JAV: svarstoma galimybė nusiųsti specialiųjų pajėgų saugoti šalies ambasados KyjiveJAV kariškiai ir diplomatai svarsto galimybę nusiųsti specialiųjų pajėgų karių į Kyjivą saugoti ten vėl atidarytos šalies ambasados, praneša leidinys „The Wall Street Journal“.Amerikos diplomatines atstovybes visame pasaulyje paprastai saugo JAV jūrų pėstininkai. Pasak laikraščio, dėl jų misijos Ukrainos sostinėje tariasi Pentagono ir Valstybės departamento atstovai.„The Wall Street Journal“ pažymi, kad net toks Amerikos kariškių atsiradimas Kyjive būtų eskalacija turint omenyje ankstesnius JAV prezidento Joe Bideno pareiškimus, kad Vašingtonas nesiųs kariškių į Ukrainą. Šiuo metu JAV diplomatinę misiją Ukrainos sostinėje saugo Valstybės departamento Diplomatų saugumo tarnybos pareigūnai.

Baltarusija pasienyje su Ukraina dislokavo papildomų Baltarusijos ginkluotosios pajėgos intensyviai vykdo žvalgybą ir dislokuoja papildomus dalinius pasienio teritorijose. Tai teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, rašo UNIAN. „Voluinės ir Polesės kryptimis Baltarusijos ginkluotosios pajėgos intensyviai vykdo žvalgybą, Gomelio regiono pasienio teritorijose dislokuoti papildomi daliniai. Raketų ir aviacijos smūgių iš Baltarusijos teritorijos grėsmė išlieka“, – teigiama Generalinio štabo pirmadienio rytą paskelbtoje ataskaitoje.

Ukrainos kariuomenė: Rusijos puolimas sutelktas į SeverodonetskąDaugelis pastatų Severodonetske buvo sugriauti per kelias savaites vykusį intensyvų Rusijos apšaudymą. Rusijos kariai bandė prasiveržti pro Ukrainos pajėgų gynybos linijas ir pasiekti Luhansko srities administracines sienas, sakoma naujausioje Ukrainos kariuomenės ataskaitoje pirmadienio rytą.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigia, kad rusai sutelkė savo pastangas Severodonecko miestui.Pranešime priduriama, kad Rusijos pajėgos suaktyvino savo orlaivių naudojimą, siekdamos sunaikinti svarbiausią Ukrainos infrastruktūrą aktyvių kovinių operacijų srityje.Ukrainos pajėgos per pastarąsias 24 valandas atrėmė 11 priešo atakų rytuose, priduriama pranešime.

Per raketų ataką žuvo žmogusMažiausiai vienas žmogus žuvo sekmadienį per Rusijos raketų ataką Malino mieste, Žitomiro regione, į vakarus nuo Kijevo, pranešė Ukrainos kariuomenė. Ukrainos oro pajėgų valdymo centras pranešė, kad Rusijos pajėgos iš pietryčių krypties į infrastruktūros objektus Žitomire paleido „karinio jūrų laivyno sparnuotąsias raketas“. Centras pridūrė, kad jo oro gynybos padaliniai sunaikino keturias Rusijos sparnuotąsias raketas: tris sunaikino lėktuvai, vieną – priešlėktuvinė raketa.

JAV: Rusija negalės sutrikdyti ginklų tiekimo UkrainaiRusijos bandymai sutrikdyti ginklų tiekimą Ukrainai neturės reikšmingos įtakos JAV karinės pagalbos teikimo procesui. Tai spaudos konferencijoje pareiškė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, praneša „Ukrinform“.Atsakydamas į žurnalistų prašymą pakomentuoti Rusijos gynybos ministerijos pareiškimus, kad Rusijos kariai sunaikino didelę vakarietiškų ginklų partiją, J. Sullivanas sakė neturintis informacijos apie tai ir nesikonsultavęs su Ukraina šiuo klausimu.Pasak jo, skirtingais maršrutais buvo sukurta stabili ginklų tiekimo grandinė.„Todėl, net jei yra aplinkybių, kuriomis rusai galės smogti Ukrainoje, tai nesukels esminio mūsų teikiamos karinės pagalbos sutrikdymo“, – sakė J. Sullivanas.

Rusijos kariuomenė gali atnaujinti puolimą pietų kryptimiRusijos pajėgos sekmadienį tikriausiai tęsė pasirengimą atnaujinti puolimą pietų kryptimi. Tai teigiama Amerikos karo studijų instituto ataskaitoje, rašo UNIAN.Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos kariai šia kryptimi daugiausia dėmesio skiria antrinių gynybos linijų tiesimui, oro gynybos sistemų stiprinimui, žvalgybai ir Ukrainos pozicijų apšaudymui. „Tai rodo, kad jie sudaro sąlygas tolesniems puolamiesiems veiksmams“, – mano institutas.Be to, Rusijos pajėgos tęsė raketų ir artilerijos smūgius Zaporožės, Chersono, Dniepropetrovsko ir Mykolaivo regionams.

Apšaudžius 45 gyvenvietes Donbase žuvo 7 civiliai, o 8 buvo sužeistiRusijos armija sekmadienį apšaudė 45 gyvenvietes Donbase, žuvo 7 civiliai, aštuoni buvo sužeisti. Per dieną užpuolikų pajėgos sunaikino ar apgadino 116 civilinių pastatų Donecko ir Luhansko srityse.Apie tai pranešė Jungtinių pajėgų grupuotė, informuodama apie operatyvinę situaciją Donecko ir Luhansko srityse.

Černihivo srities kaime Rusijos kariai daugiau nei mėnesį įkalinę laikę per 350 civiliųUkrainos gerenalinės prokuratūra praneša, kad Černihivo srities kaime Rusijos kariai daugiau nei mėnesį įkalinę laikę per 350 civilių.Vienos vidurinės mokyklos rūsyje gyveno 77 vaikai, iš kurių 5 buvo kūdikiai. Anot prokuratūros, rūsyje laikomi žmonės buvo naudojami kaip gyvieji skydai – mokyklos patalpose okupantai įkūrė „būstinę“. Dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų mirė 10 pagyvenusių žmonių. Taip pat nustatyta, kad Rusijos kariai nušovė 7 kaimo gyventojus. Socialiniuose tinkluose paskelbtoje prokuratūros žinutėje taip pat rašoma, kad liudininkų teigimu, okupacijos metu rusų kariai plėšė kaimo gyventojų namus – ėmė skalbimo mašinas, televizorius, virdulius ir kitus daiktus.

Senegalo prezidentas netrukus lankysis Maskvoje ir KyjiveSenegalo prezidentas Macky Sallas artimiausiomis savaitėmis lankysis Maskvoje ir Kyjive, eidamas Afrikos Sąjungos pirmininko pareigas, rašo „Sky News“.M. Sallas pridūrė, kad Sąjunga nori matyti konflikto deeskalavimą ir taiką per dialogą tarp abiejų kariaujančių pusių.Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu, M. Sallas sakė: „Mes nenorime susitaikyti su šiuo konfliktu, labai aiškiai, norime taikos. Nors smerkiame invaziją, stengiamės ją deeskaluoti, siekiame paliaubų, dialogo. Tokia yra Afrikos pozicija“.

Per sprogimą sužeistas Ukrainos miestui Maskvos paskirtas merasSekmadienį per sprogimą sužeistas Maskvos paskirtas pietinio Ukrainos miesto Enerhodaro, kuriame yra didžiausia Europoje atominė elektrinė, meras, pranešė Ukrainos pareigūnas ir Rusijos naujienų agentūros.Andrejus Ševčikas buvo paskirtas Enerhodaro meru, kai Rusijos kariuomenė užėmė miestą ir netoliese esančią Zaporižios atominę elektrinę per Maskvos karinę kampanija Ukrainoje, pradėtą vasario 24 dieną. „Turime tikslų patvirtinimą, kad per sprogimą buvo sužeistas „liaudies administracijos“ vadovas A. Ševčikas ir jo asmens sargybiniai“, – „Telegram“ pranešė Ukrainoje išrinktas Enerhodaro meras Dmitrijus Orlovas. Jis pridūrė, kad jie guli ligoninėje „su įvairaus sunkumo sužalojimais“, tačiau bylos aplinkybės dar tiriamos. Daugiau niekas per sprogimą nenukentėjo, pridūrė jis.Cituodama pagalbos tarnybos šaltinius, Rusijos naujienų agentūra RIA Novosti pranešė, kad A. Ševčikas yra intensyvios terapijos skyriuje, o naujienų agentūros TASS šaltinio teisėsaugoje teigimu, sprogimą sukėlė „savadarbis sprogmuo“.Enerhodaras, kuriame gyvena apie 50 tūkst. žmonių, buvo pastatytas praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį vietos elektrinėms aptarnauti. Jo atominė elektrinė yra prie Dnipro upės, kitame krante priešais Ukrainos kontroliuojamą Zaporižios miestą. Pirmosiomis karo dienomis elektrinėje vyko susirėmimai, sukėlę baimę dėl galimos branduolinės nelaimės šalyje, kurioje 1986 m. sprogo Černobylio elektrinės branduolinis reaktorius.

Žiniasklaida: Rusija pasikvietė statinių bombų ekspertusApie 50 ekspertų, turinčių didelę šių sprogmenų gamybos ir tiekimo patirtį, dirba kartu su Rusijos kariuomenės pareigūnais.Į Rusiją atvyko technikai, kurių specializacija – statinės bombos (angl. barrel bomb), manoma, naudotos Sirijoje. Europos pareigūnai nerimauja, kad rusai gali planuoti tokius išpuolius Ukrainoje, skelbia „The Guardian“.Žvalgybos pareigūnų teigimu, daugiau nei 50 ekspertų, turinčių didelę šių sprogmenų gamybos ir tiekimo patirtį, jau kelios savaitės yra Rusijoje ir dirba kartu su Rusijos kariuomenės pareigūnais.Manoma, kad būtent šių ekspertų atvykimas yra vienas iš veiksnių, kodėl JAV ir Europa įspėja, kad Rusijos pajėgos galėjo rengtis panaudoti cheminį ginklą konflikte, kuris tęsiasi jau ketvirtą mėnesį.Statinės bombos yra cilindrinės talpyklos, kurios būna pripildytos sprogmenų ir skeveldrų, ir dažniausiai numetamos iš sraigtasparnių.Sirijos kariuomenę per karą šalyje kaltino statinių bombų, pripildytų bakų su chloru, tačiau Basharas al Assadas kategoriškai neigė, kad būta tokių išpuolių prieš gyventojus.Oponuojančios pajėgos Sirijoje praktiškai neturėjo kuo atremti B. al Assado oro išpuolių. Tačiau situacija Ukrainoje kitokia – ukrainiečių kariai, ginkluoti zenitinėmis raketomis, gali numušti rusų karinių pajėgų naikintuvus ir sraigtasparnius, o sausumos pajėgos – apšaudyti artilerijos ugnimi.„Veikiausiai todėl nematome, kad jie kirstų sieną, – teigė vienas Europos pareigūnas. – Žinome, kad jie turi pajėgumų, tačiau jei juos panaudos, pralaimės; mums bus aišku, kas tai padarė, o jie vis tiek greičiausiai žus.“Statinių bombų specialistai – avangardas pajėgų, kurias Sirijos vyriausybė siunčia į Rusiją paremti V. Putino (o pastarojo parama daug lėmė tai, kad B. al Assado režimas liko valdžioje).Europos pareigūnų manymu, šiuo metu apie 800–1000 savanorių karių iš Sirijos atvyko į Rusiją. Čia jiems pažadėjo nuo 1500 iki 4000 dolerių dydžio atlyginimą, t. y. 20 kartų daugiau, nei jie gautų Sirijoje, kur dėl ekonomikos krizės stipriai nuvertėjo šalies valiuta (Sirijos svaras).Sirijos vyriausybė įkūrė keturis savanorių, kuriuos siųs į Rusiją, verbavimo centrus Damaske, Latakijoje, Hamoje ir Homse. Savanoriai priimami į privačią Rusijos kariuomenę „Wagner Group“.Vieno Sirijos karinių pajėgų leitenanto, kuris užsirašė savanoriu ir išvyko į Rusiją, giminaitis neigė, kad jo dėdė – samdinys: „Jie vyksta kaip įprastinis karinis dalinys. Jis vyksta su visu būriu. Tik keturi iš būrio nepanoro vykti. V. Putinas mums daug padėjo, dabar galime jam padėti.“Balandžio pabaigoje Ukrainos pusė pranešė, kad Popasnos mieste žuvo 25 Libijos ar Sirijos kariai; šią informaciją Sirijos pareigūnai ir opozicijos nariai paneigė.„Tada paklausiau savo dėdės, – pasakojo savo pavardės nenorėjęs viešinti giminaitis. – Jis sakė, kad ten buvo ne jie [sirai], bet galėjo būti Libijos savanoriai. Jis tvirtina, kad nė vienas iš jų dar nekirto sienos.“

Ukrainos prezidentas smerkia peticiją, raginančią panaikinti draudimą šauktiniams išvyktiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis itin neigiamai įvertino peticiją, kuria jis raginamas atšaukti draudimą karinės prievolės amžiaus Ukrainos piliečiams išvykti iš šalies.„Nelabai suprantu, kam skirta ši peticija – man, o gal tų karių, kurie paaukojo savo gyvybes už Ukrainą, tėvams? Kai dabar [kasdien žūsta] po 50-100 žmonių sudėtingiausiuose mūsų valstybei rytiniuose regionuose“, – per trumpą spaudos konferenciją sekmadienio pavakarę kalbėjo vadovas valstybės, jau beveik tris mėnesius atremiančios Rusijos intervenciją.V. Zelenskio žodžiais, dabar teikti tokius siūlymus yra tiesiog nesąžininga, nes šimtai tūkstančių karių gina tėvynę fronte, o kiti nori iš jos pasitraukti.Tokia peticija buvo įteikta šeštadienį, gegužės 21-ąją, surinkus 25 tūkst. parašų po ja – būtino skaičiaus prezidentui ją nagrinėti.V. Zelenskis pažadėjo peticiją apsvarstyti per atitinkamu įstatymu nustatytą laikotarpį bei pateikti oficialų atsakymą.

Lenkijos prezidentas: „reikalai kaip įprasta“ su Rusija neįmanomiLenkijos prezidentas sekmadienį pareiškė, kad po įtariamų masinių Ukrainos civilių žudynių ir karo nusikaltimų, dėl kurių kaltinamos Maskvos pajėgos, su Rusija neįmanoma turėti jokių reikalų „kaip įprasta“.Šimtai civilių kūnų buvo rasti miestuose netoli Kyjivo, anksčiau okupuotuose Rusijos kariuomenės, pavyzdžiui, Bučoje ir Borodiankoje. Sugriautas pietrytinis Mariupolio uostamiestis po daugelį savaičių trukusios Rusijos apgulties, per kurią, pasak Ukrainos valdžios, žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių. „Po Bučos, Borodiankos, Mariupolio negali būti „įprastų reikalų“ su Rusija“, – sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Ukrainos parlamente Kyjive. Jis buvo pirmas nuo karo pradžios vasario 24 d. užsienio valstybės vadovas, Ukrainos parlamente pasakęs kalbą.„Sąžiningas pasaulis negali grįžti prie reikalų, kaip įprasta, pamiršdamas nusikaltimus, agresiją, pagrindines teises, kurios buvo sutryptos“, – pridūrė jis. A. Duda apgailestavo, kad kai kurios Europos šalys dėl savo ekonominių interesų ar politinių ambicijų prašė Ukrainos „sutikti su kai kuriais reikalavimais“, keliamais Rusijos prezidento Vladimiro Putino.Kalbėdamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio akivaizdoje, A. Duda perspėjo, kad bent mažiausia nuolaida dėl Ukrainos teritorijos ar suvereniteto būtų „didelis smūgis“ Ukrainai ir Vakarams. „Tik Ukraina turi teisę nuspręsti dėl savo ateities (...) Negali būti derybų ar sprendimų, priimamų už Ukrainos nugaros“, – sakė D. Duda ir gyrė šalį už tai, kad ji gina Europą nuo „barbarų invazijos ir naujojo Rusijos imperializmo“.A.Duda taip pat pabrėžė „istorinę“ Lenkijos ir Ukrainos sąjungą bei kalbėjo apie šalių „bendrą ateitį Europos Sąjungoje“, sakė, kad Varšuva sieks, jog Ukraina sėkmingai įstotų į ES. Ukraina pateikė paraišką prisijungti prie 27 valstybių bloko, tačiau kai kurie lyderiai, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, sako, kad procesas užtruks.V. Zelenskis „Instagram“ įraše padėkojo A. Dudai už „jo apsilankymą, palaikymą ir tikrą draugystę“.

Lenkijos prezidentas: Rusijai teks apmokėti Ukrainos atstatymąLenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį Kyjive pareiškė, kad Rusija turės apmokėti jos kariuomenės sugriautų Ukrainos miestų ir kaimų atstatymą.Tai jis pabrėžė sakydamas kalbą Ukrainos parlamente (Aukščiausioje Radoje).A. Dudos žožiais, Lenkija pasiryžusi aktyviai dalyvauti atkuriant Ukrainą, tam prireiks specialių fondų.„Artimiausiomis dienomis apie tai kalbėsiu su pasaulio lyderiais Davose. Tačiau nepamirškite, kad Ukraina pirmiausia turi būti atkurta agresoriaus sąskaita. Tokie yra istorinio teisingumo reikalavimai. Tai yra – Rusijos Federacijos sąskaita“, – pabrėžė jis.A. Duda pridūrė, kad atėjo metas naujai Lenkijos ir Ukrainos geros kaimynystės sutarčiai. Jis pažymėjo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, jog geležinkelių ir kelių infrastruktūra tarp Ukrainos ir Lenkijos nėra geros būklės.„Atėjo laikas kompensuoti šį vėlavimą. Lenkijos ir Ukrainos siena turėtų vienyti, o ne neatskirti. Dabar tai turėtų būti mūsų pagrindinis tikslas“, – pabrėžė A. Duda, kurio šis vizitas į Ukrainos sostinę – antras Ukrainos sostinėje nuo balandžio.Lenkija, kuri nuo Rusijos invazijos pradžios priėmė milijonus ukrainiečių pabėgėlių, yra viena svarbiausių Ukrainos sąjungininkių ir tapo svarbiais vartais Vakarų į Ukrainą siunčiamai humanitarinei pagalbai ir ginklams.Lenkija intensyvina savo pastangas siekdama įtikinti Europos Sąjungos nares, labiau dvejojančias dėl Ukrainos narystės. Galima Ukrainos kandidatūra turėtų būti aptarta per viršūnių susitikimą Briuselyje birželio pabaigoje.

Vokietijos kancleris žada „aktyviai dirbti“, kad grūdai būtų eksportuojami iš UkrainosVokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad „aktyviai dirbs“, kad būtų galima eksportuoti grūdus iš Ukrainos ir tiekti trąšas Ukrainai, teigiama naujienų agentūros „Reuters“ pranešime.Tai įvyko po to, kai Rusija buvo apkaltinta užblokavus Juodosios jūros uostus, kurie yra gyvybiškai svarbūs Ukrainos pagrindinių produktų, tokių kaip kviečių ir saulėgrąžų aliejus, eksportui.Šie produktai yra labai reikalingi, ypač tose pasaulio dalyse, kurios jau prieš prasidedant karui susidūrė su maisto krize.

Ukraina ir Lenkija sudarė abipusį teisių susitarimąUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Lenkijos piliečiams Ukrainoje bus suteiktos tokios pat teisės, kokias šiuo metu gauna Ukrainos pabėgėliai Lenkijoje, tai skelbia „Sky News“.Ši žinia pasirodė Lenkijos prezidentui A. Dudai viešint Kyjive.Lenkija daugiau nei trims milijonams Ukrainos pabėgėlių suteikė teisę gyventi, dirbti ir reikalauti pašalpų.Anksčiau sekmadienį vienas Ukrainos politikas sakė, kad V. Zelenskis paskelbė įstatymo projektą, kuriuo Lenkijos piliečiams bus suteiktas „ypatingas teisinis statusas“ Ukrainoje.

Rusijai tęsiant puolimą Donbase Lenkijos lyderis apsilankė Kyjive (papildyta)Rusijai tęsiant puolimą Ukrainos rytiniame Donbaso regione, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį nuvyko į Kyjivą paremti ukrainiečių siekio integruotis į Vakarus ir tapo pirmuoju nuo karo pradžios užsienio lyderiu, pasakiusiu kalbą Ukrainos parlamente.Ukrainiečių parlamentarai atsistoję plojo A. Dudai, o šis padėkojo jiems už garbę kalbėti ten, „kur plaka laisvos, nepriklausomos ir demokratinės Ukrainos širdis“, sakoma Lenkijos valstybinės naujienų agentūros PAP pranešime.A. Dudos vizitas – antras Ukrainos sostinėje nuo balandžio – įvyko Rusijos ir Ukrainos pajėgoms dalyvaujant mūšiuose Donbase. Paskelbusi, kad perėmė visišką Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ kontrolę, Rusijos kariuomenė artilerijos ir raketų atakomis siekia išplėsti Maskvos remiamų Donbaso separatistų teritoriją.Vėlai šeštadienį paskelbtame vaizdo pareiškime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėtį Donbase pavadino „tikrai sunkia“, bet sakė, kad jo šalies sugebėjimas kone tris mėnesius atlaikyti visapusišką karą „yra gera naujiena“.V. Zelenskis akcentavo, kad Europos Sąjunga turėtų kuo greičiau svarstyti Ukrainos siekį įstoti į bloką.„Noriu pabrėžti, kad mūsų europinės integracijos kelias yra ne vien politika, – sakė jis. – Tai gyvenimo kokybė. Tai faktas, kad ukrainiečiai gyvenimo vertybes supranta taip pat, kaip ir didžioji dauguma europiečių.“Lenkija intensyvina savo pastangas siekdama įtikinti ES nares, labiau dvejojančias dėl Ukrainos narystės. Galima Ukrainos kandidatūra turi būti aptarta per viršūnių susitikimą Briuselyje birželio pabaigoje.„Laisvojo pasaulio veidas – Ukraina“, – sekmadienį Ukrainos Aukščiausiajai Radai sakė A. Duda.„Nepaisant didžiulio sugriovimo, nepaisant baisių nusikaltimų, didžiulių kančių, kurias kasdien patiria ukrainiečių tauta, rusų įsibrovėliai nepalaužė jūsų, jie nesugebėjo to padaryti ir aš tvirtai tikiu, kad jiems niekada nepavyks“, – sakė jis.Lenkija, kuri nuo Rusijos invazijos pradžios priėmė milijonus ukrainiečių pabėgėlių, yra viena svarbiausių Ukrainos sąjungininkių ir tapo svarbiais vartais Vakarų į Ukrainą siunčiamai humanitarinei pagalbai ir ginklams.Lenkija taip pat yra tranzito kelias į Ukrainą vykstantiems užsienio kovotojams, taip pat ir iš Baltarusijos, savanoriškai prisidedantiems prie kovos su Rusijos pajėgomis.Rusija pastarosiomis dienomis suintensyvino pastangas užimti Severodonecką – pagrindinį Ukrainos kontroliuojamą miestą Luhansko srityje. Rusijos Generalinis štabas ryte paskelbė, kad Rusija taip pat ketina atnaujinti puolimą Slovjansko kryptimi.

Ukraina uždraudė simbolius „Z“ ir „V“Aukščiausioji Rada Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio siūlymu priėmė įstatymą, draudžiantį simbolius „Z“ ir „V“.Įstatymo projektu išplečiamas nedraudžiamų šios simbolikos panaudojimo atvejų spektras, jeigu jis naudojamas teisėtam tikslui ir be Rusijos nacių totalitarinio režimo propagandos požymių.Taip pat įvestas draudimas visuomeninių asociacijų simboliuose naudoti Rusijos nacių totalitarinio režimo karinės invazijos Ukrainoje simbolius.

Ukraina pratęsė karinę padėtįKarui su Rusija tęsiantis, sekmadienį Ukraina trims mėnesiams iki rugpjūčio 23 d. pratęsė karinę padėtį šalyje.Iš pradžių prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą pratęsdamas ir visuotinę karinę mobilizaciją, paskelbtą Rusijos pajėgoms vasario 24 d. įsiveržus į Ukrainą. Ukrainos parlamentas sekmadienį absoliučia balsų dauguma balsavo už trečiąjį pratęsimą, kai Rusija tuo metu tęsia puolimą rytiniame Donbaso regione.Nepavykus užimti sostinės Kyjivo, Maskva nuo kovo mėnesio nukreipė dėmesį į Ukrainos rytus.

Prancūzijos ministras: Ukraina taps ES nare po „15 ar 20 metų“ (papildyta)Įgyvendinti Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES) užtruks „15 ar 20 metų“, sekmadienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministras. Šie žodžiai – it šaltas dušas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio viltims, kad vykstant Rusijos invazijai jo šalis greitai taptų ES nare.„Turime būti sąžiningi. Meluojate, jei sakote, kad Ukraina įstos į ES po šešių mėnesių, po metų ar poros“, – pareiškė Clement'as Beaune'as „Radio J“. „Tai tikriausiai įvyks po 15 ar 20 metų, tai trunka ilgai“.„Nenoriu siūlyti ukrainiečiams jokių iliuzijų ar melo“, – sakė jis, pakartodamas prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymą sukurti laisvesnę „Europos politinę bendriją“, kuri galėtų padėti greičiau integruoti Ukrainą į bloką. Šį pasiūlymą V. Zelenskis sutiko šaltai, šeštadienį pasmerkęs „tokius kompromisus“ ir primygtinai reikalavęs nedelsiant pradėti procesą siekiant visavertės narystės Europos Sąjungoje. Tačiau C. Beaune'as sakė, kad E. Macrono pasiūlymas nėra „alternatyva prisijungimui prie Europos politinės bendruomenės. Tai netrukdo vėliau tapti nare“.Pagal E. Macrono planą „Europoje galėtų vykti laisva cirkuliacija ir būtų galima gauti naudos iš Europos biudžeto, skirto šalies, visuomenės ir ekonomikos atstatymui bei atgaivinimui“, sakė jis. Kiti ES lyderiai taip pat nerodė didelio noro greitai priimti Ukrainą, kurios provakarietiški siekiai laikomi pagrindine priežastimi, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pradėjo invaziją į šalį.Bet kokią Kyjivo kaltę C. Beaune‘as atmetė. „Asmuo, kuris siekė šio karo, agresorius, yra ponas Putinas“, – anksčiau sekmadienį interviu televizijai CNews sakė jis ir taip pat tvirtino, kad „Ukraina yra Europa“. ES tikslas yra „išvengti bet kokios Rusijos pergalės“, teigė jis ir pridūrė: „Mūsų parama yra teisėta. Jei Europa pasakytų pirmyn, pono Putino Rusija gali daryti, ką nori, tai būtų pavojinga mūsų saugumui“.E. Macrono „Europos politinės bendrijos“ iniciatyva bus svarstoma per ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.

Ukrainos parlamentaras Romanas Hryščukas socialiniame tinkle pranešė, kad Ukrainos ir Lenkijos prezidentas kalbant Aukščiausioje Radoje, Kyjive pasigirdo pavojaus sirenos.  „Rusai paleido raketas į Kyjivą. Parlamentarai slėptuvėje“, – rašė jis. https://twitter.com/grishchukroma/status/1528327370939240449?ref_src=twsrc%5Etfw

Pranešama, kad per sprogimą nukentėjo Rusijos paskirtas merasPranešama, kad per sprogimą buvo sužeistas Rusijos okupuotame Enerhodaro mieste paskirtas meras Andrijus Ševčykas.Išrinktasis miesto meras Dmytro Orlovas, kuris šiuo metu yra netoliese esančioje Zaporožėje, „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje parašė, kad A. Ševčykas ir jo asmens sargybiniai buvo nuvežti į ligoninę, nes buvo sužeisti.D. Orlovas pažymėjo, kad aplinkybės vis dar nustatinėjamos.Jis pridūrė, kad per sprogimą daugiau niekas nenukentėjo – tai leidžia manyti, kad tai buvo „tiksli ir kryptinga ataka“.Rusijos pusė iš karto jokių komentarų nepateikė.

Rusijos oro antskrydžiai nukreipti į Mykolajivo ir Donbaso regionusRusija atakavo Ukrainos pajėgas iš oro ir artilerijos rytuose ir pietuose, taikydamasi į vadavietes, karius ir amunicijos sandėlius, pranešė Rusijos gynybos ministerija, rašoma BBC.Gynybos ministerijos atstovas spaudai generolas majoras Igoris Konašenkovas sakė, kad iš oro paleistos raketos pataikė į tris vadavietes, 13 vietovių, kuriose buvo sutelkti kariai ir Ukrainos karinė technika, taip pat į keturis šaudmenų sandėlius Donbaso regione, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.Ukrainos pietiniame Mykolajivo regione rusų raketos pataikė į mobilią kovos su dronais sistemą netoli Hanivkos gyvenvietės, esančios maždaug už 100 km į šiaurės rytus nuo Mykolajivo miesto, sakė Konašenkovas.

Lenkijos prezidento A. Dudos kalba parlamente Kyjive pasitikta plojimaisLenkijos prezidentas Andrzejus Duda tapo pirmuoju nuo Rusijos invazijos pradžios užsienio valstybės vadovu, kuris kreipėsi į Ukrainos parlamentą. Niekas negali suardyti Lenkijos ir Ukrainos vienybės, sakė A. Duda. Jo kalbą sekmadienį feisbuke tiesiogiai transliavo Ukrainos parlamentaras Oleksijus Hončiarenka.Parlamentarai stovėdami plojo svečiui iš Lenkijos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat dalyvavo. Apie netikėtą A. Dudos solidarumo vizitą pranešta sekmadienio rytą. 50 metų Lenkijos vadovas atvyko į Ukrainą antrą kartą nuo karo pradžios vasario pabaigoje. Be kita ko, A. Duda vykdo kampaniją, kad kaimyninei šaliai kuo greičiau būtų suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas.Lenkijos valstybės vadovas balandį karui vykstant jau lankėsi Kyjive ir ten susitiko su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Grįžęs A. Duda apkaltino Rusiją vykdant „plataus masto karą“ Ukrainoje. Jis niekada nepamirš įspūdžių iš oro antskrydžių ir raketų sunaikinto Borodiankos kaimo, balandžio viduryje Pšemislyje pietų Lenkijoje sakė A. Duda. Tuokart jis lankėsi Ukrainoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais. Tada A. Duda siūlė, kad kelionėje dalyvautų ir Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. Tačiau iš Kyjivo atėjo signalai, kad F. W. Steinmeieris nėra laukiamas. Šiuo metu nesutarimai laikomi išspręstais. Vienintelė Vokietijos vyriausybės narė nuo karo pradžios apsilankiusi Kyjive, yra užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, ji ten viešėjo šį mėnesį.Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. į Lenkiją atvyko beveik 3,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių. Lenkija suteikė prieglobstį bene daugiausiai iš visų maždaug 6,5 mln. pabėgėlių, palikusių Ukrainą. Prieš karą Ukrainoje gyveno maždaug 44 mln. žmonių.

Ukraina praneša apie sunkias kautynes ​​aplink Severodonecką LuhanskeRytų Ukrainoje tęsiasi smarkūs mūšiai aplink Luhansko srities Severodonecko ir Lysyčiansko miestus. Rusijos artilerija apšaudo Ukrainos kariuomenės pozicijas rajone palei visą fronto liniją, sekmadienį paskelbė generalinis štabas Kyjive.Rusijos kariuomenė nesėkmingai bandė šturmuoti kaimus į šiaurę, rytus ir pietus nuo Severodonecko. Lygiai taip pat sunkiai jie kaunasi dėl kaimų į pietus nuo krypties iš Lysyčiansko į Bachmutą Donecko srityje.Rusijos kariuomenė ištisas dienas mėgina nutraukti tiekimą iš Donecko srities Ukrainos grupuotėms aplink Severodonecką ir Lysyčianską. Dieną prieš tai, anot Ukrainos šaltinių, 240 milimetrų minosvaidžiais tikslingai sunaikintas tiltas per Siverskio Doneco upę, skiriančią abu miestus. Taip pat buvo pranešta apie artilerijos apšaudymą ir bombardavimus Donecko srityje.Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per pastarąją parą iš oro atakuota beveik 40 taikinių, įskaitant penkis ginklų sandėlius Donbase - taip bendrai vadinami Luhansko ir Donecko regionai. Be to, raketomis ir artilerija smogta daugiau nei 580 taikinių visoje šalyje.

Buvęs Vokietijos ambasadorius sako, kad V. Putinas siekia sukelti badąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas sąmoningai siekia sukelti badą Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, teigia buvęs Vokietijos ambasadorius Rusijoje. Kremliaus tikslas yra destabilizuoti Europą sukeliant didžiulį pabėgėlių antplūdį, sekmadienio laikraščio „Tagesspiegel“ redakcijai sakė Rüdigeris von Fritschas.„Putino idėja tokia, kad žlugus grūdų tiekimui badaujantys žmonės bėgs iš šių regionų ir bandys patekti į Europą, kaip milijonai sirų, bėgusių nuo karo baisumų“, – sakė jis. Štai kodėl Rusija trukdo Ukrainai eksportuoti grūdus ir bombarduoja grūdų silosus, sakė R. von Fritschas.„Su naujais pabėgėlių srautais jis nori destabilizuoti Europą ir sukurti politinį spaudimą, kad Vakarų valstybės atsisakytų savo griežtos pozicijos prieš Rusiją“, – aiškino R. von Fritschas, pridūręs, kad tai yra V. Putino „naujas hibridinis karas“. Šis naujas karo būdas apima nekarines priemones, tokias kaip kibernetinės atakos ar dezinformacijos kampanijos.Ukraina yra viena didžiausių grūdų gamintojų pasaulyje. Tačiau eksportas per jos jūrų uostus dėl karo sustojo. Vokietijos vyriausybės teigimu, Rusija neleidžia Ukrainai eksportuoti 20 mln. tonų grūdų, daugiausia į Šiaurės Afriką ir Aziją, didžioji jų dalis blokuojama Odesos uoste.

Ukraina blokavo „keturis bandymus atakuoti Severodonecką“Rusijos pajėgos bandė pulti Severodonecką su „Terminatoriaus“ tanku Rytų Ukrainoje.Tačiau bandymus surengti atakas regione Ukrainos pajėgos atrėmė, pranešė vietos pareigūnas.Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus rašė „Telegram“: „Rusai bandė įžengti į Sevierodonecką iš karto iš keturių krypčių, tačiau buvo atremti ir pasitraukė į ankstesnes pozicijas.„Tačiau jie ir toliau apšaudė gyvenamuosius rajonus iš minosvaidžių ir artilerijos. „Beveik kiekvienas ukrainiečių kontroliuojamas miestas ir kaimas patyrė žalos“.Tačiau jis pridūrė, kad Rusijos kariai apgadino tiltą, kuris padėjo į regioną pristatyti humanitarines prekes.Jis pridūrė, kad žmonės buvo evakuoti.

Pranešama, kad apšaudžius Bilozerkos kaimą Chersone žuvo trys žmonėsPraėjusią naktį Rusijos kariuomenei apšaudžius Bilozerkos kaimą pietų Ukrainos Chersono srityje, žuvo trys žmonės, pranešė „Independent“.„Tai įvyko netoli Chersono ir Sobornos gatvių“.Tačiau kol kas nežinoma, kiek žmonių buvo sužeista.

PSO tarptautiniame susitikime karas Ukrainoje gali nustelbti pandemijos klausimus Pasaulio sveikatos organizacijai sekmadienį pradedant savo pagrindinį metinį susitikimą, Ukrainos karo klausimas gali užtemdyti pastangas dėl kitų sveikatos krizių ir reformų plano siekiant ateityje užkirsti kelią pandemijoms.Jungtinių Tautų sveikatos agentūra savo 75-ąją Pasaulio sveikatos asamblėją pradės sekmadienį po pietų, suburdama 194 šalis nares į pirmą didele dalimi nevirtualų susitikimą nuo COVID-19 atsiradimo 2019 metų pabaigoje.Darbotvarkėje akcentuojama tebesitęsianti COVID-19 krizė ir tai, kaip ateityje užkirsti kelią kitoms pandemijoms.Tačiau dėmesio centre tikriausiai atsidurs karas Ukrainoje ir priekaištai Rusijai dėl jos invazijos.Kyjivas ir jo sąjungininkai Asamblėjos metu pateiks rezoliuciją, kuria griežtai smerkiama Rusijos invazija, ypač daugiau kaip 200 jos atakų prieš Ukrainos sveikatos apsaugos sistemos objektus, įskaitant ligonines ir greitosios pagalbos automobilius.Taip pat turi būti išreikštas nerimas dėl „sveikatos kritiškos padėties Ukrainoje“, akcentuoti sunkūs jos padariniai užsienyje, tarp jų – grūdų eksporto sutrikdymo poveikis, didinantis pasaulinę maisto saugumo krizę.„Karas Ukrainoje daro sisteminį poveikį tarptautinėms organizacijoms“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos diplomatas. Jis atkreipė dėmesį į „reikšmingą laiką, [skiriamą] aiškinantis pasekmes sveikatai Ukrainoje, Europoje ir pasaulyje“.Rusija dėl savo invazijos šalinama iš įvairių tarptautinių institucijų, tačiau Pasaulio sveikatos asamblėjoje tokių sankcijų nenumatoma.„Nėra raginimų juos išmesti“, – AFP sakė vienas Vakarų diplomatas. Jis pripažino, kad pagal PSO taisykles galimos sankcijos yra „labai silpnos“.Tuo metu Maskva kategoriškai atmetė gandus, kad rusai planuoja trauktis iš PSO, ir penktadienį socialiniame tinkle „Twitter“ tvirtino, kad tokios kalbos „paprasčiausiai nėra teisingos“.

„Gazprom“ teigia, kad toliau tiekia dujas į Europą per UkrainąRusijos dujų gamintoja „Gazprom“ pranešė, kad toliau tiekia dujas į Europą per Ukrainą per Sudžos įvažiavimo punktą, o šiandien jų kiekis buvo 44,7 mln. kubinių metrų mažesnis nei šeštadienį.Ukraina atmetė paraišką tiekti dujas per pagrindinį Sokranovkos įleidimo punktą, sakė „Gazprom“.

Rusijos kariai Zaporožės regione surengė raketinį smūgįPranešama, kad Rusijos kariai sudavė raketinį smūgį kaimui Ukrainos Zaporožės srities Vilniansko rajone.Buvo nukentėjusiųjų, tačiau kol kas nežinoma, kiek žmonių sužeista. Regiono karinė administracija paskelbė „Telegram“: „Gegužės 22 d. 02:44 Rusijos kariai paleido raketas į civilinę infrastruktūrą kaime Vilniansko rajone Zaporožės srityje“.

Ukraina perspėja, kad užbaigti karą gali tik diplomatijaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusijos karą prieš jo šalį gali užbaigti tik diplomatinis proveržis, ne tiek tiesioginė karinė pergalė. Jis kalbėjo apie Ukrainos narystę Europos Sąjungoje (ES) ir taip pat prašė daugiau karinės pagalbos, net JAV prezidentui Joe Bidenui jau oficialiai pasirašius 40 mlrd. dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainos karo reikmėms.Šis raginimas nuskambėjo praėjus kelioms valandoms, kai Rusija pareiškė sunaikinusi Vakarų pristatytų ginklų saugyklą šalies šiaurės vakaruose.V. Zelenskis taip pat tvirtino, kad jo karo nusiaubta šalis turėtų tapti visateise kandidate į ES, ir atmetė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir kai kurių kitų ES lyderių siūlymą sukurti tam tikrą asocijuotą politinę bendriją, kuri būtų tarsi laukiamasis narystės siekiančioms šalims.„Mums nereikia tokių kompromisų“, – šeštadienį per bendrą spaudos konferenciją su apsilankiusiu Portugalijos ministru pirmininku Antonio Costa sakė V. Zelenskis. „Nes, patikėkite manimi, tai nebus Europos kompromisas su Ukraina, tai bus dar vienas Europos ir Rusijos kompromisas“.V. Zelenskis, pirmadienį vaizdo ryšiu kalbėsiantis pasaulio politiniam ir verslo elitui Davoso forume, per televizijos transliuotą kreipimąsi sakė ukrainiečiams: „Yra dalykų, kuriuos galima pasiekti tik prie derybų stalo“. Karas „bus kruvinas, bus kovos, bet jis tikrai baigsis tik diplomatija“. "Diskusijos tarp Ukrainos ir Rusijos tikrai vyks. Kokiu formatu, aš nežinau", - pridūrė jis, tačiau pažadėjo, kad rezultatas bus „teisingas“ Ukrainai.Kovos Ukrainoje vyksta kiek daugiau nei 12 savaičių, Ukrainos pajėgos sustabdė Rusijos mėginimus užimti Kyjivą ir šiaurinį Charkivo miestą, tačiau rytiniame Donbaso regione patiria didelį spaudimą. Maskvos armija sulygino su žeme ir užgrobė Juodosios jūros Mariupolio uostą ir nepaliaudama puola sausumoje ir iš artilerijos Ukrainos kariuomenę ir miestus rytuose.Šeštadienį Rusijos gynybos ministerija pareiškė sunaikinusi dideles Vakarų pristatytų ginklų atsargas per sparnuotųjų raketų smūgį Malyno miesteliui šiaurės vakarų Žytomyro srityje. „Ilgojo nuotolio didelio tikslumo raketos „Kalibr“, paleistos iš jūros, sunaikino didelę JAV ir Europos šalių tiekiamų ginklų ir karinės technikos siuntą“, – nurodė ministerija. Nors vietos valdžia pripažino, kad trys raketos pažeidė „civilinę infrastruktūrą“ Malyne, Ukrainos gynybos ministerija sekmadienio pranešime neužsiminė apie Rusijos tvirtinimą, o tokio ginklų sandėlio egzistavimas dar turi būti nepriklausomai patvirtintas.Vakarų sąjungininkės nenutrūkstamu srautu siunčia Ukrainos pajėgoms modernią ginkluotę ir taiko plačias sankcijas Rusijos ekonomikai ir prezidento Vladimiro Putino artimiesiems. Kremlius į tai atsakė nutraukdamas energijos tiekimą Europai.

Lenkijos prezidentas A. Duda pasakys kalbą Ukrainos parlamente Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda vėl atvyko į Ukrainos sostinę Kyjivą, jo vizitas skirtas palaikyti Rusijos karo niokojamą šalį. Jis bus pirmas nuo karo, prasidėjusio prieš tris mėnesius, pradžios valstybės vadovas, kuris sekmadienį kreipsis į Aukščiausiąją Radą - Ukrainos parlamentą, pranešė Lenkijos prezidento administracija Varšuvoje.A. Duda agituoja, kad Ukrainai kuo greičiau būtų suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą statusas. Lenkijos valstybės vadovas balandį jau lankėsi Kyjive karui vykstant ir ten susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Grįžęs A. Duda apkaltino Rusiją vykdant „plataus masto karą“ Ukrainoje. Jis niekada nepamirš įspūdžių iš oro antskrydžių ir raketų sunaikinto Borodiankos kaimo, balandžio viduryje Pšemislyje pietų Lenkijoje sakė A. Duda. Tuokart jis lankėsi Ukrainoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais. Tada A. Duda siūlė, kad kelionėje dalyvautų ir Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. Tačiau iš Kyjivo atėjo signalai, kad F. W. Steinmeieris nėra laukiamas. Šiuo metu nesutarimai laikomi išspręstais.Vienintelė Vokietijos vyriausybės narė, nuo karo pradžios apsilankiusi Kyjive, yra užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, ji ten viešėjo šį mėnesį.

Derybininkas: Maskva gali iškeisti Ukrainos belaisvius į V. Putino sąjungininkąMaskva svarstys galimybę iškeisti Ukrainos „Azovo“ bataliono belaisvius į Viktorą Medvedčiuką, turtingą Ukrainos verslininką, artimą prezidentui Vladimirui Putinui, šeštadienį pranešė Rusijos derybininkas.„Ištirsime šią galimybę“, – sakė Leonidas Sluckis, vyresnysis Rusijos derybų su Ukraina grupės narys, kalbėdamas iš separatistinio Donecko miesto pietryčių Ukrainoje, pranešė naujienų agentūra RIA Novosti. 67 metų V. Medvedčukas yra politikas ir vienas turtingiausių Ukrainos žmonių, žinomas dėl glaudžių ryšių su V. Putinu. Jis pabėgo iš namų arešto po Rusijos invazijos į Ukrainą vasarį, bet balandžio viduryje buvo sučiuptas.Penktadienį Rusijos kariuomenė paskelbė, kad pasidavė paskutiniai strateginio Mariupolio uostamiesčio pietryčių Ukrainoje gynėjai, ištisas savaites prasilaikę „Azovstal“ plieno gamykloje. Tarp Rusijos kariuomenei pasidavusių Ukrainos kovotojų yra „Azovo“ pulko, buvusio sukarinto dalinio, integruoto į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, nariai. Rusija šį padalinį, anksčiau turėjusį ryšių su kraštutinių dešiniųjų grupuotėmis, laiko neonacistine organizacija.Gegužės 26 d. Rusijos Aukščiausiasis Teismas svarstys prašymą priskirti „Azovo“ pulką „teroristinėms organizacijoms“, o tai gali komplikuoti apsikeitimą šiais belaisviais. Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos kariai, gynę „Azovostal“ gamyklą, turi būti teisiami. „Manau, kad teisinė byla yra neišvengiama: teisingumas turi nugalėti“, – sakė D. Pušilinas, kurį citavo Ria Novosti, jis kalbėjo per tą pačią spaudos konferenciją su L. Sluckiu.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad karą Ukrainoje galima išspręsti tik diplomatinėmis priemonėmis.Kalbėdamas per nacionalinę televiziją, jis išsakė mintį, kad jo šalis gali laimėti prieš Rusiją mūšio lauke.Tačiau jis pridūrė, kad karas gali būti galutinai sustabdytas tik „prie derybų stalo“.Tuo tarpu Severodonecke ir jo apylinkėse vyksta smarkūs mūšiai, nes Rusijos pajėgos didina pastangas užimti visą Luhansko sritį.Pasibaigus kovoms pietiniame Mariupolio uostamiestyje, atsilaisvino Rusijos pajėgos, kurias buvo galima perkelti kitur, ir jos galėjo suintensyvinti puolimą rytuose.Vietos gubernatorius Serhijus Haidajus sakė, kad rusai „naikina“ Severodonecką, nes palaipsniui jį apsupo.

Ukraina atmeta paliaubų galimybęUkraina atmetė galimybę susitarti su Rusija dėl paliaubų ir pareiškė, kad nesutiks su jokiu susitarimu su Maskva, pagal kurį būtų atsisakoma teritorijos.Naktiniame kreipimesi į savo tautą prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad nors kovos bus kruvinos, karas Ukrainoje baigsis tik diplomatijos keliu, o Rusijos okupacija jos teritorijoje bus laikina.Jo patarėjas Mychailas Podoliakas kategoriškai atmetė galimybę susitarti dėl paliaubų, nes, anot jo, nuolaidžiavimas atsigręžtų prieš Ukrainą, nes Rusija po bet kokios kovos pertraukos tik dar smarkiau smogtų.Jis pridūrė, kad Kijevas nesutiks su jokiu susitarimu su Maskva, pagal kurį būtų atiduodama kokia nors teritorija.

Mykolajivą apšaudo kasetiniais sviediniais. Apie tai pranešė meras Aleksandras Senkevičius.

Arestovičius: sunkiausia padėtis dabar fronte prie Bachmuto„Sunkiausia padėtis dabar fronte prie Bachmuto, kur rusai dislokavo papildomas pajėgas“, – pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius.Anot jo, rusai bando veržtis į vakarus ir šiaurę nuo Popasnos.Jis taip pat pridūrė, kad į pietus nuo Volčansko Charkivo srityje vyksta „įdomūs“ Rusijos Federacijai įvykiai.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė devynias priešo atakas prie Donecko ir LuhanskoPrie Donecko ir Luhansko Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiandien atrėmė 9 priešo atakas, o kovos tęsiasi dar keturiose vietose.Apie tai „Facebook“ pranešė Ukrainos Jungtinių pajėgų grupuotės spaudos tarnyba.Pažymima, kad visoje gynybos zonoje priešas naudoja kovinius lėktuvus, daugkartines raketų sistemas, didelio kalibro pabūklų artileriją, tankus, įvairių sistemų minosvaidžius, smūgiuoja raketomis ir bombomis civilinės infrastruktūros objektus, taikius gyvenamuosius rajonus.Rusijos kariai apšaudė daugiau nei 40 gyvenviečių Donecko ir Luhansko srityse, sunaikino ir apgadino daugiau nei 30 civilių objektų, įskaitant 13 gyvenamųjų pastatų, keturias gamyklas, tyrimų ir gamybos įstaigą, užsienio kalbų institutą, geležinkelio stotį, muzikos mokyklą, du priešgaisrinius gelbėjimo padalinius, dujotiekio atkarpą, aukštos įtampos elektros liniją, kapines ir nemažai komunalinių bei sandėliavimo patalpų.Per apšaudymą Donecko srityje žuvo mažiausiai septyni civiliai ir dar septyni buvo sužeisti. Duomenys apie Luhansko sritį tikslinami.„Ukrainos gynėjai ir Jungtinių pajėgų grupės gynėjai šiandien atrėmė 9 priešo atakas. Kovos su okupantu tęsiasi dar keturiose vietose“, – rašoma pranešime.Ukrainos ginkluotosios pajėgos Rusijos kariuomenei padarė darbo jėgos ir įrangos žalos. Per pastarąją parą Jungtinių pajėgų grupės kariai sunaikino: 5 tankus, 4 artilerijos sistemas, 10 šarvuočių, 2 priešo mašinas.Oro gynybos padaliniai Jungtinių pajėgų grupės atsakomybės zonoje numušė vieną nepilotuojamą „Orlan-10“ tipo orlaivį.Kaip pranešė „Ukrinform“, nuo vasario 24 iki gegužės 21 dienos Ukrainos gynėjai likvidavo apie 28 850 Rusijos karių.

Tiria galimybę Azovo pulko kovotojus iškeisti į "Putino krikštatėvį" Viktorą MedvedčiukąRusijoje peržiūrės galimybę Azovo pulko kovotojus iškeisti į "Putino krikštatėvį" Viktorą Medvedčiuką.Tai pareiškė Rusijos liberalų demokratų partija (RLDP) frakcijos Valstybės Dūmoje vadovas Leonidas Sluckis.„Tyrėme galimybės V. Medvedčiuką iškeisti į azoviečius klausimą. Ne mes, RLDP, o tie žmonės Maskvoje, kurie turi tokias galias“, – sakė L. Sluckis, atsakydamas į Rusijos „Interfax“ klausimą spaudos konferencijoje Donecke.https://t.me/uniannet/56128

Rusai atakuoja Žytomyro ir Poltavos sritisRusijos kariuomenė pradėjo raketų atakas prieš taikinius Žytomyro ir Poltavos srityse, pranešė Ukrainos Generalinis štabas.Jie taip pat apšaudė gyvenvietes prie Siversko ir Slobožansko.Generalinio štabo teigimu, Rusijos kariai ir toliau ruošiasi puolimui prie Lymano.https://t.me/uniannet/56127

Okupantai vėl sunaikino tiltą tarp Siverodonecko ir LysyčanskoLuhansko srityje rusai antrą kartą po 2014 metų sugriovė tiltą tarp Siverodonecko ir Lysyčansko.Apie tai „Telegram“ kanale pareiškė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidajus.„Orkai sunaikino tiltą tarp Siverodonecko ir Lysyčansko. Jau antrąkart. 2014 m. liepą, išlaisvinant Lysyčanską, kovotojai traukdamiesi susprogdino tilto tarpą. Nuo tada susisiekimas tarp dviejų šimtatūkstantinių miestų buvo apsunkintas. Tiltas buvo restauruotas 2016 m. Istorija šiandien pasikartojo“, – rašė srities vadovas.Tačiau jis pažymėjo, kad tarp šių miestų yra susisiekimas.Kaip šiandien pranešė S. Gaidajus, rusų įsibrovėliai metė visas savo pajėgas Siverodonecko puolimui ir proveržiui – greitkelio Lysyčanskas-Bachmutas atkirtimui, kad nebūtų galima evakuoti žmonių ir atgabenti jiems humanitarinių krovinių bei aprūpinti karius atsargomis. Luhansko sritis nuolat apšaudoma Rusijos kariuomenės, regione sunaikinama daug gyvenamųjų pastatų, infrastruktūros objektų, švietimo įstaigų, apgadintos ligoninės. Anot Luhansko srities karinės administracijos vadovo, iki šiol regione liko daugiau nei 40 tūkst. civilių, kurie atsisakė evakuotis.https://t.me/serhiy_hayday/6623

Ukrainos ambasadorius: ukrainiečiams padedančiai Lenkijai reikalingos ES lėšosUkrainos ambasadorius Varšuvoje sako, kad jo šalis dėkinga Lenkijai už pagalbą milijonams ukrainiečių pabėgėlių, pasitraukusių iš savo šalies dėl Rusijos karinės invazijos, bet išreiškė viltį, jog Europos Sąjunga artimiausiu laiku skirs Lenkijai milijardus eurų, kad ši parama nebūtų teikiama „Lenkijos žmonių sąskaita“.Duodamas interviu naujienų agentūrai AP, kuris buvo paskelbtas penktadienį, ambasadorius Andrijus Deščycia sakė, kad per tris mėnesius nuo ukrainiečių pabėgėlių antplūdžio pradžios Lenkijoje kol kas neišsivystė jokios apčiuopiamos socialinės įtampos. Vis dėlto jis pridūrė nerimaujantis, kad Lenkijos visuomenė ateityje gali pradėti reikšti nepasitenkinimą dėl šios priežasties.Vyriausybė ukrainiečiams užtikrina nemokamą medicinos pagalbą, švietimą ir kitas socialines paslaugas, o dauguma atvykėlių yra apgyvendinti lenkų privačiuose namuose. A. Deščycia atkreipė dėmesį, kad Rusijos dezinformacija stengėsi išplatinti žinią, esą ukrainiečiais rūpinamasi labiau negu pačiais lenkais. Šios pastangos kol kas nesulaukė reikšmingos sėkmės, ambasadorius sakė nerimaujantis, kad dėl to gali kilti problemų.“Man neramu, nes nežinau, kokios yra Lenkijos žmonių svetingumo ribos, – sakė A. Deščycia. – Priėmimas šiltas ir sveikas, bet kiek laiko jie galės juos [ukrainiečius] glausti? Man tai suprantama ir taip pat suprantama mano tėvynainiams. Jie supranta, kad yra tam tikros ribos.“Taip pat esama ir kitų priežasčių nerimauti: per Lenkiją gabenama didelė dalis Ukrainai skirtų Vakarų humanitarinės ir karinės pagalbos krovinių. Varšuva taip pat padeda Ukrainai eksportuoti grūdus ir kitus maisto produktus pasaulio rinkoms – sausuma ir per savo Baltijos jūros uostus.Pasak ukrainiečių ambasadoriaus, išeitis galėtų būti ES sprendimas pervesti Lenkijai milijardus eurų lėšų, numatytų pagal pagalbos šalies atsigavimui po COVID-19 pandemijos paketą. Be to, tai galėtų užbėgti už akių savo padėtimi Lenkijoje nusivylusių ukrainiečių pabėgėlių mėginimams išvykti į kitas ES valstybes, sakė A. Deščycia.Dauguma iš 27 bloko šalių jau yra gavusios lėšų, turinčių padėti jų ekonomikoms atsitiesti po COVID-19 pandemijos, Lenkijai planuojami skirti 36 mlrd. eurų yra užblokuoti, tęsiantis ginčui dėl Varšuvos įvykdytų teismų sistemos reformų, Briuselio nuomone, besikertančių su demokratijos normomis.Daugiausiai nesutarimų kyla dėl Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos – naujos institucijos, sudariusios sąlygas Lenkijos valdantiesiems konservatoriams atleisti jiems neįtinkančius teisėjus. Europos Komisija nori, kad ši institucija būtų paleista, o atleisti teisėjai – grąžinti į ankstesnes pareigas, bet Lenkija šio reikalavimo nėra įvykdžiusi. Parlamentas kitą savaitę svarstys galimus šios krizės sprendinius.A. Deščycia sakė, kad abi pusės turėtų siekti kompromiso, ir ragino tiek ES, tiek Lenkiją susitarti.„Lenkija įrodė, kaip veiksmingai sugeba valdyti šią migrantų bangą, kaip veiksmingai sugeba naudoti savo biudžeto pinigus, kaip veiksmingai sugeba teikti paramą migrantams, – kalbėjo diplomatas. – Tai padėtų tiek ukrainiečiams, tiek lenkams, gyvenantiems Lenkijoje. Ir mes išvengtume galimos įtampos.“

Portugalijos premjeras lankosi UkrainojeŠeštadienį Kyjive lankosi Portugalijos premjeras Antonio Costa. Ten jis susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptars šalies siekį įstotį į Europos Sąjunga bei Portugalijos paramos paketą Ukrainai, praneša politico.eu.Portugalijos premjeras, kurį vizito metu lydi už užsienio reikalus atsakingas valstybės sekretorius Francisco Andre ir ambasadorius Ukrainoje Antonio Alvesas Machado, aptars karinę, humanitarinę ir finansinę paramą Ukrainai bei susitiks su šios šalies premjeru Denysu Šmyhaliu.A. Costa lankosi Kyjive tuo metu, kai Rusija tęsia Ukrainos puolimą, ypač šalies Rytuose, o penktadienį užėmė Mariupolio miestą.Dar prieš vizitą Portugalijos premjeras pareiškė sieksiąs pragmatiško požiūrio į Ukrainos narystę ES. Jis taip pat pabrėžė Ukrainos ekonominės integracijos į ES svarbą.

Rusija uždraudė į šalį atvykti 963 amerikiečiams, įskaitant JAV prezidentąMaskva uždraudė 963 amerikiečiams atvykti į Rusiją, praneša „The Telegraph“.Draudimas vykti į Rusiją paskelbtas po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pasirašė 40 mlrd. JAV dolerių paramos paketą Ukrainai.„Reuters“ duomenimis į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas JAV prezidentas Joe Bidenas, valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas Williamas Burnsas.Balandžio mėnesį Rusijos Užsienio reikalų ministerija į šalį uždraudė keliauti Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui, užsienio reikalų sekretorei Liz Truss, gynybos sekretoriui Benui Wallace‘ui ir dar 10 vyriausybės atstovų.Tuomet Kremlius aiškino, kad tokio žingsnio imtasi dėl neva „Jungtinės Karalystės vyriausybės beprecedentiškai priešiškų veiksmų“.

Vokietijos žiniasklaida: zenitinės oro gynybos sistemos Ukrainai bus perduotos liepąVokietija liepos mėnesį Ukrainai perduos pirmąsias 15 zenitinės oro gynybos sistemų „Gepard“, remdamasi „Der Spiegel“ ir Vokietijos Gynybos ministerijos duomenimis praneša „Ukrinform“.Teigiama, kad dėl ginkluotės perdavimo susitarė Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.Vokietijos kariuomenė taip pat apmokys Ukrainos karius naudotis šiais ginklais ir perduos beveik 60 000 jiems skirtų šaudmenų.Po kelių dienų prasidėsiantys mokymai bus surengti Vokietijoje, Putloso ir Todendorfo poligonuose.Anksčiau buvo pranešta, kad Ukraina iš Vokietijos taip pat gavo dar vieną siuntą prieštankinių granatsvaidžių ir minų.

Per APEC susitikimą JAV, keturių kitų šalių atstovai išėjo kalbant Rusijos atstovuiJungtinių Valstijų ir kitų keturių šalių delegatai šeštadienį paliko konferencijų salę, Rusijos atstovui pradėjus savo kalbą Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) grupės prekybos ministrų susitikime Tailando sostinėje, pranešė pareigūnai.Pasak Japonijos atstovo, šalies ekonomikos, prekybos ir pramonės ministras Koichi Hagiuda (Koičis Hagiuda) ir jo kolegos iš JAV, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Kanados išėjo iš susitikimo Bankoke, taip išreikšdami nepritarimą Rusijos invazijai į Ukrainą.Japonų pareigūnas situaciją komentavo su anonimiškumo sąlyga, nes nėra įpareigotas duoti komentarų žiniasklaidai.Kaip nurodoma Naujosios Zelandijos prekybos ministro Damieno O’Connoro (Damjeno O'Konoro) pareiškime, jis išėjo „protestuodamas prieš Rusijos invaziją, kuri sulėtino regiono ekonomikos atsigavimą po pandemijos ir apsunkino žmonių galimybę gauti maisto“. Pranešime pabrėžiama, kad ministras paliko salę „su gera draugija“.JAV pareigūnas Bankoke irgi patvirtino išėjimą, bet daugiau informacijos nepateikė. Jis, kaip ir Japonijos kolega, taip pat prašė būti neįvardytas.Kalbėti apie incidentą – diplomatiškai jautru, nes tai įvyko uždarame posėdyje. Vašingtonui susitikime atstovauja JAV prekybos atstovė Katherine Tai (Ketrin Tai).Tailandas šiais metais rengia APEC susitikimą, kuriame dalyvauja atstovai iš 21 valstybės. Dvi dienas truksiantis prekybos ministrų susitikimas baigiasi sekmadienį.Šaltinių teigimu, penkių šalių atstovai salę paliko, kai Rusijos ekonominės plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas turėjo sakyti įžanginę kalbą. Po jo pasisakymo valstybių atstovai į salę sugrįžo.Vakarų šalys įvedė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, tačiau daugelis APEC valstybių narių, ypač Pietryčių Azijoje ir Lotynų Amerikoje, nuo tokių žingsnių susilaikė.Karas Ukrainoje sukėlė didelių prekybos problemų, nes sutrikdė tiekimo grandines, ypač maisto sektoriuje.APEC buvo įkurta 1989 metais, siekiant paskatinti šalių augimą per ekonominę integraciją ir prekybą.

V. Zelenskis: Ukraina laimės karą, nes kovoja už savo nepriklausomybęUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Ukraina laimės karą nes kovoja už savo nepriklausomybę. Tai jis pareiškė duodamas interviu šalies televizijai, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“.„Per šį karą Ukraina itin susivienijo ir mes negalime pralaimėti. Juk šis karas ne prieš Rusiją, o su Rusija už Ukrainą. Tai rodo, kad teisybė mūsų pusėje. Mes kariaujame už save, o tai labai stipri pozicija. Tai karas už nepriklausomybę ir jo negalima pralaimėti. Už Ukrainos nepriklausomybę, už laisvę ir suverenitetą“, – sakė V. Zelenskis.Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainai teko daug paaukoti – šalis neteko daug žmonių, jėgų ir laiko – todėl ukrainiečiai turėtų tai visada prisiminti, net ir po pergalės.V. Zelenskis taip pat įsitikinęs, kad Ukraina atkovos visą prarastą teritoriją.„Visos priešo pergalės – laikinos. Mes neabejotinai susigrąžinsime visą savo teritoriją“, – sakė jis.Anot prezidento, net ir grįžimas į padėtį, kokia ji buvo iki vasario 24 d., išvengiant didesnių praradimų taip pat būtų pergalė.Jis tikisi, kad tada būtų pereita prie antros karo fazės, kuri vyktų prie derybų stalo ir „būtų pasiektas galutinis teisingumas“.Prezidentas taip pat sakė, kad Ukraina palaužė vieną stipriausių pasaulio kariuomenių ir artimiausiu metu Rusijos kariuomenė „neatsistos ant kojų“.Jis pridėjo, kad šiuo metu svarbiausia išsaugoti kuo daugiau Ukrainos žmonių ir kareivių gyvybių.

J. Bidenas pasirašė 40 mlrd. dolerių paramos Ukrainai paketąJAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šeštadienį pasirašė 40 mlrd. dolerių (37,8 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketą, pagal kurį Kyjivo vyriausybei, kovojančiai su Rusijos invazija, bus perduota ginkluotės ir teikiama ekonominė parama, pranešė Baltieji rūmai.J. Bidenas teisės aktą, kurį anksčiau priėmė abeji Kongreso rūmai, pasirašė viešėdamas Seule per pirmąją kelionę po Aziją nuo prezidento kadencijos pradžios.Pagal šį paketą parama Ukrainą teikiama maždaug tolesnius penkis mėnesius. Be kita ko, Kyjivui planuojama perduoti 6 mlrd. dolerių (5,66 mlrd. eurų) vertės šarvuotosios technikos ir oro erdvės gynybos sistemų.

Europos komisaras: kaltieji už karo nusikaltimus prieš Ukrainą bus nubaustiUž teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas pažadėjo, kad asmenys atsakingi už karo nusikaltimus prieš Ukrainą bus patraukti baudžiamojo atsakomybėn ir bus baudžiama už žudynes įvykdytas per Rusijos karą prieš Ukrainą, informuoja naujienų agentūra dpa.D. Reyndersas šeštadienį Italijos laikraštyje „La Stampa“ publikuotame interviu sakė, kad 11 ES valstybių narių tiria karo nusikaltimus Ukrainoje ir iki šiol nustatė daugiau nei 600 įtariamųjų.Tyrimai vyksta ne tik Ukrainoje bet ir įvairiose Europos valstybėse, kur liudija nuo karo pabėgę ukrainiečiai.Europos komisaras pabrėžė, kad įrodymai apie karo nusikaltimus privalo būti tinkamai surinkti nes netikslios ar melagingos informacijos įtraukimas „būtų tikra nesėkmė“.

Rusija skelbia sunaikinusi Ukrainoje didelį Vakarų perduotos ginkluotės krovinįMaskvos pajėgos ilgo nuotolio raketomis sunaikino didelę Vakarų šalių perduotos ginkluotės siuntą Ukrainos šiaurės vakaruose, šeštadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.„Tiksliai nutaikomomis jūrinio bazavimo raketomis „Kalibr“ Malyno geležinkelio stoties rajone Žytomyro srityje sunaikinta didelė siunta ginklų ir karinės technikos, atgabenta iš JAV ir Europos šalių, skirta ukrainiečių pajėgų grupei Donbase“, – pranešė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.Ukrainos rytinis Donbaso regionas, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, nuo 2014 metų iš dalies buvo kontroliuojamas promaskvietiškų separatistų. Dabar šiame regione vyksta įnirtingiausios Kyjivo ir Maskvos pajėgų kautynės.Maskva vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, teigdama, kad siekia „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ provakarietišką šalį bei apsaugoti joje gyvenančius rusakalbius.Vakarų šalys tiekia Ukrainai ginkluotę, įskaitant artilerijos, oro gynybos ir prieštankines sistemas, taip pat teikia kitokią svarbią paramą. Kyjivas ragina sąjungininkus šią paramą didinti.

V. Zelenskis: karą Ukrainoje gali užbaigti tik diplomatija Karas Ukrainoje gali būti užbaigtas tik diplomatija, šeštadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, Kyjivo ir Maskvos deryboms tebesant aklavietėje.„Pabaiga ateis per diplomatiją“, – prezidentas sakė vienai Ukrainos televizijai. V. Zelenskis pripažino, kad karas „bus kruvinas, vyks kautynės, bet neabejotina, kad [karo] pabaigą atneš diplomatija“.„Kai kuriuos dalykus įmanoma pasiekti tik prie derybų stalo“, – aiškino jis ir pridūrė, kad Kyjivas nori grąžinti ankstesnę padėtį, bet „to nenori Rusija“. Šios temos jis toliau neplėtojo.Antradienį Kyjivo vyriausiasis derybininkas Mychaila Podoliakas sakė, kad derybos su Maskva „sustabdytos“. Ankstesniu konflikto etapu abi šalys reguliariai rengdavo derybų susitikimus, bet jie reikšmingų rezultatų nedavė.Trečiadienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas apkaltino Ukrainos valdžią nenorint tęsti derybų, kad būtų užbaigti karo veiksmai.„Derybos iš tikrųjų nejuda į priekį, ir stebime visišką Ukrainos derybininkų valios stygių tęsti šį procesą“, – teigė jis.Kaip nurodo Rusijos naujienų agentūros, vėliausios derybos įvyko balandžio 22 dieną.Vasario 24-ąją invaziją Ukrainoje pradėjusiai Rusijai nesugebėjus greitai užimti Kyjivo, Maskva savo pajėgas sutelkė šalies rytinėje dalyje, kur tebevyksta įnirtingos kautynės.

Buvęs NATO vadovas sukritikavo Vokietiją dėl nepakankamo ginkluotės tiekimo UkrainaiBuvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sukritikavo Vokietijos poziciją dėl ginklų tiekimo Ukrainai, kurią užpuolė Rusija. Savo nuomonę jis išsakė interviu metu laikraščiui „Handelsblatt“, praneša naujienų agentūra „Unian“.Anot buvusio NATO vadovo, Vokietija per daug dvejoja tiek dėl sunkiosios ginkluotės perdavimo Ukrainai, tiek dėl sankcijų įvedimo Rusijai.„Žinoma, Vokietija itin priklausoma nuo dujų importo iš Rusijos. Tačiau aš manau, kad tvirta Federalinės vyriausybės pozicija pakeistų visą dinamiką Ukrainoje. Mums reikalinga Vokietijos lyderystė“, – sakė A. F. Rasmussenas.Jis paragino Europą nedelsiant nutraukti rusiškos naftos ir dujų importą.Kiek anksčiau Ukrainos ambasadorius Andryjus Melnykas sukritikavo Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą sakydamas, kad pastarasis turbūt nenori perduoti Ukrainai sunkiosios ginkluotės.„Mes susidarėme įspūdį, kad kancleris nenori šito daryti. Yra tik 7 savaeigės haubicos, tačiau nėra nei tankų „Gepard“, nei „Leopard 1“, nei šarvuočių „Marder“. Visų jų Bundesveras nebeeksploatuoja ir gynybos pramonė juos galėtų perduoti mums nepakenkdama Vokietijos gynybai“, – sakė diplomatas.Vokietija taip pat blokavo Slovėnijos turimų tankų T-72 perdavimą Ukrainai.„Tai kruvina logika, kuri palieka žmones bėdoje“, – sakė A. Melnykas.

Rusija paskelbė G. Kasparovą ir M. Chodorkovskį „užsienio agentais“Rusija penktadienį įtraukė į savo „užsienio agentų“ sąrašą du iškilius Kremliaus kritikus – šachmatų didmeistrį Garį Kasparovą ir buvusį naftos oligarchą Michailą Chodorkovskį.„Užsienio agentų“ etiketė, primenanti stalinistinį „liaudies priešo“ statusą, Rusijoje plačiai priskiriama Kremliaus režimo oponentams, žurnalistams ir žmogaus teisių aktyvistams, kaltinamiems, kad jų politinė veikla finansuojama užsienio jėgų. „Užsienio agentais“ paskelbtiems subjektams taikoma daugybė apribojimų ir sudėtingų procedūrų, kurių nesilaikant gresia didelės baudos.Be kita ko, visos jų publikacijos turi būti pažymėtos kaip išleistos „užsienio agento“.Internetu paskelbtame atnaujintame Teisingumo ministerijos sąraše nurodoma, kad 58 metų M. Chodorkovskio ir 59 metų G. Kasparovo veikla yra finansuojama „šaltinių“ Ukrainoje.Sovietų Sąjungoje gimęs buvęs šachmatų pasaulio čempionas G. Kasparovas yra ilgametis Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas. Jis jau beveik dešimtmetį gyvena Jungtinėse Valstijose.M. Chodorkovskis 10-ajame dešimtmetyje buvo vienas įtakingiausių Rusijos verslininkų, bet įsitraukė į konfliktą su Kremliumi, kai 2000 metais į valdžią atėjo V. Putinas.2003 metais M. Chodorkovskis, laikytas turtingiausiu Rusijos žmogumi, buvo suimtas, nuteistas už mokesčių vengimą ir 10 metų praleido kalėjime, o paskui išvyko į užsienį. Jam skirtą bausmę M. Chodorkovskis laikė prezidento V. Putino politiniu kerštu už jo politines ambicijas.Daug metų M. Chodorkovskis padėjo finansuoti Rusijos opozicijos organizaciją „Atviroji Rusija“. Pernai gegužę ši grupė likvidavosi, neatlaikiusi didėjančių represijų.Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną dešimtys rusų intelektualiojo elito narių ir žurnalistų paliko savo šalį, valdžiai didinant spaudimą paskutiniesiems kritikuojantiems balsams ir žiniasklaidai.

Rusija teigia visiškai kontroliuojanti „Azovstal“ gamyklą Mariupolyje Rusijos Gynybos ministerija paskelbė, kad Rusijos pajėgos visiškai kontroliuoja „Azovstal“ plieno gamyklą, o visi Ukrainos kariai, kurie ten gynėsi, pasidavė – ir mūšis už Mariupolio uosto kontrolę baigėsi, praneša dpa.Gynybos ministras Sergejus Šoigu prezidentui Vladimirui Putinui sakė, kad „gamykla ir Mariupolio miestas buvo visiškai išvaduoti“.Anot Gynybos ministerijos paskutiniai 531 ukrainiečiai kareiviai pateko į rusų nelaisvę penktadienį.Rusija Mariupolio puolimą Ukrainos pietryčiuose pradėjo netrukus po to, kai įsiveržė į šalį vasario pabaigoje.Rusų pajėgos beatodairiškai bombardavo strategiškai svarbų miestą prie Azovo jūros ir vykdė jo blokadą, ir taip palaipsniui jį užėmė. Paskutiniai Mariupolio gynėjai pasitraukė į „Azovstal“ gamyklą, kur yra požeminis bunkerių ir tunelių tinklas. Galiausiai vandens, maisto, medicinos ir amunicijos atsargos išseko.Šios savaitės pradžioje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad du mėnesius trukęs mūšis dėl Mariupolio baigėsi, taip iš esmės pripažindamas pralaimėjimą mūšyje, o ukrainiečių kareiviai tapo rusų karo belaisviais.Pirmadienį pasidavė pirmieji 264 kareiviai, tarp jų ir 50 sunkiai sužeistų. Rusija pareiškė, kad ketvirtadienį į nelaisvę pateko dar daugiau karių. Tačiau vadai ir dalis ukrainiečių kareivių vis dar išlaikė savo pozicijas.Vis dėlto „Azovo“ pulko vadas Denysas Prokopenka vaizdo įraše teigė, kad penktadienį likę gamyklos gynėjai nusprendė, kad toliau priešintis beprasmiška.„Kariuomenės vadovybė įsakė nutraukti miesto gynybą“, – sakė D. Prokopenka, pridėdamas, kad sprendimas priimtas siekiant apsaugoti karių sveikatą ir gyvybes.Rusijos gynybos ministerija sako, kad nuo gegužės 16 d. į nelaisvę pateko 2 439 ukrainiečių kariai. Maskva nuolat tikino, kad „Azovstal“ gamykloje buvo apie 2 500 ukrainiečių karių, tačiau Ukrainos valdžia sakė, kad jų tėra 1 000.Kremlius nepaaiškino, kas su belaisviais bus toliau, o Kyjivas pasiūlė juos išmainyti į rusus karo belaisvius. Tačiau kai kurie veikėjai Maskvoje ragina su ukrainiečių kariais elgtis kaip su nusikaltėliais ir juos teisti.Didžioji dalis iš likusių 400 000 sugriauto miesto gyventojų pasitraukė pastarosiomis savaitėmis.Rusija dėmesį į Mariupolį buvo sutelkusi nes jį užėmusi gali kontroliuoti teritoriją nuo Krymo pusiasalio iki separatistų užimtų regionų Ukrainos rytuose.Be to, Rusijos gynybos ministras S. Šoigu taip pat teigė, kad rusų pajėgos tęsia puolimą Donbase.Tuo metu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) tęsia tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimų karo metu.ESBO stebėtojai buvo nusiųsti į Ukrainą apklausti liudininkų, karą išgyvenusių žmonių ir tų, kurie pasitraukė į kaimynines valstybes prasidėjus puolimui.ESBO koncentruojasi į civilius ir karo belaisvius, išpuolius prieš civilius ir jų žudynes, pagrobimą bei kankinimą. Tačiau kol bus paruošta ataskaita gali praeiti mėnesiai.

Rusija sustabdė gamtinių dujų tiekimą SuomijaiRusija šeštadienį sustabdė gamtinių dujų tiekimą Suomijai, pranešė suomių valstybinė valstybinė dujų bendrovė „Gasum“, Helsinkiui atsisakius patenkinti Maskvos reikalavimą mokėti rubliais už eksportuotojos „Gazprom“ tiekiamas dujas.„Gamtinių dujų tiekimas Suomija pagal „Gasum“ tiekimo sutartį buvo nutrauktas“, – sakoma „Gasum“ pranešime. Bendrovė pridūrė, kad gamtinės dujos vasaros sezono metu dujas savo klientams tieks iš kitų šaltinių per jungtį su Estija „Balticconnector“.„Gasum“ ankstesnę dieną informavo, kad Rusija perspėjo nutrauksianti gamtinių dujų tiekimą.„Labai apgailestaujame, kad gamtinių dujų tiekimas pagal mūsų sutartį bus sustabdytas dabar. Tačiau mes kruopščiai ruošėmės šiai situacijai ir dujų perdavimo tinkle jokių sutrikimų nebus“, – penktadienį paskelbtame pranešime cituojamas „Gasum“ valdybos pirmininkas Mika Wiljanenas (Mika Viljanenas).Anksčiau šią savaitę „Gasum“ skelbė atmetanti Rusijos vienašališką reikalavimą už jos eksportuojamas dujas mokėti rubliais ir yra pasirengusi galimam tiekimo nutraukimui, tačiau pripažino, jog „Balticconnector“ pajėgumai yra riboti.„Gasum“ taip pat pranešė, kad nuo praėjusių metų rudens derėjosi su „Gazprom export“ dėl ilgalaikės tiekimo sutarties sąlygų pakeitimų, tačiau nuomonės dėl jų smarkiai išsiskyrus „neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik ginčo sprendimą perduoti arbitražui“.Suomija kartu su Estija tikisi iki šių metų pabaigos įgyvendinti bendrą plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą.Kita vertus, gamtinės dujos sudaro tik apie 8 proc. Suomijos suvartojamos energijos.Praeito sekmadienio naktį Rusija sustabdė elektros tiekimą Suomijai, kuri gegužės 18-ąją kartu su Švedija pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą abiem Skandinavijos šalims nutarus atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Zelenskis: Rusija turi sumokėti už savo invazijąRusija turi būti laikoma „finansiškai atsakinga už padarytus nusikaltimus“, sakė Ukrainos prezidentas.Volodymyras Zelenskis paragino sąjungininkus pasirašyti daugiašalį susitarimą, kad tai įvyktų, nes „reikia atsakyti į blogį“.Savo naktinėje kalboje jis sakė: „Tai svarbu ne tik šio Rusijos vykdomo karo kontekste, bet ir bet kokių kitų agresyvių veiksmų kontekste, nesvarbu, ar tai būtų Rusija, ar bet kuris kitas potencialus agresorius. Į blogį reikia atsakyti.“Pasak jo, pagal tokį daugiašalį susitarimą visos Rusijos lėšos ir turtas, priklausantys šalių partnerių jurisdikcijai, turi būti areštuoti arba įšaldyti, o po to konfiskuoti ir nukreipti į „specialiai sukurtą fondą, iš kurio visos Rusijos agresijos aukos galėtų gauti atitinkamą sumą“.Jis pridūrė: „Tai tikrai būtų teisinga. Ir Rusija pajus tikrąjį kiekvienos raketos, kiekvienos bombos, kiekvieno į mus paleisto sviedinio svorį."Europos Sąjunga jau ieško būdų, kaip panaudoti įšaldytą Rusijos oligarchų turtą Ukrainos atstatymui po karo finansuoti.Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad teisininkai ieško būdų, kaip tai padaryti.„Manau, kad Rusija taip pat turėtų prisidėti“, – sakė ji Vokietijos televizijai ZDF.

Ukrainos kaimynė turi būti aprūpinta taip, kad galėtų apsigintiDidžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius sako, kad Moldova turėtų būti „parengta pagal NATO standartus“, kad apsisaugotų nuo Rusijos įsiskverbimo į savo šalį.Interviu „The Telegraph“ Liz Truss sakė, kad JK diskutuoja apie šią perspektyvą su savo sąjungininkais, nes Vladimiras Putinas „aiškiai vertina savo ambicijas sukurti didesnę Rusiją“.Ji sakė, kad Vakarų tikslas buvo užtikrinti, kad Ukraina „galėtų nuolat apsiginti“, tačiau, pasak jos, tai taikoma ir kitoms „pažeidžiamoms valstybėms“, pavyzdžiui, Moldovai, kuri nėra NATO narė.„Šiuo metu dirbame su Komisija su Ukraina ir Lenkija dėl Ukrainos gynybos tobulinimo iki NATO standarto“, – sakė ji.Paklausta, ar papildomos priemonės svarstomos, nes Rusija kelia grėsmę Moldovos saugumui, ji atsakė: „Absoliučiai. Turiu omenyje, kad Putinas aiškiai išreiškė savo ambicijas sukurti didesnę Rusiją.„Ir tai, kad jo bandymai užimti Kyjivą (Ukrainos sostinę) nebuvo sėkmingi, nereiškia, kad jis atsisakė šių ambicijų“, - teigė L. Truss.

Rusija tvirtina, kad likę „Azovstal“ kovotojai pasidavėRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šiąnakt pranešė prezidentui Vladimirui Putinui, kad „Azovstal“ plieno gamykla Mariupolyje visiškai išlaisvinta nuo Ukrainos kovotojų.Ministerija nurodė, kad pasidavusią grupę sudarė 531 žmogus.Ministerijos pranešime teigiama: „Azovstal“ metalurgijos gamyklos teritorija buvo visiškai išlaisvinta“.„Požeminius įmonės objektus, kuriuose slėpėsi kovotojai, visiškai kontroliuoja Rusijos ginkluotosios pajėgos“, – sakoma Rusijos pranešime, kuriame priduriama, kad per pastarąsias kelias dienas iš viso pasidavė 2439 gynėjai.

Zelenskis: iš „Azovstal“ evakuoti beveik visi žmonėsBeveik visi gamyklos teritorijoje „Azovstal“ buvę žmonės buvo evakuoti. Tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė trečiųjų inauguracijos metinių proga.„Išvežti civiliai, gydytojai, sunkiai sužeisti žmonės. Šiuo metu taip pat vežami žmonės. Man atrodo, kad artimiausiu metu bus baigta visų žmonių evakuacija“, – sakė V.Zelenskis.

Rusija puola rytinius Ukrainos miestusRusijos pajėgos penktadienį toliau puolė Lysyčansko ir Severodonecko miestus Ukrainos rytiniame Luhansko regione, siekdamos atkirsti šią teritoriją nuo likusios Ukrainos dalies, pranešė regiono gubernatorius.Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus naujienų agentūrai AP sakė, kad Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į greitkelį Lysyčanskas–Bachmutas.Tai, pasak S. Haidajaus, yra vienintelis kelias, kuriuo galima evakuoti žmones ir pristatyti humanitarinę pagalbą.„Šis kelias labai svarbus, nes tai vienintelis susisiekimas su kitais šalies regionais, – elektroniniu paštu sakė jis. – Rusai bando mus nuo jo atkirsti, kad apsuptų Luhansko regioną.“Rusijos pajėgos nuolat apšaudo kelią iš įvairių krypčių, tačiau ukrainiečių šarvuočiai vis dar gali pravažiuoti, pridūrė S. Haidajus.Vienas iš penktadienio išpuolių buvo nukreiptas prieš Severodonecko mokyklą, kurioje prieglobstį rado daugiau kaip 200 žmonių, tarp jų – daug vaikų. Žuvo trys suaugusieji, S. Haidajus pranešė per „Telegram“.Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau penktadienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos baigia visiškai užimti Luhansko sritį, kurią iki karinės invazijos pradžios iš dalies kontroliavo prokremliški separatistai.

Okupantai baigė „valyti“ Mariupolio dramos teatro griuvėsius ir išvežė aukų lavonusPenktadienį Rusijos kariškiai baigė „valyti“ Mariupolio dramos teatro griuvėsius. Technika pašalinta, zona atidaryta. Šimtų žuvusių taikių gyventojų lavonai išvežti.Tai pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi UNIAN.„Dabar mes niekada nesužinosime, kiek iš tikrųjų mariupoliečių dramos teatre pražudė Rusijos bomba. Žuvusieji palaidoti su bevardžiais numeriais masinėje kapavietėje Manguše“, - sakė P. Andriuščenka.Anot jo, sunku įsivaizduoti baisesnį karo nusikaltimą kaip smūgis dramos teatrui Mariupolyje.UNIAN primena, kad kovo 16 d. Rusijos lėktuvas numetė bombą ant Mariupolio dramos teatro, kur slėpėsi šimtai civilių. Manoma, kad griuvėsiuose žuvo apie 300 žmonių.

Kanada išplėtė sankcijas RusijaiKanada penktadienį paskelbė draudimą prabangos prekių prekybai su Rusija ir į sankcijų, paskelbtų dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, sąrašą įtraukė dar 14 Rusijos oligarchų ir kitų Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino artimo rato žmonių.Sankcijos suderintos su panašiomis priemonėmis, kurias Rusijai paskelbė tokios Kanados sąjungininkės kaip Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga.Pasak vyriausybės, jos „padės sumažinti Rusijos oligarchų galimybes apeiti apribojimus kitose prabangos prekių rinkose“.Draudimas apima Kanados alkoholinių gėrimų, tabako, kai kurių tekstilės gaminių ir sportinės aprangos, avalynės, prabangių drabužių ir aksesuarų, juvelyrinių dirbinių, virtuvės reikmenų ir meno kūrinių eksportą, taip pat alkoholinių gėrimų, jūros gėrybių, žuvies ir deimantų importą iš Rusijos.2021 metais šių prekių vertė siekė 76 mln. Kanados dolerių (56 mln. eurų), rodo prekybos duomenys.Vyriausybė taip pat paskelbė sankcijas Rusijos oligarchams, jų šeimos nariams ir artimiems V. Putino bendražygiams bei apribojo „prekių, kurios gali būti naudojamos ginklams gaminti“, eksportą į Rusiją.Nuo vasario 24 dienos, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, Kanada paskelbė sankcijas daugiau kaip 1 000 fizinių ir juridinių asmenų iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

Rusija: degtinės „Putinka“ gamintoja nori įregistruoti prekės ženklus su raidėmis „Z“ ir „V“ Degtinės „Putinka“ gamintoja, kompanija „Baikal-Invest“, pateikė paraišką įregistruoti prekės ženklus su raidėmis „Z“ ir „V“, kurios tapo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą simboliais, praneša portalas „Meduza“.Jeigu Rusijos federalinė intelektinės nuosavybės tarnyba (Rospatent) patenkins „Baikal-Invest“ paraišką, tai ant degtinės butelių atsiras užrašai „Z savų nepaliekame“ ir „Jėga V tiesoje“.Degtinė „Putinka“ gaminama nuo 2003 metų. Kompanija „Baikal-Invest“ yra susijusi su oligarchais iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos Arkadijumi ir Borisu Rotenbergais.Kaip pažymi „Meduza“, Rusijos gynybos ministerija oficialiai atsisakė laikyti „Z“ ir „V“ kariniais simboliais, bet pareiškė, kad šias raides „atpažįsta ir teigiamai vertina“ kariškiai, taip pat Rusijos bei Donecko ir Luhansko liaudies respublikų gyventojai, remiantys „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje.

Zelenskis smerkia rusų smūgius Ukrainos kultūros centruiUkrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasmerkė Rusijos smūgius, per kuriuos buvo suniokotas neseniai rekonstruotas kultūros centras Rytų Ukrainoje ir sužeisti septyni žmonės, įskaitant vaiką.Socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime V. Zelenskis teigė, kad Rusijos smūgiai buvo nukreipti į „naujai renovuotus kultūros namus“ Lozovos mieste rytinėje Charkivo srityje.V. Zelenskio pasidalintame vaizdo įraše užfiksuotas didžiulis sprogimas šalia gyvenamųjų kompleksų ir pravažiuojančių automobilių. Įraše matyti į visas puses skriejančios nuolaužos ir po sprogimo didelį kultūros centro pastatą apgaubę juodi dūmai.„Okupantai savo priešais laiko kultūrą, švietimą ir žmogiškumą. Ir jie negaili nei raketų, nei bombų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V. Zelenskis, pavadindamas išpuolį „absoliučiu blogiu“ ir „absoliučia kvailyste“.

Ukrainos pasieniečiai sulaikė du afganistaniečius, atėjusius iš RusijosUkrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai Sumų srityje sulaikė du Afganistano piliečius, kurie pėsčiomis neteisėtai kirto šalies sieną iš Rusijos teritorijos. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax Ukraina“.Pasak pasieniečių, pažeidėjai su GPS navigatoriumi traukė į Ukrainos sostinę, o galutinis jų kelionės tikslas buvo viena iš Europos Sąjungos šalių.Pranešama, kad vienas iš užsieniečių, be paso, turėjo Voronežo valstybinio universiteto studento bilietą. Afganistaniečiai sulaikyti, Ukrainos pareigūnai aiškinasi incidento aplinkybes.Ukraina yra uždariusi praleidimo punktus pasienyje su Rusija ir Baltarusija, bet ukrainiečiams leidžia be kliūčių grįžti iš šių šalių į tėvynę.

Vatikanas pasirengęs tarpininkauti Ukrainos ir Rusijos deryboseVatikanas pasirengęs prisidėti prie Ukrainos ir Rusijos derybų proceso, jeigu gaus Kyjivo ir Maskvos kvietimą.Tai penktadienį Kyjive pareiškė Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.„Bet kokiai tarpininkavimo veiklai reikalingas abiejų šalių kvietimas. Jeigu Šventasis Sostas gaus ir Ukrainos, ir Rusijos kvietimą visais įmanomais būdais prisidėti prie derybų proceso, mes tai sveikintume ir dėtume visas pastangas“, - sakė Vatikano atstovas.Jis taip pat komentavo galimybes surengti popiežiaus Pranciškaus vizitą į Ukrainą.„Grįžęs aš papasakosiu, ką mačiau (Ukrainoje), apie žmonių lūkesčius. Esu tvirtai įsitikinęs, kad popiežius labai rimtai į tai pažiūrės, ir matysime, kokį sprendimą jis priims, nes jis visada labai atidžiai išklauso žmonių nuomonę“, - teigė P. R. Gallagheris.Portalas primena, jog anksčiau popiežius Pranciškus pareiškė, kad yra pasirengęs susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Maskvoje, bet iki šiol negavo atsakymo į savo pasiūlymą.Interviu gegužės pradžioje pontifikas taip pat sakė kol kas neplanuojąs vizito į Ukrainą.

Putinas: Rusija privalo sumažinti priklausomybę nuo užsienio technologijųPenktadienį prezidentas Vladimiras Putinas paragino įgyti technologinį suverenitetą ir sakė, kad Rusija patyrė daugybę kibernetinių atakų nuo tada, kai Maskva pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.„Kibernetinių atakų, įskaitant kompleksines, skaičius išaugo daug kartų nuo Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje pradžios vasario mėnesį“, - per Rusijos Saugumo Tarybos posėdį sakė V. Putinas. Atakos vyksta iš skirtingų šalių, tačiau yra „akivaizdžiai koordinuotos“, pridūrė jis.Per televizijos transliuotą pasisakymą V. Putinas kalbėjo, kad atakos buvo nukreiptos į Rusijai „svarbią informacinę infrastruktūrą“, įskaitant žiniasklaidą, finansines institucijas ir vyriausybės portalą.Rusija turi „radikaliai sumažinti rizikas, susijusias su užsienio programų, kompiuterinių technologijų ir telekomunikacijų įrangos panaudojimu“, sakė V. Putinas. „Siekiant sustiprinti mūsų technologinį suverenitetą, vyriausybė turi per trumpiausią laiką sukurti modernią Rusijos elektroninių komponentų bazę“, – pridūrė jis.

Ukraina pirmuosius tankus „Gepard“ iš Vokietijos gaus liepąLiepos mėnesį Ukraina gaus pirmuosius 15 priešlėktuvinių tankų „Gepard“ iš Vokietijos pramonės įmonių sandėlių.Kaip praneša portalas „eurointegration.com.ua“, remdamasis leidiniu „Spiegel“, apie tai kalbėjo Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.Paketas taip pat apima Ukrainos kariškių rengimą Bundesvero bazėse, beveik 60 tūkst. šaudmenų ir dar 15 mašinų pristatymą šią vasarą.„Šiandien aš kalbėjausi su savo kolega Ukrainoje Reznikovu, ir jis dar kartą aiškiai patvirtino, kad Ukraina nori kuo greičiau gauti iš Vokietijos priešlėktuvinių tankų „Gepard“, taip pat 59 tūkst. šaudmenų“, - pareiškė Ch. Lambrecht po nuotolinio pokalbio.„Gepard“ yra efektyvi ginkluotė, kuri taip pat padeda efektyviai ginti kritiškai svarbią infrastruktūrą“, - sakė Vokietijos gynybos ministrė.„Dabar mes kartu dirbame, kad nuo liepos vidurio pirmieji 15 „Gepard“ galėtų veikti su visiškai parengtomis įgulomis“, - pridūrė Ch. Lambrecht.Savaeigius artilerijos įrenginius „Gepard“ nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidurio gamino Vokietijos kompanija „Krauss-Maffei“.

Rusija vėl smogė Charkovo regionui: tarp sužeistųjų – vaikasRusijos kariai surengė raketų smūgį Lozovos miesto centre, Charkovo regione, septyni žmonės buvo sužeisti, skelbia UNIAN. Pranešama, jog tarp sužeistųjų yra ir 11-metis vaikas.Pažymima, kad apie 15 val. raketa pataikė į Lozovos kultūros rūmus.  Gelbėtojai dirba vietoje, kad užgesintų gaisrą ir išardytų griuvėsius.https://t.me/V_Zelenskiy_official/1712

Rusijos kariai apšaudė mokyklą, kurioje glaudėsi daugiau nei 200 vaikųUkrainos rytiniame Severodonetsko mieste Rusijos pajėgoms apšaudžius mokyklą žuvo trys žmonės, praneša Ukrainos transliuotojas „Hromadske“.Remdamasi Luhansko srities valstybės administracijos vadovu Serhijumi Haidajumi, „Hromadske“ praneša, kad Kremliaus kariams atidengus ugnį mokykloje glaudėsi daugiau nei 200 vaikų.Luhansko policija po išpuolio bando pervežti žmones į kitą slėptuvę.Severodonetsko karinės administracijos vadovas Oleksandras Striukas transliuotojui sakė, kad miesto ligoninė toliau veikia.

Ukrainos VRM vadovo pavaduotojas: Kyjivo srityje išminuoti tik keliai Kyjivo srityje iki šiol išminuoti tik keliai. Prireiks ne vienų metų, kad visa regiono teritorija būtų saugi. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmuoju pavaduotoju Jevgenijumi Jeninu.„Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos ir policijos darbuotojai išminavo svarbiausias magistrales. Taip pat aktyviai dirbame, išminuodami administracinius pastatus ir gyvenamuosius namus“, – pareiškė J. Jeninas.Anot jo, kalbėti apie visišką Kyjivo srities teritorijos išminavimą dar anksti, tam prireiks kelerių metų.„rbc.ua“ primena, kad Rusijos kariuomenė pasitraukė iš Kyjivo apylinkių kovo pabaigoje. Okupantai srityje paliko daug minų, sviedinių ir kitų pavojingų daiktų.Šie priešo „siurprizai“ kelia pavojų tiek gyventojams, tiek įvairių organizacijų specialistams. Pavyzdžiui, balandžio pabaigoje Kyjivo srityje nuo minų nukentėjo dvi elektrikų brigados.Anksčiau penktadienį Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenka pareiškė, kad Kyjivo srityje išminavimo darbai baigti, o elektros tiekimas regione visiškai atnaujintas.

Ukrainos pareigūnas: Kyjivo sritis visiškai išminuotaUkrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenka penktadienį pareiškė, kad Kyjivo srityje išminavimo darbai baigti, o elektros tiekimas regione visiškai atnaujintas, praneša „Ukrinform“.„Visiškai baigti Kyjivo srities išminavimo darbai. Elektros tiekimas regione atnaujintas 100 proc. Darbai truko 45 dienas vietoj 60 planuotų. Atstatymo darbams buvo pasitelkta daugiau kaip tūkstantis žmonių iš įvairių Ukrainos regionų. Elektra vėl tiekiama daugiau kaip 266 tūkst. vartotojų“, – sakė pareigūnas.Ukrainos pajėgos išvadavo Kyjivo, Černihivo ir Sumų sritis iš okupantų rusų kovo pabaigoje – balandžio pradžioje.

Raudonasis Kryžius sako lankantis karo belaisvius iš Ukrainos ir RusijosTarptautinis Raudonasis Kryžius teigia, kad nuo pat Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios prieš beveik tris mėnesius lanko karo belaisvius „visose pusėse“.Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) nepatikslino, ką reiškia „visos pusės“, tačiau manoma, kad tai reiškia Rusijos ir Ukrainos pajėgas, taip pat prorusiškus separatistus, kurie nuo 2014 metų Rytų Ukrainoje vykdo ginkluotą kovą prieš Kyjivo vyriausybę. Taip pat tai gali apimti užsienio kovotojus, kurie galėjo būti paimti į nelaisvę.Penktadienį paskelbtame Raudonojo Kryžiaus pareiškime teigiama, kad lankydami karo belaisvius darbuotojai šimtams šeimų perdavė informaciją apie jų artimuosius.TRKK nenurodė, kiek šeimų buvo informuota apie jų giminaičius ir kur vyko apsilankymai. Pranešime tik teigiama, kad vizitai vyko „pastaraisiais mėnesiais“.Ketvirtadienį Raudonasis Kryžius pranešė užregistravęs „šimtus“ ukrainiečių karo belaisvių, išvežtų iš Rusijos pajėgų apsuptos metalurgijos įmonės „Azovstal“ Ukrainos pietrytiniame uostamiestyje į Maskvos kontroliuojamas teritorijas.„Dar daugybei šeimų reikia atsakymų, todėl TRKK turi turėti visas galimybes patekti pas karo belaisvius ir internuotus civilius, kad ir kur jie būtų laikomi, kad galėtų pateikti tuos atsakymus“, – sakė Ženevoje įsikūrusi organizacija.Kai kurie humanitarinės teisės ekspertai kėlė klausimus, kodėl TRKK taip ilgai neskelbė apie vizitus pas karo belaisvius, kurie yra pagrindinė jo įgaliojimų dalis.TRKK dažnai veikia konfidencialiai, siekdamas padėti apsaugoti civilius gyventojus, karo belaisvius ir kitus nekombatantus konfliktuose ir užtikrinti, kad būtų laikomasi karo taisyklių.

Ukrainoje nuo karo pradžios žuvo 11 savanorių iš SakartveloUkrainoje nuo karo su Rusija pradžios žuvo 11 savanorių iš Sakartvelo. Tai penktadienį pranešė portalas „newsgeorgia.ge“.Gegužės 20 d. į tėvynę buvo pargabenti mūšiuose prie Iziumo žuvusio 38 metų Rati Šurgajos palaikai. Savanoris bus palaidotas antradienį.R. Šurgaja buvo vedęs ukrainietę ir pastaruoju metu gyvento Ukrainoje. Vyras prisijungė prie Ukrainos armijos jau pirmosiomis karo dienomis.Tai vienuoliktas savanoris sakartvelas, kuris žuvo, gindamas Ukrainą.Kaip pažymi portalas „eurointegration.com.ua“, tarp savanorių iš Sakartvelo, stojusių ginti Ukrainos, – ir buvęs šios šalies gynybos ministras Iraklis Okruašvilis.Pasak stebėtojų, prasidėjus Rusijos agresijai, Ukrainos ir Sakartvelo santykius smarkiai pablogino tai, kad oficialusis Tbilisis trukdė savanoriams išvykti į Ukrainą.

Vokietija atmeta bendro ES skolinimosi Ukrainos atstatymui idėjąVokietijos finansų ministras Christianas Lindneris penktadienį atmetė bet kokios formos bendrą Europos Sąjungos skolinimąsi, kuris padėtų padengti didžiules karo draskomos Ukrainos atstatymo išlaidas, tokią idėją iškėlus aukšto rango Bendrijos pareigūnams.„Jei būtų svarstoma galimybė vėl daryti kažką panašaus į „Naujos kartos ES“, atsakymas turėtų būti neigiamas. Tai buvo vienkartinė galimybė“, – po Didžiojo septyneto (G-7) susitikimo žurnalistams sakė Ch. Lindneris, atmesdamas galimybę steigti bendro skolinimosi fondą, panašų į tą, kurį blokas įkūrė siekdamas atsigauti po COVID-19 pandemijos.

G-7 sutarė dėl 19,8 mlrd. dolerių vertės karinės paramos paketo UkrainaiDidysis septynetas (G-7) susitarė dėl 19,8 mlrd. dolerių (18,7 mlrd. eurų) vertės karinės paramos paketo Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, sakoma penktadienį paskelbtame baigiamajame grupės finansų ministrų susitikimo pareiškime.Lėšos bus naudojamos „padėti Ukrainai įveikti finansavimo trūkumą ir toliau užtikrinti pagrindinių paslaugų teikimą Ukrainos žmonėms“, nurodoma pareiškime.

Lenkijos prezidentas tikisi, kad karas baigsis Ukrainos pergaleRusijos sukeltas karas prieš Ukrainą turi baigtis visų užgrobtų teritorijų grąžinimu Kyjivui. Tai interviu leidiniui „Polska Times“ pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.„Norėčiau, kad karas baigtųsi Ukrainai susigrąžinus visas teritorijas su tarptautinės bendrijos pripažintomis sienomis“, – sakė valstybės vadovas.Anot A. Dudos, tai labai svarbus klausimas jam, Lenkijos saugumui ir ateičiai.„Tai reikštų, kad politiniu požiūriu Ukraina laimėjo šį karą. Aš labai to tikiuosi, stengiuosi visokeriopai palaikyti ukrainiečius, nes manau, kad tai teisinga ir taip turi būti“, – pabrėžė Lenkijos prezidentas.„Norėčiau, kad Ukraina būtų atstatyta, kad gyvuotų su savo sienomis kaip didelė, klestinti valstybė, mūsų kaimynė, draugė, sąjungininkė“, – pareiškė A. Duda.Jis pažymėjo, kad susiklostė labai geri jo asmeniniai santykiai su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.„Volodymyras sako, kad esu jo draugas, aš irgi laikau jį savo draugu. Mus sieja stiprus ryšys, kuriam šis karas suteikė itin tvirtą pamatą“, – konstatavo A. Duda.Lenkijos prezidentas prisipažino, kad pirmosiomis karo dienomis būgštavo dėl V. Zelenskio gyvybės ir todėl kasdien su juo kalbėjosi.  

Advokatas Kyjivo karo nusikaltimų teismo prašo išteisinti rusų karįPirmojo nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje teisiamo rusų kario advokatas penktadienį sakydamas baigiamąją kalbą teigė, kad jo klientas yra nekaltas dėl tyčinės žmogžudystės ir karo nusikaltimų.Teisiamas 21 metų rusų karys Vadimas Šišimarinas Kyjive surengtame teisme pripažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.„Atsižvelgdamas į įrodymus ir liudijimus manau, kad Šišimarinas nėra kaltas dėl nusikaltimo, kuriuo yra kaltinamas“, – teismui pareiškė advokatas Viktoras Ovsianikovas.„Prašau išteisinti mano klientą“, – sakė jis.Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė skirti V. Šišimarinui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už civilio Oleksandro Šelipovo nužudymą Čupachivkos kaime Ukrainos šiaurės rytuose, praėjus keturioms dienoms nuo Maskvos invazijos pradžios.Jaunatviškos išvaizdos rusų seržantas V. Šišimarinas iš Irkutsko Sibire penktadienį teismui sakė, kad „nuoširdžiai gailisi“ dėl to, ką padarė.„Nervinausi dėl to, kas vyko. Nenorėjau nužudyti“, – sakė jis, stovėdamas stikliniame teisiamųjų narve.Šios svarbios bylos, užbaigtos penktadienį po trijų svarstymo dienų, verdiktas turėtų būti paskelbtas pirmadienį.Tai pirma tokio pobūdžio byla nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną. Ji laikoma viešu Ukrainos teismų sistemos nepriklausomumo išbandymu.Tuo pačiu metu tarptautinės institucijos tiria įtariamus Rusijos pajėgų nusikaltimus Ukrainoje.

„Azovstal“ gamykloje esantys kariai gavo nurodymą nutraukti kovas„Azovstal“ plieno gamykloje esantys ukrainiečių kariai gavo nurodymą nutraukti kovas. Apie tai pranešė pulko „Azov“ vadas Denisas Prokopenka.„Aukščiausioji karinė vadovybė davė įsakymą išgelbėti mūsų garnizono karių gyvybes ir nustoti ginti miestą“, – „Telegram“ vaizdo įraše sakė D. Prokopenka. Jo teigimu, „vyksta procesas“, siekiant išgabenti iš gamyklos žuvusius kovotojus.„Civilius pavyko evakuoti. Sunkiai sužeistieji gavo reikiamą pagalbą, jie buvo evakuoti ir pristatyti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją. Kalbant apie mirusius herojus, procesas tęsiasi. Tikiuosi, kad artimiausiu metu artimieji ir visa Ukraina galės su pasididžiavimu palaidoti savo karius“, – vaizdo įraše kalbėjo M. Prokopenka.https://twitter.com/Polk_Azov/status/1527595228315648000

Berlynas: G-7 svarsto galimybę išskirti Ukrainai 18 mlrd. dolerių paramos paketąDidysis septynetas (G-7) ketina susitarti dėl didesnės nei 18 mlrd. dolerių (17 mlrd. eurų) vertės karinės paramos paketo Ukrainai, penktadienį pareiškė Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris.Ministras interviu televizijai „Bloomberg Television“ pabrėžė, kad Rusijos invazijai besipriešinantys ukrainiečiai „gina ne tik save, bet ir mūsų vertybes“.JAV iždo departamento atstovas atsisakė patvirtinti sumą, kurią ketinama išskirti per G-7 finansų ministrų susitikimą Vokietijoje. Tuo metu vokiečių Finansų ministerijos atstovas atsisakė pateikti komentarų naujienų agentūrai AP.JAV iždo sekretorė Janet Yellen ir kiti vadovai šią savaitę kalbėjo apie būtinybę sąjungininkams surinkti pakankamai papildomos pagalbos, kad padėtų Kyjivui „sėkmingai įveikti“ Maskvos invaziją.

Rusija tvirtina artėjanti visiškos Luhansko srities kontrolės linkRusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu penktadienį pareiškė, kad Maskva artėja visiškos Rytų Ukrainos Luhansko srities kontrolės link.„Luhansko liaudies respublikos išlaisvinimas artėja į pabaigą“, – S. Šoigu citavo Rusijos naujienų agentūros. Jis pridūrė, kad Mariupolio „Azovstal“ gamykloje iki šiol pasidavė jau 1 908 Ukrainos kariai.

Pentagono pareigūnas: nepaisant Ukrainos pergalių karas užsitęsVienas Pentagono aukšto rango pareigūnas ketvirtadienį sakė, kad karas Ukrainoje galėtų tęstis ilgą laiką, nors Kyjivo pajėgos atkovojo Charkivo sritį ir gauna nemažą JAV paramą.Pareigūnas įspėjo dėl analitikų kalbų, kad Rusijos pajėgos pasiekė galimybių ribą ir po kelių savaičių gali pasiekti tašką, kai nebegalės pulti.„Sunku numatyti, kur tai su laiku nueis“, – sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.Jis gyrė ukrainiečių pajėgas už vadovavimą ir valdymą, sanglaudą ir dvasią. Pasak jo, tai „tiesiog istorinis“ dalykas, palyginti su Rusijos pajėgomis.Tačiau, jo teigimu, rusai tebeturi kiekybinį pranašumą, „nemažą“ kovinių pajėgumų rezervą ir išlaiko pozicijas palei ilgą frontą.„Visa tai drauge su faktu, kad kalbame apie Ukrainos dalį, dėl kurios šios dvi šalys kovoja aštuonerius metus, verčia mus toliau manyti, kad kova gali būti ilga“, – pabrėžė pareigūnas.Kai kurie autoritetingi kariniai analitikai užsimena, kad Rusijos kariuomenė artimiausiomis savaitėmis gali galutinai išnaudoti savo pajėgumus.Rusijos kariuomenė „Ukrainoje artėja prie savo didžiausio antplūdžio ribos“, rašė buvęs Australijos armijos generolas Mickas Ryanas. Jo teigimu, Maskvos pajėgos „fiziškai, moraliai ir intelektualiai... byra iš vidaus“.Michaelas Kofmanas iš Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro CNA praėjusią savaitę rašė, kad „Rusijos galimybės menksta“.„Kuo ilgiau jie dels, tuo labiau mažės jų galimybės palaikyti karą ir tuo blogesnės bus jų tolesnės galimybės“, – sakė jis.Tuo metu analitikas slapyvardžiu „Jomini of the West“, socialiniame tinkle „Twitter“ kasdien skelbiantis gerai pagrįstus ir detalius pranešimus apie karą Ukrainoje, pasitelkė karo teoretiko Carlo von Clausewitzo „kulminacijos taško“ – pajėgumų kariauti piko, po kurio nebegalima palaikyti puolimo – koncepciją.„Rusijos pajėgos galbūt artėja prie kulminacijos taško, kai nebeturės kito pasirinkimo, tik sustabdyti puolamuosius veiksmus didesniam atkūrimui, kad kompensuotų kovose [patirtus] nuostolius“, – rašė analitikas.Minimas Pentagono pareigūnas sakė, kad Rusijos pajėgos nuolat susiduria su problemomis dėl invazijos palaikymo.„Koviniai pajėgumai patys savaime karų nelaimi. Reikia turėti valios kovoti, reikia turėti gerą vadovybę. Reikia turėti vadovavimą ir valdymą, o jie dėl to kenčia“, – sakė pareigūnas.Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Ukrainos pajėgoms neseniai nustūmus rusus nuo antro pagal dydį šalies miesto Charkivo nė viena šalis nepasiekia didelių pergalių palei savo ilgą frontą.„Tai kova akis į akį“, – sakė pareigūnas, turėdamas galvoje artimas kovas ir apšaudymus Donbase, taip pat netoli Chersono ir Mykolajivo.

Kyjivas: toliau dedamos pastangos, siekiant evakuoti visus „Azovstal“ likusius Ukrainos kariusUkrainos vadovybė teigia toliau dedanti pastangas, kad būtų evakuoti visi Mariupolio „Azovstal“ gamykloje likę šalies kariai, praneša BBC.Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas nurodė, kad šiuo metu vyksta „labai sunkios ir labai trapios“ derybos dėl evakuacijos. Jis paprašė ukrainiečių susilaikyti nuo komentarų, kol operacija bus baigta.Naujausi Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos duomenys rodo, kad šiame objekte jau pasidavė maždaug 1 700 Ukrainos karių. Jie buvo išgabenti į Rusijos kontroliuojamas Ukrainos teritorijas.Ketvirtadienį „Azovo“ pulko vadas trumpame vaizdo įraše patvirtino, kad jis ir kiti kariai vis dar yra „Azovstal“ viduje.

Tymošenko: Rusijos agresijos priežastis – Ukrainos siekis tapti ES nareBuvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko mano, kad Rusijos agresijos priežastis yra jos šalies siekis tapti ES nare. „Mes esame vienintelė valstybė, kuri šiandien savo žmonių gyvybe ir jų krauju moka už norą grįžti  į gimtąją Europą, – sakė ji Vokietijos laikraščiui „Augsburger Allgemeine“. – Tai nėra naujas ukrainiečių tikslas. Jie jau seniai aiškiai išsako savo siekį vėl tapti Europos dalimi. Tai yra priežastis, kodėl Putinas pradėjo karą“.J. Tymošenko du kartus vadovavo Ukrainos vyriausybei. Ji išgarsėjo 2004-aisiais – tada dar su pintų plaukų kasa – kaip provakarietiškos Oranžinės revoliucijos veidas. J. Tymošenko jau du kartus sėdėjo kalėjime. Politikė 2019 metais trečią kartą dalyvavo Ukrainos prezidento rinkimuose, tačiau pralaimėjo jau pirmajame rate.J. Tymošenko interviu teigė žinanti savo šalies problemas. „Sutinku, kad turime kovoti su korupcija, tačiau protestuoju, kai ji nurodoma kaip pretekstas nesuteikti kandidatės statuso“, – sakė 61-erių politikė.Ji atmetė naujos politinės bendrijos, kurioje Ukraina rastų vietą, sukūrimą. „Mes nenorime pakaitalo. Nenorime, kad Ukrainai būtų sukurtas specialus Europos getas, – kalbėjo ji. – Atėjo metas pasipriešinti Kremliui ir jo šantažui. Tai pasirinkimas tarp vertybių ir kainos, kurią esame pasirengę sumokėti. Atėjo metas įrodyti, kad visos kalbos apie vertybes yra tikros“.

Karas Ukrainoje jau pražudė 232 vaikus Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 232 vaikai, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar mažiausiai 427 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Ukrainos pajėgos praneša apie smarkius mūšius DonbaseRytų Ukrainoje toliau verda nuožmūs mūšiai dėl Donbaso regiono. „Priešas vykdo puolimą Lisičansko ir Severodonecko regione“, – penktadienį pranešė Ukrainos generalinis štabas. Kyjivo duomenimis, ukrainiečių kariams pavyko atremti ataką prieš Severodonecką, tačiau Toškivkos priemiestyje kovos tęsiasi.Už kelių kilometrų toliau į pietus prie Luhansko ir Donecko teritorijų ribos mūšiai vyksta dėl Vyskryvos ir Oleksandropilijos vietovių, esančių už maždaug už 10 km į rytus nuo Bachmuto miestelio. Ši laikomas dar vienu strateginiu tarpiniu rusų puolimo tikslu. Tačiau rusų pajėgų puolimas čia nėra sėkmingas, kaip ir mėginimai šturmuoti Avdijivką ir Kurachovą, sakoma toliau ataskaitoje. Donecko ir Luhansko srityse esą atremta iš viso 14 atakų.Charkivo srityje, kur ukrainiečiai pastarosiomis savaitėmis perėjo į kontrpuolimą, naujų teritorinių laimėjimų Ukrainos pajėgos nepasiekė. Rusai čia koncentruojasi į savo fronto linijos gynybą. Mūšiai vyksta dėl Ternovos ir Veselės. Nepriklausomai šių duomenų patvirtinti nėra galimybių.

JK: Rusija gali imtis skubaus savo Mariupolyje esančių pajėgų perdislokavimoBaigusi Ukrainos Mariupolio uostamiesčio okupaciją, Rusija, pasak Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos, gali imtis skubaus čia esančių savo pajėgų perdislokavimo į Donbasą, praneša „Euronews“.Ministerija savo žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad nuožmaus ukrainiečių priešinimosi Mariupolyje išvargintos čia esančios Rusijos pajėgos prieš galimą perdislokavimą turi būti iš naujo aprūpintos įranga, o tai gali būti ilgas procesas.„Tačiau Rusijos generolai junta spaudimą sparčiai įgyvendinti operatyvinius tikslus. Tai reiškia, kad Rusija greičiausiai perdislokuos savo pajėgas be tinkamo jų parengimo, taip rizikuodama tolesniu jų efektyvumo sumažėjimu“, – teigiama suvestinėje.Ministerija pridūrė, kad Mariupolio „Azovstal“ gamykloje iki šiol veikiausiai pasidavė maždaug 1 700 Ukrainos karių, o objekte lieka nežinomas jų skaičius.

JAV svarsto perduoti Ukrainai priešlaivinių raketų, kad būtų pralaužta jos uostų blokadaJungtinės Valstijos, anot šaltinių, ketina perduoti Ukrainai pažangių priešlaivinių raketų, kad ukrainiečių pajėgos galėtų pralaužti Rusijos vykdomą jos uostų Juodojoje jūroje blokadą. Šiuo metu diskutuojama apie dviejų tipų raketas, agentūrai „Reuters“ sakė neįvardijami trys JAV vyriausybės atstovai ir du Kongreso pareigūnai.Rusija, britų Gynybos ministerijos duomenimis, mūšių regione turi apie 20 karo laivų, įskaitant povandeninių. Rusų karinis laivynas Ukrainoje jau patytė didelių nuostolių, ypač – nuskendus jo flagmanui „Moskva“.Anot Hadsono instituto karinio jūrų laivyno eksperto Bryano Clarko, Rusijos karo laivams  kils grėsmė, jei Ukraina gaus pažangių ginklų, o prezidentas Vladimiras Putinas vis tiek neatsisakys blokados. „Jie Juodojoje jūroje negalės niekur pasislėpti“, – teigė ekspertas.Kovą NATO viršūnių susitikime Briuselyje iš JAV šaltinių sužinota, kad tariamasi dėl priešlaivinių raketų Ukrainai tiekimo. „Darbai pradėti“, – teigta tada. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis balandį paprašė NATO narės Portugalijos „Harpoon“ tipo raketų.Anot šaltinių, dabar jau yra kelios valstybės, kurios iš esmės pasirengusios tiekti Ukrainai tokių raketų. Tačiau nė viena nenori būti pirma, nes būgštauja Rusijos reakcijos, jei karo laivas nuskęstų paleidus raketą iš tos šalies atsargų.

JAV leidinys „The New York Times“ publikavo didelį straipsnį, kuriame aprašyta, kaip rusai elgėsi Bučoje. Paviešintose fotografijose ir vaizdo įrašuose matyti, kaip rusų kariai įvykdo egzekucijas taikiems gyventojams.https://twitter.com/nytimes/status/1527412578397433857

Ukraina kaltina Rusiją neleidžiant civiliams išvykti į Ukrainos kontroliuojamas teritorijasZaporižios srityje Ukrainos pietuose rusų okupaciniai daliniai neleidžia civiliams išvykti į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas. „Šiuo metu Vasylivkos mieste prie rusų patikros posto yra daugiau kaip 1 000 automobilių, kurie neįleidžiami į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją“, - naujienų agentūrai „Ukrinform“ ketvirtadienio vakarą sakė Zaporižios srities administracijos vadovo pavaduotoja Zlata Nekrasova. Socialiniuose tinkluose jau plinta ir atitinkami vaizdo įrašai.Automobiliuose yra daug moterų ir vaikų. Dėl to administracijos pareigūnai pasirūpino, kad pabėgėliai sulauktų vandens ir maisto produktų, sakė Z. Nekrasova.Ukraina praeityje ne kartą kaltino rusų dalinius neleidžiant civiliams palikti okupuotų teritorijų ir iš dalies jėga gabenant juos į Rusiją.

Neva pasidavęs „Azov“ vado pavaduotojas: operacija tęsiama„Azov“ pulko vado pavaduotojas Sviatoslavas Palamaras (Kalina) pranešė, kad pulko vadovybė tebėra Mariupolio gamykloje „Azovstal“. Apie tai jis informavo vaizdo įraše.Pranešimas, kaip jis nurodė, buvo įrašytas 85-ą karo dieną, t. y. gegužės 19-ąją.„Šlovė Ukrainai! Šiandien yra 85-a karo diena. Aš ir vadovybė esame gamyklos „Azovstal“ teritorijoje. Tęsiama tam tikra operacija, kurios detalių neatskleisiu. Dėkoju visam pasauliui ir Ukrainai už palaikymą. Pasimatysime!“ – pasakė jis.Kiek anksčiau Rusijos propaganda mėgino paskleisti žinią, esą Kalina pasidavė į nelaisvę.Apie tai asmeniniame „Telegram“ kanale pranešė rusų korespondentas Dmitrijus Stešinas. Jis teigė turintis informacijos, kad gegužės 18-ąją maždaug 21.00 val. Kalina laisvanoriškai pasidavė rusų koalicijos kariams.Propagandistas užsiminė, kad Kalinos pasidavimas neapsiėjo be simbolikos: jis, esą, pasidavė tiems kariams, kuriems patiems teko pabuvoti pulko „Azov“ apsuptyje.„Per keistą atsitiktinumą pasidavė Liugerio būriui. Tie vaikinai 17 dienų prasėdėjo visiškoje apsuptyje viename iš mikrorajono Vostočnyj daugiaaukščių, aprūpinami per trosą, ištiestą tarp namų pasinaudojant dronu. Dabar su Kalina dirbama. Laukiame spaudos konferencijos“, – išdėstė „Komsomolskaja pravda“ karo korespondentas.https://t.me/mertviorku/954?fbclid=IwAR1pRfW7OYx-lTmBslzvkzGhMOaGIfXsLESfIaiQGjpkEcvY7iibPyuwgbc

Apsišaukėliškas gubernatorius: Chersonas taps Rusijos dalimiApsišaukėliškas Chersono gubernatorius Volodymyras Saldo pareiškė, kad ši Ukrainos sritis netrukus bus visiškai integruota į Rusijos teritoriją, praneša BBC.V. Saldo socialiniame tinkle „Telegram“ parašė, kad ji taps „Rusijos Federacijos Chersono sritimi“. Jo pavaduotojas Kirilas Stremousovas savo ruožtu nurodė, kad, kai tenykštė padėtis stabilizuosis, gyventojai galės kreiptis dėl Rusijos pilietybės.Prieš tai Ukrainos pareigūnai buvo ne kartą perspėję, kad Maskva šioje ir kitose šalies srityse planuoja surengti „referendumus“ dėl nepriklausomybės.Patys Rusijos pareigūnai nėra patvirtinę, kad netrukus gali įvykti pietinių Ukrainos sričių aneksija, o Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau šį mėnesį pareiškė, jog jų ateitis priklausys nuo vietos gyventojų valios.

Macronas: Rusijos Ukrainoje sukeltas karas kelia grėsmę visam regionui Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė nerimą, kad Rusijos Ukrainoje sukeltas karas gali išplisti į kitas regiono šalis.„Nepriimtina Rusijos agresija Ukrainoje kelia grėsmę visam regionui, ypač – Moldovai“, – ketvirtadienį per Moldovos prezidentės Maios Sandu vizitą Paryžiuje teigė E. Macronas.Trečiadienį M. Sandu sakė Europos Parlamentui (EP), kad nuo jos vadovaujamos šalies atskilusiame Uždniestrės regione pastaruoju metu kilusi įtampa tik privertė Kišiniovą dar labiau nerimauti dėl stabilumo. Tačiau E. Macronas pažadėjo, kad Moldovos suverenumo ir teritorinio vientisumo klausimu Prancūzija liks budri.Kalbėdamas apie Moldovos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES), E. Macronas užsiminė apie galimą aiškų atsaką artimiausiomis savaitėmis. M. Sandu dar kartą patvirtino, kad Moldova nori tapti ES nare ir toliau sieks šio tikslo. Ji teigė žinanti, kad stojimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, o jos šalis neieško trumpesnio kelio.Narystės ES taip pat siekia Ukraina.

Maskva: į Rusiją išvežta daugiau kaip 230 000 ukrainiečių vaikųNuo karo Ukrainoje pradžios iš mūšių teritorijų į Rusiją išvežta 1,36 mln. žmonių. Daugiau kaip 230 000 jų yra vaikai, ketvirtadienį Maskvoje pranešė Gynybos ministerija.Anot ministerijos, žmonės į saugią vietą evakuoti ir iš Ukrainos teritorijų, ir iš separatistinių Donecko ir Luhansko „respublikų“. Ketvirtadienį į Rusiją išvežta 17 700 žmonių, tarp jų 2 370 vaikų.Vadovybė Kyjive kaltina rusų pajėgas neleidžiant žmonėms pasitraukti į Ukrainos kontroliuojamas teritorijas. Dauguma ukrainiečių esą ne savo noru vyksta į Rusiją, o yra pagrobiami.

Ukrainoje iki šiol užfiksuota daugiau kaip 18,4 tūkst. karo nusikaltimųNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainos teisėsaugos pareigūnai šalyje jau užfiksavo daugiau kaip 18,4 tūkst. karo nusikaltimų. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.„Užregistruoti iš viso 12 595 Rusijos kariuomenės karo nusikaltimai, iš jų 12 189 susiję su karo teisės pažeidimais, 54 – su planavimu, rengimusi ir agresyvaus karo pradėjimu, 15 – su karo propaganda, o dar 337 yra kito pobūdžio“, – teigiama „Facebook“ paskelbtoje prokuratūros suvestinėje.Be to, Ukrainos teisėsaugos pareigūnai užregistravo 5 882 nusikaltimus šalies nacionaliniam saugumui, įskaitant 3 890 nusikaltimų, susijusių su Ukrainos teritorinio vientisumo ir neliečiamumo pažeidimu, 921 nusikaltimą, susijusį su valstybės išdavyste, 798 nusikaltimus, susijusius su kolaboravimu, 23 nusikaltimus, susijusius su pagalba agresorei šaliai, 62 nusikaltimus, susijusius su sabotažu, ir 188 kito pobūdžio nusikaltimus.2022 m. vasario 24 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pradėti visapusišką Ukrainos puolimą. Čia Rusijos kariai apšaudo ir naikina svarbią infrastruktūrą, raketomis smūgiuoja miestams ir kaimams, kankina ir žudo civilius.

 Zelenskis kalba apie „pragarą“ DonbaseUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis situaciją Donbase pavadino „pragaru“. Kariuomenė toliau mėgina išlaisvinti Charkivo regioną, sakė jis savo vaizdo kreipimesi ketvirtadienio vakarą.„Tačiau Donbase okupantai bando didinti spaudimą. Tai pragaras, neperdedu“, - kalbėjo V. Zelenskis. Donbasas „visiškai sugriautas“.Mūšiai tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų tęsiasi pirmiausiai Donbase Ukrainos rytuose. Ukrainiečių pajėgų vadovybė ketvirtadienį pranešė atrėmusi 14 priešiškų atakų. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės. Kad mūšiai yra nuožmūs, rodo vėl didelis civilių aukų skaičius. Vien tik Donecko srityje, institucijų duomenimis, žuvo penki žmonės.V. Zelenskis taip pat sakė, kad Rusijos karas kiekvieną mėnesį reiškia apie 5 mlrd. dolerių (4,8 mlrd. eurų) skylę biudžete. „Kad kare galėtume kovoti dėl laisvės, mums reikia greitos ir pakankamos finansinės paramos“, - pažymėjo prezidentas. Užsienio partneriai neturėtų pagalbos traktuoti kaip išlaidų ar dovanos. „Tai indėlis į jų pačių saugumą“, - sakė V. Zelenskis. Ukraina esą saugo kitas šalis nuo karo. Kartu reikia pasirūpinti, kad Rusijos agresija nebūtų sėkminga.

JAV ir Rusija apkaltino viena kitą trikdant pasaulio aprūpinimą maistuJungtinės Valstijos ir Rusija ketvirtadienį kaltino viena kitą dėl pasaulyje blogėjančios apsirūpinimo maistu padėties, plėtojantis karui Ukrainoje.Vašingtonas ragino Rusiją leisti eksportuoti Ukrainos grūdus, įstrigusius blokuojamuose Juodosios jūros uostuose. Ukraina yra viena daugiausiai kviečių užauginančių valstybių.„Liaukitės blokuoti Juodosios jūros uostus. Leiskite laisvai judėti laivams ir traukiniams bei sunkvežimiais, gabenantiems maistą iš Ukrainos“, – per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, sušauktą JAV iniciatyva, ragino amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas.„Liaukitės grasinti sulaikysiantys maisto ir trąšų eksportą iš šalių, kritikuojančių jūsų agresyvų karą, – pridūrė jis. – Milijonų ukrainiečių ir milijonų kitų žmonių visame pasaulyje aprūpinimas maistu tiesiogine prasme paverstas Rusijos kariuomenės įkaitu.“Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia savo ruožtu atkirto, kad jo šalis kaltinama dėl visų pasaulio negandų.Pasak jo, pasaulis jau seniai patiria apsirūpinimo maistu krizę, sukeltą infliacijos spiralės dėl kylančių draudimo kainų, logistikos sutrikimų ir spekuliacijos Vakarų rinkose.Diplomatas argumentavo, kad Ukrainos uostus blokuoja pati Ukraina, anot V. Nebenzios, užminavusi Juodosios jūros pakrantę.Be to, Ukraina nenori bendradarbiauti su laivybos bendrovėmis, kad galėtų išplaukti dešimtys uostuose įstrigusių užsienio prekinių laivų, aiškino V. Nebenzia.Jis taip pat pasmerkė Vakarų sankcijas Rusijai ir sakė, kad šių priemonių padariniai mažina apsirūpinimo maistu saugumą visame pasaulyje.A. Blinkenas atsakė, kad „sankcijos netrukdo Rusijai eksportuoti maisto ir trąšų“.„Jungtinių Valstijų ir daugelio kitų šalių įvestos sankcijos specialiai apima išlygas maistui, trąšoms ir sėkloms iš Rusijos, – pažymėjo jis. – Sprendimas paversti maistą ginklu yra priimtas Maskvos ir vien tik jos.“Šią poziciją palaikė Ukrainos misijos prie JT narys Serhijus Dvornykas.„Reikalaujame, kad Rusija sustabdytų neteisėtas grūdų vagystes, atblokuotų Ukrainos jūrų uostus, atkurtų laivybos laisvę ir leistų plaukioti prekiniams laivams, – kalbėjo S. Dvornykas. – Nuo grūdų tiekimo iš Ukrainos yra priklausomi apie 400 mln. žmonių visame pasaulyje.“Jis pridūrė, kad Ukrainos grūdų eksporto apimtys, kurios iki Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje siekė 5 mln. tonų per mėnesį, kovą sumenko iki 200 tūkst. tonų, o balandį buvo išgabenta apie 1,1 mln. tonų.JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį paragino Rusiją sudaryti sąlygas Ukrainai eksportuoti grūdus, o ketvirtadienį iš maždaug 80 šalių, dalyvavusių viename susitikime, triuškinama dauguma išsakė nuogąstavimų dėl gresiančio maisto stygiaus.

Ukrainos kariuomenės vadas teigiamai vertina karo su Rusija eigąUkrainos ginkluotųjų pajėgų vadas susitiko su NATO kolegomis ir teigiamai įvertino karinio konflikto su Rusija eigą. „Šiandien mes ne tik ginamės. Surengėme keletą sėkmingų kontratakų“, – NATO kariniam komitetui sakė Ukrainos kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnis.Pasak jo, Ukrainos pajėgos išlaisvino Charkovą ir Mykolaivą bei kovojo Chersono kryptimi.V. Zalužnis pabrėžė, kad ukrainiečiai už laisvę moka itin didelę kainą, o Europa išgyvena didžiausią saugumo krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.„Jau nuo 2014 metų žinojome, kad ilgainiui prasidės plataus masto agresija, ir mes jai ruošėmės“, – pridūrė jis.V. Zalužnis teigė, kad pirmasis karo mėnuo ir buvo lūžio taškas. „Mums pavyko atimti iš priešo strateginę iniciatyvą, padaryti kritinių nuostolių ir priversti atsisakyti pagrindinio tikslo – Kijevo miesto užėmimo“, - tęsė jis.Tačiau nepaisant Ukrainos sėkmių, anot jo, „rusai palaiko didelio intensyvumo raketų ugnį, vidutiniškai 10-14 balistinių ir sparnuotųjų raketų per dieną. Tai kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir NATO valstybėms narėms“.

JAV Senatas patvirtino 40 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketąJAV Senatas didele balsų dauguma ketvirtadienį pritarė 40 mlrd. dolerių (37,8 mlrd. eurų) karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai ir jos sąjungininkėms.Praėjus trims savaitėms po to, kai prezidentas Joe Bidenas paprašė mažesnio, 33 mlrd. dolerių (31,2 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketo, Senatas 86 balsais prieš 11 galutinai patvirtino šį paketą.Neabejojama, kad J. Bidenas greitai pasirašys abejų Kongreso rūmų patvirtintą pagalbos paketą.JAV Atstovų Rūmai praėjusią savaitę 368 balsais prieš 57 pritarė gynybos, humanitarinės ir ekonominės pagalbos paketui.„Pagalba jau pakeliui, tikrai didelė pagalba. Tai pagalba, kuri gali užtikrinti, kad ukrainiečiai nugalės“, – sakė Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras.

Daugiau nei 50 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos rado darbą ČekijojeDešimtys tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos padeda užimti ilgai buvusias laisvas darbo vietas Čekijos Respublikos gamybos, statybos, transporto ir paslaugų sektoriuose, rodo ketvirtadienį paskelbti duomenys.Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje daugiau nei 348 tūkst. ukrainiečių rado prieglobstį Čekijoje ir gavo leidimus gyventi. Skaičiuojama, kad daugiau nei trečdalis jų vėliau grįžo namo arba persikėlė gyventi į kitas šalis. Tačiau iš tų, kurie pasiliko, daugiau nei 50 tūkst. susirado darbą pramonės šakose, kurioms reikia darbuotojų, rodo Čekijos įdarbinimo biurų duomenys. Paprastai, anot biurų, tai yra darbo vietos, kurias jau seniai reikėjo užpildyti.Čekijos profesinių sąjungų konfederacija CMKOS perspėjo nesinaudoti pabėgėlių padėtimi ir neišnaudoti jų kaip pigios darbo jėgos.Prahos vyriausybė patvirtino daugybę priemonių, kuriomis siekiama sugriežtinti pabėgėlių gaunamas pašalpas, nors joms dar turi pritarti parlamentas. Pavyzdžiui, ateityje žmonės, kuriais rūpinamasi pabėgėlių prieglaudose, nebeturės teisės į finansinę paramą gyvenimo išlaidoms padengti, o sveikatos draudimas suaugusiems bus nemokamas tik pirmas 180 dienų šalyje. Ukrainiečiai, turintys ir Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę, nebegaus Čekijos Respublikos pagalbos.

Belgorodo srities gyventojai gauna pranešimus, raginančius ruoštis evakuacijaiNetoli sienos su Ukraina esančios Rusijos Belgorodo srities gyventojai gauna balso pranešimus, kad esą šalies Nepaprastųjų situacijų ministerija ragina juos skubiai ruošis evakuacijai, praneša UNIAN.Ministerijos atstovai neigia, kad žinyba siuntinėja tokius pranešimus. Pasak jų, tai melagiena, kurios tikslas – kelti paniką.UNIAN primena, jog Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba neatmetė, kad karo veiksmai gali būti perkelti į šalies-agresorės teritoriją, bet tai priklauso nuo daugelio veiksnių.Tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas netgi sakė, kad gali atsirasti „Belgorodo, Kursko, Briansko liaudies respublikos“.Prezidentas Volodymyras Zelenskis neigia, kad Ukrainos kariuomenė atakuoja Rusijos teritoriją. Bet Belgorode, Kurske ir Brianske dažnai fiksuojami paslaptingi „pokštelėjimai“, po kurių dega šaudmenų sandėliai, naftos saugyklos ir kiti svarbūs strateginiai objektai, rašo UNIAN.

Pentagonas neatmeta, kad JAV ambasadą Kyjive saugos kariškiaiJAV gynybos departamentas kol kas neplanuoja siųsti kariškių į Amerikos ambasadą Kyjive, kuri atnaujino darbą trečiadienį, nors tai nereiškia, kad jie ten nebus dislokuoti ateityje.Tai ketvirtadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis aukštu Pentagono pareigūnu.Pasak žinybos atstovo, Pentagonas gauna iš Valstybės departamento informaciją, kokie JAV ambasados Ukrainoje saugumo poreikiai. „Šiuo metu nėra būtinybės siųsti kariškių atstovybės saugumui užtikrinti, bet tai nereiškia, kad ateityje situacija nepasikeis“, - teigė pareigūnas.Jis pridūrė, kad JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas dar nepriėmė sprendimo, ar ambasadoje turi būti Amerikos kariškių.Trečiadienio vakarą JAV Senatas vienbalsiai patvirtino diplomatę Bridget Brink Amerikos ambasadore Ukrainoje.Šis sprendimas buvo priimtas tą pačią dieną, kai JAV ambasada oficialiai atnaujino darbą Kyjive.

Rusijos generolas kalbėjosi su JAV kariuomenės vaduAukščiausias JAV generolas Markas Milley kalbėjosi su Rusijos generalinio štabo vadu Valerijumi Gerasimovu, ketvirtadienį patvirtino JAV kariuomenė.„Kariniai lyderiai aptarė kelis su saugumu susijusius susirūpinimą keliančius klausimus ir sutiko palaikyti atviras komunikacijos linijas“, – sakė M. Milley atstovas.„Remiantis ankstesne praktika, konkrečios jų pokalbio detalės bus laikomos privačios“, – pridūrė atstovas.Skambutis įvyko po to, kai praėjusią savaitę JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas kalbėjosi su Rusijos kolega Sergejumi Šoigu – pirmą kartą nuo to laiko, kai Rusija vasario mėnesį pradėjo invaziją į Ukrainą.

Didžioji Britanija suteiks Ukrainai papildomą karinę pagalbą už 1,3 mlrd. svarųDidžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas ketvirtadienį tviteryje informavo apie papildomą karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 1,3 mlrd. svarų sterlingų (1,54 mlrd. eurų), praneša „Ukrinform“.Su šiuo paketu Kyjivas gaus toliašaudės artilerijos, priešlaivinių raketų ir bepiločių skraidyklių.Jungtinės Karalystės premjeras pažymėjo, jog jie su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu svarstė, kaip sumažinti ekonominę žalą, kurią daro „Putino vykdoma beprotiška Juodosios jūros uostų blokada“. „Mes skubiai ieškome būdų atidaryti svarbius jūrų ir sausumos kelius Ukrainos grūdų atsargų tiekimui“, - parašė jis tviteryje.Anot B. Johnsono, į Didžiąją Britaniją saugiai atvyko 50 tūkst. ukrainiečių, „ir mes darome visa, ką galime, kad padėtume jiems susikurti gyvenimą čia“.

Rusija atidarys Ukrainos uostus tik tada, jei bus panaikintos sankcijosRusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad į Ukrainos Juodosios jūros uostus galės įplaukti tik tada, jei bus panaikintos Kremliui taikomos sankcijos, praneša naujienų agentūra „Interfax“.Ukraina, viena didžiausių pasaulyje grūdų augintojų, anksčiau didžiąją dalį prekių eksportuodavo per savo jūrų uostus, tačiau nuo tada, kai Rusija pasiuntė į Ukrainą savo karius, ji buvo priversta eksportuoti prekes traukiniais arba per mažus Dunojaus upės uostus.Trečiadienį JT maisto skyriaus vadovas Davidas Beasley kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, sakydamas: „Jei turite bent kiek širdies, prašome atidaryti šiuos uostus“. 

Gubernatorius: Severodonecke per Rusijos apšaudymą žuvo mažiausiai 12 žmonių Rusijos pajėgoms apšaudant Rytų Ukrainos Severodonecko miestą žuvo mažiausiai 12 žmonių, dar 40 buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius Serhijus Haidajus, rusų kariuomenei tęsiant lėtą puolimą Donbase.Luhansko srities vadovas S. Haidajus socialinėje žiniasklaidoje paskelbė, kad „Severodonecke žuvo 12 žmonių ir daugiau kaip 40 nukentėjo“.Jis apkaltino Rusijos pajėgas „beatodairiškai“ apšaudant miestą iš sunkiosios ginkluotės ir perspėjo, jog aukų skaičius gali išaugti.

Denisova: Rusija ketina deportuoti 2 mln. ukrainiečiųRusija ketina prievarta išvežti iš Ukrainos apie 2 mln. mūsų piliečių, iki šiol taip išvežta jau 1,3 mln. ukrainiečių.Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisenko, praneša „Ukrinform“.„Rašistai masiškai deportuoja ukrainiečius per „filtravimo stovyklas“ ir apklausas į atokiausius Rusijos regionus. Be dokumentų ir lėšų pragyvenimui. Piliečių išvežimas buvo kruopščiai suplanuotas iš anksto, turiu tai patvirtinančių dokumentų. Ketinama deportuoti 2 mln. mūsų žmonių, iki šiol jau išvežta 1,3 mln.“, - parašė ji „Telegram“ kanale.L. Denisovos nuomone, Rusija vykdo ukrainiečių tautos genocidą, ir visa tai sustabdyti galima tik tiekiant Ukrainai ginklus.

Rusija sieja prieigą prie Ukrainos uostų su sankcijų sušvelninimuRusija galimą Ukrainos uostų atvėrimą grūdų eksportui sieja su daliniu Vakarų sankcijų, taikomų Maskvai dėl invazijos į kaimyninę šalį, panaikinimu.„Jei mūsų partneriai nori rasti sprendimą, turi būti išspręstos ir problemos, susijusios su Rusijos eksportui taikomų sankcijų panaikinimu“, – sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka, pranešė agentūra „Interfax“.Tarptautinė bendruomenė jau kelias savaites reikalauja, kad Rusija leistų eksportuoti Ukrainos grūdus, kurie yra labai svarbūs pasaulio ekonomikai. Ukraina pabrėžia, kad jos uostus Juodojoje jūroje blokuoja Rusijos laivynas.Yra kelios dabartinės pasaulinės maisto krizės ir didelių kainų priežastys, pridūrė A. Rudenka, tai visų pirma lemia JAV ir Europos Sąjungos sankcijos, „kurios trukdo normaliai laisvai prekybai, įskaitant maisto, kviečių, trąšų ir kitų dalykų“.Rusija taip pat yra svarbi grūdų eksportuotoja.

Kremliaus patarėjas: Rusija nuo praėjusių metų rengiasi maisto krizeiRengtis pasauliui gresiančiai maisto krizei Rusija pradėjo dar prieš tai, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė vienas Kremliaus patarėjas.Rusijai ir Ukrainai prieš karą tekdavo 30 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.Tačiau dėl Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje ir virtinės beprecedenčių sankcijų, kurias Rusijai paskelbė tarptautinė bendruomenė, sutriko trąšų, kviečių ir kitų prekių tiekimas iš abiejų šalių, o tai paskatino dar didesnį maisto ir degalų kainų pakilimą, ypač besivystančiose šalyse.„Vladimiras Vladimirovičius suprato, kad šios problemos gali paveikti Rusiją“, – Maskvoje surengtame jaunimo forume pareiškė buvęs Rusijos ekonomikos ministras ir V. Putino patarėjas Maksimas Oreškinas.„Rusija aktyviai rengiasi pasauliniam badui, ji pradėjo rengtis praėjusių metų pabaigoje“, – pridūrė jis.Vasario 24 dieną V. Putinas pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, nors prieš tai Kremlius mėnesių mėnesius neigė didelio masto puolimo prieš mažesnę provakarietišką kaimyninę šalį galimybę.Jungtinės Tautos šią savaitę paragino Rusijos valdžią leisti išgabenti grūdus, kurie dėl Maskvos karinės kampanijos yra įstrigę Ukrainos uostuose.M. Oreškinas pareiškė manąs, kad „pasaulinis badas“ prasidės 2022 metų pabaigoje ir pridūrė, kad maisto krizę provokuoja „blogai apgalvota“ Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos (ES) šalių politika.Jis taip pat pareiškė, kad JAV bandymai išvežti ukrainietiškus grūdus iš buvusios sovietinės respublikos sukels „humanitarinę katastrofą“ Ukrainoje ir „rimtų“ maisto problemų pasaulyje.

EP: visas Rusijai paskelbtas sankcijas būtina taikyti ir BaltarusijaiEuropos Parlamentas ketvirtadienį paragino visas sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl įsiveržimo į Ukrainą, taikyti ir Maskvą remiančiam Minskui.Priimta teisiškai neįpareigojančia rezoliucija europarlamentarai pasmerkė Baltarusijos, suteikusios Rusijos pajėgoms placdarmą įsiveržiant į kaimyninę šalį, vaidmenį šiame kare.Anot rezoliucijos autorių, autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos parama konfliktui apima ir vasarį įvykusį referendumą, po kurio Baltarusijoje atkurtas branduolinės valstybės statusas.EP pasveikino Briuselio ruošiamą šeštąjį sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketą, be kita ko, numatantį siūlomą naftos embargą.Remiantis rezoliucija, Rusijos politinė ir finansinė įtaka Minskui kelia „didelių abejonių“ dėl Baltarusijos gebėjimo priimti savarankiškus sprendimus.EP paragino, taikant universalią jurisdikciją, ištirti įtariamus A. Lukašenkos režimo nusikaltimus, tokius kaip disidentų persekiojimas po ginčijamų prezidento rinkimų 2020 metų rugpjūtį.Rezoliucijoje kaip „išpuolis prieš žmogaus teises“ smerkiami pastarojo meto profsąjungų lyderių ir narių areštai Baltarusijoje.Parlamentas taip pat pasmerkė šalyje neseniai grąžintą mirties bausmę, skiriamą už „mėginimą įvykdyti teroro aktą“. Pasak europarlamentarų, šią priemonę Minsko režimas gali panaudoti prieš savo politinius oponentus, nes kaltinimų terorizmu jau sulaukė daugelis politinių kalinių.Įstatymų leidėjai paragino Baltarusiją nedelsiant visam laikui panaikinti mirties bausmę.Galiausiai EP nariai pabrėžė, kad būtina stiprinti ES bendradarbiavimą su Baltarusijos opozicija – be kita ko, rengiant reguliarius susitikimus ir teikiant finansinę pagalbą.

Morawieckis apie Putiną: su teroristais negalima derėtisRusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi būti izoliuotas dėl karo prieš Ukrainą. Kaip praneša portalas „Do Rzeczy“, tai pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.„Girdėjau, kad mėginama rasti Putinui saugią vietą ir išsaugoti jo veidą tarptautinėje arenoje. Kaip galima taip pasakyti? Kaip galima mėginti išgelbėti ar išsaugoti tai, kas visiškai prarasta?“ – klausė vyriausybės vadovas per Lenkijos tarptautinių reikalų instituto surengtą konferenciją.Jis pabrėžė, kad karas Ukrainoje gali nulemti ateitį artimiausiam šimtmečiui.„Šio karo paradoksas toks: jeigu laimės Ukraina, tai bus pirmiausia jos pergalė. Bet jei pralaimės, tai bus ne tiek jos, kiek mūsų visų ir viso pasaulio nesėkmė“, –sakė M. Morawieckis.„Kaip tik todėl raginu visus izoliuoti Rusijos prezidentą. Žinoma, diplomatija reikalauja dialogo, bet su teroristais negalima derėtis. Nusikaltėliai turi būti patraukti atsakomybėn, o „rusiškojo pasaulio“ ideologija – sunaikinta“, – pabrėžė Lenkijos premjeras.

Prokurorai prašo įkalinti iki gyvos galvos Kyjive už karo nusikaltimus teisiamą rusų karįUkrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pirmajam už karo nusikaltimus Ukrainoje teisiamam Rusijos kariui, pranešė teismo salėje Kyjive esantis naujienų agentūros AFP reporteris.Prokuroras paprašė teismo skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 21 metų Rusijos seržantui Vadimui Šišimarinui, kuris prisipažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.Teisiamasis per bylos nagrinėjimą Kyjive anksčiau ketvirtadienį paprašė jam atleisti, išsamiai nupasakojęs, kaip nušovė vieną civilį.

Australija patieks Ukrainai papildomą šarvuotųjų transporterių siuntą Australijos vyriausybė patvirtino sprendimą perduoti Ukrainai naują ginkluotės siuntą, o šalies piliečiai surinko 60 padėklų medicinos įrangos. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „Australian Defence Magazine“.Naująją Australijos karinės pagalbos Ukrainai partiją sudarys 14 vikšrinių šarvuotųjų transporterių „M113“ ir 20 šarvuotųjų mašinų „Bushmaster“. Siuntos kaina – 57 mln. eurų.„Ši papildoma pagalba padės Ukrainos vyriausybei atremti žiaurią ir neteisėtą Rusijos invaziją“, – pareiškė Australijos gynybos ministras Peteris Duttonas.Australijos indėlis į paramą Ukrainai šiuo metu sudaro daugiau kaip 270 mln. eurų.Australija jau perdavė Ukrainai šešias lengvąsias haubicas „M777“ ir šaudmenų 155 mm kalibro haubicoms, 20 šarvuotųjų mašinų „Bushmaster“, 14 apsaugotų ginkluotės sistemų, karinės įrangos.

Šveicarijos ambasada atnaujina darbą KyjivePo pustrečio mėnesio pertraukos Šveicarijos ambasada vėl atnaujina darbą Ukrainos sostinėje. Tai ketvirtadienį pranešė Šveicarijos užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.„Per pirmąjį etapą ambasadorius Claude`as Wildas grįš į Kyjivą su keturių darbuotojų komanda. Šveicarijos ambasadoje taip pat tęs darbą darbuotojai ukrainiečiai“, – sakoma pranešime.Jame taip pat pažymima, kad Šveicarijos ambasadoriaus ir jo komandos fizinis buvimas Kyjive padės palaikyti ryšius su Ukrainos vyriausybe, o tai svarbu turint omenyje Ukrainos atstatymo konferenciją, kuri vyks Šveicarijos mieste Lugane liepos 4–5 dienomis.Šveicarijos ambasada Kyjive dėl saugumo buvo uždaryta vasario 28 d.Ukrainos URM duomenimis, Kyjive jau atnaujino darbą apie 40 užsienio diplomatinių atstovybių.Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.

Kyjivas siekia greito ir oficialaus kelio įstoti į ESUkraina ragina greitai ir oficialiai pradėti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) procesą, atsižvelgiant į vykstantį karą su Rusija.„Mums nereikia surogatinio ES kandidatės statuso, kuris rodo, kad su Ukraina elgiamasi kaip su antrarūše“, – tviteryje parašė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir pridūrė, jog tai tik žeidžia piliečių jausmus.Dviprasmiškumas „kai kuriose ES sostinėse“, susijęs su Kyjivo galimybėmis įstoti į bloką, tik padrąsina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, sakė D. Kuleba, turėdamas galvoje vasario 24 d. pradėtą Maskvos invaziją į Ukrainą.

Rusija siekia perimti iš Ukrainos Zaporižios atominę elektrinęRusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės Maskvai už elektrą.Zaporižios atominę elektrinę Rusijos pajėgos užėmė prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24-ąją pradėjus invaziją į provakarietišką kaimynę.„Jei Ukrainos energetinė sistema yra pasirengusi priimti ir mokėti, tuomet [elektrinė] dirbs Ukrainai. Jei ne, tuomet [elektrinė] dirbs Rusijai“, – trečiadienį lankydamasis regione pareiškė Rusijos vicepremjeras Maratas Chusnulinas. Jį citavo rusų naujienų agentūros.M. Chusnulino komentarai pasirodė Rusijos pareigūnams užsiminus, kad Maskva ketina likti savo kontroliuojamose pietinėse Ukrainos teritorijose, tokiose kaip Chersono sritis ir didelės Zaporižios srities dalys.„Turime daug darbo su atominėmis elektrinėmis patirties, turime kompanijų Rusijoje su tokia patirtimi“, – sakė M. Chusnulinas.Anot jo, „nėra abejonių“, kad Zaporižios atominė elektrinė dirbs toliau.Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ ketvirtadienį pranešė, kad ši elektrinė toliau tiekia elektrą į šalies energetinę sistemą.Rusai „neturi techninių galimybių tiekti energiją iš Zaporižios atominės elektrinės į Rusiją ar Krymą“, naujienų agentūrai AFP sakė „Energoatom“ atstovas Leonidas Olijnykas.„Tam reikia išteklių ir laiko... O po mėnesio ar dviejų viską vėl kontroliuos Ukraina“, – pridūrė jis.„Draugiškoje Rusijos šeimoje“Pasak L. Olijnyko, Rusija neturi galimybių nutraukti elektros tiekimo Ukrainai, nes „Ukraina kontroliuoja visą atitinkamą įrangą“.2021 metais Zaporižios elektrinėje buvo pagaminta penktadalis Ukrainoje pagaminamos elektros ir beveik pusė šalies atominėse elektrinėse pagaminamos elektros.Rusijos pajėgos kovo pradžioje perėmė šios elektrinės kontrolę. Elektrinė yra Enerhodare, Dnipro upės atskirtame nuo Kyjivo kontroliuojamos regiono sostinės Zaporižios.Pirmosiomis karo dienomis elektrinės komplekse kilo susirėmimų, todėl baimintasi galimos branduolinės katastrofos. 1986 metais Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje įvyko didžiausia istorijoje branduolinė katastrofa.M. Chusnulinas taip pat užsiminė, kad Rusija ketina pasilikti Ukrainos pietuose.„Manau, kad šio regiono ateitis yra dirbti draugiškoje Rusijos šeimoje. Štai kodėl atvykau čia – padėti kuo labiau integruotis“, – sakė jis.Rusijos pareigūnai ir okupuotose Ukrainos teritorijose Maskvos paskirti pareigūnai praėjusią savaitę sakė, kad Ukrainos Chersono sritis – sausumos tiltas į aneksuotą Krymo pusiasalį – tikriausiai taps Rusijos dalimi.Pradėdamas invaziją į Ukrainą V. Putinas tikino, kad Rusija nesiekia okupuoti Ukrainos teritorijų.

Ukrainos pareigūnė: okupantai prievarta išsiuntė kariauti su ukrainiečiais daugiau kaip 100 studentų iš DoneckoLaikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje tęsiama priverstinė neteisėta jaunimo mobilizacija – grobikai prievarta išsiuntė kariauti su ukrainiečiais daugiau kaip 100 Donecko medicinos universiteto studentų.Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisova, kurią cituoja „Ukrinform“.„Universiteto rektorius Grigorijus Ignatenka okupantų nurodymu sušaukė studentus į „privalomą susirinkimą“, iš kurio juos paėmė srities okupacinės administracijos atstovai. Už tokį „išradingumą ir pasiaukojamą tarnavimą“ rektorius sulaukė okupantų padėkos“, – parašė ji.Studentų tėvams rektorius pranešė, jog po demobilizacijos studentai galės mokytis pagal individualų grafiką paspartintu režimu. Iš viso į karinę tarnybą buvo pašaukti 176 Donecko medicinos universiteto studentai.L. Denisova pabrėžė, kad priverstinė mobilizacija Rusijos užgrobtose teritorijose pažeidžia Ženevos konvencijos 51-ąjį straipsnį dėl civilių apsaugos karo metu.

Rusijos parlamentaras: mums vis tiek, kiek šalių sunaikintiRusijos Valstybės Dūmos deputatas Aleksejus Žuravliovas, ketvirtadienį komentuodamas Suomijos ir Švedijos sprendimą stoti į NATO, pareiškė, kad Rusijai nesvarbu, kiek šalių reikės sunaikinti kilus branduoliniam karui su Aljansu, praneša UNIAN.„Švedai ir suomiai turi suprasti paprastus dalykus: mes su jumis tiesiogiai susiremsime tik vienu atveju – jeigu kils mūsų karas su NATO. O jei kils karas su NATO, tai bus kariaujama ne dronais, o branduoliniu ginklu. Ir mums vis tiek, kiek šalių sunaikinti – 28 ar 32“, – teigė Rusijos parlamentaras.Pasak jo, Švedija ir Suomija turi suprasti, kad Rusijai „visko pakanka“.„Vienas dalykas JAV su 300 mln. gyventojų, teoriškai ten kai kas dar gali išlikti. Bet suomiai, kurių yra 5 mln. ar kiek daugiau, neturi jokių šansų“, – pareiškė A. Žuravliovas.Kaip jau buvo pranešta, Švedija ir Suomija trečiadienį oficialiai pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO.

G-7 finansų ministrai rengia pagalbos Ukrainai planąDidžiojo septyneto (G-7) partnerės ketvirtadienį susitiko Vokietijoje tikėdamosi surasti sprendimą Kyjivo biudžeto bėdoms, Rusijos invazijai Ukrainoje toliau trikdant pasaulio ekonomiką.„Gana optimistiškai vertinu galimybes mums per šį G-7 susitikimą surinkti finansavimą, sudarantį sąlygas Ukrainai gintis ateinančiais mėnesiais“, – prasidedant Kėnigsvinteryje netoli Bonos surengtam susitikimui sakė vokiečių finansų ministras Christianas Lindneris.Kilus karui Ukrainos biudžete atsivėrė didžiulė skylė, smarkiai sumažėjo surenkamų mokesčių.Ukrainos „likvidumui“ užtikrinti reikia „dviženklio milijardų eurų“ skaičiaus, sakė Ch. Lindneris.Karas Ukrainoje sukėlė staigų energijos, žaliavų ir žemės ūkio produkcijos kainų augimą, padidindamas spaudimą pasaulio ekonomikai.Europoje, labai priklausomoje nuo energijos importo iš Rusijos, degalų kainos gali dar labiau augti, be to, potencialiai galėtų sutrikti tiekimas.Finansinė parama„Jau paskelbtos dvišalės ir daugiašalės paramos neužteks Ukrainos poreikiams patenkinti, net ir trumpuoju periodu“, – antradienį Briuselyje sakė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.J. Yellen, dalyvaujanti susitikime Kėnigsvinteryje, paragino JAV partneres „prisidėti prie mūsų didinant finansinę paramą“ užpultai Ukrainai.JAV pirmauja pasiūliusios 40 mlrd. dolerių (38 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainos iždui ir kariuomenei.Prieš G-7 susitikimą Europos Sąjunga pasiūlė padidinti savo pagalbą Ukrainai suma iki 9 mlrd. eurų.Dėl karo Ukrainos biudžetui šiuo metu trūksta maždaug po 5 mlrd. dolerių (4,75 mlrd. eurų) per mėnesį, nurodo vyriausybė.Maždaug 7,5 mlrd. JAV pagalbos dolerių skiriama dėl karo atsiradusiai Ukrainos biudžeto skylei kamšyti, sakė G-7 susitikimo organizatoriams artimas šaltinis.Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis vaizdo ryšiu turi kreiptis į G-7 finansų ministrus.Be Vokietijos ir JAV šiai valstybių grupei priklauso Kanada, Prancūzija, Italija, Japonija ir Didžioji Britanija.„Pažeidžiamesnė“Karas Ukrainoje visame pasaulyje privertė mažinti augimo prognozes ir dar labiau pakurstė didelę infliaciją.JAV Federalinės rezervų sistemos sprendimas reaguojant į infliaciją smarkiai padidinti palūkanų normas privertė sunerimti, kad centrinis bankas galbūt per smarkiai spaudžia stabdžius ir gali stabdyti augimą.J. Yellen trečiadienį sakė nesitikinti recesijos Jungtinėse Valstijose, bet įspėjo dėl rizikos Europai.Pasak jos, Europa, taip pat išgyvenanti didžiausią per kelis dešimtmečius infliaciją, yra „pažeidžiamesnė ir, žinoma, mažiau apsaugota energetikos fronte“ po Rusijos invazijos kylant kainoms.Europos priklausomybė nuo energijos importo iš Rusijos reiškia, kad tolesni tiekimo sutrikimai gali brangiai kainuoti pramonei.Karo nulemtas žaliavų ir žemės ūkio produkcijos trūkumas taip pat gali padidinti spaudimą vartotojams.Energijos ir maisto kainų kilimas ypač skaudžiai jaučiamas besivystančiose šalyse, o didėjant dolerio palūkanų normoms sunkiau finansuoti jų skolas, sakė Ch. Lindneris.Visi šie veiksniai galėtų greit nulemti „kritinę situaciją“, pabrėžė G-7 susitikimo šeimininkas. Jis paragino vieną didžiausių pasaulio kreditorių Kiniją skaidriau skolinti savo pinigus.

Ukrainoje už karo nusikaltimus teisiamas Rusijos karys paprašė jam atleistiPirmasis už karo nusikaltimus Ukrainoje teisiamas Rusijos karys ketvirtadienį per bylos nagrinėjimą Kyjive paprašė jam atleisti, išsamiai nupasakojęs, kaip nušovė vieną civilį Maskvos pajėgų invazijos pradžioje.„Žinau, kad negalėsite man atleisti, bet vis tiek prašau jūsų atleidimo“, – teisme sakė 21 metų Rusijos seržantas Vadimas Šišimarinas, kreipdamasis į 62 metų civilio, kurį jis prisipažino nužudęs pirmosiomis invazijos dienomis, žmoną.

Rusijos kariai surengė antskrydį prieš Ukrainos Bachmuto miestąKetvirtadienį Rusijos kariai surengė antskrydį prieš Ukrainos Bachmuto miestą. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Donecko srities karinės administracijos vadovu Pavlo Kyrylenka.„Smogta penkiaaukščiam daugiabučiui, privačiam namui ir administraciniam pastatui. Iš privataus namo griuvėsių gelbėtojai ištraukė šešis žmones. Jų sveikatos būklė patenkinama. Sunaikintas įėjimas į penkiaaukštį daugiabutį, tačiau, preliminariais duomenimis, sužeistųjų nėra“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė P. Kyrylenka.Jis pažymėjo, kad rusai toliau taikosi į civilius gyventojus, tačiau laiku įvykdyta gyventojų evakuacija iš šio miesto jau galimai išgelbėjo šimtus gyvybių. Iš 73 tūkst. prieš karą Bachmute gyvenusių žmonių mieste šiuo metu lieka tik kiek daugiau nei 20 tūkst.„Dar kartą prašau visų tokią galimybę turinčių žmonių išvykti iš Donecko srities. Šiuo metu čia nėra nė vienos visiškai saugios vietos. Evakuacija gelbsti gyvybes!“ – pabrėžė P. Kyrylenka.

Vokietijos kancleris gina ginklų tiekimą UkrainaiVokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį gynė savo šalies sprendimą tiekti Ukrainai ginklus kovai su Rusija, tvirtindamas, jog tai „nėra eskalacija“.Sakydamas kalbą įstatymų leidėjams F. Scholzas atmetė Vokietijoje girdimus nuogąstavimus, kad ginklų tiekimas Ukrainai gali išprovokuoti didesnio masto konfliktą. Ginklų tiekimas Ukrainai yra mūsų „indėlis siekiant atremti puolimą ir kuo greičiau nutraukti smurtą“, sakė kancleris. O. Scholzas pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „suklydo“ manydamas, kad taiką Ukrainoje galima įvesti jėga.„Taikos diktato nebus, nes ukrainiečiai, kaip ir mes, su tuo nesutiks, – sakė kancleris. – Tik tada, kai V. Putinas tai supras, kai suvoks, kad negali palaužti Ukrainos gynybos, jis bus pasirengęs rimtai derėtis dėl taikos.“

Raudonasis Kryžius užregistravo šimtus ukrainiečių karo belaisvių iš MariupolioTarptautinis Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pranešė užregistravęs „šimtus“ ukrainiečių karo belaisvių, išvežtų iš Rusijos pajėgų apsuptos metalurgijos įmonės „Azovstal“ Ukrainos pietrytiniame uostamiestyje į Maskvos kontroliuojamas teritorijas.Raudonasis Kryžius nurodė, kad ši registravimo operacija tęsiasi ketvirtadienį. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) savo pranešime rašo, kad organizacija neprisideda prie šių asmenų pervežimo į jų laikymo vietas Rytų Ukrainoje, kontroliuojamas prorusiškų separatistų.„Per registracijos procesą, kuriam padeda TRKK, asmenys užpildo anketą su asmeniniais duomenimis, pavyzdžiui, vardas, gimimo data ir artimiausias giminaitis, – sakoma pranešime. – Ši informacija leidžia TRKK stebėti paimtuosius į nelaisvę ir padėti jiems susiekti su savo šeimomis.“Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad nuo pirmadienio pasidavė 1 730 ukrainiečių „Azovstal“ gynėjų.„Per pastarąją parą pasidavė 771 nacionalistų pulko „Azov“ kovotojas, – sakoma kasdieniame ministerijos pranešime apie konfliktą. – Nuo gegužės 16 dienos iš viso pasidavė 1 730 kovotojų, įskaitant 80 sužeistųjų.“Kyjivas tikisi iškeisti pasidavusius Mariupolio gynėjus, bet Rusija dar nėra patvirtinusi, ar jie bus įtraukti į kokį nors apsikeitimą belaisviais.Praeitą mėnesį Maskva paskelbė perėmusi Mariupolio kontrolę po kelias savaites trukusios apsiausties, bet šimtai Ukrainos karių tebekovojo didžiuliame „Azovstal“ komplekse, nuo Rusijos atakų ir bombardavimų slapstydamiesi toje pramonės zonoje esančiuose požeminiuose tuneliuose ir bunkeriuose.Ukrainos gynybos ministerija sakė darysianti „viską, kas būtina“, kad išgelbėtų „Azovstal“ likusius karius, kurių skaičius nebuvo atskleistas, bet pripažino, kad neturi galimybių to padaryti karinėmis priemonėmis.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad nuo pirmadienio Ukrainos Mariupolio uostamiesčio „Azovstal“ gamykloje neva jau pasidavė 1 730 ukrainiečių karių. „Per pastarąsias 24 valandas pasidavė 771 „Azovo“ pulko kovotojas, – teigė ministerija. – Nuo gegužės 16-osios iš viso pasidavė 1 730 karių, iš kurių 80 buvo sužeisti.“ Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti iš gamyklos išeinantys kariai. Kai kurie jų buvo akivaizdžiai sužeisti, o kiti ėjo pasiremdami ramentais. Rusijos kariai juos apieškojo ir tikrino jų krepšius. Pasak ministerijos, sužeistieji buvo išgabenti į ligoninę Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Rytų Ukrainoje. Ukraina yra pareiškusi norą iškeisti „Azovstal“ gynėjus į Rusijos karo belaisvius, tačiau Maskva aiškaus atsakymo dar nepateikė.

Vokietijos kancleris: Ukrainos stojimas į ES negali būti paspartintasUkrainos stojimas į Europos Sąjungą negali būti paspartintas net ir atsižvelgiant į šalies padėtį dėl Rusijos karinės invazijos, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.Jis pridūrė, kad blokas turi rasti „spartų ir pragmatišką“ būdą padėti Kyjivui.„Kelias į ES negali būti sutrumpintas“, – sakė O. Scholzas ir pažymėjo, kad bet kokios išlygos Ukrainai būtų nesąžiningo Vakarų Balkanų valstybių, taip pat siekiančių narystės Bendrijoje, atžvilgiu.„Priėmimo procesas nėra kelių mėnesių ar metų reikalas“, – kalbėjo kancleris.

Zelenskio patarėjas: nesiūlykite mums paliaubųUkrainos prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas reikalauja visiško rusų karių išvedimo iš Ukrainos. „Nesiūlykite mums paliaubų“, – rašė jis ketvirtadienį tviteryje. Jos esą neįmanomos be visiško Rusijos dalinių pasitraukimo.Ukraina, anot M. Podoliako, nėra suinteresuota nauju Minsko susitarimu ir nauju karu po kelerių metų. Vėliausiai po Rusijos invazijos į Ukrainą „Minskas“ laikomas žlugusiu, rašė jis. „Kol Rusija nebus pasiruošusi visiškai grąžinti užimtų teritorijų, mūsų derybų komandą sudarys ginklai, sankcijos ir pinigai“, – pažymėjo Volodymyro Zelenskio patarėjas.Anot ekspertų, paliaubos dabar būtų naudingos Rusijai – ji tada  galėtų pergrupuoti savo pajėgas.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 28 500 kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 28 500 karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki gegužės 19-osios Rusija taip pat neteko 1 254 tankų, 3 063 šarvuočių, 595 artilerijos sistemų, 199 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 93 oro gynybos sistemų, 203 lėktuvų, 167 sraigtasparnių, 2 157 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 laivų, 455 dronų, 43 specialiosios technikos vienetų ir 103 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Rusija teigia, kad daugiau kaip 900 „Azovstal“ tariamai pasidavusių Ukrainos karių buvo išvežti į įkalinimo įstaigąRusija tvirtina, kad daugiau kaip 900 Ukrainos Mariupolio „Azovstal“ gamykloje tariamai pasidavusių ukrainiečių karių buvo išvežti į įkalinimo įstaigą Maskvos kontroliuojamoje šalies teritorijoje, praneša BBC.Trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pranešė, kad nuo antradienio „Azovstal“ pasidavė 959 Ukrainos kariai. Iš jų 51 buvo išvežtas į ligoninę, o dabar pranešama, kad likusieji buvo išgabenti į įkalinimo įstaigą Olenivkos mieste, Rusijos kontroliuojamoje Donecko srities dalyje.Gynybos ministerija Kyjive kiek anksčiau buvo pareiškusi viltį, kad pavyks organizuoti „apsikeitimo procedūrą... dėl kuo greitesnės šių Ukrainos didvyrių repatriacijos“.Jų likimas šiuo metu lieka neaiškus. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas paklaustas atsisakė nurodyti, ar jie bus laikomi nusikaltėliais, ar karo belaisviais.

Po „Azovstal“ bombardavimo – grėsmė Azovo jūraiRusijos pajėgų vykdytas gamyklos „Azovstal“ bombardavimas gali pražudyti Azovo jūros florą ir fauną. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto taryba, kuria remiasi UNIAN.„Azovo jūrai gresia mirtinas pavojus. „Azovstal“ bombardavimas galėjo pažeisti techninį įrenginį, kuris sulaiko dešimtis tūkstančių tonų koncentruotojo sieros vandenilio tirpalo“, - sakoma pranešime.Anot jo autorių, šio skysčio nuotėkis pražudytų Azovo jūros florą ir fauną, vėliau pavojingos medžiagos gali patekti į Juodąją ir Viduržemio jūras.Kaip pareiškė Mariupolio meras Vadymas Boičenka, būtina skubiai nusiųsti į objektą tarptautinius ekspertus, kad būtų ištirta situacija ir užkirstas kelias pasaulinio masto katastrofai.

Vaizdo įraše užfiksuota, kaip Ukrainos kariai susprogdina tiltą prie Severodonecko, kad sutrukdytų rusų pajėgoms veržtis.Severodoneckas yra labiausiai į rytus nutolęs miestas, vis dar kontroliuojamas Ukrainos, ir jo kritimas suteiktų Kremliui faktinę Luhansko, vieno iš dviejų Donbaso regionų (kartu su Donecku), kontrolę.Pirmadienį Luhansko gubernatorius Sergijus Gaidajus sakė, kad Rusijos bandymas kirsti upę ir apsupti šį miestą buvo atremtas padarant didelių technikos nuostolių.Siekiant toliau stabdyti puolimą, buvo susprogdinti Rusijos okupuoti geležinkelio tiltai, vedantys į Severodonecką.https://twitter.com/Osinttechnical/status/1526989021825605634

Rusija teigia, kad per Ukrainos pajėgų ataką jos teritorijoje žuvo žmogus, dar keli sužeistiRusijos Kursko srityje per Ukrainos pajėgų ataką žuvo žmogus ir dar keli sužeisti, pranešė šios srities gubernatorius Romanas Starovoitas.„Dar viena auštant įvykusi priešo ataka prieš Tiotkiną, deja, baigėsi tragedija. Šiuo metu turime duomenų apie mažiausiai vieno civilio žūtį“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė R. Starovoitas ir pridūrė, kad sužeisti dar keli žmonės, jiems suteikta medicininė pagalba.

Ukrainos kariuomenė praneša apie dar daugiau teritorinių laimėjimų prie CharkivoUkrainos kariuomenė, pasak generalinio štabo, pasiekė dar daugiau teritorinių laimėjimų srityje, supančioje antrą pagal dydį šalies miestą Charkivą.Štabas pranešė, kad Ukrainos gynėjai išlaisvino prie Rusijos sienos esantį Dementijevkos kaimą, ir pridūrė, jog intensyvūs mūšiai taip pat verda netoli Dovhenkos kaimo, išsidėsčiusio už 25 km nuo Sloviansko Rytų Ukrainoje.Apie kautynes taip pat pranešta netoli Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Severodonecko miestų, kur, anot pranešimų, Rusijos karinės oro pajėgos iš padangių talkino antžeminėms pajėgoms ir, be kita ko, vykdė intensyvų bombardavimą. Nepaisant to, čia jos jokio teritorinio proveržio nepasiekė.

Kuleba: privalome laimėti bet kokia kainaUkrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba antradienį paskelbtame interviu pareiškė, kad jo šalis pergale kare su Rusija laikys tik momentą, kai bus išvaduotos visos okupuotos šalies teritorijos, įskaitant Krymą, o Maskva sumokės reparacijas.„Mums tai yra egzistencinė kova. Privalome laimėti bet kokia kaina, nes jeigu pralaimėsime, Europa bus visai kitokia“, – interviu Nyderlandų leidiniui NRC sakė D. Kuleba.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta. Paklaustas, ką laikytų Ukrainos pergalę šiame kare, D. Kuleba atsakė: „Okupuotų teritorijų, įskaitant Krymą ir Donbasą, išvadavimas. Rusijos reparacijos. Teismas dėl Rusijos įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Ukrainos europinės integracijos kurso įtvirtinimas. Pergalė man reiškia šiuos keturis elementus.“ D. Kuleba pridūrė, kad derybos su Rusija bet kokiu atveju vyks, nes, anot ministro, bet koks karas visuomet yra užbaigiamas diplomatinėmis priemonėmis.

Guterresas: Rusija privalo leisti eksportuoti grūdus iš UkrainosDaugybei žmonių visame pasaulyje kenčiant badą, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas didina spaudimą Rusijai nutraukti ukrainietiškų grūdų blokadą. „Rusija turi leisti saugiai eksportuoti Ukrainos uostuose esančius grūdus“, - sakė jis trečiadienį JAV surengtame užsienio reikalų ministrų susitikime Jungtinėse Tautose Niujorke. Anot duomenų, Rusija Ukrainoje blokuoja 20 mln. tonų grūdų išvežimą, daugiausiai – iš Odesos uosto.Anot A. Guterreso, svarbu, kad į pasaulio rinką sugrįžtų laba svarbi grūdų gamintoja Ukraina, kaip ir Rusijos ir Baltarusijos gaminami maisto produktai ir trąšos. Dėl Rusijos pradėto karo kyla grėsmė, kad daug milijonų žmonių patirs maisto stygių ir kils krizė, „kuri gali tęstis ne vienerius metus“. Anot A. Guterreso, Ukraina ir Rusija kartu užaugina beveik trečdalį pasaulio kviečių ir miežių ir pagamina pusę saulėgrąžų aliejaus.JT duomenimis, badas pasaulyje pasiekė naują aukščiausią lygį. „Per dvejus metus skaičius žmonių, kuriems labai stinga maisto, padvigubėjo – nuo 135 mln. iki pandemijos iki šiandien 276 mln.“, - sakė A. Guterresas. Daugiau kaip pusei milijono žmonių gresia mirti iš bado – ir tai yra penkis kartus daugiau nei dar 2016-aisiais. Be COVID-19 pandemijos pastaruoju metu padėtį paaštrino klimato krizė ir galiausiai Ukrainos karas.

JAV Senatas patvirtino naują ambasadorę UkrainojeTrečiadienį JAV Senatas patvirtino naują ambasadorę Ukrainoje.Kaip pranešama, ja tapo karjeros diplomatė Bridget Brink. Ji yra dirbusi JAV ambasadore Slovakijoje, ambasadorių Uzbekistane ir Sakartvele pavaduotoja ir ėjusi Rytų Europos bei Kaukazo šalių ekspertės pareigas šalies Valstybės departamente.Apie tai pranešta tą pačią dieną, kai JAV vėl atidarė savo ambasadą Kyjive. Ji buvo uždaryta, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Zelenskis nuteikia ukrainiečius ilgam karuiUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Rusijos užpultos savo šalies gyventojus nuteikia ilgam karui. Savo vaizdo kreipimesi trečiadienio vakarą jis pažadėjo žmonėms rusų okupuotose teritorijose šalies pietuose, kad Ukraina juos išvaduos.„Chersonas, Melitopolis, Berdianskas, Enerhodaras, Mariupolis ir visi kiti miestai ir bendruomenės, kurios yra  okupuotos, laikinai okupuotos, turi žinoti, kad Ukraina sugrįš“, - kalbėjo prezidentas. Kiek tai truks, priklausys nuo padėties mūšio lauke. „Mes pamėginsime tai padaryti kuo greičiau. Mes įsipareigoję išvyti okupantus ir garantuoti Ukrainai tikrą saugumą“, - Kyjive pabrėžė V. Zelenskis.Šiame kontekste jis pareiškė, kad karo padėtis ir visuotinė mobilizacija bus pratęsta dar 90 dienų iki rugpjūčio 23-iosios. „Mūsų kariuomenė ir visi, kurie gina valstybę, privalo turėti teisinių priemonių ramiai veikti“, - kalbėjo prezidentas.Jis taip pat pažadėjo ypatingą pagalbą visoms Rusijos okupacijos aukoms. Jis teigė pasirašęs atitinkamą įstatymą, tačiau detalių nepaminėjo. Pagalbos esą sulauks ir, kaip jis išsireiškė, „visi Kremliaus kaliniai“ Kryme bei Rusijos okupuotoje Donbaso dalyje.

Iš „Azovstal“ evakuota daugiau ukrainiečių kovotojųTrečiadienio vakarą iš Mariupolio „Azovstal“ plieno gamyklos buvo evakuota daugiau Ukrainos karių.Buvo pastebėta, kad iš gamyklos pajudėjo keli autobusai ir rusų karinės transporto priemonės.Pirmieji kovotojai buvo evakuoti pirmadienio vakarą. Nėra aišku, kiek jų liko. „Associated Press“ citavo regiono separatistų lyderį, kuris teigė, kad iš plieno gamyklos dar nebuvo evakuoti aukščiausi vadai.

Dar du Rusijos kariai stos prieš teismą dėl karo nusikaltimųJie kaltinami apšaudę Ukrainos Charkivo sritį, sunaikinę švietimo ir gyvenamuosius pastatus. Vėliau juos į nelaisvę paėmė Ukrainos kariai.

Ukraina atmeta kalbas, kad atominė elektrinė tieks elektrą RusijaiUkrainos valstybinė elektros tinklų operatorė „Ukrenergo“ atmetė Rusijos pareigūno pasiūlymą, kad Ukrainos atominė elektrinė tiektų Rusijai elektros energiją.Rusijos kariuomenė užėmė Zaporožės elektrinę, kuri pagal pajėgumą yra didžiausia Europoje. Kaip anksčiau pranešėme tinklaraštyje, naujoji agentūra RIA anksčiau citavo Rusijos vicepremjerą Maratą Chusnuliną, kuris teigė, kad įrenginys tiektų energiją Rusijai ir Ukrainai, jei ši už ją sumokėtų.M. Ukrenergo teigė, kad elektrinė yra Ukrainos tinkle ir lieka kontroliuojama Ukrainos specialistų.„Šiuo metu Ukrainos energetikos sistema neturi fizinių jungčių su Rusijos energetikos sistema. Todėl elektros energijos tiekimas iš Ukrainos elektrinių į Rusiją šiuo metu yra fiziškai neįmanomas“, – sakoma jo pareiškime.A. Ukrenergo teigė, kad Maskva akivaizdžiai bando destabilizuoti derybas su ES dėl galimybės padidinti elektros energijos eksportą.

Gubernatorius: Donecko srityje rusai nužudė mažiausiai 10 ukrainiečių  Rytiniame Donecko regione Rusijos pajėgos nužudė mažiausiai 10 ukrainiečių civilių, tarp jų du vaikus, pranešė regiono gubernatorius Pavlo Kirilenko internetiniame pranešime.P. Kirilenko, kuris nepateikė išsamios informacijos, sakė, kad dar septyni žmonės buvo sužeisti.

„Google“ dukterinė įmonė Rusijoje skelbia bankrotą„Google“ atstovas spaudai pranešė, kad „Google“ dukterinė įmonė Rusijoje ketina bankrutuoti, nes valdžios institucijos areštavo jos banko sąskaitą, todėl ji negali mokėti darbuotojams ir tiekėjams.Tačiau nemokamos paslaugos, įskaitant paiešką ir „YouTube“, veiks toliau, pridūrė atstovas.„Alphabet Inc.“ padalinys Rusijoje jau kelis mėnesius patiria spaudimą dėl to, kad nepašalino turinio, kurį Maskva laiko neteisėtu, ir dėl to, kad apribojo prieigą prie kai kurių Rusijos žiniasklaidos priemonių „YouTube“ svetainėje, tačiau Kremlius iki šiol neužkirto kelio prieigai prie bendrovės paslaugų. 

JAV ambasada atnaujino darbą KyjiveJAV ambasada Ukrainoje oficialiai atnaujino darbą Kyjive. Tai pranešė portalas „eurointegration.com.ua“.Trečiadienį ambasados teritorijoje buvo pakelta JAV vėliava.Balandžio 26 d. Amerikos diplomatai grįžo į Ukrainą iš Lenkijos pirmą kartą po Rusijos įsiveržimo, bet dirbo Lvive.Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad, gegužės 13 d. duomenimis, savo darbą Kyjive jau atnaujino 37 užsienio atstovybės.Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.

Zelenskis dar trims mėnesiams pratęs karinės padėties galiojimą UkrainojeUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja dar trims mėnesiams pratęsti tiek karo padėtį, tiek karo prievolę Ukrainoje – šie pasiūlymai paskelbti trečiadienį šaliai toliau atremiant Rusijos invaziją.Parlamentas turėtų be kliūčių pritarti priemonėms, tad atrodo, jog karinė padėtis Ukrainoje galios iki rugpjūčio 23 d., Ukrainos nepriklausomybės dienos išvakarių.V. Zelenskis pirmą kartą įvedė karo padėtį vasario 24 d., praėjus vos kelioms valandoms, kai Rusijos tankai pirmą kartą kirto Ukrainos sienas, ir nuo to laiko du kartus ją pratęsė 30-ai dienų. Ekspertai mano, kad planuojama karo padėties trukmė yra geras rodiklis, nurodantis, kiek laiko vyriausybė tikisi truksiant kovas.

Moldovos prezidentė paragino Rusiją išvesti kariuomenę iš UždniestrėsRusija turi išvesti savo kariuomenę iš Uždniestrės teritorijos, kadangi jos kareivių buvimas ten pažeidžia Moldovos neutralumą.Tai trečiadienį Europos Parlamente pareiškė Moldovos prezidentė Maia Sandu, praneša portalas „rbc.ua“.„Šiandien nėra neišvengiamos grėsmės, kad Moldova bus įtraukta į karą, esame neutrali šalis, bet mes raginame Rusiją išvesti kariškius iš Uždniestrės teritorijos, kadangi jų buvimas ten pažeidžia mūsų neutralų statusą ir nepriklausomybę“, - sakė valstybės vadovė.Ji taip pat pabrėžė, kad šalies politinė vadovybė ieško taikaus Uždniestrės konflikto sprendimo, kuris užtikrintų Moldovos suverenitetą ir teritorijos vientisumą.„Mes nenorime destabilizacijos, mes turime taikios šalies reintegracijos viziją“, - teigė prezidentė.M. Sandu taip pat pabrėžė, kad Moldova remia Ukrainos suverenitetą ir teritorijos vientisumą.

Žytomyro mokyklose nebebus mokomasi rusų kalbosŽytomyro mokyklose mokiniai nebesimokys rusų kalbos. Kaip praneša UNIAN, tai trečiadienį pareiškė šio Ukrainos miesto tarybos pirmininkas Serhijus Suchomlinas.„Rusų kalbai ne vieta Ukrainos mokykloje. Jei reikės, mokyklose rengsime grupines ar individualias konsultacijas terminologijai paaiškinti“, - sakė miesto vadovas. Jis pridūrė, kad rusų kalba nebus dėstoma net fakultatyviai.Žytomyro valdžia taip pat planuoja nuo birželio 1 d. organizuoti kalbos stovyklas vaikams, atvykusiems iš rytinių šalies regionų, kad jie galėtų geriau išmokti ukrainiečių kalbą.UNIAN primena, jog balandžio 12 d. Žytomyro vadovas S. Suchomlinas pasiūlė nuo rugsėjo 1 d. nebesudaryti miesto mokyklose klasių, kuriose būtų mokomasi rusų kalbos. „Mes matome, kad mūsų vaikams šios kalbos neprireiks dar 20-30 metų“, - paaiškino jis.

„Azovstal“ bombardavimas gali pražudyti Azovo jūros florą ir faunąRusijos pajėgų vykdytas gamyklos „Azovstal“ bombardavimas gali pražudyti Azovo jūros florą ir fauną. Tai trečiadienį „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio miesto taryba, kuria remiasi UNIAN.„Azovo jūrai gresia mirtinas pavojus. „Azovstal“ bombardavimas galėjo pažeisti techninį įrenginį, kuris sulaiko dešimtis tūkstančių tonų koncentruotojo sieros vandenilio tirpalo“, - sakoma pranešime.Anot jo autorių, šio skysčio nuotėkis pražudytų Azovo jūros florą ir fauną, vėliau pavojingos medžiagos gali patekti į Juodąją ir Viduržemio jūras.Kaip pareiškė Mariupolio meras Vadymas Boičenka, būtina skubiai nusiųsti į objektą tarptautinius ekspertus, kad būtų ištirta situacija ir užkirstas kelias pasaulinio masto katastrofai.

Separatistų vadas: „Azovstal“ gamykloje tebėra daugiau nei 1000 ukrainiečiųDaugiau nei 1 000 Ukrainos karių, įskaitant vyresniuosius vadus, liko apgultoje „Azovstal“ plieno gamykloje Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, trečiadienį pranešė prorusiškų separatistų lyderis.Rusijos gynybos ministerija sako, kad nuo pirmadienio gamykloje, tapusioje Ukrainos pasipriešinimo Rusijos pajėgoms simboliu, pasidavė 959 Ukrainos kariai. Kalbėdamas su žurnalistais Mariupolyje atsiskyrusios vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas sakė, kad didžiuliame pramonės komplekse buvo apie 2000 kovotojų ir „kiek daugiau nei pusė“ ten dar liko. „Azovo“ (pulko) vadai ir aukšto rango kovotojai dar nepasirodė“, – sakė jis žurnalistams, įskaitant AFP, per Rusijos kariuomenės organizuotą spaudos turą.2014 m. sukurtas buvęs sukarintas dalinys „Azovo“ pulkas integravosi į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Rusija šį padalinį, anksčiau turėjusį ryšių su kraštutinių dešiniųjų grupuotėmis, apibūdina kaip neonacistų organizaciją. Praėjusį mėnesį po kelias savaites trukusios apsiausties Rusija paskelbė perėmusi Mariupolio kontrolę, tačiau šimtai Ukrainos karių liko įsitaisę požeminiuose tuneliuose po didžiule „Azovstal“ pramonine zona.D. Pušilinas sakė, kad pajėgoms gamykloje baigiasi atsargos ir jiems neliko nieko kito, kaip tik pasiduoti. „Pirmas variantas – iškelti baltą vėliavą ir sudėti ginklus. Antras variantas – ten mirti, tiesiog numirti. Jie pasirinko pirmąjį variantą", – sakė jis.Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad tarp tų, kurie nuo pirmadienio pasidavė, yra 80 sužeistųjų ir kai kurie jų gydomi Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje esančioje Novoazovsko miesto ligoninėje. D. Pušilinas sakė, kad kai kurie sužeistieji taip pat gydomi Donecko mieste, o likusieji išėję iš gamyklos laikomi saugomoje kalėjimo kolonijoje.Kyjivas tikisi iškeisti Ukrainos kovotojus, bet Rusija dar nepatvirtino, ar jie bus įtraukti į apsikeitimą belaisviais. D. Pušilinas užsiminė, kad kai kurie ukrainiečiai gali būti teisiami. „Kalbant apie karo nusikaltėlius ir tuos, kurie yra nacionalistai, jei jie sudėtų ginklus, jų likimas būtų teismo rankose“, – sakė jis.Kyjivo gynybos ministerija pareiškė, kad padarys „viską, kas būtina“, kad išgelbėtų tuos, kurie vis dar yra plieno gamykloje, tačiau pripažino, kad nėra jokios karinės galimybės.

Rusija uždaro Kanados televizijos kanalo CBC biurą MaskvojeAtsakydama į Kanados veiksmus, Rusija uždarys Kanados televizijos kanalo CBC biurą Maskvoje. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Rusijos URM atstovė Marija Zacharova, praneša „Interfax“.„Nuspręsta imtis atsakomųjų, pabrėžiu, atsakomųjų priemonių dėl Kanados veiksmų, konkrečiai – uždaryti Kanados valstybinės televizijos ir radijo korporacijos CBC korespondentų punktą Maskvoje, taip pat anuliuoti jos žurnalistų akreditacijas ir vizas“, - sakė ji.„Mes ne kartą įspėjome, kad tokios vienašališkos ribojamosios priemonės, paminančios žodžio laisvės principus ir trukdančios normaliai dirbti Rusijos žiniasklaidos priemonėms, neliks be atsako. Tai visiems turi būti aišku. Mūsų reakcija neišvengiama“, - pabrėžė M. Zacharova.Šis Rusijos sprendimas yra atsakymas į tai, kad Kanadoje buvo uždrausta transliuoti propagandinius televizijos kanalus „Russia Today“ ir „Russia Today France“.

Vokiečių politikas įžvelgia paralelių tarp Rusijos veiksmų ir SS bei Vermachto žiaurumųŽaliųjų politikas Jürgenas Trittinas įžvelgia paralelių tarp Rusijos veiksmų Ukrainoje ir SS bei Vermachto žiaurumų po Vokietijos invazijos į Sovietų Sąjungą. Šiuo metu esame imperinio užkariavimo karo sugrįžimo į Europą liudininkai, – sakė jis savaitraščio „Die Zeit“ priede „Christ & Welt“. „Šis karas daug kur primena SS ir Vermachto vykdytą naikinimo karą prieš Sovietų Sąjungą“, – kalbėjo jis.Tai reiškia, kad po 80 metų vėl grįžta kažkas „iš tų visų dalykų“, „ir dar kaip tik tarp dviejų šalių, kurios buvo mano tėvų kartos aukos“, – pastebėjo Žaliųjų frakcijos Bundestage atstovas užsienio politikos klausimais.

Rusija paskelbė apie naujo lazerinio ginklo pristatymą ginkluotosiose pajėgoseRusija teigia netrukus pristatysianti didelio galingumo lazerį, skirtą bepiločiams orlaiviams ir lengviesiems lėktuvams numušti – įrankį, kurį bus galima panaudoti per jos invaziją į Ukrainą.„Mūsų fizikai sukūrė daug kartų galingesnes lazerines sistemas, leidžiančias sudeginti įvairius taikinius, ir praktiškai rengia jas masinei gamybai“, – trečiadienį per konferenciją netoli Maskvos sakė Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisovas, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. Anot J. Borisovo, naujojo lazerinio ginklo nuotolis yra 5 kilometrai ir jis gali numušti dronus tokiame aukštyje.Anot pranešimo, naujoji sistema buvo išbandyta antradienį ir, kaip pranešama, per penkias sekundes sudegino droną. Dabar ji pamažu įvedama į ginkluotąsias pajėgas, sakė jis. „Jau naudojami pirmieji prototipai“, – sakė J. Borisovas.Šios informacijos nebuvo galima patikrinti. Jokių nuotraukų taip pat nebuvo parodyta.Lazeris turi pakeisti oro gynybos raketas, kurias pirkti atsieina daug brangiau. Rusija savo kare prieš Ukrainą beveik kiekvieną dieną praneša raketomis numušanti bepiločius orlaivius.J. Borisovas taip pat gyrė rusišką lazerinį ginklą, pavadintą „Peresvet“, kuris negali numušti bepiločių orlaivių, bet gali „apakinti“ ir taip išjungti priešo palydovus ir žvalgybos sistemas. Remiantis pranešimu, „Peresvet“ nuotolis yra 1500 kilometrų.

Černobylio zonoje dega 1500 hektarų miškoČernobylio draudžiamojoje zonoje trečiadienį kilo gaisras. Radiacinė situacija neviršija kontrolinio lygio. Dūmai gali driektis Vyšhorodo ir Kyjivo link.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos valstybine draudžiamosios zonos valdymo agentūra (DAZV).Pasak agentūros atstovų, tai didžiausias miško gaisras nuo metų pradžios. Jis apėmė 1500 hektarų plotą. Kovą su ugnimi apsunkina vėjas ir karo padariniai – okupantai rusai sunaikino daug technikos ir degalų, ugniagesiams kelia pavojų minos.  

Zelenskis: Ukrainos šiaurė jau išvaduota, atgauname Charkivo sritįUkrainos gynėjai atremia įnirtingas Rusijos kariuomenės pastangas šalies rytuose. Tai trečiadienį savo kreipimesi pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“.„Mūsų valstybės šiaurinių sričių teritorija jau išvaduota. Mes atgauname Charkivo sritį. Mūsų valstybės gynėjai ir gynėjos atremia įnirtingas okupantų pastangas Donbase“, – sakė prezidentas.Pasak V. Zelenskio, Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat atmuša Rusijos kariuomenės atakas šalies pietuose.„Mes giname Zaporižią, Mykolajivą, Odesą. Mes prisimename kiekvieną miestą ir kiekvieną gyvenvietę, kurie dar okupuoti. Aš visada pabrėžiu: laikinai okupuoti. Ir, žinoma, mes prisimename Krymą“, – pareiškė Ukrainos lyderis.V. Zelenskis priminė, kad pernai gegužės 18-ąją kreipdamasis į ukrainiečius, jis citavo Krymo totorių poetės Lili Budžurovos eilėraštį „Kai mes grįšime“: „Kai mes grįšime namo visa tauta, jums teks prisiminti, iš kur mes kilę, jums teks prisiminti, iš kur esate jūs patys, čia atsibastę nekviesti svečiai“.„Ir štai šįmet, šio karo dienomis, mes įrodome: Ukraina iš tikrųjų grįžta. Tiesa grįžta. Ir tauta grįžta“, – pabrėžė V. Zelenskis.Gegužės 18-ąją Ukrainoje pažymima Krymo totorių genocido aukų atminimo diena.

Ukrainoje prasidėjo pirmasis teismo procesas dėl karo nusikaltimų per Rusijos invazijąUkrainos sostinėje trečiadienį prasidėjo pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo nusikaltimų, per kurį prieš teismą stojo neginkluoto civilio nužudymu kaltinamas rusų karys.21 metų Vadimas Šišimarinas teisiamas dėl neginkluoto 62 metų civilio nužudymo vasario 28 dieną Ukrainos šiaurės rytuose.Bylą nagrinėja Kyjivo Solomjankos rajono teismas.Kariui iš Irkutsko srities Sibire gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.Teisiamasis pripažino savo kaltę.Teisme paklaustas, ar yra kaltas dėl jam iškeltų kaltinimų, V. Šišimarinas atsakė: „Taip.“„Jis supranta, kuo yra kaltinamas“, – naujienų agentūrai AFP kiek anksčiau sakė V. Šišimarino advokatas Viktoras Ovsianikovas, neatskleidęs, kokios pozicijos laikysis gynyba.Ukrainos pareigūnai sako, kad V. Šišimarinas bendradarbiauja su tyrėjais ir pripažįsta incidento, įvykusio praėjus vos keturioms dienoms nuo Rusijos invazijos pradžios, faktus.Pasak prokurorų, V. Šišimarinas vadovavo tankų divizijos daliniui, kai jo kolona buvo atakuota. Po atakos V. Šišimarinas ir dar keturi kartu sprukę kariai pavogė automobilį ir važiuodami netoli Šupachivkos kaimo Sumų regione sutiko kelio pakraščiu dviračiu važiavusį 62 metų vyrą. „Vienas iš karių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis apie juos nepraneštų“, – nurodė prokuratūra.Tuomet V. Šišimarinas pro automobilio langą šovė į civilį iš Kalašnikovo automato. „Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“, – rašoma prokuratūros pranešime.

OHCHR: karas Ukrainoje jau pražudė per 3,7 tūkst. civiliųJungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 3 752 civiliai, praneša BBC.Pasak OHCHR, dauguma jų žuvo per apšaudymus, raketų smūgius ir oro antskrydžius. Biuro skaičiavimu, sužeisti dar 4 062 civiliai.OHCHR mano, kad tikrasis žuvusių civilių skaičius yra kur kas didesnis.

Serbijos prezidentas: Serbija prisidės prie Ukrainos miestų atstatymoSerbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius trečiadienį priėmė naujojo Ukrainos ambasadoriaus Volodymyro Tolkačiaus įgaliojamuosius raštus ir pareiškė, kad jo šalis po karo prisidės prie Ukrainos miestų atstatymo, praneša portalas RTS.Per susitikimą su ambasadoriumi A. Vučičius „nuoširdžiai apgailestavo dėl situacijos Ukrainoje ir informavo jį apie Serbijos vyriausybės ir Nacionalinio saugumo tarybos pozicijas“, sakoma pranešime.Valstybės vadovas pabrėžė, kad Serbija yra įsipareigojusi gerbti teritorijos vientisumo ir valstybių suvereniteto principus, kurie yra vieni iš svarbiausių tarptautinės teisės principų, įtrauktų į Jungtinių Tautų įstatus, ir kad šiuo požiūriu ji gerbia Ukrainos teritorijos vientisumą.Pasak A. Vučičiaus, „Serbija sudarė geriausias įmanomas sąlygas pabėgėliams iš Ukrainos, taip pat suteikė jiems visas teises gauti leidimą gyventi ir dirbti šalyje pagal Europos Sąjungos taisykles“.„A. Vučičius pareiškė, kad Serbija prisidės prie Ukrainos miestų atstatymo. Jis pabrėžė, kad Serbija ir Ukraina turi galimybių plėtoti bendradarbiavimą įvairiose srityse, ir pažymėjo būtinybę stiprinti ekonominius santykius, kai tik situacija leis tai daryti“, – sakoma pranešime.Prezidentas pakartojo, kad Serbija, vykdanti nuoseklią politiką, yra įsipareigojusi taikiai spręsti ginčus, todėl remia visas pastangas, kurių tikslas – derybos.Serbija yra ištikima Rusijos sąjungininkė, nors ir pasmerkė Maskvos įsiveržimą į Ukrainą.

Rusijos kariuomenė fosforo bombomis atakavo mokyklos pastatąRytų Ukrainoje. 22 kilometrai į šiaurę nuo Donecko esančiame Avdijivkos mieste Rusijos kariuomenė suniokojo mokyklos pastatą.Donecko apskrities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko praneša, kad Rusijos kariai naudojo bombas su fosforo užtaisais. Atakos metu žmonės nenukentėjo.https://twitter.com/KyivIndependent/status/1526874563807690754?ref_src=twsrc%5Etfw

ES siūlo papildomai skirti Ukrainai iki 9 mlrd. eurų pagalbosEuropos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pasiūlė šiais metais papildomai skirti Ukrainai iki 9 mlrd. eurų karo padariniams įveikti. U. von der Leyen vaizdo kreipimesi taip pat sakė, kad metas galvoti apie Ukrainos atkūrimą, kai tik baigsis karas. Ji pridūrė, kad Europos Sąjunga „strategiškai suinteresuota vadovauti šioms atstatymo pastangoms“.

„Azovstal“ gynėjai gali būti iškeisti į nelaisvėn patekusius R. Kadyrovo kovotojusTokią prielaidą Ukrainos televizijos kanalo „Ukraina 24“ eteryje išsakė rusų žurnalistas, politinis veikėjas Andrejus Piantkovskis.„Dabar belieka tikėtis, kad jų gyvybės bus išsaugotos, nes šiuo fašistiniu režimu pasitikėti negalima. Aš manau, kad vyko labai rimtos derybos dėl („Azovstal“ gynėjų – red.) iškeitimo į rusų belaisvius, kurie Maskvai labai reikalingi. Dabar matome, kad Maskva labai stengiasi dėl R. Kadyrovo čečėnų, panašu, kad į nelaisvę patekę rusai jiems mažai terūpi. Todėl tikėtina, kad „Azovstal“ gynėjai bus iškeisti į nelaisvėje esančius „kadyrovcus“, – sakė A. Piantkovskis.

Heraščenka: Ukraina Rusiją įveiktų per penkis mėnesiusUkraina Rusiją įveiktų per penkis mėnesius. Tokią prognozę per interviu Dmitrijui Gordonui išsakė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka, informuoja UNIAN.„Noriu visus atgrasyti nuo pernelyg didelio optimizmo. Yra tokia nuomonė, kad mes laimėjome, kad jau rytoj Rusija žlugs, bet iš tikrųjų viskas toli gražu ne taip. Tam, kad pavyktų įveikti Rusiją kariniu keliu, manau, kad mums reikia trijų ar keturių mėnesių. Daugybės ginklų. Mūsų kariams nestinga noro žudyti rusus ir karius“, – pareiškė jis.Anot A. Heraščenkos, Putino režimas Rusijos Federacijoje sukūrė valdymo modelį, grįstą Šiaurės Korėjos pavyzdžiu.„Kalbant apie vidines problemas su Rusijos Federacija, tam prireiks metų, nes pas juos šiandien iš esmės pastatyta Šiaurės Korėja. Žinote, kad po invazijos į Ukrainą, ten buvo skubiai priimta įstatymų, kurie, mano asmenine nuomone, gar griežtesni nei Sovietų Sąjungoje. Faktiškai ten vyksta karas su kitaip mąstančiais, sulaikomi žmonės vien už tai, kad išeina į gatvę su šūkiu „Už taiką“ ar „Fašizmui ne“, – teigia vidaus reikalų ministro patarėjas.A. Heraščenka prisiminė, kad Rusijos Federacijoje sukurtas „Z raidės kultas“, kuriam Ukraina jau turi parengusi savo atsakymą.„Tiesa, mūsų informacinio karo kovotojai jau galvoja, kaip čia veiksmingai pasipriešinti Z raidės kultui, gali būti, kad visa tai pamatysite jau artimiausiu metu. Idėja bus labai įdomiai realizuota, dauguma tikrai nustebs, kad galima taip lengvai ir paprastai apsukti tą kultą ir nukreipti prieš pačius rusus. Turiu omenyje, kad tai ne žodis „zadnica“ (liet. užpakalis) ar kažkas iš tos serijos. Tai žymiai įdomesnės informacinės technologijos“, – teigia jis.

Ukraina gavo 150 mln. eurų paskolą iš Vokietijos plėtros bankoUkraina gaus dar vieną 150 mln. eurų paskolą iš Vokietijos valstybinio plėtros banko „KfW“, pranešė Kyjivo vyriausybė.Šie pinigai bus panaudoti piliečiams paremti ir infrastruktūrai atstatyti, antradienio vakarą sakė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.„Šie ištekliai bus nedelsiant panaudoti mūsų piliečiams paremti ir svarbiausiai infrastruktūrai atstatyti“, – sakė D. Šmyhalis pareiškime, paskelbtame oficialioje vyriausybės interneto svetainėje.Balandžio pradžioje Ukraina iš „KfW“ banko gavo 150 mln. eurų kaip paskutinę 2015 metais Vokietijos vyriausybės suteiktos 500 mln. eurų paskolos dalį.Naujosios paskolos terminas – 15 metų, o grąžinti ją reikės pradėti tik po penkerių metų, sakė D. Šmyhalis.

Kremlius trečiadienį apkaltino Ukrainos vadovybę, esą ji nenori tęsti derybų karui šalyje užbaigti. „Derybos iš tiesų nevyksta ir norime atkreipti dėmesį į tai, kad Ukrainos derybininkams stinga valios tęsti šį procesą“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Antradienį vyriausiasis Kyjivo derybininkas Mychailo Podoliakas teigė, kad derybose su Maskva šiuo metu padaryta pauzė, kai prieš tai abi pusės kalbėdavosi reguliariai. Nepaisant to, ir tada reikšmingų rezultatų nepasiekta.

Donecko „liaudies respublikos“ vadovas teigia, kad dėl „Azovstal“ gynėjų likimo spręs teismasDonecko „liaudies respublikos“ vadovas Denisas Pušilinas tvirtina, kad dėl „Azovstal“ gamykloje tariamai pasidavusių Ukrainos karių likimo spręs teismas, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi vietos žiniasklaida.Rusija trečiadienį pranešė, kad nuo pirmadienio gamykloje pasidavė 959 Ukrainos kariai, iš jų 80 buvo sužeisti.

Iš „Azovstal“ evakuoti Ukrainos kariai pervežti į Olenivkos gyvenvietęUkrainos žiniasklaida skelbia, jog iš Mariupolio gamyklos „Azovstal“ išvaduoti gynėjai šiu metu pervežti į Rytų Ukrainoje Donecko srityje esančią Olenivkos gyvenvietę.„Ukrainos kariai – Olenivkoje, jų saugumą garantavo Turkija ir Vakarų lyderiai. Jie laukia apsikeitimo karo belaisviais“, – skelbiama pranešime.https://t.me/politics_ukr/3190

Londonas atviras karo nusikaltimų tribunolui, kuris teistų PutinąBritų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss iš esmės remia karo nusikaltimų tribunolo įsteigimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo vadovybės nariams teisti. V. Putinas „ir visi, kurie susiję su šiais siaubingais karo nusikaltimais“, turi būti paraukti atsakomybėn, teigė L. Truss trečiadienį stočiai „Times Radio“, atsakydama į atitinkamą Ukrainos parlamentaro Oleksijaus Hončarenko klausimą. „Jei tribunolas padės tai padaryti, Didžioji Britanija tikrai svarstys jį paremti“, – pridūrė politikė.Anot L. Truss, ji apie tai jau kalbėjo su Ukrainos vyriausybe. „Mes esame atvirti tribunolo idėjai“, – sakė ministrė. Londonas esą nori, kad „efektyviausiu būdu“ baudžiamojon atsakomybėn būtų patraukti tie, kas vykdė karo nusikaltimus – prievartavimus, seksualinį smurtą ir beatodairiškas atakas prieš civilius.L. Truss pabrėžė, kad Londonas jau glaudžiai bendradarbiauja su Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu. „Mes nusiuntėme paramą į Ukrainą, kad padėtume rinkti įrodymus – nuo liudininkų apklausų iki vaizdo įrašų“, – sakė ji.

Naktį į trečiadienį Sumų sritis apšaudyta salvinės ugnies sistemomis „Grad“Naktį į trečiadienį Rusijos kariai apšaudė Ukrainos Sumų sritį salvinės ugnies sistemomis „Grad“. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos sienos apsaugos tarnyba.„Naktį priešas apšaudė Sumų sritį sistemomis „Grad“. Rusų kariai iš Ponurų Rusijos teritorijoje paleido maždaug tuziną raketų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė sienos apsaugos tarnyba. Atakos metu apgadintas privatus namas.Pasak Sumų srities karinės administracijos vadovo Dmytro Žyvytskio, naktį į trečiadienį Rusijos kariai taip pat apšaudė Sumų sritį pasitelkdami artileriją ir minosvaidžius. Ukrainos kariuomenė šias atakas atrėmė. Pranešimų apie nukentėjusiuosius nėra.

Maskva teigia, kad nuo pirmadienio „Azovstal“ gamykloje pasidavė 959 Ukrainos kariaiRusijos teigimu, nuo pirmadienio „Azovstal“ gamykloje pasidavė 959 Ukrainos kariai.Per praėjusias 24 valandas į nelaisvę paimti dar 694 kovotojai, tarp jų – 29 sužeistieji, trečiadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija. Iš viso nuo pirmadienio gamyklos teritorijoje Mariupolyje esą pasidavė 959 ukrainiečių kariai, įskaitant 80 sužeistųjų.

Rusija iš „Azovstal“ evakuotiems kariams nieko gero nežada: pasirodė nežmoniškų siūlymųTrečiadienį stiprėja nerimas dėl maždaug 260 ukrainiečių karių, po ištisų savaičių atkaklaus priešinimosi palikusių apgultą „Azovstal“ gamyklą Mariupolyje ir patekusių į Rusijos kontroliuojamą teritoriją.Pasibaigus Rusijos karo Ukrainoje pragaištingiausiai apgulčiai, Rusijos vadovui Vladimirui Putinui atsirado reta proga skelbti pergalę savo ne itin sėkmingoje kampanijoje, ką nurodo ir daugelis karo analitikų. Apie tai rašo „Reuters“.Rusijos Gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip kovotojai palieka Mariupolio gamyklą „Azovstal“ – sunkiai sužeistus išneša su neštuvais, kiti eina iškeltomis rankomis, kad juos apieškotų rusų karinių pajėgų kariai.Tarp kovotojų buvo ir moterų – „Reuters“ vaizdo reportaže matėsi viena moteris, sėdinti autobuse, važiuojančiame į Olenivką.Abi pusės kalba apie ukrainiečių karių išvedimą iš „Azovstal“ gamyklos, pasitelkdamos skirtingą retoriką, nežinoma daug detalių, pvz., kiek karių tebėra viduje ir ar sutarta dėl apsikeitimo karo belaisviais.Kremlius pranešė, jog V. Putinas asmeniškai garantavo, kad su paimtais į nelaisvę ukrainiečių kariais bus elgiamasi pagal tarptautinę teisę. Ukrainiečių valdžios atstovai teigia, kad jie galėtų būti iškeisti į rusų karo belaisvius.Ukrainos premjero pavaduotoja Irina Vereščiuk teigimu, tikimasi sužeistus ukrainiečių karius, kai jų būklė stabilizuosis, išmainyti į rusų karo belaisvius.Tačiau Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis tviteryje pareiškė, kad jokio susitarimo dėl apsikeitimo belaisviais nebuvo: „Nežinojau, kad anglų kalba turi tiek daug būdų vienai žinutei išreikšti – „Azovnazistai besąlygiškai pasidavė“.Rusijos naujienų agentūra TASS pranešė, kad Rusijos komitetas planuoja apklausti karius, kurių daugelis priklauso batalionui „Azov“, atliekant tyrimą dėl to, ką Maskva vadina „Ukrainos režimo nusikaltimais“.Rusijos valdžios atstovai neigiamai vertina galimą apsikeitimą karo belaisviais. Antradienį Rusijos Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad „nacių nusikaltėliai“ (turima omenyje Ukrainos „Azov“ pulko narius) neturėtų būti iškeisti į rusų karo belaisvius.Politikas, vienas iš Rusijos delegacijos narių derybose su Ukraina Leonidas Sluckis pavadino evakuotus kovotojus „gyvuliais žmogaus pavidalu“, kuriems reikėtų įvykdyti mirties bausmę.„Azov“ pulkas buvo suformuotas 2014 m., netrukus po to, kai Maskva aneksavo Ukrainos pietinį Krymo pusiasalį, kovoti su Rusijos pajėgomis ir prorusiškais separatistais rytiniame Donbaso regione.Ukraina pabrėžia, kad „Azov“ batalionas yra specialus Ukrainos nacionalinės gvardijos padalinys, pavaldus tik vyriausiajam vadui – Ukrainos prezidentui.Vieno iš „Azovstal“ viduje tebesančių karių žmona Natalija sakė „Reuters“ turinti vilčių, kad „įvyks sąžiningas apsikeitimas belaisviais“, tačiau stipriai nerimaujanti, nes Rusijos kariai elgiasi nežmoniškai.

Ukrainos viceministrė: evakuacija iš „Azovstal“ baigsis tada, kai visi kariai bus Ukrainos kontroliuojamoje teritorijojeEvakuacija iš Ukrainos Mariupolio uostamiesčio „Azovstal“ gamyklos baigsis tada, kai visi joje buvę kariai atsidurs ukrainiečių kontroliuojamoje teritorijoje, pareiškė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar, kurią cituoja BBC.„Azovstal“ vis dar yra daug žmonių ir mes tęsiame derybas dėl jų evakavimo“, – teigė H. Maliar. Pasak jos, tai operacija, kurios detalės yra viešai neskelbtinos, nes gali kilti pavojus žmonių gyvybėms.H. Maliar teigimu, Rusijos politikų kalbos apie tai, kad kai kurie iš „Azovstal“ evakuoti kariai turėtų būti teisiami už karo nusikaltimus, veikiausiai yra propagandinio pobūdžio. „Derybos tęsiasi ir mes tikimės teigiamų rezultatų“, – pabrėžė viceministrė.

Britų žvalgyba: tikėtina, kad čečėnų kovotojų dislokavimu Mariupolyje asmeniškai rūpinasi R. KadyrovasNors Rusijos kariai Mariupolio miestą apsupo ir bombardavo daugiau nei dešimt savaičių, Ukrainos kariuomenės pasipriešinimas sužlugdė pirmuosius bandymus įsitvirtinti ir užimti visą miestą.Tai trečiadienį „Twitter“ paskyroje pareiškė Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos žvalgybos pareigūnai. Britų žvalgyba praneša, kad siekdama įveikti Ukrainos pasipriešinimą, Rusija plačiai pasitelkė pagalbinį personalą. Tai keli tūkstančiai čečėnų kovotojų, daugiausia sutelktų Mariupolio ir Luhansko kryptimis.Juose buvo ir pavieniai savanoriai, ir Nacionalinės gvardijos daliniai, kurie paprastai užsiimdavo Čečėnijos Respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo galios užtikrinimu.„Tikėtina, kad Kadyrovas asmeniškai prižiūri dislokavimą, o jo pusbrolis Adamas Delimhanovas (Rusijos Dūmos deputatas – red.) greičiausiai dirbo čečėnų lauko vadu Mariupolyje“, – pažymėjo britų žvalgyba.Pabrėžiama, kad tokio nevienodo personalo kovinis dislokavimas parodė rimtas Rusijos problemas dėl išteklių Ukrainoje ir tikriausiai prisidėjo prie jos vadovybės susiskaldymo, kuris ir toliau trukdo okupantų karinėms operacijoms.

Karas Ukrainoje jau pražudė 229 vaikusNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 229 vaikai, praneša portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeisti dar 424 vaikai.Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Raketomis vėl apšaudyta OdesaNaktį iš Juodojoje jūroje dislokuotų Rusijos karo laivų vėl apšaudyta Odesa. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovai praneša, kad pirminiais duomenimis didelės žalos padaryta nebuvo, žmonės nenukentėjo.

Kyjive prasideda pirmasis teismo procesas dėl karo nusikalimų per Rusijos invazijąUkrainos sostinėje trečiadienį prasidės pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo nusikaltimų, per kurį prieš teismą stos neginkluoto civilio nužudymu kaltinamas rusų karys. Šis teismo procesas, po kurio, kaip tikimasi, vyks dar keli, taps išbandymu Ukrainos teisingumo sistemai tokiu metu, kai tarptautinės institucijos taip pat atlieka savo tyrimus dėl Rusijos pajėgų įvykdytų žiaurumų.21 metų Vadimas Šišimarinas bus teisiamas dėl neginkluoto 62 metų civilio nužudymo vasario 28 dieną Ukrainos šiaurės rytuose. Jo bylą nagrinės Kyjivo Solomjankos rajono teismas. Teismo posėdžio pradžia numatyta 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku. Kariui iš Irkutsko srities Sibire gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste. „Jis supranta, kuo yra kaltinamas“, – naujienų agentūrai AFP sakė V. Šišimarino advokatas Viktoras Ovsianikovas, neatskleidęs, kokios pozicijos laikysis gynyba.Ukrainos pareigūnai sako, kad V. Šišimarinas bendradarbiauja su tyrėjais ir pripažįsta incidento, įvykusio praėjus vos keturioms dienoms nuo Rusijos invazijos pradžios, faktus.Pasak prokurorų, V. Šišimarinas vadovavo tankų divizijos daliniui, kai jo kolona buvo atakuota. Po atakos V. Šišimarinas ir dar keturi kartu sprukę kariai pavogė automobilį ir važiuodami netoli Šupachivkos kaimo Sumų regione sutiko kelio pakraščiu dviračiu važiavusį 62 metų vyrą. „Vienas iš karių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis apie juos nepraneštų“, – nurodė prokuratūra.Tuomet V. Šišimarinas pro automobilio langą šovė į civilį iš Kalašnikovo automato. „Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Lvivo meras: Rusija savo apšaudymais nori sukelti nuolatinę įtampąVakarų Ukrainoje pasienyje su Lenkija esantis Lvivo miestas, pasak mero Anrijaus Sadovyjaus, nuolat apšaudomas rusų raketų. Mieste yra daug tarptautinių organizacijų, kurios dėl to jaučiasi nesaugiai, sakė jis per Ukrainos televiziją, trečiadienį pranešė agentūra „Unian“.Rusija esą taikosi ne tik į karinę infrastruktūrą, bet apšaudymais nori sukelti ir nuolatinę įtampą. „Bet jei laiku reaguoji į oro pavojaus signalą ir eini į apsauginį bunkerį, tada tai nepavojinga“, - kalbėjo A. Sadovyjus. Lvivo senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.Žmonės, anot mero, miesto pakraščiuose gali matyti raketas ir girdėti labai garsius sprogimus. Tačiau pačiam Lvivui žalos nepadaryta.

Rusijos vicepremjeras atvyko į ChersonąAntradienį Chersono regione pietų Ukrainoje lankėsi Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Maratas Chusnulinas.Regionas aplink uostamiestį užims „garbingą vietą mūsų Rusijos šeimoje“, – vizito metu sakė M. Chusnulinas, pranešė „RIA Novosti“.Gegužės 1 dieną Rusija regione įvedė rublį kaip oficialią valiutą.Prieš kelias dienas Rusijos paskirta vyriausybė Ukrainos provincijoje pareiškė, kad planuoja kreiptis į Maskvą dėl teisės tapti Rusijos dalimi.Anksčiau šį mėnesį prorusiškas regiono vicepremjeras Kirilas Stremousovas sakė, kad nebus nei referendumo, nei siekio paskelbti regioną respublika. Pasak jo, panašus referendumas 2014 metais Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu.Kita vertus, Ukrainos vyriausybė įsitikinusi, kad Chersono regiono rusifikavimas žlugs.

Rusija atakavo Dnipro miestąRusijos pajėgos trečiadienio rytą surengė dvi raketų atakas prieš Dnipro miestą, sužeistas vienas žmogus ir sunaikinta transporto infrastruktūra.Pasak „Ukrinform“, Dniepropetrovsko regiono vadovas Valentinas Rezničenko tai pranešė „Telegram“ kanale.„Nerami naktis ir neramus rytas. Priešo puolimas prieš Dnipro. Mūsų oro gynyba numušė vieną raketą. Nuolaužos nukrito privačiame kieme. Moteris buvo sužeista“, – rašė jis.Pasak vadovo, dėl raketos nuolaužų kritimo taip pat buvo apgadinti du namai.Kita raketa pataikė į transporto infrastruktūros objektą, dėl kurio jis buvo sunaikinta.

Rusijos pajėgų smūgiai sunaikino unikalų Ukrainos augalų sėklų bankąRusijos pajėgų smūgiai sunaikino Ukrainos šiaurės rytiniame Charkivo mieste veikusį unikalų augalų sėklų banką, kokių pasaulyje yra tik keletas, naujienų agentūra „Unian“ trečiadienį citavo ukrainiečių Humanitarinės ir informacinės politikos komitetą.Komitetas nurodė, kad Rusijos pajėgos subombardavo Jurjevo augalininkystės institutui priklausantį vienintelį šalyje Nacionalinį augalų genetinių išteklių centrą, kuriame buvo saugoma daugiau kaip 160 tūkst. augalų rūšių ir veislių pavyzdžių iš viso pasaulio, rinktų ištisus dešimtmečius. Šios kolekcijos buvo visiškai sunaikintos.Paskelbtose nuotraukose matyti visiškai išdegusi, pelenais nuklota patalpa, kurioje anksčiau stovėjo stelažai su įvairių sėklų pavyzdžiais, taip pat vienas kitas išlikęs apdegęs sėklų paketas.Specialistai pabrėžė, kad institute buvo saugoma prieš šimtmečius išvestų veislių pavyzdžių, kurių atkurti nebebus įmanoma.„Ukrainos augalų genetinis bankas atlaikė Antrąjį pasaulinį [karą], Charkivo okupaciją, bet neatlaikė rusų antplūdžio“, – sakoma Humanitarinės ir informacinės politikos komiteto pranešime.

JAV įkūrė Rusijos karo Ukrainoje stebėsenos institucijąJAV įsteigė naują konfliktų stebėsenos instituciją, kuri bus reikalinga rengiant teisines bylas prieš Rusiją dėl nusikaltimų, padarytų per karą Ukrainoje.Konfliktų stebėsenos institucija „užtikrins, kad Rusijos pajėgų įvykdyti nusikaltimai būtų dokumentuoti, o kaltininkai patraukti atsakomybėn“, – antradienį, paskelbdamas apie institucijos įsteigimą, sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as.„Programa fiksuos, analizuos ir viešai skelbs atvirų šaltinių informaciją ir įrodymus apie žiaurumus, žmogaus teisių pažeidimus ir žalą civilinei infrastruktūrai, įskaitant Ukrainos kultūros paveldą“, – sakė jis.Pranešimai bus skelbiami svetainėje ConflictObservatory.org.N. Price‘as sakė, kad stebėsenos institucija – tai mokslininkų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo rezultatas.Jo teigimu, siekiama prisidėti prie galimo baudžiamojo persekiojimo Ukrainos vidaus teismuose, trečiųjų šalių, JAV ir kituose teismuose. Taip pat bus teikiama informacija, skirta paneigti Rusijos dezinformacijos kampanijas.

Kyjivas ir Maskva sustabdė taikos derybas nesutariant dėl apsikeitimo belaisviais MariupolyjeUkraina ir Rusija sustabdė derybas dėl karo užbaigimo kilus nesutarimams dėl galimo apsikeitimo belaisviais apgultame Ukrainos Mariupolio mieste.Kijevo derybininkas Michaylo Podoliakas per Ukrainos televiziją pareiškė, kad derybose nebus galima padaryti pažangos, jei Rusija nepripažins padėties vietoje.„Iki šiol jie gyvena pasaulyje, kuriame neva egzistuoja ukrainietiškas nacizmas“, – sakė M. Podoliakas, pridurdamas, kad egzistuoja tik „rusiškas nacizmas“. Pasak jo, apie paliaubas būtų galima kalbėti tik visiškai išvedus Rusijos kariuomenę, o priimtinas būtų tik visiškas visų okupuotų teritorijų išlaisvinimas.Rusija anksčiau patvirtino derybų pabaigą. „Ne, derybos nebus tęsiamos. Ukraina praktiškai pasitraukė iš derybų proceso“, – žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka.Rusijos parlamento vadovas dar labiau pakurstė nepasitikėjimą, nes pasisakė prieš apsikeitimą belaisviais po ukrainiečių kovotojų evakuacijos Mariupolyje. „Nacių nusikaltėliai nėra mainų objektas. Jie yra karo nusikaltėliai ir mes turime padaryti viską, kad jie sulauktų teisingumo“, – per plenarinį posėdį sakė Viačeslavas Volodinas.Pasak „Reuters“, Kremlius teigia, kad V. Putinas asmeniškai garantavo, jog su kaliniais bus elgiamasi pagal tarptautinius standartus, o ir Ukraina tikisi, kad daugiau kaip 260 jos karių, palikusių apgultą „Azovstal“ plieno gamyklą, bus iškeisti.Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad Kyjivas siekia organizuoti apsikeitimą sužeistaisiais, kai jų būklė stabilizuosis.Tačiau Rusijos ambasadoriaus JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis tviteryje pareiškė, kad jokio susitarimo dėl apsikeitimo belaisviais nebuvo: „Nežinojau, kad anglų kalba turi tiek daug būdų vienai žinutei išreikšti – „Azovnazistai besąlygiškai pasidavė“.

Ukrainos pareigūnas: jau greitai pereisime į kontrpuolimąBirželio pabaigoje – liepos pradžioje Ukrainos kariuomenė gali eiti į kontrataką visuose frontuose. Šią nuomonę Ukrainos televizijos kanalų eteryje išsakė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas, rašoma „Ukrinform“.„Turime suprasti, kad netolimoje ateityje visuose frontuose eisime į kontrataką. Bet vis tiek, santykinai kalbant, tai nebus rytoj – poryt“, – sakė jis.Anot jo, dabar pagrindinis strateginis uždavinys yra padaryti kuo daugiau žalos priešui: „Turime suprasti, kad turime žmogiškuosius rezervus, gauname įrangą, mokomės, o Rusijos Federacijai taip nėra. Ir jei laikysimės šios strategijos, netrukus pradėsime viršyti rezultatus, nes mes nuolat augame, o jie ne“.

Energetikos bendrovė: netrukus Rusija gali nutraukti dujų tiekimą SuomijaiRusija gali netrukus nutraukti dujų tiekimą Suomijai, nes Šiaurės šalis atsisako mokėti „Gazprom“ rubliais, antradienį pranešė Suomijos valstybinė bendrovė „Gasum“.„Gasum“ pareiškė, kad ginčą su „Gazprom Export“ perduos arbitražui, o tai gali dar labiau supykdyti kaimyninę Rusiją, Helsinkiui rengiantis trečiadienį pateikti prašymą dėl narystės NATO. „Gasum“ mano, kad yra padidėjusi rizika, kad gamtinių dujų tiekimas (...) bus sustabdytas, todėl gamtinių dujų importas iš Rusijos į Suomiją gali baigtis“, – sakoma bendrovės pranešime.Sekmadienį Rusija naktį sustabdė elektros tiekimą Suomijai, kai jos energetikos bendrovė „RAO Nordic“ pareikalavo sumokėti įsiskolinimus, nors trūkumas buvo greitai padengtas.Gamtinės dujos sudaro apie aštuonis procentus Suomijos suvartojamos energijos, didžioji jos dalis gaunama iš Rusijos. „Gazprom Export“ balandį pareikalavo, kad ateityje atsiskaitymai tiekimo sutartyje būtų atliekami rubliais, o ne eurais. „Gasum“ reikalavimą atmetė. Suomijos grupė teigė esanti pasirengusi galimam tiekimo nutraukimui ir „sieksianti užtikrinti gamtinių dujų prieinamumą savo klientams Suomijoje per dujotiekį „Balticconnector“. Tačiau ji pažymėjo, kad „dėl ribotų perdavimo pajėgumų tai gali būti sudėtinga“. „Gasum“ generalinis direktorius Mika Wiljanenas sakė, kad bendrovė „neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik perduoti sutartį arbitražui“.Maskva ne kartą perspėjo Suomiją, kad prašymas įstoti į NATO yra „rimta klaida su toli siekiančiais padariniais“. Rusija nutraukė dujų tiekimą kelioms šalims, atsisakiusioms rubliais mokėti „Gazprom“, kad nepalaikytų Rusijos per karą Ukrainoje, pavyzdžiui, Lenkijai ir Bulgarijai. Kitur Europos Sąjungoje kai kurie mokėjimai turi būti atlikti gegužės viduryje, tuomet laukiama naujų tiekimo stabdymų.Italijos energetikos milžinė „Eni“ antradienį pranešė atidaranti sąskaitas eurais ir rubliais, kad galėtų atlikti mokėjimus už rusiškų dujų tiekimą. Jos teigimu, šis žingsnis nepažeidžia Europos sankcijų, bet atitinka Maskvos reikalavimus.

Podoliakas: kiekvienas skambutis Putinui išplėšia Rusiją iš izoliacijosRusija supranta tik jėgos kalbą, ir kiekvienas pasaulio lyderių skambutis Vladimirui Putinui išplėšia Maskvą iš tarptautinės izoliacijos. Geriausias dialogas su Kremliumi – naujas sankcijų paketas ir ginklai Ukrainai.Tai antradienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, kurį cituoja portalas „rbc.ua“.„Kam džiuginti agresorių įkalbinėjimais?“ – parašė tviteryje M. Podoliakas.Jis pridūrė, kad Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas „kelia teisingus klausimus“.Pirmadienį Estijos premjerė K. Kallas paragino Vakarų šalių vadovus nebeskambinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kadangi šie pokalbiai neduoda rezultatų, o Rusijos lyderis jaučiasi esąs dėmesio centre.„Kiekvienas pasaulio lyderių skambutis išplėšia Rusiją iš civilizacinės izoliacijos. Maskva supranta tik jėgos kalbą. Jiems dialogas – silpnumas. Geriausias derybininkas – naujas ginkluotės ir sankcijų paketas“, - pabrėžė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas M. Podoliakas.

Macronas: Prancūzija tieks daugiau ginklų UkrainaiPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį per pokalbį su kolega iš Ukrainos Volodymyru Zelenskiu pasakė, kad ginklų tiekimas iš Paryžiaus „suintensyvės“, teigiama Eliziejaus rūmų pareiškime.„Jis patvirtino, kad Prancūzijos ginklų tiekimas bus tęsiamas ir artimiausiomis dienomis bei savaitėmis bus intensyvesnis, kaip ir humanitarinės įrangos tiekimas“, – sakoma pareiškime.

Į Rusiją deportuota daugiau kaip 1,3 mln. ukrainiečiųĮ Rusiją deportuota daugiau kaip 1,3 mln. ukrainiečių, tarp jų – 223 tūkst. vaikų. Tai po nuotolinio pokalbio su JT vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru Filippu Grandi pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisenko, kurią cituoja „Ukrinform“.„Pagrindinė pokalbio tema buvo daugiau kaip 1 mln. 300 tūkst. ukrainiečių, tarp jų – 223 tūkst. vaikų, priverstinė deportacija į Rusiją. Aš informavau, kad Rusijos Federacija dar gerokai prieš prasidedant plataus masto įsiveržimui ruošėsi vežti Ukrainos piliečius į savo teritoriją“, - sakė pareigūnė.Anot jos, Rusijos federalinėms apygardoms buvo išsiuntinėtos direktyvos dėl ukrainiečių laikino įkurdinimo punktų steigimo.„Aš turiu tai patvirtinančių dokumentų su atsakingų asmenų adresais, pavardėmis, vietų skaičiumi tuose punktuose. Dabar 33 proc. vietų dar neužpildyta, todėl jie tikrai neketina sustoti“, - pabrėžė įgaliotinė.

„Azov“ pulką siekia pripažinti teroristine organizacijaRusija paprašė savo Aukščiausiojo teismo pripažinti Ukrainos „Azov“ pulką teroristine organizacija.Pasak Rusijos naujienų agentūros „Interfax“, Rusijos Teisingumo ministerija paskelbė, jog iškelta byla „dėl Ukrainos sukarintos nacionalistų asociacijos „Azov“ (kiti pavadinimai: „Azovo“ batalionas, „Azovo“ pulkas) pripažinimo teroristine organizacija ir uždraudimo vykdyti veiklą Rusijos Federacijos teritorijoje“. Teismo posėdis numatytas teismas gegužės 26 d.Pirmadienio vakarą iš „Azovstal“ plieno gamyklos buvo evakuoti Ukrainos kovotojai – daugelis iš jų yra „Azov“ pulko kariai.Anksčiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti, ar šie gynėjai, kurie dabar yra sulaikyti Rusijoje, bus traktuojami kaip karo belaisviai, ar kaip karo nusikaltėliai.„Azov“ pulkas buvo suformuotas 2014 m., netrukus po to, kai Maskva aneksavo Ukrainos pietinį Krymo pusiasalį, kovoti su Rusijos pajėgomis ir prorusiškais maištininkais rytiniame Donbaso regione.„Azov“ pulkas yra įtrauktas į Ukrainos nacionalinę gvardiją.

Donecko srityje sunkiai sužeistas vaikasUkrainos pareigūnai teigė, kad į Bakhmuto miestą Donecko srityje antradienį pataikė Rusijos paleista raketa.Pasak Donecko srities policijos, raketos smūgis mieste sunaikino penkių aukštų pastatą. Vienas žmogus žuvo, o 9 metų vaikas buvo sunkiai sužeistas.„Tikslus aukų skaičius tikslinamas“, – pranešė policija.Bakhmutas yra svarbus Ukrainos kariuomenės centras, o jo ligoninėje gydomi sužeisti kariai. Jis yra maždaug 20 kilometrų nuo fronto linijų aplink Popasną.„Rusai nesustabdo masinio apšaudymo visoje fronto linijoje nuo Vuhledaro iki Bakhmuto“, – sakė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.Jis pridūrė, kad antradienio rytą per Rusijos atakas apgadinta mokykla Bakhmute ir keli infrastruktūros objektai.

Didžioji dalis Ukrainos teritorinės gynybos brigadų jau dalyvauja karo veiksmuoseDidžioji dalis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos brigadų jau dalyvauja karo veiksmuose. Tai antradienį pranešė teritorinės gynybos štabo viršininkas Serhijus Sobko, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax Ukraina“.„Iš 32 teritorinės gynybos brigadų 25 jau dalyvauja karo veiksmuose“, - sakė jis per spaudos konferenciją Kyjive.Anot S. Sobko, teritorinės gynybos kariai beveik nuo pirmųjų Rusijos agresijos dienų aktyviai įsijungė į kovą su okupantais.„Mūsų daliniai atliko svarbų vaidmenį ginant ir vaduojant Kyjivo, Černihivo, Sumų sritis. Jau apie 80 dienų tęsiasi Mariupolio gynyba, ir gamykloje „Azovstal“ yra Donecko teritorinės gynybos brigados kovotojų“, - pažymėjo S. Sobko.Jis pridūrė, kad Charkivo teritorinės gynybos brigados nariai sekmadienį pasiekė Ukrainos sieną su Rusija.

Ukraina: taikos derybos su Rusija sustabdytosKyjivas antradienį paskelbė, kad taikos derybos su Rusija dėl karo Ukrainoje užbaigimo buvo sustabdytos, ir apkaltino Maskvą nesurandant erdvės kompromisui.„Derybų procesas sustojęs“, – Ukrainos prezidentūros paskelbtame pareiškime sakė prezidento biuro vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.M. Podoliakas, kuris taip pat yra Kyjivo vyriausiasis derybininkas derybose su Rusijos delegacija, teigė, kad Maskva nemato savo „itin neigiamo“ vaidmens pasaulyje.„Strateginis rusų tikslas: viskas arba nieko“, – sakė patarėjas.Pasak jo, Rusija nesuprato, kad karas „nebevyksta pagal jos taisykles, jos grafiką ar jos planus“.Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybos nuo pat Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją reguliariai vykdavo ir susitikus, ir vaizdo ryšiu.Ukrainiečių ir rusų užsienio reikalų ministrai kovo mėnesį susitiko Turkijoje, bet jų derybos rezultatų nedavė. Vėliau įvyko delegacijų susitikimas Stambule, bet ir jos konkrečių rezultatų nepasiekė.Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka anksčiau antradienį sakė, kad abiejų šalių derybos nevyksta „jokia forma“. Jo komentarą citavo naujienų agentūra „Interfax“.

Per Rusijos smūgius Sumų regionui sužeisti 5 žmonės Pranešama daugiau detalių apie Rusijos smūgius Okhtyrkos mieste šiaurės rytų Sumų regione. Regiono gubernatorius Dmitrijus Živytskis sakė, kad buvo apgadinti pastatai, įskaitant vaikų darželį ir bažnyčią.Regiono apšaudymas iš Rusijos teritorijos tęsiasi nuo antradienio ryto, sakė jis „Telegram“ kanale.Pareigūnų teigimu, buvo sužeisti mažiausiai penki žmonės.Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos raketos „sunaikino priešo rezervus“, kurie baigė kovines pratybas mokymo centruose Ochtyrkos rajone.

Pareigūnas: per Rusijos smūgį Ukrainos kaimui, kur įsikūrusi karinė bazė, žuvo 8 žmonėsRusijai antradienį smogus kaimui Ukrainos šiaurėje, kur įsikūrusi ukrainiečių karinė bazė, žuvo aštuoni ir buvo sužeista dar 12 žmonių, naujienų agentūrai AFP sakė vienas vietos pareigūnas.Černihivo regiono gelbėjimo tarnybų atstovas Oleksandras Ivčenka nurodė, kad per rusų ataką Desnos kaime „žuvo aštuoni žmonės, o 12 buvo sužeisti“.Reti smūgiai šiauriniame Černihivo regione surengti praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusija iš ten išvedė savo karius ir sutelkė karines pastangas į rytinį Donbaso regioną.Desnoje, esančioje maždaug už 70 km į šiaurę nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, yra didelis karinio mokymo centras.Anksčiau antradienį Černihivo srities gubernatorius paskelbė apie, jo žodžiais, raketų smūgius Desnoje, sakydamas, kad „karas nesibaigė“.„Karas iš regiono nepasitraukė. Karas nepaliko mūsų miestų“, – sakė jis, ragindamas gyventojus būti atsargius ir paisyti oro pavojaus sirenų.

Ukrainos viceministrė: Rusija nebeturi pranašumo oreRusija kare prieš Ukrainą nebeturi pranašumo ore, bet raketų smūgių pavojus išlieka. Tai antradienį pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Ana Maliar, praneša portalas „rbc.ua“.„Iki vasario 24 d. manyta, kad Ukrainoje beveik nėra oro gynybos, bet dabar galime konstatuoti – priešas nebeturi pranašumo ore. Būtent dėl sėkmingo Ukrainos oro gynybos darbo. O tai – šimtai tūkstančių išgelbėtų gyvybių“, - sakė viceministrė.Anot jos, Rusijos raketos dar pataiko į kai kuriuos objektus, bet numuštų priešo raketų skaičius padidėjo kelis kartus.„rbc.ua“ primena, kad pirmadienį Ukrainos kariškiai sunaikino 11 okupantų oro taikinių – buvo numušti du sraigtasparniai, septyni dronai ir dvi sparnuotosios raketos.

TBT siunčia į Ukrainą „didžiausią“ tyrėjų komandą Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) antradienį išsiuntė į Ukrainą 42 tyrėjų, teismo medicinos ekspertų ir kitų darbuotojų komandą tirti karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, paskelbė prokuroras.Tai didžiausia tokio pobūdžio pavienė TBT misija nuo pat jo įkūrimo, sakoma TBT vyriausiojo prokuroro Karimo Khano pareiškime.Jame priduriama, kad ši komanda „tęs nusikaltimų, priklausančių Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai, tyrimus ir teiks paramą Ukrainos nacionalinėms valdžios institucijoms“.K. Khanas padėkojo Nyderlandams, kuriuose įsikūręs teismas, už tai, kad jie atsiuntė „daug nacionalinių ekspertų“ padėti misijai.TBT prokuroras paskelbė apie įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimą praėjus vos keturioms dienoms po to, kai vasario 24 dieną Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.Vėliau apsilankęs Bučos mieste netoli Kyjivo, kur naujienų agentūros AFP žurnalistai matė mažiausiai 20 lavonų, paliktų gatvėse po to, kai kovo pabaigoje iš ten buvo išvestos Rusijos pajėgos, K. Khanas pareiškė, kad „Ukraina yra nusikaltimo vieta“.TBT tyrėjai ieškos įkalčių ir rinks liudininkų parodymus, „susijusius su kariniais išpuoliais“, savo pareiškime teigė K. Khanas.Jie taip pat bendradarbiaus su Ukrainos valdžios institucijomis, kad „sustiprintų įrodymų saugojimo grandinę“, sakė jis.

Zelenskis pirmą kartą nuo karo pradžios viešumoje užfiksuotas su žmonaPirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis nufotografuotas kartu su žmona Olena. Pirmoji Ukrainos pora antradienį dalyvavo pirmojo šalies prezidento Leonido Kravčiuko laidotuvėse.Zelenskių pora atrodė rami, tačiau pavargusi. Tai buvo galima pastebėti, kai Ukrainos prezidentas ir jo sutuoktinė dėjo gėles ant velionio karsto. L. Kravčiukas buvo pirmasis nepriklausomybę atgavusios Ukrainos prezidentas po Sovietų Sąjungos griūties 1991. 88 metų prezidentas po ilgos ir sunkios ligos mirė savaitgalį.

Rusijos parlamento lyderis pasisakė prieš galimybę iškeisti visus Mariupolio kovotojusUkrainos kovotojams Mariupolio uostamiestyje patekus į Rusijos rankas, Rusijos parlamento vadovas pasisakė prieš apsikeitimą belaisviais.„Nacių nusikaltėliai nėra keičiami. Jie yra karo nusikaltėliai ir mes turime padaryti viską, kad jie būtų patraukti atsakomybėn“, – per plenarinę sesiją sakė Viačeslavas Volodinas. Ukraina savo ruožtu tikisi iškeisti daugiau nei 260 savo karių, palikusių „Azovstal“ plieno gamyklą.Kai kurie ukrainiečių kovotojai Mariupolyje priklauso „Azovo“ pulkui, dažnai siejamam su kraštutinių dešiniųjų nacionalistais ir Maskvos laikomam neonacių daliniu. V. Volodinas pabrėžė, kad Rusija daro viską, kad sužeistiems ukrainiečių belaisviams būtų suteikta medicininė pagalba ir su jais būtų elgiamasi humaniškai. „Tačiau kalbant apie nacius, mūsų pozicija turi išlikti tvirta, nes tai yra vienas iš specialiosios karinės operacijos tikslų“, – sakė jis, naudodamas Maskvos oficialiai patvirtintą karo terminą.

Iš Ukrainos kalėjimų paleisti 363 žmonės, pareiškę norą ginti tėvynęIš Ukrainos kalėjimų paleisti 363 žmonės, pareiškę norą fronte ginti tėvynę nuo okupantų rusų. Tai antradienį pranešė Ukrainos teisingumo ministras Denysas Maliuska, kurį cituoja portalas „gazeta.ua“.„Iš laisvės atėmimo vietų paleisti 363 žmonės. Prieš tai vyko ilga vertinimo procedūra“, - sakė žinybos vadovas.Anot ministro, malonė buvo suteikiama trimis etapais, į laisvę išėjo tie nuteistieji, kurie nekelia pavojaus visuomenei. Buvę kaliniai papildė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų arba teritorinės gynybos dalinius ir gina valstybę. Po karo jiems nereikės grįžti į kalėjimą, kadangi daugumos jų bausmės laikas jau ėjo į pabaigą.

Černihive per raketų ataką žuvo aštuoni žmonės, dar 12 sužeistaUkrainos Černihivo srityje per antradienio rytą surengtą raketų ataką žuvo aštuoni žmonės ir dar 12 sužeista, pranešė šios srities avarinės tarnybos, kuriomis remiasi agentūra „Reuters“.„Nors Černihivo srityje nebėra okupantų, jiems lengva mus pasiekti. Neignoruokite perspėjimų apie oro antskrydžius!“ – kiek anksčiau antradienį teigė srities gubernatorius Viačeslavas Čausas.

Skelbiama apie galingą sprogimą Soledaro miesteUkrainos žiniasklaida praneša apie galingą sprogimą Soledaro mieste Donecko srityje.Socialiniuose tinkluose publikuotas vaizdo įrašas, kaip įtariama,  nufilmuotas įvykio vietoje: jame matyti tiršti juodi dūmai.https://t.me/nexta_live/28575

Londonas: Rusija remiasi beatodairiška artilerijos ugnimi UkrainojeRusijos ginkluotosios pajėgos vis labiau pasikliauja „neatrankiniu artilerijos bombardavimu“ Ukrainoje ir „nenoru rizikuoti dažnai pasiunčiant kovinius lėktuvus toliau fronto linijų“, teigiama atnaujintame britų žvalgybos pranešime.Gynybos ministerija Londone pridūrė, kad artimiausiomis savaitėmis Rusija greičiausiai ir toliau „iš esmės remsis masiniais artilerijos smūgiais“, mėgindama atgauti puolimo pagreitį rytiniame Donbaso regione.Antradienį paskelbtame atnaujintame pranešime ministerija taip pat nurodė, kad per nesėkmingą sostinės Kyjivo puolimą Černihivo srityje į šiaurę nuo miesto buvo sugriauta arba apgadinta maždaug 3500 pastatų. Apie 80 proc. žalos padaryta gyvenamiesiems pastatams.

Ukrainos pareigūnai identifikavo 1 140 Rusijos kareivių, vykdžiusių nusikaltimus Kyjivo srityjeUkrainos saugumo tarnyba (UST) identifikavo jau 1 140 Rusijos kareivių, vykdžiusių nusikaltimus taikiems gyventojams Kyjivo srityje. Tai antradienį pranešė „Ukrinform“.Be kita ko, nustatyta vieno iš tų Rusijos kariškių, kurie žagino ukrainietes, tapatybė. Tai Bulatas Fasachovas, gimęs 2001 metais Tatarstane. Jis tarnauja Rusijos centrinės karinės apygardos 2-osios gvardijos armijos 30-ojoje atskirojoje motorizuotųjų šaulių brigadoje.Okupantams laikinai užėmus vieną iš Kyjivo srities gyvenviečių, šis žmogus padarė karo nusikaltimų. Liudytojai jį atpažino ir patvirtino nusikaltimų įvykdymo faktus.Pavyzdžiui, įsiveržęs į vienos ukrainiečių šeimos namus, jis uždarė rūsyje visus jos narius, išskyrus jauną merginą, kurią iš pradžių išžagino vienas, o paskui pakartojo nusikaltimą su trimis bendrininkais.UST jam už akių pateikė įtarimą pažeidus karo įstatymus ir papročius.„Ukraina padarys visa, kad visi karo nusikaltėliai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – patikino UST atstovai.Anksčiau šalies generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė, kad jau iškelta daugiau kaip 9 tūkst. baudžiamųjų bylų dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje.

Rusija: nevyksta jokio formato taikos derybos su UkrainaMaskva tvirtina, kad šiuo metu nevyksta jokio formato Rusijos ir Ukrainos taikos derybos.„Ne, derybos šiuo metu nevyksta, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax“. – Ukraina praktiškai pasitraukė iš derybų proceso.“

Maskva pareiškė neva „Azovstal“ gamykloje Ukrainos kariai pasidavėRusijos gynybos ministerija antradienį platina informacij neva 265 Ukrainos kariai, tarp jų – kelios dešimtys sužeistų, pasidavė apsiaustoje metalurgijos įmonėje „Azovstal“ Ukrainos Mariupolio uostamiestyje.„Per pastarąją parą sudėjo ginklus ir pasidavė 265 kariai, įskaitant 51 sunkiai sužeistą“, – sakė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas.Šimtai Ukrainos karių buvo evakuoti iš apgultos plieno gamyklos „Azovstal“ – paskutinio karių, gynusių pietinį Mariupolio uostamiestį, bastiono, pirmadienį pranešė Kyjivas.Gamykla buvo tapusi pasipriešinimo simboliu, o apie 600 karių, pasislėpusių požeminiuose tuneliuose ir bunkeriuose, kovojo užnugaryje, kad Rusijos pajėgos neperimtų visiškos strategiškai svarbaus miesto kontrolės.Tačiau Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar pirmadienį teigė, kad daugiau kaip 260 žmonių humanitariniais koridoriais buvo perkelti į Maskvos ir Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamas teritorijas.„Bus vykdoma mainų procedūra dėl jų tolesnio grįžimo namo“, – sakė H. Maliar.Ukrainos kariuomenė teigė, kad kariai Mariupolyje „įvykdė savo kovinę užduotį“ ir dabar pagrindinis tikslas yra išgelbėti karių gyvybes.

Italų dienraštis: Putinui naktį atlikta operacijaRusijos prezidentui Vladimirui Putinui naktį iš pirmadienio į antradienį buvo atlikta operacija, skelbia Italijos dienraštis „La Stampa“. Informuojama, kad chirurginės intervencijos priežastis – Rusijos prezidento onkologinė liga.Anot „La Stampa“, operacija atlikta naktį siekiant maksimalaus konfidencialumo.Norint nuslėpti V. Putino buvimą ir sudaryti įspūdį, kad jis ir toliau kontroliuoja situaciją šalyje, Rusijos specialiosios tarnybos sukurpė planą prezidentą mažiausiai dešimčiai dienų pakeisti dubleriu. Esą, būtent jis artimiausiu metu rodysis viešumoje.Skelbiama, kad „La Stampa“ žurnalistams taip pat pavyko išsiaiškinti, kad Rusijos tarnybos parengė specialių įrašų tam atvejui, jeigu V. Putinas bus priverstas dingti ilgesniam laikui.Vaizdo įrašai esą buvo kuriami dešimt dienų, tikimasi, kad jų publikavimas padės rusus įtikinti, kad V. Putinas sveikas. Remiantis cituojamais šaltiniais, V. Putino operacijos rezultatai bus žinomi po maždaug penkių dienų.„Yra įrodymų, kad V. Putinas skubiai klinikoje atsidūrė prieš beveik savaitę“, ­– teigiama pranešime.Remiantis Italijos dienraščio duomenimis, informaciją apie hospitalizaciją, apžiūras ir konsultacijas pas geriausius Rusijos gydytojus suteikė informatoriai iš Rusijos specialiųjų tarnybų.

Ukraina: organizuojami tolesni karių evakuacijos iš „Azovstal“ etapaiUkrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk antradienį pranešė, kad šalis organizuoja tolesnius karių evakuacijos iš Mariupolio „Azovstal“ gamyklos etapus.Kaip praneša agentūra „Reuters“, I. Vereščuk tai parašė socialiniame tinkle „Telegram“. Ji nedetalizavo, tačiau pareiškė viltį, kad, „duok, Dieve, viskas bus gerai“.Pirmadienį iš „Azovstal“ į ligoninę Rusijos karinių pajėgų kontroliuojamame Novaozovsko mieste buvo evakuota daugiau kaip 50 sužeistų karių. Dar per 210 šio objekto gynėjų buvo išgabenti į prorusiškų separatistų kontroliuojamoje teritorijoje esančią Olenivką.

Ukrainoje rastas nušauto čekų savanorio kūnasČekija antradienį pranešė, kad Ukrainoje žuvo vienas jos pilietis; vietos žiniasklaida jį identifikavo kaip savanorį, nušautą ir rastą pakelės kape.Šis 49 metų sunkvežimių vairuotojas buvo nuvykęs į karo draskomą šalį, norėdamas padėti gabenti žmones į saugią vietą netrukus po Rusijos invazijos pradžios, čekų žiniasklaidai sakė velionio žmona.„Užsienio reikalų ministerija žino apie Čekijos piliečio žūties atvejį“, – naujienų agentūrai AFP patvirtino Užsienio reikalų ministerijos atstovė Lenka Do.„Kalbamės su šeima ir daugiau informacijos neteiksime“, – pridūrė ji.Čekų naujienų agentūros CTK žiniomis, savanorio kūnas buvo aptiktas kartu su dar dviejų asmenų palaikais pakelės kape netoli šiaurinio Makarivo miesto, esančio netoli Kyjivo.Du iš trijų žuvusiųjų buvo nušauti į galvą, o vienas – į pilvą, nurodė CTK.Čekijos naujienų portalas voxpot.cz savo ruožtu pranešė, kad jo žurnalistai aptiko smarkiai apgadintą savanorio automobilį, ir pridūrė, kad žuvusio vyro vardas buvo Tomas.Velionio žmona Simona portalui sakė, kad jis, vasario 24-ąją prasidėjus įsiveržimui, išvyko į Ukrainą, norėdamas padėti gabenti žmones į saugias vietas. Moteris pridūrė, kad jos vyro telefonas neveikia nuo kovo 2 dienos.

Sumų srityje surengta raketų atakaAnkstų antradienio rytą Rusijos kariai Ukrainos Sumų srities Ochtyrkos mieste surengė raketų ataką. Tai pranešė agentūra „Ukrinform“, remdamasi šios srities karinės administracijos vadovu Dmytro Žyvytskiu.„Civiliniams taikiniams smogė penkios raketos ir pridarė daug žalos. Per šios dienos ataką mieste sužeisti mažiausiai penki žmonės“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė D. Žyvytskis. Pasak jo, raketos daugiausiai smogė centrinei miesto daliai ir Dačnyj rajonui.Kaip pranešama, atakos metu užsidegė keli sandėliai, apgadintos vieno dviaukščio pastato lauko durys ir dėl to įstrigo jame buvę žmonės. Taip pat apgadinta daug privačių namų, darželis, išdaužti bažnyčios langai.

Černihivo srityje surengta raketų ataka, yra aukųAntradienio rytą Ukrainos Černihivo srityje surengta raketų ataka, yra aukų. Tai pranešė agentūra „Ukrinform“, remdamasi šios srities karinės administracijos vadovu Viačeslavu Čausu.„Ryte priešas į Desnos kaimą paleido raketas. Preliminariais duomenimis, yra aukų ir daug sužeistųjų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Čausas.Pasak jo, ten šiuo metu dirba gelbėtojai. Daugiau detalių bus paskelbta vėliau.

Rusija teigia, kad Ukrainos kariai apšaudė kaimą Kursko srityjeKursko gubernatorius Romanas Starovoitas, kurį cituoja agentūra „Reuters“, pareiškė, kad antradienį Ukrainos kariai apšaudė Aleksejevkos kaimą Rusijos Kursko srityje.Pasak R. Starovoito, Rusijos pasieniečiai paleido atsakomąją ugnį. Esą paveikti trys gyvenamieji namai ir mokykla, tačiau niekas nebuvo sužeistas.

„Times“: Putinas asmeniškai vadovauja karių veiksmams Ukrainoje„The Times“, remdamasis Vakarų kariniais šaltiniais, rašo, kad Vladimiras Putinas asmeniškai priima žemo lygio taktinius sprendimus, kuriuos paprastai priima karininkas, vadovaujantis tik 700 karių.Pasak šaltinio, V. Putinas ir Generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas diktavo pagrindiniam Rusijos pajėgų judėjimui Ukrainoje.„Manome, kad Putinas ir Gerasimovas dalyvauja priimant taktinius sprendimus tokiu lygiu, kokio paprastai tikėtume iš pulkininko ar brigados generolo“, – sakė šaltinis.Karinis ekspertas pridūrė, kad V. Gerasimovas, atrodo, vis dar dirba, nepaisant tvirtinimų, kad jis tariamai buvo pašalintas iš pareigų po karinių nesėkmių.

Ukraina pranešė apie daugiau kaip 260 karių evakuaciją iš „Azovstal“ gamyklos MariupolyjeUkrainos pajėgų pulkas „Azov“, atkakliai gynęs „Azovstal“ metalurgijos įmonę Rusijos pajėgų apsiaustame Mariupolio uostamiestyje, pirmadienį paskelbė įvykdęs savo misiją, kai daugiau kaip 260 karių, įskaitant kai kuriuos sunkiai sužeistus, buvo evakuoti ir išvežti į Maskvos kontroliuojamas teritorijas.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad evakuacija į prorusiškų separatistų kontroliuojamą teritoriją buvo atlikta siekiant išgelbėti karius, ištisas savaites atlaikiusius nesiliaujančias Rusijos atakas ir bombardavimus „Azovstal“ požeminių tunelių labirinte. Jis nurodė, kad „sunkiai sužeistiesiems“ teikiama medicinos pagalba.„Ukrainiečių didvyriai Ukrainai reikalingi gyvi. Tai mūsų principas“, – sakė jis.Nežinomas skaičius karių dar yra likę „Azovstal“ įmonėje ir laukia tolesnių gelbėjimo operacijų.Gynybos viceministrė Hana Maliar sakė, kad 53 sunkiai sužeisti kariai buvo išvežti iš „Azovstal“ į ligoninę Novoazovske į rytus nuo Mariupolio. Dar 211 karių buvo evakuoti į Olenivką humanitariniu koridoriumi.Pasak jos, bus tariamasi dėl galimybės apsikeisti belaisviais, kad ukrainiečių kariai sugrįžtų namo. Pareigūnai taip pat planuoja toliau stengtis išgelbėti karius, likusius „Azovstal“.„Darbas grąžinti mūsų vaikinus namo tęsiasi. Šis darbas reikalauja delikatumo ir laiko“, – sakė V. Zelenskis.Prieš pirmadienį pradedant evakuaciją iš metalurgijos komplekso Rusijos gynybos ministerija paskelbė susitarimą, kad sužeistieji galės būti išgabenti gydyti į miestą, kontroliuojamą separatistų. Nebuvo patikslinta, ar sužeistieji bus laikomi karo belaisviais.Pirmadienį sutemus iš „Azovstal“ išvažiavo keli autobusai, lydimi Rusijos karinių mašinų. H. Maliar vėliau patvirtino, kad dalinė evakuacija įvyko.„Mariupolio gynėjų dėka Ukraina įgijo kritiškai svarbaus lauko suformuoti rezervus ir pergrupuoti pajėgas bei gauti pagalbos iš partnerių, – kalbėjo ji. – Ir jie įvykdė visus savo uždavinius, Tačiau „Azovstal“ neįmanoma deblokuoti karinėmis priemonėmis.“Pulko „Azov“, vadovavusio įmonės gynybai, vadas pulkininkas leitenantas Denysas Prokopenka pirmadienį paskelbtame iš anksto įrašytame vaizdo įraše sakė, kad evakuacija žymi dalinio misijos pabaigą.„Per karą absoliučiai saugių planų ir operacijų nebūna“, – sakė jis ir pridūrė, kad rizika buvo pasverta ir kad viena iš šio plano dalių apima pastangas išgelbėti „kiek įmanoma daugiau karių gyvybių“.

Iš „Azovstal“ išvežti kovotojaiKeliolika autobusų, vežančių iš Rusijos pajėgų apgultos „Azovstal“ gamyklos Ukrainos kovotojus, vėlų pirmadienio vakarą išvažiavo iš šios vietos, praneša naujienų agentūra „Reuters“.To nepatvirtino Ukrainos valdžia, o BBC negali to patikrinti savarankiškai.Kiek kovotojų buvo autobusuose, neaišku. Pranešama, kad kovotojai buvo nugabenti į Novoazovską, kurį dabar kontroliuoja Rusijos remiami separatistai, kurie nuo 2014 metų kontroliuoja dalį Rytų Ukrainos.Anksčiau BBC skelbė, kad Rusijos Gynybos ministerija pranešė pasiekusi susitarimą su Ukraina dėl sužeistų karių evakuacijos iš apgultos „Azovostal“ plieno gamyklos.

Donecko srityje žuvo 9 žmonėsDonecko srityje pirmadienį, per Rusijos kariuomenės apšaudymus žuvo devyni civiliai, dar šeši žmonės buvo sužeisti.Apie tai „Telegram“ pranešė Donecko regioninės karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, skelbia „Ukrinform“.„Gegužės 16 dieną rusai Donbase nužudė 9 civilius: 3 Limane, 2 Avdijivkoje, po vieną Marinkoje, Klinovoje, Drobyševe ir Katerynivkoje. Dar 6 žmonės buvo sužeisti“, – rašė P. Kyrylenko.Remiantis jo paskelbta informacija, nuo vasario 24 dienos 375 regiono gyventojai žuvo ir 1 081 buvo sužeistas per rusų įsibrovėlių veiksmus Donecko srityje.Pasak P. Kyrylenko, šiandien neįmanoma nustatyti tikslaus aukų skaičiaus Mariupolyje ir Volnovachoje.

Mariupolyje rasta dar viena masinė kapavietėMariupolyje buvo atrasta dar viena, jau ketvirtoji masinė kapavietė. Šįkart ji yra netoli centrinių kapinių. Apie tai praneša „Laisvės radijas“, skelbia „Ukrinform“.Palydovinėse nuotraukose užfiksuota ketvirtosios masinės kapavietės vieta – netoli centrinių kapinių okupuotame Mariupolyje, apie tai pranešė vietos valdžia. Ši kapavietė atsirado kovo pradžioje.„Laisvės radijo“ žurnalistai išanalizavo „Maxar“ palydovines nuotraukas ir rado du apkasus, kurių vieno ilgis viršija 30 metrų.Jau anksčiau nustatytos Mariupolio gyventojų masinių kapaviečių vietos netoli Mangušo kaimo, Vinogradno kaimo kapinėse ir Staryi Krym kaimo kapinėse.„Azov“ pulko žvalgybos departamento pareigūnas Ilja Samoilenko spaudos konferencijoje pažymėjo, kad ten gali būti palaidota daugiau nei 10 000 žmonių – visi jie civiliai, kariškiai ten nebuvo palaidoti.

Nesusitarė dėl sankcijų RusijaiES šalių užsienio reikalų ministrams vėl nepavyko susitarti dėl šeštojo sankcijų Rusijai paketo, sakė Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Konsultacijos bus tęsiamos.Tuo pačiu metu ministrai susitarė dėl 500 milijonų eurų karinės pagalbos skyrimo Ukrainai.

„Azovstal“ gamykloje mirė 15 jaunų moterųMariupolio „Azovstal“ plieno gamykloje žuvo 15 jaunų moterų – kariškių ir medicinos darbuotojų.Pasak „Ukrinform“, apie tai Mariupolio miesto tarybos „Telegram“ kanale paskelbė Mariupolio miesto meras Vadimas Boyčenka.„Azovstale jau mirė 15 jaunų moterų – kariškių ir medicinos darbuotojų. Tai tragedija visai Ukrainos tautai. Tai geriausi iš mūsų, tikrieji didvyriai. Turime daryti viską, kad juos išgelbėtume“, – rašė meras.

M. Podoliakas: kuo anksčiau nugalės Ukraina, tuo greičiau pasaulyje sumažės maisto kainosKuo anksčiau Ukraina nugalės kare prieš Rusiją ir išlaisvins savo teritorijas, tuo greičiau pasaulyje sumažės maisto produktų kainos. Globalų kainų augimą sukėlė Rusijos įsiveržimas.Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša portalas „rbc.ua“.„Ukraina – pasaulio maitintoja. Sukeldamas šį karą, Kremlius išprovokavo globalų kainų augimą. Kuo greičiau mes gausime ginklų, tuo greičiau išvaduosime savo teritorijas. Kuo greičiau išvaduosime teritorijas, tuo mažesnės kainos bus visuose žemynuose. Tiesioginė priklausomybė. Priimkite sprendimą“, - kreipėsi jis į Ukrainos partnerius Vakaruose įrašu tviteryje.Praėjusią savaitę „rbc.ua“ rašė, kad dėl karo Ukrainos uostuose užblokuota apie 90 mln. tonų grūdų. Tai gali sukelti maisto krizę kai kuriose pasaulio šalyse.

Daugiau kaip ketvirtadalis pabėgėlių grįžę ketina įsikurti kitose Ukrainos srityse Daugiau kaip ketvirtadalis (26 proc.) Ukrainos piliečių, palikusių šalį dėl Rusijos agresijos ir grįžtančių į tėvynę, teigia ketiną įsikurti kitose šalies srityse nei gyveno iki karo.Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax – Ukraina“, remdamasi balandžio 11-gegužės 6 d. d. Razumkovo centro atlikto sociologinio tyrimo „Į Tėvynę grįžtančių pabėgėlių ukrainiečių nuotaikos ir vertinimai“ rezultatais.Apklausos duomenimis, didžiąją dalį pabėgėlių, ketinančių keisti gyvenamąją vietą, sudaro rytinių Ukrainos regionų gyventojai. 73 proc. apklaustųjų pareiškė, kad, grįžę į Ukrainą, jie planuoja įsikurti toje pačioje srityje, kurioje gyveno anksčiau.Pabėgėliai, ketinantys apsigyventi kitoje srityje, dažniausiai minėjo vakarinius Ukrainos regionus (15 proc. apklaustųjų) arba Kyjivą ir Kyjivo sritį (7 proc.).79 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, kad iki karo jie dirbo. Iš jų 49 proc. įsitikinę, kad grįžę dirbs ten pat, 28 proc. to tikisi, 7 proc. ketina susirasti kitą darbą. Tik 16 proc. dar nežino, kur dirbs ir ar jiems pavyks rasti darbą.Sociologai apklausė 105 respondentus, kurie grįžo į Ukrainą per Užkarpatės sritį.

Rusijai apšaudžius Severodonecką, žuvo mažiausiai 10 žmoniųUkrainos rytuose esančiame Severodonecke per naujausią apšaudymą žuvo mažiausiai 10 žmonių, miestą beveik visiškai apsupus Rusijos pajėgoms, pirmadienį pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.Rusijos kariai „nesustodami apšaudo Severodonecką“, sakoma S. Haidajaus pranešime platformoje „Telegram“.„Žuvo mažiausiai dešimt žmonių. Šiuo metu dėl naujų apšaudymų labai sunku patikrinti vietovę“, – pridūrė jis, ragindamas vietos gyventojus nepalikti slėptuvių.Rusijos pajėgos ne vieną savaitę bando užimti Severodonecką – ryčiausią iš Ukrainos pajėgų tebekontroliuojamų miestų Donbase. Jeigu jis kristų, Maskva faktiškai perimtų kontrolę Luhansko srityje, kartu su Donecko sritimi sudarančią Donbaso regioną.

JAV pareigūnas: Ukraina prie Charkivo nustūmė rusų karius 3–4 km atstumu nuo Rusijos sienosPirmadienį Ukrainos kariai, ginantys šiaurinį Charkivo miestą, antrąjį pagal dydį šalies miestą, pasiekė Rusijos sieną. Vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas pateikė daugiau detalių, sakydamas, kad Ukrainos pajėgos nustūmė Rusijos karius maždaug trijų ar keturių kilometrų atstumu nuo Rusijos sienos, praneša „Reuters“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras perspėja, kad ES rizikuoja apmokėti karo išlaidas du kartusEuropos Sąjunga (ES) turi sustabdyti Rusijos naftos ir dujų importą arba rizikuoja du kartus apmokėti Ukrainos karo išlaidas, Briuselyje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.Atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą aptarti padėties Ukrainoje, D. Kuleba sakė, kad per energijos importą ES toliau „finansuoja Rusijos karo mašiną, jos agresiją ir žiaurumus“.Jei ir toliau pirks dujas ir naftą iš Rusijos, tai reikš, kad ES mokės už energijos tiekimus Rusijai ir teiks finansinę pagalbą Ukrainai, sakė D. Kuleba.Turėdamas galvoje besitęsiančią aklavietę dėl galimo ES draudimo importuoti rusišką naftą, D. Kuleba sakė: „Mums visiems smalsu, kuo ši saga baigsis“.

Atnaujina darbą Azerbaidžano konsulatas Charkive Pirmadienį atnaujina darbą Azerbaidžano garbės konsulatas Charkive. Tai naujienų agentūrai APA pranešė Azerbaidžano garbės konsulas šiame Ukrainos mieste Afganas Salmanovas.Pasak jo, konsulato pastatas nukentėjo nuo Rusijos raketų. „Mes suremontavome kambarį konsulate ir nusprendėme nuo pirmadienio atnaujinti darbą“, - pareiškė A. Salmanovas.Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad, gegužės 13 d. duomenimis, savo darbą Kyjive jau atnaujino 37 užsienio atstovybės.

Prokurorė: nustatyti jau 45 Rusijos kariškiai, vykdę nusikaltimus Ukrainos teritorijojeUkrainos pareigūnai jau nustatė 45 Rusijos kariškius, kurie įvykdė žiaurių nusikaltimų Ukrainos teritorijoje.Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova, praneša „Ukrinform“.„Dėl mūsų tyrimų ir karo nusikaltimų. Jau nustatyti 45 asmenys, susiję su karo nusikaltimais, trys žmonės jau teisiami. Šie žmonės apšaudė civilinę infrastruktūrą Charkivo srityje“, - sakė pareigūnė.Anot jos, šiuo klausimu Ukraina „žengia kur kas sparčiau negu tarptautinis teisingumas“.  Prokurorė taip pat pažymėjo, jog svarbu, kiek laiko pareikalaus šis procesas, kadangi jau užfiksuota daugiau kaip 11 600 faktų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip karo nusikaltimai.„Bet Ukrainos teisingumas užsibrėžė tikslą – surasti ir patraukti atsakomybėn kiekvieną niekšą, kad ir kiek laiko tai pareikalautų“, - pabrėžė šalies generalinė prokurorė.

Rusija: pasiektos paliaubos siekiant evakuoti sužeistuosius iš „Azovstal“ Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad buvo pasiektas susitarimas evakuoti sužeistus karius iš „Azovstal“ plieno gamyklos Ukrainos Mariupolio uostamiestyje.„Pasiektas susitarimas su Ukrainos kariuomenės atstovais, užblokuotais Mariupolio „Azovstal“ gamykloje, dėl sužeistųjų evakuacijos“, – pareiškė ministerija ir pridūrė, kad evakuacijos metu buvo įvestas „tylos režimas“, o Ukrainos kariai bus nuvežti į ligoninę netoliese esančiame Novoazovsko mieste.Ukrainos pareigūnų patvirtinimo iš karto nebuvo.Šimtai Ukrainos karių liko įkalinti didžiulės „Azovstal“ plieno gamyklos, kurią Rusijos pajėgos laiko apsupusios daugelį savaičių, požeminiuose tuneliuose. Maskva užėmė visą likusį Mariupolį.Ukrainos „Azovo“ batalionas, vadovavęs Mariupolio gynybai, paskelbė beviltiškus vaizdo įrašus iš gamyklos, sakydamas, kad ten nuo žaizdų miršta kariai.

Ukrainoje žuvo Konstantino Kalinausko baltarusių bataliono kuopos vadasPer Rusijos sukeltą karą Ukrainoje žuvo Konstantino Kalinausko baltarusių bataliono kuopos vadas Pavelas „Volatas“.Tai pirmadienį pranešė UNIAN, remdamasi bataliono atstovais.„Šiandien mūsų batalionas patyrė didžiulę netektį. Vaduojant Ukrainos kaimą iš okupantų rusų, buvo mirtinai sužeistas kuopos vadas Pavelas „Volatas“. Kritinės būklės karį dar mėginome nugabenti į ligoninę, deja, nespėjome“, - sakoma bataliono pranešime.Pasak kai kurių šaltinių, tai jau šeštas baltarusis, kuris žuvo Ukrainoje, kovodamas su okupantais rusais.UNIAN primena, kad Konstantino Kalinausko baltarusių batalionas buvo įtrauktas į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtį, o jo kovotojai davė priesaiką.

Ekspertas: demonstraciniais kariškių veiksmais Uždniestrėje ir Baltarusijoje siekiama atitraukti Ukrainos pajėgų dėmesįDemonstraciniais kariškių veiksmais Uždniestrėje ir Baltarusijoje siekiama atitraukti Ukrainos pajėgų dėmesį, ataka iš ten mažai tikėtina.Tai pirmadienį paskelbtame interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos karybos ekspertas pulkininkas Serhijus Grabskis.Pasak jo, Rusija mėgina atitraukti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas nuo Charkivo, Iziumo ir Donecko krypčių, kadangi ten ukrainiečiai pradėjo aktyvų kontrpuolimą.„Šiandien atakos iš Uždniestrės galimybė yra labai maža. Kaip ir iš Baltarusijos. Tačiau demonstraciniai veiksmai tiek Uždniestrėje, tiek Baltarusijoje verčia mus laikyti šiuose ruožuose saugos kariuomenę, o juk tai – šimtai mūsų karių, kurie labai praverstų didinant spaudimą priešui Donbase“, - pažymėjo S. Grabskis.Anot eksperto, pačios Baltarusijos pajėgų puolimo galimybę galima visiškai atmesti, kadangi nematyti jokių smogiamosios grupuotės formavimo požymių. Jų tikslas – bauginti ir stebėti Ukrainos veiksmus.

Į Estiją atvykusių pabėgėlių iš Ukrainos skaičius viršijo 38 tūkst.Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios Estija jau priėmė 38 167 pabėgėlius ukrainiečius.Tai pirmadienį pranešė šalies Policijos ir sienos apsaugos departamento atstovai, kuriais remiasi portalas ERR.„Gegužės 13-15 d. d. į Estiją atvyko 1 490 pabėgėlių, tarp kurių – 325 vaikai.  Iš jų 734 vyko tranzitu. Šiomis dienomis laikina apsauga suteikta 231 pabėgėliui“, - informavo departamento spaudos tarnyba.Jos duomenimis, nuo vasario 27 d. Estijoje laikina apsauga suteikta 24 912 Ukrainos piliečių.Anksčiau Estijos vyriausybė pareiškė, kad šalis pasirengusi priimti iki 50 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.

Kyjivas: Ukraina atrėmė Rusijos bandymą pasiųsti karius į Sumų sritįUkrainos pasieniečiai pareiškė pirmadienį paryčiais atrėmę Rusijos bandymą pasiųsti karius į šiaurinę Sumų sritį, kuri šiuo metu nėra kautynių židinys.Sienos apsaugos tarnyba teigė, kad Rusijos pajėgos dislokavo minosvaidžius, granatsvaidžius ir kulkosvaidžius, bandydamos pridengti iš Rusijos teritorijos sieną kirtusią „sabotažo ir žvalgybos grupuotę“.Pasak ukrainiečių, tarnybos pareigūnai atsakė ugnimi ir privertė rusų karių grupę atsitraukti per sieną su Rusija.Ši vietovė yra daugiausia kaimiška, o intensyvių kautynių joje nebuvo daugiau kaip mėnesį. Karo pradžioje Rusijos pajėgos judėjo per Sumų regioną, bandydamos susijungti su kariais, supusiais sostinę Kyjivą, bet balandžio pradžioje pasitraukė, kad sutelktų dėmesį į operacijas Rytų Ukrainoje.Rusija iš karto nekomentavo Ukrainos aprašyto incidento.

Rusija patyrė vieną kruviniausių susirėmimųPraėjusią savaitę Doneco upę kirsti bandžiusio rusų bataliono nuostoliai byloja apie vieną kruviniausių susirėmimų šiame kare.Remiantis vertinimais, paremtais viešai prieinamais įrodymais, žuvo arba buvo sužeista daugiau nei 400 rusų karių, rašo „The New York Times“.Pranešama, kad gegužės 11 d. Rusijos karinė vadovybė pasiuntė apie 550 41-osios bendrųjų pajėgų armijos 74-osios motorizuotųjų šaulių brigados karių kirsti Doneco upę Bilohorivkos rajone, Luhansko srities rytuose, siekiant apsupti prie Rubižnės buvusias ukrainiečių pajėgas.Palydovinėse nuotraukose matyti, kad Ukrainos artilerija sunaikino keletą rusų pontoninių tiltų bei tankių karių grupelių ir karinės technikos junginių, dislokuotų prie upės.Remdamasis analizėmis, pagrįstomis viešai prieinamomis nuotraukomis, Karo tyrimų institutas nurodė, kad atakos metu galėjo žūti arba būti sužeista iki 485 Rusijos karių ir galėjo būti sunaikinta daugiau nei 80 karinės technikos vienetų.Vakarų karo analitikai taip pat išnagrinėjo nuotraukas ir sako, kad bandymas kirsti upę pademonstravo nuostabą keliantį taktikos nebuvimą. Jie padarė prielaidą, kad rusų vadai, beviltiškai bandydami padaryti pažangą, paskubėjo. Kai kurie analitikai netgi pareiškė, kad ši operacija – betvarkės Rusijos karinėse pajėgose atspindys.Jeigu informacija apie šimtus žuvusių arba sužeistų karių pasitvirtins, tai bus vienas kruviniausių žinomų susirėmimų šiame kare.

Ukrainos rytuose per ligoninės bombardavimą žuvo du žmonėsUkrainos rytinės Luhansko srities karinės administracijos vadovas pranešė, kad praėjusią naktį per rusų pajėgų smūgius ligoninei Sjeverodonecko mieste du žmonės žuvo ir dar devyni, įskaitant vaiką, buvo sužeisti. Praėjusią naktį rusų pajėgos bombardavo ir kitus šalies miestus.   Serhijus Haidajus pirmadienį pranešė, kad Ukrainos specialiosios pajėgos, siekdamos sulėtinti Rusijos puolimą, susprogdino rusų kontroliuojamus geležinkelio tiltus tarp Rubižnės ir Sjeverodonecko. Jis platformoje „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame esą matyti toks sprogimas. Nepriklausomai šios informacijos patvirtinti kol jas nepavyko. Rusijos pajėgos ne vieną savaitę bando užimti Sjeverodonecką – ryčiausią iš Ukrainos pajėgų tebekontroliuojamų miestų Donbase. Jeigu jis kristų, Maskva faktiškai perimtų kontrolę Luhansko srityje, kartu su Donecko sritimi sudarančią Donbaso regioną.

Rusija priversta vėl keisti planusRusijos pajėgos, galimas dalykas, atsisakė užduoties apsupti Ukrainos dalinius teritorijoje nuo Donecko iki Iziumo. Užuot bandę tai padaryti, jie nusprendė bandyti perimti Luhansko sritį. Apie tai kalbama naujausioje Amerikos karo tyrimų instituto parengtoje ataskaitoje, išplatintoje gegužės 15 dieną.„Rusijos karinė vadovybė, greičiausiai, didžiausią dėmesį ateityje nusprendė skirti kovai už Sjeverodonecką, dalis pastangų bus skiriamos ukrainiečių požeminių ryšio linijų rytinėje Donecko srities dalyje naikinimui“, — mano analitikai.Rusijos pajėgos ir toliau bando sukoordinuoti pastangas perimti Sjeverodonecką nuo šiaurės iki pietų, o tai reiškia mažesnę Ukrainos pajėgų apsuptį, kas ir buvo prognozuojama ir anksčiau.„Nesėkmingi rusų bandymai forsuoti pastangas šiauriniame Donecke Kreminos rajone gali Rusijos pajėgų apsupties bandymus pastūmėti į rytus, arčiau Sjeverodonecko per Rubežnają, o ne telktis ties didesnio masto apsuptimis keliomis kryptimis“, — pastebi specialistai.Rusijos pajėgos taip pat galima mažina pastangas prasiveržti Slovjansko kryptimi iš Iziumo. Tai būtų galima paaiškinti lėtu ten vykstančios operacijos tempu.

Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 27 700 kariųRusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 27 700 karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki gegužės 16-osios Rusija taip pat neteko 1 228 tankų, 2 974 šarvuočių, 577 artilerijos sistemų, 195 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 89 oro gynybos sistemų, 200 lėktuvų, 165 sraigtasparnių, 2 101 transporto priemonės ir degalų cisternos, 13 laivų, 427 dronų, 42 specialiosios technikos vienetų ir 97 sparnuotųjų raketų.Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Ukrainos kariai parodė, kaip neutralizuojamos jūrinės minosOdesos regione į krantą buvo išmestos dvi laivams naikintis skirtos minos. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo išplatintame vaizdo įraše rodoma, kaip dirba jas nukensminantys išminuotojai.

Rusijos kariuomenė iš oro smogė Odesos regione: tarp sužeistųjų – mažametis vaikas Pirmadienio rytą Rusijos karinių oro pajėgų aviacija apšaudė Odesos regione esantį turizmo infrastruktūros objektą, remdamasi kariškių informacija praneša „Unian“. Pirminiais duomenimis, raketų atakos metu sunkiai sužeistas mažametis vaikas ir du suaugusieji. „Odesos regione strateginės aviacijos lėktuvai raketomis pataikė į turizmo infrastruktūros objektą, sunaikino pastatus, kilo gaisras. Įvykio vietoje dirba gelbėtojai ir tyrimo bei operatyvinė grupė", – sakoma cituojamame pranešime. „Ukrinfo" skelbia nuotrauką, kurioje matyti raketų atakos padariniai – apgriauti pastatai ir kilęs stiprus gaisras. https://twitter.com/UKRINFORM/status/1526108587818467328?ref_src=twsrc%5Etfw

Kare prieš Ukrainą naudojami dronai – kamikadzėsUkrainos televizijos kanalas „Ukraina 24“ perspėja apie pavojingą Rusijos kariuomenės ginklą, kuris naudojamas Ukrainoje. Tai specifinės paskirties bepilotis orlaivis „Zala KYB“ , dar vadinamas dronu – kamikadze.Tai Rusijos ginkluotės koncerno "Kalašnikov Group" gaminys, skirtas antžeminiams taikiniams naikinti.Nurodžius koordinates ar valdant pultu jis nukreipiamas į taikinį, kurį pasiekęs sprogsta. Dronas taip pat gali nusileisti parašiutu ir pereiti į laukimą režimą. Jo sprogmenys detonuojami tuomet, kai kas nors prisiartina ar paliečia bepilotę skraidyklę.„Ukraina 24“ įspėja, kad šis rusų dronas – žudikas išoriškai gana panašus į ukrainietišką „Fury“, tačiau turi smailesnius sparnus.„☝️Nepainiokite! Ir niekada prie jo nesiartinkite, kvieskite policiją ir išminuotojus! Smalsumas jau kainavo kelių žmonių gyvybes Donbase“, – perspėja „Ukraina 24“.https://t.me/ukraina24tv/32775

Rusijos kariai ir toliau bando patekti į „Azovstal“ požemiusPaskutinį Ukrainos karių bastioną okupuotame Mariupolio uostamiestyje – plieno gamykla „Azovstal“ toliau puola rusų kariai. Tai „Telegram“ kanale pranešė miesto mero patarėjas Petras Andriuščenka.Jis patikslino, kad bandoma patekti į požemius, kuriuose įsitvirtinę kariai ir blokuoti išėjimus iš bunkerių. Pasak P. Andriuščenkos, kovos vyksta gamyklos teritorijoje, ji smarkiai apšaudoma.Kiek anksčiau pranešta, jog esama informacijos, kad Rusijos kariškiai gali planuoti plataus masto operaciją „Azovstal“ gamykloje, kurioje dalyvautų iki 2 tūkst. prievarta atvežtų karo belaisvių ir civilių. Remiantis pirminiais duomenimis, pranešama apie planus panaudoti chemines medžiagas.Spėjama, kad karo belaisviais ketinama pasinaudoti propagandos tikslais, imituojant masinį gynėjų pasidavimą. Šis pranešima sutapo su Rusijos portalų paskleista informacija, esą jau pasidavė 10 Ukrainos karių. Ją netrukus paneigė Ukrainos karinių pajėgų atstovai. Gali būti, jog paskleista žinia apie pasidavusius karius yra Rusijos planuojamos karinės – psichologinės operacijos pradžia. „Jeigu „tikėti“ okupantų šaltiniais, tai Mariupolyje jie jau tris kartus visus paėmė į nelaisvę“, – pasirodžiusius pranešimus komentavo Mariupolio mero patarėjas P. Andriuščenka.https://t.me/andriyshTime/906

Zelenskis ketina kreiptis į Afrikos ir Azijos valstybių parlamentusUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad ketina kreiptis į Afrikos ir Azijos šalių nacionalinius parlamentus, siekdamas jų paramos Ukrainai kovoje su Rusijos invazija.Pasak Vokietijos transliuotojo DW, jis pabrėžė, kad jo vyriausybė daro viską, kad išlaikytų pasaulio dėmesį šiam karui. „Informacija apie mūsų poreikius turi būti visų mums svarbių šalių naujienose nuolat ir kiekvieną dieną“, – sakė jis savo naktiniame kreipimesi sekmadienį.Nuo pat Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje V. Zelenskis kreipiasi į  pasaulio valstybių parlamentus siekdamas ginti Ukrainos žmonių interesus.„Aš tikrai ir toliau kreipsiuosi į Ukrainos partnerių Europoje parlamentus“, – sakė jis, pridurdamas: „Beje, taip pat siekiame išplėsti tokių specialių kalbų geografiją ir kreiptis į Afrikos ir Azijos šalių parlamentus“.

Ukrainoje jau žuvo 229 vaikaiUkrainos prokurorai praneša, kad iki gegužės 16 d. ryto karo veiksmų metu jau žuvo 229 vaikai ir 421 sužeistas.„Šie skaičiai nėra galutiniai, nes toliau dirbama siekiant juos nustatyti aktyvių karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose", – patikslino Ukrainos generalinės prokuratūros atstovai, kuriuos cituoja naujienų agentūra „Unian“.Vaikai labiausiai nukentėjo šiose Ukrainos srityse: Donecko – 140, Kyivo – 116, Kharkivo – 100, Černigovo – 68, Chersono – 48, Luhansko – 45, Mykolajivo – 44, Zaporižės – 28, Sumų – 17, Žitomiro – 15.Be to, Rusijos ginkluotosioms pajėgoms bombarduojant ir apšaudant Ukrainos miestus ir kaimus, buvo apgadintos 1748 švietimo įstaigos, 144 iš jų visiškai sugriautos.

JK: Baltarusija prie Ukrainos sienos dislokuoja specialiųjų operacijų pajėgasJungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos duomenimis, Baltarusija prie Ukrainos sienos dislokuoja savo specialiųjų operacijų pajėgas ir taip veikiausiai griebiasi taktikos neleisti Ukrainai perdislokuoti savo karių kovoje su Rusija dėl Donbaso kontrolės, rašo „Sky News“.Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad apie tai pranešė pats Minskas ir kartu paskelbė apie gynybos, artilerijos ir raketų dalinių dislokavimą poligonuose šalies Vakaruose. „Baltarusijos pajėgų buvimas netoli sienos veikiausiai įtvirtins čia esančius Ukrainos karius ir jie negalės būti perdislokuoti į Donbasą“, – teigė ministerija.Tačiau suvestinėje nurodoma, kad, nepaisant ankstesnių spėlionių, Baltarusijos karinės pajėgos iki šiol tiesiogiai nedalyvavo karo veiksmuose. Šios šalies prezidentas, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Aliaksandras Lukašenka esą „galimai bando subalansuoti paramą Rusijos invazijai su siekiu išvengti tiesioginio dalyvavimo kare, nes rizikuoja Vakarų sankcijomis, Ukrainos kerštu ir galimu Baltarusijos kariuomenės nepasitenkinimu“.

Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus pranešė, kad Ukrainos kariuomenė susprogdino geležinkelio tiltus tarp Rubižnės ir Severodonecko, kad užkirstų kelią rusų puolimui prieš Severodonecką ir Lisičianską.https://www.facebook.com/sergey.gaidai.loga/posts/152548100617915

JK: Maskvos karo veiksmai reikšmingai atsilieka nuo grafikoJungtinės Karalystės gynybos vadovai pažymėjo, kad Rusijos puolimas Donbase „prarado pagreitį“.Demoralizuoti Rusijos kariai nesugebėjo pasiekti reikšmingų laimėjimų, o Maskvos karo veiksmai „reikšmingai atsilieka nuo grafiko“, sakoma JK Gynybos žvalgybos pranešime.Ten pat nurodoma, kad Rusija jau prarado trečdalį visų vasarį kampanijai Ukrainoje skirtų kovai paruoštų pajėgų, ir „mažai tikėtina, kad įstengs dramatiškai paspartinti“ savo puolimą per ateinančias 30 dienų.Ukrainos kariuomenės vadai prognozavo, kad rugpjūtį padėtis persisvers jų naudai, bet Vakarų valstybės perspėjo, kad konfliktas virs sekinamuoju karu ir dar tęsis ateinančiais metais.Sekmadienį NATO pažadėjo Kyjivui neribotos trukmės karinę pagalbą, o Vokietijos gynybos ministrė Annalena Baerbock teigė, kad pagalba bus teikiama „kol Ukrainai reikės“.„Ukraina gali laimėti šį karą“, – pridūrė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Pranešama apie sprogimus Odesoje.

Mykolajive pasigirdo sprogimaiPirmadienio rytą Ukrainos Mykolajivo mieste pasigirdo sprogimai, praneša portalas „Ukrinform“.„Mykolajive girdimi sprogimai. Draugai, laikykitės atokiau nuo langų. Likite slėptuvėse arba už dviejų sienų“, – „Telegram“ tinkle parašė miesto meras Oleksandras Senkevičius.Kaip pranešama, 5 val. 19 min. vietos (ir Lietuvos) laiku mieste pradėjo gausti apie oro antskrydžių pavojų perspėjančios sirenos. 5 val. 45 min. buvo duotas signalas, kad pavojus praėjo. Daugiau detalių kol kas nėra.

Ukraina ruošiasi naujam puolimui DonbaseUkraina pirmadienį rengiasi naujam Rusijos puolimui rytiniame Donbaso regione, Kyjivui pareiškus, kad jo kariuomenės kontrataka aplink Charkivą įgavo pagreitį.Po to, kai vasario pabaigoje per kelias invazijos dienas nepavyko užimti sostinės, Donbaso kontrolė tapo vienu pagrindinių Maskvos tikslų, tačiau Vakarų žvalgyba prognozuoja, kad jos kampanija įstrigs, patyrusi didelių nuostolių ir įnirtingą pasipriešinimą.„Mes ruošiamės naujiems Rusijos bandymams pulti Donbasą, kaip nors sustiprinti savo judėjimą Ukrainos pietuose“, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimesi.„Okupantai vis dar nenori pripažinti, kad atsidūrė aklavietėje, o jų vadinamoji „specialioji operacija“ jau žlugo“, – pridūrė jis.Prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius vietos televizijai sakė, kad po Ukrainos kontrpuolimo iš Charkivo pasitraukusios Rusijos pajėgos perkeliamos Donbaso kryptimi.Pasak Vidaus reikalų ministerijos patarėjo Vadimo Denisenkos, Kyjivo kariai padarė tokią didelę pažangą šiauriniame regione, kad beveik pasiekė sieną su Rusija, nors Charkivo mieste pirmadienio rytą vis dar gaudė oro pavojaus sirenos.O. Arestovičius sakė, kad besitraukiančios Rusijos pajėgos siunčiamos link Lugansko. „Jų užduotis – užimti Severodonecką, – sakė jis. – Na, jiems kažkaip nesiseka“.Severodoneckas yra labiausiai į rytus nutolęs miestas, vis dar kontroliuojamas Ukrainos, ir jo kritimas suteiktų Kremliui faktinę Luhansko, vieno iš dviejų Donbaso regionų (kartu su Donecku), kontrolę.Tačiau, pasak Luhansko gubernatoriaus Sergijaus Gaidajaus, Rusijos bandymas kirsti upę ir apsupti šį miestą buvo atremtas padarant didelių technikos nuostolių.Siekiant toliau stabdyti puolimą, buvo susprogdinti Rusijos okupuoti geležinkelio tiltai, vedantys į Severodonecką, sekmadienį vakare savo „Facebook“ puslapyje pranešė Ukrainos kariuomenė, paskelbusi didžiulio sprogimo vaizdo įrašą, padarytą iš viršaus.Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad smogė keturiems artilerijos šaudmenų sandėliams kaimyniniame Donecke. Be to, pasak jos, per oro smūgius buvo sunaikintos dvi raketų paleidimo sistemos ir radaras, o Donecko ir Luhansko apylinkėse buvo numušta 15 ukrainiečių bepiločių 

Ukrainos kariai prasibrovė iki pasienio su Rusija: pone prezidente, mes čia!Charkivo srityje vieno iš Ukrainos teritorinės gynybos batalionų gynėjai nustūmė rusų karius ir prasibrovė iki pasienio su Rusijos Federacija (RF). Anot „Ukrinform“, šią informaciją feisbuke paskelbė Ukrainos gynybos ministerija.„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Charkivo teritorinės gynybos 127-osios brigados 227-asis batalionas nustūmė rusus ir pasiekė valstybės sienos zoną“, – teigiama pranešime.Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui skirtame Ukrainos kovotojų videokreipimesi matyti pasienio stulpas.„Pasiekėme, pone prezidente, mes čia! Štai su mumis pasienietis... Pone prezidente, mes pasiekėme!“ – vaizdo įraše sako kariai.https://twitter.com/maria_avdv/status/1525935012222316545

Lvivo miesto administracija patyrė kibernetinę atakąRusų programišiai, kaip įtariama, atakavo vakarų Ukrainos Lvivo miesto savivaldybės administraciją, sekmadienį vakare socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė mero pavaduotojas Andrijus Moskalenka.Dėl penktadienį įvykdytos atakos kai kurių paslaugų teikimas mieste buvo nutrauktas kelioms dienoms. Kai kurios paslaugos sekmadienį buvo atnaujintos.Užpuolikai taip pat pavogė miesto administracijos vidinę informaciją, kuri vėliau buvo paskelbta „priešiškuose“ informacijos kanaluose „Telegram“, rašė A. Moskalenka.Jis pažymėjo, kad Rusija, vykdydama puolimą prieš Ukrainą, taip pat rengia kibernetines atakas, ir perspėjo piliečius saugotis.Ukraina jau seniai yra įsilaužėlių grupių, kurias Vakarų IT saugumo ekspertai sieja su Rusijos žvalgybos tarnybomis, taikinys.Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, taip pat buvo tikimasi kibernetinių atakų suintensyvėjimo, tačiau kol kas jų nebuvo pastebėta.

Ekspertai perspėja, kad Rusija rengia specialiąją operaciją „Azovstal“Tarptautinė savanorių bendruomenė „InformNapalm“ perspėja, kad Rusijos okupantai Mariupolyje gali rengti specialią operaciją.Jie teigia iš keturių šaltinių gavę informacijos apie tai, kad gegužės 16–17 dienomis (ar vėliau) ruošiamasi „stambaus masto Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmams“, kuriuose dalyvaus į nelaisvę paimti Ukrainos kariai ir pagrobti civiliai. Numatoma, kad tame dalyvaus iki 2000 žmonių.

Ukrainos parlamentarė Kira Rudik teigia girdėjusi pareiškimų apie tai, kad rusų kareiviai prievartavo moteris „beveik kiekviename išlaisvintame mieste“ Ukrainoje.https://twitter.com/SkyNews/status/1525932319030358016?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1525932319030358016%7Ctwgr%5E%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fnews.sky.com%2Fstory%2Fukraine-news-live-russia-has-lost-one-third-of-ground-forces-says-uk-mod-as-large-convoy-of-refugees-leaves-besieged-port-city-12541713

JAV labai greitai vėl ketina atidaryti ambasadą KyjiveJAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas sako, kad JAV ambasada Kyjive bus vėl atidaryta labai greitai.Kalbėdamas per neoficialų NATO viršūnių susitikimą Berlyne, Blinkenas taip pat sakė, kad esamos NATO narės „beveik visapusiškai“ palaiko Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie organizacijos.Jis pridūrė, kad šiuo klausimu kalbėjosi su Turkijos užsienio reikalų ministru.Turkija pareiškė, kad kol kas nori garantijų iš Šiaurės šalių.

https://twitter.com/USEmbassyKyiv/status/1525793673958637571?ref_src=twsrc%5Etfw

Baltarusija bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams pratęsė iki 2022-ųjų pabaigos Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pranešė apie bevizio režimo Lietuvos ir Latvijos piliečiams pratęsimą iki 2022 metų pabaigos, skelbia portalas smartpress.by.Baltarusija bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams įvedė nuo balandžio 15-osios, tačiau tuomet laikinai – vienam mėnesiui.Tuo tarpu Lietuvos žvalgyba įspėja, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuvos piliečiams vykstant į Rusiją ir Baltarusiją šių šalių žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos juos verbuoti.

Valdantieji Švedijos socialdemokratai pasisakė už narystę NATOValdantieji socialdemokratai Švedijoje sekmadienį pasisakė už šalies narystę NATO. Taip jie atvėrė kelią teikti paraišką dėl stojimo į Aljansą. Tai reikštų dešimtmečius trukusią Švedijos neutraliteto pabaigą.Socialdemokratų sprendimas turėtų sulaukti didelio pritarimo Švedijos parlamente. Didelė dalis opozicijos jau signalizavo pritarimą narystei. Premjerės Magdalenos Anderson vyriausybė jau netrukus gali pateikti oficialų prašymą dėl stojimo į Aljansą.Švedijoje premjerės vadovaujami socialdemokratai istoriškai visuomet priešinosi narystei NATO ir netgi pakartojo šią savo poziciją per lapkritį vykusį partijos suvažiavimą. Tačiau karas Ukrainoje atnaujino atitinkamus debatus ne tik visuomenėje, tačiau ir tarp partijos atstovų.

Iranas svarsto galimybę eksportuoti dujas į EuropąDėl Rusijos karo Ukrainoje sparčiai kylant energijos kainoms, Iranas svarsto galimybę eksportuoti gamtines dujas į Europą, sekmadienį pareiškė šalies naftos ministerijos pareigūnas.„Iranas nagrinėja šį klausimą, bet sprendimo dar nepriėmėme“, – pareiškė naftos viceministras Majidas Chegeni (Madžidas Čegenis), kurį cituoja oficialioji ministerijos naujienų agentūra „Shana“.„Iranas visada siekia vystyti energetinę diplomatiją ir plėsti rinką“, – pridūrė jis.Nors Irano įrodytos dujų atsargos yra vienos didžiausių pasaulyje, šalies naftos ir dujų sektorius smarkiai nukentėjo dėl JAV sankcijų, kurios buvo vėl įvestos 2018 metais, kai Vašingtonas pasitraukė iš Teherano ir galingų pasaulio valstybių branduolinio susitarimo.Pernai Vienoje prasidėjo derybos dėl 2015 metais pasirašyto susitarimo gaivinimo, tačiau jos jau ne vieną savaitę yra sustabdytos.Rusijai vasario pabaigoje surengus invaziją į Ukrainą, naftos ir dujų kainos pasaulyje smarkiai pakilo. Tai skaudžiai smogė ir Europai, nes daugelis žemyno šalių yra priklausomos nuo energijos išteklių importo iš Rusijos.Pernai Europos Sąjunga (ES) gavo apie 155 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų, o tai sudarė 45 proc. jos importo.Irano naftos viceministras taip pat patvirtino, kad Teheranas ir Bagdadas prieš kelias savaites pasirašė susitarimo memorandumą, pagal kurį Iranas padidins dujų eksportą į Iraką.„Dujų eksportas iš Irano padidėjo ir šiame memorandume buvo nustatyta, kad Irako 1,6 mlrd. JAV dolerių skola Iranui bus sumokėta iki gegužės pabaigos“, – pridūrė M. Chegeni.Nors Irakas pats turi didelių dujų atsargų, dėl dešimtmečius trukusio karo, menkų investicijų ir sankcijų šalis yra priklausoma nuo dujų importo iš Irano, iš kurio gauna trečdalį reikalingo dujų kiekio.

Kyjivas giria Berlyną už ginklų tiekimąUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį pagyrė Vokietiją už sukurtą „precedentą“ ir įveiktą „psichologinį barjerą“, kuris trukdė tiekti Kyjivui sunkiąją ginkluotę.„Buvo sukurtas precedentas. Įveiktas pirmasis psichologinis barjeras (dėl ginklų perdavimo Ukrainai)“, – pareiškė D. Kuleba feisbuke paskelbtame vaizdo įraše savo vizito Berlyne metu.Berlynas, anksčiau delsęs skirti sunkiosios ginkluotės su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, dabar didina siunčiamų ginklų kiekius ir perduos Kyjivui vokiškų savaeigių haubicų.D. Kuleba pažymėjo, kad Vokietija ukrainiečių kariams organizavo artilerijos mokymus.„Tai labai svarbi akimirka mūsų santykiams, nes tai bus pirmieji sunkieji ginklai, kuriuos Vokietija netrukus perduos Ukrainai“, – pareiškė jis.Vokietija praėjusią savaitę pareiškė nusiųsianti Ukrainai septynias savaeiges haubicas „Panzerhaubitze 2000“, kurios, pasak D. Kulebos, bus panaudotos „priešui sutriuškinti“.Ukrainos diplomatijos vadovas sakė aptaręs, kokie kiti ginklai galėtų būti perduoti Kyjivui, bet „galutinį sprendimą vis vien priims vokiečiai“.Didesnių ginklų kiekių siuntimą Ukrainai D. Kuleba Vokietijos sostinėje taip pat aptarė su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu).„Daugiau ginklų ir kita pagalba vyksta į Ukrainą“, – parašė jis tviteryje ir paskelbė savo susitikimo su JAV pareigūnu nuotrauką.Ukrainos URM vadovas taip pat pareiškė, kad Vokietija priėmė „politinį sprendimą“ atsikratyti savo energetinės priklausomybės nuo Maskvos.„Man susidaro įspūdis, kad esminis politinis sprendimas, jog Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų yra milžiniška problema ir kad ši priklausomybė turi pasibaigti, toks sprendimas buvo priimtas“, – pažymėjo jis.Vokietija yra „viena iš pagrindinių šalių, kurios realiai siekia rusiškos naftos embargo“, nors dar neseniai manė, kad tai „neįmanoma“, pridūrė Ukrainos ministras.

Stoltenbergas: Turkija neblokuos Suomijos ir Švedijos narystės NATONATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nusiteikęs optimistiškai, kad Turkijos nuogąstavimai dėl Švedijos ir Suomijos narystės Aljanse bus greitai išsklaidyti. Turkija pareiškė, kad neketina blokuoti Suomijos ir Švedijos įstojimo į NATO, sakė J. Stoltenbergas sekmadienį pasibaigus neformalioms NATO užsienio reikalų ministrų konsultacijoms Berlyne. Jis teigė esąs „tikras“, kad NATO ras bendrą pozicija, jei Suomija ir Švedija pateiks paraiškas.J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO gerbs „bet kokį“ Suomijos ir Švedijos sprendimą dėl narystės NATO. Suomija sekmadienį oficialiai nusprendė teikti NATO paraišką dėl prisijungimo. Panašaus Švedijos sprendimo tikimasi dar sekmadienį. Abiejose šalyse šiam žingsniui dar turi pritarti parlamentai.

NATO generalinis sekretorius: Ukraina gali laimėti karą su Rusija Ukraina gali nugalėti invaziją surengusią Rusiją, sekmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, paraginęs aljanso nares ir toliau siųsti karinę pagalbą Kyjivui.„Ukraina gali laimėti šį karą. Ukrainiečiai drąsiai gina savo tėvynę“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad „mes privalome ir toliau didinti bei išlaikyti savo ... paramą Ukrainai“.Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) pažymėjo, kad NATO šalys yra pasirengusios karinę pagalbą Ukrainai teikti tol, kol Kyjivui to reikės siekiant atremti Rusijos invaziją.„Mes sutinkame, jog neturime mažinti ir nemažinsime savo nacionalinių pastangų, ypač susijusių su karine parama, tol, kol Ukrainai reikės šios paramos savo šalies savigynai“, – pareiškė ji per NATO susitikimą Berlyne.

Stoltebergas: Suomijos, Švedijos noras įstoti į NATO rodo, kad „agresija nenaudinga“Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą įrodys, kad „agresija yra nenaudinga“, sekmadienį pareiškė aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.„Jų narystė padidins mūsų bendrą saugumą, parodys, kad NATO durys yra atviros ir kad agresija yra nenaudinga“, – pareiškė jis reporteriams per aljanso susitikimą Berlyne.Kiek anksčiau sekmadienį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin) per spaudos konferenciją paskelbė, kad šalies vyriausybė priėmė istorinį sprendimą įstoti į NATO.Tokį pat žingsnį artimiausiu metu ketina žengti ir kaimyninė Švedija. Dienraštis „Svenska Dagbladet“ sekmadienį pranešė, kad Švedijos vyriausybė jau antradienį planuoja pateikti NATO oficialią paraišką priimti šalį į Vakarų gynybos aljansą.Tuo tarpu J. Stoltenbergas taip pat pareiškė esąs tikras, kad Turkijai rūpestį keliantys klausimai dėl numatomo Švedijos ir Suomijos stojimo į aljansą bus išspręsti.„Esu tikras, kad mes sugebėsime rasti bendrą pagrindą, pasieksime sutarimą dėl to, kaip spręsti su naryste susijusius klausimus“, – pareiškė jis reporteriams ir pridūrė palaikantis ryšį su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu).Turkija jau seniai kaltina Šiaurės valstybes ir ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, priglobiant ekstremistines kurdų grupuotes ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkus. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.Kartu Ankara yra davusi suprasti, kad yra pasirengusi aptarti šiuos klausimus su būsimomis NATO kandidatėmis.

Rusijos teigimu, Ukrainai apšaudžius Belgorodo regioną sužeistas civilisRusijos Belgorodo regionas netoli Ukrainos sienos vėl praneša buvęs apšaudytas iš kaimyninės šalies. Per Zerdos kaimo apšaudymą sužeistas vienas civilis, sekmadienį žinių kanale „Telegram“ pranešė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Sužeistam gyventojui esą suteikta medicininė pagalba.Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą. Nuo tada pasienyje vis pasitaiko incidentų. Praėjusią savaitę V. Gladkovas kalbėjo apie vieną žuvusįjį ir kelis sužeistuosius per Solochio kaimo apšaudymą.Nepriklausomai patvirtinti duomenų nėra galimybių. Pasienio regionai, įskaitant Kurską, Brianską ir Voronežą jau ne kartą pranešė apie apšaudymą iš Ukrainos pusės. Ukraina paprastai neigia šaudžiusi į taikinius - amunicijos sandėlius ar degalų saugyklas didžiojoje kaimynėje.Rusija pagrasino, kad raketomis taikysis į vadavietes Ukrainos sostinėje Kyjive, jei apšaudymai nesiliaus.

Ukraina: iki šiol žuvo apie 27 400 rusų kariųUkrainos užsienio reikalų ministerija nurodo, kad nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną žuvo apie 27 400 rusų karių.Tviteryje paskelbtoje diagramoje ministerija pateikia ir sunaikintos karinės įrangos bei ginklų sistemų skaičius. Šiais duomenimis, Rusijos pajėgos, be kita ko, neteko 200 lėktuvų, 164 sraigtasparnių ir 1 220 tankų. Duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.

Zelenskis pasirašė įstatymą dėl prorusiškų partijų uždraudimoUkrainoje bus uždraustos Rusijos karą remiančios partijos. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė gegužės pradžioje priimtą atitinkamą įstatymą, pranešė Ukrainos parlamentas.Įstatymas įsigalioja praėjus dienai po oficialaus jo paskelbimo. Draudimas, pavyzdžiui, palies partijas, kurios pateisina ar neigia Rusijos karą prieš Ukrainą.Jau kovą Ukrainos institucijos sustabdė keliolikos ryšių su Rusija turinčių partijų veiklą.Rusijos pajėgos vasario 24-ąją įsiveržė į Ukrainą.

Rusija atakavo karinius taikinius Vakarų UkrainojeRusijos ginkluotosios pajėgos, Ukrainos duomenimis, po kelių dienų pertraukos Lvivo regione šalies vakaruose vėl raketomis apšaudė karinę infrastruktūrą. Po sekmadienio rytą vykusių atakų apie žuvusiuosius ar sužeistuosius duomenų nėra, „Telegram“ kanale pranešė karinės administracijos vadovas Maksymas Kozyckis. Nustatinėjamas sunaikinimų mastas. Visiškai sugriautas vienas objektas netoli Javorivo.Tai buvo pirmas kartas per maždaug savaitę, kai regione netoli Lenkijos sienos aidėjo oro pavojaus sirenos. Rusų pajėgos kol kas puolimo nekomentavo.Gynybos ministerija Maskvoje pranešė, kad per oro smūgius naktį smogta dviem Ukrainos vadavietėms, 11 dalinių susitelkimo vietų ir 4 amunicijos sandėliams. Taikiniai esą buvo Donecko srityje Rytų Ukrainoje. Iš artilerijos apšaudytos dar šešios vadavietės ir 123 dalinių ir technikos pozicijos, sakė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. „Sunaikinta“ 150 ukrainiečių kovotojų.Rusijos oro gynyba, be kita ko, Luhansko, Donecko srityse ir apie Gyvačių salą Juodojoje jūroje numušė 15 dronų, teigė I. Konašenkovas. Charkivo ir Chersono srityse paleistos raketos. Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų nėra galimybės.

NATO: Rusijos puolimas Ukrainoje atrodo išsikvepiantisRusijos kariuomenės puolimas Ukrainoje atrodo išsikvepiantis, sekmadienį pareiškė vienas aukšto rango NATO pareigūnas, taip pat išreiškęs viltį, kad Kyjivas šį karą laimės.NATO šalių diplomatijos vadovai sekmadienį Berlyne aptars tolesnę paramą Ukrainai, taip pat Suomijos, Švedijos ir kitų šalių pastangas įstoti į Vakarų karinį aljansą, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei.„Rusijos brutali invazija praranda pagreitį, – žurnalistams sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana (Mirčia Džoanė). – Žinome, kad su Ukrainos žmonių ir kariuomenės drąsa ir su mūsų pagalba Ukraina gali laimėti šį karą.“M. Geoana pirmininkauja susitikimui Berlyne, nes NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šiuo metu sveiksta po koronaviruso infekcijos. Pasak pareigūno, Ukrainos rėmėjai yra „vieningi – esame stiprūs, toliau padėsime Ukrainai laimėti šį karą“.Vienas iš svarbiausių susitikimo Berlyne klausimų – Aljanso, dabar turinčio 30 narių, plėtros planai.Suomija ir Švedija jau atliko pirmųjų žingsniu stojimo į bloko link, o Sakartvelas vėl atnaujino šias diskusijas, nors Maskva perspėja, kad kaimyninės šalys dėl to sulauks pasekmių.„Suomija ir Švedija jau yra artimiausios NATO partnerės“, – pabrėžė M. Geoana ir išreiškė viltį, kad sąjungininkai Helsinkio ir Stokholmo siekius įvertins teigiamai.Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė, kad jos šalis ir kitos bloko narės per šeštadienį surengtą vakarienę aiškiai išsakė poziciją, kad Suomijos ir Švedijos priėmimas turėtų vykti paspartinta tvarka.“Jeigu šios dvi šalys nuspręs įstoti, jos galės įstoti labai greitai“, – pažymėjo ji.Danijos užsienio reikalų ministras savo ruožtu atmetė nuogąstavimus, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino skelbiami perspėjimai gali sutrukdyti Aljansui priimti naujų narių.„Kiekviena Europos šalis turi fundamentalią teisę pati rinktis savo saugumo planus“, – žurnalistams sakė Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas).„Dabar matome pasaulį, kuriame pagrindinis demokratijos priešas yra Putinas ir mąstysena, kuriai jis atstovauja“, – pridūrė danų diplomatijos vadovas. Anot jo, NATO taip pat palaikys kitas šalis, įskaitant Sakartvelą, kurias Rusija stengėsi „paversti savo įrankiais“.Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) pažymėjo, kad NATO narės sekmadienį taip pat aptars saugumo reikalus už Europos ribų. Šis jos komentaras atspindi didėjantį demokratinių šalių susirūpinimą dėl stiprėjančios Kinijos.„Gindami euroatlantinį saugumą taip pat turime rūpintis Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumu“, – sakė L. Truss.NATO ministrų susitikimas vyksta po anksčiau šią savaitę Vokietijoje įvykusio Didžiojo septyneto (G-7) diplomatijos vadovų susitikimo. Per jį pareigūnai išsakė tvirtą palaikymą Ukrainai ir perspėjo, kad Rusijos vykdoma grūdų eksporto per Ukrainos uostus blokada gali sukelti pasaulinę maisto krizę.

Rusijos pajėgos pirmąkart bombardavo „Azovstal“ fosforo arba padegamosiomis bombomisRusijos pajėgos, atakuojančios metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksą, paskutinę Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio gynėjų tvirtovę, pirmąkart panaudojo fosforo arba kitokias padegamąsias bombas, sekmadienį naujienų agentūra „Unian“ citavo miesto mero patarėją Petro Andriuščenką.„Mariupolis. „Azovstal“. Ir vėl – iš dangaus, jūros ir sausumos. Vakar okupantai pirmąkart panaudojo prieš Mariupolio gynėjus padegamąsias ar fosforo bombas (išvadas palikime specialistams“, – savo žinutėje platformoje „Telegram“ rašė P. Andriuščenka.Pasak jo, Rusijos pajėgos pranešė naudojusios padegamuosius šaudmenis 9M22S, kurių degimo temperatūra siekia 2–2,5 tūkst. Celsijaus laipsnių ir kurių užgesinti beveik neįmanoma.„Azovstal“ yra paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo židinys nuniokotame uostamiestyje, o šios įmonės likimas įgavo simbolinę reikšmę nuo Rusijos invazijos pradžios. Komplekso gynybai vadovaujančio pulko „Azov“ ir kitų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinių kariai jau daugelį savaičių iš požeminių tunelių priešinasi įsiveržusioms Rusijos pajėgoms, rengiančioms didelio masto bombardavimus ir kitokias atakas.„Pragaras nusileido ant žemės. Į „Azovstal“. Neįtikėtina, kaip laikosi mūsų gynėjai“, – savo žinutėje pridūrė P. Andriuščenka, taip pat paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ant dūmų apgaubtos gamyklos krinta padegamųjų užtaisų ugnies kaskados.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad „Azovstal“ komplekse apsiaustus Ukrainos karius stengiamasi gelbėti visomis įmanomomis priemonėmis, įtraukiant įtakingus tarpininkus ir valstybes. Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas pripažįsta turintis per mažai pajėgų, kad galėtų surengti didelį puolimą blokuojamam Mariupoliui išvaduoti.Premjero pavaduotoja Iryna Vereščuk gegužės 11-ąją sakė, kad „Azovstal“ komplekse tikriausiai dar yra likę apie tūkstantis karių, iš jų pusė – sunkiai sužeisti.Ketvirtadienį ji nurodė, kad vyksta derybos dėl 38 sunkiai sužeistų karių evakuacijos.Penktadienį V. Zelenskis pranešė, kad Ukraina siūlo Rusijai įvairius mechanizmus, kurie leistų išvesti ukrainiečių karius iš „Azovstal“ ir kad Suomijos prezidentas Sauli Niinisto per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptars šį reikalą.

Kyjivas pervadino sovietinių laikų paminkląDėl Rusijos invazijos į Ukrainą sostinė Kyjivas pervadino žinomą sovietinių laikų paminklą, kuris turėjo simbolizuoti glaudžius santykius su Maskva. Tautų draugystės paminklas nuo šiol vadinsis Ukrainiečių tautos laisvės paminklu, „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.Praėjusį mėnesį miesto valdžios sprendimu buvo demontuotos šiam monumentui priklausiusios rusų ir ukrainiečių darbininkų statulos. „Ne be pastangų, tačiau abiejų darbininkų sovietinė skulptūra šiandien vakare demontuota“, - tada pareiškė V. Klyčko. Pradžioje krito rusų darbininko galva, sakė jis. Demontavimas esą nebuvo lengvas, tačiau galiausiai pavyko. Tai turi simbolinę galią. „Turime išvyti iš savo šalies priešą ir rusų okupantą“, - pažymėjo V. Klyčko.Kyjive neliks ir kitų sovietmečio monumentų. Miesto valdžia yra sudariusi atitinkamą daugiau kaip 40 paminklų ir atminimo lentų sąrašą.Dabar pervadintas 35 metrų aukščio paminklas Kyjivo centre iškilo 1982 metais.

Medvedevas: Rusijai nusispjauti ant G7 pareiškimųBuvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas su sarkazmu ir kritika reagavo į G7 šalių Ukrainai pareikštą paramą. „Švelniai paakius: mūsų šaliai nusišvilpti į tai, kad G7 nepripažins naujų sienų“, - taip jis šeštadienį savo „Telegram“ kanale komentavo G7 valstybių pareiškimą „niekada“ nepripažinti sienų pakeitimų, kurių Rusija siekia karinė jėga.Šiuo atveju svarbi tik ten gyvenančių žmonių nuomonė, pabrėžė D. Medvedevas. Jau kelias savaites spėliojama apie referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos Maskvai ištikimų pajėgų užimtose Ukrainos dalyse. Eksprezidentas paminėjo Kosovą, kuris Kremliui yra precedentas galimam sienų perstumdymui.G7 pažadą toliau tiekti ginklus Ukrainai D. Medvedevas pavadino „užslėpto karo pieš Rusiją“ tęsimu, o planuojamą priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių mažinimą – žmonių G7 šalyse, kurios dabar mokės didesnes kainas, kad paremtų „korumpuotą režimą Ukrainoje, apiplėšimu“. Apskritai D. Medvedevas G7 susitikimo pareiškimus kritikavo kaip „melagingus“.Buvęs Rusijos prezidentas, kuris per savo kadenciją buvo laikomas liberalesniu už dabartinį Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną, nuo karo pradžios pasižymėjo virtine aštrių pareiškimų Vakarų ir Ukrainos atžvilgiu. Jis, pavyzdžiui, palygino Ukrainą su nacistine Vokietija ir neigė jos teisę egzistuoti, grasino Vakarų koncernų nusavinimu Rusijoje, o Švedijos ir Suomijos narystės NATO atveju – branduolinio ginklo dislokavimu Rusijos Baltijos jūrose regione.

Zelenskis: padėtis Donbase „labai sudėtinga“Padėtis Rytų Ukrainos Donbaso regione, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, lieka labai sudėtinga. Rusų daliniai mėgina ten „pasiekti bent kažkokią pergalę“, sakė jis naktį į sekmadienį paskelbtame vaizdo įraše. 80-ąją dieną po invazijos tai atrodo „ypač beprotiška“.Rusų pajėgos koncentruoja savo atakas į Rytų Ukrainą, kai joms nepavyko Kyjivo puolimas. V. Zelenskis neabejojo: „Žingsnis po žingsnio priversime okupantus palikti mūsų šalį“.

Didelė automobilių vilkstinė su pabėgėliais iš Mariupolio pasiekė ZaporižiąDidelė automobilių kolona su pabėgėliais iš Mariupolio saugiai pasiekė Ukrainos kontroliuojamą Zaporižios miestą, praneša agentūra „Reuters“.Pabėgėliai prieš tai turėjo savo jėgomis išvykti iš Mariupolio ir vieni pasiekti Berdianską, esantį už 80 km toliau į vakarus. Iš čia jie keliavo 200 km į Zaporižią.Mariupolio mero patarėjas sakė, kad koloną sudarė nuo 500 iki 1 000 automobilių. Tai esą buvo didžiausia evakuacija iš miesto nuo Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 d.

Ruošiasi naujiems mūšiamsUkrainos pajėgos Luhansko srityje ruošiasi dviems dideliems rusų puolimams. Apie tai pranešė Luhansko srities vadovas Sergejus Gaidajus.„Ruošiamės dviem dideliems rusų išpuoliams prieš Severodonetską ir proveržiui maršrute Lisichanskas-Bachmutas iš Popasnos ir Belogorovkos“, – sakė S. Gaidajus.Jis taip pat pridūrė, kad regione buvo atnaujinta evakuacija, šiandien iš Severodonecko ir Vrubivkos išvežti 25 žmonės.

Iš Mariupolio išvyko didelė kolona automobiliųKaip savo „Twitter“ paskyroje rašo naujienų šaltinis „Euromaidan Press“, iš Mariupolio galėjo išvykti didelė automobilių kolona.Remiamasi „Telegram“ žinute iš paskyros, susijusios su apgulto miesto valdžios institucijomis. Žinutėje teigiama, kad į Zaporižios miestą leista išvykti nuo 500 iki 1 tūkst. automobilių.Teigiama, kad rusų kariai jiems 3 dienas neleido išvykti.

Gegužės 14 dieną svarbiausi mūšiai vyko Luhansko regioneVidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka informavo, kad mūšiai vyko ties Severskij Donec upe. Ją jau ne pirmą kartą bando įveikti Rusijos pajėgos. Pasak patarėjo, Rusijos pajėgos nori apsupti Ukrainos gynybos pozicijas Donbaso regione.„Jiems nepavyko, bet pačios svarbiausios ir nuožmiausios kovos dabar susitelkusios ten“, – sakė V. Denisenka.

Rusai „iš dalies laimi“ Donecko miesto pakraščiuoseKaip rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje, rusų kariai „iš dalies laimi“ Donecko miesto pakraščiuose, o kitose teritorijose rusų pajėgos persigrupuoja arba išlaiko tas pačias pozicijas.Ukraina teigia, kad Vladimiro Putino pajėgos persigrupuoja Slovjansko, Lymano ir Severodonecko srityse ir iš esmės laiko savo pozicijas Charkivo apylinkėse.Taip pat rusų kariai ir toliau gausiai apšaudo „Azovstal“ gamykloje esančius karius.

Planuojamas „referendumas“ dėl Mariupolio prisijungimo prie RusijosUkrainos pareigūnai informuoja, kad Maskva ruošiasi Mariupolyje surengti referendumą dėl miesto prisijungimo prie Rusijos. Manoma, kad įvyks panašus scenarijus kaip ir Pietų Osetijoje.Tremtyje veikiančio uostamiesčio mero patarėjas Petro Andriuščenka sakė, kad šaltiniai tarp tų, kurie liko griuvėsiais virtusiame mieste, mano, jog buvo ruoštasi balsuoti dėl uostamiesčio ateities, net kai gyventojai liko be maisto ir vandens.Mariupolio – pajūrio miestas, kuriame kažkada gyveno 400 000 žmonių – griuvėsiai didžiąja dalimi yra užimti Rusijos, nors net 2000 Ukrainos kareivių laikosi „Azovostal“ plieno gamykloje. Jie yra nuolat apšaudomi.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Rostislavas Smirnovas interviu „24 kanalui“ sakė, kad Ukraina jau karą laimėjo strategiškai, tačiau Rusijos pradėtas karas nesibaigia. Anot ministro patarėjo, Ukrainos kariuomenė turi daug privalumų ir išteklių, todėl esą pergalė neišvengiama. R. Smirnovas teigia, kad Ukraina gauna pagalbos iš kitų šalių, o Rusija ne.

Ukrainos „Vostok“ grupuotės kariai teigia per pastarąją parą nukovė iki 80 Rusijos karių. Apie tai savo Facebook puslapyje pranešė OTU „East“. Ši informacija kol kas nėra patvirtinta nepriklausomų šaltinių.

„Ukrinform“: Maskvoje oficialiai pripažintų žuvusiais kariškių – 420 kartų mažiau negu BuriatijojeOficialiais Rusijos statistikos duomenimis, pirmąją vietą pagal gyvosios jėgos nuostolius kare Ukrainoje užima Buriatija, o štai Maskvos ir Sant Peterburgo nuostoliai mažiausi.Tai šeštadienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denisenka, praneša „Ukrinform“.„Mes apskaičiavome nuostolių koreliaciją priklausomai nuo regiono. Pirmoji vietą pagal oficialius nuostolius tenka Buriatijai – 99 žuvusieji 100 tūkstančių gyventojų. Po to eina Dagestanas ir kai kurie kiti regionai. Bet įdomiausia – kur nuostoliai mažiausi. O jie mažiausi Jamalo nencų apygardoje, bet daugelio šio regiono gyventojų tiesiog negalima šaukti į armiją. Antroje ir trečioje vietose – Maskva ir Sankt Peterburgas. Oficialiai pripažintų mirčių skaičius Maskvoje – 420 kartų mažesnis negu Buriatijoje. Tai – 2-3 žmonės 15-16 mln. gyventojų. Panašūs ir Sankt Peterburgo rodikliai“, - sakė V. Denisenka.Anot Ukrainos pareigūno, jei iš šių miestų žmonės ir siunčiami į karą, tai stengiamasi, kad jie nepatektų į priešakines linijas, o jei žūsta Ukrainos teritorijoje, tai jie skelbiami dingusiais be žinios.Pasak V. Denisenkos, šitaip daroma todėl, kad Putinas ir jo aplinka supranta: visos revoliucijos prasideda sostinėse.Šeštadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 27,2 tūkst. okupantų rusų.

Į Odesos paplūdimį audra išmetė rusų minąŠeštadienį Odesoje audra į krantą išmetė rusų miną. Tai pranešė Odesos srities karinės administracijos viršininkas Maksimas Marčenka, kurį cituoja „Unian“.„Per audrą į Odesos paplūdimį išmesta priešo jūrų mina“, - pareiškė pareigūnas.Pasak jo, sekmadienį išminuotojai ją sunaikins vietoje, pakrantėje. Toks sprendimas priimtas todėl, kad kitaip neutralizuoti sprogmens neįmanoma.M. Marčenka dar kartą paragino odesiečius nesilankyti paplūdimiuose, kadangi tai pavojinga gyvybei.

Pasibaisėjo rusų karių elgesiu MariupolyjeĮ pensiją išėjęs buvęs JAV armijos vadas Europoje, generolas leitenantas Markas Hertlingas savo „Twitter“ paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip nedrausminga rusų tanko įgula Mariupolyje važiuoja per civilines transporto priemones. Spėjama, kad jie tai daro savo malonumui. M. Hertlingas sako, kad tokiems kariams skelbtų karo lauko teismą.Į pensiją išėjęs generolas leitenantas pasidalino vaizdo įrašu, kuris turi prierašą ukrainiečių kalba: „Mariupolį smagiai užėmusios šiukšlės šaudo į namus ir tankais traiško vietinių automobilius. Akivaizdu, kad rusai atėjo ne ginti, o plėšti, žudyti ir naikinti. Gynėjai taip nesielgia“.https://twitter.com/MarkHertling/status/1525516360834498561?ref_src=twsrc%5Etfw

Baltarusijoje išminuojama teritorija, kurioje anksčiau buvo dislokuoti Rusijos kariškiaiBaltarusijoje išminuojama teritorija, kurioje anksčiau buvo dislokuoti Rusijos kariuomenės daliniai. Tai šeštadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestine.Gautomis žiniomis, išminavimo darbai vyksta Gomelio srityje.

Nuo karo pradžios Rusija Ukrainoje paleido mažiausiai 2100 raketų. Tai JT Saugumo Tarybos posėdyje pranešė Ukrainos atstovas JT Serhijus Kyslycia. Baltarusijos stebėjimo grupės „Gayun“ duomenimis, nuo karo pradžios iš Baltarusijos į Ukrainą buvo paleistos mažiausiai 633 kovinės galvutės, rašo unian.net.

Unian.net skelbia, kad Donecko srities gyventojai perspėjami, jog artimiausiomis dienomis visame regione gali pritrūkti dujų.

Unian.net praneša, kad po ilgo laiko tarpo pavyko evakuoti žmones iš Severodonecko. Kaip teigia Luhansko srities karinės administracijos pirmininkas Serhijus Haidajus, pavyko evakuoti 17 žmonių, iš jų – 3 vaikai. https://twitter.com/unian/status/1525488597792694274?ref_src=twsrc%5Etfw

Turkija siūlo sužeistiems „Azovstal“ gamykloje esantiems kovotojams evakuacijos maršrutą jūraTurkija pasiūlė atlikti sužeistų Ukrainos kovotojų, įstrigusių Mariupolio „Azovstal“ plieno gamykloje, evakuacijos jūra misiją.Prezidento Tayyipo Erdogano atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas naujienų agentūrai Reuters sakė, kad R. T. Erdoganas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį planą aptarė prieš dvi savaites ir kad jis tebėra „svarstomas“.Pagal planą kariai būtų nugabenti apie 64 km pakrante per sausumą į Berdianską, kur Turkijos laivas nugabentų juos į Stambulą kitoje Juodosios jūros pusėje.„Jei tai įmanoma padaryti taip, mes džiaugiamės galėdami tai padaryti. Esame pasirengę“, – sakė I. Kalinas.„Tiesą sakant, mūsų laivas yra pasirengęs atgabenti sužeistus karius bei kitus civilius į Turkiją“.Visgi šių karių evakuacija jau seniai yra viena iš Rusijos ir Ukrainos derybų temų. I. Kalinas sakė, kad Rusijos pozicija „kinta kiekvieną dieną“.

Į Kyjivą atvyko ypatinga delegacija iš JAVĮ Kyjivą susitikti su prezidentu Volodomyru Zelenskiu atvyko JAV Kongreso delegacija, kuriai vadovauja JAV Senato mažumos lyderis Mitchas McConnellas. Savo „Instagram“ paskyroje V. Zelenskis teigė, kad šis vizitas „yra stiprus JAV Kongreso ir Amerikos žmonių paramos Ukrainai ženklas“.„Dėkojame už jūsų lyderystę, padedant mums kovoje ne tik už mūsų šalį, bet ir už demokratines vertybes bei laisves. Mes tai labai vertiname“, – rašė V. Zelenskis.

Ukrainiečių pergalė CharkiveKaip skelbia BBC, Charkivo apylinkių besitraukiantys rusai paliko „atsisveikinimo dovaną“ – subombardavo Dergachi kultūros rūmus. Visgi, tai veikiausiai paskutinis pastatas, kurį šioje teritorijoje ištiks tos likimas – ne veltui Charkivas yra vadinamas tvirtove. Šis miestas atlaikė du mėnesius nuolatinio bombardavimo.Miesto meras Ihoris Terekhovas BBC sakė, kad žmonės pradeda grįžti ir kad mūšis čia buvo laimėtas.„Charkivo miesto viduje rusų kariuomenės nebuvo, Rusijos tankus ir šarvuotas kovos mašinas naikino Ukrainos naikintuvai. Charkivo teritorinės gynybos ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pastangomis rusai dabar pasitraukė toli nuo miesto – link sienos“, – sakė M. Terechovas.Tačiau tai nėra visiškas atsitraukimas, kaip matėme aplink Kijevą. Rusijos pajėgos laikys linijas šiek tiek toliau ar persigrupuos kovai kažkur kitur.Ši pergalė Charkive nėra lūžis kare, bet tikrai yra dėl ko džiaugtis.

Turkija „neuždaro durų“ Švedijai ir Suomijai į NATOTurkijos prezidento Tayyipo Erdogano patarėjas sako, kad Turkija „neuždaro durų“ Suomijai ir Švedijai prisijungti prie NATO, rašo „Sky News“.Visgi vyriausiasis prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas teigė, kad Turkija šį klausimą kelia „kaip nacionalinio saugumo klausimą“. Jo vertinimu, Šiaurės šalyse veikia „daug teroristinių organizacijų“. I. Kalinas išskyrė Stokholmą kaip ypač problemišką vietovę.Suomija šią savaitę jau išreiškė norą tapti NATO nare, manoma, kad jos pavyzdžių paseks ir Švedija.

Ukraina Iziume pradėjo kontrpuolimąPasak Charkovo regioninės karinės administracijos vadovo Oleho Synegubovo, Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą Iziume, informuoja BBC. Anot O. Synegubovo, Rusijos pajėgos kai kuriose kryptyse traukiasi.Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas tokios informacijos nepatvirtino.Balandžio 1 d. Rusija perėmė Iziumo miesto kontrolę ir nuo tada jį okupavo.Iziumo miesto tarybos pareigūnas Maksimas Strelnikas anksčiau BBC sakė, kad, jo vertinimu, 80 proc. miesto buvo sunaikinta. Jis mano, kad Iziumo mieste likę nuo 10 000 iki 15 000 civilių.

Lavrovas: Vakarai Rusijai paskelbė „visišką hibridinį karą“Kaip skelbia „Sky News“, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Vakarai Rusijai paskelbė „visišką hibridinį karą“.S. Lavrovas pridurė, kad sunku nuspėti, kiek ilgai truks konfliktas su Vakarais. Anot jo, pastangos izoliuoti Rusiją yra „pasmerktos“. „Vakarų politikai turėtų suprasti, kad jų pastangos izoliuoti mūsų šalį yra bergždžios“, – teigė S. Lavrovas.

G-7 ragina Baltarusiją liautis talkinti Rusijos agresijai prieš UkrainąDidžiojo septyneto (G-7) šalys šeštadienį paragino Baltarusiją liautis remti Rusijos karą Ukrainoje.„Raginame Baltarusiją liautis sudarinėti galimybę Rusijos agresijai ir laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų“, – sakoma G-7 užsienio reikalų ministrų pareiškime, paskelbtame po tris dienas šiaurės Vokietijoje trukusių derybų.

Didysis septynetas žada išplėsti sankcijas svarbiems Rusijos ekonomikos sektoriamsDidžiojo septyneto (G-7) šalys šeštadienį pažadėjo išplėsti sankcijas Rusijai, kad jos apimtų šiai šaliai itin svarbius sektorius, taip pat perspėjo Kiniją netrukdyti įgyvendinti priemones, kuriomis Maskva baudžiama už savo invaziją Ukrainoje.„Dar kartą patvirtiname savo ryžtą toliau didinti ekonominį ir politinį spaudimą Rusijai, toliau veikiant vieningai“, – sakoma G-7 pranešime. Turtingųjų šalių klubas pridūrė „išplėsiantis mūsų sankcijų priemones, kad jos apimtų sektorius, nuo kurių Rusija ypatingai priklausoma“.

Rumunijos ambasada atnaujino darbą KyjiveRumunijos užsienio reikalų ministras Bogdanas Aurescu šeštadienį pranešė, kad jo šalies ambasada atnaujino darbą Kyjive, informuoja portalas „eurointegration.com.ua“.„Labai džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad nuo šiandien Rumunijos ambasada Kyjive atnaujino savo veiklą. Rumunija visiškai remia savo partnerę Ukrainą jos narsioje kovoje už laisvę!“, - parašė ministras tviteryje.Rumunija laikinai nutraukė savo ambasados Kyjive darbą vasario 26 d., Rusijai įsiveržus į Ukrainą.Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad, gegužės 13 d. duomenimis, savo darbą Kyjive jau atnaujino 37 užsienio atstovybės.Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.

Mariupoliui gresia didelė epidemijaMariupoliui gresia didelė epidemija, kuri gali pareikalauti tūkstančių miesto gyventojų gyvybių. Infekcinė katastrofa užblokuotą Mariupolį gali ištikti todėl, kad mieste trūksta vandens, sugadinta kanalizacijos sistema, o namų griuvėsiuose yra daug lavonų.Tai pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados įgaliotinė žmogaus teisėms Liudmila Denisova, praneša portalas „rbc.ua“.„Didžiausia Mariupolio problema – švaraus geriamojo vandens stygius, mieste jo nėra. Be to, susiklostė kritinė situacija dėl trūkusių kanalizacijos tinklų. Gresia pavojus, kad nešvarumai atsidurs miesto gatvėse ir jūroje“, - sakė pareigūnė.Be to, anot L. Denisovos, epidemijos grėsmę didina ir namų griuvėsiuose pūvantys kūnai.„Uždarius humanitarinius koridorius, daugelis žmonių, laukę evakuacijos miesto apylinkėse, vėl grįžta gyventi į Mariupolį“, - konstatavo įgaliotinė.Kaip jau buvo pranešta, maždaug 100 tūkstančių Mariupolio gyventojų gresia nuolatinis pavojus užsikrėsti cholera, dizenterija ir kitomis infekcinėmis ligomis.

Ukrainos kariuomenė: Rusijos kariai traukiasi iš CharkovoUkrainos kariuomenė pranešė, kad Rusijos kariai traukiasi iš antrojo Ukrainos miesto Charkovo. Į jį įsiveržusios Rusijos pajėgos regioną smarkiai bombardavo kelias pastarąsias savaites. Ukrainos generalinis štabas šeštadienį teigė, kad rusai traukiasi atgal ir sutelkia dėmesį į tiekimo maršrutų apsaugą, kai buvo pradėti minosvaidžių, artilerijos ir oro antskrydžiai prieš Donecko sritį toliau į pietus.Gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sakė, kad Ukraina „žengia į naują – ilgalaikę – karo fazę“.Rusijos „pagrindinis tikslas – nustatyti visišką Donecko, Luhansko ir Chersono sričių teritorijos kontrolę ir užtikrinti sausumos koridoriaus su laikinai okupuotu Ukrainos Krymu stabilumą“, šeštadienį rašoma Generalinio štabo kasdienėje ataskaitoje.

Ukrainiečiai grįžta į CharkovąUkrainos rytuose esančio Charkovo srities gubernatorius sako, kad ginkluotosios pajėgos išstumia rusus ir žmonės pradeda grįžti į savo namus.Tačiau gubernatorius Olehas Synyehubovas taip pat perspėjo, kad situacija ten vis dar pavojinga ir žmonės prieš grįždami turėtų pagalvoti apie savo saugumą.Jis pridūrė, kad Rusijos kariai regioną smarkiai užminavo. „Tai rodo, kad dar per anksti atsipalaiduoti“, – sakė jis. – „Raginu visus adekvačiai reaguoti į pavojaus signalus ir be reikalo nebūti gatvėse“.

O. Scholzas nepastebėjo jokių V. Putino pozicijos pokyčiųVokietijos kancleris Olafas Scholzas, penktadienį telefonu kalbėjęsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, teigia nepastebėjęs, kad Kremliaus šeimininko pozicija būtų pasikeitusi.Jis tai pareiškė šeštadienį paskelbtame interviu portalui „t-online“.„Ne“, - atsakė žurnalistams Vokietijos vyriausybės vadovas, paklaustas, ar pokalbio metu jis pastebėjo V. Putino pozicijos pokyčių.„Aišku viena: Rusija nepasiekė nė vieno iš karo tikslų, išvardytų jo pradžioje. Ukraina neužkariauta, ji labai sumaniai, narsiai ir pasiaukojamai ginasi. NATO neatsitraukė ir iš esmės padidino savo pajėgas rytiniame Aljanso sparne. O kai Suomija ir Švedija prisijungs prie NATO, Aljansas dar labiau sustiprės. Pati Rusijos kariuomenė patyrė didelių nuostolių, kur kas didesnių negu per Sovietų Sąjungos kampanijos Afganistane dešimtmetį“, - sakė kancleris.Anot jo, V. Putinas turėtų pamažu suvokti, kad vienintelė išeitis iš šios situacijos – susitarti su Ukraina.O. Scholzas teigė nežinąs, ar V. Putinas supranta Vakarų argumentus, kad sankcijos daro žalą Rusijai.„Vienaip ar kitaip, Rusija įspeitė save į dramatišką situaciją. Mes matome, kur veda ekonominė izoliacija. Rusijos prezidentas turi suvokti, kad jo šalis negalės turėti naudos iš pasaulio pažangos, kol nebus tikros taikos“, - pažymėjo kancleris.„Už beprotišką Putino sumanymą plėsti Rusijos imperiją Rusija ir visas pasaulis šiuo metu moka labai brangią kainą“, – pabrėžė O. Scholzas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad dėl karo pasauliui trūksta grūdų, kurių ypač reikia besivystančioms šalims.Vokietijos kancleris penktadienį per 75 minutes trukusį pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu pareikalavo kuo greičiau paskelbti paliaubas Ukrainoje, paragino gerinti humanitarinę padėtį ir siekti pažangos ieškant konflikto sprendimo diplomatinėmis priemonėmis.

Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 27,2 tūkst. rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 14 d. jau neteko apie 27,2 tūkst. kareivių. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 218 tankų, 2 934 šarvuotųjų kovos mašinų, 551 artilerijos sistemos, 195 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 88 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 200 lėktuvų, 163 sraigtasparnių, 2 059 automobilių, 13 laivų, 411 dronų, 95 sparnuotųjų raketų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Ukraina pasirengusi grąžinti Rusijai žuvusių karių kūnusUkraina yra pasirengusi grąžinti mirusių Rusijos įsibrovėlių kūnus, veikdama pagal tarptautinės humanitarinės teisės normas. Tai „Reuters“ komentavo Ukrainos civilinio ir karinio bendradarbiavimo vadovas Volodymyras Liamzinas, praneša „Ukrinform“.„Pagal tarptautinės humanitarinės teisės normas, o Ukraina griežtai jų laikosi, pasibaigus aktyviam konflikto etapui, šalys privalo grąžinti kitos šalies kariuomenės kūnus. Ukraina yra pasirengusi grąžinti kūnus agresoriui“, – sakė V. Liamzinas. Jis sakė, kad skirtinguose Ukrainos regionuose buvo keli šaldytuvai, kuriuose buvo laikomi Rusijos karių kūnai. Keli šimtai kūnų buvo laikomi netoli Kijevo esančiame objekte.Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynėjai nuo vasario 24 d. iki gegužės 13 d. nukovė apie 26,9 tūkst. Rusijos karių.

Vokietijos ministrė: pabėgėlių iš Ukrainos srautas sumažėjoFederalinė vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pareiškė, kad dabar į Vokietiją iš Ukrainos atvyksta kur kas mažiau žmonių negu karo pradžioje, praneša laikraštis „Süddeutsche Zeitung“.„Šiuo metu per dieną į Vokietiją atvyksta tik apie 2 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Kovo viduryje jų būdavo daugiau kaip po 15 tūkst. kasdien“, - sakė ji.N. Faeser pažymėjo, kad dabar kasdien per Lenkijos ir Ukrainos sieną į tėvynę grįžta apie 20 tūkst. ukrainiečių, tarp kurių – ir iš Vokietijos išvykstantys pabėgėliai. Ministrės nuomone, „dauguma žmonių grįš“ į Ukrainą.„Kai kurie liks, jeigu pamatys galimybę įsitvirtinti Vokietijos darbo rinkoje su savo kvalifikacija“, - pridūrė VRM vadovė.Vis dėlto, pasak N. Faeser, pabėgėlių priėmimas vis dar yra didelis humanitarinis iššūkis, kadangi reikia užtikrinti deramą pagalbą moterims, vaikams ir seneliams, palikusiems savo namus dėl karo. „Pabėgėliai čia labai gerai priimami“, - pabrėžė ministrė.

Per naujausią Rusijos apšaudymą sugriauta daugiau nei 50 namųPasak Ukrainos pareigūnų, daugiau nei 50 namų Ukrainos Luhansko srityje buvo sugriauti Rusijos apšaudymo metu, toliau vykstant kovoms aplink pramoninių miestų juostą.Namai buvo Popasnos ir Lisičansko apylinkėse, sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.„Jiems nereikia žmonių ir jų namų – jiems reikia tik teritorijos, kurią priešas paverčia dykuma“, – sakė S. Haidajus ir pridūrė, kad per pastarąją parą Donecko ir Luhansko srityse buvo atremta dešimt priešo atakų.

Ukraina ruošia 41 bylą dėl Rusijos karo nusikaltimųUkrainos generalinė prokurorė penktadienį pranešė, kad jos biuras rengia 41 bylą dėl Rusijos karių įvykdytų karo nusikaltimų.„Turime 41 įtariamąjį bylose, kurias būsime pasiruošę perduoti teismui, – per Ukrainos televizijos tiesiogiai transliuotą spaudos konferenciją sakė generalinė prokurorė Iryna Venediktova. – Visos jos susijusios su [Ukrainos] baudžiamojo kodekso 438-uoju straipsniu dėl karo nusikaltimų, bet šie karo nusikaltimai įvairaus pobūdžio.“„Tai ir civilės infrastruktūros bombardavimas, civilių žudymas, žaginimai ir plėšikavimas“, – pridūrė ji.Kol kas neaišku, kiek kaltinamųjų bus teisiami už akių.Penktadienį vienas Rusijos karys tapo pirmuoju Maskvos surengtos invazijos į Ukrainą nariu, stojusiu prieš teismą dėl įtariamų karo nusikaltimų.21 metų Vadimas Šišimarinas kaltinamas vasario 28 dieną, praėjus keturioms dienoms nuo invazijos pradžios, nužudęs neginkluotą 62 metų civilį, rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.V. Šišimarinas pro automobilio langą šovė iš automato į civilį, kad šis nepraneštų apie rusų karių grupę.„Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“, – nurodė Generalinė prokuratūra.Teisiamam V. Šišimarinui gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.I. Venediktova sakė, kad bylose dėl dar dviejų kaltinamųjų, kurie „fiziškai yra Ukrainoje“, kitą savaitę tikriausiai įvyks parengiamieji posėdžiai.

Rusijos kariuomenė nužudė 227 ukrainiečių vaikusRusijos kariuomenė nuo plataus masto karo pradžios nužudė 227 ukrainiečių vaikus. Apie tai savo „Telegram“ paskyroje pranešė Ukrainos Generalinė prokuratūra.„Gegužės 14-osios ryto duomenimis, Ukrainoje dėl plataus masto ginkluotos Rusijos Federacijos agresijos nukentėjo 647 vaikai. Remiantis oficialiais duomenimis, žuvo 227 vaikai, o dar 420 buvo sužeisti. Šie skaičiai nėra galutiniai, nes tęsiamas darbas siekiant juos nustatyti aktyvių karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose“, – sakoma ataskaitoje.Dauguma aukų tarp vaikų Donecko srityje – 139, Kijeve – 116, Charkove – 99, Černigove – 68, Chersone – 48, Luhanske – 45.

V. Zelenskis pranešė, kad Kyjive jau atnaujino darbą 37 užsienio atstovybėsGegužės 13 d. duomenimis, savo darbą Kyjive jau atnaujino 37 užsienio atstovybės. Tai naujausiame vaizdo kreipimesi pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja UNIAN.„Jau 37 užsienio atstovybės atnaujino savo darbą Kyjive. Ir aš dėkingas joms visoms, nes tai – 37 įrodymai, kad Ukraina tvirtai laikosi ir turi perspektyvų, skirtingai negu Rusijos Federacija. Esu įsitikinęs, kad netrukus ir kitos užsienio atstovybės grįš į Ukrainos sostinę“, - sakė valstybės vadovas.Jis taip pat pabrėžė, kad vertėtų grįžti prie darbo ir visam Ukrainos verslui, kuris dar neatnaujino veiklos, nors gali tai padaryti saugioje teritorijoje.„Užtikrinti darbo vietas ir didinti ekonominį aktyvumą dabartinėmis sąlygomis – tai irgi svarbus darbas gynybos, mūsų ateities labui“, - pareiškė V. Zelenskis.Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.

Karo studijų institutas: Ukraina tikriausiai laimėjo mūšį dėl CharkovoRusijos kariuomenė tikriausiai nusprendė visiškai pasitraukti iš savo pozicijų aplink Charkovą, susidūrusi su Ukrainos kontratakomis. Tai teigiama naujoje Karo studijų instituto (JAV) ataskaitoje, kurią skelbia UNIAN.Joje nurodoma, kad Maskva veikiausiai yra susitelkusi į tvarkingą pasitraukimą ir pirmenybę teikia rusų pargabenimui namo, o ne bando išlaikyti savo pozicijas netoli miesto.Taigi Ukraina, atrodo, laimėjo mūšį dėl Charkovo, sako analitikai.„Ukrainos pajėgos neleido Rusijos kariams apsupti Charkovo, jau nekalbant apie jo užgrobimą, o tada išvijo juos iš miesto, kaip tai darė su Rusijos kariais, bandančiais užimti Kijevą“, – sakoma ataskaitoje.Teigiama, kad šiuo metu pagrindinės rusų pastangos vis dar yra bandymai apsupti Severodonetską ir Lisichanską iš šiaurės ir pietų. Rusijos kariai, judantys iš Popasnos į šiaurę, per pastarąją parą nepadarė reikšmingos pažangos. Rusijos kariai, atvykstantys iš šiaurės į pietus, nesugebėjo kirsti Severskio Donetso upės ir patyrė triuškinančių nuostolių.Rusams gali trūkti papildomos naujos kovinės galios, kad kompensuotų šiuos nuostolius ir tęstų puolimą pakankamai dideliu mastu, kad užbaigtų apsuptį, nors tikėtina, kad jie ir toliau bandys tai padaryti.

Zelenskis: Ukraina jau atsikovojo 1015 gyvenviečiųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina penktadienį iš Rusijos pajėgų atkovojo šešias gyvenvietes, o nuo konflikto pradžios vasarį – iš viso 1 015 gyvenviečių.„Mes ir toliau atkuriame deokupuotas Ukrainos teritorijas. Šiandien 1015 gyvenviečių buvo susigrąžintos, tai yra dar šešios per pastarąją 24 valandas“, – sakė jis savo naktiniame kreipimesi.Kiek tiksliai teritorijos sudaro šios gyvenvietės, neaišku. V. Zelenskis apibūdino kitus Ukrainos kariuomenės laimėjimus šiose srityse.„Ten grąžiname elektrą, vandentiekį, ryšius, transportą, socialines paslaugas“, – sakė jis.Jis taip pat pareiškė, kad vyksta „laipsniškas Charkovo srities išlaisvinimas“ ir tai įrodo, kad Ukraina „nieko nepaliks priešui“.

Ukraina veda sunkias derybas su Rusija dėl visų Ukrainos gynėjų išvežimo iš „Azovstal“ Apie tai „Telegram“ rašė Ukrainos viceministrė Iryna Vereščuk, praneša „Ukrinform“.Ji pridūrė, kad Ukrainos pusė turi prezidento Volodymyro Zelenskio įsakymą padaryti „viską, kas įmanoma ir neįmanoma“, kad visi būtų išvežti iš „Azovstal“ plieno gamyklos Mariupolyje.„Komanda dirba. Derybos su priešu labai sunkios. Rezultatas gali tenkinti ne visus. Tačiau mūsų užduotis yra išvesti savo vaikinus. Visus. Gyvus, – teigia I. Vereščuk.

Pietų Osetijoje planuojamas referendumas dėl prisijungimo prie RusijosPenktadienį nuo Sakartvelo atplėšto Pietų Osetijos regiono lyderis paskelbė, kad liepos 17 dieną bus surengtas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos.„Anatolijus Bibilovas pasirašė įsaką dėl referendumo surengimo Pietų Osetijos Respublikoje“, – sakoma jo biuro pareiškime, kuriame minimas jo tautos „istorinis siekis“ prisijungti prie Rusijos.

Ukrainos žvalgybos vadovas: karas baigsis iki metų pabaigos Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas išskirtiniame interviu „Sky News“ teigė, kad karas su Rusija rugpjūčio viduryje pasieks lūžio tašką ir baigsis iki metų pabaigos. Kaip rašo „Sky News“, tai kol kas optimistiškiausia aukšto Ukrainos pareigūno prognozė. K. Budanovas tiksliai numatė, kada prasidės Rusijos invazija, o dabar sako esąs įsitikinęs, kai prognozuoja jos baigtį. „Lūžio taškas bus rugpjūčio antroje pusėje. Dauguma aktyvių kovinių veiksmų bus baigta iki šių metų pabaigos. Mes atkursime Ukrainos valdžią visose savo teritorijose, kurias praradome, įskaitant Donbasą ir Krymą“, – kalbėjo K. Budanovas. Pasak jo, Rusijos taktika nepasikeitė, nepaisant jos pajėgų pasislinkimo į Ukrainos rytus, o Rusija kare patiria didžiulius nuostolius. Ukrainos žvalgybos vadovas sakė nesistebintis dėl Rusijos nesėkmių kare. „Apie savo priešą žinome viską. Apie jų planus žinome beveik tada, kai jie kuriami. Europa į Rusiją žiūri kaip į didelę grėsmę. Jie bijo jos agresijos. Aštuonerius metus kovojame su Rusija ir galime sakyti, kad ši labai išreklamuota Rusijos galia yra mitas. Tai minia žmonių su ginklais“, – teigė jis. K. Budanovas taip pat tvirtino „Sky News“, kad pralaimėjimas Ukrainai lems Vladimiro Putino pašalinimą iš valdžios. „Šis procesas jau pradėtas ir jie link to juda“, – teigė K. Budanovas. Į žurnalistų klausimą, ar tai reiškia, kad vyksta perversmas, pašnekovas atsakė „taip“. „Jie link to juda ir to sustabdyti neįmanoma“, – pridūrė K. Budanovas. Jis tvirtino, kad V. Putinas yra „labai blogos psichologinės ir fizinės būklės“ ir serga vėžiu bei kitomis ligomis. K. Budanovas atmetė teiginius, kad skleidžia tokią informaciją kaip informacinio karo dalį, ir buvo tikras dėl savo teiginių. „Tai mano darbas. Jei ne aš, kas tai žinos?“ – „Sky News“ sakė jis.

Kyjivo meras Klyčko dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume Davose Kyjivo meras Vitalijus Klyčko patvirtino, kad dalyvaus Davose vyksiančiame Pasaulio ekonomikos forume (WEF), kuriame, kaip tikimasi, daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos karui Ukrainoje.WEF penktadienį taip pat pranešė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis virtualiai prisijungs prie renginio ir gegužės 23 dieną pasakys atidarymo kalbą.Forume taip pat turėtų dalyvauti Ukrainos vicepremjeras Mychailas Fiodorovas.Be karo Ukrainoje, į forumo darbotvarkę įtrauktos tokios temos kaip atsigavimas po pandemijos, kova su klimato kaita ir geresnės darbo ateities kūrimas.„Pasaulis išgyvena istorinį lūžį, ir tai reikalauja dabartinius geoekonominius bei geopolitinius iššūkius spręsti itin skubiai“, – teigė WEF.WEF bus pirmasis pasaulinis gyvai vyksiantis lyderystės renginys po COVID-19 pandemijos. Kasmetinis susitikimas vyks gegužės 22–26 dienomis Klosteryje-Davose, Šveicarijoje.

Ukrainos slaptoji tarnyba uždraudė į šalį atvykti 13 žurnalistųUkrainos slaptoji tarnyba SBU uždraudė į šalį atvykti 13 užsienio žurnalistų, kurie nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo karas, rengė „užsakomąją medžiagą Kremliaus propagandistams“.„Savo provokaciniuose „pasakojimuose“ jie skelbė dezinformaciją apie padėtį fronte ir diskreditavo Ukrainos kariuomenę“, – sakoma penktadienį paskelbtame tarnybos pareiškime.Draudimas atvykti iš pradžių taikomas trejus metus.Vienu atveju buvo deportuotas Nyderlandų žurnalistas už tai, kad paskelbė Odesoje esančios degalų saugyklos, į kurią buvo smogta raketomis, nuotraukas. Po to, kai jis pabandė sugrįžti į šalį, draudimas buvo pratęstas iki 10 metų.Prasidėjus karui, valdžia nustatė griežtas taisykles dėl nuo Rusijos pajėgų nukentėjusių civilinių ir karinių objektų nuotraukų skelbimo. Karinė cenzūra taip pat draudžia rengti pranešimus apie Ukrainos kariuomenės judėjimą ir pozicijas.Už pažeidimus užsienio žurnalistams gresia ne tik išsiuntimas iš šalies, bet ir kaltinimai šnipinėjimu.SBU taip pat paskelbė apie Ukrainos vyriausybės kritikų, tarp jų – ir Odesos žurnalisto Jurijaus Tkačiovo, suėmimą. Jis beveik du mėnesius suimtas iki teismo dėl kaltinimų neteisėtu ginklų laikymu.

Ukrainos kariškiai: tikėtina, kad suaktyvės atakos prieš Mariupolio plieno gamykląUkrainos ginkluotosios pajėgos anksčiau paskelbė atnaujintą informaciją apie situaciją pietiniame Mariupolio uostamiestyje, nes karas su Rusija artėja prie 80-osios dienos.Joje teigiama, kad artimiausiomis dienomis Rusijos kariai greičiausiai padidins „Azovostal“ plieno gamyklų bombardavimą, o dabar suprantama, kad visi civiliai pabėgo.Toje vietoje vis dar yra daug ukrainiečių gynėjų, kai kurie iš jų sunkiai sužeisti.Ketvirtadienį Ukrainos vicepremjerė Irinna Vereščuk pareiškė, kad ji derasi su Rusija dėl 38 karių, kurie dėl sužeidimų yra „prikaustyti prie lovos“, evakuacijos.Ukrainos ginkluotosios pajėgos pridūrė, kad oro antskrydžiai Mariupolyje tęsiasi, tačiau Rusijos kariai daugiausia dėmesio skiria Ukrainos naikintuvų blokavimui gamykloje.Atstovas spaudai Oleksandras Štupunas sakė, kad Rusija bando „visiškai kontroliuoti miestą ir nuslopinti Ukrainos gynėjų pasipriešinimą“.

Indija vėl atidaro savo ambasadą KyjiveIndija vėl atidaro savo ambasadą Ukrainoje. Darbas Kyjive bus atnaujintas kitą savaitę, penktadienį Naujajame Delyje pranešė Užsienio reikalų ministerija. Prieš du mėnesius ambasada laikinai buvo perkelta į Varšuvą.Indija laikosi neutralios pozicijos dėl karo Ukrainoje. Šalis nepasmerkė karo, taip pat neremia Vakarų sankcijų. Vietoj to Indija išplėtė prekybą su Rusija ir, pavyzdžiui, perka iš jos daugiau pigios naftos. Tačiau šalis palaiko gerus ryšius ir su Vakarais.

Rusijos kariai Gyvačių saloje paliko simbolį „Z“Palydovas „Maxar“ Gyvačių saloje užfiksavo „Z“ ženklą – Rusijos agresijos prieš Ukrainą simbolį. Netoli salos buvo pastebėtas ir plaukiojantis kranas, kurį užpuolikai galėjo parsigabenti iš Sevastopolio, kad pakeltų Ukrainos karių nuskandintą desantinį laivą, praneša „Laisvės radijas“. Didelius „Z“ simolius galima pamatyti gegužės 12-osios „Maxar“ palydovinėse nuotraukose šiaurės rytinėje salos dalyje. Ši raidė tapo Rusijos pradėto karo Ukrainoje simboliu ir dažnai naudojama Rusijos propagandoje, jaTaip pat gegužės 12 dieną palydovas užfiksavo nuskendusį katerį, šalia kurio – plaukiojantis kranas. Šį desantinį Rusijos laivą Ukrainos bepilotis orlaivis „Bayraktar“ sunaikino gegužės 7 d. Dar vienas karinis kateris taip pat užfiksuotas palydovinėse nuotraukose šalia plūduriuojančio krano ir nuskendusio laivo.Ukraina dėl nuošalios Gyvačių salos Juodojoje jūroje ketina kovoti tiek, kiek reikės, praneša agentūra „Reuters“.Kas kontroliuoja salą, tas bet kada gali blokuoti civilių laivų judėjimą visomis kryptimis į Pietų Ukrainą, per televiziją sakė karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas.Praėjusiomis dienomis atsinaujinusios kovos apie salą gali virsti mūšiu dėl Juodosios jūros vakarinės pakrantės kontrolės.https://t.me/svoboda_radio/8492

Rusija smogė naftos perdirbimo gamyklai centrinėje UkrainojeRusijos kariai penktadienį paleido raketas į naftos perdirbimo gamyklą pramoniniame Kremenčuko mieste centrinėje Ukrainoje, pranešė Ukrainos gynybos ministerija.Pareigūnai teigė, kad buvo sunaikinti naftos perdirbimo gamyklos gamybiniai pajėgumai, kuro bakai.Rusijos kariuomenė toliau bombardavo Dergačiovo miestą šiaurės rytų Ukrainos regione. Skelbiama, kad du žmonės žuvo ir keturi buvo sužeisti.

S. Šoigu – Pentagono raginimaiJAV gynybos sekretorius pirmą kartą nuo vasario 18 d. kalbėjosi su Rusijos kolega ir paragino nedelsiant nutraukti ugnį, pranešė CNN. „Gegužės 13 d. gynybos sekretorius Lloydas J. Austinas III kalbėjosi su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu pirmą kartą nuo vasario 18 d.“, – sakoma Pentagono spaudos sekretoriaus Johno Kirby pranešime.L. Austinas ragino nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje.

Ukrainos parlamentaras: Rusija sunaikino daugiau nei 100 ligoniniųRusijos kariai nuo karo pradžios Ukrainoje visiškai sunaikino 101 sveikatos priežiūros įstaigą ir dar 570 sugadino, per „Telegram“ pranešė Ukrainos parlamento sveikatos komiteto pirmininkas Mykhailas Radutskis.Parlamentaras tvirtina, kad išpuoliai nebuvo atsitiktiniai ir kad Ukrainos sveikatos priežiūros įstaigos buvo Rusijos kariuomenės taikiniai.„Rusijos kariuomenė tikslingai apšaudo medicinos infrastruktūrą. Jie nebesitiki užgrobti mūsų teritorijų, bet nori sunaikinti visas medicinos įstaigas raketų smūgiais ir bombardavimu. Mūsų piliečiai paliekami be ligoninių, be gimdymo namų, be medicininės priežiūros ir be gydytojų ir tai yra Ukrainos žmonių genocido dalis“, – pridūrė jis.Pareigūnai teigia, kad kovą per Rusijos smūgį gimdymo ir vaikų ligoninei Mariupolio mieste žuvo trys žmonės, tarp jų ir vaikas.

O. Scholzas per pokalbį su V. Putinu pareikalavo paliaubųVokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį per 75 minutes trukusį pokalbį telefonu su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu pareikalavo kuo greičiau paskelbti paliaubas Ukrainoje, pranešė vyriausybės atstovas žiniasklaidai.O. Scholzas taip pat paragino gerinti humanitarinę padėtį ir siekti pažangos ieškant diplomatinio konflikto sprendimo, sakė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas.O. Scholzas atmetė Rusijos kaltinimus, kad Ukrainoje paplitęs nacizmas, teigiama Vokietijos paskelbtoje pokalbio išklotinėje.Anksčiau Kremlius teigė, kad V. Putinas Vokietijos kancleriui nurodė „šiurkščius tarptautinės teisės normų pažeidimus, kuriuos daro nacistinę ideologiją išpažįstantys kovotojai“.Rusija ne kartą bandė pateisinti savo karą prieš Ukrainą teigdama, kad jo tikslas – kaimynės „denacifikacija“, nors tokiam teiginiui pagrįsti nėra jokių įrodymų.S. Hebestreitas sakė, kad abu vadovai taip pat kalbėjo apie pavojų pasauliniam maisto tiekimui dėl karo Ukrainoje, kuri yra viena svarbiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje.„Kancleris pakartojo, kad Rusijai čia tenka ypatinga atsakomybė“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas.Kremlius teigė, kad V. Putinas pateikė „išsamią“ informaciją apie Rusijos siekius Ukrainoje, daugiausiai akcentuodamas humanitarinius tikslus. Buvo sutarta, kad diskusija bus tęsiama „įvairiais kanalais“.Penktadienio rytą įvykęs pokalbis telefonu buvo pirmas abiejų lyderių pokalbis per daugiau nei šešias savaites.O. Scholzas informavo įstatymų leidėjus apie savo planą susisiekti su V. Putinu anksčiau penktadienį, teigė Bundestago gynybos komiteto posėdžio dėl Vokietijos ginklų tiekimo Ukrainai dalyviai.O. Scholzas kelis kartus kalbėjosi su V. Putinu telefonu po vasario 24 dienos, paskutinį kartą tai įvyko kovo 30 dieną. Po kelių dienų pasirodė žinia apie žudynes Bučos mieste netoli Kyjivo.Kurį laiką su V. Putinu nebendravo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tačiau gegužės 3 dieną jie vėl kalbėjosi telefonu, o JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas balandžio mėnesį aplankė V. Putiną Maskvoje, siekdamas deeskaluoti konfliktą.

Ukraina kaltina Rusiją prievarta išvežus daugiau kaip 210 000 vaikųUkraina kaltina Rusiją nuo invazijos pradžios vasario 24 d. prievarta išvežus daugiau kaip 210 000 vaikų. Juos norima padaryti Rusijos piliečiais, pareiškė žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova, kuria remiasi agentūra „Reuters“.Šie vaikai yra tarp 1,2 mln. žmonių, kuriuos Rusija, Ukrainos vadovybės teigimu, išvežė prieš jų valią. Rusija tuo tarpu kalba apie „pabėgėlius“, kurie vyksta į Rusiją bėgdami nuo mūšių.

R. Kadyrovo karių siautėjimas: tanku apšaudomas gyvenamasis namas, kieme sutraiškomas automobilisIštikimybę Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui viešai deklaruojantis autoritarinis Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas mėgsta girtis jam pavaldžių karių „žygdarbiais“ Ukrainoje, publikuoja neretai akivaizdžiai surežisuotus, parodomuosius video siužetus.Internete pasirodo vaizdo įrašas, kuriame atskleidžiamas apgailėtinas R. Kadyrovo karių elgesys okupuotame Mariupolyje.Minutės trukmės vaizdo įraše matyti, kaip simboliu „V“ (juo žymima čečėnų karinė technika) paženklintas tankas paleidžia šūvį.Apšaudęs, kaip teigiama aprašyme gyvenamąjį namą, tankas ima važiuoti atbulas. Panašu, kad tankisto įgūdžiai nėra patys geriausi, nes pavojingai manevruojančios šarvuotos vos mašinos išsigąsta ją filmavęs karys. Jis traukiasi į šoną, telefono kamera užfiksuota daugiabučio namo laiptinės fragmentus.„Ei, kur važiuoji bl.... Job.... t... m...“, – pasigirsta su kaukazietišku akcentu tariamų rusiškų keiksmų tirada.Apsukęs tankas važiuoja atbulas, sutraiško kieme stovėjusį automobilį, jį pervažiuoja. Jis taip pat suniokojo šalia buvusius lauko suoliukus bei stalą.Galiausiai tankas taranuoja kieme augusį medį, jis susvyruoja, bet nenuvirsta. Nuo smūgio į medį nuo tanko atsikabina ir nukrenta „V“ simboliu pažymėta metalinė talpa.Visos šios atrakcijos metu girdisi filmavusio čečėno kvatojimasis. Panašu, kad vaizdai, kaip karine technika traiškomas automobilis ir niokojamas daugiabučio kiemas šiam kariškiui sukėlė daug teigiamų emocijų.Vaizdo įraše girdisi necenzūriniai slaviški žodžiai, todėl jo nerekomenduojama žiūrėti 18 metų nesulaukusiems asmenims.https://t.me/UkrainaOnlline/28827

Ukrainos kare jau naudojamos amerikietiškos haubicos „M777“Ukrainos karių arsenalą papildė Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) 155 mm kalibro haubicos „M777“. Kiek anksčiau skelbta, kad Ukrainai skiriama 90 šių artilerijos pabūklų.Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas pranešime dėkojo Ukrainos artileristams Amerikos žmonėms už aprūpinimą ginklais.„Pirmiausia norėjosi pabrėžti, kad tai itin tikslus ir labai efektyvus ginklas. Kartu į pergalę! “, - rašė V. Zalužnas.Internete plintant naujos ginkluotės nuotraukoms pastebėta, kad kariai gavo ir reaktyvinių sviedinių M549A1, galinčių pasiekti taikinius 30 kilometrų spinduliu.Haubicas „M777“ naudoja Australijos, Kanados, Indijos, Saudo Arabijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ukrainos ir Kanados sausumos pajėgos.https://t.me/UkraineNow/11639

Ukraina dėl Gyvačių salos kovos tiek, kiek reikėsUkraina dėl nuošalios Gyvačių salos Juodojoje jūroje ketina kovoti tiek, kiek reikės, praneša agentūra „Reuters“.Kas kontroliuoja salą, tas bet kada gali blokuoti civilių laivų judėjimą visomis kryptimis į Pietų Ukrainą, per televiziją sakė karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas.Praėjusiomis dienomis atsinaujinusios kovos apie salą gali virsti mūšiu dėl Juodosios jūros vakarinės pakrantės kontrolės.

Ukraina praneša apie aukas Charkive ir LuhanskeRytų Ukrainos Charkivo ir Luhansko srityse, institucijų duomenimis, per mūšius žuvo keli žmonės.Charkivo srityje, civilinės apsaugos duomenimis, užgesinus gaisrą vienoje salėje rasti trijų vyrų kūnai. Dar penki žmonės buvo sužeisti. Į salę Šebelynkos vietovėje Iziumo rajone ketvirtadienį pataikęs sprogmuo sukėlė gaisrą.Kaimyninėje Luhansko srityje karinis gubernatorius Serhijus Haidajus informavo apie du per Rusijos pajėgų apšaudymą žuvusius civilius Lisičanske ir Zolotėje.Šiauriniame Severodonecko pakraštyje antrą kartą nuo 2014 metų sugriautas tiltas per Borovos upę. S. Haidajaus duomenimis, Luhansko mūšių regione sugriauta beveik 60 namų.

V. Putinas O. Scholzui: Rusija kovoja su nacių ideologija UkrainojeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per pokalbį telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu tvirtino, kad rusų pajėgos Ukrainoje kovoja su „nacių ideologija“.V. Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.„Atkreiptas dėmesys į nuolatinius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos daro nacių ideologiją propaguojantys ir teroristinius metodus taikantys kovotojai“, – nurodė Kremlius pranešime apie įvykusį V. Putino ir O. Scholzo pokalbį. V. Putinas pakartojo, kad invazijos, kurią Maskva vadina specialiąja operacija, tikslas – apsaugoti rusakalbius Rytų Ukrainos gyventojus.Jis taip pat kaltino Kyjivą „blokuojant“ taikos derybas.O. Scholzas sulaukė aštrios kritikos dėl delsimo pasiųsti Ukrainai sunkiosios ginkluotės ir Vokietijos priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių. Vokietija ieško būdų atsisakyti rusiškų energijos išteklių ir jau beveik visiškai atsisakė rusiškų anglių.

D. Kuleba G7 susitikime vėl prašė ginklųUkrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba G7 susitikime Vangelse Vokietijoje vėl reikalavo daugiau ginkluotės. Nors ginklų situacija pagerėjusi, tiekimas turi būti tęsiamas toliau, kad Ukraina gautų visas priemones Rusijai nugalėti, sakė D. Kuleba, kurį cituoja agentūra „Reuters“.Ukrainai, anot jo, skubiai reikia, pavyzdžiui, daugkartinių raketų paleidimo įtaisų. Ministras pabrėžė šiuo metu nematąs Maskvos noro derėtis dėl taikos ir dėl aprūpinimo maistu užtikrinimo.

Rusija ragina piliečius susilaikyti nuo kelionių į Jungtinę KaralystęRusijos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja šalies gyventojams susilaikyti nuo kelionių į Jungtinę Karalystę ir nuo prašymų išduoti britų vizas, nes jas gauti yra sudėtinga, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.„Atsižvelgiant į itin nedraugišką Jungtinės Karalystės politiką mūsų šalies atžvilgiu, siekdami išvengti finansinių nuostolių ir kitų galimų problemų, rekomenduojame Rusijos piliečiams, jei įmanoma, susilaikyti nuo kelionių į Jungtinę Karalystę ir bandymų gauti Didžiosios Britanijos vizas", - teigiama pranešime, kurį cituoja Kremliaus kontroliuojama naujienų agentūra „Ria“.

O. Scholzas V. Putinui: Rusijai tenka atsakomybė dėl pasaulinės maisto Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad Maskvai tenka atsakomybė dėl pasaulinio maisto tiekimo sutrikimų, atsiradusių dėl jos invazijos į Ukrainą, pranešė Berlynas.„Kancleris ir Rusijos prezidentas taip pat kalbėjosi apie pasaulinę maisto produktų situaciją, kuri tapo ypač įtempta dėl Rusijos agresyvaus karo“, – sakoma O. Scholzo kanceliarijos pranešime po abiejų vadovų pokalbio. – Kancleris priminė jam, kad Rusijai čia tenka ypatinga atsakomybė“.

V. Putinas ir O. Scholzas kalbėjosi telefonuPo kelių savaičių pertraukos Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kalbėjosi telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pokalbis apie padėtį Ukrainoje vyko Berlyno iniciatyva, penktadienį paskelbė Kremlius.V. Putinas pareiškė kancleriui, kad taikos derybas blokuoja Ukrainos vadovybė, pranešė rusų naujienų agentūra TASS. V. Putinas ir O. Scholzas susitarė pokalbius dėl Ukrainos tęsti įvairiais lygiai, agentūra „Interfax“ citavo Kremlių.Vokietijos vyriausybė kol informacijos nepateikė.

Vokietijos ministras: Rusijos Ukrainoje įvykdyta grūdų vagystė – atstumiantiVokietijos žemės ūkio ministras Cemas Oezdemiras penktadienį kritikavo Rusijos įvykdytą grūdų vagystę Ukrainos rytuose, Didžiojo septyneto (G-7) šalims susirinkus aptarti karo poveikio maisto tiekimui pasaulyje.„Tai ypač atstumianti karo forma“, – apie Rusijos invaziją Ukrainoje sakė C. Oezdemiras. Jis kalbėjo Štutgarte prasidedant susitikimui su kolegomis iš G-7 šalių, Ukrainos, Europos Sąjungos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO).Rusija „vogė, grobė, ėmė sau grūdus iš Rytų Ukrainos“, – sakė C. Oezdemiras ir pavadino tai „ekonominiu karu“.

Ukrainos gynybos ministras: įžengiame į naują karo etapąŽlugus Rusijos planams itin gretai užimti didžiąją Ukrainos dalį, sulaukus didžiulio pasipriešinimo ir patyrus nemenkų nuostolių karas pasiekė naują fazę. Tai išplatintame pranešime teigia Ukrainos gynybos ministras Oleksejus Reznikovas.„Po atviro Rusijos puolimo vasario 24 d., Maskva planavo, o daugelis Vakaruose laikėsi tos pačios nuomonės, kad Ukraina po kelių dienų kapituliuos. Kremlius tikėjosi po kelių savaičių mūsų žemėje įvesti naują – „rusišką“ – tvarką.Mūsų kovotojai ir gynėjai, visa Ukrainos tauta, sugriovė šiuos planus. Sąlyginis laikotarpis „iki gegužės 9 d.“ prasidėjo, kai prie Kijevo buvo sumušti didžiulius nuostolius patyrę Rusijos kariai, nepasiekę jokio strateginio tikslo, pakeitė taktiką.Jie atsitraukė ir išsikėlė sau naujus tikslus – užimti Pietų ir Rytų Ukrainą. Bet tai nepasikartojo. Dėl masinio mūsų karių didvyriškumo, ukrainiečių solidarumo, tarptautinės paramos Ukraina atsilaikė“, – pranešime teigia O. Reznikovas.Jis teigia, kad šiuo metu pasiektas tam tikras lūžio taškas, kai karą pradėjusi Rusijos kariuomenė jau nėra pajėgi pasiekti reikšmingų laimėjimų.„Mes įžengiame į naują – ilgalaikį – karo etapą. Norėdami jį įveikti, turime kruopščiai planuoti išteklius, vengti klaidų, pergrupuoti savo pajėgas, kad priešas galų gale neatlaikytų“, – teigia O. Reznikovas.Jis minėjo, kas įvyko esminiai pokyčiai Vakarų šalių politikoje, dėl ko į Ukrainą pradėtą tiekti sunkioji ginkluotė.„Pagrindinis argumentas buvo tas, kad Ukraina saugo visą Europą, o mūsų gynybos stiprinimas – tai rytinio NATO flango stiprinimas. Todėl užtikrinti realų Aljanso kariuomenių suderinamumą su Ukrainos gynybos pajėgomis yra bendras interesas.Galiausiai įvyko tektoninis poslinkis. Per mėnesį Ukraina gynybos srityje praėjo integracijos kelią, kurio nepavyko įveikti 30 metų“, – pranešime akcentavo O. Reznikovas.

Lenkija – ginklų tiekimo Ukrainai lyderė tarp ES šaliųIš visų ES šalių Lenkija patiekė Ukrainai daugiausiai ginklų, nupirktų Europos taikos palaikymo fondo lėšomis. Tai penktadienį pranešė portalas RMF24.Pranešama, kad ES šalių pateiktos sąskaitos jau viršijo 1,5 mlrd. eurų, kurie buvo skirti fondui. Todėl kitą savaitę ES padidins paramą dar 500 mln. eurų.Daugiausiai sąskaitų atsiuntė Lenkija, tai rodo, kad ji yra ginklų tiekimo Ukrainai lyderė, sakė portalui ES diplomatas.90 proc. fondo lėšų buvo panaudota ginkluotei pirkti, o 10 proc. – nemirtinoms priemonėms, tokioms kaip šarvuotosios liemenės, palapinės, naktinio matymo prietaisai. Lenkijos portalo žiniomis, trys ES šalys – Austrija, Malta ir Airija – tiekia Ukrainai tik nemirtinas priemones.ES pirmą kartą istorijoje finansuoja mirtinos ginkluotės tiekimą.

G-7 žada Ukrainai paramą „iki pergalės“Didžiojo septyneto (G-7) šalys vieningai rems Ukrainą „iki pergalės“, penktadienį pareiškė Prancūzija.„Šiuo metu labai svarbu toliau spausti Vladimirą Putiną tiekiant daugiau ginklų Ukrainai, plečiant sankcijas“, – sakė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, atvykusi antrai derybų su kolegomis iš kitų G-7 šalių dienai.„G-7 vienybė šios krizės metu yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ji.Tuo metu Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas pareiškė, kad G-7 šalys yra „labai tvirtai susivienijusios“ ir pasiryžusios „tęsti ilgalaikę paramą Ukrainos kovai už jos suverenitetą iki Ukrainos pergalės“.Užsienio reikalų ministrai tris dienas posėdžiauja Vangelso kurorte Vokietijoje, kuri šiuo metu pirmininkauja G-7.Pagrindinė susitikimų darbotvarkės tema – karas Ukrainoje. Į svečių sąrašą taip pat įtraukti Ukrainos ir Moldovos užsienio reikalų ministrai Dmytro Kuleba ir Nicu Popescu (Nikas Popeskas).

V. Zelenskis skelbia pasirengęs asmeniškai susitikti su V. Putinu „Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis asmeniškai pasiruošęs susitikti ir pasikalbėti su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Visų pirma, be prokremliškų tarpininkų ir dialogo, o ne ultimatumų sąlygomis“, – tai Ukrainos vadovas pareiškė interviu Italijos televizijos kanalui „Rai 1“, kurį cituoja naujienų agentūra „Unian“. „Kalbant apie derybas su Rusijos Federacija, klausimas kasdien komplikuojasi. Aš asmeniškai taip manau, nes kasdien išlaisvinami maži miesteliai ir matome patyčių, kankinimų, egzekucijų, kurias paliko Rusijos kariuomenė, pėdsakus. Todėl derybų galimybės tampa vis sudėtingesnės“, – sakė V. Zelenskis. Anot jo, Ukraina su Rusija norėjo kalbėtis 8 metus. Komentuodamas Z. Zelenskio pareiškimą Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dimitrijus Peskovas patvirtino, jog toks susitikimas yra įmanomas. „Rusija neatsisako, kad V. Putino ir V. Zelenskio susitikimas įvyktų. Tačiau jo neįmanoma surengti be pasiruošimo“, – pareiškė D. Peskovas. „Kaip prezidentas esu pasirengęs kalbėtis su Putinu, bet tik su juo, be tarpininkų ir dialogo sąlygomis, o ne ultimatumu", – pabrėžė V. Zelenskis. Neseniai prezidentas V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina gali visiškai nutraukti derybas su Rusija dėl civilinių gyventojų žudynių. Paskutinį kartą V. Zelenskis apie galimą susitikimą su V. Putinu yra minėjęs balandžio 5 dieną, tačiau neatmetė, kad toks susitikimas gali ir neįvykti.

Zelenskis: Mariupolio gynėjų evakavimo klausimu dirba kitos šalysDėl Mariupolio gynėjų evakavimo iš Rusijos pajėgų apsuptos gamyklos „Azovstal“ dirba trečiosios šalys, tarp jų – Izraelis, Turkija ir Šveicarija.Kaip praneša portalas „rbc.ua“, tai interviu Italijos televizijos kanalui „Rai 1“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.„Mes negalime sustoti, privalome kovoti dėl kiekvieno žmogaus. Civilius iš gamyklos išvežėme, dabar sprendžiamas sužeistųjų ir gyvųjų evakavimo klausimas. Pasakysiu atvirai, mes nenorime palikti ten ir žuvusiųjų, nes jų laukia šeimos. Mes teikėme Rusijai atitinkamą informaciją, mes netgi panaudojome trečiųjų šalių pasitelkimo mechanizmą. Ir Izraelis, ir Šveicarija, ir Turkija dabar dirba šiuo klausimu“, - sakė Ukrainos vadovas.Pasak V. Zalenskio, Ukraina ragina kitų šalių lyderius kelti šį klausimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Jis pabrėžė, kad Ukraina pasirengusi iškeisti sužeistus Mariupolio gynėjus į karo belaisvius rusus. Anksčiau buvo pranešta, kad derybose su Rusija Turkija siūlė evakuoti Ukrainos kariškius, Mariupolio gynėjus, į savo teritoriją, bet Maskva nesutiko su Ankaros iniciatyva.

Scholzas vėl nori derėtis su PutinuVokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė įstatymų leidėjams, kad nori atnaujinti derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sakė Bundestago gynybos komiteto posėdžio Berlyne dalyviai.„Girdėjau, aiškiai girdėjau, kad kancleris taip pat paskelbė naują derybų su V. Putinu iniciatyvą“, – sakė įstatymų leidėjas Wolfgangas Hellmichas iš O. Scholzo Socialdemokratų partijos.O. Scholzas tvirtino, kad nebuvo prasmės kalbėtis su V. Putinu prieš jo Pergalės dienos kalbą gegužės 9-ąją, tačiau, pasak W. Hellmicho, pažymėjo, jog konfliktas negali būti išspręstas be dialogo kanalų.Karui Ukrainoje vasario 24 d. prasidėjus, O. Scholzas kelis kartus telefonu kalbėjosi su V. Putinu, bet vėliau kontaktas nutrūko. Praėjusią savaitę naujienų žurnalui „Stern“ kancleris sakė paskutinį kartą kalbėjęsis su Rusijos prezidentu prieš 4 savaites. Tai buvo kovo 30 d., pranešė vyriausybės spaudos tarnyba.

Vokietijoje reikalaujama koordinatoriaus ginklams tiektiGegužės 13 d. vykstančiame Bundestago Gynybos komiteto posėdyje bus kalbama apie karą Ukrainoje. Kancleris Olafas Scholzas (SPD) jau seniai kritikuojamas dėl delsimo tiekti sunkiąją ginkluotę, o posėdyje jam teks atsakyti į komiteto narių klausimus jautriu karinės paramos Ukrainai klausimu. Prieš tai Laisvoji demokratų partija (FDP) paragino paskirti ginklų tiekimo Ukrainai koordinatorių. „Turi būti asmuo, kuris tai daro“, – penktadienį prieš posėdį Berlyne sakė Bundestago Gynybos komiteto pirmininkė Marie-Agnes Strack-Zimmermann (FDP), jau ne sykį griežtai kritikavusi tiek kanclerį, tiek ir jo partietę, socialdemokratę Gynybos ministrę Christine Lambrecht. M.-A. Strack-Zimmermann teigė, kad dėl ginklų tiekimo federalinėje vyriausybėje esama „daug nesusipratimų“. Pasak politikės, karinės paramos Ukrainai klausimai galėtų būti sprendžiami „šiek tiek sklandžiau“, o „ginklus būtų galima pristatyti labai greitai“. Dabar už ginklų eksportą atsakingos kelios federalinės vyriausybės ministerijos. Roberto Habecko (Žaliųjų partija) Ekonomikos reikalų ir klimato apsaugos ministerija yra atsakinga už pramonės ginkluotės eksportą. Ch. Lambrecht vadovaujama Gynybos ministerija atsakinga už ginklų tiekimą iš Bundesvero atsargų. Annalenos Baerbock (Žaliųjų partija) Užsienio reikalų ministerija ginklų tiekimo procese taip pat dalyvauja, nes ji atlieka padėties tikslinėse šalyse vertinimus. Galutinį sprendimą ginklų eksporto klausimu priima iš kelių ministrų sudaryta Federalinė saugumo taryba, kuriai pirmininkauja kancleris Olafas Scholzas.Taip ir susidaro situacija, kurią Ukrainos ambasadorius Vokietijoje apibūdino kaip „siuntinėjimą nuo Poncijaus pas Pilotą“, – kelias nuo sprendimo tiekti konkrečią ginkluotę iki to sprendimo įvykdymo – ilgas ir sudėtingas. 

ES pažadėjo papildomą 500 mln. eurų karinę pagalbą UkrainaiEuropos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį per Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą Vokietijos šiaurėje pažadėjo papildomą 500 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai.Su šiais papildomais pinigais bendra ES karinė pagalba Ukrainai padidės iki 2 mlrd. eurų, sakė J. Borrellis.„Receptas aiškus – daugiau to paties“, – sakė jis ir paragino sąjungininkes išlaikyti „spaudimą Rusijai“.

Į Ukrainą uždrausta atvykti 13-kai užsienio žurnalistų, bendradarbiavusių su RusijaUkrainos saugumo tarnyba (UST) uždraudė atvykti į šalį 13-kai užsienio žurnalistų, dirbusių Rusijos užsakymu. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi UST pareigūnais.Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios UST demaskavo 13 užsienio žiniasklaidos atstovų, kurie rengė užsakomąsias publikacijas Kremliaus propagandininkams ir skelbė dezinformaciją iš karo frontų.Kaip sakoma UST pranešime, jiems trejus metus uždrausta įvažiuoti į Ukrainą.Be to, UST neutralizavo daugiau kaip 10 botų fermų, turėjusių per 100 tūkst. netikrų paskyrų, demaskavo šimtus interneto agentų, veikusių Rusijos naudai, užblokavo daugiau kaip 5,5 tūkst. paskyrų.Pastaruoju metu Ukrainos pareigūnams pavyko demaskuoti platų Rusijos specialiųjų tarnybų agentūros tinklą, kuriam buvo vadovaujama iš okupuoto Krymo. Jam priklausė tariami žurnalistai ir ekspertai, gaudavę už darbą pinigų iš kuratorių rusų.

Ukraina: sunaikinta apie 26 900 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 13 d. jau neteko apie 26 900 kareivių. Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 205 tankų, 2 900 šarvuotųjų kovos mašinų, 542 artilerijos sistemų, 193 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 88 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 200 lėktuvų, 162 sraigtasparnių, 2 042 automobilių, 13 laivų, 405 dronų, 95 sparnuotųjų raketų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Amerikiečių šarvuočiai „M113“ pasiekė UkrainąUkrainos žiniasklaida skelbia, kad Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) šalies kariuomenei perduoti šarvuočiai „M113“ jau pristatyti ir yra pakeliui į frontą.Vaizdo medžiagoje, kurios autoriumi įvardijamas Ukrainos žurnalistas Andrijus Tsaplienko matomi keliu važiuojantys du šarvuočiai „M113“.JAV kariuomenė šį šarvuotį naudojo dar karo Vietname laiku, tad ši kovos mašina neretai vadinama „kultine“. Šio šarvuočio esminiais privalumais yra patikimumas ir paprastas valdymas.Žiniasklaidoje skelbiama, kad apie 200 šarvuočių „M113“ amerikiečiai ketino perduoti Afganistano karinėms pajėgoms, tačiau šalyje valdžią perėmus talibams, o amerikiečiams skubiai pasitraukus, šią kairinę techniką nuspręsta nusiųsti su Rusija kariaujančiai Ukrainai.„M113“ buvo sukurtas 1957 – 1959 metais, o serijinė gamyba pradėta 1960 m. Iš viso buvo pagaminta apie 85 tūkst. šarvuočių, kas yra savotiškas rekordas.Didžiausias greitis, kurį gali pasiekti šis šarvuotis – 64 km/val., o plaukiant – 5,8 km/val. Iš viso jame telpa 13 žmonių – du ekipažo nariai ir 11 pėstininkų. https://t.me/uniannet/54335

Apklausa: dauguma vokiečių būgštauja, kad jų šalis bus įtraukta į karą UkrainojeBeveik du trečdaliai Vokietijos gyventojų būgštauja, kad jų šalis bus įtraukta į karą Ukrainoje. Tai rodo „ARD-DeutschlandTrend“ surengtos apklausos rezultatai, praneša portalas „tagesschau.de“.Vokietija remia Ukrainą kare prieš Rusiją, tiekia jai ginkluotę ir rengia jos karius. Bet 63 proc. vokiečių susirūpinę dėl to, kad Vokietija gali būti įtraukta į karą. Mažiausiai nerimauja žaliųjų šalininkai (46 proc.), labiausiai – kraštutinės dešiniosios partijos „Alternatyva Vokietijai“ rėmėjai (77 proc.).Dėl šios priežasties nerimą jaučia 73 proc. moterų ir 51 proc. vyrų.Bet dauguma vokiečių įsitikinę, kad jų šalis turi remti Ukrainą.Teiginiui „Federalinė vyriausybė turi būti atsargesnė, remdama Ukrainą, kad ir mūsų neužpultų“ pritarė 38 proc. apklaustųjų. 55 proc. mano, kad Vokietija turi tvirtai remti Ukrainą.Apklausa buvo surengta gegužės 10-11 dienomis, joje dalyvavo 1226 respondentai.

Karo Ukrainoje realijos: rusų kario motina negali patikėti žinia apie sūnaus žūtįNaujienų agentūra „Unian“ skelbia dramatišką vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas Ukrainos karių susirašinėjimas su žuvusio Rusijos kariškio motina. Moteriai pateikiamos sūnaus dokumentų fotografijos, galiausiai – žuvusiojo palaikų vaizdai, bet ji negali patikėti, kad tai jos sūnus ir prašo papildomų įrodymų.„Ar jums pažįstamas šis žmogus“, – nusiųsdami paso nuotrauką klausia ukrainiečiai.Moteris, kuri susirašinėjimo programėlėje įvardinama kaip Olga Senčetkova patvirtina, kad tai jos sūnus. „Kodėl jūs jį pasiuntėte kariauti į Ukrainą“, – klausiama moteris.„Aš? Nė už ką!!!”, – atsako kario motina.Tada jai pateikiama ne tik paso, bet ir kito dokumento, tikėtina, karinio bilieto nuotraukos, pranešama, kad šie dokumentai rasti pas jį.Taip pat nusiunčiamas trumpas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas ant snieguotos žemės gulintis sudarkytas žmogaus kūnas, šalia – karinė ekipiruotė.„Pažiūrėkite, kas jam atsitiko! Kaip manote, teisinga važiuoti į kitą šalį žudyti žmonių (vaikų)? Taip bus su visais, kurie brausis į svetimą. Mes giname savo šalį, savo tautą, šeimą“, – rašo ukrainiečiai pateikdami papildomą nuotrauką, kurioje užfiksuotos ir žuvusio kario mokėjimo kortelės.Tačiau moteris, panašu, arba nesusigaudo situacijoje, arba negali patikėti žinia apie sūnaus žūtį.„Atsiųskite nuotrauką, prašau“, – rašo ji.Patikslinus, kokių ji nuotraukų pageidauja, moteris prašo atsiųsti palaikų nuotraukas. Jai atrašoma, jog vaizdo įraše yra jos sūnaus kūnas, tačiau ji tuo netiki. Galiausiai jai paaiškinama, kad dokumentai rasti pas žuvusįjį, bet ir šis argumentas nepasirodo įtikinamas, moteris prašo, kad jai būtų atsiųstos sūnaus pečių nuotraukos.„Kūnas taip ir guli, jo niekas nelies. Mes išvykome iš šio rajono, daugiau niekuo negaliu padėti, šlovė Ukrainai!”, – rašo ukrainiečiai.„O tu kas, prezidentas? Na ir skerdykla!”, – susirašinėjimą baigia žuvusio Rusijos kario motina.https://t.me/uniannet/54329

Prancūzija pareiškė, kad G7 „vieningai“ remia Ukrainą iki pergalėsPrancūzija penktadienį pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G7) pramoninių valstybių grupė įsipareigojusi padėti Ukrainai laimėti karą su Rusija, šios grupės diplomatams susitinkant derybų Šiaurės Vokietijoje.Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yves'as Le Drianas sakė, kad G7 šalys „labai stipriai vieningos“ savo valia „tęsti ilgalaikę paramą Ukrainos kovai už jos suverenitetą iki Ukrainos pergalės“.

Kyive keičiama komendanto valandos trukmėNuo sekmadienio, gegužės 15 dienos, Kyive ir jo apylinkėse komendanto valanda prasidės valanda vėliau. Ji truks nuo 23 val. iki 5 val. ryto, praneša naujienų agentūra „Unian“.Nuo gegužės 16 dienos viešasis transportas Ukrainos sostinėje dirbs ilgiau. Metro kursuos nuo 6 val. iki 22 val., o antžeminis viešasis transportas – nuo 6 val. iki 22 val. 30 min.

Didžioji Britanija ragina tiekti Ukrainai daugiau ginklų, kad išlaikytų spaudimą V. PutinuiDidžioji Britanija paragino sąjungininkes ir toliau apginkluoti Ukrainą bei griežtinti sankcijas Rusijai, Didžiojo septyneto (G7) pramoninių valstybių grupei penktadienį surengus derybas Šiaurės Vokietijoje.„Šiuo metu labai svarbu, kad išlaikytume spaudimą Vladimirui Putinui tiekdami Ukrainai daugiau ginklų, didindami sankcijas“, – sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, atvykusi antrąją derybų dieną su G7 kolegomis. „Per šią krizę G7 vienybė gyvybiškai svarbi“, – pridūrė ji.Savo ruožtu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock G7 užsienio reikalų ministrų susitikimo pradžioje išreiškė abejones dėl Ukrainos reikalavimo aprūpinti ją Vakarų naikintuvais.A. Baerbock atkreipė dėmesį, kad Vakarų valstybės atmetė Ukrainos raginimą nustatyti  neskraidymo zoną virš šalies. Ji pridūrė, kad „mes taip pat užėmėme aiškią poziciją“ dėl medžiagų tiekimo lėktuvams. Užsienio reikalų ministrė sakė, kad antradienį lankydamasi Kyjive ji „kalbėjo apie tai, kaip galime paremti Ukrainą, ypač stiprinant jos atsparumą, gebėjimą apsiginti, bet neprisidedant prie to, kad NATO taptų šio karo dalyve“.Dalyvauti penktadienio derybose pakviestas Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmyto Kuleba. Neseniai lankydamasis Vokietijoje, jis ragino tiekti jo šaliai modernius reaktyvinius lėktuvus ir priešraketinės gynybos sistemas.

Rusijos karo lėktuvas apšaudė traktoriųKharkivo srityje Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvas apšaudė lauke dirbusį traktorių. Pranešama, kad ji vairavęs žmogus patyrė sunkius sužalojimus.https://twitter.com/Osinttechnical/status/1524833074936172548?ref_src=twsrc%5Etfw

Ukraina: ketinama demontuoti monumentą, skirtą „tautų draugystei“Černihivo srities institucijos rengia dokumentus, kad būtų galima išbraukti iš vietinės reikšmės paminklų įskaitos ir demontuoti monumentą „Trys seserys“, pastatytą Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos sienų sankirtoje ir skirtą „tautų draugystei“.Tai pranešė Černihivo srities valstybinės administracijos spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.„Srities valstybinės administracijos viršininko Viačeslavo Čauso potvarkiu pradėta monumento „Trys seserys“ Senkivkos kaime likvidavimo procedūra“, - sakoma pranešime.Rengiami dokumentai bus nusiųsti Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministerijai, kad būtų laikomasi visų įstatymuose numatytų reikalavimų.Išbraukus monumentą iš įskaitos, jį bus galima demontuoti.„Ukrinform“ primena, kad jau pirmąją karo dieną Rusijos karo technika įsiveržė į Černihivo sritį per Senkivkos pasienio postą. Išvadavus regioną, rusai reguliariai apšaudo iš minosvaidžių sieną Senkivkos apylinkėse.Monumentas „Trys seserys“ buvo pastatytas 1975 metų rugpjūtį Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos sienų sankirtoje. Jį sudaro trys pilonai. Ukrainietiškoji paminklo dalis yra Senkivkos kaime.

Rusijos kariai toliau šturmuoja Mariupolio „Azovstal“ gamykląVykstant deryboms dėl Mariupolio „Azovstal“ gamykloje apsuptų karių išvadavimo, Rusijos kariuomenė toliau šturmuoja gamyklos kompleksą, bando įsiveržti į teritorijos gilumą.Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka.Mariupolio mero patarėjas nurodė, kad prisidengę apšaudymu į „Azovstal“ komplekso gilumą bando prasibrauti Rusijos pėstininkai. Jis paskelbė nuotrauką, joje matyti, kaip po gamyklą vaikšto rusų kareiviai.„Beveik tiesiogiai. Situacija kasdien sudėtingėja", - rašė jis.Penktadienio rytą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad Rusija tęsė artilerijos ir oro antskrydžius Mariupolyje, o pagrindinės priešo pastangos vis dar buvo sutelktos į Ukrainos karių blokavimą „Azovstal“ gamyklos teritorijoje.https://t.me/andriyshTime/849

Turkija siūlė evakuoti Mariupolio gynėjus į savo teritorijąDerybose su Rusija Turkija siūlė evakuoti Ukrainos kariškius, Mariupolio gynėjus, į savo teritoriją, bet Maskva nesutiko su Ankaros iniciatyva.Tai pareiškė Krymo totorių lyderis, Ukrainos liaudies deputatas Mustafa Džemilevas, praneša portalas „rbc.ua“.Pasak parlamentaro, „Azovo“ pulko kovotojų evakavimo temą svarstė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo  Erdoğano atstovas Ibrahimas Kalinas ir Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.Turkija buvo pasirengusi šiuo tikslu nusiųsti prie Ukrainos krantų savo laivą, galinti gabenti 2 tūkst. žmonių.„Kai tik mes su jumis susitarsime, laivas atplauks į Berdiansko uostą, kadangi Mariupolio uostas užminuotas. Laive bus autobusų, kurie atveš karius iš Mariupolio į Berdianską. Iki karo pabaigos jie bus Turkijos Respublikos svečiai ir nekariaus“, - perpasakojo Turkijos prezidento atstovo žodžius M. Džemilevas.Į tai S. Šoigu atsakė, jog „jie sutinka išleisti civilius, o kariškiai turi pasiduoti – su jais bus normaliai elgiamasi, tegul Zelenskis jiems įsako pasiduoti“.Derybos baigėsi be rezultatų.Anksčiau Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad, Turkijai tarpininkaujant, prasidėjo naujas derybų dėl karių evakavimo iš gamyklos „Azovstal“ derybų etapas.

Dujų tiekimas iš Rusijos į Suomiją gali būti nutrauktas jau artimiausiomis dienomisRusija jau artimiausiomis dienomis gali nutraukti dujų tiekimą Suomijai, rašo laikraštis „Iltalehti“, remdamasis politikų vertinimais.Kaip pažymi leidinys, šitaip Rusija gali atsakyti į Suomijos sprendimą stoti į NATO.Suomijos pareigūnai teigia tikėjęsi, kad dujų tiekimas netrukus bus nutrauktas. Bet buvo manoma, kad tai nutiks gegužės 23-iąją. Mat tą dieną Suomija turi atlikti eilinį mokėjimą už dujas ir neketina to daryti rubliais, kaip reikalauja Rusija.Anksčiau Rusija taip pasielgė Lenkijos ir Bulgarijos atžvilgiu. Bet Suomijos vyriausybė jau pareiškė nevykdysianti Maskvos reikalavimo ir nemokėsianti rubliais.Pasak Suomijos parlamento narių Villės Tavio ir Harry`io Harkimo, Rusija gali nutraukti dujų tiekimą ir anksčiau. Toks žingsnis padidintų neigiamą poveikį Suomijos ekonomikai.Gegužės 12 d. Suomijos prezidentas Saulis Niinistö ir ministrė pirmininkė Sanna Marin oficialiai pareiškė, kad pritaria šalies stojimui į NATO.Galutinis sprendimas dėl Suomijos narystės Aljanse bus priimtas parlamente.

Ketvirtadienį Juodojoje jūroje apšaudytas rusų laivas, tikėtina, stipriai apgadintasUkrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius pranešė, kad logistikos laivas „Vsevolod Bobrov“, bandęs nugabenti priešlėktuvinę sistemą į Gyvačių salą, yra smarkiai apgadintas, bet tikriausiai nenuskendęs.Odesos srities karinės administracijos atstovas sakė, kad laivas po smūgio užsidegė. Rusija šios informacijos nepatvirtino, taip pat nėra pranešimų apie nukentėjusius žmones.Britų Gynybos ministerija šią savaitę paskelbė, kad Ukraina taikosi į rusų oro gynybos infrastruktūrą ir tiekimo laivus Gyvačių saloje, bandydama sutrukdyti Maskvai plėsti savo kontrolę Juodosios jūros pakrantėse.Praėjusį mėnesį Ukrainos kariuomenė nuskandino Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną kreiserį „Moskva“. Kovo mėnesį kariškiai sunaikino desantinį laivą „Saratov“.

JAV: Rusija priverstinai išvežė iš Ukrainos dešimtis tūkstančių žmoniųJungtinės Valstijos ketvirtadienį apkaltino Rusiją, kad ji prievarta perkėlė į savo kontroliuojamą teritoriją dešimtis tūkstančių ukrainiečių, dažnai atskiriamų dėl pasipriešinimo invazijai.Šios pastabos patvirtina Ukrainos vyriausybės teiginius, kad beveik 1,2 mln. žmonių buvo ištremti į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją. Kyjivas pasmerkė vadinamąsias „filtravimo stovyklas“, kuriose Maskva apklausia sulaikytus asmenis.JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Michaelas Carpenteris sakė, kad liudininkų parodymai patvirtina „žiaurius tardymus“ stovyklose.„Šie brutalūs veiksmai ir priverstinis perkėlimas vyksta dabar, kai mes kalbamės, ir šie veiksmai prilygsta karo nusikaltimams“, – ESBO Vienoje sakė M. Carpenteris.„Negalime leisti, kad šis blogis liktų, – pridūrė jis.„Jungtinių Valstijų vertinimu, Rusijos pajėgos į šias „filtravimo stovyklas“ perkėlė ne mažiau kaip kelis tūkstančius ukrainiečių ir dar ne mažiau kaip dešimtis tūkstančių evakavo į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją, kartais nepranešdamos evakuojamiems asmenims apie galutinį kelionės tikslą“, – kalbėjo jis.M. Carpenteris sakė, kad vien iš Mariupolio – strategiškai svarbaus miesto, kuris buvo paverstas griuvėsiais per Rusijos vykdomą karą, – buvo išvežti tūkstančiai žmonių.

Vokietijos pramonės milžinė „Siemens AG“  traukiasi iš RusijosBendrovė teigė pasmerkianti karą Ukrainoje ir dėl to nusprendusi nutraukti savo veiklą Rusijoje.  „Siemens AG“ veiklą Rusijoje nutraukia po beveik 170 metų.

„Planet Labs“ valdomas palydovas gegužės mėnesį užfiksavo masinių kapaviečių pagausėjimą netoli Mariupolio.„Didžiausius pokyčius palydovas užfiksavo prie Senojo Krymo gyvenvietės į šiaurės vakarus nuo Mariupolio. Gegužės 8 dienos palydovinėje nuotraukoje masinės kapavietės išaugo nuo 200 metrų iki daugiau nei 340 metrų – lyginant su šios vietovės nuotrauka, daryta balandžio 24 d... Padaugėjo ir apkasų“, – rašoma pranešime.

Šiaurės Ukrainoje trys žmonės žuvo, dvi mokyklos sunaikintos Trys žmonės žuvo per apšaudymą Černihove. Per smūgius buvo sunaikintos dvi mokyklos.

Ukrainos gynėjai Luhansko srityje numušė rusų sraigtasparnį. Tai įvyko panaudojus priešlėktuvinį gynybos raketinį kompleksą „Stinger“, pranešė UNIAN.

Vaizdo įraše matyti, kaip „Azov“ kovotojai Mariupolyje kontratakuoja iš plieno gamyklos, kurioje apsupti šimtai karių ir civilių.https://twitter.com/IAPonomarenko/status/1524821820397985800?ref_src=twsrc%5Etfw%7Ctwcamp%5Etweetembed%7Ctwterm%5E1524821820397985800%7Ctwgr%5E%7Ctwcon%5Es1_&ref_url=https%3A%2F%2Fwww.theguardian.com%2Fworld%2Flive%2F2022%2Fmay%2F12%2Frussia-ukraine-war-news-live-updates-latest-putin-zelenskiy-finland-nato-bidblock-627d5f9b8f083b8563799611

UNICEF: balandžio mėnesį Ukrainoje žuvo beveik 100 vaikųPasak UNICEF vykdomojo direktoriaus pavaduotojo Omaro Abdi, patvirtinta, kad balandį Ukrainoje žuvo beveik 100 vaikų. Tačiau iš tiesų skaičiai gali būti „gerokai didesni“.O. Abdi pridūrė, kad Ukraina susiduria su „vaikų apsaugos ir vaiko teisių krize“. Jis pareikalavo, kad būtų nutrauktas Ukrainos mokyklų bombardavimas.„Pranešama, kad šimtai mokyklų visoje šalyje nukentėjo nuo sunkiosios artilerijos, oro antskrydžių ir kitų sprogstamųjų ginklų“, – sakė O. Abdi.

Juodojoje jūroje dega Rusijos laivasOdesos regiono karinė administracija patvirtino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos netoli Gyvačių salos pašovė dar vieną laivą. Apie tai gegužės 12-osios vakarą paskelbė Odesos regiono karinės administracijos atstovas Serhiy Bratchukas.„Mūsų kariškių veiksmų dėka užsidegė logistikos laivas „Vsevolod Bobrov“. Vienas naujausių laivų Rusijos laivyne“, - sakė S. Bratchukas. Kol kas informacija dar tikslinama.

JT balsavo už tai, kad būtų pradėti tirti rusų nusikaltimai UkrainojeJungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį didele balsų dauguma nubalsavo už tyrimą dėl įtariamų rimtų nusikaltimų, kuriuos padarė Rusijos kariai Ukrainoje, ir taip dar labiau sustiprino dėmesį jų elgesiui.Susirūpinusi dėl egzekucijų, civilių aukų, kankinimų ir prievartos prieš vaikus, Taryba 33 balsais už ir dviem prieš balsavo už tai, kad būtų pradėtas įtariamų nusikaltimų tyrimas, o kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn.Kinija ir Eritrėja balsavo prieš rezoliuciją, o 12 šalių, įskaitant Indiją, Pakistaną ir Kubą, susilaikė. Rusija neeilinį JT aukščiausiosios žmogaus teisių institucijos posėdį pavadino politiniu šou ir atsisakė jame dalyvauti.Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Emine Džaparova, pasakodama tarybai apie traumuotą 11 metų berniuką, kuris buvo išprievartautas motinos akivaizdoje, sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgos yra „visiškas blogis“.Kalbėdama iš Kyjivo, ji sakė, kad Rusija „Europos žemyne vykdo šiurpiausius žmogaus teisių pažeidimus per pastaruosius dešimtmečius“.„Tai buvo 10 savaičių, per kurias mano šalies žmonės patyrė absoliutų siaubą. Kankinimai ir priverstiniai dingimai, seksualinis smurtas ir smurtas lyties pagrindu; Rusijos nusikaltimų sąrašas yra begalinis. Tik pasaulis, solidarizuodamasis su Ukrainos žmonėmis, gali nugalėti šį visišką blogį“, – kalbėjo E. Džaparova.

Per mėnesį Ukrainoje žuvo beveik 100 vaikųPer karą Ukrainoje, JT duomenimis, praėjusį mėnesį žuvo beveik 100 vaikų. „Ir mes manome, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis“, - ketvirtadienį JT Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke sakė JT vaikų fondo (UNICEF) direktoriaus pavaduotojas Omaras Abdis. Susitikime buvo kalbama apie humanitarinę situaciją konflikte.O. Abdis pridūrė, kad daug vaikų, be to, dėl karinių veiksmų buvo sužeisti. Milijonai buvo priversti palikti namus, buvo atakuojamos mokyklos. „Karas Ukrainoje, kaip ir visi karai, yra vaikų apsaugos ir vaikų teisių krizė“, - pabrėžė O. Abdis.

Ukraina derasi dėl 38 sužeistų „Azovstal“ kovotojų evakuacijosKyjivas ketvirtadienį pranešė, kad veda „sunkias“ derybas su Rusija, siekdamas užtikrinti saugų 38 sunkiai sužeistų kovotojų evakavimą iš rusų kariuomenės apgultos Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“.„Vedame labai sunkias derybas dėl sunkiai sužeistų kovotojų evakuacijos iš „Azovstal“ mainais į paimtus į nelaisvę rusus“, – sakoma ministro pirmininko pavaduotojos Irynos Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.Ji sakė, kad abi šalys derasi dėl „38 sunkiai sužeistų kovotojų“ išlaisvinimo ir kad derybos vyksta „žingsnis po žingsnio“.I. Vereščuk anksčiau šią savaitę agentūrai AFP sakė, kad tuneliuose po didele plieno gamykla Mariupolyje, kurio kontrolę Rusija teigia perėmusi, tebėra daugiau nei 1 000 Ukrainos karių. Pasak jos, šimtai žmonių yra sužeisti, o Ukraina veda derybas su Turkija siekiant palengvinti galimą evakuaciją.

Rusijos kariai apšaudė Kremenchugo naftos perdirbimo gamykląRusijos kariuomenė vėl paleido raketas į Kremenchugo naftos perdirbimo gamyklą Poltavos regione. Apie tai „Telegram“ kanale paskelbė Poltavos regioninės karinės administracijos vadovas Dmytro Muninas, praneša „Ukrinform“.„Dar keturi „atvykėliai“ į Kremenchugo naftos perdirbimo gamyklą“, – sakė D. Muninas.Jis pridūrė, kad sprogimų garsai girdėjosi ir Poltavos rajone. Jis pažadėjo pateikti daugiau detalių vėliau.Poltavos administracijos vadovas paragino vietos gyventojus neišeiti iš slėptuvių. Kaip pranešė „Ukrinform“, balandį devynios Rusijos raketos sunaikino Kremenchugo naftos perdirbimo gamyklą Poltavos regione.Ši gamykla yra didžiausia Ukrainos naftos produktų gamybos įmonė.

JT pradeda tyrimą dėl įtariamų Rusijos žiaurumų UkrainojeJungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį didele balsų dauguma nubalsavo už siūlymą pradėti tyrimą dėl Rusijos karių Ukrainoje galimai įvykdytų rimtų nusikaltimų, dar labiau didindama diplomatinį spaudimą Maskvai.Taryba 33 balsais prieš du parėmė Ukrainos pateiktą rezoliucijos projektą, kuriuo raginama ištirti pažeidimus, kaip įtariama, padarytus Kyjivo, Černihivo, Charkivo ir Sumų srityse vasario pabaigoje ir kovą, „siekiant patraukti kaltininkus atsakomybėn“.

Rusija praneša nukovusi per 300 Ukrainos kariųRusijos ginkluotosios pajėgos skelbia per oro ir raketų smūgius nukovusios šimtus Ukrainos karių ir sunaikinusios daug karinės technikos. „Oras-žemė“ raketomis „sunaikinta daugiau kaip 320 nacionalistų, iš rikiuotės išvestos 72 karinės transporto priemonės“, - ketvirtadienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų nėra galimybės.I. Konašenkovas taip pat pranešė, kad raketinės ginkluotosios pajėgos ir artilerija apšaudė per 400 dalinių koncentracijos vietų ir karinių vilkstinių, 12 vadaviečių ir 26 priešo artilerijos pozicijas. Korotyčiaus regione, esančiame tik už kelių kilometrų į vakarus nuo Rytų Ukrainos milijoninio Charkivo miesto, esą sugadinta S-300 tipo oro gynybos sistema. Slovianske pataikyta į tris „Smerč“ raketų paleidimo pozicijas.

JT: iš Ukrainos pabėgo šeši milijonai žmoniųPasak JT pabėgėlių agentūros, nuo konflikto su Rusija, kilusio vasario pabaigoje, pradžios iš Ukrainos pabėgo daugiau nei šeši milijonai žmonių.Dauguma karo pabėgėlių pateko į Lenkiją, kiti – į Vengriją, Moldovą, Rumuniją ir Slovakiją.

Ukrainos užsienio reikalų ministras reikalauja vakarietiškų naikintuvųVokietijoje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba pareikalavo vakarietiškų naikintuvų ir priešraketinių sistemų savo šalies gynybai nuo Rusijos. „Pamirškime sovietines sistemas, tai praeitis, - sakė jis interviu laikraščiui „Die Welt“. – Jei šis karas tęsis toliau, paskutinės sovietinių ginklų atsargos šalyse, kurios pasiruošusios juos mums duoti, jau netrukus bus išnaudotos. Kai kurios jau dabar išnaudotos“.NATO šalys, tiekdamos ginklus Ukrainai, pradžioje perdavė jai sovietines ginklų sistemas, nes ukrainiečių kariams lengviau jomis naudotis. Tačiau dabar vis dažniau karo teritoriją pasiekia Vakarų gamybos ginkluotė.D. Kuleba vėl kritikavo Vokietijos delsimą tiekti ginklus. Jis pabrėžė, kad Vokietijos pažadėtų priešlėktuvinių tankų Ukraina nė neprašė. „Tiesa, kad mes neprašėme „Gepard“. Vokietijos vyriausybei, atrodo, svarbiausia buvo mums kažką duoti, ko jai pačiai nereikia“, - sakė ministras. Jis teigė, kad pradžioje nebuvo amunicijos šiems tankams. „Iš pradžių duoti mums tai, ko mes neprašėme ir tada konstatuoti, kad sistema negalima naudotis, kelia kai kurių klausimų“, - teigė D. Kuleba.Jis nepakankamu pavadino Vokietijos sprendimą dėl septynių savaeigių haubicų 2000 – modernių artilerijos pabūklų – tiekimo. „Tuo pat metu, kai pasirodė ši žinia, aš sužinojau, kad viena labai maža ES šalis mums taip pat nori perduoti septynis tos pačios sistemos vienetus. Neatitinka dimensija, tai neatrodo gerai“, - sakė D. Kuleba.„Gepard“ tankai ir savaeigės haubicos iki šiol yra vienintelė sunkioji ginkluotė, kurią Vokietija pažadėjo Ukrainai.

Graikija perduos Ukrainai sunkiosios ginkluotės tik su viena sąlygaGraikija, pasak gynybos ministro, tik tada perduos Ukrainai sunkiosios ginkluotės, kai mainais panašių ginklų sistemų gaus iš NATO partnerių.„Tačiau šie ginklai turi būti skirti nedelsiant“, - ketvirtadienį Graikijos parlamente sakė Nikosas Panagiotopoulosas. JAV, anot graikų žiniasklaidos, praėjusiomis dienomis pareikalavo, kad Atėnai perduotų Ukrainai, pavyzdžiui, oro gynybos sistemų.Atėnai savo poziciją argumentuoja Turkijos grasinimais ir nuolatiniais turkų naikintuvų praskridimais virš gyvenamų Graikijos salų, pavyzdžiui, Lesbo, Chijo ir Rodo.Graikijos salose Egėjo jūros rytinėje dalyje dislokuota daug oro gynybos sistemų, kokias naudoja ir Ukraina. Graikija balandį į Ukrainą nusiuntė šautuvų ir prieštankinių ginklų, taip pat amunicijos ir medicinos prekių.

Lenkija suskaičiavo daugiau kaip 3,3 mln. Ukrainos karo pabėgėliųNuo Rusijos invazijos pradžios Lenkija suskaičiavo daugiau kaip 3,3 mln. Ukrainos karo pabėgėlių. Tai ketvirtadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga. Trečiadienį sieną į Lenkiją kirto 21 200 žmonių, ir tai yra 17 proc. daugiau nei para anksčiau.Ukrainos kryptimi sieną perėjo 27 500 asmenų. Iš viso nuo karo pradžios į Ukrainą įvažiavo beveik 1,2 mln. žmonių. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai, vykstantys į teritorijas, kurias atsikovojo Ukrainos daliniai.Nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje, o kiek iškeliavo toliau į kitas ES šalis.Ukrainoje prieš Rusijos invaziją vasario 24 dieną gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio siena.

JT žmogaus teisių taryba surengė posėdį dėl padėties UkrainojeKetvirtadienį neeiliniame Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos posėdyje dėl įtariamų Maskvos nusikaltimų Kyjivas pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje, pavadinęs jį „absoliučiai siaubingu“ ir „visišku blogiu“.Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Emine Džaparova pareiškė, kad Rusija vykdo „šiurpiausius žmogaus teisių pažeidimus Europos žemyne per pastaruosius dešimtmečius“, o šalys pasmerkė prezidento Vladimiro Putino karių elgesį.JT aukščiausioji žmogaus teisių gynimo institucija balsuos dėl rezoliucijos projekto, kuriame raginama ištirti įtariamus nusikaltimus, įvykdytus nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, siekiant patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn.Daugiau kaip 50 šalių pritarė Kyjivo prašymui surengti specialų JT aukščiausiosios žmogaus teisių institucijos posėdį, kad būtų išnagrinėta „dėl Rusijos agresijos blogėjanti žmogaus teisių padėtis Ukrainoje“.Rusija ignoravo posėdį. Ji buvo viena iš 47 Tarybos narių, kol balandžio 7 dieną JT Generalinė Asamblėja Niujorke nubalsavo už tai, kad ji būtų pašalinta iš šios institucijos ir negalėtų vertinti kitų šalių žmogaus teisių padėties. Tuomet Rusija nedelsdama pasitraukė iš tarybos.Šiandieninis posėdis – pirmasis nuo to laiko tarybos posėdis, kuriame svarstoma padėtis Ukrainoje. Rusijai, kuri dabar yra eilinė stebėtoja, buvo pasiūlyta dalyvauti, tačiau jos kėdė liko tuščia.Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova antradienį pareiškė, kad Maskva „savo dalyvavimu nelegitimizuos šio naujo politinio šou“.JT žmogaus teisių vadovė Michelle Bachelet Tarybai sakė, kad jos biuras tikrina įtarimus dėl tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų, „kurių daugelis gali būti prilyginami karo nusikaltimams“.„Neteisėtų žudynių mastas, įskaitant egzekucijų be jokio teismo vykdymo požymius vietovėse į šiaurę nuo Kyjivo, yra šokiruojantis, – sakė ji. – Turime informacijos apie 300 tokių nužudymų, tačiau, atsirandant vis naujų įrodymų, šis skaičius ir toliau didės. Šie civilių gyventojų nužudymai dažnai buvo tyčiniai“.JAV ambasadorė Michele Taylor teigė, kad Rusijos nusivylimas dėl to, kad ji nesugeba įveikti Ukrainos kariniu keliu, paskatino „vis baisesnius žmogaus teisių pažeidimus“.Ji sakė, kad V. Putinas parodė „visišką nepagarbą žmogaus teisėms ir žmogaus gyvybei“, ir paragino Tarybą atidžiai išnagrinėti, kad būtų atskleisti Rusijos „nuolatiniai bandymai nuslėpti žiaurumus“.

Du rusų pontoninius tiltus sunaikinusi Ukraina: situacija labai pablogėjoUkrainos kariuomenė skelbia Rytų Ukrainos Luhansko regione sunaikinusi du Rusijos pajėgų pontoninius tiltus per Doneco upę. „Bilohorivka atlaiko rusų šturmą, mūsų gynėjai sunaikino du pontoninius tiltus“, – ketvirtadienį „Telegram“ kanale rašė srities karinis gubernatorius Serhijus Haidajus. Esą nėra abejonių, kad netrukus bus sugriautas ir trečias tiltas.S. Haidajus taip pat paskelbė iš dronų darytas nuotraukas, kuriose – dešimtys sunaikintų automobilių ir šarvuotos technikos.Smūgį sudavė 17-osios tankų brigados iš Kryvyj Riho artileristai.  Rytiniame pranešime Ukrainos generalinis štabas konstatavo, kad priešui vis tiek pavyko persikelti per upę. S. Haidajus taip pat pripažino: „Situacija labai pablogėjo“. Esą ir toliau kyla grėsmė tiekimo maršrutui iš Bachmuto vietovės į Lisičanską ir Severodonecką.Rusija prieš pustrečio mėnesio pradėjo karą Ukrainoje. Tikslas yra bent jau visiškai užimti Rytų Ukrainos Luhansko ir Donecko sritis. Jungtinės Tautos (JT) jau registravo apie 3 500 nužudytų civilių, tačiau spėja, kad aukų skaičiai yra daug didesni.

Ukraina: Rusijos kariams – 60 metų senumo karinė technikaRusija, bandydama užtikrinti bent kažkokią okupacinių pajėgų karinę galią, pradėjo daliniams siūlyti 1950-1960 metų gamybos karinę techniką. Tokią informaciją feisbuke pateikė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.„Rusija negali pilnavertiškai atkurti iš Ukrainos išvestų karinių dalinių karinių pajėgumų“, – teigiama pranešime. Ukrainos žvalgyba pridūrė, kad dabar kariniai ir techniniai „didingos Kremliaus praeities“ aidai virsta Rusijos „dabarties“ pagrindu.„Per karinius veiksmus Ukrainoje Rusija prarado didelę dalį savo karinio-techninio potencialo, tad rusai priversti dalinius, patyrusius neatitaisomų nuostolių, gelbėti 50-60 metų gamybos technika ir ginklais. Kad ir kaip ten bebūtų, tokia situacija kažkodėl visai netrikdo Kremliaus valdžios, jai visiškai nesvarbu kaip ir kuo į mūšį dėl „rusiškojo pasaulio“ ateities siųs savo „patrankų mėsą“. Visada atsiras, kas dešimtmečius rūdijo rūsiuose ir ko savo laiku įsigyti nepanoro net trečiojo pasaulio šalys“, – teigia Ukrainos žvalgyba.Bėda ta, kad daugeliu atveju iš tų ilgojo laikymo rūsių technikos niekaip nepavyksta nugabenti pajėgoms, tačiau kariai verčiami ją priimti ir raportuoti vadovybei apie tinkamą komplektaciją ir karinių dalinių aprūpinimą reikiama įranga, skelbiama Ukrainos žvalgybos pranešime.

V. Zelenskis sveikina Suomijos pasirengimą stoti į NATOUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį telefonu pasikalbėjo su Suomijos prezidentu Sauliu Niinisto ir pasveikino jo šalies pasirengimą stoti į NATO.Kaip skelbia agentūra „Reuters“, apie tai tviteryje pranešė pats V. Zelenskis. Pasak jo, abu lyderiai pokalbio metu taip pat aptarė Ukrainos euroointegraciją ir gynybos klausimus.

Ukrainos oligarcho bendrovė kasdien skiria šalies ginkluotosioms pajėgoms 1 mln. doleriųUkrainos oligarcho Rinato Achmetovo bendrovės SCM įmonės nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios kasdien skiria šalies ginkluotosioms pajėgoms, teritorinei gynybai ir humanitarinei pagalbai apie 1 mln. dolerių.Tai ketvirtadienį pranešė „rbc.ua“, remdamasi SCM direktore ryšiams su visuomene Natalija Jemčenko.„Pirmiausia – žmonės. Tam dabar sutelktos mūsų pastangos. Padėti žmonėms, miestams ir mūsų šaliai. Nuo karo pradžios SCM kasdien aukoja maždaug 1 mln. dolerių. Mes perduodame šiuos pinigus vyriausybei ir žmonėms kaip humanitarinę pagalbą, remiame gynybos pajėgas“, - sakė kompanijos atstovė.Anot N. Jemčenko, SCM savininkas R. Achmetovas kaip stambiausias nacionalinis investuotojas atliks reikšmingą vaidmenį ir atstatant Ukrainą po karo.

Ukrainos kariškiai praneša apie sunkias kovas DonbaseRusijos pajėgos sustiprino atakas Rytų Ukrainoje ir, pasak Ukrainos kariuomenės, pasiekė tam tikrų teritorinių laimėjimų Donbaso regione.Į rytinį regioną sutelktos didžiausios Rusijos kariuomenės pastangos nuo jos įsiveržimo vasario 24 dieną. Pasiuntęs kariuomenę, Kremlius įvardijo priežastį – apsaugoti apsišaukėliškas prorusiškas „respublikas“ Ukrainos rytuose. Kelios dienos prieš karui prasidedant, prezidentas Vladimiras Putinas, Kyjivo pasipiktinimui, pripažino „respublikas“ kaip nepriklausomus darinius.„Priešas tęsia puolimo pastangas Rytinėje operacijos zonoje, siekdamas visiškai kontroliuoti Donecko, Luhansko ir Chersono sritis bei išlaikyti sausumos koridorių į laikinai okupuotą Krymą“, – sakoma Ukrainos generalinio štabo pranešime ketvirtadienį.Pasak šio pranešimo, Rusijos atakos Donbase nukreiptos į Severodonecko, Lymano, Bachmuto, Avdijivkos ir Kurachovo miestus, taip pat Rubižnę, kurios didžiąja dalį Rusijos pajėgos jau užėmė. „Severodonecko apylinkėse priešas atakuoja Kudriašivką ir Severodonecką ir iš dalies pasiekia savo tikslų“, – pripažino Ukrainos karinė vadovybė. Tikėdamasi pasistūmėti į mažą Lymano miestelį, Rusijos kariuomenė bando pastatyti pontoninius tiltus per Siverskio Doneco upę. Trečiadienio vakarą Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad pontoniniai tiltai buvo sunaikinti.Tuo metu Maskva stiprina savo pajėgas fronto linijoje aplink Sloviansko miestą – vieną svarbiausių Rusijos puolimo Donbase taikinių. Anot pranešimo, prieš naujas atakas rajone dislokuota apie 300 papildomų Rusijos karinių transporto priemonių.Padėtis Mariupolio uostamiestyje, kur Ukrainos kovotojai tebėra įsitvirtinę „Azovstal“ plieno gamykloje, nepasikeitė, sakoma pranešime. Taip pat pranešama, kad Zaporižios regione ir aplink Mykolajivo bei Krivy Ryho miestus šalies pietuose artilerija sukėlė gaisrus.

Čekija ketina patiekti Ukrainai sovietinių tankų, mainais prašo vokiškų „Leopard“Čekija ketina patiekti Ukrainai sovietinių tankų, kurių turi šalies armija, ir veda derybas su Vokietija dėl tankų „Leopard“ pristatymo Čekijai.Tai pareiškė Čekijos gynybos ministrė Jana Černochova, praneša „rbc.ua“.Pasak žinybos vadovės, Čekija nori perduoti Ukrainai kuo daugiau tankų iš savo atsargų. Čekija tikisi gauti iš Vokietijos tankų „Leopard“, nors ir ne pačios moderniausios versijos.„Manau, kad mes einame teisinga linkme. Turiu omenyje tankų „Leopard“ įsigijimą“, - sakė J. Černochova.Anot ministrės, vokiški tankai, kurių gauti nori Praha, gali būti „kažkur per vidurį“ tarp senojo „Leopard 1“ ir naujojo „Leopard 2“.Čekijos tankų daliniuose yra 30 modernizuotų tankų T-72M4S3, o sandėliuose laikomos dar kelios dešimtys nemodernizuotų mašinų.

Gelbėjimo tarnybos: per Rusijos smūgį Ukrainos šiaurėje žuvo 3, sužeista 12 žmoniųTrečiadienį per Rusijos smūgį miestui Ukrainos šiauriniame Černihivo regione trys žmonės žuvo, dar 12 buvo sužeisti, naujienų agentūrai AFP pranešė pagalbos tarnybos.„Po smūgio Novgorodo-Siverskio mieste trys žuvę žmonės ir 12 sužeistųjų“, – sakė atstovas.

Vokietijos ministrė Baerbock priims G7 užsienio reikalų ministrus karui Ukrainoje aptartiVokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį konsultuosis su kolegomis iš Didžiojo septyneto (G7) išsivysčiusių šalių grupės dėl pasaulinių Rusijos karo Ukrainoje padarinių.Viešbučio komplekse prie Baltijos jūros Šlėzvigo ir Holšteino žemėje A. Baerbock priims Kanados, Prancūzijos, Italijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos ir JAV užsienio reikalų ministrus. Vakare planuojama darbo vakarienė.Pasak Užsienio reikalų ministerijos atstovės, derybose Vangelse taip pat dalyvaus Ukrainos ir Moldovos užsienio reikalų ministrai Dmytro Kuleba ir Nicu Popescu. Pasak atstovės, ministrai aptars energetikos, aprūpinimo maistu ir kitus karo aspektus, taip pat palies santykius su Kinija bei padėtį Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Be to, darbotvarkėje – padėtis Afganistane, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose bei bendra kova su klimato krize ir koronaviruso pandemija.Vokietija šiuo metu pirmininkauja G7 grupei. G7 viršūnių susitikimas vyks Bavarijoje birželio 26–28 dienomis.

Ukraina nori „rezervuoti“ vietą Europos SąjungojeUkraina nori rezervuoti vietą Europos Sąjungoje (ES), net jei visateisė narystė galėtų užtrukti, ketvirtadienį Berlyne pareiškė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.„Kalbama ne apie greičiausią įmanomą Ukrainos narystę ES. Tačiau mums labai svarbu, kad ši vieta būtų rezervuota Ukrainai“, – sakė jis Vokietijos transliuotojui ARD. „Dažnai girdime, kad Ukraina priklauso Europai, priklauso Europos šeimai, o dabar atėjo laikas rezervuoti šią vietą“, – pridūrė jis.Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šios savaitės pradžioje perspėjo, jog prireiks „dešimtmečių“, kad tokia kandidatė, kaip Ukraina, įstotų į ES. Vietoj to E. Macronas pasiūlė sukurti platesnę Europos politinę bendruomenę, kuri apimtų tokias nares, kaip Ukraina ar Didžioji Britanija po „Brexito“.D. Kuleba, atvykęs į Vokietiją tiek susitikti su Vokietijos politiniais lyderiais, tiek dalyvauti derybose su kolegomis iš labiausiai išsivysčiusių Didžiojo septyneto (G7) šalių, sakė aptarsiantis tolesnes sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą. Kita svarbi tema, anot ministerijos, yra kova su karo sukeltu pasauliniu maisto trūkumu.

Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 26 650 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 12 d. jau neteko apie 26 650 kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 195 tankų, 2 873 šarvuotųjų kovos mašinų, 534 artilerijos sistemų, 191 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos, 87 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 199 lėktuvų, 161 sraigtasparnio, 2 019 automobilių, 13 laivų, 398 dronų, 94 sparnuotųjų raketų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukraina praneša apie naujus aviacijos smūgius Mariupolio gamyklai „Azovstal“Ukrainos kariškiai pranešė, kad Rusijos pajėgos tęsia aviacijos smūgius Mariupolio gamyklai „Azovstal“ ir miestelių Ukrainos rytuose puolimą.78-osios karo dienos pranešime Ukrainos Generalinis štabas taip pat nurodė, kad rusų pajėgos iš artilerijos pabūklų ir granatsvaidžių apšaudė ukrainiečių karius Zaporižios kryptimi. Zaporižia yra tapusi priebėga iš Mariupolio bėgantiems civiliams. Generalinis štabas nedetalizavo naujausių veiksmų „Azovstal“ teritorijoje ir aplink ją.Pasak Ukrainos kariuomenės, rusų artilerija taip pat apšaudė ukrainiečių junginius į šiaurę nuo Charkivo miesto šalies šiaurės rytuose. Be to, Generalinis štabas pranešė apie rusų smūgius šiauriniuose Černihivo ir Sumų regionuose.Ukrainos kariuomenė paminėjo savo „dalinę sėkmę“ Rytų Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse, kur nuo pat karo pradžios nuolat vyksta mūšiai. Nurodoma, kad ukrainiečių pajėgos atrėmė devynias rusų atakas ir sunaikino kelis dronus bei karines transporto priemones.

Paviešinti kraupūs vaizdai: Rusijos kariai į nugaras sušaudo du civiliusTarptautinis naujienų kanalas „CNN“ paviešino dar vieną Rusijos kariuomenės vykdomų karo nusikaltimų Ukrainoje įrodymą.Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip du Rusijos kariai šaltakraujiškai ima šaudyti į nugaras dviem neginkluotiems civiliams vyrams. Šie, pakirsti kulkų krenta ant žemės ir lieka gulėti.Pranešama, kad ši civilių egzekucija įvyko kovo 16 dieną Kyivo apskrityje.„CNN“ skelbia nustačiusi nužudytųjų tapatybes: vienas vyrų – automobilių prekybos įmonės savininkas, kurio pavardės artimieji nenori atskleisti, kitas – 68 metų sargas Leonid Plyats. Prieš publikuodama šią medžiagą „CNN“ patikrino vaizdo įrašų autentiškumą. Taip pat patikslinama, kad dviejų civilių nužudymu pasibaigęs incidentas prasidėjo, kai į automobilių prekybos įmonę atvyko penki rusų kariai.Nors tuo metu nevyko jokie kovos veiksmai, Rusijos kariškiai bandė įsilaužti į patalpas – šaudė į spynas ir daužė langus. Pasirodžius bendrovės savininkui, kuris išėjo į viršų iškėlęs rankas, rusų kariai jį apieškojo, tikrindami, ar šis neturi ginklo. Netrukus pasirodo ir bendrovės sargas, vyksta pokalbis su kariais, kol šie nusisuka, o abu ukrainiečiai patraukia link įmonės apsaugos posto.Po akimirkos abu Rusijos kariai kažkodėl nusprendžia nueinančius žmonės nužudyti. Jie nusitaiko į nugaras ir paleidžia šūvius.Perspėjame, jog žudynių vaizdai gali šokiruoti. Jų nepatariame žiūrėti jaunesniems nei 18 metų asmenims.https://t.me/ukraina24tv/32065

Ukrainai – nauja JAV ginkluotė „dronai – savižudžiai“ Jungtinės Amerikos valstijos (JAV) ruošiasi Ukrainai perduoti naujos kartos ginkluotę – priešo technikai bei vadavietėms naikinti skirtus dronus „Switchblade 600“, cituodamas naujienų agentūrą „Bloomberg“ praneša kanalas „Ukraina 24“. Skelbiama, kad JAV gynybos departamentas šiuo metu derasi su bepiločius orlaivius gaminančia įmone „AeroVironment Inc.“ dėl papildomos įrangos įsigijimo. Ši ginkluotė – pakankamai paprastai nuo žemės paleidžiami bepiločiai orlaiviai, kurie atlieka tik vieną misiją: seka priešo taikinius ir juos atakuoja. Gamintojai nurodo, kad „Switchblade 600“ veikimo nuotolis siekia 40 kilometrų, o tai reiškia, kad jais Ukrainiečiai galėtų pasiekti ir Rusijos teritorijoje esančias karines bazes, logistikos taškus ir kitus strategiškai svarbius objektus. Naujienų agentūra „Bloomberg“ praneša, kad susitarta dėl 10 vienetų „Switchblade 600“ tiekimo, Ukrainai taip pat pažadėta 700 vienetų „Switchblade 300“, kurių veikimo nuotolis siekia 10 kilometrų.

„The Washington Post“: JAV Ukrainai nebeteiks informacijos ir apie rusų generolų buvimo vietąRusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Jungtinėse Valstijose buvo parengtos dalijimosi žvalgybos duomenimis su Ukraina taisyklės. Kaip praneša laikraštis „The Washington Post“, šis žingsnis buvo žengtas siekiant išvengti dar didesnės įtampos santykiuose su Rusija.Amerikos žvalgybos darbuotojams skirtoje instrukcijoje nurodoma, kokio pobūdžio informacija negali būti teikiama Ukrainai.Pavyzdžiui, Ukrainai negalima perduoti žvalgybos duomenų, kurie jai padėtų atakuoti objektus Rusijos teritorijoje. Draudimo tikslas – neleisti, kad JAV taptų atakų, kurias Ukraina gali surengti Rusijoje, dalyve.Šiuo metu Vašingtonas teikia Kyjivui informaciją apie Rusijos pajėgų buvimo vietą ir judėjimą, kurią Ukraina gauna realaus laiko režimu, palydovines nuotraukas ir ataskaitas, surinktas iš konfidencialių šaltinių.Be to, JAV pareigūnams uždrausta teikti Ukrainai išsamią informaciją, kuri jai padėtų neutralizuoti aukščiausius Rusijos karinės vadovybės narius, tarp jų – generalinio štabo viršininką Valerijų Gerasimovą ir gynybos ministrą Sergejų Šoigu.Šis draudimas netaikomas Rusijos generolų atžvilgiu. Bet, pasak aukšto JAV pareigūno, nuspręsta neteikti informacijos ir apie jų buvimo vietą Ukrainoje.

„Azovstal“ rūsyje ištekėjusi Mariupolio gynėja vyro neteko po vestuvių praėjus vos trims dienomsMariupolio gynėja Valerija Karpilenko (Nava) už savo mylimojo Andrejaus (pravarde Barada) ištekėjo okupantų apsuptos „Avozstal“ gamyklos rūsyje. Deja, šeimynine laime pora pasidžiaugė vos tris dienas – per šturmą Andrejų nukovė rusai, rašo UNIAN.Daugiau – čia.

Upę bandžiusioms kirsti Rusijos pajėgoms – galingi Ukrainos smūgiaiUkrainos pajėgos sugriovė du rusų karių pontoninius tiltus, nutiestus per Doneco upę netoli Bilohorivkos kaimo Luhansko srityje.„17 takų brigados artileristai paskelbė rusofašistams atostogų sezono pradžią. Kai kuriems teko išsimaudyti Doneco upėje, o kai kuriuos apdegino gegužės saulė“, – perdavė Gynybos ministerija.Gynybos ministerija paviešino nuotraukas, kuriose užfiksuotos sugriautos pontoninės perėjos ir priešų technika.Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus patvirtino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos dar kartą sugriovė per Doneco upę nutiestus rusų pontoninius tiltus.„Bilohorivka – tai antroji Čornobajivka“, – parašė jis.https://twitter.com/DefenceU/status/1524438980191731717

Zelenskis kalba apie pažangą, Ukrainai siekiant teritorinių garantijųUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad, šaliai dedant pastangas užsitikrinti tarptautines saugumo garantijas, esama pažangos.„Deramės su pirmaujančiomis pasaulio valstybėmis, kurios suteiktų Ukrainai pasitikėjimo saugumu ateinantiems dešimtmečiams“, – trečiadienio vakarą savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis. Tai buvo viena iš temų, aptartų sekmadienį vykusiame Didžiojo septyneto (G7) susitikime, kuriame Ukraina dalyvavo pirmą kartą.„Tai pirmas kartas mūsų valstybės istorijoje, kai įmanoma patvirtinti tokias garantijas. Ne kokį nors memorandumą, ne kokį nors deklaruojamą norą dėl kokio nors kurso, o konkrečias garantijas“, – sakė V. Zelenskis. Tai būtų „ne tik teisiškai reikšminga, bet ir užrašyta taip, kad būtų aišku: tiksliai ką, tiksliai kas ir tiksliai kaip mums garantuoja“, – pridūrė V. Zelenskis.Vienas iš Rusijos reikalavimų, siekiant nutraukti ginkluotus karo veiksmus, yra aiškus Ukrainos įsipareigojimas laikytis politinio neutralumo, dėl kurio šalis siekia tvirtų tarptautinių saugumo garantijų.

Ukrainos policija nuo karo pradžios sulaikė 750 diversantųUkrainoje nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo pradžios demaskuotos 88 diversantų ir žvalgų grupės, sulaikyta 750 žmonių, prisidėjusių prie diversinės veiklos.Tai per spaudos konferenciją pranešė Ukrainos nacionalinės policijos departamento viršininkas Oleksijus Sergejevas.„Nuo karo pradžios demaskuotos 88 diversantų ir žvalgų grupės, sulaikyta 750 žmonių, susijusių su diversine veikla. Iš jų 676 perduoti Ukrainos saugumo tarnybos institucijoms“, – sakė jis.O. Sergejevo duomenimis, Ukrainos nacionalinės policijos tyrėjai iškėlė 484 baudžiamąsias bylas už kolaboravimą su okupantais. Įtarimai jau pateikti 72 asmenims.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukraina rengiasi pirmajam karo nusikaltimų teismui dėl Rusijos invazijosUkraina surengs pirmąjį teismo procesą dėl karo nusikaltimų per tebesitęsiančią Rusijos invaziją, per kurį prieš teismą stos 21 metų rusų karys, trečiadienį pranešė šalies generalinė prokurorė.Vadimas Šišimarinas kaltinamas vasario 28 dieną nužudęs neginkluotą 62 metų civilį, rašoma generalinės prokurorės Irynos Venediktovos biuro išplatintame pranešime.Pasak pranešimo, V. Šišimarinas pro automobilio langą šovė iš automato į civilį, kad šis nepraneštų apie rusų karių grupę.Kai buvo atakuota rusų pajėgų kolona, V. Šišimarinas ir dar keturi kartu sprukę kariai šalia Čupachivkos kaimo pavogė automobilį, priduriama pranešime.Civilis, kurio tapatybė neįvardijama, važiavo dviračiu kelio pakraščiu netoli savo namų, nurodė prokuratūra.„Vienas iš kariškių liepė kaltinamajam nužudyti civilį, kad šis nepraneštų apie juos“, – rašoma pareiškime.„Vyras mirė vietoje, vos už kelių dešimčių metrų nuo savo namų“, – priduriama jame.Suimtam rusų kariui gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste.I. Venediktova nepranešė, kada prasidės teismo procesas.Jos biuras paskelbė V. Šišimarino nuotrauką, tačiau nepateikė informacijos, kaip jis buvo sulaikytas ir kas nutiko kartu su juo buvusiems kariams.Prokuratūroje užregistruota daugiau kaip 10 700 įtariamų karo nusikaltimų. Jų padarymu įtariami 622 asmenys.Kyjivas ir Vašingtonas ne kartą kaltino Rusijos pajėgas įvykdžius karo nusikaltimų per vasario 24 dieną prasidėjusią invaziją.Dėl karo savo namus paliko beveik 6 mln. ukrainiečių, daugelis kurių pasakoja patyrę kankinimus, seksualinį smurtą ir beatodairišką niokojimą.Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai pasiuntė į Ukrainą karo nusikaltimų tyrėjus, kad jie padėtų vietos ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo komandoms, tiriančioms galimus masinius žiaurumus, įskaitant civilių žudynes šalia Kyjivo esančioje Bučoje, kur balandžio 2 dieną buvo aptikta mažiausiai 20 kūnų.

Suomijos prezidentas paaiškino Rusijai, kodėl jo šalis ketina stoti į NATO Suomijos ketinimą stoti į NATO nulėmė Rusijos veiksmai, konkrečiai – jos plataus masto įsiveržimas į Ukrainą vasario 24 d.Tai trečiadienį pareiškė Suomijos prezidentas Saulis Niinistö, praneša leidinys „Insider“.„Jei Suomija artimiausiu metu įstos į NATO, o Rusijai kils klausimų, kodėl, mano atsakymas būtų toks: „Jūs tai paskatinote – pažvelkite į veidrodį“, – sakė Suomijos valstybės vadovas Helsinkyje per spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Borisu Johnsonu.Pasak S. Niinistö, reikalaudama, kad Suomija nestotų į Aljansą, Rusija manė, kad jo šalis „neturi savo valios“.„Mums stojimas į NATO nebūtų prieš ką nors – mes norėtume maksimaliai padidinti savo saugumą“, – paaiškino Suomijos prezidentas. Jis taip pat pabrėžė, jog suvokimas, kad reikia stoti į NATO, atėjo kartu su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą: tai pakeitė situaciją ir parodė, kad Rusija yra „pasirengusi pulti kaimyninę šalį“.

Lenkijos ambasados Maskvoje pastatas apipiltas raudonais dažais Pastatas prie įėjimo į Lenkijos ambasadą Rusijoje trečiadienį buvo apipiltas raudonais dažais. Internete pasirodė įrašas iš incidento vietos. Lenkijos URM patvirtino, kad per išpuolį nukentėjo lentelė su šalies herbu, praneša portalas „Onet“. Vaizdo įraše matyti, kaip vyras prieina prie Lenkijos ambasados vartų ir apipila raudonais dažais lentelę ant vieno iš pastatų, taip pat langą. Pirmadienį, gegužės 9-ąją, Rusijos ambasadorius Lenkijoje Sergejus Andrejevas ketino padėti vainiką sovietų kareivių kapinėse Varšuvoje. Ten susirinkę protestuotojai apipylė rusų diplomatą dirbtiniu „krauju“. Iškart po išpuolio prieš ambasadorių Rusijos URM pareikalavo, kad Lenkijos valdžia tučtuojau organizuotų vainikų padėjimo ceremoniją ir apsaugotų ją nuo provokacijų. Maskva taip pat pareikalavo oficialaus Lenkijos atsiprašymo. Lenkijos URM vadovas Zbigniewas Rau pareiškė, kad incidentas Varšuvoje „verčia apgailestauti“, ir pabrėžė, kad diplomatams turi būti užtikrinta ypatingą apsaugą, nepriklausomai nuo vyriausybės, kuriai jie atstovauja, politikos. https://twitter.com/nexta_tv/status/1524436621508100097?ref_src=twsrc%5Etfw

U. von der Leyen: Rusija kelia didžiausią tiesioginę grėsmę tarptautinei tvarkaiTokijuje viešinti Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, kelia „didžiausią tiesioginę grėsmę“ tarptautinei tvarkai.Po susitikimo su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida, kuriame dalyvavo ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ji sakė, kad „Rusija, vykdydama barbarišką karą prieš Ukrainą ir sudarydama nerimą keliantį paktą su Kinija, šiandien kelia didžiausią tiesioginę grėsmę pasaulio tvarkai“.Aukščiausi Europos Sajungos pareigūnai atvyko į Tokiją dalyvauti kasmetinėse derybose, kurios vyksta didžiajai daliai tarptautinės bendruomenės telkiant jėgas spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje, taip pat augant susirūpinimui dėl Kinijos vaidmens.„Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra ne tik Europos reikalas; jis supurto tarptautinės tvarkos, taip pat ir Azijoje, pagrindą. Tai negali būti toleruojama“, – sakė F. Kishida, kurio vyriausybė prisijungė prie griežtų sankcijų Maskvai, įskaitant sankcijas energetikos srityje.Darbotvarkėje taip pat buvo klausimai dėl vis agresyvesnės Pekino pozicijos Azijoje, ES siekiant imtis svarbesnio vaidmens priešinantis Kinijai.„Mūsų bendradarbiavimas Ukrainoje yra labai svarbus Europoje, tačiau jis taip pat svarbus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, be to, norime giliau konsultuotis dėl agresyvesnės Kinijos“, – savo ruožtu sakė Ch. Michelis.„Manome, kad Kinija turi ginti daugiašalę sistemą, kuri jai buvo naudinga vystant savo šalį“, – pridūrė jis.U. von der Leyen sakė, kad ES ir Japonija stiprina bendradarbiavimą, be kita ko, pradėdamos pirmąją Europoje skaitmeninę partnerystę, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama konkurencingumui ir saugumui šioje srityje.Ji nurodė, kad abi šalys taip pat sieks „įvairinti ir stiprinti tiekimo grandines“.„Tai svarbu, nes yra medžiagų ir technologijų, kurios tapo labai svarbios mūsų ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, puslaidininkiai“, – sakė U. von der Leyen.„Turime turėti galimybę pasikliauti patikimomis tiekimo grandinėmis“, – pridūrė EK pirmininkė.

Klyčko: Rusija gali bet kurią akimirką pulti Kyjivą Rusija neatsisakė plano užimti Kyjivą, todėl miesto meras Vitalijus Klyčko sako negalintis garantuoti namo grįžtančių sostinės gyventojų saugumo. Meras apie tai kalbėjo CNN. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl galimybės Rusijai panaudoti taktinius branduolinius ginklus. V. Klyčko teigimu, Ukrainos sostinė vis dar yra pagrindinis Rusijos taikinys. Jis perspėja namo grįžtančius Kijevo gyventojus būti atsargiems. „Kol Ukrainoje vyksta karas, negalime suteikti garantijų jokiam ukrainiečiui“, – sakė V. Klyčko ir pridūrė, kad Rusijos puolimas gali įvykti bet kurią akimirką. „Dabar saugumas yra svarbiausias prioritetas. Taip, žinoma, mes nerimaujame ir tikimės, kad mūsų kariuomenė mus saugo, tačiau rizika vis dar yra, ir be mūsų partnerių, be JAV ir Europos šalių mes nesugebėsime išgyventi“, – sakė Kyjivo meras.

Per Belgorodo apšaudymą žuvo žmogusPranešama, kad per tarpvalstybinį apšaudymą iš Ukrainos pirmą kartą Rusijoje žuvo civilis, pranešė Rusijos valdžia, skelbia CNN.Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas sakė, kad „vienas žmogus žuvo apšaudant Solokhi kaimą“.Šis kaimas yra kaimas už dešimties kilometrų nuo Ukrainos sienos. „Solokhi kaimo gyventojai bus nugabenti į saugią vietą, vadovaujant rajono vadovui Vladimirui Percevui ir regiono Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovui Sergejui Potapovui“, – sakė V. Gladkovas.Pastarosiomis savaitėmis Belgorodo regione įvyko keli sprogimai, kuriuos, atrodo, sukėlė raketos ir bombos. Ukraina nei patvirtino, nei paneigė esanti atsakinga už sprogdinimus.Praėjusią savaitę V. Gladkovas sakė, kad kitame Nechotejevkos kaime buvo sugriauti penki namai.

Zelenskis pasikalbėjo su ScholzuUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu trečiadienį aptaręs gynybos pagalbą, bendradarbiavimą energetikos srityje ir sankcijų Rusijai didinimą.V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė: „Aš vertinu dialogo su Vokietija lygį ir jos paramą mūsų kovai“.Ukrainos prezidentas anksčiau kritikavo Vokietijos priklausomybę nuo Rusijos energetikos.Vokietijos finansų ministras pareiškė, kad jo šalis „kiek įmanoma greičiau“ siekia atsisakyti Rusijos energijos, tačiau „turime būti kantrūs“.

Rusijos pajėgos smogė Poltavos regionuiRusijos kariuomenė sudavė raketų smūgį Poltavos regionui. Pasak „Ukrinform“, apie tai pranešė Poltavos regiono vadovas Dmytro Muninas.„Raketų smūgis iš priešo lėktuvo Poltavos regione. Aiškinamės detales apie sunaikinimą ir aukas“, – teigė D. Muninas.Kaip pranešė „Ukrinform“, balandį devynios Rusijos raketos sunaikino Kremenchugo naftos perdirbimo gamyklą Poltavos regione.

Ukraina Rusijai pasiūlė mainusKijevas pateikė Maskvai naują pasiūlymą dėl dešimčių Ukrainos karių, vis dar įstrigusių Mariupolyje esančioje „Azovstal“ gamykloje.Ukraina paprašė Rusijos apsvarstyti galimybę iškeisti sunkiai sužeistus gynėjus pietinėje miesto gamykloje į rusų karo belaisvius.Naujausią pasiūlymą trečiadienį paviešino ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk. Tačiau ji sakė: „Susitarimo dar nėra. Derybos tęsiasi“.I. Vereščiuk pridūrė, kad vyriausybė svarsto daugybę variantų, kaip užbaigti „Azovstal“ apgultį, tačiau pripažįsta, kad nė vienas iš jų nėra tobulas.

Rusai namą apšaudė iš tankoUžgrobdami Stepankos kaimą netoli Charkovo, rusų įsibrovėliai iš tanko apšaudė gyvenamąjį namą, žuvo trys jame buvę žmonės. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Charkovo apygardos prokuratūra, praneša „Ukrinform“.Tyrimo duomenimis, kovo 27 dieną, okupavus Stepankos kaimą Charkovo rajone, Rusijos kariškiai iš tanko apšaudė gyvenamąjį pastatą. Per apšaudymą žuvo du vyrai ir moteris. Kaimo gyventojai juos palaidojo namo, kuriame gyveno mirusieji, kieme.Po Stepankos kaimo išlaisvinimo vietos gyventojai iš karto pranešė apie okupantų žiaurumus regioninei prokuratūrai.Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo bei dėl tyčinio nužudymo.

Generalinis štabas: Rusija vis dar planuoja užimti KijevąRusija neatsisakė planų okupuoti Kijevą. Ji vis dar planuoja užimti miestą, surengti rinkimus, kad į valdžią atvestų prokremliškas pajėgas, sukurtų naują valstybę ir įtrauktų ją į savo sudėtį. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pagrindinio operatyvinio direktorato vadovo pavaduotojas Aleksejus Gromovas, rašo UNIAN.Pasak jo, pirmieji žingsniai tikėtinoje tolesnių Rusijos veiksmų grandinėje bus bandymai perimti Odesos, Mykolaivo ir iš dalies Zaporožės regionų kontrolę. Be to, Rusijos Federacija planuoja sukurti sausumos koridorių su Moldovos Padniestrės regionu ir užimti centrinę Ukrainos dalį.A. Gromovas pabrėžė, kad tokiu būdu Rusija bandys pasiekti savo strateginį tikslą. Tačiau, pasak viršininko pavaduotojo, „tai yra jų mintys“, į kurias Ukraina turi atsaką.

Ukraina: „Azovstal“ gamyklos išlaisvinimas pareikalautų daug aukųUkrainos karinė vadovybė slopina viltis, kad Mariupolio plieno gamykloje esantys kovotojai bus išvaduoti vykdant puolimą. „Šiuo metu tokiai deblokavimo operacijai reikėtų daug karių, nes Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra už 150-200 km nuo Mariupolio“, - trečiadienį sakė generalinio štabo vado pavaduotojas Oleksijus Hromovas. Be to, kadangi rusų daliniai įsirengė galingą gynybą, tokia operacija pareikalautų daug aukų.Daugiau kaip du mėnesius Mariupolio uostamiestis Ukrainos pietryčiuose yra apsiaustas Rusijos dalinių. Paskutinieji Ukrainos kovotojai – be jūrų pėstininkų ir nacionalistinio „Azovo“ pulko kariai -, užsibarikadavo mieste esančioje „Azovstal“ gamykloje. Jie reikalauja Kyjivo ir tarptautinės bendruomenės juos išlaisvinti – arba diplomatinėmis, arba karinėmis priemonėmis.Praėjusiomis savaitėmis evakuaciniai koridoriais buvo išgelbėta apie 500 civilių, taip pat buvusių gamykloje. Rusija nesutinka leisti kovotojams laisvai pasitraukti. Jie esą turi sudėti ginklus ir pasiduoti.Ukrainos vicepremjerės Irynos Vereščuk duomenimis, gamykloje dar yra apie 1 000 gynėjų, pusė jų – sužeisti. Rusija teigia, kad čia užsibarikadavę per 2 500 Ukrainos kovotojų ir užsienio samdinių.

Ukrainoje pirmą kartą bus teisiamas Rusijos karysPasak Ukrainos generalinės prokurorės, Rusijos karys pirmą kartą nuo karo pradžios vasario 24 d. stos prieš teismą už įtariamą karo nusikaltimą Ukrainoje.Generalinė prokuratūra pranešė pateikusi kaltinimą vienos divizijos karinio dalinio vadui Vadimui Šišimarinui. Tyrime teigiama, kad 21 metų rusas vasario 28 d. Sumų srities Čupakhivkos kaime nužudė neginkluotą 62 metų gyventoją, važiavusį dviračiu keliu.I. Venediktovos biuras pranešė, kad kareivis buvo sulaikytas.Praėjusį mėnesį I. Venediktova taip pat įvardijo 10 Rusijos karių, apkaltintų karo nusikaltimais Bučoje – mieste, esančiame už sostinės Kijevo, kur buvo kankinami, prievartuojami ir žudomi civiliai. Šių karių šiuo metu ieškoma.

Ukrainos kaimynės reikalauja ES kandidatės statuso šaliaiSlovakija ir Lenkija sieks, kad Ukrainai kuo greičiau būtų suteiktas ES kandidatės statusas. Tai Bratislavoje pareiškė Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova ir jos kolega iš Lenkijos Andrzejus Duda. Abu jie paskelbė kartu lankysiantys kolegas tose ES šalyse, kurios skeptiškai vertina ES kandidatės statuso suteikimą Ukrainai.„Svarbu, kad dėl Europos ateities ir dėl taikos Europoje kalbėtume apie būsimą Ukrainos statusą, – sakė Z. Čaputova. – Tai automatiškai nereiškia visavertės narystės, kuriai, žinoma, reikia atitikti kriterijus. Kandidatės statuso suteikimą mes traktuojame kaip natūralų gestą sudėtingoje situacijoje, kurioje dabar yra Ukraina“.A. Duda pabrėžė, kad Ukraina ne tik save, bet ir Europą gina „nuo dabartinės Rusijos ambicijų ir imperinių veiksmų“ ir todėl jai reikalingas solidarumo signalas. „Žinome, kad Ukrainos visuomenei šiandien labai svarbu jausti Vakarų pritraimą“, – kalbėjo jis, turėdamas omenyje ES kandidatės statuso šaliai suteikimą.Z. Čaputova ir A. Duda susitikime, be to, pasidžiaugė dvišaliu Lenkijos ir Slovakijos bendradarbiavimu. Kaip pavyzdį jie paminėjo susitarimą, kuriuo remiantis, Lenkijos karinė aviacija ateityje stebės ir Slovakijos oro erdvę, kad Bratislava galėtų perduoti Ukrainai savo MiG-29 naikintuvus.

M. Zemanas suteikė leidimą 103 Čekijos piliečiams vykti kariauti į UkrainąČekijos prezidentas trečiadienį suteikė leidimą 103 šalies piliečiams kariauti Ukrainoje kartu su šios pajėgomis, taip pademonstruodamas, kad pakeitė savo prorusiškas pažiūras Maskvai pradėjus invaziją.Milošas Zemanas kadaise buvo artimas Vladimiro Putino sąjungininkas, tačiau po to, kai Maskva vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą, Rusijos vadovą pavadino „bepročiu“.Trečiadienį jis uždegė žalią šviesą čekų kovotojams, paprašiusiems leidimo prisijungti prie Ukrainos kariuomenės, nepaisant galiojančios taisyklės, draudžiančios čekams kovoti užsienyje.„M. Zemanas pasirašė sprendimą, kuriuo leido 103 piliečiams savanoriškai jungtis į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, – pranešė jo atstovas žiniasklaidai Jiřis Ovčačekas.Užsienio kovotojai iš įvairių šalių, įskaitant Lenkiją, Baltarusiją, Kanadą, JAV ir Didžiąją Britaniją, kariauja Ukrainos pusėje nuo tada, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino savanorius ateiti į pagalbą.Čekijos piliečiams kariauti užsienyje draudžiama pagal įstatymus, tačiau M. Zemanas ir Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala kovo mėnesį susitarė atsisakyti bet kokių bausmių čekams, kurie eis kariauti Ukrainos pusėje.Prasidėjus karui P. Fialos vyriausybė taip pat patvirtino maždaug trijų milijardų kronų (118 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai.

Tiršti juodi dūmai kyla virš „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje. Vaizdo įrašą paskelbė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka. https://t.me/andriyshTime/820

Scholzas: Ukraina su Rusijos karo pasekmėmis kovos dar 100 metųUkraina su Rusijos karo pasekmėmis kovos dar „100 metų“ dėl nesprogusių sviedinių miestuose, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.Jis taip pat pažadėjo, kad sąjungininkės prisidės prie šalies atstatymo. „Tie, kas gyvena Vokietijoje, žino, jog Antrojo pasaulinio karo laikų bombų randama dar gana dažnai, – žurnalistams sakė O. Scholzas. – Ukraina turi ruoštis, kad su karo pasekmėmis ji kovos dar 100 metų.“„Todėl mes turėsime bendradarbiauti atstatant“ šią šalį, kalbėjo Vokietijos kancleris.

Ukraina pirmąkart paskelbė Nacionalinės gvardijos nuostolius per kautynes su RusijaUkrainos nacionalinė gvardija (NHU) nuo Rusijos invazijos pradžios neteko daugiau kaip 500 karių, naujienų agentūra „Unian“ trečiadienį citavo aukšto rango kariškį.Anot agentūros korespondento, tokį skaičių per spaudos konferenciją pateikė NHU štabo Vyriausiosios valdybos viršininkas Oleksijus Nadtočas. Nacionalinės gvardijos nuostoliai buvo paskelbti pirmąjį kartą nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą vasario pabaigoje.O. Nadtočas nurodė, kad Gvardija dalyvauja gynybos operacijoje Rytų ir Pietų Ukrainoje, taip pat saugo valstybės sieną su Baltarusija.„Vykdydama užduotis per šį laikotarpį, Nacionalinės gvardija patyrė tokius asmeninės sudėties nuostolius: sužeisti – 1 697 kariai, žuvę – 501 karys“, – kalbėjo pareigūnas.Balandžio viduryje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per Rusijos pajėgų įsiveržimą, prasidėjusią vasario 24 dieną, iš viso žuvo apie 2,5–3 tūkst. ukrainiečių karių.Kyjivo teigimu, jo pajėgos lig šiol nukovė apie 26 350 priešo karių. Maskva skelbia daug mažesnį aukų skaičių savo pajėgose, o nepriklausomi šaltiniai nė vienos konflikto pusės teiginių negali patvirtinti.

S. Lavrovas tikina, kad Rusija nenori karo EuropojeRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Maskva nenori karo Europoje, tačiau Vakarų šalys aktyviai siekia, jog Rusija būtų nugalėta Ukrainoje.„Jei nerimaujate dėl karo Europoje tikimybės – to mes visiškai nenorime“, – po susitikimo Muskate su savo kolega iš Omano teigė S. Lavrovas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.„Tačiau noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Vakarai nuolat tvirtina, jog šioje situacijoje būtina nugalėti Rusiją. Išvadas pasidarykite patys“, – pareiškė jis.

„Azovstal“ gamykloje tebesančių ukrainiečių karių žmonos susitiko su popiežiumi ir prašė jo pagalbosTrečiadienį Vatikane grupė Ukrainos karių žmonų susitiko su popiežiumi Pranciškumi ir paprašė jo įsikišti, kad būtų išgelbėtos jų artimųjų, kovojančių su Rusijos pajėgomis apgultoje Mariupolio plieno gamykloje „Azovstal“, gyvybės.„Mes paprašėme jo atvykti į Ukrainą, pasikalbėti su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu ir pasakyti jam: „Leiskite jiems išeiti“. Jis tik pasakė, kad melsis už mus“, – žurnalistams vėliau sakė Kateryna Prokopenko.Jos vyras Denisas Prokopenka yra vienas iš Azovo pulko, buvusio kraštutinių dešiniųjų bataliono, tapusio Nacionalinės gvardijos daliniu, vadų. Šis dalinys dabar gina „Azovstal“.Gamyklos viduje esantys ukrainiečiai yra paskutinis pasipriešinimo rusams, kurie po kelias savaites trukusios apgulties perėmė nuniokoto uostamiesčio kontrolę, židinys.Moterys sakė, kad jų susitikimas su popiežiumi Pranciškumi truko apie penkias minutes ir įvyko po jo kassavaitinės bendrosios audiencijos Šventojo Petro aikštėje.„Tikimės, kad šis susitikimas suteiks mums galimybę išgelbėti jų gyvybes. Esame pasirengę popiežiaus veiksmams, mūsų kariai yra pasirengę būti evakuoti į trečiąją šalį“, – sakė K. Prokopenko.Kita grupės narė Julija Fedosiuk sakė, kad papasakojo popiežiui, jog „700 mūsų karių yra sužeisti, jie neteko galūnių, juos kamuoja gangrenos“.„Daug jų žuvo ir mes negalėjome jų palaidoti, prašėme popiežiaus padėti jiems, būti trečiąja šalimi šiame kare ir leisti jiems išeiti (humanitariniu) koridoriumi, – sakė ji. – Jis mums pasakė, kad meldžiasi už mus ir daro viską, ką gali“.Ji pridūrė, kad plieno gamykloje „sąlygos yra siaubingos, nėra maisto, vandens, nėra medicininių sąlygų – paskutinę ligoninę sugriovė rusų bombos, daug karių žuvo“.Antradienį Kyjivas pranešė, kad daugiau kaip 1 000 jo karių, daugelis jų sužeisti, vis dar tebėra „Azovstal“ gamykloje, daugelis jų slepiasi sovietinių laikų požeminiame bunkerių ir tunelių labirinte.Savaitgalį ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk pranešė, kad visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės buvo evakuoti iš „Azovstal“ vykdant humanitarinę misiją, kurią koordinavo Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius.https://t.me/BiletskyAndriy/4785

Ukrainos reakcija: gali prašyti prisijungti kad ir prie MarsoUkrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas sureagavo į Maskvos statytinio Chersone pareiškimą apie prašymą „prijungti“ sritį prie Rusijos. Apie tai jis parašė savo „Twitter“ paskyroje.„Vienintelis kreipimasis, kurį gali rengti statytiniai Chersono srityje – tai malonės prašymas po teismo nuosprendžio. Okupantai gali prašyti prisijungti kad ir prie Marso, kad ir prie Jupiterio“, – rašė M.Podoliakas. Jis pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė išvaduos Chersoną, „kad ir kokius žodžių žaidimus sugalvotų okupantai“.

Ukraina perspėja Rusiją: jus ištiks šokas, kai pamatysite, kur mes smogėmeArtimiausiu metu rusai turi laukti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgio, kuris, o tiksliau vieta, į kurią jis bus suduotas, sukels tikrą šoką.Tai kanalui „24“ pareiškė Ukrainos Vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas.Jis akcentavo, kad iniciatyvos perėmimas kare su Rusija priklauso nuo ginklų tiekimo iš Ukrainą palaikančių šalių.Kalbėdamas apie pirmuosius pagalbos ginkluote rezultatus, V. Andrusivas minėjo Ukrainos kariuomenės vykdomą kontrpuolimą netoli Charkivo.„Šis kontrpuolimas mums leidžia nustumti rusus toliau nuo Charkivo ir jie nebegalės šaudyti iš artilerijos į gyvenamuosius rajonus“, – sako jis.Jis taip pat pareiškė, kad ruošiamasi ir Chersono išvadavimui. O tolimesnė įvykių raida bus tikras šokas Rusijos Federacijai.„Kuo geriau mes paruošime, tuo mažiau aukų patirsime. Šis darbas (kontrpuolimas – red.) egzistuoja ir ne tik Chersono kryptimi. Manau, kad artimiausiu metu rusai bus šokiruoti dėl smūgio vietos, kurį smogs mūsų ginkluotosios pajėgos. Situacija keisis priklausomai nuo to, kaip mus sustiprins vakarietiška ginkluotė“, – sakė Ukrainos Vidaus reikalų ministro patarėjas V. Andrusivas.

Chersono „vadovybė“ sulaukė Kremliaus atsakoRusijos pajėgų kontroliuojamai Ukrainos pietinei Chersono sričiai neteisėtai primestos civilinės ir karinės administracijos vadovo pavaduotojui Kirilui Stremousovui Kremlius davė suprasti, kad regiono „likimas“ spręsis pagal Krymo okupacijos scenarijų – kitaip tariant, bus organizuojamas „referendumas“.„Be jokios abejonės, būtų ar nebūtų toks pageidavimas, viską turi nuspręsti patys regiono gyventojai, tik jie gali nulemti savo likimą. Žinoma, tai klausimas, kuris privalo būti tiksliai suformuluotas ir įvertintas teisininkų, nes panašūs likimą keičiantys sprendimai privalo turėti labai konkretų juridinį aspektą, būti absoliučiai legitimūs, kaip kad buvo Krymo atveju“, – pareiškė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Perimtame radijo pokalbyje – bepiločio lėktuvo atakuojamų rusų karių desperacijaRusijai pradėjus karą Ukrainoje, šalies gynėjai ypač dažnai naudoja Turkijoje pagamintus bepiločius orlaivius „Bayraktar“. Internete publikuojama nemažai vaizdo įrašų, kaip raketomis iš oro naikinama rusų šarvuotoji technika, o perimtas radijo pokalbis atskleidžia, kokį siaubą Rusijos kariams kelia virš jų galvų ratus sukantis bepilotis orlaivis.„Į mus paleido jau ketvirtą raketą. Kur pagalba iš oro“, – desperatiškai į raciją šaukia rusų karys, eilinį kartą prašydamas pagalbos.Šis radijo pokalbis, kurį paviešino grupė „InformNapalm“ buvo perimtas iš pagarsėjusios Gyvačių salos tuo metu, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino du „Raptor“ klasės karinius rusų katerius.Perimti Rusijos kariškių radijo pokalbius, panašu, buvo itin lengva, nes jie naudojosi ne šifruotu ryšiu, bet radijo dažniu, kuriuo perduodami pranešimai apie jūroje įvykusias nelaimes, transliuojami pagalbos prašymai, koordinuojamos gelbėjimo operacijos.Įraše girdisi, kaip vienas kariškių nuolatos prašo paramos iš oro. Tačiau aviacija vis neatskrenda, o virš galvų ratus sukantis ir raketas laidantis Ukrainos bepilotis orlaivis „Bayraktar“ sukelia tikrą desperaciją.„81, aš 85. Kur parama iš oro, kur parama iš oro“, – klausia apšaudomas rusų karys.Kitas kariškis, kurio šaukinys „81“ jam atsako, kad orlaivis jau nuskrido į jų pusę, tačiau ši žinia nesuteikia daug vilties. Juo labiau, kad žadėtos paramos nesulaukiama, o dronas toliau į juos šaudo.„Prieš kiek laiko išskrido? Mane jau užp.... tas „Bayraktar“, šaudyti n...ui“, – atsako į drono ataką pakliuvęs Rusijos kariškis. Operacijai vadovaujantis karininkas šaukiniu „81“ klausia apie situaciją bei išgirsta, kad „82“ ir „83“ yra pažeisti. Panašu, jog čia kalbama apie du karinius katerius, kuriuos prie Gyvačių salos sunaikino Ukrainos kariai.Karininkas liepia „pagal galimybes“ buksyruoti „82“ ir „83“, tačiau sulaukia tik panikos apimtos kareivio šauksmo.„81“, „81“! Į mus paleido jau keturias raketas! Kur oras? (parama iš oro – red.). „81“, aš „85“ į mus paleido ketvirtą raketą! Kur oras?“, – apimtas panikos šaukia karys.Gali būti, kad tai buvo paskutiniai Rusijos kareivio, šaukiniu „85“ ištarti žodžiai. Balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje prie Gyvačių salos buvo sunaikinti „Raptor“ klasės kariniai kateriai. Kitos atakos metu Ukrainos karių dronas sunaikino dislokuotą priešlėktuvinį raketų kompleksą „Tor“. Žiniasklaidos teigimu, saloje nebeliko gyvų Rusijos kariškių.https://t.me/FastFocus/18003

Chersono „valdžia“ kreipsis į Putiną su prašymuChersono srities „karinės-pilietinės“ administracijos vadovo pavaduotojas (taip Rusijos okupuotose teritorijose vadinama paskirtoji karinė valdžia) Kirilas Stremousovas pareiškė, kad regionas kreipsis į Rusijos Federacijos prezidentą Vladimirą Putiną su prašymu įtraukti jį į Rusijos sudėtį.„Chersono miestas – tai Rusija, jokios „Chersono liaudies respublikos“ Chersono srities teritorijoje steigiama nebus, referendumų irgi nebus. Tai vienas vienintelis Chersono srities valdžios kreipimasis į Rusijos Federacijos prezidentą, ir tai prašymas įtraukti sritį į Rusijos Federacijos teritoriją kaip pilnavertį regioną“, – K. Strelmousovą cituoja „RIA Novosti“.K. Stremousovas panašiai kalbėjo ir anksčiau. Gegužės 7-ąją jis pareiškė, kad regionas siekia tapti Rusijos Federacijos dalimi: „Niekas nieko neketina versti, tačiau rusiškos žemės privalo sugrįžti į savo istorinį kultūros ir vertybių lopšį“.Rusija ėmėsi veiksmų stiprinti pozicijas jos kontroliuojamuose rajonuose ir gegužės pradžioje įvedė rusišką rublį pietiniame Chersono regione. Kol kas jis turėtų būti vartojamas kartu su Ukrainos grivina. „Nuo gegužės 1 dienos pereisime į rublio zoną“, – Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Rusijos kontroliuojamos Chersono srities civilinis ir karinis administratorius K. Stremousovas. Jis patikslino, kad bus nustatytas keturių mėnesių lengvatinis laikotarpis, kai lygiagrečiai bus naudojama ir Ukrainos valiuta. „Paskui visiškai pereisime prie atsiskaitymų rubliais“, – sakė K. Stremousovas.Chersone rusų pajėgos skelbė ketinančios surengti „referendumą“ dėl vadinamosios „Chersono liaudies respublikos“ sukūrimo. Iš pradžių planuota jį surengti nuo gegužės 1 iki gegužės 10 d., vėliau jis perkeltas į balandžio 27 d. Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo Rusiją, kad Ukraina pasitrauks iš derybų, jei Chersone įvyks toks vadinamasis „referendumas“. Rusijos užsienio reikalų ministerija į tai sureagavo teigdama, kad neva nieko nežino apie tokius planus.Chersone penktadienį apsilankęs vienas aukšto rango rusų parlamento narys pareiškė, kad Rusija liks Pietų Ukrainoje „amžinai“.„Rusija čia yra amžinai. Dėl to neturėtų kilti jokių abejonių. Į praeitį negrįšime“, – sakė Andrejus Turčakas, cituojamas valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ pareiškime.„Gyvensime kartu, plėtosime šį turtingą regioną, turtingą istoriniu paveldu, turtingą čia gyvenančiais žmonėmis“, – pridūrė A. Turčakas.Tai buvo pirmas kartas, kai koks nors aukšto rango Rusijos pareigūnas užsiminė apie Maskvos ketinimus likti Ukrainos teritorijoje.Chersoną Rusijos pajėgos okupavo neilgai trukus nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją.Rusija stengiasi stiprinti savo kontrolę mieste, bet gyventojai ir toliau išeina į gatves protestuoti prieš okupaciją.

Per pastarąją parą prieš Mariupolio „Azovstal“ gamyklą surengti 38 antskrydžiaiPer pastarąją parą Rusijos kariai prieš Ukrainos Mariupolio uostamiesčio „Azovstal“ gamyklą surengė 38 antskrydžius. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis šį objektą ginančiu „Azovo“ pulku.Pulkas „Telegram“ tinkle parašė, kad iš šių antskrydžių keturi surengti naudojant strateginius bombonešius, ir pridūrė, jog rusai nesiliauja bandę perimti gamyklos kontrolę.

Macronas neatmeta galimybės apsilankyti Ukrainoje, bet kol kas vizitas neplanuojamasPasak Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, prezidentas Emmanuelis Macronas neatmeta galimybės apsilankyti Ukrainoje, bet kol kas toks vizitas neplanuojamas.Tai televizijos kanalui BFM TV pareiškė ministerijos atstovė spaudai Anne-Claire Legendre.„Situacija nepasikeitė, prezidentas neatmeta galimybės vykti į Kijevą. Bet šiuo metu manome, kad nėra naudingų elementų, kurie galėtų paskatinti šį vizitą“, – sakė ji.Kaip pranešė „Ukrinform“, balandžio viduryje E. Macronas, paklaustas apie vizito į Ukrainą galimybę, pareiškė, kad jam „ateis laikas“. „Manau, jog kelionė turi būti surengta ne tik tam, kad būtų galima pamatyti, bet ir tam, kad būtų galima veikti. Todėl aš visada sakiau, kad surengsiu vizitą, kai tai bus naudinga“, - teigė Prancūzijos prezidentas.

Iš apsiausto „Azovstal“ požemių – jūrų pėstininkų vado kreipimasis į pasaulio lyderiusVienintele pasipriešinimo citadele tapusią okupuoto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio gamyklą „Azovstal“ ginančių jūrų pėstininkų vadas kreipėsi į pasaulio lyderius prašydamas išgelbėti ten likusius karius.„Aš esu jūrų pėstininkas. Tai jūrų pėstininkai, kurie išmokė mane nuoširdžiai mylėti Ukrainą!Mylėti drąsiai ir be baimės, mylėti su ginklu rankose ir didžiausio pavojaus akimirkomis, mylėti atsargiai, drąsiai ir be kompromisų!Ir kol mano širdis plaka, aš jausiu tyrą, besąlygišką ir besąlygišką meilę savo Tėvynei.Tėvynė yra ten, kur sūnus myli mamą, brolis – seserį, o tėvas – savo vaiką! Šiai meilei ribų nėra!!!“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje teigia Ukrainos jūrų pėstininkų 36-osios brigados vadas Serhijus Volyna.Kartu su kitais bendražygiais ginantis „Azovstal“ gamyklą karininkas kreipiasi į pasaulio žmones, prašydamas pradėti požemiuose esančių gynėjų evakuaciją.„Jei pasaulio civilizacija vis dar turi bendrų dvasinių vertybių ir idealų, jei žmonėms pavyksta pajusti kitų skausmą ir kančias, jei pagalbos prašymas verčia veikti, tai kviečiu kovoti už Mariupolio garnizoną!Kreipiuosi į visą pasaulį, kviečiu visus padėti pradėti Ukrainos kariškių „ištraukimo“ procedūrą!“, – skelbia Ukrainos jūrų pėstininkų 36-osios brigados vadas S. Volyna savo pranešime pažymėjęs didžiausių pasaulio šalių lyderius bei tarptautines naujienų agentūras.Kartu su jūrų pėstininkais „Azovstal“ gamyklą ginančio bataliono „Azov“ atstovai trečiadienį Telegram kanale pranešė, kad per 24 valandas sulaukta 38 Rusijos aviacijos smūgių, 4 kartus buvo panaudoti strateginiai bombonešiai.„Taip pat nesustodama dirba priešo artilerija, tankai ir t.t. Priešas be perstojo stengiasi užimti ukrainiečių tvirtovę ir kiekvieną dieną rengia išpuolius padedant pėstininkams“, – skelbia „Azov“ kariai.https://www.facebook.com/serjvlk/posts/3284936801833489&show_text=true&width=500

Iš Vokietijos – padrąsinanti žinia Ukrainai: turime spausti gazo pedaląVokietijos Bundetago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, kanclerio Olafo Scholzo bendrapartietis Michaelas Rothas pasisako už spartesnes derybas dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą. „Ukrainai nepadės, jei dabar kalbėsime apie dešimtmečius, tai šalis, kurioje vyksta karas, jai reikia padrąsinimo“, – žinių kanalui „ntv“ trečiadienio ryte sakė socialdemokratų politikas. „Turime spausti gazo pedalą stojimo derybose“, – ragino M. Rothas, taip netiesiogiai paprieštaraudamas Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, kuris vizito Berlyne metu slopino ukrainiečių viltis, sakydamas, jog „tokioms šalims kaip Ukraina“ įstoti į ES per kelerius metus nepavyks ir vietoj to siūlė Ukrainai kooperacijos su Bendrija aljansą. „Mes per ilgai nenorėjome matyti Rytų Europos šalių, manėme, kad neturėtume ten kištis – tai Putino teritorija“, – kalbėjo M. Rothas. Tačiau, „šie žmonės trokšta demokratijos, laisvės, teisinės valstybės, taikos, – kaip tik to, ką ir reiškia ES, ir nemanau, kad dabar turime teisę jiems uždaryti duris. Ukrainai reikia šalies kandidatės statuso“, – įtaigavo politikas.„Europos Sąjungai kyla klausimas, kaip ji galėtų dar labiau prisidėti prie taikos ir stabilumo ateityje“. Aiški Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyva čia būtų naudinga, – sakė jis ir pridūrė: „Mūsų draugai ukrainiečiai tikrai žino, kad tai ilgas ir sunkus kelias.“M. Rothas yra vienas nuoširdžiausių Ukrainos draugų Vokietijoje, parlamente ir medijose jis argumentuotai aiškina būtinumą visokeriopai paremti Rusijos užpultą šalį. Balandžio viduryje M. Rothas drauge su liberaliosios partijos FDP atstove Marie-Agnes Strack-Zimmermann bei žaliųjų atstovu Antonu Hofreiteriu lankėsi Ukrainoje, o po to drauge su jais bei su opozicijoje esančiais konservatorių politikais darė spaudimą kancleriui tiekti Ukrainai sunkiuosius ginklus. 

Ukrainos kariai skelbia numušę rusų sraigtasparnį „Mi-24“Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia vakar sunaikinusios Rusijos kariuomenės atakos sraigtasparnį „Mi-24“.„Vakar vienoje iš misijos zonų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 80-osios atskiros oro puolimo brigados oro gynybos padalinys numušė Rusijos atakos sraigtasparnį „Mi-24“, – Telegram kanale praneša Ukrainos kariškiai.Nurodoma, kad karinis rusų orlaivis numuštas panaudos nešiojamą oro gynybos sistemą „Stinger“.

Ukrainos žvalgyba paskelbė šalį bombardavusių Rusijos lakūnų sąrašąUkrainos žvalgyba išsiaiškino šalies teritoriją bombardavusių Rusijos lakūnų pavardes. Kaip pranešė trečiadienį portalas „rbc.ua“, remdamasis Vyriausiąja žvalgybos valdyba, sąraše – 97 rusų pilotai.„Ukrainos karinė žvalgyba nustatė karo nusikaltėlių tapatybes. Tai – Rusijos karinių oro pajėgų 11-osios armijos 303-iosios mišriosios aviacijos divizijos 277-ojo bombonešių pulko kariškiai. Jų karinė dalis Nr. 77983 dislokuota Chabarovsko krašto Churbos aerodrome“, - sakoma pranešime.Pasak žvalgybos, dauguma šių lakūnų skrisdavo bombarduoti ir apšaudyti Ukrainos teritorijos iš Lydos ir Baranovičių aerodromų Baltarusijoje bei Borisoglebsko ir Marinovkos aerodromų Rusijoje.Anksčiau trečiadienį UNIAN pranešė, jog Rusijos kariškiai reikalauja, kad vadovybė įslaptintų jų dalyvavimą kare prieš Ukrainą, norėdami išvengti atsakomybės už civilių žudymą ir infrastruktūros naikinimą.

Ukraina stabdo dujų tranzitą per rytinį regioną, pranešė operatorėUkraina stabdo dujų tranzitą per Luhanską, vieną iš ginčijamų rytinių regionų, trečiadienį parodė dujų tinklo operatorės OGTSU duomenys, Rusijai tęsiant šalies bombardavimą.Ukraina jau paskelbė apie sustabdymą trečiadienį, o tai gali turėti neigiamą poveikį dujų tiekimui į Europą. Ukraina priima tik Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ dujų, einančių „Sojuz“ dujotiekiu, užsakymus, pumpuojamus per Rusijos teritorijoje esančią stotį, trečiadienio rytą parodė operatorės OGTSU duomenys. Apie šiuos duomenis pranešė ir Rusijos naujienų agentūros.Iš pradžių Ukraina nepatvirtino tranzito dalinio sustabdymo.Duomenys parodė, kad trečiadienį per Ukrainą tranzitu turėtų būti perduota 72 mln. kubinių metrų rusiškų dujų, mažiau nei ankstesnę dieną, kai jų transportuota daugiau nei 88 mln. kubinių metrų. Antradienį Ukraina pareiškė, kad dėl karo turės stabdyti rusiškų dujų tranzitą Luhanske, o tai reiškia, kad per dieną dujų sumažės 32,6 mln. kubinių metrų, arba beveik trečdaliu didžiausio per dieną galimo per Ukrainą transportuoti į Europą kiekio.Rusijai okupavus regioną tapo neįmanoma pasiekti mazgo Sochranovkoje ir Novopskovo kompresorių stoties. Operatorė tai vadina force majeure atveju. Tačiau „Gazprom“ teigė negavusi „jokių force majeure aplinkybių patvirtinimo“, ir sakė, kad pastarosiomis savaitėmis ukrainiečiai dirbo Sochranovkoje „be trikdžių“.Ukraina nuolat ragina imtis griežtesnių priemonių prieš Maskvą, tačiau dujų tiekimas kelia susirūpinimą daugeliui Europos šalių, siekiančių ekonomiškai nubausti Rusiją, bet neturinčių alternatyvos Rusijos tiekiamoms dujoms.

Nuo karo pradžios Ukrainoje neutralizuoti 102 tūkst. 676 sprogmenysPer parą Ukrainos Nepaprastųjų situacijų ministerijos išminuotojai dalyvavo 173 operacijose, neutralizuoti 1 tūkst. 202 sprogmenys, tarp jų 1 aviacinė bomba. Ištirta apie 580 hektarų teritorija, Telegram kanale praneša Ukrainos Vidaus reikalų ministerija.Pranešime teigiama, kad nuo Rusijos karinės invazijos pradžios buvo neutralizuoti 102 tūkst. 676 sprogstamieji užtaisai, įskaitant 1 tūkst. 967 lėktuvų bombas. Ištirtas 19 tūkst. 715 hektarų plotas.https://t.me/mvs_ukraine/12666

JAV žvalgybos vadovas: Rusijos karas Ukrainoje pateko į aklavietęJAV Gynybos žvalgybos agentūros (DIA) vadovas generolas leitenantas Scottas Berrieris teigia, kad Rusijos pradėto karo Ukrainoje eiga pasiekė tokią stadiją, kurią galima vadinti aklaviete.„Rusai nelaimi ir ukrainiečiai nelaimi, ir mes esame aklavietėje“, – JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė DIA vadovas, kurį cituoja „Sky News“.Generolas leitenantas S. Berrieris Senato nariams minėjo, jog karo metu jau žuvo nuo 8 iki 10 Rusijos generolų. Tačiau Ukraina teigia, kad šis skaičius yra arčiau 12.Pasak „Sky News“, anksčiau Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby pranešė, kad nors Rusija Donbase nepasiekė didelių laimėjimų, jos kariai daro laipsnišką pažangą.

Jungtinės Tautos: per karą Ukrainoje jau žuvo 3 tūkst. 459 civiliaiJungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komiteto duomenimis, nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios šalyje jau žuvo 3 tūkst. 459 civiliai. Tikrieji karo aukų skaičiai neabejotinai yra kur kas didesni, nes į šią statistiką neįtraukiami žuvę kariai. Patirtų nuostolių Ukrainos ginkluotosios pajėgos neatskleidžia.

Į Slovianską paleistos dvi raketosĮ Rytų Ukrainos Sloviansko miestą paleistos dvi raketos, praneša CNN, remdamasis šio miesto metu Vadymu Liachu.Pasak V. Liacho, pranešimų apie aukas negauta. Pareigūnai vertina padarytos žalos mastą.

Mariupolio meras: „okupantai miestą pavertė viduramžių getu, jame liko tik seneliai ir ligoniai“Rusijos kariuomenės okupuotame Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje nuo ligų ir siaubingų sąlygų iki metų pabaigos gali mirti daugiau nei 10 tūkst. žmonių, šio miesto administracijos Telegram kanale praneša meras Vadimas Boičenka. Nurodoma, kad šiuo metu Mariupolyje yra apie 150 – 170 tūkst. žmonių.„Okupantai Mariupolį pavertė viduramžių getu, todėl atitinkamas bus ir žmonių mirtingumas. Be vaistų ir medicininės pagalbos, neatstačius vandentiekio ir kanalizacijos, mieste kils epidemijos.Dabar didžioji dalis gyventojų yra seni ir sergantys žmonės. Nesant tinkamų sąlygų, pažeidžiamų kategorijų mirtingumas labai padidės. Dalis mariupoliečių iš gretimų kaimų grįžo į miestą, nes jiems neleidžiama patekti į laisvosios Ukrainos teritoriją dėl labai griežtos filtravimo sistemos. Rusai tęsia vasario 24 dieną pradėtą genocidą, mūsų žmonėms gresia mirtinas pavojus. Todėl reikalinga visiška miesto evakuacija“, – praneša Mariupolio meras V. Boičenka.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 26 350 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 11 d. jau neteko apie 26 350 kareivių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 187 tankų, 2 856 šarvuotųjų kovos mašinų, 528 artilerijos sistemų, 185 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 87 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 199 lėktuvų, 160 sraigtasparnių, 1 997 automobilių, 12 laivų, 390 dronų, 94 sparnuotųjų raketų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Meras: Mariupolyje gauta 800 pranešimų apie karo nusikaltimusUkrainos Mariupolio uostamiesčio valdžios institucijos iki šiol gavo apie 800 pranešimų apie čia Rusijos karių įvykdytus karo nusikaltimus, praneša portalas „Sky News“, remdamasis šio miesto meru Vadymu Boičenka.Pasak V. Boičenkos, visa ši informacija, kurią pareigūnams pateikė iš miesto ištrūkę žmonės, buvo perduota srities prokuratūrai.Mero teigimu, šiuose gyventojų pranešimuose esama liudijimų apie svarbius Mariupoliui suduotus smūgius, įskaitant „priešo lėktuvo sunaikintus Mariupolio gimdymo namus, dramos teatrą, kur žuvo daug moterų ir vaikų, ir vieną ligoninę, kur gyvi sudegė sunkiai sužeisti Mariupolio gventojai“.„Yra daugybė karo nusikaltimų, kuriuos įvykdė pagrindinio nusikaltėlio Putino vadovaujama Rusijos okupantų kariuomenė, pavyzdžių“, – pridūrė meras.

„Azov“ išplatino suluošintų Mariupolio gynėjų nuotraukas Pulkas „Azov“ išplatino „Azovstal“ gamykloje esančių gynėjų nuotraukas, skelbia UNIAN. Sužeisti kovotojai Mariupolyje bando išgyventi antisanitarinėmis sąlygomis ir be vaistų. Daugiau – čia.

Rusijai reikia Gyvačių salos Didžiosios Britanijos karinė žvalgyba trečiadienį savo suvestinę paskyrė vien Gyvačių salai, esančiai Juodosios jūros šiaurės rytuose.Britų duomenimis, Rusija mėgina papildyti salos įgulą ir jos atsargas, bet ukrainiečiai, pasinaudodami bepiločiais orlaiviais „Bayraktar“, sugebėjo taikliai atakuoti saloje esančias priešlėktuvinės gynybos sistemas ir papildomus resursus gabenusius laivus.Britai daro prielaidą, kad po to, kai prie salos nuskendo kreiseris „Moskva“, o kiti Rusijos karo laivai pasitraukė tolyn į pietus, pagalbą gabenantys laivai jaučia didesnę grėsmę.Jei Rusija vis dėlto sugebės įsitvirtinti saloje ir nugabenti į ją savas priešlėktuvinės gynybos sistemas ir sparnuotąsias raketas, ji pajėgs griežtai kontroliuoti dalį Juodosios jūros šiaurės rytuose, nurodo britų šaltinis.

Nuo karo Ukrainoje pradžios žuvo 226 vaikaiNaujausiais duomenimis, dėl Rusijos kariuomenės veiksmų Ukrainoje nukentėjo daugiau nei 643 vaikai.Ukrainos Aukščiausioji Rada savo Telegram paskyroje praneša, kad oficialiai patvirtinta 226 vaikų žūtis, daugiau nei 417 vaikų sužeista.„Šie skaičiai nėra galutiniai, nes jie tikslinami tiek aktyvių karo veiksmų vietose, tiek laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose“, – praneša Ukrainos Aukščiausioji Rada.

Arestovičius apie puolimą iš Baltarusijos: situacija pasikeitėUkrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius įvertino puolimo iš Baltarusijos tikimybę. Pasak jo, nėra ženklų, kad būtų ruošiamasi pulti.Apie tai jis kalbėjo per interviu Rusijos žmogaus teisių gynėjui Markui Feiginui.„Nematome jokių pasiruošimo pulti (iš Baltarusijos) Ukrainos teritoriją ženklų. Didelio nerimo nėra. Nepavyko pirmąjį kartą, antrąjį kartą nėra jokių šansų. Situacija pasikeitė. Tada (vasario mėnesį) Kyjivą šturmavo elitiniai Rusijos daliniai. O dabar ką, pačios baltarusių pajėgos puls?“ – kalbėjo O. Arestovičius.

JAV: Rusijos karių judėjimas vyksta ne pagal planąRusijos karių judėjimas į Donbasą vyksta ne pagal planą. Jie ne mažiau kaip dviem savaitėmis atsilieka nuo grafiko, kurį buvo numatęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.Apie tai skelbiama JAV gynybos ministerijos internetinėje svetainėje.„Mūsų vertinimu, atsiliekama dviem savaitėmis, o gal net ir daugiau; tiek Donbaso, tiek pietų kryptimi turėjo būti pasistūmėta daug labiau“, – nurodoma pranešime.Pentagonas mano, kad nuo tada, kai karo veiksmai buvo sukoncentruoti Donbase, V. Putinas savo tikslų nepasiekė.„Net Mariupolis lig šiol neužimtas. Dešimt bataliono taktinių grupių buvo perkelta į šiaurę, bet tai, kas yra apatinėje dalyje, ir dabar atitinka dvi bataliono taktines grupes. Iki šiol bombarduojamas Mariupolis, nes tebevyksta pasipriešinimas metalurgijos gamykloje. Tai reiškia, kad [V. Putinas] nepasiekė nieko, ko tikėjosi“, – teigia amerikiečių šaltinis.

Prancūzijoje išleistas Zelenskio kalbų rinkinysPrancūzijos leidykla „Grasset“ išleido Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio svarbiausių kalbų, pasakytų prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, rinkinį, praneša portalas „TF1 Info“.Kaip informavo leidykla, 220 puslapių rinkinyje „Už Ukrainą“ – 23 kalbos, knygos kaina – 10 eurų.„Į rinkinį įtrauktos dramatiškos pirmosios karo dienos kalbos, didelės kalbos JAV Kongresui, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos parlamentams, kreipimaisi į ukrainiečių tautą, kurie buvo transliuojami socialiniuose tinkluose“, - sakoma pranešime. „Grasset“ atstovai pažymi, jog tai pirmasis V. Zelenskio kalbų rinkinys pasaulyje.

Maskva teigia, kad Rusijos pajėgos pasiekė Luhansko srities sienąMaskva teigia, kad prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje priartėjo prie administracinių Luhansko srities sienų, Rusijai stumiantis kontroliuoti vieną iš svarbiausių teritorijų, į kurią ji nusitaikė nuo vasarį pradėto plataus masto puolimo.Iš nedidelio Popasnos miestelio, kuriame dar neseniai vyko kovos, dabar „išvalytos“ Ukrainos pajėgos, antradienį sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Rusija anksčiau paskelbė ketinanti visiškai atimti Luhansko sritį iš Ukrainos.Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus Rusijos teiginius apie pažangą pavadino „fantazija“. Ukrainos kariai turėjo pasitraukti iš Popasnos, tačiau rusai jokiu būdu neprasiveržė pro gynybą, parašė jis „Telegram“.Rusija puola ne tik Rytų Ukrainoje, bet ir pietuose, taikydamasi į Mariupolio ir Odesos uostamiesčius  – svarbius miestus maršrute tarp Rytų Ukrainos ir Krymo pusiasalio, Maskvos aneksuoto 2014 metais. Pranešta apie suintensyvėjusį per pastarąją parą Odesos apšaudymą. Pirmadienio vakarą miestą purtė sprogimai, gyventojams liepta slėptis, pranešė naujienų agentūra UNIAN.Nuolat bombarduojamas Mariupolis, Rusijos puolimas sutelktas į miesto „Azovstal“ plieno gamyklą, kur laikosi civiliai ir nedidelė grupė karių, negalinčių pasitraukti vis nesisekant atidaryti evakuacijos koridorių. Antradienį Ukrainos bažnyčios lyderis paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną leisti išvykti pramoninėje zonoje įstrigusiems žmonėms. Ukrainos stačiatikių bažnyčios arkivyskupas Onufrijus sakė, kad V. Putinas turėtų elgtis kaip krikščionis ir leisti „Azovostal“ apsuptiems civiliams, kovotojams ir saugumo pajėgoms pasitraukti į Ukrainos ar trečiosios šalies kontroliuojamą teritoriją.Ukrainos valdžia teigia, kad maždaug 100 civilių vis dar įstrigę plieno gamykloje. Tuo metu Rusijos šaltiniai teigia, kad ten yra daugiau nei 2000 ukrainiečių kovotojų ir užsienio samdinių. Kovotojai atsisako paklusti V. Putino reikalavimui pasiduoti, nepaisant jo patikinimo, kad Rusijos pajėgos nešturmuos pramoninės zonos, jei tai padarys. Tačiau ten esantieji ne kartą pranešė apie didžiulius metalurgijos zonos apšaudymus. Buvęs sukarinto „Azovo“ pulko vadas Maksimas Sčiorinas sakė, kad vyksta diplomatinės pastangos išgelbėti kovotojus, pranešė Ukrainos žiniasklaida.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos kariuomenė atmetė visus siūlymus Ukrainos kovotojams pasitraukti iš „Azovostal“ plieno gamyklos, bet Kyjivas deda visas įmanomas diplomatines pastangas kariams išgelbėti, pranešė „Ukrainska Pravda“.V. Zelenskis taip pat gyrė su Rusijos armija kovojančių Ukrainos karių „antžmogišką jėgą“ ir teigė, kad okupantai „palaipsniui“ atstumiami nuo rytinio Ukrainos Charkivo miesto. Pasak Ukrainos kariuomenės, atgauti keli miesteliai. Nepriklausomai patikrinti šios informacijos nebuvo įmanoma.„Ukrainos ginkluotosios pajėgos daro viską, kad išlaisvintų mūsų šalį ir mūsų žmones“, – sakė V. Zelenskis. „Bus išlaisvinti visi mūsų miestai: Chersonas, Melitopolis, Berdianskas, Mariupolis ir visi kiti“. Jis taip pat ragino toliau teikti didesnę paramą ir perspėjo Europos Sąjungos šalis toliau nebendradarbiauti su Rusija. Vaizdo pranešime Slovakijos parlamentui V. Zelenskis paprašė Slovakijos pristatyti daugiau karinės technikos, pavyzdžiui, naikintuvų ir sraigtasparnių.Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių biuro Ukrainoje duomenimis, per 11-ą savaitę trunkantį karą žuvo 3381 civilis, vien Mariupolyje žuvo mažiausiai 1 000 žmonių. Tikrieji skaičiai greičiausiai daug didesni, nes dėl saugumo situacijos daugelis atvejų iki šiol nėra atskirai dokumentuoti. Be mirčių, pagrobti mažiausiai 204 žmonės, tarp jų 169 vyrai, 34 moterys ir vienas berniukas. Pasak JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TOM), karas taip pat sukėlė didžiulį gyventojų perkėlimą – Ukrainoje yra daugiau nei 8 mln. namų netekusių perkeltųjų. Be to, maždaug 5,9 mln. žmonių pabėgo į užsienį, pranešė JT pabėgėlių agentūra UNHCR.

Hamburgo uoste areštuota su Putinu siejamo milijardieriaus jachtaHamburgo uoste areštuota prabangi jachta „Luna“, kuri, kaip manoma, priklauso su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu siejamam milijardieriui Farchadui Achmedovui.Kaip praneša Vokietijos laikraštis „Süddeutsche Zeitung“, pareigūnams pavyko išsiaiškinti nuosavybės struktūrą, todėl laivui pritaikytas įstatymas dėl sankcijų.Anksčiau Romanui Abramovičiui priklausiusios jachtos kaina – apie 400 mln. eurų. Dabar jai uždrausta palikti uostą iki atskiro potvarkio.Rusijos oligarchas F. Achmedovas kilęs iš Azerbaidžano. Jis buvo Rusijos Federacijos Tarybos narys, priklauso V. Putino aplinkai. Balandžio pradžioje Europos Sąjunga paskelbė jam sankcijas.

Čekijos parlamente pabėgėlių ukrainiečių priėmimo strategijos svarstymas baigėsi skandaluČekijos parlamentui antradienį teko pirma laiko baigti diskusijas dėl pabėgėlių iš Ukrainos priėmimo strategijos, praneša portalas „České noviny“.Skandalą sukėlė kraštutinės dešiniosios Laisvės ir tiesioginės demokratijos partijos (SPD) lyderis Tomio Okamura, kuris buvo vienintelis pranešėjas.Jis, be kita ko, pareiškė, kad, atvažiavus vaikams iš Ukrainos, mokymo kokybė Čekijos piliečiams pablogės, o jaunesnio amžiaus čekų vaikams neužteks vietų darželiuose.T. Okamura teigė, kad į Ukrainą masiškai gabenami naudoti automobiliai, todėl Čekijoje didėja jų kainos. Jis taip pat patarė ukrainiečiams, atvažiavusiems į Čekiją brangesniais automobiliais, juos parduoti ir gautais pinigais apmokėti buvimą šalyje.„Piliečiai netrukus gali pradėti kelti riaušes“, - įspėjo T. Okamura.Daugelis parlamentarų sutiko dešiniojo populisto žodžius stuksenimu į stalus, o paskui pradėjo eiti iš salės. Netrukus iš jos patraukė ir ministrai. Kai paskutinis vyriausybės narys paliko patalpą, diskusija buvo paskelbta baigta – pagal Čekijos įstatymus vyriausybės narių dalyvavimas posėdyje yra privalomas.„Mes visi buvome liudininkai, kad diskusija plenariniame posėdyje buvo neįmanoma, jame buvo plūstamasi ir kurstoma nesantaika“, - pareiškė Čekijos vidaus reikalų ministras Vítas Rakušanas.Pasak jo, ministrai norėjo pasitarti, kaip valdyti pabėgėlių srautą, bet „ksenofobijos ir neapykantos nuo karo bėgantiems žmonėms apraiškos buvo tokios akivaizdžios, kad mes turėjome atitinkamai reaguoti“.

 Zelenskis: ukrainiečiai pamažu stumia Rusijos karius nuo CharkivoUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad ukrainiečių kariuomenė pamažu stumia Rusijos karius nuo Charkivo.„Mūsų valstybės ginkluotosios pajėgos mums visiems pateikė gerų naujienų iš Charkivo srities. Jos pamažu stumia okupantus nuo Charkivo“, – sakė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi platformoje „Telegram“.Ukrainos generalinis štabas nurodė, kad jo pajėgos išstūmė rusus iš keturių kaimų, esančių į šiaurės rytus nuo Charkivo ir bando juos nustumti tolyn link Rusijos sienos.Tačiau Rusijos pajėgos antradienį įnirtingai bombardavo Ukrainai gyvybiškai svarbų Odesos uostą, tikriausiai bandydamos sutrikdyti tiekimo linijas ir ginklų gabenimą.Karo pradžioje Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgoms nepavyko užimti Ukrainos sostinės Kyjivo ir dabar jis sako, kad pagrindinis jo tikslas yra Donbasas, tačiau vienas generolas užsiminė, kad tarp Maskvos tikslų taip pat yra visiškas Ukrainos atkirtimas nuo Juodosios jūros, užimant visas šios šalies pakrantes.Užėmusi Ukrainos pakrantę Rusija turėtų sausumos tiltą su 2014-aisiais aneksuotu Krymu ir prorusišku separatistiniu Moldovos regionu Uždniestre.

JAV Atstovų Rūmai patvirtino 40 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketą JAV įstatymų leidėjai antradienį nubalsavo už kone 40 mlrd. dolerių (38 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, amerikiečių prezidentui Joe Bidenui perspėjus, kad lėšos, skirtos padėti Kyjivui atremti Rusijos invaziją, greičiausiai baigsis per kelias dienas.Atstovų Rūmai 368 balsais prieš 57 pritarė gynybos, humanitarinės ir ekonominės pagalbos paketui, abiejų partijų lyderiams jau susitarus dėl detalių. Senatas jį greičiausiai patvirtins iki šios savaitės pabaigos arba kitą savaitę.Visi balsavusieji „prieš“ buvo respublikonai.„Šiuo pagalbos paketu Amerika siunčia pasauliui aiškią žinią, kad esame tvirtai pasiryžę palaikyti drąsius Ukrainos žmones, kol bus pasiekta pergalė“, – prieš balsavimą savo kolegoms demokratams sakė Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi.Pirmadienį Kongreso lyderiai susitarė skirti Ukrainai 6,8 mlrd. dolerių daugiau nei anksčiau Baltųjų rūmų prašyti 33 mlrd. dolerių (31,3 mlrd. eurų).Jei paketas, kaip ir tikimasi, bus priimtas Senate, JAV lėšos, skirtos Ukrainos gynybai nuo Rusijos invazijos stiprinti ir dėl to kilusiai humanitarinei krizei spręsti, padidės iki maždaug 54 mlrd. dolerių (51,3 mlrd. eurų).Balsavimas vyko JAV nacionalinės žvalgybos direktorei Avril Haines (Avril Hains) perspėjus, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ruošiasi ilgam karui, kuris gali nesibaigti Donbaso kampanija.„Mūsų vertinimu, prezidentas Putinas rengiasi ilgam konfliktui Ukrainoje ir jo metu dar ketina pasiekti tikslų už Donbaso ribų“, – Senato ginkluotųjų tarnybų komitetui sakė A. Haines.„Putinas tikriausiai taip pat mano, kad Rusija turi daugiau galimybių ir pasiryžimo ištverti sunkumus nei jo priešininkai, ir turbūt tikisi, kad JAV ir ES ryžtas silpnės didėjant maisto trūkumui, infliacijai ir energijos kainoms“, – kalbėjo ji.

Maskva nedalyvaus JT Žmogaus teisių tarybos posėdyje dėl Ukrainos, jos vietą užims Čekija Rusija nedalyvaus ketvirtadienį įvyksiančioje Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos (UNHRC) specialioje sesijoje dėl Ukrainos, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.Tuo metu JT Generalinė Asamblėja Niujorke į atsilaisvinusią Maskvos vietą UNHRC išrinko Čekiją.Taryba pirmadienį paskelbė, kad Kyjivo prašymu surengs specialią sesiją „dėl Rusijos agresijos prastėjančiai žmogaus teisių padėčiai Ukrainoje“ išnagrinėti.Nors Maskvos narystė UNHRC narystė yra įšaldyta, ji vis tiek būtų galėjusi dalyvauti kaip stebėtoja.Tačiau Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova antradienį sakė, kad „rusų delegacija neįteisins savo dalyvavimu šio naujo politinio šou, organizuoto prisidengiant neeiline sesija“.„Deja, mūsų argumentai ir paaiškinimai dėl tikrųjų šios specialios karinės operacijos tikslų ir realios situacijos... visiškai ignoruojami“, – sakoma jos pareiškime.„Akivaizdu, kad jie nebus išgirsti ir šį kartą“, per Vakarų „naują antirusišką priemonę“, pridūrė M. Zacharova.Rusija buvo Žmogaus teisių tarybos narė, bet balandžio 7 dieną JT Generalinė Asamblėja Niujorke nubalsavo už jos narystės Taryboje sustabdymą.Tuo metu Rusija nedelsdama pasitraukė iš UNHRC ir dabar turi stebėtojos statusą.JT Generalinė Asamblėja savo ruožtu antradienį triuškinama balsų dauguma nutarė, kad Čekija užims vietą Žmogaus teisių taryboje. Šios šalies kadencija baigsis 2023 metų gruodžio 31 dieną.Ketvirtadienį vyksiantis UNHRC posėdis dėl Ukrainos bus pirmasis nuo Rusijos suspendavimo.Kovo 4-ąją Žmogaus teisių taryba istoriniu balsavimu nusprendė pradėti aukščiausio įmanomo lygio tyrimą dėl pažeidimų, padarytų prieš vasario 24 dieną pradėtą Rusijos invaziją į Ukrainą ir jos metu.

Rupšys: ukrainiečių veiksmuose matosi progresasSituacija karo niokojamoje Ukrainoje yra stabili, o šios šalies karių veiksmuose matosi progresas, teigia Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.„Dabar įvertinčiau, kad situacija stabili, matosi progresas Ukrainos veiksmuose. Tas jų kontrpuolimas ar kontrataka, kuri buvo prie Donecko, turėjo didelę sėkmę“, – antradienį LRT sakė V. Rupšys.Jo teigimu, Rusijos kariams neišeina daryti spartaus ir plataus masto puolimo.Tai, pasak kariuomenės vado, yra tendencija.„Tai nuteikia optimistiškai ir matosi, kad Ukraina turi galimybes ne tik išlaikyti teritorijas, bet aš matau galimybę, kad kai kurias teritorijas gali ir atsiimti“, – teigė kariuomenės vadas.Rusija vasario 24-ąją pradėjo invaziją į Ukrainą.Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu. Vakarų šalys paskelbė Rusijai gniuždančių ekonominių sankcijų ir teikia plačią karinę pagalbą Ukrainai.Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, milijonai buvo priversti palikti savo namus.

JAV žvalgybos vadovė: Putinas pasirengęs ilgam karui ne vien DonbaseRusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos karo neužbaigs Donbaso kampanija ir yra pasiryžęs sukurti sausumos tiltą į Rusijos kontroliuojamą Moldovos regioną, antradienį sakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines.JAV žvalgybos nuomone, taip pat didėja tikimybė, kad V. Putinas mobilizuos visą savo šalį ir įves joje karo padėtį, be to, bandys atkaklumu silpninti Vakarų ryžtą padėti Ukrainai.„Mūsų vertinimu, prezidentas Putinas rengiasi ilgam konfliktui Ukrainoje ir jo metu dar ketina pasiekti tikslų už Donbaso ribų“, – sakė A. Haines.V. Putino sprendimas sutelkti Rusijos pajėgas Ukrainos rytiniame Donbaso regione yra „tik laikina permaina“ nepavykus užimti Kyjivo šiaurėje, mano JAV žvalgyba.Rusijos pajėgos ketina užimti daugiau teritorijų Juodosios jūros pakrantėse, iš dalies tam, kad būtų užtikrinti vandens ištekliai 2014-aisiais Maskvos aneksuotam Krymui, Senato ginkluotųjų tarnybų komitetui sakė A. Haines.„Matome... požymių, kad Rusijos kariuomenė nori pratęsti sausumos tiltą į Uždniestrę“, – sakė ji, paminėdama Maskvos remiamų separatistų regioną Moldovoje, prie Ukrainos pietvakarinės sienos.Galima karo padėtisTačiau ji teigė, kad dabartinės rusų pajėgos yra nepakankamai didelės ar stiprios visai šiai teritorijai užimti ir išlaikyti be didesnio karių ir išteklių mobilizavimo Rusijoje.V. Putino ambicijos yra didesnės nei Rusijos dabartiniai įprastiniai kariniai pajėgumai, ir tai „tikriausiai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais galime judėti labiau neprognozuojama ir potencialiai eskaluojama trajektorija“, sakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė.„Dabartinė tendencija didina tikimybę, kad prezidentas Putinas imsis drastiškesnių priemonių, įskaitant karo padėties įvedimą, pramoninės gamybos perorientavimą ar potencialiai eskaluojamas karines galimybes, kad atlaisvintų išteklius, reikalingus jo tikslams pasiekti“, – sakė ji.Rusijos pajėgos labiau stengsis sutrikdyti Vakarų karinį tiekimą Ukrainai, be to, Maskva galėtų bandyti keršyti už ekonomines sankcijas.Pasak A. Haines, Rusijos lyderis tikisi, kad karui užsitęsus jis galės išlaukti, kol Vakarai pavargs teikti paramą Ukrainai.„Putinas tikriausiai taip pat mano, kad Rusija turi daugiau galimybių ir pasiryžimo ištverti sunkumus nei jo priešininkai, ir turbūt tikisi, kad JAV ir ES ryžtas silpnės didėjant maisto trūkumui, infliacijai ir energijos kainoms“, – kalbėjo ji.„Aklavietė“Per tą patį posėdį Gynybos žvalgybos agentūros vadovas generolas leitenantas Scottas Berrieras sakė, kad dabartinės kovos prie ilgo fronto Donbase pradeda panėšėti į aklavietę.Pasak jo, tai galėtų pasikeisti, jei Maskva oficialiai paskelbtų karą ir visuotinę karinę mobilizaciją savo pajėgoms pastiprinti.„Jei Rusija nepaskelbs karo ir mobilizacijos, aklavietė kažkiek užtruks ir aš neįsivaizduoju nė vienos šalies prasilaužimo“, – sakė S. Berrieras.„Jei jie tikrai mobilizuosis ir tikrai paskelbs karą, į kovą įsitrauks dar tūkstančiai karių ir nors jie gali nebūti labai gerai parengti ir kompetentingi, jie vis tiek padidins masę ir atneš daug daugiau amunicijos“, – sakė jis.Kalbos apie branduolinius ginklusVisą JAV žvalgybos bendruomenę, įskaitant CŽA ir Nacionalinio saugumo agentūrą, prižiūrinti A. Haines informavo, jog nemanoma, kad Rusijos lyderis yra pasirengęs eskaluoti konfliktą branduolinių ginklų dislokavimu.V. Putinas vartoja „branduolinę retoriką“, kad Vakarai bijotų remti Ukrainą, nurodė A. Haines.Kadangi jam atrodo, jog Vakarai ignoruoja šiuos grasinimus, Rusija galėtų griežtinti retoriką pradėdamas naujas branduolinių pajėgų pratybas, sakė ji.Vis dėlto JAV žvalgyba mano, kad V. Putinas net mažesnių „taktinių“ branduolinių ginklų panaudojimui pritartų tik tuo atveju, jei pačiai Rusijai iškiltų „egzistencinė grėsmė“.Pasak A. Haines, Maskva imtų vis aiškiau signalizuoti, kada būtų pasirengusi panaudoti branduolinį ginklą.

Kyjivas: dėl Rusijos veiksmų dujų tiekimas į Europą per Ukrainą gali sumažėti trečdaliuUkraina bus priversta nuo trečiadienio trečdaliu sumažinti per šalį tranzitu į Europą pumpuojamų rusiškų dujų srautą, nes į šalį įsiveržusios Rusijos pajėgos užėmė vieną šiam tiekimui labai svarbų infrastruktūros objektą, naujienų agentūra „Unian“ citavo ukrainiečių dujų transporto sistemos operatorę.Bendrovė GTSOU antradienį nurodė, kad Ukraina nuo trečiadienio sustabdys dujų tranzitą per vieną pumpavimo stotį rytinėje Luhansko srityje, kai šią teritoriją užėmė Rusijos pajėgos.GTSOU „praneša apie susiklosčiusias force majeure aplinkybes, dėl kurių tampa neįmanomas tolesnis dujų transportavimas“ per Sochranivkos dujų kiekio matavimo stotį ir Novopskovo kompresorių stotį prie sienos su Rusija, „kurios yra okupuotoje teritorijoje“, „Unian“ citavo operatorės tinklalapyje paskelbtą pranešimą.Įmonė nurodė, kad per Novopskovo stotį perpumpuojama beveik trečdalis Rusijos Europai per Ukrainą tiekiamų dujų – iki 32,6 mln. kubinių metrų per parą.GTSOU nurodė negalinti vykdyti okupuotoje teritorijoje atsidūrusios kompresorių stoties ir kitų dujų infrastruktūros objektų techninės kontroles.Bendrovė pabrėžė, kad Rusijos pajėgų kišimasis į technologinius procesus, įskaitant „nesankcionuotą dujų nuleidimą iš tranzito srauto“, sukėlė „pavojų visos Ukrainos dujų transporto sistemos stabilumui ir saugumui“.GTSOU pridūrė, kad siekdama vykdyti įsipareigojimus partneriams Europoje laikinai galėtų nukreipti tranzito pajėgumus kitu maršrutu per Kyjivo tebekontroliuojamą šalies teritoriją.

Po pastato griuvėsiais rytų Ukrainoje rasta daugiau kaip 40 kūnųAntradienį gelbėtojai po pastato griuvėsiais rytiniame Ukrainos Iziumo mieste, kurį dabar kontroliuoja Rusija, rado 44 civilių gyventojų kūnus, pranešė regiono gubernatorius.„Iziume po penkiaaukščio pastato, kurį okupantai sugriovė kovo pradžioje, griuvėsiais rasti 44 civilių kūnai“, – „Telegram“ pranešė rytinės Charkivo srities gubernatorius Olegas Synegubovas.Nors rajone tebevyksta mūšiai, vietos žiniasklaida citavo jo žodžius, kad gyventojai šį radinį aptiko valydami griuvėsius iš teritorijos, „kurioje nėra apšaudymo“.O. Synegubovas nenurodė, nei kas išvežė kūnus, nei kaip jiems pavyko tai padaryti, nes miestas po kelias savaites trukusių sunkių mūšių balandžio 1 dieną atiteko Rusijos kariuomenės kontrolei.Didelę dalį aplinkinės teritorijos taip pat kontroliuoja Rusija.Atskirai regiono prokuratūra pranešė, kad pradėtas tyrimas dėl „karo įstatymų ir papročių pažeidimo“ ir kad 14 kūnų pavyko atpažinti.„Tyrimo duomenimis, Rusijos kariuomenė kovo 7-10 dienomis sistemingai apšaudė Iziumą. Dėl to buvo sunaikinta viešoji infrastruktūra ir gyvenamieji pastatai“, – sakoma „Telegram“ pranešime.

Apie 60 Ukrainos karių atvyko į Vokietiją mokymamsUkrainos kariai atvyko į Vokietiją mokytis naudotis artilerijos sistema „Panzerhaubitze 2000“, antradienį agentūrai dpa pranešė vyriausybės šaltiniai Berlyne.Vokietijoje pagamintos savaeigės šarvuotosios haubicos turėtų būti naudojamos kovai su Rusijos pajėgomis Ukrainoje. Jos turi patranką, sumontuotą ant vikšrinės transporto priemonės, panašios į tanką.Su standartine amunicija „Panzerhaubitze 2000“ pasiekia 30 km šaudymo atstumą. Naudojant padidinto nuotolio šaudmenis, galima pasiekti 40 km, teigia Vokietijos Bundesveras. Kiekvienai haubicai aptarnauti reikia penkių karių.Būsimos jų įgulos kartu su techniniais ekspertais ir vertėjais į Vokietiją atvyko antradienį, o jau trečiadienį prasidės mokymai Bundesvero artilerijos mokykloje Idar-Oberšteine, sakė dpa šaltiniai. Mokymuose dalyvaus daugiau kaip 60 Ukrainos karių.Praėjusią savaitę Vokietijos gynybos ministras paskelbė, kad Ukrainai bus perduotos septynios tokios haubicos. Nyderlandai taip pat siunčia panašias ginklų sistemas.Mokymai truks apie 40 dienų, priklausomai nuo to, kiek kariai jau anksčiau buvo susipažinę su panašia sunkiąja ginkluote.Ekspertai teigia, kad Ukrainos kariai galėtų naudoti haubicas derindami su žvalgybos duomenimis, kad galėtų suduoti didelius artilerijos smūgius ilgesniais atstumais.

JAV ketina patvirtinti 40 mlrd. dolerių paramą UkrainaiJAV įstatymų leidėjai antradienį turi pradėti diskusijas dėl beveik 40 mlrd. dolerių pagalbos Ukrainai paketo, Vašingtone skambant perspėjimams, kad Rusija tikriausiai ruošiasi ilgam karui su savo kaimyne.Gynybos, humanitarinės pagalbos ir ekonominio finansavimo paketą turėtų būti nesunku priimti, nes abi partijos susitarė dėl detalių, ir tikėtina, kad jis bus greitai priimtas Kongrese.„Tai didelis paketas, tačiau ir poreikis yra didelis, o laikas yra labai svarbus... Prezidentas paragino abejus Kongreso rūmus skubiai imtis veiksmų dėl pagalbos Ukrainai paketo, taigi turime veikti greitai“, –  kalbėjo Senato demokratų daugumos vadovas Chuckas Schumeris.Pirmadienį Kongreso lyderiai susitarė skirti 6,8 mlrd. dolerių daugiau nei 33 mlrd. dolerių, kurių anksčiau prašė Baltieji rūmai, kad padėtų Rytų Europos šaliai atremti Maskvos invaziją.Finansinė parama apimtų papildomus 3,4 mlrd. dolerių karinei ir humanitarinei pagalbai šalia administracijos prašomo finansavimo.Jei paketas bus priimtas, kaip planuojama, JAV išlaidos Ukrainos gynybai nuo Rusijos invazijos stiprinti ir dėl karo kilusiai humanitarinei krizei spręsti išaugs iki maždaug 54 mlrd. dolerių.

Zelenskis paragino Maltą neleisti rusams išnaudoti savo valstybėsUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino Maltos įstatymų leidėjus „stebėti, kurie rusai bando pasislėpti“ naudodamiesi ES šalies vadinamojo „auksinio paso“ sistema.„Sustabdykite privilegijas Rusijai, pradedant auksinio paso schema ir dviguba pilietybe. Neleiskite jiems piktnaudžiauti jūsų sala, – sakė V. Zelenskis 10 minučių kalboje šalies parlamentui. – Prašau, tikrinkite, stebėkite, kurie rusai bando pasislėpti naudodamiesi jūsų jurisdikcija ir jūsų žeme“.Malta yra viena iš kelių ES valstybių narių, kurios turi „auksinio paso“ sistemą – iš esmės priemonę turtingiems užsienio investuotojams nusipirkti pilietybę.Šiuo metu ši sistema negalioja Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, o Malta atėmė pilietybę iš vieno ruso, nurodyto ES sankcijose, įvestose reaguojant į karą Ukrainoje.V. Zelenskis taip pat pasisakė už visišką ES embargą rusiškai naftai, pripažindamas, kad tai gali būti opus klausimas Maltai, nes „su Maltos vėliava plaukiojantys laivai naudojami rusiškai naftai gabenti“.Malta valdo vieną didžiausių pasaulyje laivybos registrų ir yra sakiusi, kad siekia „kompromiso“ ES lygmens derybose dėl galimo embargo.Pastarosiomis dienomis Ispanijos uostuose prisišvartavo du su Maltos vėliava plaukiojantys laivai, gabenantys rusišką kurą, antradienį pranešė Maltos žiniasklaida.

Kyjivas: Ukrainos narystė ES yra „karo ir taikos reikalas“ EuropaiUkrainos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad jo šalies narystė Europos Sąjungoje žemynui yra „karo ir taikos“ klausimas.„Noriu pabrėžti, kad Ukrainos narystė ES yra karo ir taikos Europoje reikalas“, per spaudos konferenciją sakė diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė pradėjo invaziją į Ukrainą, teigdamas, jog kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“.Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu. Vakarų šalys paskelbė Rusijai gniuždančių ekonominių sankcijų ir teikia plačią karinę pagalbą Ukrainai.Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, milijonai buvo priversti palikti savo namus.„Viena iš priežasčių, kodėl prasidėjo šis karas – kad Putinas buvo įsitikinęs, jog Europai Ukrainos nereikia“, – sakė D. Kuleba.

Zelenskis dėkojo Vokietijai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Kyjive priėmė Vokietijos užsienio reikalų ministrę Annaleną Baerbock ir padėkojo jai už Berlyno paramą kare su Rusija. Jo šaliai labai svarbu, kad Vokietija solidarizuojasi su ukrainiečiais, sakė V. Zelenskis prezidentūros paskelbtame vaizdo įraše.A. Baerbock lydėjo kolega iš Nyderlandų Wopkė Hoekstra, kuris teigė esąs sukrėstas Rusijos įvykdytų sugriovimų, be kita ko, Kyjivo priemiesčiuose. A. Baerbock taip pat lankėsi Bučoje ir Irpinėje.A. Baerbock informavo V. Zelenskį, kad po kelių dienų Ukrainos kariai bus pradėti apmokyti naudotis moderniomis haubicomis 2000, kurias Vokietija perduos Ukrainai kartu su Nyderlandais.A. Baerbock yra pirmoji iš Vokietijos vyriausybės narių, apsilankiusių Kyjive po ilgų diskusijų apie vokiečių politikų vizitus Ukrainoje.

JAV žvalgybos vadovė: Putinas tikriausiai įves Rusijoje karo padėtįRusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai taps dar labiau neprognozuojamas ir gali įvesti savo šalyje karo padėtį, kad galėtų lengviau įgyvendinti savo ambicijas Ukrainoje, antradienį sakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines.V. Putino tikslai yra didesni nei Rusijos kariniai pajėgumai, ir tai „tikriausiai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais galime judėti labiau neprognozuojama ir potencialiai eskaluojama trajektorija“, per JAV Senato posėdį kalbėjo A. Haines.„Dabartinė tendencija didina tikimybę, kad prezidentas Putinas imsis drastiškesnių priemonių, įskaitant karo padėties įvedimą, pramoninės gamybos perorientavimą ar potencialiai eskaluojamas karines galimybes, kad atlaisvintų išteklius, reikalingus jo tikslams pasiekti“, – sakė ji.A. Haines taip pat teigė, jog V. Putinas tikriausiai neįsakys panaudoti branduolinių ginklų, nebent Rusijai iškiltų „egzistencinė grėsmė“.

JAV žvalgybos vadovė: Putinas pasiryžęs karui nuo Donbaso iki UždniestrėsRusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebaigs karo Ukrainoje Donbaso kampanija ir yra pasiryžęs nutiesti sausumos tiltą į Uždniestrę, antradienį pareiškė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines.„Mūsų vertinimu, prezidentas Putinas rengiasi ilgalaikiam konfliktui Ukrainoje, kurio metu jis vis dar ketina siekti tikslų, neapsiribojančių Donbasu“, – sakė A. Haines.„Putinas greičiausiai taip pat mano, kad Rusija turi daugiau gebėjimų ir noro atlaikyti iššūkius nei jo priešininkai, ir tikriausiai tikisi, kad JAV ir ES ryžtas susilpnės, nes maisto trūkumas, infliacija ir energijos kainos vis didės“, – sakė A. Haines Senato posėdyje.Toliau A. Haines kalbėjo, kad V. Putinas taps dar labiau nenuspėjamas ir gali įvesti Rusijoje karinę padėtį, kad paremtų savo ambicijas Ukrainoje. Pasak jos, V. Putino tikslai yra didesni už Rusijos karinius pajėgumus, o tai „greičiausiai reiškia, kad per ateinančius kelis mėnesius galime judėti labiau nenuspėjama ir potencialiai eskalavimo trajektorija“.„Dabartinė tendencija didina tikimybę, kad prezidentas Putinas griebsis drastiškesnių priemonių, įskaitant karinės padėties įvedimą, pramonės gamybos perorientavimą ar potencialiai eskalacines karines galimybes, kad atlaisvintų išteklius, reikalingus jo tikslams pasiekti“, – sakė ji.A. Haines taip pat sakė, kad V. Putinas greičiausiai neįsakys panaudoti branduolinių ginklų, nebent Rusijai iškiltų „egzistencinė grėsmė“.

Vokietija vėl atidarys ambasadą KyjiveVokietija vėl atidarys ambasadą Kyjive, antradienį lankydamasi Ukrainoje sakė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.„Netrukus atkursime minimalų... vokiečių ambasados Kyjive buvimą“, – sakė A. Baerbock, į Ukrainos sostinę atvykusi su viltimi išsklaidyti įtampą tarp abiejų šalių.A. Baerbock yra pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, atvykusi į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje.

V. Zelenskis įspėja Slovakiją ir kitas ES šalis dėl bendradarbiavimo su RusijaUkrainos prezidentas Volodymyras Zelesnkis įspėjo Slovakiją ir kitas ES šalis dėl tolesnio bendradarbiavimo su Rusija. Dėl to joms gresia panašus likimas, koks dabar yra ištikęs Ukrainą, sakė jis antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Slovakijos parlamentą Bratislavoje.V. Zelenskis teigė suprantąs, kad Slovakijai sunku atsisakyti rusiškų dujų importo. Tačiau panašiai anksčiau, anot jo, argumentavo ir Ukrainos politikai, už pigias dujas leidę Rusijai dislokuoti Juodosios jūros flotilę.Kaip ir tikėtasi, V. Zelenskis paragino Slovakiją tiekti Ukrainai daugiau tokios ginkluotės kaip koviniai lėktuvai ir sraigtasparniai ir įvesti Rusijai dar griežtesnes sankcijas. „Jei nesulaikysime Rusijos kariuomenės, ji veršis į priekį – ir į Slovakijos teritoriją“, - kalbėjo Ukrainos vadovas. Savo kalbą jis baigė žodžiais „Slava Ukrajini“. Parlamentarai tada atsistojo ir ilgai plojo.Tačiau kelios opozicijos eilės buvo tuščios, nes kairieji ir kraštutiniai dešinieji deputatai boikotavo posėdį. Buvęs vyriausybės vadovas Robertas Ficas, didžiausios opozicinės partijos „Kryptis – socialdemokratija“ lyderis įspėjo, kad V. Zelenskis nori įtraukti Slovakiją į karą, kuriame ši gali tik pralaimėti.Liberalas užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas dėl to apkaltino opozicijos politikus „bailumu“. Slovakija esą negali taip elgtis, lyg šis karas jos neliestų. Tokiais kreipimaisis kaip į Slovakijos parlamentą V. Zelenskis sustiprina įsitikinimą, kad šis karas „baigsis pergalingai Ukrainai ir Europai“, - po prezidento kalbos sakė ministras.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė pažadėjo priversti atsakyti Bučos žudynių kaltininkusVokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pažadėjo, kad tarptautinė bendruomenė privers atsakyti tuos, kurie yra atsakingi už civilių žmonių mirtis Ukrainos Bučos mieste per Rusijos pajėgų invaziją.Lankydamasi šiame netoli Kyjivo esančiame mieste A. Baerbock sakė, kad per Rusijos pajėgų okupaciją Bučoje buvo įvykdyti „sunkiausi nusikaltimai, kuriuos tik galima įsivaizduoti“.Liudininkai pasakojo, kaip Rusijos kariai, iš pažiūros, taikėsi į atsitiktinius civilius, kurių kūnai liko gulėti gatvėse po jų pasitraukimo iš miesto kovo 31 dieną.„Mūsų pareiga šioms aukoms – ne tik jas prisiminti, bet ir priversti [šių nusikaltimų] kaltininkus atsakyti, – sakė A. Baerbock. – Mes, kaip tarptautinė bendruomenė, tai padarysime. Tai yra pažadas, kuri turime ir privalome duoti čia, Bučoje.“A. Baerbock yra pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, atvykusi į Ukrainą nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje.Kelionė buvo suorganizuota praėjus kelioms dienoms po to, kai Berlynas ir Kijevas išsprendė diplomatinius nesutarimus dėl Ukrainos nenoro pakviesti Vokietijos prezidentą dėl jo artimų ryšių su Rusija.A. Baerbock Bučoje lankėsi kartu su Ukrainos generaline prokurore. Ji pažadėjo, kad tarptautinė bendruomenė padės Ukrainai rinkti karo nusikaltimų įrodymus.Kalbėdama su žurnalistais apgriautoje bažnyčioje A. Baerbock sakė girdėjusi pasakojimus tų, kurie per okupaciją neteko artimųjų. Kai kurie jų žuvo prekybos centre, kur buvo atėję apsipirkti, o viena moteris ir du jos vaikai buvo nušauti kai bandė pabėgti.„Niekas negali numalšinti (išgyvenusiųjų) skausmo, – sakė ji. – Tėvų ir motinų, tetų ir dėdžių, draugų, kaimynų ir kolegų skausmo. Tačiau galime užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas.“JT žmogaus teisių stebėsenos misijos Ukrainoje vadovė Matilda Bogner antradienį sakė sulaukusi pranešimų, kad per Rusijos vykdytą okupaciją Bučoje buvo neteisėtai nužudyta daugiau nei 300 vyrų, moterų ir vaikų.Visoje Ukrainoje pasaulinė organizacija patvirtino 3 381 civilio žūtį nuo karo pradžios.„Tikrasis skaičius yra didesnis ir mes stengiamės patvirtinti kiekvieną atskirą atvejį“, – nurodė M. Bogner. 

Kyjive vėl atidaroma Vokietijos ambasadaVokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pranešė, kad vėl bus atidaryta šalies ambasada Kyjive su minimaliu darbuotojų skaičiumi.Kalbėdama per bendrą spaudos konferenciją Kyjive su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, A. Baerbock sakė, kad ambasada vėl pradės veikti jau šį antradienį.Vasario viduryje laukiant karo veiksmų ambasada Kyjive buvo uždaryta, o veikla buvo vykdoma iš vakarų Ukrainos ir Berlyno.

Ukraina: gyventojai sugrįžta į Kyjivą, bet tebėra milijonai perkeltųjų, patvirtinta 3 381 žūtisUkrainos sostinės Kyjivo meras antradienį pranešė, kad į miestą sugrįžo beveik du trečdaliai sostinės gyventojų po masinio išvykimo, kuris prasidėjo Rusijai užpuolus Ukrainą vasario pabaigoje.„Prieš karą Kyjive gyveno 3,5 mln. žmonių. Sugrįžo beveik du trečdaliai sostinės gyventojų“, – spaudos konferencijoje sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.O Jungtinės Tautos antradienį paskelbė, kad dėl karo Ukrainoje daugiau kaip aštuoni milijonai žmonių paliko savo namus, bet liko šalyje.Šis JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) gegužės 3 dieną paskelbtas šalies viduje perkeltųjų asmenų skaičius buvo didesnis palyginti su balandžio 17 diena, kai tokių asmenų buvo suskaičiuota 7,7 mln.JT žmogaus teisių biuras Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios užregistravo 3 381 civilių gyventojų žūtį, iš kurių apie 1 000 – vien apgultame Mariupolio uostamiestyje.Dėl saugumo padėties kol kas negalima individualiai dokumentuoti visų atvejų, todėl tikėtina, kad tikrieji skaičiai bus daug didesni. „Siekiame patvirtinti kiekvieną atvejį“, – sakė Matilda Bogner, komisijos, kuri nuo 2014 metų tiria žmogaus teisių padėtį Ukrainoje, vadovė.Jos komanda, kurią sudaro beveik 60 ekspertų, užfiksavo daugybę žmogaus teisių pažeidimų nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. „Daugelis šių kaltinimų susiję su pažeidimais, kurie gali būti prilyginami karo nusikaltimams“, – sakė ji.„Žmonės mums pasakojo apie nužudytus, sužeistus, sulaikytus ir dingusius giminaičius, kaimynus ir draugus“, – sakė M. Bogner. Pasak jos, buvo pagrobti mažiausiai 204 žmonės, įskaitant 169 vyrus, 34 moteris ir vieną berniuką. Nusikaltėliai buvo beveik išimtinai Rusijos kariai ir su jais susijusios ginkluotos grupuotės, pavyzdžiui, rytų Ukrainoje.

Per parą – 34 antskrydžiai prieš „Azovstal“ gamykląPer pastarąją parą Rusijos kariai prieš Ukrainos Mariupolio uostamiesčio „Azovstal“ gamyklą surengė 34 antskrydžius. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Mariupolio miesto taryba.Anot „Telegram“ tinkle paskelbto tarybos pranešimo, iš šių atakų aštuonios įvykdytos naudojant strateginius bombonešius. Pranešime pažymima, kad rusai nesiliauja bandę perimti šio objekto kontrolę.Šeštadienį pranešta, kad iš „Azovstal“ evakuotos visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės. Tačiau antradienį Kyjivas paskelbė vertinimą, kad čia vis dar yra per 1 tūkst. Ukrainos karių, daugelis jų – sužeisti.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiek anksčiau teigė, kad šalies vadovybė siekia diplomatinių sprendimų, jog būtų galima išgelbėti ir gamykloje esančius ukrainiečių karius.

Ukrainos Chersono miestą paliko beveik pusė gyventojų Pietų Ukrainos Chersono miestą nuo karo pradžios paliko beveik pusė gyventojų iš ankščiau čia gyvenusių beveik 300 000. „Preliminariais skaičiavimais, vien tik nuo kovo iš Chersono išvyko 45 proc. žmonių“, - agentūrai „Ukrinform“ sakė srities administracijos vadovas Hennadijus Lahuta. Iš visos srities po rusų okupacijos pabėgo kas penktas gyventojas. Tai esą „katastrofiški skaičiai“.H. Lahuta kaltino Rusijos dalinius žudymais, prievartavimais ir plėšikavimais. Prieš karą Chersone gyveno apie 290 000 žmonių. Rusų pajėgos apie uostamiesčio prie Dnipro žiočių užėmimą pranešė kovo pradžioje.Chersonas yra vienintelė Ukrainos srities sostinė, kurią kontroliuoja Rusijos daliniai ir po Mariupolio antras didžiausias užimtas miestas. Smarkiai sugriautame Mariupolyje likę tik apie trečdalis iš anksčiau daugiau kaip 400 000 gyventojų.

Vokietijos ir Nyderlandų diplomatijos vadovai lankosi UkrainojeVokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ir Nyderlandų diplomatijos vadovas Wopke Hoekstra antradienį netikėtai atvyko į Ukrainą ir apsilankė karo nuniokotose Kyjivo apylinkėse.  Apie abu vizitus iš anksto nebuvo paskelbta.A. Baerbock nuvyko į Bučą. Šis netoli Kyjivo esantį miestas, kur atsitraukus rusų pajėgoms buvo rasta dešimtys brutaliai nužudytų civilių lavonų, kai kurie – surištomis rankomis, tapo rusų pajėgų vykdomų žiaurumų simboliu.Naujienų agentūros AFP korespondentas pranešė matęs, kaip Vokietijos užsienio reikalų ministrė Bučoje bendravo su vietos gyventojais.  Nyderlandų diplomatijos vadovas socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, jog antradienį ryte atvyko „į Kyjivą, kad kartu su kolege Annalena Baerbock susitiktų su Ukrainos vyriausybe“. „Vizitą pradėjau Kyjivo priemiestyje Irpinėje“, – nurodė W. Hoekstra, paskelbęs nuotraukų, kuriose jis matomas stovintis šalia apgriautų pastatų.  Netoli Bučos esančioje Irpinėje rusų pajėgos taip pat kaltinamos įvykdžiusios karo nusikaltimų.  „Subombarduoti namai ir pastatai aiškiai rodo, kokį poveikį čia gyvenančių vyrų, moterų ir vaikų gyvenimui padarė karas. Tokie veiksmai negali likti nenubausti“, – rašė W. Hoekstra tviteryje ir pridūrė, kad Nyderlandų vyriausybė dalyvauja pastangose „užtikrinti atsakomybę“. Nyderlandai padeda „finansiškai prisidėdami prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ir JT tyrimo komisijos atliekamų tyrimų ir nusiųsdami į Ukrainą teismo medicinos ekspertų komandą“, nurodė ministras. Vėliau antradienį W. Hoekstra turėtų susitikti su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu, informavo Nyderlandų užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai. Ministras taip pat „oficialiai“ vėl atidarys Nyderlandų ambasadą Kyjive, pridūrė atstovas.

Rusija bombarduoja Ukrainos Odesos uostą, Mariupolio gamykląRusijos pajėgos įnirtingai bombarduoja Ukrainai gyvybiškai svarbų Odesos uostą, tikriausiai bandydamos sutrikdyti tiekimo linijas ir ginklų gabenimą, antradienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.Kitame Ukrainos pietinės pakrantės gale rusų pajėgos bombarduoja Mariupolio metalurgijos gamyklą, kur ukrainiečių kovotojai trukdo Maskvai visiškai perimti šio miesto – kito svarbaus uosto – kontrolę.Kelios dienos po įtemptos civilių - manyta, kad galbūt paskutinių - evakuacijos iš Mariupolio gamyklos „Azovstal“ pareigūnai paskelbė, kad apie 100 civilių dar gali būti bombarduojamos gamyklos tuneliuose.Tuo pačiu metu toliau aiškėja šiurpi karo kaina. Ukrainos Iziumo mieste, esančiame į pietus nuo antro pagal dydį šalies miesto Charkivo, po rusų pajėgų kovą sunaikinto namo griuvėsiais rasti 44 civilių palaikai, antradienį pranešė pareigūnai.Ukrainiečių kariškiai antradienį paskelbė, kad rusų pajėgos diena anksčiau iš orlaivių paleido septynias raketas į Odesą, kur jos pataikė į prekybos centrą ir sandėlį. Vienas žmogus žuvo, o dar penki buvo sužeisti.Ukraina mano, kad bent kai kurie iš panaudotų šaudmenų buvo užsilikę nuo sovietinių laikų, labai netikslūs. Tačiau karą stebintis ukrainiečių strateginių studijų centras „Centr oboronnych strategij“ nurodė, kad Maskva prieš Odesą panaudojo ir tikslaus nutaikymo ginklus: hipergarsines raketas „oras–žemė“ „Kinžal“.Ukrainiečių, britų ir amerikiečių pareigūnai įspėja, kad Rusija sparčiai išnaudoja savo tikslių ginklų atsargas ir gali neturėti galimybių greitai pagaminti naujų, todėl didėja rizika, kad karui užtrukus bus naudojamos ne tokios tikslios raketos.Karo pradžioje Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgoms nepavyko užimti Ukrainos sostinės Kyjivo ir dabar jis sako, kad pagrindinis jo tikslas yra Donbasas, tačiau vienas generolas užsiminė, kad tarp Maskvos tikslų taip pat yra visiškas Ukrainos atkirtimas nuo Juodosios jūros, užimant visas šios šalies pakrantes.Užėmusi Ukrainos pakrantę Rusija turėtų sausumos tiltą su 2014-aisiais aneksuotu Krymu ir prorusišku separatistiniu Moldovos regionu Uždniestre.Nors Ukraina nuo Juodosios jūros dar neatkirsta ir atrodo, kad Rusijai tam trūksta pajėgų, tęsiamas Odesos apšaudymas atspindi šio miesto, kaip transporto mazgo, strateginę svarbą. Rusų kariuomenė ne kartą taikėsi į Odesos oro uostą ir teigė sunaikinusi kelias vakarietiškų ginklų siuntas Ukrainai.Odesa, didžiausias Ukrainos uostas, taip pat labai svarbus grūdų eksportui, o Rusijos vykdoma blokada jau kelia pavojų pasauliniam maisto tiekimui. Be to, Odesa yra kultūrinis brangakmenis, brangus ir ukrainiečiams, ir rusams, tad jo apšaudymas turi didelę simbolinę reikšmę.

Su neskelbtu vizitu Kyjive lankosi Nyderlandų užsienio reikalų ministrasAntradienį su neskelbtu vizitu Ukrainoje lankosi Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra.Jis atvyko į Kyjivą kartu su savo kolege iš Vokietijos Annalena Baerbock, tviteryje pranešė W. Hoekstra. Čia numatomas jo susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir nacionalinio parlamento nariais.Nyderlandų užsienio reikalų ministras pirmiausia apsilankė Kyjivo priemiesčiuose ir pareiškė nerimą dėl čia pridarytos milžiniškos žalos. „Atsakingi asmenys negali likti nenubausti“, – teigė jis.W. Hoekstra tapo pirmuoju į Ukrainą po Rusijos sukelto karo pradžios nuvykusiu Nyderlandų ministru. Amsterdamas remia Ukrainą ginklais ir žada tolesnę paramą šaliai tiriant čia įvykdytus karo nusikaltimus.

JT: karas Ukrainoje pražudė kur kas daugiau civilių, nei rodo oficialūs duomenysRusijos sukeltas karas Ukrainoje iki šiol pražudė kur kas daugiau civilių, nei rodo oficialūs duomenys. Tai antradienį pranešė Jungtinių Tautų (JT) stebėsenos misijos šioje šalyje vadovė Matilda Bogner, kurią cituoja BBC.JT duomenimis, nuo vasario 24-osios Ukrainoje žuvo 3 381 civilis. Tačiau, pasak M. Bogner, galimai žuvo dar keli tūkstančiai tokių žmonių.„Didžiausia juodoji skylė yra Mariupolis, kurį sunku pasiekti ir gauti visapusiškai patvirtintą informaciją“, – teigė M. Bogner.

Ekspertas: V. Putinas vers A. Lukašenką atakuoti Lucko – Lvivo kryptimiPer artimiausią susitikimą Vladimiras Putinas spaus Aliaksandrą Lukašenką, kad šis įsakytų Baltarusijos kariuomenei pulti Ukrainą, bet vargu ar šis Kremliaus planas bus realizuotas.Tai antradienį paskelbtame interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė karybos ekspertas Olegas Ždanovas.„Netrukus vėl turėtų įvykti V. Putino ir A. Lukašenkos susitikimas. Manau, kad V. Putinas vėl vers A. Lukašenką įsakyti Baltarusijos kariuomenei pulti Ukrainą Lucko – Lvivo kryptimi“, - sakė jis.Ekspertas priminė, kad Baltarusijos vadovas spyriojosi dar tada, kai Kremliaus šeimininkas buvo Olimpo viršūnėje – pačioje karo pradžioje.„O dabar, mano manymu, jis tuo labiau nenorės kištis. Bet V. Putinas darys jam labai stiprų spaudimą“, - prognozavo O. Ždanovas.

Graikijos ambasada atnaujina darbą KyjiveGraikijos ambasada atnaujina darbą Kyjive. Tai antradienį pranešė portalas „eurointegration.com.ua“, remdamasis Graikijos užsienio reikalų ministerija.„Graikijos ambasada Kyjive, kurios darbuotojai paliko miestą dėl saugumo netrukus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, vėl atidaroma sostinėje su reikiamu personalu“, - sakoma Graikijos URM pranešime.Ambasada kartu su generaliniu konsulatu Odesoje, kuris dirba įprastu režimu, teiks pagalba Graikijos piliečiams, taip pat užsieniečiams Ukrainoje, pažymima pranešime.URM pabrėžė, kad vasario 14 d. ir 22 d. paskelbtos rekomendacijos Graikijos piliečiams nevykti į Ukrainą tebegalioja.„eurointegration.com.ua“ primena, kad gegužės 8 d. darbą Kyjive atnaujino JAV ambasada.Praėjusią savaitę Ukrainos pareigūnai pranešė, kad savo darbą sostinėje jau atnaujino per 30 užsienio šalių ambasadų. Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų.

Maskva nedalyvaus JT Žmogaus teisių tarybos posėdyje dėl UkrainosRusija nedalyvaus ketvirtadienį vyksiančioje specialiojoje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijoje dėl Ukrainos, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.Taryba pirmadienį paskelbė, kad Kyjivo prašymu surengs neeilinį posėdį, kuriame bus nagrinėjama „dėl Rusijos agresijos prastėjanti žmogaus teisių padėtis Ukrainoje“. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova antradienį pareiškė, kad „Rusijos delegacija savo buvimu neįteisins šio naujo politinio šou, rengiamo prisidengiant neeiline sesija“.„Deja, mūsų argumentai ir paaiškinimai apie tikruosius šios specialios karinės operacijos tikslus ir realią padėtį vietoje visiškai ignoruojami“, – sakoma jos pranešime. „Akivaizdu, kad jie nebus išgirsti ir šį kartą“ per Vakarų „naują antirusišką priemonę“.Rusija buvo Žmogaus teisių tarybos narė, kol JT Generalinė Asamblėja Niujorke balandžio 7 d. balsavo už tai, kad jos narystė šioje taryboje būtų sustabdyta ir ji būtų nušalinta nuo svarstymų apie žmogaus teisių padėtį kitose šalyse. Tada Rusija iškarto pasitraukė iš tarybos.Per skubiai surengtus debatus dėl Ukrainos kovo 4 d. taryba balsavo už tai, kad būtų sudaryta tyrimo komisija – aukščiausio įmanomo lygio tyrimas – dėl įtariamų Rusijos pažeidimų vykdant, kaip ji tai vadina, „specialią karinę operaciją“, ​​kaimyninėje Ukrainoje pradėtą vasario 24 dieną.

Kyjivas: „Azovstal“ komplekse tebėra per 1 000 Ukrainos kariųKyjivas antradienį pranešė, kad Mariupolio uostamiestyje esančioje metalurgijos gamykloje „Azovstal“ liko daugiau kaip 1 000 Ukrainos karių, daugelis jų sužeisti.„Daugiau nei tūkstantis“ ukrainiečių karių tebėra gamykloje, naujienų agentūrai AFP sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk.„Šimtai žmonių yra sužeisti. Yra sunkiai sužeistų žmonių, kuriuos reikia skubiai evakuoti. Padėtis kasdien blogėja“, – pridūrė ji.

Per netikėtą vizitą į Ukrainą Vokietijos ministrė A. Baerbock apsilankė BučojeVokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį per netikėtą kelionę į Ukrainą apsilankė Bučoje – Kyjivo priemiestyje, kuriame Rusijos kareiviai kaltinami civilių žudymu.Per iš anksto nepaskelbtą kelionę su vietos gyventojais susitikusi A. Baerbock yra viena iš užsienio diplomatų ir lyderių, pastaruoju metu apsilankiusių Bučoje – viename iš kelių miestelių ir kaimų prie Kyjivo, kur Maskvos armija kaltinama įvykdžiusi karo nusikaltimus.

Vokietijos kompanija pasirengusi netrukus tiekti Ukrainai pirmąsias pėstininkų kovos mašinas „Marder“Vokietijos kompanija „Rheinmetall“ netrukus galės tiekti Ukrainai pirmąsias pėstininkų kovos mašinas „Marder“, jeigu VFR vyriausybė priims atitinkamą sprendimą.Tai antradienį paskelbtame interviu laikraščiui „Süddeutsche Zeitung“ pareiškė bendrovės vadovas Arminas Pappergeris.„Pavyzdžiui, mes galėtume vidutinės trukmės laikotarpiu iš viso patiekti 100 „Marder“, pirmosios mašinos būtų paruoštos išsiųsti po trijų savaičių“, - sakė jis.Kompanija „Rheinmetall“ ėmėsi darbo šia linkme prieš keturias savaites, nors konkretaus užsakymo iki šiol neturi.„Mes laukiame federalinės vyriausybės sprendimo. Bet dabar yra pakankamai šalių, kurios nori šių transporto priemonių, ne tik Ukraina“, - pareiškė A. Pappergeris.Balandžio 28 d. Bundestagas priėmė dokumentą, kuriame šalies vyriausybė raginama plėsti ir spartinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai.Prieš karinę pagalbą Ukrainai balsavo tik kraštutiniai dešinieji ir kraštutiniai kairieji.

Japonija plečia sankcijas RusijaiAntradienį Japonija išplėtė sankcijas Rusijai ir įšaldė dar per 130 asmenų turtą, praneša CNN.Pasak Užsienio reikalų ministerijos Tokijuje, naujųjų sankcijų taikinyje – aštuoni Rusijos piliečiai ir 133 asmenys, veikiantys apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose. Ministerija nurodė, kad į sankcijų sąrašą įtrauktas Rusijos premjeras Michailas Mišustinas, oligarchas Vladimiras Bogdanovas ir oligarcho Genadijaus Timčenkos šeimos nariai.Japonija taip pat išplėtė savo eksporto į Rusiją sankcijas ir pritaikė jas dar 71 šalies organizacijai.Reaguodama į Rusijos Ukrainoje sukeltą karą, Japoniją kovą pradėjo skelbti sankcijas Maskvai. Nuo tada Tokijas, be kita ko, įšaldė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo šeimos turtą šalyje. Maskva į tai sureagavo savo pačios sankcijomis ir uždraudė Japonijos premjerui Fumio Kishidai ir kitiems valdžios pareigūnams įvažiuoti į Rusiją.

Iziume po kovą rusų sunaikinto pastato griuvėsiais rasti 44 civilių palaikaiUkrainos Iziumo mieste, esančiame į pietus nuo antro pagal dydį šalies miesto Charkivo, po rusų pajėgų kovą sunaikinto namo griuvėsiais rasti 44 civilių palaikai, antradienį pranešė pareigūnai.„Laikinai okupuotame Iziume po penkiaaukščio pastato, kurį okupantai sugriovė dar per pirmąsias dešimt kovo dienų, griuvėsiais rasti 44 žuvusių civilių kūnai. Tai dar vienas baisus rusų okupantų karo nusikaltimas prieš civilius gyventojus! Mes fiksuojame kiekvieną [nusikaltimą], ir jie sumokės už kiekvieną jų!“ – platformoje „Telegram“ sakė rytinės Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas.

Ukraina: nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 26 tūkst. okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 10 d. jau neteko apie 26 tūkst. kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 170 tankų, 2 808 šarvuotųjų kovos mašinų, 519 artilerijos sistemų, 185 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 87 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 199 lėktuvų, 158 sraigtasparnių, 1 980 automobilių, 12 laivų, 380 dronų, 94 sparnuotųjų raketų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

O. Arestovičius: Rusija vilkins karą, kad priverstų Ukrainą atiduoti dalį savo teritorijosUkrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius teigia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per savo Pergalės dienos kalbą leido suprasti, jog jis nėra suinteresuotas karo eskalacija pasitelkiant branduolinius ginklus ar įsiveliant į tiesioginį konfliktą su NATO, rašo agentūra AP.O. Arestovičius atkreipė dėmesį į V. Putino teiginį, kad Rusija pagerbs Antrajame pasauliniame kare besikovusių žmonių atminimą „darydama viską, kad nepasikartotų pasaulinio karo siaubas“. Pasak Ukrainos prezidento patarėjo, tai reiškia, „kad branduolinio karo nebus. Karo su NATO nebus. Tačiau bus lėtai bandoma išspręsti tris pagrindines problemas“ – visišką Luhansko, Donecko ir Chersono sričių kontrolės perėmimą.Jei Rusija įgyvendintų šiuos planus, ji įgytų pramoninio Donbaso, apimančio Mariupolio uostamiestį, kontrolę ir galėtų suformuoti sausumos koridorių į 2014 metais aneksuotą Krymą.Vėlų pirmadienį duodamas interviu, O. Arestovičius nurodė, kad Rusija vilkins karą, siekdama priversti Ukrainą atsisakyti šių teritorijų kontrolės. Pasak jo, Ukrainos galimybės sužlugdyti šiuos planus priklausys nuo to, ar Vakarai pristatys šaliai jai taip reikiamų sunkiųjų ginklų.

Slovakijos premjeras: prasidėjus karui, šalis stojo į teisingą pusęPrasidėjus karui Ukrainoje, Slovakija stojo į teisingą istorijos pusę. Tai pirmadienį Bratislavoje per didelį mitingą Ukrainai remti pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris, praneša portalas „aktuality.sk“.„Šįsyk Slovakija nedvejojo. Tai visam pasauliui parodė, kad mes vertiname gyvenimą ir esame pasirengę nuoširdžiai ir šiltai priimti nuo karo bėgančius žmones“, - sakė premjeras, pridurdamas, kad didžiuojasi slovakais.Mitinge taip pat kalbėjo Slovakijos URM valstybės sekretorius Martinas Klusas. Jis priminė, kad Ukraina kovoja ir už Slovakiją.„Ukrainiečiai miršta už tai, kad vieną kartą taptų dalimi Europos, kurios dalis esame mes ir iš kurios mus kai kas labai nori išplėšti“, - sakė jis.E. Hegeris įteikė apdovanojimus aktyvistams, teikusiems pagalbą pabėgėliams Slovakijos ir Ukrainos pasienyje.Pirmadienį Bratislavos Slavino rajone taip pat buvo surengta akcija, skirta Rašizmo aukų dienai. Ją mėgino sužlugdyti agresyviai nusiteikę asmenys su sovietinėmis vėliavomis ir raidėmis Z. Policija sulaikė du iš jų už viešosios tvarkos pažeidimą.

Į Kanadą atskrido pirmasis lėktuvas su pabėgėliais iš UkrainosKanados Niufaundlando ir Labradoro provincijos sostinėje Sent Džonse nutūpė pirmasis regiono vyriausybės užsakytas lėktuvas su pabėgėliais iš Ukrainos. Tai pranešė televizijos kanalas „CBC News“.Orlaivis su 166 pabėgėliais, tarp kurių – 55 vaikai, atskrido iš Lenkijos Katovicų miesto.Visas skrydžio išlaidas padengė provincijos vyriausybė. Oro uoste ukrainiečius sutiko regiono ministras pirmininkas Andrew Furey`is.Dalis pabėgėlių gavo darbo kvietimus dar būdami Lenkijoje, kadangi Niufaundlando ir Labradoro vyriausybė atidarė Varšuvoje specialų biurą, padedantį ukrainiečiams sutvarkyti dokumentus, įsidarbinti ir įsikurti.„CBC News“ duomenimis, nuo šių metų pradžios į Kanadą atvyko daugiau kaip 19 tūkst. ukrainiečių, bet anaiptol ne visi jie yra pabėgėliai. Nuo kovo vidurio federalinė vyriausybė priėmė daugiau kaip 90 tūkst. ukrainiečių prašymų išduoti vizą.

Generalinis štabas įspėjo ukrainiečius apie naują pavojųUkrainos kariuomenė neatmeta sabotažo galimybės Ukrainos chemijos pramonės objektuose. Tai skelbiama oficialiame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo puslapyje „Facebook“, praneša UNIAN. „Išlieka didelė raketų smūgių į civilinę ir karinę infrastruktūrą tikimybė visoje Ukrainoje. Neatmetama sabotažo galimybė Ukrainos chemijos pramonės objektuose, vėliau tuo apkaltinus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius“, – sakoma pareiškime.

Nuo karo pradžios iš Ukrainos į Rusiją išvežta apie 500 tūkst. tonų grūdųNuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios iš okupuotų šalies teritorijų į Rusiją ir Krymą perpardavimo tikslais buvo išvežta 400-500 tūkst. tonų grūdų.Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos agrarinės politikos ministru Mykola Solskiu.Pasak jo, Ukrainos agrarinės pramonės produktų grobimui vadovauja asmenys, tiesiogiai susiję su Kremliumi.„Mes matome, kad apie 400-500 tūkst. tonų grūdų jie organizuotai išgabeno Krymo kryptimi. Tai stambus verslas, kurį kuruoja šalies-agresorės specialiųjų tarnybų darbuotojai, kariškiai ir įvairaus plauko aferistai“, - pareiškė ministras.Anot M. Solskio, iš Krymo pagrobti grūdai vežami į Rusiją. Ukrainos teisėsaugos institucijos fiksuoja šio proceso dalyvius. Visi Ukrainos įstatymų pažeidimo faktai perduodami prokuratūrai. Savo ruožtu Ukrainos URM deda visas pastangas, kad tarptautiniai partneriai padėtų konfiskuoti išvežtus grūdus.„rbc.ua“ primena, kad dėl karo Ukrainos uostuose užblokuota apie 90 mln. tonų grūdų. Tai gali sukelti maisto krizę kai kuriose pasaulio šalyse.

Rusija toliau siunčia šauktinius į karą prieš UkrainąUkrainos žvalgyba paskelbė įrodymų, kad Rusijos valdžia ir toliau siunčia šauktinius mirti per karą Ukrainoje. Pasak „Ukrinform“, DIU MOU spaudos tarnyba tokią žinią praneša „Facebook“.„Nepaisant Kremliaus vadovybės patikinimų, jog šauktiniai nedalyvauja vadinamojoje „specialiojoje operacijoje“, jie ir toliau papildo Rusijos okupacinės kariuomenės gretas Ukrainoje. Tai šauktiniai, kurie miršta pirmieji karo veiksmų metu. Jų prastas pasirengimas, pasenę ginklai ir įranga lemia neišvengiamą mirtį ar sužalojimą“, – sakoma ataskaitoje.Kaip minėta, šauktinių siuntimas į kovos zoną yra dar vienas valdžios institucijų požiūrio į savo piliečius ir agresorės šalies kariuomenės personalo trūkumo įrodymas.

„Azovstal“ gamykloje vis dar yra civiliųDonecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka teigė, kad Rusijos apsiausto Mariupolio gamykloje „Azovstal“ vis dar yra per šimtas civilių asmenų.Gamyklą kontroliuoja Ukrainos kariai. Savaitgalį Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk teigė, visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės iš „Azovstal“ teritorijos buvo evakuoti.Pavlo Kyrylenka sako, kad pačiame Mariupolyje likę per 100 tūkstančių gyventojų. Jo teigimu, evakuaciją sunkina Rusijos apšaudymai.

Pentagonas: ukrainiečiai prieš jų valią vežami į RusijąPentagonas pareiškė pastebėjęs požymių, kad nuo Rusijos invazijos nukentėję ukrainiečiai prievarta išvežami iš tėvynės ir siunčiami į Rusiją.„Negaliu pasakyti, kiek yra stovyklų ir kaip jos atrodo“, – žurnalistams sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby, paklaustas apie Kyjivo pareiškimus, kad apie 1,2 mln. ukrainiečių išsiųsti į Rusiją ir apgyvendinami stovyklose.„Tačiau matome požymių, kad ukrainiečiai prieš savo valią vežami į Rusiją“, – sakė J. Kirby. Jis pavadino šiuos veiksmus „nesąžiningais“ ir „neatitinkančiais atsakingos jėgos elgesio“.Kyjivo teigimu, ukrainiečių tremtis iš savo šalies – dažnai į izoliuotus ar ekonomiškai silpnus Rusijos regionus – yra dar vienas ženklas, kad rusų prezidentas Vladimiras Putinas „paprasčiausiai nepripažįsta ir negerbia Ukrainos suvereniteto“.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar balandžio pradžioje, praėjus šešioms savaitėms po to, kai Rusija pradėjo kruviną invaziją, sakė, kad tūkstančiai ukrainiečių buvo išsiųsti į Rusijos teritoriją.Tačiau ilgainiui šis skaičius išaugo iki daugiau nei 1,19 mln., įskaitant mažiausiai 200 000 vaikų, sakė Ukrainos ombudsmenė Liudmyla Denisova.J. Kirby nepavadino šių tremčių etniniu valymu, pabrėždamas, kad ne Pentagono kompetencija priimti tokius sprendimus. Tačiau jis teigė, kad yra daugybė įrodymų apie „rusų žiaurumą“ karo metu.Jis sakė, kad Maskva jau „75 dienas žiauriai elgiasi su Ukrainos tauta ir Ukrainos žmonėmis“.„Ir kiekvieną kartą, kai jau manote, kad ji negali nusiristi dar žemiau, ji įrodo, kad klystate“, – pridūrė Pentagono atstovas.

Prancūzijos ministras įvardijo keturias strategines Putino klaidasPrancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė keturias strategines klaidas pradėdamas karą prieš Ukrainą. Tai jis sakė BFMTV kanalo eteryje, praneša „Ukrinform“.„Pirmoji klaida yra manyti, kad Ukraina žlugs... Priešingai, Rusijos puolimas sustiprino Ukrainos vienybę. Tai sukūrė tautą, kuri didvyriškai kovoja“, – sakė Prancūzijos diplomatijos vadovas.Antroji V. Putino klaida, jo nuomone, buvo „manyti, kad Europa būtų nedrąsi“. „Tačiau paaiškėjo, kad yra priešingai. Rusijos agresija privertė Europą pereiti prie sprendimų dinamikos ir vienybės. Tai reiškia, kad Putinas tiesiogiai sustiprino Europos Sąjungos solidarumą“, – sakė ministras.Trečioji klaida, pasak J. Le Driano, yra susijusi su NATO, dėl kurios pastaraisiais metais „kilo klausimų, abejonių dėl solidarumo“. „Dėl šios invazijos Aljansas grįžo prie savo pamatų, į kolektyvinį solidarumą euroatlantinėje erdvėje“, – pridūrė jis.Kalbėdamas apie ketvirtąją V. Putino klaidą, ministras sakė: „Manau, kad jis pervertino savo kariuomenės jėgą“.Tuo pat metu J.-Y.Le Drianas pažymėjo, kad karas gali būti ilgas ir sunkus, todėl Ukrainai reikia pagalbos.

Į Odesą paleistos septynios raketos Antradienio naktį Rusijos pajėgos Ukrainoje vėl smogė Odesai, toks išpuolis pareikalavo ir aukų. „Rašistai vėl smogė Odesai, naudodamiesi aviacija. Į miestą buvo paleistos septynios raketos. Tačiau akivaizdu, kad priešo raketų atsargos senka, nes aiškiai naudojami reti sovietinio stiliaus rezervai. Ieškant strateginių objektų, pasenusios raketos sugebėjo smogti „itin pavojingam“ prekybos centrui ir plataus vartojimo prekių sandėliui“, – teigiama „Facebook“ paskelbtoje Ukrainos pajėgų ataskaitoje. „Ukrinform“ paskelbė, jog antradienio naktį rusai į Odesą paleido septynias raketas. Pranešama, kad vienas žmogus žuvo, penki buvo sužeisti.

Joe Bidenas paspartino ginklų tiekimą Ukrainai JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį palengvino  sąlygas spartinti amerikietiškų ginklų tiekimą Ukrainai, pasirašęs įstatymą, pagrįstą Antrojo pasaulinio karo laikų lendlizo sistema, padėjusia Vašingtono sąjungininkėms nugalėti nacistinę Vokietiją.J. Bidenas pasirašė Lendlizo įstatymą Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos palaiko ukrainiečių „kovą ginant savo šalį ir demokratiją nuo [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino brutalaus karo“.Pripažindamas, kad Jungtinės Valstijos remdamos Kyjivą jau išleido milijardus dolerių, prezidentas pažymėjo, kad „nusileisti agresijai kainuoja dar brangiau“.

Prorusiški separatistai Mariupolyje išskleidė milžinišką Georgijaus juostą Prorusiški separatistai pirmadienį užimtame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje minėjo 77-ąsias Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines. Kremliaus partijos „Vieningoji Rusija“ duomenimis, miesto centre buvo išskleista milžiniška Georgijaus juosta, pranešė agentūra TASS.Georgijaus juosta yra Rusijos karinis simbolis, kuris nuo 2005 metų naudojamas pergalei Antrajame pasauliniame kare prisiminti. Ji laikoma ir prezidento Vladimiro Putino rėmėjų atpažinimo ženklu. Ukrainoje Georgijaus juosta nuo 2017 metų yra uždrausta.Oficialiais duomenimis, Mariupolyje išskleista juosta buvo 2 100 kvadratinių metrų dydžio. Nuotraukose buvo matyti, kaip ji nešama per smarkiai sugriauto miesto centrą.Eitynėms vadovavo prorusiškos separatistų vadovybės Donecke atstovai. Jie iš naujo uždegė ir „amžinąją ugnį“. Prisimenant nukautus rusų pajėgų karius, viena gatvė pervadinta į Didvyrių alėją. Kiek žmonių dalyvavo eitynėse, nežinoma.Mariupolyje prieš karą gyveno daugiau kaip 400 000 žmonių. Dabar jų čia liko maždaug trečdalis. Dauguma gyventojų pabėgo.Pranešama, kad pirmadienį rusų daliniai toliau mėgino šturmuoti vis dar Ukrainos kovotojų ginamą „Azovstal“ gamyklą.

Pentagonas: nėra požymių, kad rusų pajėgos ruoštųsi pulti OdesąRusijos oro pajėgų antskrydžiai Odesoje, Pentagono vertinimu, nereiškia, kad netrukus gali būti surengta didelė ataka prieš šį Ukrainos uostamiestį.Rusų kariuomenė šiuo metu nėra pajėgi ten vykdyti puolimą iš sausumos ar jūros, pirmadienį sakė aukštas Pentagono atstovas. Esą gali būti, kad raketų atakos yra skirtos tik dėmesiui nukreipti.Jei ukrainiečių pajėgos, reaguodamos į šias atakas, susikoncentruotų į Odesos gynybą, paramos pritrūktų kitur, aiškino Pentagono atstovas. „Tokia yra prielaida. Mes tiksliai to negalime pasakyti“, - pridūrė jis.

JT žmogaus teisių taryba rengs posėdį dėl UkrainosJT Žmogaus teisių taryba ketvirtadienį specialioje sesijoje aptars blogėjančią padėtį Ukrainoje.Posėdis numatytas paprašius Ukrainai, kurioje nuo vasario pabaigos vyksta Rusijos pradėtas karas.Prašymą Ženevoje posėdžiaujančiai tarybai palaikė 53 šalys.Kovo mėnesį taryba įsteigė Nepriklausomą tarptautinę tyrimo komisiją įtariamiems žmogaus teisių pažeidimams Ukrainoje ištirti.

Rusai tankais ir artilerija šturmuoja „Azovostal“ gamykląRusijos pajėgos pirmadienį tęsia puolimą prieš „Azovstal“ gamyklą Mariupolyje, naudodamos tankus ir artileriją, žurnalistams kasdieniniame pranešime sakė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzyanykas, skelbia CNN.„Negalime atmesti atnaujintų bombonešių, Tu22M3 ilgo nuotolio bombonešių“, – pridūrė jis.Pasak ministerijos, Rusijos buvimas Juodojoje jūroje dabar išaugo iki septynių laivų, ginkluotų „Kaliber“ tipo sparnuotosiomis raketomis, „bendrai gabenančių iki 50 raketų“.

Macronas: Rusijos "pažeminimas" nepasitarnaus taikaiPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina turės susitarti dėl paliaubų ir kad taikos pastangoms nepasitarnaus Rusijos „pažeminimas“.„Rytoj turėsime kurti taiką, niekada to nepamirškime, – sakė jis žurnalistams. – Turėsime tai padaryti kartu su Ukraina ir Rusija prie bendro stalo“.„Diskusijų ir derybų sąlygas nustatys Ukraina ir Rusija, bet tai nebus daroma... atstumiant ar net žeminant viena kitą“, – sakė E. Macronas.

Lukašenka: Ukrainoje su Rusija kariauja VakaraiBaltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, svarbus Maskvos sąjungininkas, pirmadienį apkaltino Vakarus remiant nacių idėjas ir „kariaujant su Rusija“ Ukrainoje.„Nacių sekėjus apsėdo keršto idėja, bet jie nepasirengę atvirai kovoti su sovietinės liaudies įpėdiniais“, – pareiškė A. Lukašenka, sakydamas kalbą Pergalės dienos, minimos Rusijoje ir dalyje kitų buvusių sovietinių šalių, proga.„Štai kodėl jie tvindo Ukrainą ginklais, kariauja su paminklais, simboliais ir veteranais“, – sakė A. Lukašenka.Jis apkaltino „Vakarų elitą“ suteikiant „nacizmui valstybinės ideologijos rangą“.„Ne paslaptis, kad visas Vakarų pasaulis kariauja su Rusija Ukrainoje“, – sakė 67 metų A. Lukašenka, geležiniu kumščiu valdantis Baltarusiją nuo 1994-ųjų.Jis taip pat kritikavo Vakarų sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, įvestas nuo invazijos į Ukrainą pradžios.„Niekam užsienyje nerūpi, kad baltarusių kariuomenė nedalyvauja kovose“, – sakė jis ir pridūrė, kad šie „bandymai uždusinti“ Baltarusiją „tik sustiprins ją“.„Baltarusiai nėra agresoriai, bet išlieka mūsų broliškos Rusijos sąjungininkas ir strateginis partneris; mes remsime ją visais įmanomais būdais“, – kalbėjo A. Lukašenka.Rusija vasario 24 dieną savo kariuomenę į provakarietišką kaimynę Ukrainą pasiuntė iš savo teritorijos, iš aneksuoto Krymo ir iš Baltarusijos.

Ch. Michelis: Rusijai nepavyks nužudyti Ukrainos laisvėsES vadovas Charles‘is Michelis, pirmadienį netikėtai apsilankęs Odesoje, pareiškė, kad Maskvai nepavyks „nužudyti“ Kyjivo „laisvės“, ir pažadėjo, kad Briuselis palaikys Ukrainą „tiek, kiek reikės".„Kremlius nori nužudyti jūsų laisvės ir demokratijos dvasią“, – sakė Ch. Michelis savo „Twitter“ puslapyje paskelbtame vaizdo įraše. „Esu visiškai įsitikinęs, kad jiems tai niekada nepavyks“, – pridūrė jis ir pažadėjo, kad ES padės Ukrainai „kurti modernią, demokratinę šalį“.

Rusijos derybininkas: taikos derybos su Ukraina tęsiasi nuotoliniu būduRusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis pirmadienį pareiškė, kad jo šalies taikos derybos su Ukraina nėra sustabdytos ir tęsiasi nuotoliniu būdu, praneša BBC.„Derybos nuotoliniu formatu nėra sustabdytos“, – Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ sakė V. Medinskis. Paklaustas, ar kuriuo nors metu planuojami gyvi Maskvos ir Kyjivo pareigūnų pokalbiai, V. Medinskis nurodė, kad „tam reikia daugiau konkrečių susitarimų“.Paskutinės gyvos abiejų šalių delegacijų derybos vyko kovo 29 d. Nuo tada visi derybų etapai vyko nuotoliniu būdu.

Odesoje apsilankęs EVT pirmininkas Ch. Michelis turėjo slėptis paskelbus oro pavojųEuropos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, pirmadienį atvykęs į Ukrainos pietinį Odesos uostamiesty su iš anksto neskelbtu vizitu, buvo priverstas nutraukti vieną susitikimą ir skubėti į slėptuvę, paskelbus oro atakos pavojų, pranešė vienas Europos Sąjungos pareigūnas.Naujas Rusijos raketų smūgis Odesoje buvo surengtas per Ch. Michelio derybas su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.„Per susitikimą su premjeru dalyviai turėjo jį nutraukti ir persikelti į slėptuvę, kai Odesos sričiai vėl smogė raketos“, – nurodė pareigūnas.https://twitter.com/eucopresident/status/1523620791837167617

Rusija pranešė apie naujas atakas UkrainojeNetrukus po Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbos Raudonojoje aikštėje Maskvoje Gynybos ministerija pranešė apie daugiau kaip 200 atakų Ukrainoje per pastarąsias valandas. Raketomis ir iš artilerijos, be kita ko, apšaudytos vadavietės ir karinės įrangos sandėliai, pirmadienio vidudienį Maskvoje sakė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Per atakas, anot jo, nukauta iš viso 350 ukrainiečių karių. Nepriklausomai patvirtinti šių duomenų nėra galimybės.I. Konašenkovas, be to, kalbėjo apie S-300 priešraketinės sistemos sunaikinimą Rytų Ukrainos Charkivo srityje. Juodosios jūros Odesos regionas buvo apšaudytas raketomis.Rusija pirmadienį mini Sovietų Sąjungos pergalės prieš hitlerinę Vokietiją 77-ąsias metines. Savo kalboje per karinį paradą V. Putinas gynė Rusijos ginkluotųjų pajėgų įžengimą į Ukrainą. Kariai Donbase Rytų Ukrainoje kovoja už Rusijos saugumą, sakė Kremliaus vadovas. Kritikai kaltina V. Putiną tokius argumentus naudojant tik kaip dingstį invazijai į kaimyninę šalį.

Briuselis birželį pateiks „nuomonę“ dėl Ukrainos narystės ES paraiškosEuropos Komisijos pirmininkė pirmadienį pranešė, kad kitą mėnesį EK pateiks atsakymą į karo draskomos Ukrainos paraišką dėl narystės ES – tai svarbus žingsnis prieš valstybėms narėms pradedant svarstyti šį klausimą.EK vadovė tviteryje pranešė, kad kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir laukia atsakymų į ES narystės klausimyną.„ES Komisija planuoja pateikti savo nuomonę birželio mėnesį“, – pridūrė ji.

Rusijos ambasadorius Lenkijoje apipiltas raudonais dažaisPirmadienį Rusijos ambasadorius Lenkijoje buvo apipiltas raudonais dažais, kai atvyko į Varšuvoje esančias sovietų karių kapines paminėti Pergalės dieną, pranešė Užsienio reikalų ministerija Maskvoje.„Varšuvoje per vainiko padėjimo sovietų karių kapinėse ceremoniją prieš Rusijos ambasadorių Lenkijoje Sergejų Andrejevą ir jį lydėjusius Rusijos diplomatus įvykdyta ataka“, – „Telegram“ tinkle pareiškė ministerijos atstovė Marija Zacharova.Rusijos naujienų agentūrų paskelbtose nuotraukose matyti raudonais dažais aptaškytas S. Andrejevas ir dar keli žmonės. Juos supo šūkaujanti minia, kai kurie joje esantys žmonės laikė Ukrainos vėliavas.Pirmadienį, gegužės 9-ąją, Rusijoje švenčiama Pergalės diena, skirta paminėti Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare. Šiais metais ši šventė vyko Rusijos Ukrainoje sukelto karo akivaizdoje.https://twitter.com/Piotr_Halicki/status/1523605244353347584

Latvijoje gegužės 9-ąją pagerbti kare žuvę ukrainiečiaiLatvijoje gegužės 9-ąją pažymima per karą Ukrainoje žuvusių žmonių atminimo diena – šalyje iki pusės stiebo nuleistos vėliavos, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.Latvijos URM vadovas Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad šalis gedi visų ukrainiečių, žuvusių prasidėjus Rusijos agresijai.„Mes siunčiame savo širdžių šilumą motinoms ir tėvams, seserims ir broliams, dukterims ir sūnums, netekusiems savo artimųjų. Mes nugalėsime“, - parašė ministras tviteryje.Pergalės parke Rygoje atidaryta karui Ukrainoje skirta paroda „Šlovė Ukrainai! Didvyriams šlovė!“.

Rusai per dieną Luhansko sritį apšaudė 24 kartus per dienąPer dieną Luhansko srities policija užregistravo 24 teritorijos apšaudymo faktus, yra žuvusių ir sužeistų vietos gyventojų, tarp jų – vaikų. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos nacionalinė policija, skelbia „Ukrinform“.Shipilovkos kaime rusų sviedinys pataikė į namą, kurio rūsyje buvo 11 žmonių. Su jais ryšis nutrūko. Informacija apie nukentėjusiuosius ir sužeistuosius tikslinama.Lisichansko miesto apšaudymo metu pataikyta į naftos perdirbimo gamyklos teritoriją, dėl to užsidegė gamybos padaliniai.

Karas Ukrainoje jau pražudė 226 vaikusNuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau žuvo 226 vaikai. Tai pirmadienį pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra.Prokuratūros duomenimis, sužeista dar 415 vaikų. Pažymima, kad šie duomenys nėra galutiniai.

Britanijos gynybos ministras: V. Putinui negalima leisti mitologizuoti istorijosRusijos prezidentui Vladimirui Putinui neturi būti leista mitologizuoti oficialios Rusijos istorijos tik kaip tokios, kuri tiesiog „sutriuškino nacizmą“, pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as.Kalbėdamas Nacionaliniame armijos muziejuje Čelsyje, Pietvakarių Londone, B. Wallace'as sakė, kad šiandien Maskvoje turėtų būti „apmąstymų“ ir kančių atminimo diena. Jis pridūrė: „Ir ji taip pat turėtų būti susijusi su Stalino ir jo generolų kalte dėl 1939 m. nepuolimo pakto su naciais, leidusio abiem pusėms padalyti Lenkiją, įskaitant šaltakraujišką lenkų karininkų egzekuciją per Katynės žudynes 1940 metais".„2020 m. prezidentas V. Putinas paminėjo liūdnai pagarsėjusį Molotovo-Ribbentropo paktą dar vienoje ilgoje savo esė, tuokart švenčiant 75-ąsias Didžiojo Tėvynės karo pabaigos metines. Nepaisant to, kas sakoma prezidento Putino esė, tai buvo grožinės literatūros šedevras“.„Jis apeina paktą, pagal kurį sovietų pajėgos ne tik mokė ir aprūpino nacių kariuomenę, su kuria vėliau kovojo, bet ir paskatino sistemingą invaziją į Lenkiją, Suomiją, Lietuvą, Estiją, Latviją ir Rumuniją, jų okupaciją, likvidavimą ir okupantų transportavimą".„Visa tai V. Putinas atmeta, teigdamas, kad Molotovo paktas buvo asmeninės galios aktas, niekaip neatspindėjęs sovietinių žmonių valios. Jei taip yra, tai būtų dar vienas pavyzdys, kai Rusijos elitas apgaudinėja, išnaudoja ilgai kenčiančius gyventojus, tačiau valdžia nepadarė išvadų dėl tragiškų padarinių jos kareiviams ir visiems Sovietų sąjungos piliečiams“.„Negalima leisti V. Putinui iškelti tokius nepatogius faktus mėginant mitologizuoti oficialią nacionalinę istoriją kaip tokią, kuri tiesiog sutriuškino nacizmą“.

V. Zelenskis žada, kad Ukrainoje kada nors bus surengtas pergalės prieš Rusiją paradasUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pažadėjo, kad jo šalyje kada nors bus surengtas pergalės prieš dabartinę Rusijos invaziją paradas, ir kartu atmetė Maskvos bandymus apibūdinti savo sukeltą karą kaip Ukrainos „denacifikaciją“.„Didžiuojamės savo protėviais, kurie kartu su kitomis tautomis antihitlerinėje koalicijoje įveikė nacizmą. Neleisime, kad kas nors pasisavintų šią pergalę, neleisime, kad ja būtų naudojamasi“, – sakoma V. Zelenskio pranešime.„Mūsų priešas svajojo, kad mes atsisakytume švęsti gegužės 9-ąją ir pergalę prieš nacizmą – tam, kad dabar galėtų vartoti žodį „denacifikacija“, – pridūrė V. Zelenskis. Jis nurodė, kad šią pergalės prieš nacizmą dieną Ukraina kaunasi dėl naujos pergalės. „Kažkas kaunasi už carą, fiurerį, partiją ir vyriausiąjį vadą, o mes kaunamės už Tėvynę... mūsų protėvių pergalė nenuėjo veltui“, – tvirtino prezidentas.Pasak V. Zelenskio, Ukrainoje kada nors bus surengtas šalies pergalės paradas.

Britų gynybos sekretorius piktinasi Rusijos kariuomenės vadovybeJungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as pirmadienį pavadino „absurdu“ medaliais ir ordinais pasipuošusių Rusijos kariuomenės vadų dalyvavimą vadinamajai Pergalės dienai skirtame parade Maskvoje, kurio pagrindiniu akcentu tapo prezidento Vladimiro Putino kalba.V. Putinas atidarė didžiulį paradą sostinės Raudonojoje aikštėje, kuris kasmet rengiamas paminėti Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare. Šįmet paradas vyksta Rusijai patyrus didžiulių nuostolių Ukrainoje.Britų gynybos sekretorius, pats buvęs karys, vėliau pirmadienį turėtų pasakyti kalbą Nacionaliniame kariuomenės muziejuje.„Visi profesinės karo tarnybos kariai turėtų būti pasibaisėję tokiu Rusijos armijos elgesiu“, – savo kalboje ketina pabrėžti B. Wallace'as.Jo kalbos ištraukas iš anksto paskelbė Gynybos departamentas.„Jie ne tik vykdo neteisėtą invaziją ir karo nusikaltimus. Jų aukščiausia karinė vadovybė taip nuvylė savo karius, kad turėtų būti teisiama karo lauko teisme“, – pasakys B. Wallace'as.V. Putinas pirmadienį kreipdamasis į tūkstančius Maskvos Raudonojoje aikštėje susirinkusių karių sakė, kad rusų pajėgos Ukrainoje gina „Tėvynę“.Jis teisino Rusijos karinę agresiją tvirtindamas, kad rusų pajėgos vykdo kaimyninės šalies „denacifikaciją“.Britų gynybos sekretorius sakė, kad nori „atkreipti dėmesį į Rusijos generolų, besipuikuojančių išpuoselėtomis paradinėmis uniformomis ir apsikarsčiusių daugybe medalių, absurdiškumą“.Anot jo, šie generolai „besąlygiškai prisidėjo prie to, kad Putinas savo tikslams pasitelkė jų protėvių istoriją... apie fašizmo atrėmimą“.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį sakė, jog didžiuojasi ukrainiečiais, kurie kartu su kitomis tautomis antihitlerinėje koalicijoje nugalėjo nacizmą, ir pabrėžė, jog neleis Rusijai pasisavinti pergalės Antrajame pasauliniame kare.

Ukrainos pareigūnai: Mariupolyje parado nebuvoUkrainos valdžios pareigūnų teigimu, Rusijos okupuotame Mariupolyje Pergalės dienos parado nebuvo.CNN cituoja Mariupolio mero patarėją Petro Andriuščenką, kuris pareiškė, kad čia paradas nevyko, tačiau prie vieno prorusiškų separatistų neseniai atnaujinto memorialo buvo padėta gėlių.Atskirai Mariupolio miesto taryba teigė: „Okupantai švenčia Pergalės dieną ant Mariupolio gyventojų kaulų. Į masinę kapavietę netoli Vynogradno kaimo toliau vežami šimtų Rusijos kariuomenės pražudytų piliečių kūnai.“

Vykstant Pergalės dienos paradui – smūgiai Odesai, Kyjive gaudė oro pavojaus sirenosMaskvoje vykstant Pergalės dienos paradui, Ukrainos sostinėje Kyjive gaudė oro pavojaus sirenos.Ukrainos kariuomenė pranešė, kad per kelias pastarąsias minutes į Odesą pataikė keturios raketos.Ukrainos karinių pajėgų duomenimis, didelio tikslumo raketos „Onyx“, paleistos iš Rusijos kontroliuojamo Krymo pusiasalio, pataikė į Odesą pietrytinėje Ukrainos dalyje.https://twitter.com/haynesdeborah/status/1523576861707718657

Ukraina pasmerkė Vokietijos sprendimą: Berlynas padarė klaidąUkrainos užsienio reikalų ministras pasmerkė Vokietijos sprendimą uždrausti Ukrainos vėliavas per sekmadienio renginius, skirtus Antrojo pasaulinio karo pabaigai paminėti.„Berlynas padarė klaidą, uždraudęs Ukrainos simbolius“, – sakoma pirmadienį paskelbtame užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pareiškime. „Labai klaidinga traktuoti juos vienodai su Rusijos simboliais, – pridūrė jis. – Atimti Ukrainos vėliavą iš taikių protestuotojų yra puolimas prieš visus, kurie dabar su šia vėliava rankose gina Europą ir Vokietiją nuo Rusijos agresijos“.Šie komentarai yra reakcija į Vokietijos valdžios sprendimą 15-oje vietų įvesti apribojimus, įskaitant Rusijos ir Ukrainos vėliavų uždraudimą, kad būtų užkirstas kelias įtampai tarp abiejų šalių šalininkų minint 77-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje metines.Nepaisant draudimo, buvo ir Ukrainos, ir raudonos sovietų vėliavos. Policijos pareigūnai ne kartą įsikišo, taip pat ir tuomet, kai buvo išskleista 25 metrų ilgio Ukrainos vėliava. Tarp tų, kuriems draudimas negaliojo, buvo diplomatai ir karo veteranai.Berlyno valdžia gynė apribojimus sakydama, kad jų tikslas „užkirsti kelią bet kokiai konfrontacijai“ memorialinėse vietose, skirtose tiek rusų, tiek ukrainiečių aukoms.

TV ekranuose Rusijoje – užrašas „ant jūsų rankų tūkstančių ukrainiečių kraujas“Pirmadienį, gegužės 9-ąją, įvairių Rusijos regionų gyventojai, įjungę televizorius, ekranuose išvydo užrašą, primenantį apie karą Ukrainoje.Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis tinklaraštininku Denysu Kazanskiu.„Vartotojai Rusijoje informuoja apie masinius įsilaužimus į TV priedėlius. Žiūrint filmus ekranuose pasirodo užrašas: „Ant jūsų rankų – tūkstančių ukrainiečių ir šimtų nužudytų jų vaikų kraujas“, - papasakojo tinklaraštininkas.Savo ruožtu Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ praneša, kad pirmadienį buvo įsilaužta į operatorių „Rostelekom“, MTS ir „NTV Plius“ kabelinius tinklus. Televizijos programose vietoj laidų pavadinimų ir jų aprašymų buvo matyti tekstas, „susijęs su situacija Ukrainoje“.https://t.me/ostorozhno_novosti/8178

V. Putinas gyrė Rusijos kariuomenę UkrainojePer karinį paradą Maskvoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Donbase, Rytų Ukrainoje, kariai kovoja „už Rusijos saugumą“. Jis teigė, kad Ukraina apsiginklavo NATO ginklais ir taip neva sukėlė grėsmę šaliai.Paradas vyksta minint Sovietų sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.Daugiau – čia.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 25 650 okupantų rusųRusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki gegužės 9 d. jau neteko apie 25 650 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 145 tankų, 2 764 šarvuotųjų kovos mašinų, 513 artilerijos sistemų, 185 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 87 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 199 lėktuvų, 158 sraigtasparnių, 1 970 automobilių, 12 laivų, 377 dronų, 94 sparnuotųjų raketų.Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukraina: Krymo tiltas būtinai bus sugriautas„Krymo tiltas būtinai bus sugriautas, tai tik laiko klausimas“ ,– taip pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Viktoras Andrusivas. Jo teigimu, tam, kad įgyvendintų šią užduotį, Ukrainos kariuomenė jau turi reikiamą ginkluotę, tačiau kariams reikia „kur kas arčiau priartėti prie Azovo jūros pakrantės“.Leidinys „Vot tak“ pažymi, kad prieš kelias dienas pasirodė interneto svetainė, kurioje pradėta skaičiuoti laiką, likusį iki Krymo tilto sunaikinimo. Teigiama, kad tai turėtų įvykti gegužės 9 dieną.Kiek anksčiau Latvijos ginkluotųjų pajėgų atstovas, kapitonas Janis Slaidinis taip pat spėliojo, kad Ukrainos kariuomenė Krymo tiltui gali smogti būtent šią dieną. Šį tiltą jis apibūdino kaip „labai svarbų strateginį objektą, kurio sugriovimas taptų rimtu smūgiu Rusijai, nes šiuo tiltu gabenami ginklai visai pietinei karinių veiksmų krypčiai“.

JK žvalgyba: Rusija galimai smarkiai išeikvojo savo precizinio tikslumo ginklų atsargasRusijos kariuomenė galimai smarkiai išeikvojo savo precizinio tikslumo ginklų atsargas ir dėl to dabar naudoja „lengvai pasiekiamą, tačiau pasenusią ginkluotę, kuri yra mažiau patikima, mažiau tiksli ir lengviau perimama“. Tai pirmadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, kuria remiasi „Euronews“.Ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pridūrė, kad Rusijos invazija į Ukrainą atskleidė trūkumus, susijusius su Maskvos gebėjimu vykdyti tikslius antskrydžius, ir šalis dabar beatodairiškai bombarduoja Ukrainos miestus ir miestelius, kartu visiškai neatsižvelgdama į galimas civilių žūtis.JK tai pareiškė praėjus dienai po to, kai Bilohorivkos gyvenvietėje Ukrainos rytuose rusai apšaudė mokyklą ir veikiausiai žuvo visi 60 joje buvusių žmonių.

Zelenskis: nugalėjome tada, nugalėsime ir dabarPirmadienį pergalės prieš nacizmą minėjimo dieną, Volodymyras Zelenskis pasveikino ukrainiečius.„Laimėjome tada, laimėsime ir dabar“, – sakė Ukrainos prezidentas.V. Zelenskio sveikinimo vaizdo įrašas buvo paviešintas jo socialinių tinklų paskyrose.„Kovojame už savo vaikų laisvę, todėl laimėsime. Niekada nepamiršime to, ką padarė mūsų protėviai per Antrąjį pasaulinį karą – karą, kuriame žuvo daugiau nei aštuoni milijonai ukrainiečių. Labai greitai Ukrainoje švęsime dvi Pergalės dienas, tačiau kai kur nebebus nė vienos. Laimėjome tada, laimėsime ir dabar. Chreščiatiko gatve pražygiuos pergalės paradas, bet toji pergalė bus Ukrainos!“ – kalbėjo V. Zelenskis.https://www.delfi.lt/video/uzsienis/zelenskis-mes-laimejome-tada-laimesime-ir-dabar.d?id=90165241

D. Šmyhalis: Rusija nori išstumti ukrainiečius, kad sukeltų migracijos krizę EuropojeKarą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija stengiasi sukelti migracijos krizę Europoje, bet Europos Sąjungos šalys atlaikė migrantų bangą. Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.„Jie paeksperimentavo su migracijos krize žiemą, pažiūrėjo, kad reiškia 4-5 tūkst. migrantų, ir po to nusprendė išstumti į Europą milijonus migrantų. Rusija tikėjosi, kad Europa pasprings ir pakriks dėl tokios krizės. Bet Europa labai garbingai atlaikė ir priėmė visus mūsų migrantus, pirmiausia – Lenkija“, - sakė Ukrainos vyriausybės vadovas.Anot jo, dauguma Ukrainos piliečių nori grįžti į tėvynę, kai baigsis karo veiksmai.JT duomenimis, nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainą paliko daugiau kaip 5,8 mln. žmonių, iš jų beveik 1,5 mln. jau grįžo į savo šalį.

Gynybos profesorius: Europa priartėjo prie labai pavojingo momentoGynybos studijų profesorius iš Londono karališkojo koledžo Michaelas Clarke‘as BBC sakė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui šiuo metu nelabai yra iš ko rinktis.„Jis turi tęsti karą ir didinti jo mastą – arba suintensyvinti pačioje Ukrainoje arba praplėsti net ir už jos ribų. Dabar vykdomas eskalavimas ir Europa priartėjo prie labai pavojingo momento per visą savo šių laikų istoriją.Kadangi planas A sužlugo – kadangi nepavyko užgrobti Kyjive esančios vyriausybės nespėjus sureaguoti nei Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pajėgoms, nei išoriniam pasauliui, – Maskva ėmė vykdyti planą B, o tai manevringesnė karinė strategija, kurios esmė – apsupti Kyjivą ir judėti į kitus Ukrainos miestus – Černihivą, Sumus, Charkivą, Donecką, Mariupolį ir Mykolajivą – mėginti užgniaužti ginkluotą ukrainiečių pasipriešinimą, o Kyjivą laikyti nuolatinės kapituliacijos arba sunaikinimo grėsmės akivaizdoje.Visgi ir šito padaryti nepavyko. Chersonas – vienintelis reikšmingas miestas, patekęs į Rusijos kontrolę, tačiau ir jame ligi šiol priešinamasi Rusijos vadovavimui. Tiesa ta, kad Rusijos pajėgos pasirodė per menkos, kad galėtų dominuoti tokioje didelėje šalyje. Jos pasirodė labai prastai ir taip nutiko dėl kuo įvairiausių priežasčių: joms buvo prastai vadovauta, jos buvo išblaškytos po keturis skirtingus frontus nuo Kyjivo iki Mykolajivo ir paliktos be vieningo vadovavimo“, – sakė M. Clarke‘as.

V. Zelenskis atmetė galimybę karinėmis priemonėmis išlaisvinti MariupolįUkrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kol kas atmeta galimybę išlaisvinti apsiaustą Mariupolio uostamiestį, okupuotą Rusijos kariuomenės.„Ukraina neturi pakankamai sunkiosios ginkluotės, kad išvaduotų Mariupolį karinėmis priemonėmis“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau, atvykusiu solidarumo vizito į Kyjivą.Nors diplomatiniais kanalais civilius pavyko evakuoti iš apsiaustos „Azovstal“ plieno gamyklos, joje likusių Ukrainos karių evakuacija yra sudėtinga, sakė jis. „Rusijos kareiviai, Rusijos armija, karinė vadovybė ir Rusijos Federacijos politinė vadovybė nenori paleisti mūsų karių“, – sakė V. Zelenskis.Jau kelias savaites didžiąją Pietryčių Ukrainos uostamiesčio Mariupolio dalį kontroliuoja Rusija. Savaitgalį iš miesto plieno gamyklos buvo evakuoti paskutiniai ten besislėpę civiliai. Tačiau sakoma, kad šimtai ukrainiečių kovotojų vis dar laikosi gamyklos bunkeriuose ir neketina pasiduoti.

Kremliaus režimas minės Pergalės dienąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį vadovaus vadinamosioms Pergalės dienos iškilmėms. Pirmadienį, kaip ir kasmet gegužės 9-ąją, Rusijoje bus minima šalies pergalė prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.Pagrindiniu renginiu taps paradas Maskvos Raudonojoje aikštėje – karių, tankų, raketų sistemų ir tarpžemyninių balistinių raketų demonstracija. Vidudienį V. Putinas turėtų pasakyti kalbą, kurioje, kaip manoma, galėtų būti ir užuominų apie tolesnę karo eigą.„The Observer“ skirtoje analizėje „The Guardian“ korespondentas Andrew Rothas pamini, kad V. Putinas gali pasinaudoti švente kaip proga pristatyti naują karo Ukrainoje strategiją arba traktuotę.„Galimi tokie drastiški variantai, kaip oficialus karo arba visuotinės mobilizacijos paskelbimas, tačiau įmanoma ir deeskalacija paskelbiant tariamą pergalę“, – rašo A. Rothas.

JAV kompanija „Lockheed Martin“ ketina gerokai padidinti prieštankinių sistemų „Javelin“ gamybąJAV kompanija „Lockheed Martin“ ketina gerokai padidinti prieštankinių sistemų „Javelin“ ir kitos modernios ginkluotės gamybą.Tai interviu televizijos kanalui CBS pareiškė „Lockheed Martin“ vadovas Jamesas Taicletas.Pasak jo, bendrovė užsibrėžė tikslą padidinti „Javelin“ gamybą iki 4 000 sistemų per metus nuo dabartinių 2 100, tam gali prireikti kelerių metų.J. Taicletas pažymėjo, jog dėl Rusijos ir Kinijos keliamo pavojaus šiuolaikinės ginkluotės paklausa didės, todėl korporacija „gali tučtuojau pardėti plėsti gamybą“.„Mes planuojame savo veiklą tolimai perspektyvai, ir bus didinama ne tik prieštankinių sistemų „Javelin“ gamyba“, – pabrėžė kompanijos vadovas.„Ukrinform“ primena, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios JAV jau nusiuntė Ukrainai ginkluotės, taip pat ir „Javelin“ sistemų, už 3,4 mlrd. dolerių.

Arestovičius: šiuo metu Ukrainoje vyksta dar „keturios Bučos“Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius interviu Izraelio televizijai pareiškė, kad šiuo metu Ukrainoje vyksta dar „keturios Bučos“: dvi – Zaporižės kryptimi, dvi – Chersono, praneša „Ukrinform“.„Kol kas aktuali ukrainiečių tautos išlikimo tema, kadangi Rusijos armija čia vykdo akivaizdų genocidą. Ir Jungtinių Tautų Tarptautinis teismas šią bylą nagrinėja kaip Rusijos genocidą prieš Ukrainą – byla vadinasi būtent taip, o ne kaip nors kitaip“, – sakė jis.„Masinis žaginimas, vaikų ir senelių žudymas, civilių šaudymas ir t. t. – apie kokią „brolybę“ galima kalbėti? Net jei ir bus atnaujinti santykiai – mes vis dėlto esame kaimynai, - tai dar labai tolima istorija. O dabar mūsų uždavinys – išgyventi“, – pabrėžė patarėjas.Penktadienį Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė, kad Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje jau tiria 17 šalių.Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Iš „Azovstal“ evakuoti civiliai pasiekė ZaporižiąĮ Ukrainos kontroliuojamą Zaporižią sekmadienį atvyko aštuoni autobusai su 174 Mariupolio civiliais gyventojais, įskaitant 40 evakuotųjų iš Rusijos pajėgų apgultos uostamiesčio metalurgijos gamyklos „Azovstal“, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.Tie 40 žmonių šeštadienį buvo evakuoti iš plieno gamyklos, kurioje yra likę paskutiniai ukrainiečių kariai šiame nuniokotame mieste.Evakuotieji, kai kurie jų – su mažais vaikais, išlipo iš baltų autobusų, atvežusių juos į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę Zaporižioje, pietiniame Ukrainos mieste, kuris tapo bėgančiųjų iš Rusijos okupuotų teritorijų centru.Humanitarinės pagalbos darbuotojai lydėjo pagyvenusius žmones, tarp jų ir moterį neįgaliojo vežimėlyje.„Su palengvėjimu galiu patvirtinti, kad šiandien iš Mariupolio pragaro į saugią vietą pavyko išgabenti dar 174 žmones“, – tviteryje rašė Jungtinių Tautų nuolatinė koordinatorė Ukrainai Osnat Lubrani.„Mūsų darbas dar nebaigtas. Nepamirštu tų, kurie liko ten“, – pridūrė ji.Šiuo metu iš Mariupolio saugiais humanitariniais koridoriais evakuota daugiau kaip 600 žmonių, tačiau pastarosiomis dienomis dešimtys gyventojų negalėjo prisijungti prie konvojų, pareiškime teigė O. Lubrani.„Toliau bendradarbiausime su abiem konflikto šalimis, kad užtikrintume, jog norintiems išvykti būtų suteiktos garantijos tai padaryti saugiai ir jų pasirinkta kryptimi“, – pridūrė ji.Pasiduoti – „ne išeitis“Rusijos pajėgų apsiaustoje Mariupolio plieno gamykloje „Azovstal“ likę ukrainiečių pajėgų nariai anksčiau sekmadienį sakė negalintys pasiduoti dėl Rusijos pajėgų atsakomųjų veiksmų tikimybės.„Mes, visi Mariupolio įgulos kariškiai, esame Rusijos, Rusijos kariuomenės įvykdytų karo nusikaltimų liudininkai... Mes esame liudininkai. Pasidavimas – ne išeitis, nes Rusijai nerūpi mūsų gyvybės“, – sakė gamyklą ginančio pulko „Azov“ žvalgybos pareigūnas Ilja Samoilenka.Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas sekmadienį socialiniuose tinkluose pareiškė, kad Kyjivas „nesustos, kol iš „Azovstal“ nebus evakuoti visi mūsų žmonės“.Vėlų šeštadienį Kijevas paragino pagalbos agentūrą „Gydytojai be sienų“ (MSF) evakuoti paskutinius ten likusius karius, kurių daugelis yra sužeisti.Ukraina taip pat pranešė, kad iš „Azovstal“ buvo evakuotos visos civilės moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės.Plieno gamykla „Azovstal“ yra paskutinis Ukrainos pasipriešinimo židinys nuniokotame uostamiestyje, o jos likimas įgavo simbolinę reikšmę nuo Rusijos invazijos pradžios.

Zelenskis: Rusija pamiršo viską, kas rūpėjo Antrojo pasaulinio karo nugalėtojamsRusija pamiršo viską, kas rūpėjo Antrojo pasaulinio karo nugalėtojams, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį, dieną prieš Maskvai minint Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją.Smerkdamas Rusijos vykdomą intensyvų apšaudymą Ukrainos rytuose, įskaitant vieną smūgį į mokyklą, jis pareiškė: „Rusija pamiršo viską, kas buvo svarbu Antrojo pasaulinio karo nugalėtojams.“Kol normalūs žmonės metines sieja su taika ir šūkiu „Niekada daugiau!“, Rusija tęsia išpuolius, sakė V. Zelenskis savo naktiniame kreipimesi.„Per Rusijos aviacijos smūgį Bilohorivkoje Luhansko srityje žuvo apie 60 žmonių“, – pridūrė jis.Tai – „civiliai, kurie tiesiog slėpėsi mokykloje nuo apšaudymo. Tai buvo tikslinis smūgis mokyklai. Dar vienas okupantų nusikaltimas“, kalbėjo Ukrainos prezidentas.„Esu įsitikinęs, kad šiandien Ukraina parodė, jog jau esame visavertė laisvojo pasaulio ir suvienytos Europos dalis“, – pridūrė jis.Antrojo pasaulinio karo pabaiga Europoje minima gegužės 8 dieną, pažymint jungtinėmis visų kovojusių valstybių pastangomis nulemtą jo pabaigą ir 1945 metais šią dieną Vokietijos pasirašytą besąlyginį kapituliacijos aktą.Rusija tą pačią progą švenčia gegužės 9-ąją ir vadina Pergalės diena prieš nacistinę Vokietiją Didžiajame Tėvynės kare.Maskvos Raudonąja aikšte per šią dieną rengiamą paradą žygiuos tūkstančiai karių, taip pat bus demonstruojami tankai, šarvuočiai ir raketų paleidimo įrenginiai.