju metu sulaukia įtartinų telefono skambučių ir pranešimų. Kaip rašo trečiadienį portalas „rbc.ua“, ypač dažnai skambinama į nelaisvę pakliuvusių arba dingusiais laikomų karių artimiesiems.Pasak Ukrainos valstybinės specialiojo ryšio ir informacijos apsaugos tarnybos atstovų, naudodamiesi giminių ir artimųjų emocine būkle, piktadariai skambina paslėptais numeriais ir siūlo už piniginį atlygį „suteikti informacijos“ apie kariškį ir „padėtį jį išvaduoti iš nelaisvės“. Be to, „geradariai“, neva norėdami pasitikslinti, mėgina sužinoti Ukrainos gynėjų asmeninius duomenis.„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ar kitų karinio valdymo institucijų ir valstybinių įstaigų pareigūnai nerenka lėšų ir nesprendžia išvadavimo iš nelaisvės klausimų mokant išpirką“, - sakoma tarnybos pranešime.Karo belaisvių išvadavimo klausimai yra tik valstybinės valdžios institucijų kompetencija. Jokios lėšos iš jų šeimų narių ir artimųjų nerenkamos, pažymėjo tarnybos atstovai.

Maskva sako, kad norint išvengti maisto krizės reikia panaikinti sankcijasTarptautinės sankcijos, įvestos Maskvai dėl jos karinės kampanijos Ukrainoje, turi būti panaikintos, kad būtų išvengta pasaulinės maisto krizės, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras.„Maisto problemos sprendimas reikalauja visapusiško požiūrio, įskaitant sankcijų, kurios buvo įvestos Rusijos eksportui ir finansiniams sandoriams, panaikinimą“, – sakė Andrejus Rudenka Rusijos naujienų agentūrų išplatintame komentare.

„Azov“ vadas susisiekė su žmonaPo tris mėnesius trukusios plieno gamyklos „Azovstal“ apgulties į rusų nelaisvę patekę Ukrainos kareiviai laikomi „patenkinamomis“ sąlygomis, nurodė bataliono vado žmona esant neaiškumui dėl kalinių likimo.Bataliono „Azov“ vadui Denysui Prokopenkai buvo leista trumpai pasikalbėti su žmona Kateryna telefonu. Moters teigimu, jis pranešė, kad prieš belaisvius nėra smurtaujama. Nėra aišku, ar D. Prokopenka skambučio metu kalbėjo laisvai, rašo „The Guardian“.„Jis pasakė, kad jam viskas „gerai“, ir pasiteiravo, kaip laikausi aš, – gegužės 23 d. „The Guardian“ papasakojo K. Prokopenko. – Iš kitų šaltinių girdėjau, kad kalinimo sąlygos yra daugmaž patenkinamos.“„Juos maitina, girdo. Sąlygos atitinka reikalavimus, kol kas prieš juos nesmurtaujama, – tęsė ji. – Kas bus toliau, aišku, nežinome, bet šiuo metu situaciją kontroliuoja trečiosios šalys: JT ir Raudonasis Kryžius.“

Zelenskis: derybos su Rusija bus, klausimas – su kokiu Rusijos prezidentuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad derybos su Rusijos vadovybe dėl karo užbaigimo tikrai bus, klausimas tik vienas – su kokiu Rusijos prezidentu, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.„Po karinės dalies bus taikos procesas, bus derybų stalas ir tikrai bus taika. Klausimas – su kuo Ukraina ves derybas, su kokiu Rusijos prezidentu. Tai priklauso ir nuo dabartinio Rusijos prezidento noro“, - sakė V. Zelenskis.Jo nuomone, dabartinis Kremliaus šeimininkas nesuvokia, kas šiuo metu vyksta.„Jis gyvena savo informaciniame pasaulyje, nesuprasdamas, kad Ukraina nesutiks daryti nuolaidų“, - teigė V. Zelenskis.Anot Ukrainos prezidento, derybos su Vladimiru Putinu bus įmanomos, „kai jis grįš į tikrovę ir supras, kad žūsta daug žmonių. Tada bus galima pamėginti, jei dar nebus per vėlu, eiti diplomatiniu keliu, būtent su šia Rusijos valdžia“, - pareiškė V. Zelenskis.Jis pridūrė, kad, kruvinam karui tęsiantis, Ukrainos visuomenės noras vesti derybas „kasdien mažės“.

Ukrainoje nukautas aukšto rango „kadyrovcas“Per karinius veiksmus Ukrainoje buvo likviduotas dar vienas aukšto rango vadinamasis „kadyrovcas“ Asvadas Idrisovas. Tokią informaciją feisbuke skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginių komunikacijų valdybos spaudos tarnyba. „Šį kartą prie Kobzono kūrybos VIP gerbėjų prijungė Kadyrovo vardo specialiojo pulko antrosios rotos vadas, milicijos kapitonas Asvadas Idrisovas“, – teigiama pranešime.Kur ir kokiomis aplinkybėmis buvo sunaikintas okupantas, neskelbiama.Remiantis šaltinio „Vlast“ duomenimis, A. Idrisovas kartu su pulko vadu Gapuru Dakalovu buvo likviduoti gegužės 20 dieną netoliese Severodonecko. Ten pat buvo nukautas ir ketvirtojo Kadyrovo pulko dalinio vadas, vyresnysis seržantas Ali Betiševas.Kiek žinoma, minėtasis pulkas priklauso Rusijos vidaus reikalų ministerijai, jo dislokacijos vieta – Groznas. Pačioje Rusijoje pulkas 2021 metais buvo patekęs į skandalą, kai vienas iš buvusių jo kovotojų žiniasklaidai papasakojo, kaip„kadyrovcai“ Čečėnijoje užsiima linčo teismais.Jie taip pat dalyvauja ir kariniuose veiksmuose Ukrainoje, ne kartą matyti netoliese Mariupolio. Be to, nuo pat karo pradžios vis pasirodo pranešimų, kad jie atsakingi už Rusijos karių bauginimą ir tai, kad okupacinės pajėgos nepabėgtų iš mūšio lauko.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 29 450 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 25 d. jau neteko apie 29 450 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 305 tankų, 3 213 šarvuotųjų kovos mašinų, 606 artilerijos sistemų, 201 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 93 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 206 lėktuvų, 170 sraigtasparnių, 2 217 automobilių, 13 laivų, 491 drono, 112 sparnuotųjų raketų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Zaporižėje per raketų ataką žuvo žmogus, dar trys sužeistiUkrainos Zaporižės mieste per Rusijos karių surengtą raketų ataką žuvo mažiausiai vienas žmogus, dar trys sužeisti, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Zaporižės srities karine administracija.„Šiandien, gegužės 25-ąją, 5 val. 13 min. Rusijos kariai į Zaporižės miestą paleido keturias sparnuotąsias raketas. Vieną jų numušė mūsų oro gynyba. Kitos trys smogė dviem miesto rajonams – jie apšaudė civilinius objektus Ševčenkivskio rajone ir prekybos centrą Oleksandrivskio rajone“, – teigė administracija.Pasak jos, atakos metu apgadinti mažiausiai 62 privatūs namai.

Ministras: Ukrainoje iki šiol gauta pranešimų apie 20 tūkst. įtariamų karo nusikaltimųNuo Rusijos invazijos pradžios prieš tris mėnesius Ukrainoje gauta pranešimų apie maždaug 20 tūkst. įtariamų karo nusikaltimų, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis.Pasak D. Monastyrskio, vien policija užregistravo 13 500 tokių atvejų. „Bendradarbiaujame su užsienio prokurorais, tyrėjų komandomis ir ekspertais, tačiau didžiąją dalį darbo atlieka Ukrainos teisėsaugos pareigūnai“, – teigė jis.Ministras pridūrė, kad surinkti įrodymai bus perduoti tarptautinėms organizacijoms, kad karo nusikaltimais kaltinami rusai galėtų būti patraukti į teismą.Šią savaitę Kyjive per pirmąjį karo nusikaltimų teismą jaunas Rusijos karys buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Kinija paragino atidaryti žaliąjį koridorių grūdams iš UkrainosKinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi vaizdo ryšiu vykusiose derybose su savo kolege iš Vokietijos Annalena Baerbock paragino nutraukti ugnį ir atidaryti žaliąjį koridorių grūdų eksportui iš Ukrainos.Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis televizijos kanalu CGTN.Pasak ministro, Pekinas pasirengęs rengti konsultacijas šiuo klausimu su visomis suinteresuotomis šalimis.„Susiklosčiusiomis aplinkybėmis tarptautinė bendrija turi dėti pastangas, kad kuo greičiau būtų nutraukta ugnis ir atidarytas žaliasis koridorius grūdų eksportui iš Ukrainos“, - pareiškė Kinijos URM vadovas.Pasak Wang Yi, „Kinija negali likti nuošalyje, kai sprendžiamos pasaulio visuomenei svarbios problemos“.Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino pasaulio lyderius daryti spaudimą Rusijai, kad ši atblokuotų jo šalies uostus ir Ukraina galėtų eksportuoti grūdus.

Gubernatorius: padėtis Luhanske su kiekviena valanda vis prastesnėUkrainos rytinės Luhansko srities gubernatorius antradienį pareiškė, kad padėtis ten prastėja „su kiekviena valanda“, nes Rusijos kariai užima vis daugiau teritorijos ir „visiškai naikina“ svarbų Sjevjerodonecko miestą.„Padėtis labai sudėtinga ir, deja, tik blogėja. Ji blogėja su kiekviena diena ir net su kiekviena valanda“, – sakė gubernatorius Serhijus Haidajus vaizdo įraše platformoje „Telegram“.„Apšaudymų vis daugėja. Rusijos kariuomenė nusprendė visiškai sunaikinti Severodonecką“, – pridūrė jis.„Miestas bombarduojamas aviacijos, apšaudomas iš salvinės raketų ugnies sistemų, artilerijos, minosvaidžių, tankų“, – sakė S. Haidajus.„Jie paprasčiausiai šalina Severodonecką nuo žemės paviršiaus“, – teigė jis.Jis kalbėjo Rusijos pajėgoms suintensyvinus puolimą paskutiniame pasipriešinimo židinyje aplink Luhanską ir Maskvai pareiškus, kad beveik visiškai kontroliuoja regioną.S. Haidajus teigė, kad Rusijos kariuomenė bando pralaužti Ukrainos gynybines linijas į Severodonecką iš „įvairių krypčių“.Jis taip pat sakė, kad svarbus greitkelis, jungiantis Lysyčansko ir Bachmuto miestus, yra nuolat apšaudomas.„Važiuoti ten tikrai labai pavojinga“, – sakė jis.Pasak S. Haidajaus, nors padėtis yra „beveik kritinė“, Ukrainos kariai vis dar „laikosi“.„Dabar esame kaip Mariupolis. Dedame visas pastangas, kad jie (rusai) neitų toliau“, – sakė jis, turėdamas omenyje Rusijos pajėgų faktiškai sunaikintą Ukrainos uostamiestį, tapusį atkaklaus pasipriešinimo simboliu.

Zelenskis: Ukrainai reikia dar daugiau ginklųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija kovoje dėl keturių rytinio Donbaso regiono miestų naudoja visas turimas priemones.„Padėtis Donbase šiuo metu labai sudėtinga, – vėlai antradienį kreipdamasis į tautą sakė V. Zelenskis. – Praktiškai visa Rusijos kariuomenės galia, visa, kas tik liko, yra mesta į puolimą. Limanas, Popasna, Sjevjerodoneckas, Slavjanskas – okupantai nori viską ten sunaikinti.“V. Zelenskis sakė, kad Ukrainos kariuomenė duoda atkirtį rusams, tačiau „prireiks laiko ir daug daugiau mūsų žmonių pastangų, kad būtų įveiktas jų pranašumas įrangos ir ginklų skaičiumi“.Jis sakė ukrainiečiams, kad jie turėtų didžiuotis, jog tris mėnesius atsilaikė prieš Maskvą kare, kuris, kaip daugelis Rusijoje ir Vakaruose tikėjosi, truks tris dienas.V. Zelenskis paragino Vakarus suteikti dar daugiau ginklų, įskaitant raketų paleidimo įrenginius ir tankus, kad Ukraina galėtų kovoti.Be to, V. Zelenskis pašiepė antradienį paskelbtą Rusijos gynybos ministro pareiškimą, kad Maskva sąmoningai lėtina puolimą, kad apsuptų miestų gyventojai turėtų laiko evakuotis.

Į Zaporižią paleistos keturios sparnuotosios raketos Šį rytą apie 5.13 val. Rusijos pajėgos į Zaporižią paleido keturias sparnuotąsias raketas. Apie tai pranešė regiono policijos komisariatas, rašo UNIAN.Skelbiama, kad vieną iš raketų numušė Ukrainos oro gynyba.Šiuo metu atitinkamos tarnybos dirba vietoje, visa informacija bus patikslinta vėliau.

Mariupolyje žuvusiųjų skaičius siekia 22 tūkst. „Mariupolis dabar yra vaiduoklių miestas“, – antradienį CNN sakė sugriauto Ukrainos uostamiesčio mero patarėjas Petro Andriuščenka.Pabėgęs į Ukrainos valdomą teritoriją, Mariupolio rotušės pareigūnai mano, kad per tris karo mėnesius žuvo mažiausiai 22 tūkst. miesto gyventojų. P. Andriuščenka net patikino, kad tikrasis aukų skaičius gali būti daug didesnis.„Dabar mieste visiškai tamsu. Vienintelės šviesos yra iš Rusijos kariuomenės ir Rusijos patrulių. Visur tvyro mirties ir ugnies kvapas“, – Mariupolį apibūdino P. Andriuščenka. Jis sakė, kad mieste likę gyventojai negali laisvai judėti, bet kokiam judėjimui reikalingi specialūs leidimai, o filtravimo sistema neleidžia jiems visiškai pabėgti iš sugriauto uostamiesčio.

Ukraina: per masines atakas Luhanske ir Donecke žuvo 14 civiliųMažiausiai 14 civilių antradienį žuvo rytiniuose Luhansko ir Donecko regionuose per Rusijos pajėgų surengtas masines atakas, pranešė Ukrainos kariuomenė. Dar 15 žmonių buvo sužeisti, pridūrė ji.

Zelenskis įvardijo derybų su Rusija sąlygąUkraina grįš prie derybų stalo su Rusija, kai šios kariai pasitrauks iš visų teritorijų, kurias užėmė po vasario 24-osios. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pareiškė duodamas interviu japoniškam NHK leidiniui, praneša „Ukrinform“.„Kiekvienam ukrainiečiui pergalė yra teritorijų grąžinimas. Mes tikime, kad Krymas ir Donbasas yra mūsų teritorijos. Šiandien mes susigrąžiname savo teritorijas karinėmis priemonėmis. Mes darome visiškai teisingą dalyką. Mes kovojame už save. Norėčiau, kad pasiektume bent vasario 24-osios sienas, o tada siūlome dar kartą susėsti prie derybų stalo ir susitarti dėl taikos, karo užbaigimo ir mūsų teritorijų grąžinimo“, – sakė šalies vadovas.Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas, Ukrainos derybų delegacijos narys Mykhailo Podoliakas sakė, kad Ukraina sustabdė derybas su Rusijos Federacija. Pasak jo, jos gali būti atnaujintos, jei V. Zelenskis pateiks veiksmų planą, o Rusija pradės tinkamai suvokti pasaulį.

Berdianske įvestas rublisBerdiansko miestas Zaporožės regione yra įtrauktas į rublio zoną, sakė miesto okupacinės administracijos mero pareigas einantis Aleksandras Saulenko, skelbia meduza.io.Pasak A. Saulenkos, nuo gegužės 25 dienos prasideda pensijų mokėjimas rubliais.Oficialus grivinos kursas į rublį, pasak Saulenkos, yra nustatytas 1:2. Visose parduotuvėse kainųturi būti skelbiamos dviem kalbomis.

Rusijos pajėgos užėmė Svitlodarsko miestą, artėja prie LymanoRusijos pajėgos užėmė Svitlodarsko miestą Donecko regione prie rytinės sienos su Rusija, pranešė Ukrainos ir Rusijos šaltiniai.Miesto užėmimą patvirtino vietos Ukrainos karinės administracijos vadovas Serhijus Hoško, po to, kai Ukrainos žiniasklaida, remdamasi prorusiškais separatistais regione, pranešė, kad Ukrainos pajėgos atsitraukė bijodamos būti apsuptos.Netoli miesto yra didžiausia Ukrainoje anglimi kūrenama elektrinė.Separatistai taip pat teigia, kad vyksta operacija, kuria siekiama užimti Lymano miestą Donecko šiaurėje. Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad Rusijos kariai, remiami artilerijos, artėja prie miesto.

Rusija uždraudė į šalį atvykti 154 JK Lordų rūmų nariamsRusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė, kad uždraudžia atvykti į šalį 154 Jungtinės Karalystės parlamento Lordų rūmų nariams, atsakydama į sankcijas Rusijos senatoriams dėl karo Ukrainoje.Į juodąjį sąrašą įtrauktas buvęs užsienio reikalų ministras ir Konservatorių partijos lyderis Williamas Hague‘as.Tačiau į sąrašą neįtrauktas rusų kilmės žiniasklaidos oligarchas Jevgenijus Lebedevas, kuriam ministro pirmininko Boriso Johnsono teikimu 2020 metais buvo suteiktas pero titulas.Glaudūs J. Lebedevo ryšiai su B. Johnsonu sukėlė klausimų, nes jo tėvas Aleksandras atvirai prisipažino, kad buvo KGB agentas.Jevgenijus Lebedevas, kuriam priklauso laikraščiai „London Evening Standard“ ir „Independent“, pasmerkė Maskvos veiksmus Ukrainoje.Lordų rūmus sudaro apie 800 narių, kurių dauguma yra perai iki gyvos galvos, t. y. jų titulas nėra paveldimas.Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šis sprendimas buvo priimtas „abipusiu pagrindu“, reaguojant į kovo mėnesį JK vyriausybės įvestas sankcijas beveik visiems Rusijos Federacijos Tarybos, aukštųjų parlamento rūmų, nariams.Praėjusį mėnesį Rusija uždraudė įvažiuoti 287 britų parlamento nariams, žengdama dar vieną atsakomąjį žingsnį ir sakydama, kad ji pasirinko tuos, kurie aktyviausiai dalyvavo rengiant antirusiškas sankcijas ir prisidėjo prie rusofobiškos isterijos.

V. Putino sąjungininkai prognozuoja ilgą konfliktą UkrainojeKeletas svarbių Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų antradienį pareiškė, kad Maskva pasiruošusi ilgam konfliktui Ukrainoje, kol bus pasiekti Kremliaus iškelti tikslai šios provakarietiškos kaimynės atžvilgiu.Karas, antradienį įžengęs į ketvirtą mėnesį, jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir privertę daugiau kaip 8 mln. gyventojų palikti savo namus, iš jų daugiau kaip 6 mln. – pasitraukti į užsienį.„Tęsime specialiąją karinę operaciją, kol bus įvykdyti visi uždaviniai, nepaisant didžiulės Vakarų pagalbos Kyjivo režimui ir sankcijų Rusijai“, – gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė kolegoms iš Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO).Jis pridūrė, kad Maskvos pastangos išvengti aukų tarp civilių „be abejo, lėtina puolimo tempą, bet tai daroma sąmoningai“.Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas savo ruožtu pareiškė, kad Maskvos puolimas truks „kiek bus būtina“.„Neskubame, kad suspėtume iki galutinių terminų“, – N. Patruševas teigė duodamas interviu, kurį antradienį paskelbė laikraštis „Argumenty i fakty“.„Visi Rusijos prezidento iškelti tikslai bus išpildyti, – pažadėjo jis. – Kitaip būti negali, nes tiesa, įskaitant istorinę tiesą, yra mūsų pusėje“, – kalbėjo jis.V. Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, kad ši būtų „demilitarizuota“ ir denacifikuota“, taip pat kad būtų apsaugoti joje gyvenantys rusakalbiai.Manoma, kad Rusija neteko Ukrainoje daugybės karių ir karinės technikos, nors Kremlius tikslios informacijos apie šiuos nuostolius nepaskelbė.Vašingtonas ir Europos šalys Ukrainai skyrė milijardų JAV dolerių vertės ginkluotės ir kitokios karinės pagalbos, kad padėtų šaliai atremti Rusijos invaziją.Rusija buvo priversta atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos šiaurinės ir šiaurės vakarinės dalies, įskaitant sostinės Kyjivo prieigas, ir dabar susitelkė į rytinio Donbaso regiono ir pietinės pakrantės užėmimą ir įsitvirtinimą tose teritorijose.

Ukraina: Rusijos puolimas pasiekė aktyviausią fazęPasak Ukrainos gynybos ministerijos atstovo Oleksandro Motuzianyko, Rusijos karinė kampanija Ukrainoje pasiekė aktyviausią fazę.Rusijos pajėgos bando apsupti Ukrainos karius dviejuose miestuose Rytų Ukrainoje – Sievierodonetske ir Lysičanske.„Dabar stebime aktyviausią Rusijos plataus masto agresijos prieš mūsų šalį fazę. Situacija (rytų) fronte itin sunki, nes šalies likimas galbūt sprendžiamas (ten) dabar“, – sakė O. Motuzianykas.

Apklausa: dauguma ukrainiečių mano, kad Ukraina neturėtų atiduoti jokių teritorijų, siekdama taikosMaždaug 82 proc. ukrainiečių mano, kad Ukraina neturėtų atiduoti jokių teritorijų, siekdama sudaryti taikos susitarimą su Rusija, rodo nauja apklausa.Remiantis Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto apklausa, didžioji dauguma ukrainiečių teigė nepritariantys teritorinėms nuolaidoms, net jei tai ištęstų karą ir padidintų grėsmę Ukrainos nepriklausomybei.Tik 10 proc. iš 2000 apklaustų žmonių manė, kad priimtinas teritorijos perleidimas siekiant taikos, o 8 proc. buvo neapsisprendę.Apklausos duomenimis, 77 proc. ukrainiečių, gyvenančių Rusijos okupuotoje teritorijoje, priešinosi bet kokioms žemės nuolaidoms.Ukrainos vyriausybė nuolat kartoja, kad Maskvai neperleis jokios teritorijos.

BBC: Ukrainoje numušus lėktuvą, žuvo rusų generolas Rytų Ukrainoje numušus Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvą, BBC duomenimis, žuvo rusų generolas. Lėktuvas, kurį pilotavo generolas majoras Kanamatas Botašovas, virš Popasnos miestelio Donbase „Stinger“ raketa buvo numuštas jau sekmadienį, antradienį pranešė britų stoties tarnyba rusų kalba.  K. Botašovas būtų aukščiausias rusų karinių oro pajėgų kariškis, žuvęs Ukrainoje nuo karo pradžios. Ukrainiečių žiniasklaida sekmadienį pranešė apie Su-25 orlaivio numušimą. BBC, remdamasi keliais šaltiniais, skelbia, kad pilotų kabinoje sėdėjo K. Botašovas. Oficialiai piloto žūtis nepatvirtinta. Ukrainos duomenimis, jis būtų devintas rusų generolas, žuvęs kare. Iš Kaukazo kilęs generolas buvo laikomas puikiu lakūnu. Tačiau 2013-aisiais po Su-27 katastrofos jis buvo išleistas į atsargą. Paaiškėjo, kad kariškis skrido lėktuvu neturėdamas tam reikalingo leidimo. Tada K. Botašovas katapultavosi. Kaip 63 merų generolas pateko į karą Ukrainoje, nežinoma. Tačiau, anot žiniasklaidos, Rusijoje jau kelis mėnesius vyksta slapta atsargos karių mobilizacija. Pranešama, kad iki šiol per karą Ukrainoje žuvo mažiausiai devyni vyresni nei 50 metų atsargos karininkai. https://twitter.com/StratcomCentre/status/1529106294250012674?ref_src=twsrc%5Etfw

Charkivo metro, kur ukrainiečiai slėpėsi nuo bombardavimo, atnaujino darbą Antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo metro, kuris nuo vasario pabaigos, kai Rusija įsiveržė į šalį, tarnauja kaip slėptuvė nuo bombardavimų, antradienį atnaujino darbą, nepaisant pavienių apšaudymų šiaurės rytų regione.„Šiandien vėl paleidome Charkivo metro su beveik visomis jo stotimis“, – žurnalistams sakė miesto meras Ihoris Terechovas.„Nusprendėme atnaujinti paslaugas, nes turime atkurti ekonomiką“, – sakė jis, pridurdamas, kad artimiausias dvi savaites traukiniais bus galima važiuoti nemokamai.Charkivo metro, kuriame yra 30 stočių, suteikė prieglobstį tūkstančiams gyventojų, ieškojusių, kur pasislėpti nuo beatodairiško miesto, esančio šalia Rusijos sienos, apšaudymo.Trys stotys Charkivo šiaurės rytiniuose rajonuose, kurie kartais vis dar apšaudomi, tebėra uždarytos.Mieste, kuriame prieš karą gyveno apie 1,4 mln. žmonių, per metus metro perveždavo apie 158 mln. keleivių. Dabar traukiniai kursuoja kas 20–30 minučių.Rusijos kariai neseniai pasitraukė iš miesto apylinkių, kad sutelktų išteklius Donbaso regionui į pietus nuo Charkivo užimti ir kontroliuoti.Antradienį metro važiavęs I. Terechovas sakė, kad gyventojai, kurie vis dar glaudžiasi metro, gali kol kas ten ir likti.„Nusprendėme netrukdyti žmonėms, kurie vis dar gyvena metro“, – sakė jis, pridurdamas, kad padėčiai pagerėjus jie bus raginami persikelti į kitas gyvenamąsias vietas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras reikalauja greitesnės Vakarų karinės pagalbosDėl įnirtingo Rusijos puolimo šalies rytuose Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba reikalauja greitesnės Vakarų karinės pagalbos.„Per anksti daryti išvadą, kad Ukraina jau turi visus ginklus, kurių jai reikia, – rašė D. Kuleba tviteryje. – Rusijos puolimas Donbase yra negailestingas mūšis – didžiausias Europos žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo“.Jo šaliai ypač greitai reikia daugkartinių raketų paleidimo įtaisų ir ilgojo nuotolio artilerijos, teigė D. Kuleba. Jis dėl sunkiosios ginkluotės tiekimo kalbėjęs ir su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.D. Kuleba dar kartą apkaltino prieš tris mėnesius karą pradėjusią kaimyninę Rusiją vagiant iš Ukrainos grūdus.

ES skirs dar 500 mln. eurų pagalbos Ukrainos kariuomeneiEuropos Sąjunga antradienį galutinai patvirtino naują 500 mln. eurų karinės pagalbos paketą Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, pranešė Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).ES Taryba patvirtino du pagalbos paketus pagal Europos taikos priemonę (European Peace Facility, EPF), leisiančius ES „toliau remti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumus ir atsparumą ginant šalies teritorinį vientisumą ir suverenitetą, taip pat ginti civilius gyventojus nuo besitęsiančios Rusijos karinės agresijos“, sakoma pranešime.Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Bendrija skyrė Ukrainai tris ankstesnius karinės pagalbos paketus, kurių bendra vertė – 1,5 mlrd. eurų. Antradienį patvirtintas ketvirtasis paketas šią pagalbos sumą pagal EPF didina iki 2 mlrd. eurų.„Rytojaus istorija rašoma šiandien, mūšių laukuose Ukrainoje, – pažymėjo ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. – Su šiais 500 mln. eurų ES jau yra išskyrusi iš viso 2 mlrd. eurų, kad padėtų ES valstybėms narėms aprūpinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas karine įranga.“„Ši parama yra tik viena dalis Europos pastangų padėti Ukrainai apsiginti, – pridūrė jis. – ES ir jos valstybės narės pasyryžusios tęsti. Darėme tai nuo pat šio karo pradžios ir tęsime iki pabaigos.“Naujausias pagalbos paketas bus sudarytas atsižvelgiant į Ukrainos vyriausybės išdėstytus prioritetus. ES pranešime sakoma, kad 490 mln. eurų bus skirta letalinei ginamajai karinei technikai, o dar 10 mln. bus skirta įsigyti kitokios įrangos ir atsargų, pavyzdžiui, individualių apsaugos priemonių, pirmosios pagalbos rinkinių ir degalų.„ES reikalauja, kad Rusija nedelsdama sustabdytų savo karinę agresiją Ukrainos teritorijoje ir besąlygiškai atitrauktų visas pajėgas ir karinę techniką iš visos Ukrainos teritorijoe, visiškai gerbtų Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę, remiantis tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis“, – sakoma Bendrijos pranešime.

Mariupolyje rasta apie 200 smarkiai apirusių kūnųMariupolyje valant daugiabučio griuvėsius rasta apie 200 smarkiai apirusių kūnų.Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. „Mariupolis. Kapinynas. Valant daugiabučio griuvėsius Taikos prospekte, netoli priemiesčio degalinės Nr. 2, rūsyje aptikta apie 200 po griuvėsiais žuvusių žmonių kūnų. Lavonai smarkiai apirę“, – rašo jis.Mero patarėjo teigimu, vietos gyventojai atsisakė surinkti ir suvynioti žuvusiųjų kūnus, todėl Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos darbuotojai išvyko iš darbų vietos. Žuvusiųjų kūnai liko gulėti iš dalies išvalytuose griuvėsiuose, todėl dabar beveik visame kvartale juntamas lavonų dvokas.P. Andriuščenka taip pat pridūrė, kad mieste faktiškai sustojo daugiabučių kiemuose palaidotų žmonių perlaidojimo procesas.

Šoigu: visi uždaviniai bus įgyvendintiPraėjus trims mėnesiams nuo karo prieš Ukrainą pradžios, Rusija, nepaisant nesėkmių, ir toliau yra užtikrinta savo pergale. „Nepaisant  plačios Vakarų pagalbos Kyjivo režimui ir sankcijų spaudimo Rusijai, mes tęsime specialiąją karinę operaciją, kol bus įgyvendinti visi uždaviniai“, - antradienį pareiškė gynybos ministras Sergejus Šoigu, kurį cituoja agentūra „Interfax“.Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į kaimyninę šalį ir dėl to sulaukė daugybės Vakarų sankcijų. Maskva karą vadina „specialiąja karine operacija“.S. Šoigu pakartojo esą Rusija buvo priversta imtis puolimo – „kad nuo genocido būtų apsaugoti mūsų žmonės ir kad Ukraina būtų demilitarizuota ir denacifikuota“.Nacionalinės Saugumo Tarybos vadovas Nikolajus Patruševas pareiškė: „Visi prezidento nustatyti tikslai bus pasiekti. Kitaip ir negali būti, nes tiesa, įskaitant ir istorinę, yra mūsų pusėje“. Buvęs žvalgybos vadas, kuris laikomas vienu artimų Vladimiro Putino bendražygių, kartu savo tautiečius nuteikė ilgesniems mūšiams. „Mes nesilaikome kokių nors terminų“, – sakė jis laikraščiui „Argumenty i Fakty“.

Maskvos primesta Chersono vadovybė prašys srities teritorijoje įkurti karinę bazęRusijos pajėgų kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities neteisėtai primestos administracijos pareigūnas Kirilas Stremousovas antradienį pareiškė, kad prokremliška regiono valdžia prašys Maskvos srities teritorijoje įkurti karinę bazę.„Chersono srityje turėtų būti Rusijos karinė bazė“, – civilinės ir karinės administracijos vadovo pavaduotoją Kirilą Stremousovą citavo rusų naujienų agentūra „RIA Novosti“.„Mes to prašysime, visi gyventojai tuo suinteresuoti. Tai gyvybiškai svarbu ir taps saugumo garantija regionui bei jo gyventojams“, – pridūrė K. Stremousovas.Rusijos pajėgos perėmė Chersono srities kontrolę karo pradžioje ir ten įkurdino savo administraciją. Ukrainos pareigūnai spėliojo, kad Rusija planuoja šiame regione surengti neteisėtą referendumą ir paskelbti nepriklausomybę – panašiai, kaip 2014 metais įvyko rytinėse Donecko ir Luhansko srityse.Maskva pripažino apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ dvi dienos iki invazijos į Ukrainą. Kremlius pasinaudojo šiuo žingsniu kaip pretekstu pasiųsti savo pajėgas į provakarietišką kaimyninę šalį.Anksčiau šį mėnesį A. Stremousovas paneigė, kad jo administracija turi panašių planų. Pareigūno teigimu, Chersono sritis vietoje to prašys Maskvos prijungti regioną prie Rusijos.Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas neseniai pareiškė, kad Chersono gyventojai patys turi spręsti, kaip ir kur jie norėtų gyventi.Virtinėje Ukrainos miestų, okupuotų Rusijos pajėgų nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną – įskaitant Chersoną, Mariupolį ir Berdianską – Maskva paskyrė marionetines administracijas, kurioms pavesta grąžinti kasdienį gyvenimą į įprastas vėžes ir padėti pagrindus su Rusija susietai ateičiai.Kyjivas ir Vakarų valstybės Rusijos invaziją į Ukrainą laiko neišprovokuota ir nepagrįsta, o bet kokius mėginimus kurti okupacinės valdžios struktūras – neteisėtais.

Kompanija „Google“ padovanos Ukrainos mokytojams 43 tūkst. nešiojamųjų kompiuteriųKorporacija „Google“ padovanos Ukrainos mokytojams 43 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė šalies skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas.„Neseniai mums kartu su Švietimo ir mokslo ministerija pavyko susitarti dėl bendradarbiavimo su „Google for Education“. Ukrainos mokytojams bus perduoti 43 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių „Chromebook“. Dėl karo milijonai ukrainiečių turėjo palikti savo namus, tūkstančiai mokyklų nukentėjo nuo bombardavimų ir apšaudymų. Šiuo metu nuotoliniu būdu mokosi daugiau kaip 3,7 mln. moksleivių. Tad ši parama padės efektyviai tęsti pamokas karo metu“, - pažymėjo M. Fiodorovas.„Kartų su kolegomis iš Švietimo ir mokslo ministerijos siekiame tikslo aprūpinti nešiojamaisiais kompiuteriais kiekvieną šalies pedagogą“, - pridūrė ministras.

EK pirmininkė siūlo panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai atstatytiEuropos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen Pasaulio ekonomikos forume Davose pasiūlė panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai po Maskvos sukelto karo atstatyti.„Darysime visa, kas įmanoma, įskaitant mūsų įšaldytą Rusijos turtą, – kalbėdama apie Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, pareiškė U. von der Leyen. – Čia kalbame ne tik apie Putino destruktyvaus įniršio sukeltos žalos pašalinimą, o ir apie ukrainiečių pasirinktos ateities kūrimą.“„Ukraina priklauso Europos šeimai“, – pridūrė EK pirmininkė.

Į Estiją atvykusių pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo 40 tūkst.Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios Estija jau priėmė daugiau kaip 40 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių, praneša portalas ERR.Naujausiais duomenimis, nuo vasario 27 d. į Estiją atvyko 40 104 ukrainiečiai, bėgantys nuo karo. Iš jų beveik 25 700 paprašė laikinos apsaugos šalyje.Gegužės 23 d. į Estiją atvyko dar 500 ukrainiečių. Iš jų 300 vyko tranzitu į kitas šalis. Kovo mėnesį Estija kasdien priimdavo apie 1 800 Ukrainos piliečių.Anksčiau Estijos žiniasklaida pranešė, jog daugelis ukrainiečių atvyksta į Estiją per Rusiją, kadangi kitaip negali į ją patekti iš okupuotų Ukrainos teritorijų.Estijos vyriausybė yra pareiškusi, kad šalis gali priimti iki 50 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Rusijos Saugumo tarybos sekretorius: Maskva Ukrainoje nesilaiko tam tikro terminoRusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas antradienį pareiškė, kad Maskva Ukrainoje pasieks visus savo užsibrėžtus tikslus ir čia nesilaiko tam tikro termino, praneša „Reuters“.„Bus įgyvendinti visi prezidento nustatyti tikslai. Kitaip ir būti negali, nes tiesa, įskaitant istorinę tiesą, yra mūsų pusėje“, – interviu Rusijos laikraščiui „Argumenty i Fakty“ aiškino N. Patruševas.„Nesilaikome tam tikro termino“, – pridūrė jis.

Apklausa: tik kas dešimtas ukrainietis sutiktų su teritorinėmis nuolaidomis dėl taikosDaugiau kaip 80 proc. ukrainiečių yra įsitikinę, kad, siekiant taikos, neleistinos jokios teritorinės nuolaidos. Kaip praneša UNIAN, tai rodo Kyjive įsikūrusio Tarptautinio sociologijos instituto surengtos Ukrainos gyventojų apklausos rezultatai.„Mes respondentams pateikėme klausimą, ar jie sutiktų su teritorinėmis nuolaidomis, kad būtų užtikrinta taika. 82 proc. apklaustųjų neleistinos jokios teritorinės nuolaidos. Tik 10 proc. mano, kad dėl taikos ir nepriklausomybės išsaugojimo būtų galima atsisakyti kai kurių teritorijų“, - pažymėjo instituto atstovai.Šiuo klausimu neapsisprendę tik 8 proc. ukrainiečių.Sociologai atkreipia dėmesį į tai, kad prieš bet kokias teritorines nuolaidas yra dauguma gyventojų visuose Ukrainos regionuose. Net šalies rytuose, kur dabar vyksta įnirtingi mūšiai, prieš nuolaidas pasisako 68 proc. apklaustųjų (sutiktų su nuolaidomis tik 19 proc.), o pietuose – 83 proc. (nuolaidoms neprieštarautų tik 9 proc.).Apklausa buvo surengta gegužės 13-18 dienomis telefonu. Joje dalyvavo 2 000 respondentų iš visų Ukrainos regionų, išskyrus okupuotas Krymo ir Donecko bei Luhansko sričių teritorijas. 

Ukrainos gynybos ministro patarėjas: pagrindinis tikslas Mariupolyje – pasiektasNepaisant to, kad Ukrainos Mariupolio uostamiestis krito Rusijos pajėgoms, Ukrainos gynybos ministro patarėjas Jurijus Sakas teigia, kad ten buvo pasiektas pagrindinis ukrainiečių kariuomenės tikslas.„Pagrindinis tikslas Mariupolyje – pasiektas. Tikslas buvo užlaikyti Rusijos dalinius... daugiau kaip 20 tūkst. Rusijos karių. Tai tapo įmanoma dėl Mariupolio ir „Azovstal“ gynėjų didvyriškumo“, – antradienį Vokietijos transliuotojui ARD sakė J. Sakas.Pasak jo, tai neleido Rusijos kariams įgyti kitų teritorijų Ukrainos rytuose kontrolę. „Azovstal“ gamykloje buvę kariai davė ukrainiečiams laiko persigrupuoti ir gauti daugiau karinės pagalbos iš tarptautinių partnerių. „Žvelgiant iš šios perspektyvos, tikslas buvo pasiektas“, – pridūrė J. Sakas.Praėjusią savaitę pasidavė paskutiniai „Azovstal“ gynę Ukrainos kariai.J. Sako teigimu, Ukraina pergalę kare skelbtų tada, kai iš jos teritorijos būtų pasitraukę visi Rusijos kariai. „Agresijos karas prieš Ukrainą prasidėjo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį“, – tęsė gynybos ministro patarėjas. Tad į derybas esą reikėtų įtraukti Krymo susigrąžinimo klausimą.Tačiau, anot J. Sako, pagrindinis tikslas yra šios teritorijos išlaisvinimas. „O tuomet dėl likusių tikslų būtų galima susiderėti diplomatiniu būdu“, – pridūrė J. Sakas.

Ukraina apie reikšmingus pokyčius: mūsų priešai dėl to labai liūdiUkrainos pajėgos daužo Rusijos pozicijas naujai suteiktomis Vakarų artilerijos sistemomis, sakė Ukrainos kariuomenės atstovas, gyręs veiksmingus naujus ginklus, dėl kurių Maskvos kariuomenei „liūdna“.Mūšiai tebevyksta didelėse Rytų ir Pietų Ukrainos dalyse, daugelis jų perauga į Ukrainos ir Rusijos kariškių tolimojo nuotolio artilerijos susirėmimus.Didžiąją karo dalį Ukraina rėmėsi savomis sovietinių laikų haubicomis, tačiau pastarosiomis savaitėmis fronto liniją pasiekė modernios artilerijos sistemos, gautos iš draugiškų šalių, įskaitant Jungtinių Valstijų M777.Vašingtonas ir Europos šalys skiria milijardus dolerių ginklams Ukrainai, kad padėtų silpnesnėms šalies pajėgoms atremti geriau ginkluotus Rusijos įsibrovėlius. Ukrainos kariškiai, prašę sunkesnių ilgojo nuotolio ginklų, teigia, kad naujai suteiktos artilerijos sistemos jau naudojamos mūšio lauke. „Pasak Ukrainos artileristų, šaudančių iš M777, tai tarsi perėjimas nuo garvežio prie elektromobilio“, – per neseniai duotą interviu naujienų agentūrai AFP sakė kapitonas leitenantas Dmytro Pletenčiukas iš Mykolajivo regiono karinės administracijos.D. Plentenčiukas neatskleidė, kur fronte naudojami tolimojo nuotolio ginklai. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau naudoja šias sistemas ir jos naudojamos labai sėkmingai“, – pridūrė D. Pletenčiukas. „Mūsų priešams dėl to labai liūdna, taip pat ir dėl ​​didelio šių artilerijos pabūklų efektyvumo“, – sakė D. Pletenčiukas.Pasak kariuomenės atstovo, pietiniame fronte, panašiai kaip ir per susirėmimus rytuose, Ukrainos kontroliuojamo Mykolajivo ir Rusijos pajėgų į rytus nuo uostamiesčio vykstančios kovos iš esmės peraugo į žiaurias tolimojo nuotolio artilerijos dvikovas. „Kiekvieną dieną ir naktį“, – sakė D. Pletenčiukas apie nepaliaujamas ugnies salves, kuriomis keičiasi abi pusės.Atstovas sakė, kad fronto linija netoli miesto iš esmės stabilizavosi po to, kai pirmosiomis karo savaitėmis Rusijos pajėgos mėgino užimti Mykolajivą. Pietinis Mykolajivo miestas išlieka strateginiu skydu, blokuojančiu kelią į Odesą, didžiausią Ukrainos uostą. „Mes laikysime Mykolajivą“, – sakė D. Pletenčiukas. „Tačiau leiskite man pakartoti, kad Vakarų ginkluotė bet kurioje fronto linijos dalyje labai sustiprina mūsų taktinę ir strateginę poziciją“, – pridūrė jis.https://twitter.com/Osinttechnical/status/1528953116611182592

Dirbdami „Azovstal“ teritorijoje, nukentėjo keturi rusų išminuotojaiIšminuodami Mariupolio gamyklos „Azovstal“ teritoriją, nukentėjo keturi Rusijos išminuotojai. Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto vadovo patarėjas Petro Andriuščenka.„Mariupolis. Išminuodami „Azovstal“, nuo minos sprogimo nukentėjo keturi Rusijos išminuotojai. Vienas – sunkios būklės, du – vidutinio sunkumo, o dar vienas – lengvai sužeistas. Manau, kad šią naujieną galima laikyti gera. Atpildas neišvengiamas. Šlovė Ukrainai!" - parašė jis.Ukrainos pareigūnų duomenimis, nuo Rusijos sukelto karo pradžios Mariupolyje žuvo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių.

Karas Ukrainoje jau pražudė 234 vaikusNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 234 vaikai, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 433 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 29 350 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 24 d. jau neteko apie 29 350 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 302 tankų, 3 194 šarvuotųjų kovos mašinų, 606 artilerijos sistemų, 201 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 93 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 205 lėktuvų, 170 sraigtasparnių, 2 213 automobilių, 13 laivų, 480 dronų, 112 sparnuotųjų raketų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Vaizdo įraše iš Rytų Ukrainos – pakelėse sproginėjančios minos.https://twitter.com/ArisMessinis/status/1528763701859209216

Rusija imasi vieno vertingiausių miestų Luhansko regioneRusija intensyvina operacijas rytiniame Ukrainos Donbaso regione, siekdama apsupti Severodonecką, Lisičanską, Rubižnę, kasdieninėje žvalgybos ataskaitoje teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos atstovai.Nepaisant to, Ukrainos pasipriešinimas neslopsta, pajėgos užima geras gynybines pozicijas.Britų ministerijos teigimu, Rusija jau pasiekė šiek tiek vietinių sėkmių, o jeigu pavyktų perimti Severodonecko kišenę, „visa Luhansko sritis atsidurtų rusų rankose“.Jeigu Donbaso fronto linija pajudėtų į vakarus, prasiplėstų Rusijos susisiekimo linijos, tad kiltų papildomų logistikos iššūkių, teigiama ataskaitoje.Mūšis dėl Severodonecko tampa vis svarbesnis šiame kare, tai vienas iš strategiškai vertingiausių miestų rytiniame Luhansko regione, vis dar kontroliuojamas Kyjivo.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai dar kartą pakartojo, kad sunkiausi mūšiai šiuo metu vyksta Donbaso regione.„Šiandien sudėtingiausia kovos situacija Donbase. Bachmutas, Popasna, Sevedoneckas – šia kryptimi okupantai šiuo metu deda didžiausias pastangas. Ten rengia skerdynes, bando išnaikinti viską, kas gyva. Tiesiogine to žodžio prasme. Niekas dar taip nenaikino Donbaso, kaip kad dabar naikina Rusijos armija“, – sakė V. Zelenskis.https://twitter.com/DefenceHQ/status/1528965159460425730

Dvi dešimtys šalių pasiūlė Ukrainai naujos ginkluotėsMaždaug 20 valstybių pirmadienį sąjungininkių susitikime pasiūlė naujus karinės pagalbos paketus su Rusijos pajėgomis kovojančiai Ukrainai, pranešė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.Beveik pusšimtis valstybių ir organizacijų, sudarančių Ukrainos gynybos kontaktinę grupę, antrame susitikime vaizdo ryšiu aptarė pagalbos Ukrainai klausimus, ir 20 šalių pažadėjo padėti Kijevui ginklais, šaudmenimis ir kitomis priemonėmis.Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pateikė grupei naujausią informaciją apie padėtį tris mėnesius trunkančiame kare, kuriame abi pusės kovoja išilgai ilgos fronto linijos dėl Rusijos užgrobtų teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose.„Šiandien, dalyvaujant ministrui O. Reznikovui ir jo komandai, geriau supratome Ukrainos prioritetinius poreikius ir situaciją mūšio lauke“, – sakė L. Austinas.„Daugelis šalių skiria itin reikalingų artilerijos šaudmenų, pakrančių gynybos sistemų, tankų ir kitų šarvuotų transporto priemonių“, – sakė gynybos sekretorius.Jis pridūrė, kad kitos šalys siūlo apmokyti ukrainiečių karius.Pasak L. Austino, Danija įsipareigojo atsiųsti priešlaivinių raketų sistemą „Harpoon“, Čekija – atakos sraigtasparnių, tankų ir raketų sistemų.Sparnuotosios raketos „Harpoon“ gali smogti laivams, esantiems net už 300 km nuo kranto. Paprastai „Harpoon“ leidžiamos iš laivų ar lėktuvų, tačiau Danija yra vienintelė šalis, įsigijusi sausumoje bazuojamų sistemų pakrančių apsaugai.Danų baterija sustiprintų Ukrainos Juodosios jūros uosto Odesos, kuriam, kaip manoma, gresia rusų pajėgų invazija iš jūros, apsaugą.Raketos taip pat galėtų pasiekti Sevastopolio uostą, kuriame bazuojasi dalis Rusijos Juodosios jūros laivyno.

Latvijos premjeras: karas turi baigtis Ukrainos pergale ir Rusijos pralaimėjimuVienintelė karo baigtis turi būti Ukrainos pergalė ir Rusijos pralaimėjimas. Tai pirmadienį po valdančiosios koalicijos posėdžio pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis, praneša „Ukrinform“.Taip premjeras pakomentavo kai kurių Vakarų politikų nuomonę, kad Rusijos karą prieš Ukrainą būtų galima užbaigti, paaukojus dalį Ukrainos teritorijos. Be to, tai esą leistų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „išsaugoti veidą“.„Vienintelis šios situacijos sprendimas yra Ukrainos pergalė ir Rusijos pralaimėjimas“, - pabrėžė K. Karinis. Pasak jo, bet kuris kitas variantas duotų Rusijai laiko ir suteiktų galimybę atnaujinti ir perginkluoti savo pajėgas siekiant „išplėsti savo įsivaizduojamą imperiją“.Tuos užsienio politikus, kurie mano, kad Ukraina turi paaukoti dalį savo teritorijos ir joje gyvenančius žmones, Latvijos vyriausybės vadovas paragino paklausti savęs, ar jie sutiktų aukoti savo šalies teritoriją ir žmones. „Toks požiūris absurdiškas“, - pabrėžė K. Karinis.Konservatorių lyderis, teisingumo ministras Janis Bordanas pareiškė, kad pritaria premjero pozicijai. Pasak jo, tokie pasiūlymai rodo, jog Rusija siunčia savo įtakos agentus tiek į ES šalis, tiek į kitas valstybes, mėgindama atitolinti savo sutriuškinimą kare prieš Ukrainą.

Luhansko gubernatorius: Ukrainos policija kasdien tęsia žmonių evakuaciją iš regionoLuhansko gubernatorius Serhijus Haidajus sako, kad Ukrainos policija kasdien tęsia žmonių evakuaciją iš regiono dėl Rusijos sukelto karo, o norinčiųjų išvykti vis daugėja.S. Haidajus pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą, padarytą iš automobilio, kuris, pasak jo, važiavo greitkeliu netoli Severodonecko.Automobilis lekia keliu, apvažiuodamas nuolaužas, žemės pylimus, barikadas ir suniokotas transporto priemones, kol vos už kelių metrų laukuose sproginėja sviediniai.S. Haidajus taip pat pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti keliolika automobilio gale susiglaudusių civilių su bagažu.S. Haidajus parašė, kad žmonės „sutinka rizikuoti, nes tai, kas vyksta miestuose, yra daug blogiau“.

„Time“ įvardijo Ukrainos prezidentą Zelenskį tarp įtakingiausių pasaulio žmoniųŽurnalas „Time“ įtraukė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į 100 įtakingiausių žmonių 2022 m. sąrašą.„Ukrainos žmonės turi lyderį, vertą jų drąsos ir atsparumo“, – apie V. Zelenskį parašė JAV prezidentas Joe Bidenas. „Laisvo pasaulio tautos, įkvėptos prezidento Zelenskio pavyzdžio, yra labiau vieningos, ryžtingesnės ir siekiančios tikslo nei bet kada pastaruoju metu“, – pridūrė JAV vadovas.Į sąrašą pateko ir Ukrainos kariuomenės generalinio štabo vadas Valerijus Zalužnas, taip pat ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, prieš tris mėnesius įsakęs įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.„Įtakos darymo būdų spektras niekada nebuvo aiškesnis nei šiame #TIME100, į kurį įeina Putinas (...) ir Zelenskis“, – tviteryje parašė „Time“ vyriausiasis redaktorius Edwardas Felsenthalis. „Žiaurų karą vykdantis diktatorius ir Ukrainos prezidentas - reta herojiška asmenybė nesutarimų laikais“.„Time“ skelbia metinį sąrašą nuo 1999 metų.

Zelenskis paragino pasaulį daryti spaudimą Rusijai, kad pavyktų apsikeisti belaisviaisUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra įsitikinęs, kad rusų nelaisvėje esančių ukrainiečių iškeitimas priklauso nuo daugelio valstybių paramos, ir paragino partnerius užsienyje daryti spaudimą Rusijai.Jis tai pareiškė nuotoliniu būdu bendraudamas su žmonėmis, susirinkusiais Ukrainos namuose Davose, praneša „Ukrinform“.„Apsikeitimas žmonėmis. Šis humanitarinis klausimas ir politinis sprendimas priklauso nuo daugelio valstybių paramos. Po Mariupolio blokados, po „Azovstal“ blokados nelaisvėje yra keli tūkstančiai žmonių“, - sakė prezidentas.Jis pabrėžė, kad tai – labai narsūs žmonės, atlikę didelį, didvyrišką ir istorinį darbą.Anot V. Zelenskio, siekdama juos iškeisti, Ukraina pasitelkė Jungtines Tautas, Šveicariją, Izraelio patirtį, daugelį šalių, bet procesas labai sudėtingas.Jis pareiškė, jog labai svarbu, kad pasaulis ne įkalbinėtų Rusiją ir gerintųsi jai, bet darytų spaudimą, panaudodamas visus svertus.„Mums nereikia rusų kareivių, mums reikia tik mūsiškių. Mes pasirengę juos iškeisti nors ir rytoj“, - teigė valstybės vadovas.

Per ataką prieš Desnos miestą žuvo 87 žmonėsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per naktinį kreipimąsi į tautiečius sakė, kad dabar rusai telkia savo pajėgas rytinio Donbaso regiono miestuose, tokiuose kaip Bachmutas, Popasna, Severodoneckas.Jis paragino mūšio lauke nesikaunančius ukrainiečius padėti kuo tik gali, o savo paties užduotimi pavadino pastangas didinti tarptautinį spaudimą Maskvai.„Absoliutus prioritetas yra ginklai ir šaudmenys Ukrainai“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Zelenskis: Rusija vykdo „labai žiaurų“ karąRaketų smūgiai, per kuriuos Ukrainos Černihivo srityje žuvo 87 žmonės, buvo „totalinio karo“ prieš jo šalį dalis, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.Savo naktiniame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad per mažiau nei tris mėnesius Rusijos lėktuvai ir sraigtasparniai surengė daugiau nei 3000 antskrydžių.„Įsibrovėliai prieš mus vykdo labai žiaurų karą. Tokio karo Europos žemyne ​​nebuvo jau 77 metus. Tai totalinis karas, kai priešas stengiasi sunaikinti kuo daugiau žmonių ir infrastruktūros. Kuri šalis atlaikė tokio masto išpuolius?“, – sakė jis.

Bidenas: Putinas bando sunaikinti kultūrąJAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad „žiaurus ir neišprovokuotas Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė žmogiškąją katastrofą“.Per JAV, Japonijos, Australijos ir Indijos lyderių ketverto viršūnių susitikimo atidarymą Joe Bidenas sakė: „Man atrodo, kad Putinas bando sunaikinti kultūrą. Jis net nebesitaiko į karinius taikinius, jis naikina kiekvieną mokyklą, kiekvieną bažnyčią... tarsi norėdamas sunaikinti Ukrainos kultūrą. Pasaulis turi su tuo susidoroti“.

Į Seimą kreipsis Baltarusijos opozicijos lyderė CichanouskajaAntradienį rytiniame Seimo posėdyje į parlamentarus kreipsis Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.Tai yra simbolinis laikas, nes gegužės 21-ąją baltarusiai mini Politinio kalinio dieną. Gegužės 23 d. sukako vieni metai nuo  įvykio, kai Aliaksandro Lukašenkos režimas privertė civilinio skrydžio Atėnai–Vilnius lėktuvą leistis Minske, sulaikė kelis to skrydžio keleivius, viena jų – Sofija Sapiega – Lukašenkos teismo jau nuteista 6 metų laisvės atėmimo bausme.Be to, gegužės 29 d. sukanka dveji metai, kai S. Cichanouskajos vyras buvo sulaikytas, o šiais metais nuteistas 18 metų laisvės atėmimo bausme.

Zelenskis: Rusijos kariuomenė mūšiuose dėl Donbaso turi 20 kartų daugiau technikos nei ukrainiečiaiTai Ukrainos prezidentas sakė per pokalbį su „Ukrainos namų“ Davose svečiais, praneša „Hromadske“.„Jau mėnesį kartoju tai visiems mūsų partneriams: kruviniausia situacija yra Donbase, prarandame daug žmonių, jūs turite viską, kad išgelbėtumėte šiuos žmones. Tiesiog išgirskite“, – sakė V. Zelenskis.

Rusijos pajėgos veržiasi į Donbasą, Ukraina teigia, kad visi išpuoliai buvo atremtiPrieštaringa informacija gaunama iš kovų rajonų Donbaso centre, kuriuos ir toliau kontroliuoja Ukrainos kariai.Įvairūs prorusiški šaltiniai teigia, kad Rusijos pejėgos šturmavo Limaną. Anot jų, rusų kariams pavyko užimti dalį miesto. Limanas yra mažas miestelis į šiaurės rytus nuo Slovjansko. Ukrainos pusė teigia, kad pirmadienį aktyvių karo veiksmų Limano kryptimi nebuvo. „Priešas vykdė gynybos pajėgų dalinių ir civilių objektų artilerinį apšaudymą Limano kaime“, – vakare pranešė Ukrainos generalinis štabas.Rusijos kariai ir toliau bando prasibrauti iki administracinių Luhansko srities sienų, Severodonecko kryptimi priešo daliniai bando prasiveržti per gynybą ir apsupti Ukrainos karius, praneša Ukrainos generalinis štabas. Pagrindinės Rusijos armijos pastangos yra sutelktos Bachmuto kryptimi, teigia Ukrainos kariškiai. Anot Ukrainos generalinio štabo, Rusijos kariuomenės puolimo bandymai nebuvo sėkmingi, priešas patyrė nuostolių ir traukėsi.

Austinas: 20 šalių siūlo naujus saugumo pagalbos paketus UkrainaiJAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pranešė, kad pirmadienį vykusiame sąjungininkų susitikime apie 20 šalių pasiūlė naujų saugumo pagalbos paketų Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.Per antrąjį susitikimą beveik keturios dešimtys šalių ir organizacijų, sudarančių Ukrainos gynybos kontaktinę grupę, vaizdo ryšiu aptarė pagalbą Ukrainai ir 20 šalių pažadėjo Kijevui padėti ginklais, šaudmenimis ir kitais reikmenimis.Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas informavo grupę apie dabartinę padėtį tris mėnesius trunkančiame kare, kuriame abi pusės kovoja išilgai ilgos fronto linijos dėl Rusijos užgrobtų teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose.„Šiandien įvyko labai sėkmingas susitikimas, – sakė L. Austinas. – Daug šalių dovanoja kritiškai reikalingos artilerijos amunicijos, pakrančių gynybos sistemų, tankų ir kitų šarvuotų transporto priemonių.“Kitos, pasak jo, siūlo mokymus Ukrainos kariuomenei.Jis sakė, kad Danija įsipareigojo Ukrainai atsiųsti priešlaivinių raketų sistemų „Harpoon“, o Čekija pasiūlė kovinius sraigtasparnius, tankus ir raketų sistemas.Tačiau L. Austinas nepateikė išsamios informacijos apie tai, kas įtraukta į naują 40 mlrd. dolerių vertės JAV paramos Ukrainai paketą. Spėjama, kad jame gali būti didelio tikslumo tolimojo nuotolio raketos, kuriomis būtų galima smogti į Rusijos teritoriją.Kitas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas įvyks gyvai birželio 15 dieną per NATO ministrų susitikimą Briuselyje.

Ukraina: rusai organizuoja „ekskursijas“ po sunaikintą Mariupolio teatrąRusijos pajėgos surengė „ekskursiją“ į teatrą, kuris buvo sunaikintas per oro antskrydį, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.Tuo metu, kai šis pastatas Mariupolyje buvo sugriautas, jis tarnavo kaip slėptuvė. Rusijos pajėgos į jį taikėsi, nepaisant to, kad lauke rusų kalba buvo užrašytas žodis „vaikai“.Rusijos gynybos ministerija šį teiginį atmetė.https://twitter.com/MFA_Ukraine/status/1528658213591298048?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1528658213591298048%7Ctwgr%5E%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fnews.sky.com%2Fstory%2Fukraine-news-live-public-dissatisfaction-predicted-in-russia-after-claim-they-have-lost-as-many-troops-as-in-nine-year-afghan-war-12541713

Charkivo srityje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojai išlaisvino 24 gyvenvietesUkrainos kariai iš rusų išlaisvino daugiau nei 20 Charkivo srities gyvenviečių. Vietos gyventojams buvo suteikta reikiama pagalba.Tai socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.Iš viso Ukrainos kariuomenė išlaisvino 24 gyvenvietes, įskaitant Kutuzovkos kaimą. „Čia ilgiau nei du mėnesius darželio rūsyje ilgiau gyveno apie 170 vietos gyventojų. Iš jų – 40 vaikų nuo 3 mėnesių iki 12 metų“, – rašoma pranešime.

Du Rytų Ukrainos miestai liko be dujųDujų tiekimas dviems rytų Ukrainos miestams buvo sustabdytas po to, kai rusų apšaudymo metu buvo apgadintas magistralinis dujotiekis, pranešė šalies dujų sistemos operatorius.Dėl atakos dujos nebetiekiamos į Donecką ir Luhanską.

Vengrija toliau daro spaudimą ES partnerėms dėl rusiškos naftosEuropos Sąjungai (ES) siekiant rusiškos naftos embargo,  Vengrija toliau daro spaudimą partnerėms Europoje. Briuselyje vykusiame susitikime, skirtame pasirengti po savaitės vyksiančiai ES viršūnių konferencijai, Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga pareiškė, jog jos šaliai reikia „milžiniškos pinigų sumos“, kad galėtų investuoti į alternatyvas rusiškai naftai.Vengrija šiuo klausimu „tęsia derybas su Europos Komisija“, sakė ministrė. Tačiau kol kas tinkamo plano nėra. „Laukiame naujo pasiūlymo, ir tada galėsime daryti pažangą“, - pabrėžė K. Varga.Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjartas anksčiau įvardijo, kad šaliai reikia „15-18 mlrd. eurų“ ir iš Europos Komisijos pareikalavo pasiūlymo dėl finansavimo iš ES lėšų. Briuselis į tai reagavo su nuostaba. Vengrijos reikalavimas esą „perdėtas“.Vengrija, jos duomenimis, 65 proc. naftos gauna per „Družba“ dujotiekį iš Rusijos. K. Varga patvirtino, kad pradžioje reikia išsiaiškinti, ar įmanomas naftos tiekimas per „Adria“ vamzdyną, kuris baigiasi Kroatijoje.Tuomet reikėtų techniškai pertvarkyti Vengrijos naftos perdirbimo įmones. Trečia, Vengrija nori ilgainiui pereiti prie branduolinės energijos. Visam tam reikia didelių sumų.Europos Komisija gegužės pradžioje pasiūlė laipsnišką rusiškos naftos importo sustabdymą. Žaliavinei naftai embargas įsigaliotų po šešių mėnesių, naftos produktams – po aštuonių. Vengrijai norima suteikti pereinamąjį laikotarpį iki 2024 metų pabaigos.Nepaisant to, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas grasina veto, nes mato grėsmę energijos tiekimui į jo šalį. Nuolaidų reikalauja ir Slovakija, Čekija bei Bulgarija.Jei šią savaitę susitarimo nepavyks pasiekti, baiminamasi atviro ginčo ES viršūnių susitikime. ES šalių lyderiai susitikime Briuselyje dalyvaus kitos savaitės pirmadienį ir antradienį.

Ukrainos generalinis prokuroras teigia, kad vykdoma apie 13 tūkst. karo nusikaltimų tyrimųUkrainoje vyksta apie 13 tūkst. tyrimų dėl įtariamų Rusijos karių karo nusikaltimų, pranešė šalies generalinis prokuroras.Nuo tada, kai buvo pateikti kaltinimai, Rusija nuolat neigia įvykdžiusi karo žiaurumus.

Okupuotame Chersono regione Rusija oficialiai šalia grivinos įvedė ir rublįMaskvos kontroliuojamo Ukrainos Chersono regiono valdžia pirmadienį paskelbė, kad šalia Ukrainos grivinos kaip oficiali valiuta įvedamas rublis.Regiono sostinė Chersonas buvo pirmasis didelis miestas, kurį užėmė Rusijos pajėgos po vasario 24 dienos, kai prasidėjo karinė invazija.„Šiandien bus išleistas įsakas, kuriuo oficialiai įvedama dviejų valiutų sistema Chersono srityje“, – vaizdo kreipimesi sakė promaskvietiškas regiono administracijos vadovas Vladimiras Saldo.„Tai reiškia, kad visi prekiautojai turi teisę, o vėliau privalės kainas rodyti dviem valiutomis – grivinomis ir Rusijos rubliais, – sakė jis. – Kursas – du Rusijos rubliai už griviną“.Jis pridūrė, kad artimiausiomis dienomis Rusijos bankas atidarys filialą Chersone ir pasiūlys sąskaitas įmonėms, kurios galės pateikti ukrainietiškus dokumentus.Rusijos pareigūnai ir Maskvos paskirtos valdžios institucijos teigia, kad pietinis Ukrainos Chersono regionas, per kurį eina sausumos tiltas į Krymą, greičiausiai taps Rusijos dalimi.Keliuose Ukrainos miestuose, įskaitant Chersoną, Mariupolį ir Berdianską, Maskva įsteigė vietos administracijas, atsakingas už normalaus gyvenimo atkūrimo regimybę ir ateities Rusijos sudėtyje pagrindų kūrimą.

Kremlius pasmerkė „teroro ataką“ prieš Maskvos statytinį UkrainojeKremlius pirmadienį apkaltino Ukrainos „nacionalistus“ surengus „teroro ataką“ prieš vieną Maskvos statytinį, paskirtą į aukšto rango postą Rusijos okupuotoje Ukrainos pietinėje dalyje.Andrejus Ševčikas buvo paskirtas Zaporižios srityje esančio Enerhodaro meru, kai Rusijos pajėgos perėmė kontrolę šiame mieste, kuriame veikia didžiausia Europoje atominė elektrinė.Sekmadienį A. Ševčikas ir du jo apsaugininkai buvo sužeisti per sprogimą, kai jie įžengė į vieną pastatą..Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams Maskvoje sakė, kad Ukrainoje „tokius metodus naudoja nacionalistiniai elementai“.„Žinoma, tai verčia mūsų kariuomenę būti budrią, imtis prevencinių priemonių, kad tokių teroro atakų nebeįvyktų“, – pažymėjo jis.Vietos policijos pareigūnas Aleksejus Selivanovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad A. Ševčikas „patyrė nudegimų ir sužalojimų, bet jo ir jo asmens sargybinių gyvybei pavojaus nėra“.A. Selivanovas sakė, kad į promaskvietiško pareigūno gyvybę buvo pasikėsinta detonavus sprogstamąjį įtaisą, paslėptą elektros skydinėje. Pasak jo, pagal sprogimo galią įtaisas prilygo 700 gramų trotilo.Beveik 50 tūkst. gyventojų turintis Enerhodaras buvo pastatytas praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje prie Dniepro upės iškilusios atominės elektrinės darbuotojams. Šešis blokus turinti Zaporižios elektrinė yra pavadinta pagal netoliese esantį srities administracinį centrą.

Didžiausias pasaulyje kavinių tinklas „Starbucks“ visiškai traukiasi iš RusijosDidžiausias pasaulyje kavinių tinklas „Starbucks“ dėl karo Ukrainoje po 15 metų visiškai traukiasi iš Rusijos. Koncernas pirmadienį paskelbė, kad visam laikui uždaro savo kavines šalyje ir nebeturės ten savo prekės ženklo.„Starbucks“ savo veiklą Rusija sustabdė jau kovą – protestuodamas prieš invaziją į Ukrainą.Kavinių tinklas Rusijoje veikė nuo 2007 metų ir pastaruoju metu čia turėjo 130 filialų, kuriuose dirbo apie 2 000 darbuotojų. Įmonės dar šešis mėnesius toliau mokės algas darbuotojams ir rems juos ieškant naujo darbo.Koncernas kol kas nepateikė konkrečios informacijos apie pasitraukimo iš Rusijos tvarkaraštį ir eigą bei finansines detales.

Zelenska kreipėsi į PSO asamblėją prašydama padėti ukrainiečiamsUkrainos pirmoji ponia pirmadienį paragino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) padėti įveikti didžiulę psichikos sveikatos krizę šalyje ir perspėjo, kad Rusijos karo padariniai gali būti jaučiami dešimtmečius.„Po to, ką ukrainiečiai patyrė okupacijos metu, fronte, bombų slėptuvėse, per apšaudymus... jiems reikia reabilitacijos taip pat, kaip ir fiziškai sužeistiems žmonėms“, – sakė Olena Zelenska vaizdo ryšiu kalboje kasmetinei PSO asamblėjai.„Šio karo pasekmės, deja, išliks ilgus metus ir dešimtmečius“, – sakė ji.Tą pačią dieną jos vyras, prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas vaizdo ryšiu Davoso Pasaulio ekonomikos forume, paragino taikyti Rusijai kuo griežtesnes sankcijas.O. Zelenska sakė, kad su PSO pagalba Ukraina bus pasirengusi imtis „kovos už mūsų žmonių psichinę sveikatą“.„Rusijos karas parodė baisumus, kurių negalėjome įsivaizduoti“, – kalbėjo ji. – PSO yra įsipareigojusi saugoti svarbiausias žmogaus teises į gyvybę ir sveikatą. Dabar jos abi yra pažeidinėjamos Ukrainoje“.O. Zelenska kalbėjo apie tai, kaip karo pavojai atsiliepia kasdieniam civilių žmonių gyvenimui ir Ukrainos sveikatos apsaugos sistemai.Šiuo metu, sakė prezidento žmona, „nė vienas ukrainietis, nei suaugęs, nei mažas vaikas, negali būti tikras, kad rytoj atsibus ir į jo namus nepataikys raketa“.„O gydytojai negali būti tikri, kad jų greitosios pagalbos automobiliai nebus susprogdinti pakeliui pas pacientą“, – kalbėjo ji.O. Zelenska atkreipė dėmesį į žmones, kurie nuo bombų ir apšaudymų slėpėsi Charkivo metro sistemoje, kai kurie iš ten neišėjo nuo invazijos pradžios prieš tris mėnesius.„Jie ne tik slepiasi, jie ten gyvena su vaikais ir naminiais gyvūnais“, – pažymėjo ji.Ji paragino tarptautinę bendruomenę padėti Ukrainai, kuri skiria daug dėmesio karą patyrusių asmenų psichikos sveikatai ir psichosocialinei gerovei. „Esame užsibrėžę (tai) padaryti greitai... kad kartu su pergale kare pasiektume ir pergalę prieš mūsų piliečių sielvartą, šoką ir stresą“, – sakė O. Zelenska.

Donecko „liaudies respublikos“ vadovas: „Azovstal“ pasidavę Ukrainos kariai bus teisiamiMariupolio „Azovstal“ gamykloje pasidavę Ukrainos kariai bus teisiami, pareiškė vadinamosios Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) vadovas Denisas Pušilinas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros ir BBC.„Belaisviai iš „Azovstal“ šiuo metu laikomi DLR teritorijoje. Esama ketinimų respublikos teritorijoje suorganizuoti tarptautinį tribunolą“, – tvirtino D. Pušilinas ir pridūrė, kad šiuo metu rengiamas tribunolo statutas.Lieka neaišku, kokie kaltinimai bus pareikšti Ukrainos kariams.

UNHCR: iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 6,5 mln. žmoniųNuo karo Ukrainoje pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 6,5 mln. žmonių. Tokį skaičių pirmadienį Ženevoje paskelbė JT Pabėgėlių agentūra (UNHCR).Tarp kaimyninių šalių daugiausiai pabėgėlių priėmė Lenkija – 3,5 mln.Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną į Ukrainą vėl įvažiavo beveik 2 mln. žmonių. Kiek jų grįžo į tėvynę visam laikui, o kiek įvažiavo ir vėl išvažiavo, UNHCR duomenimis, nėra aišku. Prieš karą Ukraina turėjo apie 44 mln. gyventojų.Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos, kurį renka duomenimis apie vadinamuosius vidaus pabėgėlius, Ukrainoje jų yra 8 mln.

Rusų kariai pradėjo „Azovstal“ teritorijos išminavimą„Azovstal“ plieno gamyklą užėmę Rusijos kariai teritorijoje ieško minų ir sprogmenų, kuriuos čia paliko ir ukrainiečių, ir rusų pajėgos. Apie tai skelbia agentūra „Reuters“, remdamasi vaizdo medžiaga.„Uždavinys labai sudėtingas, priešas padėjo savo minų, mes taip pat padėjome priešpėstinių minų, kad jį blokuotume. Mūsų dar laukia maždaug dvi savaitės darbo“, - sakė vienas rusų karys, nurodęs tik savo kovinį vardą „Babajas“.Minos kontroliuojamai detonuojamos, o aplinkiniai keliai buldozeriais valomi nuo nuolaužų. „Per praėjusias dvi dienas sunaikinta per 100 sprogmenų. Darbai tęsiasi“, - teigė karys.

Zelenskis: per gegužės 17 d. smūgį Desnos miestui žuvo 87 žmonėsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad per gegužės 17 d. Rusijos karinių pajėgų surengtą smūgį karinei bazei Desnos mieste žuvo 87 žmonės.„Šiandien Desnoje po griuvėsiais yra 87 žmonės. 87 žuvusių žmonių lavonai“, – kreipdamasis į Davoso viršūnių susitikimą teigė V. Zelenskis.Rusijos smūgiai Desnai buvo viena iš retų atakų, pastarosiomis savaitėmis surengtų sostinės Kyjivo srityje. Už maždaug 77 km į šiaurę už Kyjivo išsidėsčiusioje Desnoje yra didelis karinis poligonas. Vietos sveikatos priežiūros pareigūnai anksčiau skelbė, kad per minėtą smūgį žuvo aštuoni žmonės.V. Zelenskis nurodė, kad Ukraina labai brangiai moka už laisvę ir nepriklausomybę.

Per Lenkiją atgal į Ukrainą sugrįžo daugiau kaip 1,5 mln. žmoniųNuo Rusijos invazijos sukeltos pabėgėlių bangos pradžios iš kaimyninės Lenkijos atgal į Ukrainą sugrįžo daugiau kaip 1,5 mln. žmonių. Tai pirmadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga.Nuo karo pradžios vasario 24-ąją sieną iš Ukrainos į Lenkiją kirtusių žmonių skaičius praėjusios savaitės pabaigoje viršijo 3,5 mln. ribą. Tačiau pastaruoju metu į Ukrainą grįžtančių žmonių skaičius, lenkų pasieniečių duomenimis, diena po dienos buvo didesnis nei atvykstančiųjų į Lenkiją.Sekmadienį sugrįžėlių buvo 31 700, ir tai yra net pusantro karto daugiau nei tą pačią dieną iš Ukrainos į Lenkiją įvažiavusių žmonių skaičius (apie 20 000).Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios į užsienį pabėgo daugiau kaip 6,4 mln. žmonių.Prieš karą Ukrainoje gyveno 44 mln. žmonių.

Ukrainos žvalgybos vadovas: buvo surengtas pasikėsinimas į Putino gyvybęUkrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pirmininkas Kyrylo Budanovas tvirtina, kad prasidėjus karui prieš Ukrainą, buvo surengtas pasikėsinimas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino gyvybę.„Buvo pasikėsinimų į V. Putino gyvybę... Ne taip seniai į jo gyvybę net buvo pasikėsinta, kaip sakoma, per Kaukazo atstovus. Tai nėra vieša informacija. Pasikėsinimas buvo visiškai nesėkmingas, bet jis tikrai vyko... Tai buvo maždaug prieš du mėnesius.Dar kartą sakau, kad jis buvo nesėkmingas. Apie šį įvykį nieko nebuvo skelbiama, bet jis vyko“, – per interviu pravda.com.ua sakė Ukrainos žvalgybos vadovas.Daugiau informacijos K. Budanovas nepateikė.

Maskvai – Italijos planas dėl karo UkrainojeMaskva gavo ir nagrinėja Italijos pasiūlytą planą karui Ukrainoje užbaigti. Apie tai pranešė Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka.Kad toks planas egzistuoja, Italijos žiniasklaida paskelbė praėjusią savaitę. Dokumentą parengė Italijos vyriausybė ir išsiuntė JT generaliniam sekretoriui bei Didžiojo septyneto šalims. Ukrainos valdžia taip pat pranešė, kad susipažins su pasiūlymu.Kaip rašė „La Repubblica“, planą sudaro keturi punktai. Pirmajame siūloma nutraukti ugnį ir demilitarizuoti fronto liniją stebint JT, tada turi prasidėti derybos dėl Ukrainos statuso – Italijos valdžia siūlo įtvirtinti neutralų šalies statusą, tačiau leisti jai įstoti į Europos Sąjungą (ES).Paskui turi būti sudarytas susitarimas dėl „ginčytinų teritorijų statuso“. Jame numatoma plati Krymo ir Donbaso autonomija. Šie regionai galėtų patys spręsti kalbos ir saugumo klausimus, tačiau liks suverenia Ukrainos teritorija. Galiausiai turi būti sudarytas daugiašalis susitarimas dėl taikos ir saugumo Europoje.

Ukrainoje dėl karo nusikaltimų kaltu pripažintas Rusijos karys ketina apskųsti jam skirtą bausmęUkrainoje dėl karo nusikaltimų kaltu pripažintas 21-erių Rusijos karys ketina apskųsti jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pranešė jo advokatas.„Tai yra griežčiausia įmanoma bausmė ir bet koks sveiko proto žmogus jai priešintųsi“, – po teismo posėdžio pareiškė kario advokatas Viktoras Ovsianikovas ir pridūrė, kad prašys panaikinti paskelbtą nuosprendį.

Rusijos URM: JAV turi teisę užtikrinti savo ambasados Kyjive saugumąJAV turi teisę suderinusios su Kyjivu nusiųsti į Ukrainą jūrų pėstininkų savo ambasados saugumui užtikrinti, bet jų veiksmai neturi peržengti diplomatinės misijos apsaugos mandato ribų.Tai pirmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka, praneša „Interfax“.„Kiekviena šalis turi teisę užtikrinti savo ambasados saugumą tomis jėgomis, kurios suderintos su Kyjivu. Bet jei tai peržengs šio mandato ribas, kils klausimų“, - sakė žurnalistams A. Rudenka.Anksčiau leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, kad JAV kariškiai ir diplomatai svarsto galimybę nusiųsti specialiųjų pajėgų karių į Kyjivą saugoti ten vėl atidarytos šalies ambasados. Laikraščio žiniomis, į Ukrainos sostinę norima permesti kelias dešimtis Amerikos kariškių.Amerikos diplomatines atstovybes visame pasaulyje paprastai saugo JAV jūrų pėstininkai. Pasak laikraščio, dėl jų misijos Ukrainos sostinėje tariasi Pentagono ir Valstybės departamento atstovai.„The Wall Street Journal“ pažymi, kad net ir toks Amerikos kariškių atsiradimas Kyjive būtų eskalacija turint omenyje ankstesnius JAV prezidento Joe Bideno pareiškimus, jog Vašingtonas nesiųs kariškių į Ukrainą. Šiuo metu JAV diplomatinę misiją Ukrainos sostinėje saugo Valstybės departamento Diplomatų saugumo tarnybos pareigūnai.JAV ambasada Kyjive atnaujino darbą gegužės 18 d.

Kremlius nesvarsto galimybės iškeisti Medvedčuką į Mariupolio gynėjusKremlius nesvarsto galimybės iškeisti Ukrainoje sulaikytą oligarchą Viktorą  Medvedčuką į Mariupolio gynėjus. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos prezidento spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo pareiškimu.„Mes jau sakėme, kad V. Medvedčukas yra Ukrainos pilietis, be to, jis nėra kariškis. O asmenys, pasidavę į nelaisvę gamykloje „Azovstal“, yra kariškiai ir nacionalistinių formuočių nariai, todėl tai visiškai skirtingos kategorijos, ir čia kažin ar galima kalbėti apie kažkokius mainus“, - pareiškė jis pirmadienį žurnalistams.Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas sakė, jog dabar vedamos aktyvios derybos dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino kūmo iškeitimo į kovotojus iš „Azovstal“. Stebėtojai teigia, kad kaip tik todėl V. Medvedčukas sutiko duoti parodymus prieš buvusį Ukrainos prezidentą Petro Porošenką.Vasario 27 d. buvo pranešta, kad V. Medvedčukas, įtariamas valstybės išdavimu ir teroristinės organizacijos rėmimu, pabėgo iš namų arešto.Balandžio 12 d. per specialią Ukrainos saugumo tarnybos operaciją jis buvo sulaikytas. Po savaitės V. Medvedčukas paprašė Ukrainos ir Rusijos prezidentų iškeisti jį į karo belaisvius ukrainiečius, bet Kremlius ir tada nesutiko su tokiais mainais.

Kyjivo teismas Rusijos kariui skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę už karo nusikaltimusTeisėjų kolegija Kyjive vieną į Ukrainą įsiveržusios Rusijos karį pirmadienį pripažino kaltu dėl karo nusikaltimų ir skyrė jam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.Nuosprendį galima apskųsti per 30 dienų.Teismo posėdį platformoje „YouTube“ savo kanaluose transliavo Ukrainos žiniasklaidos priemonės.21 metų rusų karys Vadimas Šišimarinas Kyjive surengtame teisme pripažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

Ukrainos pareigūnai demaskavo neteisėto šaukiamojo amžiaus vyrų gabenimo į Rumuniją kanaląUkrainos saugumo tarnybos pareigūnai demaskavo neteisėto šaukiamojo amžiaus vyrų gabenimo į Rumuniją kanalą. Ši „paslauga“ kainavo 10 tūkst. eurų.Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.Tyrėjų duomenimis, žmonių kontrabandos schemos organizatorius buvo Bukovinos gyventojas, kuris įtraukė į neteisėtą veiklą du pažįstamus. Vienas iš jų buvo su Rumunija besiribojančio miškų ūkio darbuotojas.„Už 10 tūkst. eurų įtariamieji padėjo trims karo prievolininkams patekti į Rumunijos teritoriją apeinant pasienio punktus. Schemos dalyviai buvo demaskuoti ir sulaikyti Černivcų rajone netoli valstybės sienos“, - informavo Ukrainos prokuratūros spaudos tarnyba.Dabar sprendžiama, kokią kardomąją priemonę skirti sulaikytiesiems. Jiems gresia laisvės atėmimas iki devynerių metų.

Naujoji Zelandija mokys Ukrainos pajėgas naudoti artilerijąNaujosios Zelandijos vyriausybė pirmadienį pristatė planus apmokyti nedidelį skaičių Ukrainos karių naudotis lauko artilerijos pabūklais, taip sustiprindama šalies įsitraukimą į konfliktą kitoje pasaulio dalyje.Ministrė pirmininkė Jacinda Ardern sakė, kad jos kabinetas sutiko dislokuoti iki 30 Naujosios Zelandijos gynybos pajėgų (NZDF) narių Didžiojoje Britanijoje mokyti Ukrainos pajėgas naudoti 105 mm haubicas L119. „Per visą Rusijos puolimą Ukrainoje aiškiai pasisakome, kad toks baisus nekaltų žmonių ir kitos šalies suvereniteto užpuolimas yra blogis, – sakė J. Ardern. – Mūsų atsakas yra ne tik Rusijos pasmerkimas bet ir praktinė parama Ukrainai.“Naujoji Zelandija jau dislokavo „C130 Hercules“ orlaivį ir NZDF personalą Europoje, kuris teikia žvalgybos, transportavimo ir logistikos paramą Ukrainai. J. Ardern sakė, kad toks sprendimas – jautrus nesikišančiai Naujajai Zelandijai – priimtas atidžiai išnagrinėjus pagalbos prašymą.Dislokavimas vyks iki liepos pabaigos, o gynybos pajėgų vadas oro maršalas Kevinas Shortas sakė, kad jo darbuotojai tikisi apmokyti maždaug 230 Ukrainos karių. Jo manymu, bus apmokyta apie 30 įgulų, išmokyti kiekvieną jų užtruks savaitę.

Serbija pasirašė Rusiją smerkiančią deklaracijąAdrijos ir Jonijos jūrų regiono valstybės, įskaitant Serbiją, priėmė deklaraciją, kurioje Rusijos įsiveržimas į Ukrainą apibūdinamas kaip neteisėtas ir nepateisinamas ir reiškiama parama Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, vienybei ir teritorijos vientisumui.Dokumentas buvo pasirašytas per kasmetinę konferenciją Tiranoje, praneša portalas „Euractiv“.Kroatijos, Slovėnijos, Italijos, Graikijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos, Albanijos ir San Marino atstovai buvo susirinkę ES strategijos Adrijos ir Jonijos jūrų regionui (EUSAIR) formatu.Bendroje deklaracijoje dėl būsimo bendradarbiavimo jie išvardijo 25 punktus, iš kurių pirmas buvo skirtas karui Ukrainoje.„Mes, (...) vyriausybių atstovai, labai apgailestaujame dėl neteisėtos ir nepagrįstos Rusijos agresijos prieš Ukrainą (...). Patvirtiname savo įsipareigojimą siekti Ukrainos suvereniteto, nepriklausomybės, vienybės ir teritorijos vientisumo su tarptautinės bendrijos pripažintomis jos sienomis“, - rašoma dokumente.Ši deklaracija nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas ir tik išreiškia bendrą ją pasirašiusių šalių politinę poziciją.Kaip žinoma, Serbija nepritaria sankcijoms prieš Rusiją, kurių buvo imtasi dėl Kremliaus agresijos prieš Ukrainą.

Ukraina skelbia Rusijai padariusi beprecedentį nuostolį: ačiū propagandistamsUkrainos ginkluotosios pajėgos pirmą kartą šiuolaikinėje istorijoje sunaikino Rusijos savaeigį artilerijos įrenginį „Tiulpan“. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų strateginės komunikacijos centras, sunaikinti šią užpuolikų karinę techniką pavyko Rubižnės rajone.  Savaeigį artilerijos įrenginį 2C4 „Tiulpan“ Ukrainos gynėjai galėjo sunaikinti po to, kai rusų propagandistai nutekino jo geografinę dislokacijos vietą. Šis įvykis buvo užfiksuotas viename vaizdo įraše.  „Tai pirmas dokumentiškai patvirtintas atvejis, kai tokios klasės savaeigis artilerijos įrenginys buvo sunaikintas ne tik šiame kare, bet ir apskritai šiuolaikinėje istorijoje. Tikėkite Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis! Šlovė Ukrainai!“ – rašoma žinutėje.Kaip pranešė „Unian“, Rusija pagrindines savo pajėgas yra sutelkusi Luhansko srityje: jos bando užimti Severodonecką.Savaeigį artilerijos įrenginį, kuriuo Rusijos pajėgos sugriovė Pavlogrado tiltą ir apšaudė Severodonecką, Ukrainos nacionalinė gvardija sunaikino gegužės 21 dieną.Luhansko srities vadovas Serhijus Gaidajus patvirtino, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pakoreguoti savo ugnį padėjo būtent Rusijos propagandistų vaizdo įrašas.  „Dėkojame Rusijos propagandistams už [galimybę] nusitaikyti. Puikavosi, o dabar net į paketus nėra ką surinkti. Ir taip bus su visais! Šlovė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms!“, – pranešė S. Gaidajus.https://t.me/uniannet/56224

Borisas Johnsonas parašė laišką Ukrainos vaikamsDidžiosios Britanijos vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas parašė atvirą laišką Ukrainos vaikams, kuriame juos patikino, kad jie ne vieni ir kad Ukraina iškovos pergalę, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.Laiško tekstą skelbia „Sky News“.B. Johnsonas prisiminė balandžio mėnesį surengtą savo kelionę į Kyjivą, kur jis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, ir paragino vaikus „didžiuotis savo šalimi, savo tėvais, savo šeimomis ir savo kariais, o labiausiai – savimi“.„Daugelis iš jūsų matė ar išgyveno tai, ko neturėtų matyti nė vienas vaikas. Vis dėlto Ukrainos vaikai mus visus kasdien moko būti stiprius ir orius, laikyti aukštai iškeltą  galvą net sunkiausiu metu. Aš nežinau geresnio sektino pavyzdžio viso pasaulio vaikams ir suaugusiesiems“, - rašoma laiške.B. Johnsonas taip pat patikino Ukrainos vaikus, kad „jūs nesate vieni“.„Galbūt jūs turėjote išsiskirti su draugais namuose, bet jūs turite milijonus kitų visame pasaulyje. Čia, Jungtinėje Karalystėje, mes iškeliame Ukrainos vėliavas virš mūsų namų, biurų, bažnyčių, parduotuvių ir žaidimų aikštelių, netgi virš mano paties stogo Dauningo gatvėje, kur langus puošia britų vaikų nupieštos saulėgrąžos. Mūsų jaunuoliai piešia jūsų vėliavą savo klasėse ir gamina mėlynas ir geltonas apyrankes, remdami jūsų šalį“, - rašo B. Johnsonas.„Aš, kaip ir jūsų prezidentas, tikiu, kad Ukraina laimės šį karą. Nuoširdžiai tikiuosi, kad netrukus galėsite grįžti į savo namus, mokyklas, šeimas. Ir kad ir kas nutiktų, kad ir kiek tai truktų, mes Jungtinėje Karalystėje  niekada jūsų nepamiršime ir visada didžiuosimės tuo, kad galime vadinti jus savo draugais“, – pabrėžė Didžiosios Britanijos premjeras.UNICEF duomenimis, nuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainą turėjo palikti 2 mln. vaikų, daugiau kaip pusė jų atvyko į Lenkiją.

Zelenskis: Rytų Ukrainoje kasdien galimai žūsta po 50–100 ukrainiečiųUkrainos rytuose kasdien galimai žūsta nuo 50 iki 100 ukrainiečių, pareiškė šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja BBC.Pasak jo, šie žmonės žūsta gindami Ukrainą toje teritorijoje, kurioje padėtis šiuo metu „pati sudėtingiausia“.V. Zelenskis nedetalizavo, tačiau manoma, kad čia prezidentas kalbėjo apie karo nuostolius ir leido suprasti, kokios įnirtingos kovos verda Rytų Ukrainoje.Rusijos pajėgos pastaruoju metu suintensyvino savo bandymus perimti miestų rytinėje Donbaso srityje kontrolę ir daug dėmesio skiria Severodoneckui.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 29,2 tūkst. okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 23 d. jau neteko apie 29,2 tūkst. kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 293 tankų, 3 166 šarvuotųjų kovos mašinų, 604 artilerijos sistemų, 201 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 93 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 204 lėktuvų, 170 sraigtasparnių, 2 206 automobilių, 13 laivų, 476 dronų, 110 sparnuotųjų raketų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Britų žvalgyba: „Terminator“ rusams vargu ar padėsVienintelė tokia Rusijos pėstininkų kovos mašinų BMP-T „Terminator“ grupė galimai nukreipta puolimui į Luhansko srities Severodonecką. Taip teigiama britų karinės žvalgybos ataskaitoje, skirtoje kariniams veiksmams Ukrainoje.Kaip teigiama pranešime, žvalgyba pastebėjo „Terminator“ mašinų, judančių Severodonecko kryptimi. Tokias mašinas turi tik Centrinės karinės apygardos pajėgos, apie tai Rusijos žiniasklaida skelbė praeitais metais. Žvalgybos ataskaitoje konkrečiai minima Centrinė pajėgų grupė, o tai nėra labai tiksli formuluotė (taip vadinosi sovietinių dalinių grupė tuometinėje Čekoslovakijoje šaltojo karo laikais).Anot skelbiamos informacijos, Rusijos įsiveržime į Ukrainą dalyvaujančios Centrinės karinės apygardos pajėgos anksčiau dalyvavo Kyjivo puolime ir patyrė didelių nuostolių. Jų karinės mašinos pažymėtos ženklu „O“, kuris vadinamosios „specialiosios operacijos“ kontekste žymiai mažiau žinomas nei Z ir V.Rusija „Terminator“ mašinas sukūrė, kai atsirado specialios pagrindinių tankų, naudojamų karuose Afganistane ir Čečėnijoje, apsaugos poreikis. Pagrindinė šių mašinų užduotis – pakenkti priešo prieštankinėms priemonėms ir nustatytiems tikslams. Pirmą karą socialiniuose tinkluose šių kovos mašinų nuotraukos karinių veiksmų Ukrainoje kontekste pasirodė gegužės 15 dieną.Anot britų karinės žvalgybos specialistų, perimti Severodonecko rajono kontrolę išlieka vienas iš pagrindinių taktinių Rusijos armijos tikslų. Nepaisant to, net jeigu pavyks ten permesti maksimalų kiekį „Terminator“ mašinų (dešimt), vargu, ar jų vaidmuo puolime bus labai ryškus, spėja britų gynybos ekspertai.

Bidenas: Rusija turi ilgai mokėti už karą UkrainojeJAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad Rusija „turi mokėti ilgalaikę kainą“ už savo „barbariškumą Ukrainoje“, turėdamas galvoje Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių Maskvai taikomas sankcijas.Jei po bet kokio būsimo Rusijos ir Ukrainos santykių atnaujinimo „sankcijos nebus toliau palaikomos įvairiais būdais, kokį signalą tai pasiųs Kinijai apie bandymo jėga užimti Taivaną kainą“, klausė prezidentas.   

Rusija Ukrainoje jau neteko tiek karių, kiek Sovietų Sąjunga Afganistane per devynerius metusPer tris pirmuosius plataus masto agresijos prieš Ukrainą mėnesius Rusija jau neteko tiek kareivių, kiek Sovietų Sąjunga Afganistane per devynerius metus.Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi Didžiosios Britanijos žvalgybos duomenimis.„Per tris pirmuosius vadinamosios specialiosios karinės operacijos mėnesius Rusija tikriausiai patyrė panašų aukų skaičių, kaip ir Sovietų Sąjunga per devynerius metus trukusį karą Afganistane“, - rašoma Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos tviteryje.Pasak žinybos atstovų, prastos taktikos, ribotos priedangos iš oro ir lankstumo stokos derinys nulėmė tokį didelį aukų skaičių, kuris toliau auga vykstant puolimui Donbase.„Rusijos visuomenė praeityje buvo jautri aukoms, patirtoms per karus. Augant nuostoliams Ukrainoje, jie darysis vis akivaizdesni, o visuomenės nepasitenkinimas karu ir noras jį išsakyti gali didėti“, - konstatuoja britų žvalgyba.

JAV: svarstoma galimybė nusiųsti specialiųjų pajėgų saugoti šalies ambasados KyjiveJAV kariškiai ir diplomatai svarsto galimybę nusiųsti specialiųjų pajėgų karių į Kyjivą saugoti ten vėl atidarytos šalies ambasados, praneša leidinys „The Wall Street Journal“.Amerikos diplomatines atstovybes visame pasaulyje paprastai saugo JAV jūrų pėstininkai. Pasak laikraščio, dėl jų misijos Ukrainos sostinėje tariasi Pentagono ir Valstybės departamento atstovai.„The Wall Street Journal“ pažymi, kad net toks Amerikos kariškių atsiradimas Kyjive būtų eskalacija turint omenyje ankstesnius JAV prezidento Joe Bideno pareiškimus, kad Vašingtonas nesiųs kariškių į Ukrainą.Šiuo metu JAV diplomatinę misiją Ukrainos sostinėje saugo Valstybės departamento Diplomatų saugumo tarnybos pareigūnai.

Baltarusija pasienyje su Ukraina dislokavo papildomų pajėgųBaltarusijos ginkluotosios pajėgos intensyviai vykdo žvalgybą ir dislokuoja papildomus dalinius pasienio teritorijose. Tai teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, rašo UNIAN.„Voluinės ir Polesės kryptimis Baltarusijos ginkluotosios pajėgos intensyviai vykdo žvalgybą, Gomelio regiono pasienio teritorijose dislokuoti papildomi daliniai. Raketų ir aviacijos smūgių iš Baltarusijos teritorijos grėsmė išlieka“, – teigiama Generalinio štabo pirmadienio rytą paskelbtoje ataskaitoje.

Ukrainos kariuomenė: Rusijos puolimas sutelktas į SeverodonetskąDaugelis pastatų Severodonetske buvo sugriauti per kelias savaites vykusį intensyvų Rusijos apšaudymą. Rusijos kariai bandė prasiveržti pro Ukrainos pajėgų gynybos linijas ir pasiekti Luhansko srities administracines sienas, sakoma naujausioje Ukrainos kariuomenės ataskaitoje pirmadienio rytą.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigia, kad rusai sutelkė savo pastangas Severodonecko miestui.Pranešime priduriama, kad Rusijos pajėgos suaktyvino savo orlaivių naudojimą, siekdamos sunaikinti svarbiausią Ukrainos infrastruktūrą aktyvių kovinių operacijų srityje.Ukrainos pajėgos per pastarąsias 24 valandas atrėmė 11 priešo atakų rytuose, priduriama pranešime.

Per raketų ataką žuvo žmogusMažiausiai vienas žmogus žuvo sekmadienį per Rusijos raketų ataką Malino mieste, Žitomiro regione, į vakarus nuo Kijevo, pranešė Ukrainos kariuomenė.Ukrainos oro pajėgų valdymo centras pranešė, kad Rusijos pajėgos iš pietryčių krypties į infrastruktūros objektus Žitomire paleido „karinio jūrų laivyno sparnuotąsias raketas“.Centras pridūrė, kad jo oro gynybos padaliniai sunaikino keturias Rusijos sparnuotąsias raketas: tris sunaikino lėktuvai, vieną – priešlėktuvinė raketa.

JAV: Rusija negalės sutrikdyti ginklų tiekimo UkrainaiRusijos bandymai sutrikdyti ginklų tiekimą Ukrainai neturės reikšmingos įtakos JAV karinės pagalbos teikimo procesui. Tai spaudos konferencijoje pareiškė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, praneša „Ukrinform“.Atsakydamas į žurnalistų prašymą pakomentuoti Rusijos gynybos ministerijos pareiškimus, kad Rusijos kariai sunaikino didelę vakarietiškų ginklų partiją, J. Sullivanas sakė neturintis informacijos apie tai ir nesikonsultavęs su Ukraina šiuo klausimu.Pasak jo, skirtingais maršrutais buvo sukurta stabili ginklų tiekimo grandinė.„Todėl, net jei yra aplinkybių, kuriomis rusai galės smogti Ukrainoje, tai nesukels esminio mūsų teikiamos karinės pagalbos sutrikdymo“, – sakė J. Sullivanas.

Rusijos kariuomenė gali atnaujinti puolimą pietų kryptimiRusijos pajėgos sekmadienį tikriausiai tęsė pasirengimą atnaujinti puolimą pietų kryptimi. Tai teigiama Amerikos karo studijų instituto ataskaitoje, rašo UNIAN.Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos kariai šia kryptimi daugiausia dėmesio skiria antrinių gynybos linijų tiesimui, oro gynybos sistemų stiprinimui, žvalgybai ir Ukrainos pozicijų apšaudymui. „Tai rodo, kad jie sudaro sąlygas tolesniems puolamiesiems veiksmams“, – mano institutas.Be to, Rusijos pajėgos tęsė raketų ir artilerijos smūgius Zaporožės, Chersono, Dniepropetrovsko ir Mykolaivo regionams.