Oficialiam rublio kursui atsiskiriant nuo jo realios vertės gatvėje, įsigyti dolerių darosi vis sudėtingiau.
Maskvoje gyvenančiam gydytojui Borisui jų paieška pasirodė tokia beviltiška, kad jis susidomėjo technologiškai pažangia ir, sakytum, neįtikėtina juodosios rinkos schema, kuria pasinaudojo vienas bičiulis.
Pabendravęs per pranešimų programėlę su botu, jo draugas elektroniniu būdu pervedė rublius ir gavo brūkšninį kodą, kurį nuskenavęs atidarė daiktų saugojimo kamerą viename Maskvos prekybos centre.
Jo užsakyti 1000 eurų gulėjo viduje.
„Bankai arba neturi užsienio valiutos, arba, jei ir turi, tai parduoda ją nepalankiu kursu“, – pasakojo 35-erių metų Borisas, prašęs neminėti jo pavardės dėl temos jautrumo. Vis dėlto „turėtum tikrai pasitikėti sistema, kad tai darytum. Nenorėčiau rizikuoti“, – prisipažino jis.
V. Putino karas prieš Ukrainą paskatino sparčiausią ekonominį nuosmukį per kelis dešimtmečius. Tačiau nuo invazijos pradžios Rusijos valiuta JAV dolerio atžvilgiu pabrango apie 25 proc., todėl norom nenorom buvo pripažinta „sėkmingiausia valiuta pasauliniu mastu“.
Nors tai leido V. Putinui girtis, kad Vakarų sankcijų „blickrigas“ žlugo, paprasti rusai negali pasinaudoti vietinės valiutos galia. Naftos srautai ir kapitalo kontrolė iškraipė oficialųjį kursą, tad keitimo punktuose ir juodojoje rinkoje rublis yra maždaug 20 proc. silpnesnis – o tai daugeliui rusų primena sovietinius laikus.
„Panašu į bandymą pademonstruoti, kad Sovietų Sąjunga duoda Amerikai į kaulus, 1982 m. mojuojant laikraščio „Izvestija“ egzemplioriumi ir šaukiant: „Žiūrėkite, doleris vertas vos 64 kapeikų!“ – sakė Sergejus Chestanovas, finansų ir bankininkystės profesorius bei finansų maklerio įmonės „Otkritie“ vadovo patarėjas iš Maskvos. – Neprieštaraučiau, jei kas nors iš tikrųjų galėtų nusipirkti dolerį už 64 kapeikas.“
Griežtesnės taisyklės
Pagal naujausias centrinio banko taisykles skolintojai gali parduoti tik tuos dolerius ir eurus, kuriuos įsigijo nuo balandžio 9 d. Asmenys gali išsiimti tvirtą valiutą, bet tik iš sąskaitų, atidarytų iki kovo 9 d., ir ne daugiau kaip 10 000 dolerių ekvivalentą. Grynųjų pinigų fizinio išsigabenimo limitas vykstant į užsienį taip pat yra 10 000 dolerių.
Primindami vėlyvuoju sovietmečiu veikusias nelegalias pinigų keityklas, su bankų darbuotojais bendradarbiaujantys tarpininkai vilioja pirkėjus valiutų kursais, palankesniais už oficialius, kuriuos siūlo valiutų keityklos.
Pasak Boriso, šiandien, kaip ir praeityje, visada kyla pavojus likti su padirbtais banknotais. Galiausiai jis pasirinko tarpininką ir sumokėjo 15 proc. daugiau nei oficialus kursas, kad nupirktų 2000 dolerių savo buvusiai žmonai ir vaikams. Jiems reikėjo grynųjų pinigų atostogoms Turkijoje, nes dėl sankcijų Rusijoje išduotos kredito kortelės užsienyje nebeveikia.
Remiantis finansinių interneto svetainių RBC ir Banki.ru surengta apklausa, kurioje dalyvavo apie 70 Maskvos bankų ir keityklų, bankai dolerius pardavinėja vidutiniškai 20 proc. brangiau už Maskvos biržoje kotiruojamą rublio kainą. Juodosios rinkos kursai, kuriuos galima pasitikrinti valiutų keitimo kanaluose pokalbių programėlėse, Maskvoje svyravo nuo 73 iki 75 rublių, o Maskvos biržoje pirmadienį rublio ir dolerio santykis buvo 63,4.
Tai gal ir neprilygsta milžiniškam atotrūkiui tarp oficialių ir juodosios rinkos kursų tokioje šalyje kaip Zimbabvė, tačiau šis neatitikimas Rusijoje atspindi ekonomikos, kuri po Sovietų Sąjungos žlugimo dar niekada nebuvo tokia izoliuota, realybę.
Sankcijos, atkirtusios Rusiją nuo pasaulinės bankų sistemos, ir įvesta kapitalo kontrolė šalies viduje dusina importą ir daro kapitalo nutekėjimą stambiu mastu neįmanomą. Tuo pačiu tarptautinės sankcijos buvo sukurtos taip, kad šalys galėtų ir toliau pirkti Rusijos naftą, dujas ir kitas žaliavas, kas savaitę į Kremliaus iždą plukdydamos milijardus dolerių.
Gindamas tokį nesimetrišką JAV požiūrį, valstybės sekretorius Antony Blinkenas atmetė rublio atsigavimą balandžio pradžioje kaip „netvarų“. Nuo A. Blinkeno pasisakymo valiuta pabrango dar 30 proc., bet Tatha Ghose iš „Commerzbank AG“ su juo sutinka.
„Valiutos kursas nebeturi jokios perspektyvos, nes sankcijos ir kapitalo kontrolė trukdo bet kokius prasmingus kapitalo srautus“, – ataskaitoje rašė T. Ghose. Rublį judina „kasdienė einamoji paklausa ir pasiūla prekiaujant tomis prekėmis, kurias vis dar galima eksportuoti ir importuoti“.
Net ir Rusijos bankas savo paskutinėje ataskaitoje pripažino, kad sankcijos iš esmės pavertė kursą tiesiogine šalies prekybos balanso išraiška.
Iki 2022 m. pabaigos įsigalėjus Europos vyriausybių paskelbtam naftos ir dujų embargui, T. Ghose prognozuoja, jog rublis iki metų galo nusmuks 10 proc., o iki 2023 metų pabaigos – dar 20 proc.
Finansų ministerija šiokiu tokiu rublio nuvertėjimu netgi džiaugtųsi.
Rusijos pagrindinio žaliavinės naftos mišinio „Urals“ kaina doleriais smunka, o valiutos brangimas reiškia, kad vyriausybė už barelį surenka vis mažiau rublių – tai visai nepalanku šalies biudžeto pajamų tikslams.
Rusija liks „praktiškai be jokios pagalvės, kuri sušvelnintų ekonominį nuosmukį ir finansinį spaudimą dėl užsitęsusio karo Ukrainoje“, pranešime pažymėjo „TS Lombard“ analitikai Christopheris Granville’is ir Madina Khrustaleva.
Grįžtant prie Maskvos aktualijų, 22-ejų metų studentė Sofija iš trečio karto oficialiame valiutos keitimo punkte sugebėjo nusipirkti 550 dolerių.
Ji bando sukaupti kuo didesnę sumą savo vaikinui, kurį išsiuntė į Prahą, nes gyventojai spekuliuoja, kad karui užsitęsus V. Putinas paskelbs visuotinį šaukimą. Jos patarimas: išsiruoškite anksti ir prieš tai susisiekite su bankais, kad netektų nusivilti.
„Valiutos keitimo kursas buvo prastas, kur kas aukštesnis nei oficialus, – prisipažino mergina. – Bet bent jau neteko mokėti 30 proc. komisinio mokesčio, kaip būdavo vasarį.“
