Pasak britų žvalgybos, pastarąsias savaites Rusijoje atleisti net keli kariniai vadai, kuriems nepavyko pradiniais karo etapais pasiekti jiems iškeltų tikslų.
Generolas leitenantas Sergejus Kiselis, vadovavęs pirmajai gvardijos rankų armijai, atleistas už tai, kad nesugebėjo perimti Charkivo.
Juodosios jūros flotilei vadovavęs viceadmirolas Igoris Osipovas galimai taip pat liko be posto – po to, kai nuskendo kreiseris „Moskva“.
Generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas greičiausiai liko poste, tačiau ar tebeturi Vladimiro Putino pasitikėjimą, lieka neaišku.
Pasak žvalgybos, dauguma su Rusijos karu Ukrainoje susijusių pareigūnų galimai vis daugiau dėmesio bus priversti skirti tam, kaip išvengti asmeninės atsakomybės už nesėkmingą operaciją.
Tai gali sudaryti papildomą spaudimą centralizuotam valdymo modeliui, nes kariškiai bandys vis dažniau svarbius sprendimus permesti vadovybei. Esant tokioms sąlygoms, Rusijai Ukrainoje bus labai sunku perimti iniciatyvą, prognozuoja britų žvalgyba.
Rusijos valdžia oficialiai atleidimų karinėje vadovybėje nekomentuoja.
Tai, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas admirolas I. Osipovas buvo atleistas iš pareigų ir suimtas, kai Ukrainos sparnuotosios raketos „Neptun“ sunaikino kreiserį „Moskva“, dar balandį skelbė portalas „Defense Express“, remdamasis savo šaltiniais.
Pasak jo, Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybėje prasidėjo „valymai“, ieškoma, kas kaltas, kad kreiseris buvo sunaikintas. Pradėtas tyrimas laivyno vado pirmojo pavaduotojo viceadmirolo Sergejaus Pinčiuko atžvilgiu.
Juodosios jūros laivynui laikinai vadovaus viceadmirolas Arkadijus Romanovas.
Portalas primena per vieną iškilmingą renginį pasakytus I. Osipovo žodžius, kurie tapo pranašiškais: „Juodosios jūros laivynas be flagmano (kreiserio „Moskva“) negali egzistuoti. Aš nebūčiau laivyno vadas, jeigu neturėčiau flagmano“.
„Nėra flagmano, tai nebus ir vado“, – ironizuoja „Defense Express“.
Portalas primena, kad prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą Kremliaus propagandininkai teigė, jog I. Osipovas pats patikrino kreiserio galimybes atremti smūgius iš oro.
Balandžio 13 d. Juodosios jūros akvatorijoje į Rusijos kreiserį „Moskva“ pataikė Ukrainos sparnuotosios raketos „Neptun“. Ukrainos karinės vadovybės žiniomis, laivas užsidegė, o paskui apvirto ir nuskendo.
Rusija teigia, kad laive sprogo šaudmenys, o nuskendo jis tempiamas į uostą.
Tai, remdamasis savo šaltiniais, pranešė žinomas Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas.
Šią savaitę „The Guardian“ pranešė, kad V. Putinas taip asmeniškai įsitraukė į karą Ukrainoje, jog netgi priiminėja operatyvinius ir taktinius sprendimus „pulkininko ar brigados vado lygmeniu“.
Rusijos prezidentas priima sprendimus dėl pajėgų judėjimo Donbase, pridūrė šaltiniai, kur praeitą savaitę rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, bandydami net kelis kartus nesėkmingai kirsti strateginės svarbos upę Rytų Ukrainoje.
Šaltiniai pridūrė, kad V. Putinas vis dar artimai bendradarbiauja su generolu V. Gerasimovu, vadovaujančiu Rusijos ginkluotosioms pajėgoms — Ukraina praeitą savaitę teigė priešingai, esą, vyriausiasis karinių pajėgų vadas nustumtas į paraštes.
„Mes manome, kad V. Putinas ir V. Gerasimovas abu įsitraukę į taktinių sprendimų priėmimo procesą lygmeniu, kokio iš esmės mes galėtume tikėtis iš pulkininkų ar brigados vadų“, — teigia karinis šaltinis, turėdamas omenyje nesibaigiančius mūšius Ukrainos rytinėse teritorijose.
Maskvos pajėgoms kol kas nepasisekė pasiekti proveržio Donbase, kur mėnesį buvo rengiamasi puolimui, tačiau pastangos apsupti žymiai mažesnes Ukrainos pajėgas žlugo.
Daugiau informacijos, pagrindžiančios žvalgybos duomenis nepateikiama, nors ir duodama netiesiogiai suprasti, kad tokios žinios gautos iš žvalgybos šaltinių.
