Sveikatos apsaugos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad kai kuriais iš šių atvejų virusas galėjo būti perduotas lytinių kontaktų tarp gėjų ar biseksualių vyrų metu. Tai būtų nauja aplinkybė aiškinantis, kaip šis virusas plinta.
Tarp beždžionių raupų žmonėms sukeliamų simptomų yra bėrimas, karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai. Ši liga yra endeminė kai kuriose Centrinės ir Vakarų Afrikos dalyse.
Virusas paprastai perduodamas per glaudžius kontaktus su užsikrėtusiais gyvūnais, tokiais kaip graužikai ir beždžionės. Sukėlėjo plitimas tarp žmonių yra ribotas, liga retais atvejais gali būti mirtina.
JK sveikatos saugos agentūra (UKHSA) pirmadienį paskelbė išaiškinusi keturis naujus beždžionių raupų atvejus – tris Londone ir vieną susijusį atvejį Niukasle Anglijos šiaurės rytuose. Anksčiau gegužę buvo užregistruoti kiti trys atvejai.
Visi keturi vėliau išaiškinti pacientai yra vyrai, turėję lytinių santykių su vyrais ar vadinantys save gėjais arba biseksualais, nurodė UKHSA.
Nė vienas iš jų neturi žinomų sąsajų su trimis anksčiau išaiškintais pacientais, kurių pirmasis buvo susietas su kelione iš Nigerijos.
Pasak UKHSA, šiems pacientams reikia medicininės priežiūros specializuotose užkrečiamųjų ligų skyriuose Londono ir Niukaslo ligoninėse.
Per trumpą antradienio spaudos konferenciją PSO nurodė, kad Didžiojoje Britanijoje taip pat pranešta apie vieną „tikėtiną papildomą“ atvejį.
„Matome plitimą tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su kitais vyrais“, – reporteriams sakė PSO generalinio direktoriaus pavaduotojas skubiam atsakui Ibrahima Soce Fallis.
"[Tai] nauja informacija, kurios mums reikia, kad deramai ištirtume, geriau suprastume lokalaus plitimo JK ir kai kuriose kitose šalyse dinamiką“, – sakė jis.
PSO techniniam atsakui į COVID-19 protrūkį vadovaujanti Maria van Kerkhove sakė, kad organizacija drauge su savo regioniniu biuru, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ECDC) ir UKHSA stengiasi geriau suprasti šį protrūkį.
„Labai glaudžiai bendradarbiaujame... siekdami įvertinti kiekvieną iš šių atvejų, [jų] užsikėtimo šaltinį“, – nurodė ji.
Pasak M. van Kerkhove, tai apima „kontaktų atsekimą, kad nebūtų tolesnio perdavimo žmonių žmonėms... ir kad būtų galima geriau suprasti užsikrėtimo šaltinį“.