„Girdėjau, aiškiai girdėjau, kad kancleris taip pat paskelbė naują derybų su V. Putinu iniciatyvą“, – sakė įstatymų leidėjas Wolfgangas Hellmichas iš O. Scholzo Socialdemokratų partijos.
O. Scholzas tvirtino, kad nebuvo prasmės kalbėtis su V. Putinu prieš jo Pergalės dienos kalbą gegužės 9-ąją, tačiau, pasak W. Hellmicho, pažymėjo, jog konfliktas negali būti išspręstas be dialogo kanalų.
Karui Ukrainoje vasario 24 d. prasidėjus, O. Scholzas kelis kartus telefonu kalbėjosi su V. Putinu, bet vėliau kontaktas nutrūko. Praėjusią savaitę naujienų žurnalui „Stern“ kancleris sakė paskutinį kartą kalbėjęsis su Rusijos prezidentu prieš 4 savaites. Tai buvo kovo 30 d., pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.
Vokietijoje reikalaujama koordinatoriaus ginklams tiekti
Gegužės 13 d. vykstančiame Bundestago Gynybos komiteto posėdyje bus kalbama apie karą Ukrainoje. Kancleris O. Scholzas jau seniai kritikuojamas dėl delsimo tiekti sunkiąją ginkluotę, o posėdyje jam teks atsakyti į komiteto narių klausimus jautriu karinės paramos Ukrainai klausimu.
Prieš tai Laisvoji demokratų partija (FDP) paragino paskirti ginklų tiekimo Ukrainai koordinatorių.
„Turi būti asmuo, kuris tai daro“, – penktadienį prieš posėdį Berlyne sakė Bundestago Gynybos komiteto pirmininkė Marie-Agnes Strack-Zimmermann (FDP), jau ne sykį griežtai kritikavusi tiek kanclerį, tiek ir jo partietę, socialdemokratę Gynybos ministrę Christine Lambrecht.
M.-A. Strack-Zimmermann teigė, kad dėl ginklų tiekimo federalinėje vyriausybėje esama „daug nesusipratimų“. Pasak politikės, karinės paramos Ukrainai klausimai galėtų būti sprendžiami „šiek tiek sklandžiau“, o „ginklus būtų galima pristatyti labai greitai“.
Dabar už ginklų eksportą atsakingos kelios federalinės vyriausybės ministerijos. Roberto Habecko (Žaliųjų partija) Ekonomikos reikalų ir klimato apsaugos ministerija yra atsakinga už pramonės ginkluotės eksportą.
Ch. Lambrecht vadovaujama Gynybos ministerija atsakinga už ginklų tiekimą iš Bundesvero atsargų. Annalenos Baerbock (Žaliųjų partija) Užsienio reikalų ministerija ginklų tiekimo procese taip pat dalyvauja, nes ji atlieka padėties tikslinėse šalyse vertinimus. Galutinį sprendimą ginklų eksporto klausimu priima iš kelių ministrų sudaryta Federalinė saugumo taryba, kuriai pirmininkauja kancleris Olafas Scholzas.
Taip ir susidaro situacija, kurią Ukrainos ambasadorius Vokietijoje apibūdino kaip „siuntinėjimą nuo Poncijaus pas Pilotą“, – kelias nuo sprendimo tiekti konkrečią ginkluotę iki to sprendimo įvykdymo – ilgas ir sudėtingas.
Apklausa: dauguma vokiečių būgštauja, kad jų šalis bus įtraukta į karą Ukrainoje
Beveik du trečdaliai Vokietijos gyventojų būgštauja, kad jų šalis bus įtraukta į karą Ukrainoje. Tai rodo „ARD-DeutschlandTrend“ surengtos apklausos rezultatai, praneša portalas „tagesschau.de“.
Vokietija remia Ukrainą kare prieš Rusiją, tiekia jai ginkluotę ir rengia jos karius. Bet 63 proc. vokiečių susirūpinę dėl to, kad Vokietija gali būti įtraukta į karą. Mažiausiai nerimauja žaliųjų šalininkai (46 proc.), labiausiai – kraštutinės dešiniosios partijos „Alternatyva Vokietijai“ rėmėjai (77 proc.).
Dėl šios priežasties nerimą jaučia 73 proc. moterų ir 51 proc. vyrų.
Bet dauguma vokiečių įsitikinę, kad jų šalis turi remti Ukrainą.
Teiginiui „Federalinė vyriausybė turi būti atsargesnė, remdama Ukrainą, kad ir mūsų neužpultų“ pritarė 38 proc. apklaustųjų. 55 proc. mano, kad Vokietija turi tvirtai remti Ukrainą.
Apklausa buvo surengta gegužės 10-11 dienomis, joje dalyvavo 1226 respondentai.
