„Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms“, – po penktadieninių pamaldų Stambule žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.
R. T. Erdoganas sakė, kad buvę Turkijos vadovai „padarė klaidą“, 1952 metais uždegę žalią šviesą Graikijos narystei NATO.
„Mes, Turkija, nenorime antrą kartą suklysti dėl šio klausimo“, – sakė jis.
Turkijos vadovas apkaltino Skandinavijos šalis, kad jos teikia prieglobstį Kurdistano darbininkų partijos (PKK) ir kraštutinių kairiųjų Revoliucinio liaudies išlaisvinimo partijos-Fronto (DHKP-C) nariams.
Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kaimyninės Suomijos politinė ir viešoji nuomonė smarkiai pakrypo už narystę NATO kaip atgrasymo nuo Rusijos agresijos priemonę.
Suomija ir Švedija jau seniai bendradarbiauja su NATO, todėl tikimasi, kad jos galės greitai prisijungti prie aljanso.
NATO narė Turkija aprūpino Ukrainą koviniais bepiločiais lėktuvais, tačiau vengia kartu su Vakarų sąjungininkais taikyti sankcijas Rusijai.
Tačiau kadangi Ankara palaiko gerus santykius su ir su Kyjivu, ir su Maskva, ji tarpininkavo siekiant užbaigti konfliktą ir pasiūlė surengti vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą.
Ketvirtadienį Suomijos prezidentas ir premjerė oficialiai išreiškė savo paramą šalies narystei NATO.
„Šį pavasarį įvyko svarbios diskusijos dėl galimos Suomijos narystės NATO“, – sakoma ketvirtadienį paskelbtame bendrame Suomijos prezidento Saulio Niinisto ir premjerės Sannos Marin pranešime. Pasak lyderių, „priartėjo sprendimų priėmimo akimirka“ ir Suomija turi teikti paraišką dėl stojimo į Aljansą.
„Narystė NATO sustiprins Suomijos saugumą. Būdama NATO nare, Suomija savo ruožtu sustiprins visą gynybos aljansą. Suomija turi nedelsdama teikti paraišką dėl stojimo į NATO. Tikimės, kad šiam sprendimui vis dar reikalingi tam tikri nacionaliniai sprendimai bus sparčiai priimti per ateinančias kelias dienas“, – priduriama S. Niinisto ir S. Marin pranešime.
Rusija ketvirtadienį perspėjo reaguosianti „kariniais-techniniais“ veiksmais, jei kaimyninė Suomija įstos į NATO.
Užsienio reikalų ministerija Maskvoje pareiškė, kad Rusija bus „priversta imtis atsakomųjų karinių-techninių ir kitokio pobūdžio veiksmų, kad pašalintų grėsmes jos nacionaliniam saugumui“. „Helsinkis turėtų suvokti savo atsakomybę ir tokio žingsnio padarinius“, – pridūrė ministerija.
Kiek anksčiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas taip pat nurodė, kad „NATO plėtra ir Aljanso artėjimas prie mūsų sienų nepadaro pasaulio ir mūsų žemyno stabilesnio ir saugesnio“. Paklaustas, ar Suomijos narystė NATO kelia grėsmę Rusijai, D. Peskovas atsakė: „Neabejotinai“. „Viskas priklausys nuo to, kaip vyks šis procesas, kiek karinė infrastruktūra priartės prie mūsų sienų“, – tvirtino jis.
Ketvirtadienį Suomijos prezidentas ir premjerė oficialiai išreiškė savo paramą šalies narystei NATO. Prieš tai manyta, kad Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje Suomijos lyderiai išreikš būtent tokią poziciją dėl stojimo į Aljansą. Nuo karo Ukrainoje pradžios Suomijos gyventojų parama narystei NATO pašoko nuo 30 iki beveik 80 proc. Suomija ir Rusija turi 1,3 tūkst. km ilgio sieną.