Tokiais žodžiais Suomijos prezidentas Sauli Niinisto paaiškino šalies sprendimą pateikti prašymą įstoti į NATO. Taip pat jis išreiškė viltį, kad Vladimiras Putinas nepuls Suomijos.
„Nors netikiu, kad dabar ar ateityje Rusija gali užpulti Suomiją, bet Europos ir pasaulio politiniame landšafte nebelieka vietos neutralioms šalims“, – pareiškė S. Niinisto.
Telefonu informavęs V. Putiną, kad Suomija pateiks prašymą įstoti į NATO, S. Niinisto nurodė, kad rami Rusijos Federacijos (RF) prezidento reakcija jį nustebino.
„Tiesą sakant, nustebau, kad jis taip ramiai priėmė šią žinią... Bet saugumo politikoje, ypač bendraujant su Rusija, reikia turėti omenyje, kad tai, ką jis pasakė, nereiškia, jog galima atsipalaiduoti. Tačiau kol kas, regis, neatidėliotinų problemų nėra“, – reziumavo Suomijos prezidentas.
S. Niinisto šeštadienį telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu dėl savo šalies ketinimų teikti paraišką įstoti į NATO, pranešė jo kanceliarija.
„Pokalbis buvo tiesus ir atviras, jis vyko be sunkumų. Laikytasi pozicijos, kad svarbu vengti įtampos“, – prezidentūra citavo S. Niinisto ir pridūrė, kad pokalbį inicijavo Suomijos vadovas.
Tačiau Kremlius pateikė versiją, kad Rusijos prezidentas V. Putinas šeštadienį savo kolegai suomiui S. Niinisto pareiškė, jog Suomijos ketinimai atsisakyti karinio neutraliteto būtų „klaida“.
„Putinas pabrėžė, kad tradicinės karinio neutraliteto politikos pabaiga būtų klaida, kadangi Suomijos saugumui niekas negresia“, – sakoma Kremliaus pranešime.
S. Niinisto nurodė, kad dar per pirmąjį jųdviejų susitikimą 2012 metais V. Putinui sakė, jog „kiekviena nepriklausoma valstybė siekia maksimaliai užsitikrinti savo saugumą“.
„Taip yra ir dabar. Įstojusi į NATO Suomija padidins savo saugumą ir prisiims atsakomybę“, – pareiškė suomių lyderis.
Jis pabrėžė, kad Suomija, nepaisydama planų įstoti į NATO, nori ir toliau dvišaliu pagrindu spręsti su Rusija „praktinius klausimus, kylančius dėl kaimynystės pasienyje“. Helsinkis taip pat tikisi „profesionaliai“ bendradarbiauti su Maskva, pridūrė prezidentas.
Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.
Ketvirtadienį S. Niinisto ir Suomijos premjerė Sanna Marin pareiškė paramą šalies sprendimui įstoti į NATO.
Bendrame prezidento ir premjerės pareiškime, paskelbtame prezidentūros tinklalapyje, pabrėžiama, kad „narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą“.
Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad kaimyninės Suomijos planai įstoti į NATO „neabejotinai“ sukels grėsmę Rusijai, ir pagrasino imtis atsakomųjų priemonių.
Švedija, kuri, kaip ir kaimyninė Suomija, tradiciškai laikydavosi neutralumo politikos, artimiausiomis dienomis turėtų taip pat paskelbti apie siekį jungtis prie Vakarų aljanso.
Pasak Helsinkio, S. Niinisto V. Putinui išdėstė, „kaip radikaliai 2021 metų pabaigoje Rusijos pateikti reikalavimai, skirti užkirsti kelią šalims įstoti į NATO, taip pat Rusijos masinė invazija į Ukrainą 2022 metų vasarį pakeitė saugumo aplinką Suomijoje“.
Ketvirtadienį S. Niniisto pareiškė Maskvai: „Jūs tai sukėlėte. Pažiūrėkite į veidrodį.“
Sekmadienį Helsinkis turėtų oficialiai paskelbti apie savo ketinimus stoti į Aljansą. Tokiu atveju tolesnes diskusijas šiuo klausimu pirmadienį surengs parlamentas.
Rusija klaida vadina Suomijos ir Švedijos pasirinkimą stoti į NATO
Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pirmadienį pareiškė, kad Suomija ir Švedija neturėtų apsigauti, jog Maskva tiesiog susitaikys su jų pasirinkimu stoti į NATO, ir pavadino tai klaida, kuri esą turės didelių pasekmių, pranešė šalies naujienų agentūros, kuriomis remiasi „Reuters“.
Suomijai ir Švedijai galutinai atsisakius savo ilgametės neutraliteto pozicijos, pastebimai pasikeistų Europos saugumo architektūra. Abi šios šalys apsisprendė stoti į Aljansą po to, kai vasario 24 dieną Rusija užpuolė kaimyninę Ukrainą.
„Dabartinių įvykių akivaizdoje situacija, be jokios abejonės, keičiasi radikaliai, – naujienų agentūra „Interfax“ cituoja S. Riabkovą. – Mums labai aišku, kad dėl šio sprendimo Švedijos ir Suomijos saugumas nesustiprės.“
„Jos neturėtų apsigauti, kad su tuo tiesiog susitaikysime, – tęsė S. Riabkovas. – Padidės karinė įtampa, sumažės nuspėjamumas. Apmaudu, kad dėl kažkokio įsivaizdavimo apie tai, ką reikėtų daryti šioje besivystančioje situacijoje, aukojamas sveikas protas.“
NATO ir JAV sekmadienį teigė esančios tikros, kad Turkija neblokuos Suomijos ir Švedijos stojimo į Aljansą.
