Rusija iš naujo apibrėžė savo tikslus ir dabar siekia užkariauti teritorijas iki Padniestrės.
Rusijos karo perkėlimas į Padniestrę, kaip skelbia „The Guardian“, sukeltų tiesioginę grėsmę ir visos Moldovos – 2,6 mln. gyventojų turinčios valstybės, kuri rodo augantį susidomėjimą naryste NATO – suverenitetui.
Tai taip pat kelia grėsmę Odesai – Ukrainos uostamiesčiui, esančiam Juodosios jūros pakrantėje tarp Moldovos ir Rusijos okupuoto Chersono.
Padniestrė yra niekieno nepripažįstamas Maskvos remiamas separatistinis Moldovos regionas, rytuose besiribojantis su Ukraina. Separatistai šį regioną, kuriame gyvena apie 470 tūkst. žmonių, kontroliuoja nuo 1992 metų karo su Moldova. Maskva Padniestrėje laiko maždaug 1,5 tūkst. savo karių, vadinamų taikdariais.
Antradienio sprogimai nugriaudėjo Majako gyvenvietėje, maždaug 12 km į vakarus nuo Ukrainos sienos, pranešė regiono Vidaus reikalų ministerija. Pasak pareigūnų, žmonės nenukentėjo.
Separatistų ministerija nurodė, kad po sprogimų neveikia dvi „galingos“ antenos, retransliavusios Rusijos radijo laidas. Ministerija taip pat paskelbė nuotraukas, kuriose antenos matomos gulinčios ant žemės.
Atsakomybės už sprogimus niekas neprisiėmė.
Maskvai pradėjus karą Ukrainoje JAV įspėjo, jog Rusija netoliese esančiose valstybėse gali surengti atakų ir apkaltinti jomis kitus, kad turėtų pretekstą pasiųsti ten savo karių.
Pirmadienį Padniestrės regiono pareigūnai pranešė, kad šios teritorijos Valstybės saugumo ministerijos būstinė regiono sostinėje Tiraspolyje tikriausiai buvo apšaudyta iš raketinių granatsvaidžių.
Padniestrės Saugumo taryba antradienį pranešė, kad regione iš viso buvo trys incidentai – pirmadienio sprogimai Tiraspolyje, antradienio sprogimai Majake ir antradienį padaryta žala kariniam daliniui Parkanio kaime.
Moldovos prezidentė Maia Sandu antradienį sušaukė šalies Aukščiausiosios Saugumo Tarybos posėdį minėtiems incidentams aptarti. Po posėdžio ji sakė saugumo analizę rodant, kad sprogimus įvykdė „skirtingos jėgos regione, suinteresuotos situacijos destabilizavimu“.
Saugumo taryba rekomendavo stiprinti patruliavimą prie sienų ir keliuose, padidinti institucijų. „atsakingų už viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimą“, parengties laipsnį.
Skelbė apie šūvius šalia Rusijos ginklų sandėlio
Separatistinio regiono vidaus reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad į kaimą, kuriame yra Rusijos ginklų sandėlis, buvo paleista šūvių, virš tos vietovės praskridus dronams iš Ukrainos.
„Praėjusią naktį virš Kolbasnos kaimo buvo pastebėti keli bepiločiai orlaiviai“, – savo tinklalapyje pranešė Padniestrės vidaus reikalų ministerija.
„Dronai į Padniestrės teritoriją buvo paleisti iš Ukrainos“, – nurodė ji.
Kolbasna, rumuniškai vadinama Kobasna, yra už maždaug 2 km nuo Ukrainos sienos. Ten saugoma apie 20 tūkst. tonų sovietinės gamybos šaudmenų.
Šaudmenų atsargas saugo ir prižiūri rusų kariai.
Vidaus reikalų ministerija nurodė, jog manoma, kad tai yra didžiausias šaudmenų sandėlis Europoje.
„Balandžio 27-osios rytą, 8 val. 45 min. (ir Lietuvos laiku), į Kolbasną iš Ukrainos pusės buvo paleista šūvių“, – sakė Padniestrės ministerija ir pridūrė, jog pranešimų apie sužeistus žmones negauta.
Įspėja apie Rusijos planus
Ukrainos gynybos ministerijos vyriausiasis žvalgybos direktoratas antradienį įspėjo, kad Rusija galimai planuoja raketų ataką prieš Padniestrę, kuri pareikalautų ir civilių aukų.
Ukrainos naujienų portalas „Guildhall“ taip pat pranešė apie planą, apie kurį sužinojo Ukrainos žvalgyba. Rusijos specialiųjų tarnybų atstovai esą Moldovoje planuoja pradėti masinius antivyriausybinius protestus gegužės 9 dieną.
Formalia protestų priežastimi turėtų tapti rusiškos simbolikos – Georgijaus juostos, taip pat raidžių Z ir V, kurios simbolizuoja paramą Rusijos agresijai prieš Ukrainą, draudimas.
Be Moldovos sostinės Kišiniovo, ypatingas dėmesys skiriamas protestams šiauriniuose Moldovos regionuose, įskaitant Belcio miestą, taip pat Gagaūziją šalies pietuose.
Ukrainos prezidento padėjėjas Michaylo Podoliakas sakė, kad jo šalis sieks užtikrinti „strateginį regiono saugumą“.
Tuo metu Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka teigia, kad pačios Padniestrės gyventojai nenori kovoti su Ukraina. Pasak jo, tikėtina, kad vietinė „valdžia“ laikysis „Lukašenkos scenarijaus“ ir išsisuks, kad išvengtų atviros konfrontacijos.
JAV Karo analizės institutas (ISW) skelbia, kad Rusija Padniestrėje gali surengti „atakas po netikra vėliava“.
Ekspertų grupė taip pat perspėja, kad Rusija gali siekti destabilizuoti Moldovą, pripažindama apsišaukėliškos „Padniestrės Moldavijos Respublikos“ nepriklausomybę.
„Tokie veiksmai labai padidintų įtampą Moldovoje ir kaimyninėje Rumunijoje, darytų papildomą spaudimą NATO, galbūt suteiktų V. Putinui pigią „pergalę“ ir atitrauktų dėmesį nuo Rusijos vargų Rytų Ukrainoje“, – sako JAV ekspertai.
Jie įspėja, kad nors kol kas sunku prognozuoti tolesnius įvykius, Vakarai ir NATO turi apsvarstyti pavojingiausius veiksmų scenarijus ir jiems pasiruošti.
