Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pirmadienį paskelbė, kad Švedija kartu su Suomija sieks narystės NATO.
„Vyriausybė nusprendė informuoti NATO, kad Švedija nori tapti Aljanso nare. Švedijos ambasadorius prie NATO netrukus informuos NATO“, – sakė M. Andersson žurnalistams.
Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO.
Valdančioji Socialdemokratų partija sekmadienį pritarė planams įstoti į Aljansą, todėl parlamente šis siūlymas būtų paremtas tvirtos daugumos. Narystei nepritaria tik dvi iš aštuonių partijų.
M. Andersson partijos pozicija dramatiškai pasikeitė – Švedijos socialdemokratai priešinosi šalies narystei NATO nuo pat šio bloko įkūrimo. Pati premjerė dar kovą sakė nepritarianti tokiai galimybei.
Švedijos visuomenės parama NATO narystei taip pat smarkiai išaugo – iki maždaug 50 procentų. Apie 20 proc. gyventojų išlieka nusistatę prieš stojimą į bloką, rodo apklausos.
M. Andersson pripažino, kad Švedijos sprendimas prisijungti prie NATO glaudžiai susijęs su analogišku Suomijos žingsniu.
Jei Švedija liks vienintelė Baltijos jūros regiono šalis už NATO ribų, ji atsidurtų „labai pažeidžiamoje padėtyje“, parlamentui pareiškė premjerė, paminėdama riziką, kad „Rusija padidins spaudimą Švedijai“.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į Stokholmo „platų karinį bendradarbiavimą“ su Helsinkiu.
Jei Švedija neprisijungs, o „Suomija, kaip NATO narė, daugiau dėmesio skirs bendradarbiavimui su NATO šalimis, Švedijos gynybos pajėgumai sumažės tuo metu, kai juos reikia stiprinti“.
Tačiau jei Stokholmas įstotų, bendradarbiavimas ir gynybos pajėgumai aplink Baltijos jūrą „smarkiai padidėtų“, teigė premjerė.
„Todėl mūsų šalies saugumui geriausia, kad Švedija pateiktų prašymą dėl narystės NATO ir padarytų tai kartu su Suomija“, – pabrėžė M. Andersson.
Tuo metu narystei nepritarianti Kairiųjų partija apgailestavo, kad Švedija nepateikė šio klausimo visuomenei nei per rinkimus, nei per referendumą, o sprendimo priėmimo procesą pavadino „labai problemišku“.
