„Kai sužinojau, kad jie iš tikrųjų ruošiasi karui Ukrainoje, žinoma, kad atsisakiau. Sakiau: vyručiai, tik jau be manęs, patys ir važiuokite. Man Ukraina tai mano šalies dalis, kur gimiau ir augau. Ten gyvena mano žmonės. Dabar Ukraina yra nepriklausoma. Ir ji turi teisę tokia būti, jos nepriklausomybę reikia gerbti. Šios šalies veiksmuose neįžvelgiu jokios agresijos Rusijos atžvilgiu“, – kalbėjo M. Gabidulinas.
Rusijos kariuomenės nesėkmė bandant užimti Ukrainos sostinę buvo neišvengiama, nes iki tol ne vienerius metus ji nebuvo akis į akį susidūrusi su jokiu galingu priešu, sako M. Gabidulinas.
M. Gabidulinas kartu su „Vagner“ grupe Kremliaus užsakymu kariavo Sirijoje bei ankstesniame kare Ukrainoje, tačiau paskui nusprendė su buvusiu darbdaviu nenorįs turėti nieko bendro, dabar netgi viešai papasakojo, kas dedasi itin slaptos privačios karinės organizacijos viduje.
Iš „Vagner“ grupės jis pasitraukė 2019 metais, bet likus keliems mėnesiams iki vasario 24-ąją prasidėjusio karo pradžios 55 metų vyras sulaukė buvusio verbuotojo skambučio, pastarasis pasiūlė už pinigus kariauti Ukrainoje.
„Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad Rusija pradės karą Ukrainoje. Kaip tai įmanoma? Neįmanoma. Būčiau galėjęs lažintis, kad taip niekada nenutiks“, – kalbėjo buvęs „Vagner“ samdinys.
Iš dalies pasiūlymą atmetė dar ir dėl to, kad žinojo, jog Rusijos pajėgos tam nepasirengusios, nors ir gyrėsi savo naujos ginkluotės arsenalu ir sėkme Sirijoje, kur padėjo valdžioje išsilaikyti prezidentui Basharui al Assadui.
„Juos kaip reikiant pritrenkė Ukrainos armijos pasipriešinimas, tas jų nuožmumas. Dar vienas siurprizas buvo tas, kad teko stoti akis į akį su tikra armija“, – sakė M. Gabidulinas.
Buvusio „Vagner“ samdinio teigimu, rusai Ukrainoje tikėjosi nuskurdusių ir chaotiškai veikiančių kovotojų, o sutiko puikiai pasiruošusius ir apmokytus karius.
„Rusijos karinės pajėgos tuo metu, kai turėjo mokyti kariauti, to nedarė, ir realiomis karo sąlygomis buvo pasmerktos“, – sakė M. Gabidulinas.
Pats M. Gabidulinas dalyvavo kruviniausiuose mūšiuose Sirijos Deir al Zoro provincijoje Gutoje ir netoliese senovinio Palmyros miesto. 2016 metais per mūšį kalnuose netoliese Latakijos buvo sunkiai sužeistas už nugaros sprogus granatai.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigia nežinantis, kas tas M. Gabidulinas, ir ar kada nors priklausė privačioms karybos bendrovėms.
Balandžio viduryje tyrimų tinklalapio „Bellingcat“ vykdomasis direktorius Christo Grozevas britų parlamentarams pranešė, kad beveik 8 tūkst. liūdnai pagarsėjusios „Vagner“ grupės samdinių buvo Rusijos dislokuoti karui Ukrainoje, tačiau patyrė didelių nuostolių
Duodamas parodymus Bendruomenės Užsienio reikalų komitetui, Ch. Grozevas sakė, kad manoma, jog mūšio lauke žuvo 3 tūkst. privačios karinės bendrovės narių.
Jis sakė, kad šaltiniai grupuotėje – didžiausioje iš trijų konflikte dalyvavusių samdinių grupių – jiems sakė, jog kartu su Rusijos pajėgomis kovojančiųjų skaičius buvo „daug didesnis“, nei tikėtasi.
Tarp jų buvo 200 darbuotojų, išsiųstų į Kyjivą prieš konfliktą vykdyti nesėkme pasibaigusią misiją „išžvalgyti ir nužudyti“ politinius veikėjus, o „didelė dalis“ buvo dislokuota su vilkstinėmis, kurios veržėsi į sostinę iš Baltarusijos. Jis sakė, kad samdiniai buvo ir Bučoje, kur aptikti kai kurių baisiausių įtariamų karo nusikaltimų įrodymai.
Pasak Ch. Grozevo, vienas buvęs grupės narys jiems pasakė, jog kai kurie pasirinko kautis, nes jiems patinka žudyti. „Jis sakė, kad apie 10–15 proc. yra sociopatai, žmonės, kurie ten eina tik todėl, kad nori žudyti. Jie ištroškę kraujo, jie nėra tik adrenalino narkomanai“, – sakė jis komitetui.
Dr. Seanas McFate'as, Atlanto tarybos vyresnysis bendradarbis ir JAV Nacionalinio gynybos universiteto profesorius, sakė, kad grupuotės žiaurumas tokiuose konfliktuose kaip Sirijos pilietinis karas yra „dalis jų parduodamos prekės“, jei kalbama apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Kai kalbame apie Bučą ir kitas vietas, matome tą patį modelį, kurį matėme Sirijoje, kur jie tardė, kankino ir kapojo galvas žmonėms“. Pasak daktaro S. McFate‘o, tai tapo vienu iš V. Putino pasirinktų ginklų, tačiau iki šiol Vakarų šalys nelabai rimtai vertino šios grupės grėsmę ir nesekė jos narių judėjimo.
„Tai paskatino (Rusiją) tuo pasinaudoti įgyvendinant nacionalinės ekspansijos ir nacionalinių interesų strategiją“, – sakė jis.
Ch. Grozevas teigė, kad daugiau sankcijų grupės vadovui Jevgenijui Prigožinui, vadinamam „Putino virėju“, turės nedaug įtakos, kur kas veiksmingiau būtų nusitaikyti į atskirus grupės narius, mėgstančius su šeimomis atostogauti užsienyje. Jie tai daro ir dėl to Vakarų sankcijos tik pajuokiamos.
„Todėl neleisti visiems šiems žmonėms keliauti tarptautiniu mastu, bent jau į Vakarų pasaulį, gali būti daug daug svarbiau, nei paskelbti dar vieną sankciją J. Prigožinui“.
