Tačiau šaltiniai pažymėjo, kad JAV žvalgybos duomenimis grindžiami ne visi tokie smūgiai. Pavyzdžiui, balandžio 30 dienos ataka prieš vadavietę Iziume, kur ką tik buvo apsilankęs Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas, nebuvo paremtas amerikiečių informacija.
Rusija neskelbė nei apie smūgį Iziume, nei apie V. Gerasimovo lankymąsi Rytų Ukrainoje. Tačiau JAV žvalgybos bendruomenės šaltiniai žiniasklaidą apie tai buvo informavę dar prieš kelias dienas. Kai kurie oficialūs Ukrainos pareigūnai netgi teigė, kad V. Gerasimovas pats buvo patekęs į apšaudymą ir buvo sužeistas, tačiau šių pareiškimų taip niekas ir nepatvirtino – nei kiti oficialūs Ukrainos asmenys, nei Maskva.
„The New York Times“ straipsnyje šaltiniai tvirtina, kad Vašingtonas neleistų naudoti savo duomenų, rengiant atakas prieš aukščiausią Rusijos karinę vadovybę, kuriai priklauso ir V. Gerasimovas.
Pentagonas šio straipsnio kol kas nekomentavo, praneša AFP.
Ukraina teigia, kad nuo karo pradžios fronte žuvo 12 aukščiausių Rusijos karininkų, o tai yra neįprastai daug, bent jau pagal Vakarų kariuomenių standartus, pažymi Vakarų ekspertai. Rusija oficialiai yra patvirtinusi, kad Ukrainoje žuvo du kariuomenės vadų pavaduotojai – generolas majoras Andrejus Suchoveckis ir generolas majoras Vladimiras Frolovas.
Neseniai JAV atvirai pripažino, kad dalijasi su Ukraina plataus spektro žvalgybiniais duomenimis. Savo žvalgybos tarnybų informaciją Kijevui siunčia ir kitos JAV sąjungininkės, priklausančios NATO.
JAV Nacionalinio saugumo taryba (NST) neatsakingu pavadino teiginį, kad Amerika padeda Ukrainai žudyti rusų generolus.
„Jungtinės Valstijos teikia mūšio lauko žvalgybinę informaciją, kad padėtų ukrainiečiams ginti savo šalį, – elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP rašė NST atstovė Adrienne Watson. – Mes žvalgybinę informaciją teikdavome ne tam, kad būtų žudomi rusų generolai.“
Didelis nukautų Rusijos aukšto rango karininkų skaičius pribloškė Vakarų saugumo pareigūnus, kovo pabaigoje patvirtinusius, kad kare Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni rusų generolai. Vėliau Ukraina paskelbė, kad šis skaičius yra didesnis.
Kovo mėnesį Vakarų pareigūnai sakė, kad rusų generolai priversti dirbti arti fronto linijos spręsdami problemas, kylančias dėl karių žemos moralės.
Vakarų pareigūnai taip pat atkreipė dėmesį į galimas rusų komunikacijos ir logistikos problemas, galbūt verčiančias aukšto rango karininkus naudotis nešifruojamais ryšio kanalais nepaisant ukrainiečių pajėgų keliamos grėsmės.
Tačiau „The New York Times“ straipsnyje kalbama apie tiesioginę JAV ir kitų Vakarų šalių žvalgybos tarnybų pagalbą kaip apie svarbų ukrainiečių sėkmės veiksnį.
Dienraštis rašė, kad JAV pateikė duomenų apie dažnai perkeliamus Rusijos kariuomenės mobiliuosius štabus ir kad ukrainiečių pajėgos naudodamosi šia ir savo informacija rengė atakas prieš rusų aukšto rango karininkus.
Prezidento Joe Bideno administracija neviešina Ukrainai teikiamos karinės žvalgybos informacijos, kad nepakenktų savo šaltiniams ir kad Rusija to nesuprastų kaip tiesioginio priešiškumo ženklo.
Iš pradžių Pentagonas panašiai stengdavosi akcentuoti, kad Ukrainai tiekiami tik „gynybiniai“ ginklai ir įranga, bet vėliau paskelbė ir apie puolamųjų ginklų, tokių kaip sunkioji artilerija, sraigtasparniai ir atakos dronai, siuntas Ukrainai.
Pentagonas taip pat yra kalbėjęs apie ukrainiečių karių apmokymą, pavyzdžiui, Vokietijoje, naudotis jiems tiekiamais ginklais.
Nors vasario mėnesį tvirtino, kad nori tik padėti Ukrainai išgyventi, Vašingtonas dabar sako, kad jo tikslas šiame kare yra ilgam susilpninti Rusiją.
„Norime tokio Rusijos susilpnėjimo, kad ji nebegalėtų daryti tokių dalykų, kokius padarė įsiverždama į Ukrainą“, – po balandžio pabaigoje surengto vizito Kyjive sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Pentagonas kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti „The New York Times“ straipsnį.
