„Jei Švedija būtų užpulta ir kreiptųsi į mus paramos, mes ją suteiktume“, – sakė B. Johnsonas žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją Švedijoje.
Pagal Politinę solidarumo deklaraciją, „jei kurią nors šalį ištiktų nelaimė ar ji būtų užpulta, Jungtinė Karalystė ir Švedija padėtų viena kitai įvairiais būdais... įskaitant karinius išteklius“, – pridūrė M. Andersson.
B. Johnsonas panašų susitarimą vėliau trečiadienį turėtų pasirašyti Helsinkyje.
Artimiausiu metu Švedija ir Suomija turi nuspręsti, ar nori atsisakyti dešimtmečius trukusio karinio neutralumo ir įstoti į NATO. Tam jas paskatino Rusijos pradėtas karas Ukrainoje.
Numatydamos, kad gali užsitraukti Maskvos, kuri priešinasi bet kokiai NATO plėtrai, rūstybę, abi Šiaurės šalys siekia gauti iš NATO narių saugumo garantijų, kad jos bus apsaugotos pereinamuoju laikotarpiu nuo prašymo pateikimo iki visateisės narystės.
Helsinkis ir Stokholmas jau surengė derybas su įtakingomis NATO narėmis, įskaitant JAV, Prancūziją ir Vokietiją, tačiau su JK pasirašytas dokumentas yra pirmasis viešai paskelbtas susitarimas.
