„Kyla daug klausimų, susijusių su tuo, kad šios šalys faktiškai atsisako nebranduolinio statuso“, - sakė jis žurnalistams.
Anot A. Gruško, NATO pastaruoju metu vis labiau akcentuoja branduolinį ginklą kaip atgrasymo elementą, aktyviai plėtoja bendrų karinių misijų praktiką.
„Tai nauja realybė, į kurią turime atsižvelgti. Kyla klausimas dėl neigiamų branduolinių garantijų šioms valstybėms“, - sakė Rusijos URM atstovas.
Pasak A. Gruško, „pakanka pažvelgti į žemėlapį, kad suprastum, kaip Aljanso plėtra atsiliepia fundamentaliems Rusijos Federacijos saugumo interesams“.
Suomijos karinis saugumas gerokai sumažės, jei šalis įstos į NATO, įspėjo ministro pavaduotojas.
Anot A. Gruško, ištisus dešimtmečius Suomijos karinį saugumą garantavo karinio neprisijungimo politika, tuo rėmėsi šios šalies prestižas ir autoritetas.
„Suomijos ir Švedijos stojimas į NATO – strateginis pokytis. Jis negali nesulaukti politinės reakcijos, taip pat kruopščios analizės, kokie bus naujos jėgų konfigūracijos padariniai“, - teigė Rusijos diplomatas.
Pasak jo, sprendimas dėl Maskvos atsakomųjų priemonių „nebus priimamas vadovaujantis emocijomis“. Daug priklausys ir nuo to, kokia NATO infrastruktūra atsiras šiose teritorijose.
A. Gruško pareiškė, jog kol kas anksti kalbėti apie galimybę dislokuoti RF branduolines pajėgas Baltijos regione, jeigu Suomija ir Švedija įstotų į Aljansą. „NATO yra įsipareigojusi nekeisti branduolinės politikos ir iki pastarojo meto ji laikėsi šio įsipareigojimo“, - pažymėjo jis.
