„Kelias į ES negali būti sutrumpintas“, – sakė O. Scholzas ir pažymėjo, kad bet kokios išlygos Ukrainai būtų nesąžiningos Vakarų Balkanų valstybių, taip pat siekiančių narystės Bendrijoje, atžvilgiu.

„Priėmimo procesas nėra kelių mėnesių ar metų reikalas“, – kalbėjo kancleris.

Balandį O. Scholzas paragino paspartinti Vakarų Balkanų šalių pastangas įstoti į ES prasidėjus „naujai erai“ po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Pernai spalį per viršūnių susitikimą Slovėnijoje ES lyderiai tik pakartojo savo „įsipareigojimą plėtros procesui“, šiuo pareiškimu nuvildami šešias kandidates į ES – Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją, Juodkalniją, Šiaurės Makedoniją ir Kosovą, kurios tikėjosi konkretaus tvarkaraščio.

„Jau daugelį metų jos intensyviai vykdo reformas ir ruošiasi narystei“, – ketvirtadienį sakė O. Scholzas.

„Tai, ar laikomės joms duotų pažadų, yra ne tik mūsų patikimumo klausimas. Šiandien labiau nei bet kada anksčiau jų integracija yra ir mūsų strateginis interesas“, – kalbėjo kancleris.

O. Scholzas sakė, kad gegužės pabaigoje vyksiančiame ES viršūnių susitikime dalyvaus „su aiškia žinia, kad Vakarų Balkanams vieta Europos Sąjungoje“.

Jis taip pat paragino ieškoti kitų būdų, kaip artimiausiu metu padėti Kyjivui, nurodęs, kad reikia „sutelkti dėmesį į greitą ir pragmatišką paramą Ukrainai“.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau taip pat yra sakęs, kad tokiai kandidatei kaip Ukraina prireiks „dešimtmečių“, kad įstotų į ES. Jis pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnį Europos politinį klubą, kuriam galėtų priklausyti ir iš ES pasitraukusi Jungtinė Karalystė.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba reaguodamas į O. Scholzo ketvirtadienio pareiškimą sakė, kad su Ukraina neturėtų būti elgiamasi kaip su „antrarūše“ šalimi.

„Strateginis dviprasmiškumas dėl Ukrainos europinės perspektyvos, kurį pastaraisiais metais praktikavo kai kurios ES sostinės, patyrė nesėkmę ir jam turi būti padarytas galas“, – parašė D. Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“, pridūręs, kad tai „tik padrąsino“ Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Ministras taip pat piktinosi, kad su Ukraina elgiamasi kaip su „antrarūše šalimi, ir pabrėžė, jog toks požiūris „žeidžia ukrainiečių jausmus“.