Rusija širsta dėl Suomijos ir Švedijos: situacija keičiasi radikaliai

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pirmadienį pareiškė, kad Suomija ir Švedija neturėtų apsigauti, jog Maskva tiesiog susitaikys su jų pasirinkimu stoti į NATO, ir pavadino tai klaida, kuri esą turės didelių pasekmių, pranešė šalies naujienų agentūros, kuriomis remiasi „Reuters“.

Suomijai ir Švedijai galutinai atsisakius savo ilgametės neutraliteto pozicijos, pastebimai pasikeistų Europos saugumo architektūra. Abi šios šalys apsisprendė stoti į Aljansą po to, kai vasario 24 dieną Rusija užpuolė kaimyninę Ukrainą.

„Dabartinių įvykių akivaizdoje, situacija, be jokios abejonės, keičiasi radikaliai, – naujienų agentūra „Interfax“ cituoja S. Riabkovą. – Mums labai aišku, kad dėl šio sprendimo Švedijos ir Suomijos saugumas nesustiprės.“

„Jos neturėtų apsigauti, kad su tuo tiesiog susitaikysime, – tęsė S. Riabkovas. – Padidės karinė įtampa, sumažės nuspėjamumas. Apmaudu, kad dėl kažkokio įsivaizdavimo apie tai, ką reikėtų daryti šioje besivystančioje situacijoje, aukojamas sveikas protas.“

NATO ir JAV sekmadienį teigė esančios tikros, kad Turkija neblokuos Suomijos ir Švedijos stojimo į Aljansą.

Suomija teiks paraišką tapti NATO nare

Suomija teiks paraišką prisijungti prie NATO. Tai sekmadienį Helsinkyje pranešė prezidentas Saulis Niinistö ir premjerė Sanna Marin.

Šiam žingsniui dar turi pritarti parlamentas. Nėra abejonių, kad sprendimui bus pritarta.

Prieš tai NATO užsienio reikalų ministrai savo specialiame susitikime Berlyne pasiuntė aiškius signalus Suomijai ir Švedijai. „NATO yra gynybinis aljansas, ir taip bus visuomet, - sakė Vokietijos diplomatijos vadovė A. Baerbock. – Tačiau tai ir atvirų durų aljansas. Todėl mes nuoširdžiai sutiksime Suomiją ir Švediją, jei jų parlamentai, jei jų visuomenės dėl to nuspręs“.

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana teigiamai įvertino Suomijos ir Švedijos planus dėl narystės NATO. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad sąjungininkės „konstruktyviai ir pozityviai įvertins“ galimas abiejų „veržlių demokratijų“ paraiškas.

Abi Skandinavijos šalys dešimtmečius laikėsi neutralumo, tačiau Rusijos invazija į Ukrainą jų gyventojų nuomonę pakeitė. Švedijos sprendimo tikimasi pirmadienį.

Suomija su Rusija turi 1 300 km ilgio sieną. Vyriausybė Maskvoje jau paskelbė, kad abiejų šalių narystės NATO atveju reaguos. Tačiau konkrečių žingsnių Rusija neįvardijo.

Dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO skeptiška yra Turkija. Ankara daug metų kritikuoja jas dėl elgesio su organizacijomis, kurias Turkija traktuoja kaip teroristines. Tai, be kita ko, yra Kurdų darbininkų partija (PKK) ir JAV gyvenančio islamo dvasininko Fethullaho Güleno judėjimas.