Tai trečiadienį pareiškė Suomijos prezidentas Saulis Niinistö, praneša leidinys „Insider“.

„Jei Suomija artimiausiu metu įstos į NATO, o Rusijai kils klausimų, kodėl, mano atsakymas būtų toks: „Jūs tai paskatinote – pažvelkite į veidrodį“, – sakė Suomijos valstybės vadovas Helsinkyje per spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Borisu Johnsonu.

Pasak S. Niinistö, reikalaudama, kad Suomija nestotų į Aljansą, Rusija manė, kad jo šalis „neturi savo valios“.

„Mums stojimas į NATO nebūtų prieš ką nors – mes norėtume maksimaliai padidinti savo saugumą“, – paaiškino Suomijos prezidentas. Jis taip pat pabrėžė, jog suvokimas, kad reikia stoti į NATO, atėjo kartu su Rusijos įsiveržimu į Ukrainą: tai pakeitė situaciją ir parodė, kad Rusija yra „pasirengusi pulti kaimyninę šalį“.

Deklaracijoje, panašioje į anksčiau pasirašytą JK ir Švedijos, sakoma, kad tuo atveju, jeigu Suomija „patirtų kokią nors nelaimę ar ataką“, Britanija suteiktų pagalbą įvairiais būdais, „kurie gali apimti karines priemones“.

„Suomija jau yra glaudi NATO partinerė. Niekieno galvoje nekyla abejonių, kad Suomija yra Vakarų dalis“, – pabrėžė S. Niinisto.

Jis atkreipė dėmesį, kad saugumo padėtis Europoje iš pagrindų pasikeitė, nes Maskva anksčiau laikydavo prie jokių karinių blokų nesišliejusias Suomiją ir Švediją „stabilizuojančiu“ veiksniu Baltijos jūros regione.

„Tačiau tuomet, praeitų metų pabaigoje, jie pareiškė, kad Suomijai ir Švedijai negalima įstoti į NATO. Jie pareikalavo, kad NATO nepriimtų naujų narių. Rusija iš tikrųjų pareiškė, kad jūs neturite savo valios“, – aiškino S. Niinisto.

Tai buvo „milžiniškas pokytis“, pažymėjo prezidentas.

Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos politikų ir visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Suomijos prezidentas ir premjerė ketvirtadienį paskelbs nekantriai laukiamą poziciją, ar jų šalis turėtų įstoti į Aljansą. Tai būtų pirmas žingsnis link oficialaus sprendimo šiuo klausimu.

Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas tokiam žingsniui viršijo 70 proc., nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę NATO remdavo tik apie 20–30 proc. gyventojų. Visuomenės nuomonė smarkiai pakito po vasario 24-osios, kai Rusija pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę Ukrainą ir pradėjo invaziją, kurią Kyjivas ir Vakarų valstybės vadina neišprovokuota ir nepagrįsta.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)