„Tai trukdo“, – pareiškė O. Scholzas pirmadienį ZDF televizijai. Tai, kad Ukraina atsisakė priimti didele balsų dauguma perrinktą Vokietijos vadovą, esą tebėra „nepaprastas įvykis“.
„Taip elgtis negalima“, – pabrėžė O. Scholzas. Negali būti, kad Kyjivas šaliai, kuri teikia tokią didelę karinę ir finansinę paramą ir kurios saugumo garantijų Ukrainai reikės ateityje, sako, kad „prezidentas negali atvykti“.
F. W. Steinmeieris balandžio viduryje su kolegomis iš Lenkijos ir trijų Baltijos šalių norėjo vykti į Kyjivą. Tačiau prieš pat kelionę paaiškėjo, kad Ukrainos vadovybė nenori jo matyti.
F. W. Steinmeieris, eidamas ankstesnes pareigas, vykdė Rusijai draugišką kursą ir, be kita ko, rėmė „Nord Stream 2“ projektą. Tačiau prasidėjus karui jis pripažino klaidas savo Rusijos politikoje ir pareiškė, kad klydo dėl Rusijos vadovo Vladimiro Putino.
Skelbiama, kad per pirmąsias aštuonias savaites po Rusijos invazijos pradžios Vokietija išsiuntė Ukrainai ginklų ir įrangos už daugiau kaip 190 mln. eurų.
Nuo vasario 24 iki balandžio 19 dienos Vokietija davė leidimą pristatyti 120,5 mln. eurų vertės kovinių ginklų ir 71,4 mln. eurų vertės kitos ginkluotės, pranešė Vokietijos ekonomikos ministerija, atsakydama į parlamento paklausimą.
Palyginimui, daugiau kaip 3,7 mlrd. dolerių vertės ginklais ir šaudmenimis Ukrainai pažadėjo arba jau pristatė JAV. Estija iki šiol Ukrainai suteikė karinės pagalbos už daugiau kaip 220 mln. eurų.
Praėjus dviem dienoms po Rusijos puolimo prieš Ukrainą, Vokietijos vyriausybė nusprendė tiekti ginklus į karo zoną, įskaitant priešlėktuvines raketas, granatsvaidžius ir šaudmenis, taip pat kulkosvaidžius.
Praėjusią savaitę Berlynas patvirtino 50 priešlėktuvinių tankų „Gepard“ eksportą – tai pirmas kartas, kai sunkioji ginkluotė bus tiekiama tiesiogiai iš Vokietijos.
