„Švedijos narystė NATO padidintų karinių konfliktų slenkstį ir taip turėtų atgrasantį poveikį Šiaurės Europoje“, – sakoma per spaudos konferenciją Stokholme pristatytoje ataskaitoje.
Joje nepateikta konkreti rekomendacija, kokį kelią šalis galiausiai turėtų pasirinkti, tačiau pažymima, kad „nerealu plėtoti dvišalius gynybos aljansus už esamų Europos ir euroatlantinių struktūrų ribų“. Joje taip pat pažymima, kad „esant dabartiniam bendradarbiavimui nėra garantijos, kad Švedijai būtų suteikta pagalba, jei ji taptų rimtos grėsmės ar išpuolio taikinys“.
Ketvirtadienį Suomijos premjerė Sanna Marin ir prezidentas Sauli Niinisto paskelbė, kad jų šalis „nedelsdama turi pateikti paraišką dėl narystės NATO“.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde pabrėžė, kad Suomijos veiksmai paveiks ir Švediją ir „reikia į tai atsižvelgti“. Ji pažymėjo, kad tiek Suomijos, tiek Švedijos narystę Rusija įvertins „neigiamai“, tačiau ji sakė žurnalistams, kad šalys nesitiki „konvencinio karinio užpuolimo“ reaguojant į galimą prašymą. Tačiau A. Linde taip pat pridūrė, jog vyriausybė jau anksčiau paskelbė, kad „ginkluoto Švedijos užpuolimo negalima atmesti“.
Švedija ir kaimyninė Suomija dešimtmečius buvo neutralios, tačiau po vasario 24 d. Rusijos invazijos į Ukrainą tiek visuomenės, tiek politinių partijų parama stojimui į karinį aljansą išaugo.
