Sekmadienį Suomija oficialiai paskelbė apie savo ketinimą prisijungti prie NATO, o Švedijos valdančioji partija pareiškė remianti narystę, taip atverdama kelią bendrai paraiškai.
Šis žingsnis yra dramatiškas posūkis nuo abiejų šalių karinio neprisijungimo politikos, kurią Suomija vykdė daugiau nei 75 metus, o Švedija – du šimtmečius.
Suomijos parlamentas Helsinkyje susirinko į sesiją, kuri gali trukti kelias dienas, sekmadienį prezidentui Sauli Niinisto ir ministrei pirmininkei Sannai Marin paskelbus apie ketinimus stoti į aljansą.
„Mūsų saugumo aplinka pasikeitė iš pagrindų“, – parlamentui sakė S. Marin.
„Vienintelė šalis, kuri kelia grėsmę Europos saugumui ir dabar atvirai vykdo agresyvų karą, yra Rusija“, – sakė ji.
Didžioji dauguma iš 200 Suomijos parlamento narių – mažiausiai 85 proc. – pritaria sprendimui prisijungti prie NATO po to, kai S. Marin Socialdemokratų partija šeštadienį pareiškė esanti už prisijungimą.
Parlamento pirmininkas Mattis Vanhanenas sakė, kad „buvo pateikta daugiau kaip 150 prašymų pasisakyti“ ir kad pirmadienį balsavimas neturėtų įvykti.
O Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson savaitgalį pareiškė, kad pirmadienį konsultuosis su parlamentu ir tik po to paskelbs oficialų vyriausybės ketinimą teikti paraišką.
Pasak žiniasklaidos, jis turėtų būti paskelbtas vėliau pirmadienį.
Jos Socialdemokratų partija sekmadienį pasisakė už prisijungimą prie aljanso ir užtikrino tvirtą daugumą parlamente balsuojant už narystę.
Tai dramatiškas partijos posūkis, nes ji nuo pat aljanso įkūrimo prieštaravo narystei NATO, o pati M. Andersson dar kovo mėnesį išreiškė nepritarimą.
Švedijos visuomenės parama narystei NATO taip pat smarkiai išaugo – iki maždaug 50 proc., o apie 20 proc. žmonių jai nepritaria.
