„Smerkiame visų formų terorizmą ir aktyviai kovojame su juo“, – sakė S. Niinisto žurnalistams, stovėdamas šalia JAV prezidento Joe Bideno, kuris ryžtingai palaikė Suomijos ir Švedijos siekį įstoti į NATO.

„Esame pasirengę atvirai ir konstruktyviai aptarti visus jums susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su mūsų naryste“, – sakė S. Niinisto, kreipdamasis į Turkiją, kuri kaltina Šiaurės šalis teikiant prieglobstį teroristinėms grupuotėms, įskaitant uždraustus kurdų kovotojus.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį priėmė vizito atvykusius Suomijos ir Švedijos lyderius, taip rodydamas tvirtą paramą jų siekiams įstoti į NATO, norint apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Per pompastišką renginį su raudonu kilimu ir garbės sargyba J. Bidenas priėmė švedų premjerę Magdaleną Andersson ir suomių prezidentą Sauli Niinisto, jiems vos prieš kelias dienas išreiškus norą prisijungti prie JAV vadovaujamo karinio aljanso.

Bendraudamas su žurnalistais J. Bidenas pareiškė, kad kad prie NATO prisijungti norinčios Šiaurės šalys atitinka visus kriterijus.

„Jos atitinka visus NATO reikalavimus ir dar daugiau“, – sakė J. Bidenas, šalia kurio stovėjo M. Andersson ir S. Niinisto, ir išreiškė „visapusišką Jungtinių Valstijų paramą“.

Nors Švedija ir Suomija neabejotinai priklauso Vakarų pasauliui, jos istoriškai daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos. Vis dėlto Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

J. Bidenas trečiadienį pareiškė „tvirtai“ remiantis Stokholmo ir Helsinkio siekius įstoti į NATO – organizaciją, laikančią vienos narės užpuolimą ataką prieš visą Aljansą.

„Kol bus svarstomos jų paraiškos dėl narystės NATO, Jungtinės Valstijos bendradarbiaus su Suomija ir Švedija, kad išliktų budrios prieš bet kokias grėsmes mūsų bendram saugumui, taip pat atgrasytų nuo agresijos ar agresijos grėsmės ir į jas sureaguotų“, – pareiškime nurodė Baltųjų rūmų vadovas.

Jungtinėse Valstijose tarptautines sutartis ratifikuoja Senatas, o Švedijos ir Suomijos narystės planai sulaukė plataus palaikymo. Balsavimas šiuo klausimu galėtų vykti prieš kitą mėnesį Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

Tačiau Turkija išreiškė abejonių dėl abiejų Šiaurės valstybių transatlantinių siekių, kaltindama jas suteikiant prieglobstį „teroristinėms“ kurdų organizacijoms.

Švedijos ir Suomijos paraiškas turi patvirtinti visos 30 dabartinių NATO narių.