Pernai 54 metų M. Saakašvilis 50 dienų atsisakė maisto, protestuodamas prieš įkalinimą už piktnaudžiavimą tarnyba, – šį nuosprendį jis pasmerkė kaip politiškai motyvuotą. Jo gydytojai ir advokatai sakė, kad kalėjime jis patyrė fizinę ir psichologinę prievartą. „Amnesty International“ Sakartvelo vyriausybės elgesį su M. Saakašviliu pavadino „ne tik atrankiniu teisingumu, bet ir akivaizdžiu politiniu kerštu“.
Penktadienį grupė nepriklausomų gydytojų, apžiūrėjusių kalinamą M. Saakašvilį, pareiškė, kad jam išsivystė daugybė ligų, nebuvo suteikta tinkama medicinos pagalba ir jis periodiškai „patyrė psichologinį ir fizinį spaudimą“. Jie sakė, kad M. Saakašviliui, be kitų ligų, diagnozuota Wernicke encefalopatija, ūminė neurologinė būklė, anoreksija, potrauminio streso sutrikimas, smegenų pažeidimas ir ūminis gastritas. Jų teigimu, pacientą reikia skubiai perkelti į modernią reabilitacijos kliniką, į „aplinką, kurioje nėra stresą sukeliančių veiksnių“. Kitaip M. Saakašvilis rizikuoja susirgti neurologiniu sutrikimu, galinčiu sukelti demenciją, daugelio organų nepakankamumą ir „mirtiną baigtį“.
Sakartvelo valdžia išjuokė gydytojų susirūpinimą. Valdančiosios partijos pirmininkas Iraklis Kobachidzė šią savaitę žurnalistams sakė, jog „M. Saakašvilis nusiminęs, kad jo gyvenimo kokybė pablogėjo, kai jis atsidūrė kalėjime. „Jis turi valgyti kiaušinius ir varškę, ir viskas bus gerai“, – pridūrė jis.
Provakarietiškos opozicijos lyderis, 2004–2013 m. vadovavęs nedidelei maždaug keturių milijonų gyventojų Kaukazo valstybei, buvo įkalintas spalį, praėjus kelioms dienoms, kai slapta grįžo iš tremties Ukrainoje. Jis aktyviai dalyvavo Ukrainos politikoje, kai ten persikėlė 2013 metais pasibaigus antrai ir paskutinei prezidento kadencijai. 2020 metais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė M. Saakašvilį vyresniuoju patarėju reformų klausimais. Prieš tai jis ėjo Ukrainos strateginio Odesos regiono gubernatoriaus pareigas ir daugiausia dėmesio skyrė kovai su korupcija.
M. Saakašviliui vadovaujant, 2008 m. rugpjūčio mėnesį Rusija pradėjo puolimą prieš Sakartvelą, Pietų Osetijoje kovojusį su prorusiška milicija, kai ši apšaudė kartvelų kaimus. Mūšiai baigėsi po penkių dienų Europos Sąjungos tarpininkautomis paliaubomis, tačiau nusinešė daugiau nei 700 gyvybių, palikti namus buvo priversti dešimtys tūkstančių etninių kartvelų.
