O. Scholzas taip pat paragino gerinti humanitarinę padėtį ir siekti pažangos ieškant diplomatinio konflikto sprendimo, sakė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.

O. Scholzas atmetė Rusijos kaltinimus, kad Ukrainoje paplitęs nacizmas, teigiama Vokietijos paskelbtoje pokalbio išklotinėje.

Anksčiau Kremlius teigė, kad V. Putinas Vokietijos kancleriui nurodė „šiurkščius tarptautinės teisės normų pažeidimus, kuriuos daro nacistinę ideologiją išpažįstantys kovotojai“.

Rusija ne kartą bandė pateisinti savo karą prieš Ukrainą teigdama, kad jo tikslas – kaimynės „denacifikacija“, nors tokiam teiginiui pagrįsti nėra jokių įrodymų.

S. Hebestreitas sakė, kad abu vadovai taip pat kalbėjo apie pavojų pasauliniam maisto tiekimui dėl karo Ukrainoje, kuri yra viena svarbiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje.

„Kancleris pakartojo, kad Rusijai čia tenka ypatinga atsakomybė“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas.

Kremlius teigė, kad V. Putinas pateikė „išsamią“ informaciją apie Rusijos siekius Ukrainoje, daugiausiai akcentuodamas humanitarinius tikslus. Buvo sutarta, kad diskusija bus tęsiama „įvairiais kanalais“.

Penktadienio rytą įvykęs pokalbis telefonu buvo pirmas abiejų lyderių pokalbis per daugiau nei šešias savaites.

O. Scholzas informavo įstatymų leidėjus apie savo planą susisiekti su V. Putinu anksčiau penktadienį, teigė Bundestago gynybos komiteto posėdžio dėl Vokietijos ginklų tiekimo Ukrainai dalyviai.

O. Scholzas kelis kartus kalbėjosi su V. Putinu telefonu po vasario 24 dienos, paskutinį kartą tai įvyko kovo 30 dieną. Po kelių dienų pasirodė žinia apie žudynes Bučos mieste netoli Kyjivo.

Kurį laiką su V. Putinu nebendravo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tačiau gegužės 3 dieną jie vėl kalbėjosi telefonu, o JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas balandžio mėnesį aplankė V. Putiną Maskvoje, siekdamas deeskaluoti konfliktą.